2013-04-09 Nr. AB-1164 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. P444-112/2013

Teisminio proceso Nr. 4-07-3-03521-2010-8

Procesinio sprendimo kategorija: 80.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės

rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašymą dėl proceso atnaujinimo K. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. K. J. atžvilgiu 2010 m. spalio 30 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. F102989, kuriame nurodyta, kad jis 2010 m. spalio 30 d. 11.43 val. Vytauto - Vasario 16-osios g. Šiauliuose sankryžoje, būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis girtumo (neblaivumo) laipsnis, vairavo automobilį „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepaliko saugaus atstumo šone ir kliudė priešingos krypties eismo juostoje stovintį automobilį, dėl ko buvo apgadinti abu automobiliai. K. J., pažeisdamas Kelių eismo taisykles, iš eismo įvykio vietos pasišalino, be to, nepateikė vairuotojo pažymėjimo.

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimu K. J. pripažino kaltu teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje ir 1241 straipsnio 6 dalyje, padarymu ir skyrė galutinę subendrintą nuobaudą – 2 500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams. Administracinę teiseną K. J. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, nutraukė. Automobilį „VW Golf“, v/n (duomenys neskelbtini) grąžino savininkui arba teisėtam valdytojui.

Teismas nustatė, kad K. J. kaltę vairavus neblaiviam, be jo paties prisipažinimo įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, asmens blaivumo testas, R. G. paaiškinimas, Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pareigūno V. R. tarnybinis pranešimas, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas, pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo.

Taip pat sprendė, kad pripažįstant, jog K. J. būdamas neblaivus sukėlė eismo įvykį, jo veika turėtų būti kvalifikuojama pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalį, tačiau šis pažeidimas, teismo nuomone, nebuvo įrodytas. Pripažino, jog eismo įvykio vietos schema ir nuotraukos iš eismo įvykio vietos, paaiškinimai yra neinformatyvūs. Iš jų nebuvo galima nustatyti, kuriose vietose eismo įvykyje dalyvavę automobiliai buvo betarpiškai prieš tarpusavio kontaktą, todėl nebuvo galima spręsti, kuris jų galimai per daug priartėjo prie ašinės linijos ar ją pervažiavo. Taip pat teismas nenustatė, jog K. J. būtų stengęsis pasišalinti iš įvykio vietos ir tokiu būdu išvengti galimos atsakomybės. Jo paaiškinimas, kad supratęs apie galimai buvusį kontaktą su kitu automobiliu, sustojo, patvirtina pateiktą versiją.

II. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą prašydamas atnaujinti K. J. administracinio teisės pažeidimo bylą.

Prašyme (b. l. 181–185) nurodo, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdyba 2012 m. sausio 11 d. raštu kreipėsi į Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, kuriame nurodoma, jog ikiteisminio tyrimo metu įteiktas pranešimas apie įtarimą teisėjui Ž. A., nagrinėjusiam K. J. administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A-3260-441/2010, įtariant, kad jis, priimdamas sprendimą minėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, t. y. spręsdamas klausimą dėl K. J. administracinės atsakomybės, siekdamas padėti K. J. išvengti atsakomybės už kelių eismo taisyklių pažeidimą nulėmusį transporto priemonių apgadinimą ir dėl pasitraukimo iš autoavarijos vietos, tyčia sugalvojo šiuos pažeidimus paneigiančias versijas ir motyvus, bei priėmė sprendimą (nutarimą), kuriuo pripažino, kad K. J. padarė tik du Kelių eismo taisyklių pažeidimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus bei nepateikė vairuotojo pažymėjimo ir tik už šiuos pažeidimus skyrė K. J. nuobaudą nors pagal byloje užfiksuotus duomenis matyti, kad K. J. galimai padarė kitus du pažeidimus – būdamas neblaivus padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimą bei pasitraukė iš autoavarijos, su kuria yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, už kuriuos numatytos griežtesnės nuobaudos.

Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininkas E. K. nurodė, kad atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 07-1-305-11 buvo nustatyta, kad buvusi Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja V. K., laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 30 d. iki 2010 m. lapkričio 15 d., dirbdama Šiaulių miesto apylinkės teisme teisėja, siekdama padėti K. J. išvengti administracinės atsakomybės už kelis Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir gauti lengvesnę nuobaudą administracinėje byloje Nr. A-3260-441/2010, veikdama kartu su savo sūnumi E. K., palenkė kitą asmenį – Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėją Ž. A. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi priimant sprendimą minėtoje administracinėje byloje, be to, ji padėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi jiems tariantis, konsultuojantis kaip būtų galima motyvuoti teismo sprendimą, kad K. J. būtų paskirta lengvesnė nuobauda. Šiuos duomenis patvirtina operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti duomenys (išdėstyti tarnybiniame pranešime.)

Vertinant surinktus įrodymus nustatyta, kad teismas, priimdamas nutarimą administracinėje byloje Nr. A-3260-441/2010, galimai buvo neobjektyvus. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 10 d. nutarime nustatė, kad K. J. nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė priešingos krypties eismo juostoje stovintį automobilį, dėl ko buvo apgadinti abu automobiliai, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Teismui pripažinus, kad K. J., būdamas neblaivus, sukėlė eismo įvykį, jo veika turėtų būti kvalifikuojama pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalį, tačiau šis pažeidimas, teismo nuomone, nėra įrodytas. Eismo įvykio vietos schema ir nuotraukos iš eismo įvykio vietos, paaiškinimai yra neinformatyvūs. Schema atspindi situaciją, kaip automobiliai stovi po to, kai abu pasitraukė iš įvykio vietos ir sustojo vienas už kito gatvėje. Galimoje įvykio vietoje pažymėta rastų veidrodžio dalių buvimo vieta, tačiau neaišku, ar jos nebuvo pastumtos iki užfiksuojant, negalima suformuluoti užduoties ekspertui. Iš surinktos medžiagos teismas nenustatė, jog K. J. būtų stengęsis pasišalinti iš įvykio vietos ir tokiu būdu išvengti galimos atsakomybės. Jo paaiškinimas, kad supratęs apie galimai buvusį kontaktą su kitu automobiliu, sustojo, patvirtina pateiktą versiją. K. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe dalyje dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos ir vairuotojo pažymėjimo nepateikimo teismas pripažino tai, kad šiuos teisės pažeidimus jis padarė būdamas neblaivus.

Nurodo, kad vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartyje pateiktas rekomendacijas kreipėsi į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybą dėl papildomos informacijos dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos perdavimo teismui. Pabrėžia, jog iš gauto 2013 m. kovo 5 d. rašto matyti, kad ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 07-1-305-11 perduota nagrinėjimui į Kauno apygardos administracinį, kur šiuo metu vyksta teisminis nagrinėjimas.

Pabrėžia, jog procesą atnaujinti prašo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kadangi galimai Ž. A., priimdamas sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3260-441/2010 piktnaudžiavo tarnybine padėtimi. Pabrėžia, kad šios aplinkybės atsakovui nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.

Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas procesą atnaujinti prašo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu t. y. dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Nurodo, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis laiko tai, kad galimai teisėjas Ž. A., priimdamas sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3260-441/2010 piktnaudžiavo tarnybine padėtimi.

Atsižvelgiant į tai, kad proceso atnaujinimo stadija galima tik esant įsiteisėjusiam teismo procesiniam sprendimui ir siekiant, kad nebūtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarimo, nutarties) pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas, įstatymų leidėjas proceso atnaujinimo stadiją sukūrė ne kaip įprastinę, o kaip išimtinę teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formą, apsaugančią visos teisėtvarkos darną ir pastovumą (žr. pvz. 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P146-17/2012). Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pabrėždamas šios proceso stadijos išimtinumą yra konstatavęs, jog jis (išimtinumas) pasireiškia dviem aspektais: pirma, proceso atnaujinimas administracinėje byloje galimas tik esant ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatytiems proceso atnaujinimo pagrindams, kurie siejami su jau po bylos išnagrinėjimo paaiškėjusiomis aplinkybėmis arba esminiais materialinės ar proceso teisės normų pažeidimais; ir antra, proceso atnaujinimo stadijos taikymas galimas tik bylose, kurios užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi (žr. pvz. 2008 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-84/2008).

Sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje yra tik patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme numatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 straipsnio 1 dalis) (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P442-166/2011).

Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis laikytinos tik tokios, dėl kurių ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia, be to, jos turi atitikti ir šiuos kriterijus: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) aplinkybės nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) jos turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas (žr. pvz. 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525–150/2010, 2011 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P438–58/2011, 2012 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P63–44/2012).

Tam, kad aplinkybės galėtų būti laikomos naujai paaiškėjusiomis jos turi būti faktinio pobūdžio ir turi patekti į nagrinėjamos bylos įrodinėjimo dalyką. Procesinio pobūdžio faktus sudarančios tam tikros aplinkybės negali būti siejamos su naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme (žr. pvz. 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P858-68/2012).

Esminis naujai paaiškėjusios aplinkybės pobūdis suprantamas kaip svarbiausių bei turėjusių didžiausią reikšmę priimant atitinkamą teismo procesinį sprendimą duomenų pasikeitimas, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada (žr. pvz. 2009 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P438–131/2009).

Šiuo atveju pareiškėjai prašymą atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių sieja su galimu bylą išnagrinėjusio teisėjo nesąžiningumu, akivaizdu, kad šios aplinkybės nebuvo bylos nagrinėjimo dalyku nagrinėjant K. J. administracinio teisės pažeidimo bylą ir nėra susijusios su ginčo teisinių santykių atsiradimu, pasikeitimu ar pasibaigimu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad jos nelaikytinos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymo prasme.

ABTĮ 159 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra praleisti įstatymo nustatyti terminai prašymui paduoti arba prašymas nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, teismas nutartimi atsisako atnaujinti procesą. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju prašymas dėl proceso atnaujinimo nepagrįstas proceso atnaujinimo pagrindais, procesą atsisakytina atnaujinti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą K. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Dainius Raižys

Virgilijus Valančius

Virginija Volskienė