2ff58dce-5af9-41b4-88f0-e12d142642d3 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-2192-823/2011Teisminio proceso Nr. 2-04-3-02018-2010-3Procesinio sprendimo kategorijos: 99.4; 121.6 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 11 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovo A. T. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 4 d. nutarties, kuria pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo tenkintas iÅ¡ dalies, n u s t a t ė :

Ginčo esmė             Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2011 m. birželio 7 d. sprendimu civilinėje byloje dėl palÅ«kanų pagal paskolos sutartį priteisimo patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisė iÅ¡ atsakovo A. T. ieÅ¡kovo S. K. naudai 48 363,81 Lt palÅ«kanų už laikotarpį nuo 2007 m. kovo 7 d. iki 2010 m. gruodžio 7 d. ir 1 451 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, o ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl priverstinės hipotekos atsakovui priklausančiam butui nustatymo atmetė.Atsakovas A.

T. kreipėsi į teismÄ apeliaciniu skundu, praÅ¡ydamas panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. birželio 7 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kovo S. K. ieÅ¡kinį dėl 48 363,81 Lt palÅ«kanų priteisimo atmesti. Kartu su apeliaciniu skundu pateiktu praÅ¡ymu apeliantas prašė atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo paduodant apeliacinį skundÄ , motyvuodamas tuo, kad jo turtinė padėtis yra sunki, vienintelis pragyvenimo Å¡altinis yra jo gaunamas apie 1 700 Lt dydžio darbo užmokestis, iÅ¡ kurio atskaičius mokesčius valstybei ir pagal ieÅ¡kovo pateiktus vykdomuosius raÅ¡tus daromas iÅ¡skaitas, likusių pajamų (apie 650 Lt) vos užtenka bÅ«tiniausiems poreikiams tenkinti.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ tenkino iÅ¡ dalies, atsakovÄ atleido nuo 726 Lt dydžio žyminio mokesčio dalies mokėjimo ir įpareigojo jį iki 2011 m. rugsėjo 1 d. papildomai sumokėti 625 Lt žyminio mokesčio. IÅ¡aiÅ¡kino apeliantui, kad teismo nustatytu terminu neįvykdžius aukščiau nurodyto įpareigojimo, apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotu ir jam grÄ Å¾intas. Nurodė, kad atsakovo turtinė padėtis nėra tokia gera, kad jis pajėgtų, ženkliai nepakenkdamas savo interesams, nepablogindamas savo gyvenimo, buities sÄ lygų, paduodamas skundÄ sumokėti visÄ 1 451 Lt dydžio žyminį mokestį (ginčo suma – 48 363,81 Lt), todėl apeliantas atleistinas nuo žyminio mokesčio dalies, sudarančios 726 Lt.

Visas byloje mokėtinas žyminis mokestis sudaro 1451 Lt. Atsakovas, teikdamas skundÄ , sumokėjo 100 Lt žyminio mokesčio, todėl įpareigotinas sumokėti likusiÄ 625 Lt žyminio mokesčio dalį. Atskirojo skundo argumentai Atskiruoju skundu atsakovas A. T. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 4 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – atleisti atsakovÄ nuo nesumokėtos dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ . Nurodė, kad atsižvelgiant į kiekvieno suinteresuoto asmens teisę kreiptis į teismÄ ir ginti savo teises, teismo nutartis nėra teisinga, nors padarytos teisingos iÅ¡vados apie atsakovo sunkiÄ turtinę padėtį.

Ä®vertinus atsakovo pajamų dydį ir ieÅ¡kovo naudai daromus atskaitymus, bÅ«tinųjų poreikių tenkinimui mėnesiui lieka panaÅ¡i suma, kuriÄ teismas nurodė sumokėti už apeliacinį skundÄ . Teismas nemotyvavo, kodėl įpareigojo sumokėti bÅ«tent 625 Lt dydžio žyminį mokestį. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 3 dalimi, asmens praÅ¡ymu teismas, atsižvelgdamas į turtinę asmens padėtį, turi teisę raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡ dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

Paminėtos įstatymo nuostatos tikslas - užtikrinti, kad asmuo turėtų realiÄ galimybę kreiptis į teismÄ tais atvejais, kai dėl sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismÄ dienÄ jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio. Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo iÅ¡ dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo motyvus bei jo pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, ar pareiÅ¡kėjas gali sumokėti visÄ Ä¯statymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, o jei negali sumokėti viso, tai nuo kokios Å¡io mokesčio dalies asmuo gali bÅ«ti atleistas.

Ä®statymas nenurodo, nuo kokios žyminio mokesčio dalies teismas gali atleisti asmenį, tai palikdamas šį klausimÄ nagrinėjančio teismo vertinimui. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad žyminis mokestis turėtų bÅ«ti mažintinas tiek, kad neribotų, bet suteiktų asmeniui galimybę kreiptis į teismÄ ir ginti savo interesus, tačiau kartu žyminis mokestis turi bÅ«ti toks, kad saugotų kitÄ proceso Å¡alį nuo galimo piktnaudžiavimo teisėmis. Atleisti pareiÅ¡kėjÄ beveik nuo visos žyminio mokesčio sumos galima tik iÅ¡imtiniais atvejais, nes pagal teisinius padarinius toks procesinis veiksmas iÅ¡ esmės prilygsta visiÅ¡kam asmens atleidimui nuo žyminio mokesčio, o tai leistina tik konkrečiais įstatymuose nustatytais atvejais (CPK 83 straipsnio 1 dalis) (Žr. pvz.:

Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-551/2007; 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1909/2011; 2011 m. balandžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1123/2011). Atsižvelgiant į įstatyme įtvirtintÄ byloje dalyvaujančių asmenų pareigÄ mokėti žyminį mokestį, mokėtino žyminio mokesčio dalis, nuo kurios asmuo gali bÅ«ti teismo atleidžiamas, neturėtų bÅ«ti didesnė nei tai objektyviai bÅ«tina siekiant užtikrinti Å¡iam asmeniui realiÄ galimybę ginti pažeistas teises teisme.

Teismas nesutinka su apelianto argumentu, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota. Ginčijama nutartimi pirmosios instancijos teismas įvertino, kad pagal pateiktus apelianto turtinę padėtį pagrindžiančius dokumentus apeliantas nėra pajėgus sumokėti viso žyminio mokesčio už paduodamÄ apeliacinį skundÄ ir nusprendė, kad apeliantas yra įpareigotinas sumokėti pusę reikalaujamos sumos. Ä®statymas nereikalauja praÅ¡ymÄ dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo nagrinėjančio teismo detaliai motyvuoti, kodėl apeliantas yra atleidžiamas nuo bÅ«tent tokios sumos sumokėjimo ir atitinkamų motyvų nebuvimas nėra pagrindas naikinti ginčijamÄ nutartį, nebent bÅ«tų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino turtinę apelianto padėtį patvirtinančius įrodymus, ir įpareigojimas sumokėti atitinkamÄ sumÄ iÅ¡ esmės pažeidžia jo teisę į teisminę gynybÄ (CPK 328 straipsnis).

Teismo nuomone, teismas teisingai įvertino apelianto pateiktus įrodymus (CPK185 straipsnis) bei teisingai nustatė žyminio mokesčio dalį, nuo kurios apeliantas turėtų bÅ«ti atleidžiamas. Pagal byloje esančius duomenis apelianto gaunamos pajamos nėra minimalios – sudaro 1708 Lt. Po atskaitymų apeliantui liekanti dalis sudaro apie 670 Lt (b.l. 185). Žyminio mokesčio dalis, kuriÄ apeliantas buvo įpareigotas sumokėti ginčijama nutartimi, Å¡ios sumos nevirÅ¡ija. Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi nustatė apeliantui pakankamai ilgÄ - beveik mėnesio terminÄ likusiai žyminio mokesčio daliai sumokėti, taigi nėra pagrindo teigti, kad apeliantas neturėjo galimybės sumokėti reikalaujamÄ Å¾yminio mokesčio dalį ir dėl to ginčijama nutartimi jam buvo apribota teisė į apeliacijÄ .

Be to, nuo ginčijamos nutarties priėmimo iki atskirojo skundo nagrinėjimo dienos praėjo dar 2 mėnesiai, per kuriuos apeliantas, veikdamas kaip apdairus ir rÅ«pestingas asmuo, galėjo sukaupti reikalaujamÄ Å¾yminio mokesčio sumÄ . Kadangi atleidimas nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, kitaip nei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas, yra neterminuotas, t.y. asmens prievolė mokėti tam tikrÄ Å¾yminio mokesčio dalį Å¡iuo atveju visiÅ¡kai iÅ¡nyksta, teismo manymu, nagrinėjant šį klausimÄ apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti įvertinamos ir apelianto galimybės sumokėti reikalaujamÄ Å¾yminį mokestį atsižvelgiant į atskirojo skundo nagrinėjimo laikotarpį.

Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus argumentus teismas sprendžia, kad pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos CPK 329- 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų bÅ«ti naikinama atskirajame skunde nurodytais motyvais, taip pat CPK329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių Å¡ios nutarties negaliojimo pagrindų nėra. Ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas. Kadangi ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatytas terminas pasibaigė, apeliantui nustatytinas naujas terminas sumokėti likusiÄ dalį žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinį skundÄ , bei iki nurodytos datos pateikti pirmosios instancijos teismui tai įrodančius dokumentus.

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, 339 straipsniu, teismas n u t a r i a :              Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 4 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Nustatyti atsakovui A. T. terminÄ iki 2011 m. gruodžio 11 d. sumokėti likusiÄ Å¾yminio mokesčio už paduodamÄ apeliacinį skundÄ dalį - 625 Lt (Å¡eÅ¡is Å¡imtus dvideÅ¡imt penkis litus) ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius raÅ¡ytinius įrodymus. Teisėja                                                                                                                               Goda Ambrasaitė-Balynienė