2ff5bb23-131e-4f69-bdb2-a1f86fafc220 · Vilniaus apygardos teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-305-891/2020 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01155-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.11.10 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 4 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas ArÅ«nas Budrys, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. L. (toliau ir – apeliantė) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarties, kuria netenkintas apeliantės skundas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau ir – Institucija) 2020 m. kovo 26 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-3713-2020, kuriuo ji pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalyje, ir jai paskirta 60 Eur bauda.

Teismas n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. Nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-3713-2020 R. L. nubausta už tai, kad 2019 m. liepos 2 d., 16.34 val., Vilniuje, L. Kačynskio g., vairuodama transporto priemonę HYUNDAI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo stovėjimo trukmę ribojančio kelio ženklo galiojimo zonoje ir gerai matomoje vietoje nepaliko informacijos apie motorinės transporto priemonės atvykimo laikÄ , tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 8, 149 punktų ir 1 priedo 529 punkto reikalavimus.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 5 d. nutartimi apeliantės skundo netenkino ir skundžiamÄ Institucijos 2020 m. kovo 26 d. nutarimÄ paliko nepakeistÄ . Konstatavo, kad Institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių praÅ¡ymai 3. Apeliaciniu skundu R. L. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 5 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti.

4. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo pareigÄ administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Pažymima, kad nei iÅ¡ bylos medžiagos, nei iÅ¡ liudytojo Ž. J. (Vilniaus miesto savivaldybės VieÅ¡osios tvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto) parodymų teismo posėdžio metu negalima daryti vienareikÅ¡mės iÅ¡vados, kad apeliantė padarė ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusižengimÄ . Anot apeliantės, byloje nėra nei vienos nuotraukos, kurioje jos valdytas automobilis bÅ«tų fiksuotas iÅ¡ arčiau, iÅ¡ kurios bÅ«tų galima konstatuoti, kad ji padarė KET 149 punkte numatytÄ pažeidimÄ , t. y. palikdama stovėti motorinę transporto priemonę stovėjimo trukmę ribojančio ženklo galiojimo zonoje nepaliko informacijos apie motorinės transporto priemonės atvykimo laikÄ už priekinio motorinės transporto priemonės stiklo taip, kad ji bÅ«tų matoma kitiems asmenims.

Apeliantės teigimu, praneÅ¡imas buvo paliktas, tačiau galimai dėl to, kad jos automobilio panelė yra reljefiÅ¡ka, kaip matyti iÅ¡ pridedamos nuotraukos, asmuo, fiksavęs įvykį, galėjo nepastebėti palikto praneÅ¡imo, be to, byloje nebuvo pateikta nuotrauka, iÅ¡ kurios matytųsi priekinė automobilio panelė. Taip pat apeliantė pažymi, kad liudytojo Ž. J. teisme pateikti parodymai apie tai, kad jis priėjęs prie automobilio lapelio nematė, vertintini kritiÅ¡kai, nes prisiminti, kas buvo ir ko nebuvo ant konkrečios automobilio panelės, kasdien dirbant tokį darbÄ , neįmanoma.

Be to, nebuvo aiškinamasi šio liudytojo rega, kuri galimai turėjo įtakos nepastebėti apeliantės palikto lapelio. Todėl, apeliantės įsitikinimu, turėtų būti vertinami tik byloje esantys dokumentai, kurių nepakanka.

5. Apeliantė skunde pažymi, kad apylinkės teismas turėjo atkreipti dėmesį ir į tai, kad pagal byloje esančius duomenis jos automobilis stovėjo trumpiau nei leidžiamas 30 minučių laikotarpis, nes pradėta fiksuoti 16.34 val., o baigta – 16.55 val., tai yra tik 21 minutę.

6. Taip pat apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog aplinkybė, ar kelio ženklas Nr. 529, reglamentuojantis motorinės transporto priemonės stovėjimÄ , įvykio vietoje pastatytas teisėtai, nėra susijusi su Å¡ios bylos faktinėmis aplinkybėmis, prieÅ¡tarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) pozicijai dėl kaltės pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį ir kelio ženklo teisėtumo santykio (byla Nr. 2AT-6-788/2020). Apeliantė pažymi, kad kelio ženklų įrengimÄ Vilniaus mieste apibrėžia 2009 m. spalio 15 d.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-1783 patvirtintas Techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo ir jų priežiÅ«ros Vilniaus mieste tvarkos apraÅ¡as, kurio 3, 5, 7 punktuose nurodyta, kad įrengti ir eksploatuoti technines eismo reguliavimo priemones (kelio ženklus ir kt.) bendro naudojimo teritorijose galima tik nustatyta tvarka gavus leidimÄ , jų įrengimo schemÄ ar projektÄ suderinus su atitinkamomis institucijomis ir draudžiama tokias priemones įrengti ir eksploatuoti savavaliÅ¡kai.

Tuo tarpu, anot apeliantės, nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, ar kelio ženklas Nr. 529, Lvovo g. 21A, Vilniuje, buvo įrengtas teisėtai, o teismų nutartyse yra pasisakyta, jog kilus abejonių dėl ženklo įrengimo teisėtumo, turi bÅ«ti kreipiamasi į kompetentingas institucijas (nutartis byloje Nr. AN2-120-557/2018). Ta nuostata vadovaudamasi apeliantė ir kreipėsi į atitinkamas institucijas, praÅ¡ydama pateikti leidimÄ statyti minėtÄ kelio ženklÄ bei kelio ženklo suderinimo su policija medžiagÄ , tačiau praÅ¡omos informacijos negavo.

7. Be to, skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir nenagrinėjo administracinio nusižengimo subjektyviosios pusės – nenustatė apeliantės kaltės formos, rÅ«Å¡ies ir visiÅ¡kai neatskleidė kaltės turinio, pasireiÅ¡kiančio intelektinio ir valinio elementų visuma, nors tÄ nurodo daryti įstatymų leidėjas, taip pat tÄ akcentuoja ir kasacinis teismas. Apibendrindama apeliantė teigia, kad, jos manymu, teismas nesiaiÅ¡kino visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių, nenustatė visų administracinio nusižengimo požymių, taip pat byloje nebuvo surinkti visi neabejotinai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę patvirtinantys įrodymai, buvo remiamasi iÅ¡ esmės tik prielaidomis, dėl ko skundžiama teismo nutartis negali bÅ«ti laikoma teisėta ir pagrįsta.

8. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Institucijos atstovė Rasa Gutmanienė praÅ¡o palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 5 d. nutartį nepakeistÄ ir R. L. apeliacinio skundo netenkinti. Institucijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje surinktais įrodymais, taip pat ANK 569 straipsniu, įvertino įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovavosi įstatymu ir priėmė teisėtÄ bei teisingÄ nutartį, kurioje aiÅ¡kiai ir motyvuotai iÅ¡dėstė savo argumentus, kodėl R.

L. skundo netenkino, todėl apeliantės teiginiai dėl neva nepagrįstos teismo nutarties yra vertintini tik kaip jos gynybinė pozicija siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Institucijos manymu, administracinio nusižengimo protokolas R. L. surašytas teisėtai, pažeidimo esmė bei sudėtis įrodyta protokolu ir surinkta medžiaga. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados R. L. apeliacinis skundas netenkinamas.

9. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, ginčija kaltę dėl jai inkriminuoto administracinio nusižengimo, tvirtindama, kad jokio pažeidimo nepadarė.

10. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamÄ teismo nutartį, Institucijos nutarimÄ , įvertinęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad nors R. L. savo kaltę neigia, jos kaltė padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 417 straipsnio 2 dalyje, neginčijamai įrodyta vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡tirtų ir įvertintų įrodymų visetu. Pažymėtina, kad pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Taigi teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Å iame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas.

11. ANK 417 straipsnio 2 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė vairuotojams už sustojimÄ ir stovėjimÄ vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimÄ ir stovėjimÄ nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimÄ . Kaip matyti iÅ¡ Å¡ios teisės normos dispozicijos, ji yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, Å¡iuo konkrečiu atveju į KET.

12. Institucija nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-3713-2020, pripažindama R. L. kalta pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, taip pat apylinkės teismas, konstatuodamas, jog R. L. veiksmuose pagrįstai konstatuota minėto administracinio nusižengimo sudėtis, nustatė, jog R. L., 2019 m. liepos 2 d., 16.34 val., Vilniuje, L. Kačynskio g., vairuodama automobilį HYUNDAI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo stovėjimo trukmę ribojančio kelio ženklo (nagrinėjamu atveju KET I priede nurodyto kelio ženklo Nr. 529, kuris žymi stovėjimo ribotÄ laikÄ vietÄ (stovėjimo vietÄ , kurioje motorinėms transporto priemonėms leidžiama stovėti ne ilgiau negu nurodyta, iÅ¡skyrus skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtas transporto priemones)) galiojimo zonoje ir gerai matomoje vietoje nepaliko informacijos apie motorinės transporto priemonės atvykimo laikÄ , tai yra pažeidė KET 149 punkto, numatančio, kad palikdamas stovėti motorinę transporto priemonę stovėjimo trukmę ribojančio ženklo galiojimo zonoje, vairuotojas privalo palikti informacijÄ apie motorinės transporto priemonės atvykimo laikÄ už priekinio motorinės transporto priemonės stiklo taip, kad ji bÅ«tų matoma kitiems asmenims.

Tuo tarpu apeliantė skunde teigia, jog ji jokio KET punkto apskritai nepažeidė, tai yra, kaip reikalaujama, paliko praneÅ¡imÄ apie automobilio atvykimo laikÄ , be to, jos automobilis stovėjo trumpiau nei pagal kelio ženklÄ toje vietoje leidžiamas 30 minučių laikotarpis. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais R. L. teiginiais nesutinka, nagrinėjamu atveju ji pagrįstai nubausta dėl jai inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo.

13. Byloje nėra ginčo dėl to, jog nurodytu laiku ir vietoje R. L. buvo pastačiusi transporto priemonę kelio ženklo Nr. 529, kuris nagrinėjamu atveju stovėjimo toje vietoje trukmę apribojo 30 minučių, galiojimo zonoje, to neginčija ir pati apeliantė, Å¡iÄ aplinkybę patvirtina ir administracinio nusižengimo protokolas su priedu (b. l. 14–16), praneÅ¡imas apie nustatytÄ administracinį nusižengimÄ Nr. 65576 (b. l. 12), byloje esančios fotonuotraukos (b. l. 20–23), savininko/valdytojo praneÅ¡imas, kad 2019 m. liepos 2 d. automobiliu HYUNDAI, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi R. L. (b. l. 17). Tačiau apeliantė teigia, jog ji toje vietoje palikdama stovėti minėtÄ automobilį paliko praneÅ¡imÄ apie atvykimo laikÄ , kaip to reikalauja KET 149 punktas, kad pažeidimÄ fiksavęs pareigÅ«nas Ž. J. dėl automobilio panelės reljefo ar dėl regėjimo sutrikimų galėjo jo nepamatyti. Be to, apeliantės teigimu, byloje nėra nei vienos nuotraukos, kurioje jos valdytas automobilis bÅ«tų fiksuotas iÅ¡ arčiau, iÅ¡ kurios bÅ«tų galima spręsti, jog ji padarė KET 149 punkte numatytÄ pažeidimÄ , o liudytojo Ž.

J. teisme pateikti parodymai, kad jis lapelio nematė, vertintini kritiÅ¡kai, nes prisiminti, kas buvo ir ko nebuvo ant konkrečios automobilio panelės, kasdien dirbant tokį darbÄ , neįmanoma. Tokias R. L. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes paneigia byloje surinkti duomenys, kurie, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, yra pakankami, kad bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog R. L. padarė ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusižengimÄ .

14. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, apeliantės versijai, kad ji paliko praneÅ¡imÄ apie atvykimo laikÄ , kaip to reikalauja KET 149 punktas, patvirtinti ar paneigti pirmosios instancijos teisme liudytoju buvo apklaustas Vilniaus miesto savivaldybės VieÅ¡osios tvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas Ž. J., fiksavęs pažeidimÄ protokole nurodytu laiku ir vietoje. Liudytojas Ž. J., apklausiamas teismo posėdžio metu nurodė, kad šį atvejį prisimena ir patvirtino, jog jis betarpiÅ¡kai iÅ¡ arti apžiÅ«rėjo automobilį, tačiau jokio lapelio, kuriame bÅ«tų nurodytas transporto priemonės atvykimo laikas, gerai matomoje vietoje neaptiko, dėl ko ir buvo užfiksuotas pažeidimo faktas.

Å iuos liudytojo parodymus patvirtina byloje esančios nuotraukos (b. l. 20–23). Nors iÅ¡ pateiktų nuotraukų, kaip skunde teigia ir apeliantė, nėra labai aiÅ¡kiai matomas automobilio priekinis stiklas, jo panelė, tačiau, kaip jau minėta, betarpiÅ¡kai pažeidimÄ fiksavęs Ž. J. patvirtino, jog jokia informacija apie automobilio atvykimo laikÄ už priekinio automobilio HYUNDAI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stiklo taip, kad ji bÅ«tų matoma kitiems asmenims, nebuvo palikta. Liudytojas Ž. J. konkrečiai ir aiÅ¡kiai nurodė įvykio aplinkybes, parodymus davė bÅ«damas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , jokių aplinkybių, kad jis bÅ«tų suinteresuotas bylos baigtimi ir siektų melagingai apkalbėti R.

L., nenustatyta. Byloje nėra ir jokių duomenų, kad liudytojas Ž. J. turėtų problemų su regėjimu, atmintimi ar dėl kokių kitų priežasčių (pvz. dėl automobilio panelės reljefo) nebūtų galėjęs objektyviai užfiksuoti pažeidimo. Tai yra tik apeliantės gynybinė pozicija, jos daromos prielaidos, neparemtos jokiais objektyviais duomenimis. Taigi, kaip pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo netikėti ir nesivadovauti minėto liudytojo, kuris įvykio metu ėjo savo tarnybines pareigas, teisme duotais parodymais.

Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad R. L., vairuodama automobilį HYUNDAI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo stovėjimo trukmę ribojančio kelio ženklo galiojimo zonoje ir gerai matomoje vietoje nepaliko informacijos apie motorinės transporto priemonės atvykimo laikÄ , tuo pažeisdama KET 149 punkto ir 1 priedo 529 punkto reikalavimus. Tokie R. L. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį.

15. Apeliantė savo skundÄ argumentuoja ir tuo, kad apylinkės teismas turėjo atkreipti dėmesį į tai, kad jos automobilis stovėjo trumpiau nei pagal kelio ženklÄ toje vietoje leidžiamas 30 minučių laikotarpis, tai yra tik 21 minutę. Apygardos teismas, vertindamas šį argumentÄ pažymi, kad nagrinėjamu atveju aplinkybė, kiek laiko automobilis stovėjo kelio ženklo Nr. 529 galiojimo zonoje, neturi jokios reikÅ¡mės R. L. veiksmų kvalifikavimui, kadangi Å¡i aplinkybė nebuvo fiksuota nei administracinio nusižengimo protokole, nei Institucijos nutarime, todėl apylinkės teismas pagrįstai jos iÅ¡samiai nevertino.

Be to, aukÅ¡tesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose laikomasi pozicijos, jog jau vien automobilio palikimas stovėti trukmę ribojančio ženklo galiojimo zonoje, bet nepaliekant informacijos apie jo atvykimo laikÄ už transporto priemonės stiklo taip, kad ji bÅ«tų matoma kitiems asmenims, nepaisant to, kad automobilis galimai ir nebuvo paliktas stovėti ilgiau nei buvo nurodyta kelio ženkle Nr. 529, leidžia konstatuoti, kad asmuo pažeidė KET 149 punkto reikalavimus, o tuo pačiu ir kelio ženklo Nr. 529 reikalavimus, kadangi Å¡io ženklo reikalavimų tinkamas laikymasis nėra įmanomas be pareigos, numatytos KET 149 punkte, tinkamo vykdymo (pvz.

Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-147-317/2020).

16. Apeliantės akcentuojamos aplinkybės, kad byloje nėra duomenų, ar kelio ženklas Nr. 529 protokole nurodytu adresu buvo įrengtas teisėtai, o apylinkės teismas nepagrįstai Å¡ios aplinkybės nevertino, nesuteikia teisės pažeidinėti KET, nes vairuotojas turi pareigÄ laikytis KET ir elgtis taip, kad jos nebÅ«tų pažeistos, taip pat gerbti kitus eismo dalyvius. Nagrinėjamu atveju, prieÅ¡ingai nei mano apeliantė, kÄ skundžiamoje nutartyje akcentavo ir apylinkės teismas, nei Institucija, priėmusi nutarimÄ , nei bendrosios kompetencijos teismas neprivalo įrodinėti kelio ženklo Nr. 529 įrengimo L.

Kačynskio g., Vilniuje, pagrįstumo bei teisėtumo, tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, bylas dėl ženklų teisėtumo nagrinėja specializuoti – administraciniai teismai, o šiuo konkrečiu atveju tik vertinama, ar buvo laikytasi KET reikalavimų. Pažymėtina, kad kelio ženklai galioja, kol jų teisėtumas nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo atveju kelio ženklo Nr. 529 įrengimo L. Kačynskio g., Vilniuje, teisėtumas abejonių nekelia, nes minėtas ženklas įvykio metu buvo galiojantis, jo teisėtumas nėra nuginčytas, o kelių eismo dalyviai privalo laikytis esamo kelių ženklinimo.

17. R. L. savo apeliacinį skundÄ argumentuoja ir tuo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir nenagrinėjo administracinio nusižengimo subjektyviosios pusės – nenustatė apeliantės kaltės formos, rÅ«Å¡ies ir visiÅ¡kai neatskleidė kaltės turinio. AukÅ¡tesnysis teismas sutinka, kad iÅ¡ tiesų skundžiamoje nutartyje kaltės klausimas nėra konkrečiai atskleistas, tačiau tai neÅ¡alina apeliantės kaltės. Pažymėtina, kad administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimÄ turi bÅ«ti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis).

Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimÄ padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Remiantis ANK 8 straipsnio 2 ir 3 dalimis, administracinis nusižengimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingÄ veikos pobÅ«dį ir norėjo taip veikti; suvokė pavojingÄ veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse nustatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia); suvokė pavojingÄ veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse nustatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia).

Remiantis ANK 9 straipsnio 2 ir 3 dalimis, administracinis nusižengimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nurodyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti (nepagrįstas pasitikėjimas); jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nurodyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (nerūpestingumas).

18. Kaip pažymėta pačios apeliantės skunde minimoje LAT 2020 m. kovo 3 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-6-788/2020, kaltės nustatymas už sustojimÄ ir stovėjimÄ nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų (ANK 417 straipsnio 2 dalis) glaudžiai susijęs su klausimu, ar kelio ženklai ir kitas ženklinimas atitiko teisės aktų keliamus reikalavimus, ar jie buvo pakankamai aiÅ¡kÅ«s vairuotojams, kad jie galėtų greitai suprasti draudžiamo ir leistino elgesio ribas.

Kaip matyti iÅ¡ R. L. administracinio nusižengimo bylos, joje esančių įvykio vietos nuotraukų, kelio ženklas Nr. 529, nurodantis stovėjimo vietÄ , kurioje transporto priemonėms leidžiama stovėti ne ilgiau nei 30 min, su papildoma lentele, nurodančia transporto priemonės stovėjimo bÅ«dÄ , yra įrengtas prie pat stovėjimo aikÅ¡telės (prieÅ¡ stovėti skirtÄ kelio ruoÅ¾Ä ), nepažeidžiant Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymų Nr. 3-83 patvirtintų Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių VIII skyriaus 175 punkto, ženklas pastatytas iÅ¡ abiejų pusių, ženkle nurodomas tikslus stovėjimo toje vietoje laikas bei vienintelis stovėjimo bÅ«das, tai yra ženklas nėra klaidinantis, yra pakankamai aiÅ¡kus vairuotojams, kad jie galėtų greitai suprasti draudžiamo ir leistino elgesio ribas.

Å ios aptartos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad R. L., valdanti transporto priemonę ir privalanti žinoti KET taisykles, turėjo suprasti, kurioje teritorijoje galioja kelio ženklas Nr. 529 ir suvokti, kokias pareigas ji kaip vairuotoja, statydama savo vairuojamÄ automobilį Å¡io ženklo galiojimo teritorijoje, turi, tačiau, pastačiusi automobilį stovėjimo trukmę ribojančio kelio ženklo galiojimo zonoje, pareigos gerai matomoje vietoje palikti informacijÄ apie motorinės transporto priemonės atvykimo laikÄ nesilaikė, tai yra jos kaltumas nagrinėjamoje situacijoje yra įrodytas.

Tuo labiau, kad pati R. L. savo parodymais patvirtino žinanti savo, kaip vairuotojos, pareigÄ , numatytÄ KET 149 punkte, kurios ji turi laikytis pastačiusi transporto priemonę kelio ženklo Nr. 529 galiojimo zonoje.

19. Apeliaciniame skunde nekeliamas klausimas dėl R. L. skirtos nuobaudos, tačiau apygardos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas Institucijos nutarimu R. L. skirtos nuobaudos pagrįstumÄ , įvertino visas nuobaudos skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, tai yra atsižvelgė į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ bei pažeidėjos asmenybę ir padarė iÅ¡vadÄ , kad Institucijos paskirta 60 Eur bauda, atitinkanti ANK 417 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkį, yra proporcinga, paskirta vadovaujantis administracinių nuobaudų skyrimo tvarka ir įvertinus visas nuobaudos skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes.

Turint omenyje, kad nenustatyta R. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir byloje neįžvelgiama išimtinių pagrindų, būtinų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, Institucijos nutarimu paskirta administracinė nuobauda yra laikytina proporcinga ir teisinga.

20. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami padaryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ dėl R. L. kaltės. Pirmosios instancijos teismo įvertintų įrodymų pakanka iÅ¡vadai, kad R. L. veikoje yra ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis. Pažeidimo faktinės aplinkybės yra nustatytos byloje surinktais įrodymais, kurių patikimumas ir teisingumas patikrintas nagrinėjant apeliantės skundÄ pirmosios instancijos teisme.

Apylinkės teismas nurodė ir iÅ¡vardijo visus R. L. kaltės dėl jai inkriminuoto nusižengimo įrodytumui reikÅ¡mės turinčius duomenis, juos iÅ¡analizavo, atliko objektyvų bei iÅ¡samų vertinimÄ ir argumentavo savo sprendimÄ . Todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kuriÄ keisti ar naikinti R. L. apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 5 d. nutartį nepakeistÄ ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. L. apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjas ArÅ«nas Budrys