2022-07-20 Nr. AB-19151-3-62-3-00737-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3289-502/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00737-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. birželio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas, Užsienietis, Prieglobsčio prašytojas), kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas, atsakovas) 2021 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. 21S34781 (toliau – ir Sprendimas), ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė tokius argumentus:

2.1. Pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) pilietis, prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, kad jis nesijaučia saugus savo šalyje, jaučia grėsmę savo gyvybei ir negali savo šalyje studijuoti. Pareiškėjo tėvas buvo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) narys, kuris dėl savo politinių įsitikinimų nukentėjo ir buvo nužudytas. Kariuomenė netrukus ėmė persekioti ir smurtauti prieš asmenis, susijusius su (duomenys neskelbtini) grupuote. Šalyje kilo karas tarp (duomenys neskelbtini) mažumos ir (duomenys neskelbtini) grupuotės. Dėl šių priežasčių pareiškėjas išvyko iš šalies ieškodamas saugumo, kad būtų užtikrintos jo, kaip sąžiningo žmogaus, teisės. Nepaisant to, atsakovas atsisakė suteikti prieglobstį Lietuvoje.

2.2. Pareiškėjas nurodė svarbias bylai aplinkybes, tačiau jos nebuvo teisingai ir visapusiškai įvertintos, nebuvo surinkta faktinių duomenų, kad pareiškėjas neturi tiesioginių sąsajų su įvardijama organizacija, nes jo pasakojimo pagrįstumas dėl jo tėvo priklausymo (duomenys neskelbtini) grupuotei yra grindžiamas tik jo pateiktais duomenimis. Pasakojimo autentiškumas ir tikrumas nekelia abejonių. Objektyviai įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, pareiškėjo pasakojimas neturi formos ir turinio trūkumų, o atsižvelgiant į surinktą kilmės valstybės informaciją, nustatytos individualios aplinkybės, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojo suteikimo poreikį. Pareiškėjas teigė, kad jo deklaruojama baimė grįžti į kilmės šalį yra ne hipotetinio pobūdžio, o laikytina visiškai pagrįsta.

2.3. Pareiškėjo įsitikinimu, jo prašymas neišnagrinėtas atidžiai ir teisingai, nevertinti argumentai dėl išsiuntimo, nesudaryta galimybė pareiškėjui savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, nepagrįstai nustatyti draudimo atvykti terminai.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Migracijos departamentas nesuteikė pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 86 ir 87 straipsnių nuostatų.

3.2. Pareiškėjo pasakojimas pasižymėjo nenuoseklumu, buvo neišsamus, prieštaringas, o teikiami paaiškinimai buvo padriki bei keliantys pagrįstų abejonių. Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, surinko bei įvertino visą aktualią su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją kilmės valstybės informacijos kontekste ir pagrįstai konstatavo, jog nei kilmės valstybės informacija, nei pareiškėjo pasakojimas nepagrindžia jo baimės patirti persekiojimą, todėl jo deklaruojama baimė nėra visiškai pagrįsta.

3.3. Pareiškėjas pagrįstai išsiųstas į kilmės šalį, o nustatyti draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir Šengeno erdvės valstybes terminai, atsakovo manymu, yra pagrįsti ir proporcingi.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. birželio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą, uždraudžiant pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; pakeitė Sprendimo 4 punktą ir jį išdėstė taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Kitą pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė.

5. Iš byloje esančios medžiagos teismas nustatė tokias aplinkybes:

5.1. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 24 d. pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Prašyme nurodė, kad kilmės šalyje bijo dėl savo saugumo, pareiškėjo giminaičiai buvo pagrobti, todėl jo senelė išsiuntė jį iš šalies. Kilmės valstybėje gresia pavojus jo gyvybei.

5.2. 2021 m. lapkričio 15 d. apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini). Teigė, kad jo tėvas buvo (duomenys neskelbtini) narys. Ši organizacija kovojo prieš vyriausybę, vyko karas tarp organizacijos ir vyriausybės, bet karui pasibaigus, (duomenys neskelbtini) vėl pradėta ieškoti žmonių, kurie bendravo su šia grupe. Pareiškėjo tėvą išsikvietė policija, jį apklausė, tardė, sumušė, po to tėvas dingo. Tuo metu pareiškėjas dar buvo labai jaunas. Po tėvo dingimo policininkai atėjo į jų namus ir ėmė kankinti šeimą. Ateidavo, belsdavosi į duris, įsiverždavo, mamą apklausinėdavo, sumušdavo. Po to mama su jaunesniu broliu ir seserimi išvyko, pareiškėjas nežino kur, o pats pareiškėjas liko gyventi su močiute. Policija ėmė vis dažniau lankytis ir ten, kur jis gyveno su močiute, klausinėjo, kur yra šeima, mušdavo, pareiškėjui trenkė per sprandą. Tuomet močiutė pasakė, kad čia nesaugu ir jam reikia išvykti iš šalies. Praeitais metais, tie žmonės, kurie buvo areštuoti, apklausiami, sumušti policijos, ėmė rengti protesto akcijas ir pats pareiškėjas prie jų prisijungė. Tai buvo priežastis kankinimams, apklausos tarp tų protestuojančiųjų žmonių vis dažnėjo. Jie labai dažnai ėmė lankytis ten, kur jis gyveno, tada pareiškėjas suprato, kad jo gyvybei gresia pavojus, todėl ir išvyko iš kilmės šalies. Iki išvykimo pareiškėjas gyveno (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nuo 2015 iki 2018 m. slapstėsi (duomenys neskelbtini), o nuo 2018 m. iki 2021 m. slapstėsi šalia (duomenys neskelbtini), tačiau tikslios vietovės nepamena.

5.3. Atsakovas, įvertinęs faktines aplinkybes, Sprendimu nusprendė pareiškėjui nesuteikti pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Taip pat minėtu sprendimu nuspręsta išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę, jam buvo uždrausta 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos atvykti į Lietuvos Respubliką, buvo įvestas perspėjimas į C.SIS II dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

6. Teismas byloje vadovavosi 1951 m. liepos 28 d. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalies, Įstatymo 86 straipsnio 2 dalies, 87 straipsnio 1–3 dalių, 88 straipsnio, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 99 punkto nuostatomis, aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika prieglobsčio bylose.

7. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jo paties subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu objektyviais įrodymais. Individualios asmeninės grėsmės grįžti į kilmės šalį atsakovas nenustatė. Departamentas surinko išsamią kilmės valstybės informaciją, įvertino pareiškėjo paaiškinimus, taip pat kitas byloje nustatytas aplinkybes, todėl nebuvo pagrindo abejoti Departamento pateiktų faktų tikrumu, kad pareiškėjui kilmės valstybėje nekils pavojus dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, o pareiškėjo subjektyvios prielaidos, nepagrįstos objektyviais, byloje esančiais duomenimis, negali paneigti Departamento padarytų išvadų. Teismas nenustatė aplinkybių, kad pareiškėjo atžvilgiu bus imtasi persekiojimų veiksmų, o jo baimė dėl gyvybės, teismo manymu, sąlygota tik jo subjektyviu situacijos vertinimu bei prielaidomis. Todėl teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjo baimė nėra visiškai pagrįsta, kilmės valstybėje pareiškėjui negresia kankinimai ar mirtis, todėl jis neatitinka pabėgėlio statuso reikalavimų.

8. Teismo įsitikimu, atsakovas pagrįstai konstatavo, kad nėra duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, jog pareiškėjas dėl politinių motyvų galėtų būti persekiojamas kilmės valstybėje. Kita vertus, nebuvo surinkta faktinių duomenų, kad pareiškėjas turi tiesioginių sąsajų su įvardijama organizacija, nes jo pasakojimo pagrįstumas dėl jo tėvo priklausymo (duomenys neskelbtini) grupuotei yra grindžiamas tik jo duomenimis. Pasakojimo autentiškumas ir tikrumas kelia pagrįstų abejonių ir dėl jo fragmentiškumo, kuris apsiriboja bendro pobūdžio teiginiais, kurie galbūt žinomi vien dėl gyvenimo tam tikroje valstybėje ir bendros valstybėje susiklosčiusios situacijos žinojimo. Pareiškėjas nurodė, kad policijos oficialiai nebuvo areštuotas, jokia byla nepradėta, tik bendrai pasakojo, kad jį mušė bei kankino. Pareiškėjas nedetalizavo, kokiais būdais ir priemonėmis buvo mušamas bei kankinamas.

9. Pareiškėjas teigė, kad 2020 metais tie žmonės, kurie buvo areštuoti, apklausiami, sumušti policijos, pradėjo rengti protesto akcijas ir pats pareiškėjas prie jų prisijungė. Dėl šių protestų apklausos vis dažnėjo, policija pradėjo labai dažnai lankytis ten, kur jis gyveno, tuomet pareiškėjas suprato, kad jo gyvybei gresia pavojus ir išvyko iš šalies. Šie pareiškėjo teiginiai prieštaringi, nes pareiškėjas nurodė, kad nuo 2018 metų iki 2021 metų, t. y. iki išvykimo iš šalies slapstėsi vietovėje šalia (duomenys neskelbtini) ir nenurodė, kad jį policija būtų suradusi jo slėptuvėje.

Be to, kalbant apie protestą, pareiškėjas vėliau savo pasakojime teigė, kad tai nebuvo tiesioginio protesto akcija, o buvo aukų žuvusiems, kenčiantiems žmonėms paminėjimas, bet vyriausybei tai nepatiko ir dėl to pradėjo jį kankinti. Tai yra nesuderinama su pareiškėjo pasakojimu, nes pareiškėjas nurodė, kad tuo metu slapstėsi. Be to, šiame proteste-paminėjime pareiškėjas buvo tik dalyvis, jis taip pat nenurodė, kaip policija jį identifikavo, nes pareiškėjas nebuvo šio protesto organizatorius. Be to, kaip teigė pats pareiškėjas, karas tarp vyriausybės ir (duomenys neskelbtini) organizacijos, kurios narys buvo jo tėvas, baigėsi (duomenys neskelbtini) metais, po to pareiškėjo tėvas dingo be žinios, tuo metu pareiškėjui tebuvo (duomenys neskelbtini) metų.

Pareiškėjas nepateikė detalių, nuo kada policija pradėjo lankytis jo namuose ir apklausinėti bei mušti. Pagal pareiškėjo pasakojimą, policija namuose lankėsi „keletą kartų“, bet pareiškėjas nenurodė konkrečių datų ar laikotarpio. Nėra aišku, kodėl policija jį tariamai galėjo persekioti, nes pareiškėjas patvirtino, kad niekada nedalyvavo politinėje veikloje, tuo pačiu ir nepriklausė politinei partijai. Pareiškėjo teiginiai, kad jis galėtų būti persekiojamas dėl to, jog jo tėvas priklausė (duomenys neskelbtini), prieštarauja kilmės valstybės informacijai.

Taip pat pareiškėjo įvardijami įvykiai dėl tariamos tėvo priklausomybės (duomenys neskelbtini) organizacijai siekia (duomenys neskelbtini) metus ir nuo pasakojamų įvykių ir šeimos patirtos priespaudos praėjo daugiau nei dešimtmetis. Be to, pareiškėjas nurodo, kad iš (duomenys neskelbtini) atvyko į (duomenys neskelbtini), iš ten po mėnesio išvyko į (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), tačiau šiose valstybėse prieglobsčio neprašė, o nelegaliai kirsdamas sieną atvyko į Lietuvą.

10. Taigi, teismas konstatavo, kad pareiškėjo pateikti duomenys, nurodyta informacija, tyrimo metu surinktų įrodymų ir nustatytų faktų kontekstas leidžia pagrįstai konstatuoti, kad pareiškėjo pasakojimas iš esmės yra nenuoseklus, nepagrįstas faktiniais įrodymais, todėl nelaikytinas patikimu įrodymu. Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio nuostatų. Teismas taip pat vertino, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnyje.

11. Teismas pažymėjo, kad atsakovas pagrįstai nusprendė išsiųsti pareiškėją į kilmės šalį, tačiau laikė, kad nustatyti draudimo atvykti terminai (draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas (5 metai) ir 3 metų draudimo atvykti terminas į kitas Šengėno erdvės valstybes) yra neproporcingi, todėl sutrumpino juos iki 2 metų.

III. 12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. birželio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti visa apimtimi.

13. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo tokius argumentus:

13.1. Pareiškėjas yra persekiojamas tautiniu pagrindu, kaip (duomenys neskelbtini) ir politiniu pagrindu dėl jo tėvo, kuris buvo (duomenys neskelbtini) grupuotės ((duomenys neskelbtini)) narys, veiklos. Kilmės šalies informacija, kuri sutampa su pareiškėjo pasakojimu, patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) patiria tam tikrą diskriminaciją, kaip ir kitos tautinės mažumos. Net ir pasibaigus karui, buvę (duomenys neskelbtini) nariai ir jų šeimos patiria spaudimą, yra stebimi ir persekiojami valdžios struktūrų, saugumo ir policijos.

13.2. Atsakovas ir teismas nurodė, kad pareiškėjas gali pasinaudoti veiksminga valstybės apsauga nuo persekiojimo, tačiau tai yra teorinio lygmens pasvarstymai, neturintys realaus faktinio pagrindo. Taigi, atsakovas savo sprendimą pagrindė prielaida, o ne visapusiškai ištirtais byloje surinktais įrodymais. Tačiau kilmės šalies policijos efektyvumas nėra aukštas, pareigūnai yra korumpuoti neturi motyvacijos. Akivaizdu, kad teisinių priemonių efektyvumas ir reali asmenų apsauga kilmės šalyje nėra tinkamai užtikrinama. Atsakovas nesurinko informacijos, kokia dalis pažeidėjų, teisiamųjų nubaudžiami ar sudrausminami, kiek iškeltų bylų baigiasi nukentėjusiesiems palankiais sprendimais.

13.3. Negalima sutikti su vertinimu, kad tyrimo metu nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei motyvų ir tikslų persekioti. Pareiškėjas aiškiai nurodė faktinį pagrindą ir detaliai nurodė aplinkybes dėl jo persekiojimo, o atsakovas neatliko išsamaus tyrimo ir jokių konkrečių duomenų apie pareiškėją, išskyrus jo paties pateiktą informaciją, nenustatinėjo.

14. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir nurodo šiuos argumentus:

14.1. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, surinko bei įvertino visą aktualią informaciją kilmės valstybės informacijos kontekste. Pareiškėjo pasakojimas pasižymėjo nenuoseklumu, buvo neišsamus, prieštaringas, o teikiami paaiškinimai buvo padriki, prieštaringi bei keliantys pagrįstų abejonių. Iš pareiškėjo pasakojimo nėra aišku, kokius grasinimus jis patyrė, pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad jį kankino ir mušė, bet šių savo teiginių nedetalizavo, išskyrus tai, kad jam gyvenant su močiute, policija, klausinėdama apie jo šeimą, trenkė per sprandą. Pareiškėjas nurodė, kad policijos oficialiai nebuvo areštuotas, jokia byla nepradėta. Pareiškėjui taip pat pagrįstai nesuteikta papildoma apsauga.

14.2. Europos prieglobsčio paramos biuras išskiria padidintos rizikos asmenų profilius, į kuriuos reikėtų atsižvelgti priimant sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiams, tačiau pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, todėl išskiriami padidintos rizikos asmenų profiliai pareiškėjo atveju nėra aktualūs ir netaikytini.

14.3. Migracijos departamentas surinko aktualią ir išsamią kilmės valstybės informaciją, ji yra iš skirtingų patikimų šaltinių. Ši informacija buvo įvertinta individualioje pareiškėjo situacijoje. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, surinko ir ištyrė aktualią bei su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją, ir atsižvelgiant į tai priėmė teisėtą bei pagrįstą ginčijamą Sprendimą.

14.4. Pareiškėjas buvo pagrįstai išsiųstas į kilmės šalį, o nustatytus atvykti draudimo terminus pirmosios instancijos teismas net sutrumpino.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. 21S34781, kuriuo, be kita ko, atmestas pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą), bei nuspręsta išsiųsti jį į kilmės valstybę, teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų, tačiau pažymėjęs, kad Migracijos departamentas nustatė neproporcingą terminą uždrausti pareiškėjui atvykti, minėtą terminą bei terminą įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi, skaičiuojamą nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, sutrumpino iki dvejų metų.

17. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame, grįsdamas reikalavimus, teigia teismo išvadas dėl jo neatitikimo Įstatymo reikalavimams, keliamiems pabėgėlio statusui įgyti ir papildomai apsaugai gauti, esant nepagrįstas dėl netinkamo jų nurodytų aplinkybių išnagrinėjimo ir informacijos apie saugumo padėtį kilmės valstybėje vertinimo. Teismas neįvertino, kad atsakovas neįvykdė pareigos tyrimą dėl pareiškėjo prašymo atlikti atidžiai, jo nurodytas aplinkybes įvertinti naujausios kilmės valstybės informacijos kontekste.

18. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

19. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, jog ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenurodyta apeliaciniame skunde, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

20. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse (86 str. 1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 str. 2 d.).

21. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).

22. Aiškindamas aptariamas Įstatymo nuostatas dėl pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

23. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje N. A. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

24. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

25. Pagal Tvarkos aprašo 97 punktą, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 97.1–97.5 punktuose nurodytus kriterijus.

26. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą, atlikdamas Aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus.

27. Tvarkos aprašo 99.1 punkte nustatyta, kad, remdamasis surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi, be kita ko, principais, nurodytais Tvarkos aprašo 99.1.1–99.1.10 punktuose.

28. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, jog Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

29. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1054/2011 konstatuota, kad pagal Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje (ginčo metu – Įstatymo 83 str. 2 d.) įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Pagal Tarybos direktyvos 2004/83/EB 4 straipsnį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti.

30. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad jo tėvas (duomenys neskelbtini) buvo prieš (duomenys neskelbtini) vyriausybę nukreiptos (duomenys neskelbtini) organizacijos narys. (duomenys neskelbtini) kariuomenė persekioja buvusius (duomenys neskelbtini) organizacijos narius bei jų šeimos narius. Pareiškėjas teigė, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) jį ir šeimos narius suėmė kariuomenė. Nelaisvėje buvo tardomas, klausinėjamas apie tėvo buvimo vietą, kankinamas, mušamas. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad 2021 m. (duomenys neskelbtini) kilmės valstybėje vyko politinės demonstracijos, kuriose jis taip pat dalyvavo. (duomenys neskelbtini) prezidentas įsakė suimti visus protestuotojus, todėl pareiškėjas, bijodamas dėl savo gyvybės ar sveikatos, nutarė bėgti iš kilmės valstybės, o atvykęs į Lietuvą pateikė prašymą suteikti prieglobstį.

31. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, apklausos metu nurodytas aplinkybes ir byloje pateiktus įrodymus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu nagrinėjamos situacijos vertinimu. Sutiktina, kad pareiškėjo pasakojimas buvo itin abstraktus ir nepasižymėjo detalumu. Pirminės apklausos metu pareiškėjas tik nurodė, kad „Jo giminaičiai buvo pagrobti, jis bijojo dėl savo saugumo, jo senelė išsiuntė jį iš šalies“. Apklausos Departamente metu pareiškėjas tik minėjo, kad buvo mušamas, suimtas, tačiau tiksliai ir konkrečiai nepaaiškino, dėl kokių priežasčių, esą, jis buvo mušamas. Taip pat sutiktina, kad pareiškėjas nenurodė, jog besislapstydamas (nuo 2018 m. iki 2021 m.) būtų suimtas ar sumuštas, nors, kaip pats teigė, dalyvavo protesto akcijose, kurios, be kita ko, kaip vėliau pats nurodė, buvo skirtos atminti žuvusiesiems, kenčiantiems asmenims. Be to, kaip teisingai nurodė atsakovas, iš pareiškėjo pasakojimo spręstina, kad jis minėtose protestuose-minėjimuose buvo tik dalyvis bei nenurodė, kaip policija jį identifikavo, nes jis nebuvo protesto organizatorius ar aktyvus dalyvis. Pareiškėjas taip pat negalėjo atsakyti, kur konkrečiai slapstėsi, t. y. nenurodė vietovės pavadinimo. Taip pat atsakovas nustatė, kad po pareiškėjo tėvo dingimo be žinios, pareiškėjui buvo (duomenys neskelbtini) metų. Pareiškėjas nepaaiškino, nuo kada policija pradėjo lankyti jo namuose ir apklausinėti, taip pat ir mušti. Pareiškėjas nenurodė konkrečių „vizitų“ datų ir aplinkybių, liko neaišku, kodėl policija, esą, persekiojo (duomenys neskelbtini) metų vaiką, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad jo tėvas buvo suimtas, o pats pareiškėjas nedalyvavo politinėje veikloje, politinei partijai nepriklausė. Taigi, pareiškėjo pasakojimas nepasižymėjo detalumu ir konkretumu, o jo nurodytos detalės buvo prieštaringos. Todėl pareiškėjo pasakojimas pagrįstai nebuvo laikomas patikimu įrodymu.

32. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

33. Pareiškėjas prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo grindė tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Migracijos departamentas, atlikęs tyrimą, nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Remiantis Migracijos departamento surinkta informacija, pareiškėjo kilmės šalyje, jo gyvenamojoje vietoje, nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, todėl pareiškėjas taip pat neatitinka minėtos papildomos apsaugos suteikimo nuostatos. Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, aplinkybė, jog kilmės šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009).

34. Nagrinėjamu atveju, įvertinus Migracijos departamento Sprendimą, nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas tinkamai neatliko tyrimo, t. y. neatsižvelgė į Tvarkos aprašo nuostatas (97.1–97.5 p., 99.1 p., 99.1.1–99.1.10 p.). Atsakydama į pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius, jog Migracijos departamentas nesurinko aktualios, būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes, o surinkti duomenys buvo selektyvūs, teisėjų kolegija pažymi, jog tam, kad tinkamai atliktų tyrimą ir priimtų sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas turi surinkti informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę ir tai savaime nereiškia pareigos informaciją rinkti pareiškėjo norimais aspektais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2551-624/2021). Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, Migracijos departamentas rinko informaciją pagal pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvus ir apie bendrą saugumo padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje, kuri nepatvirtino prieglobsčio suteikimo pareiškėjui būtinybės. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo, kokia konkrečiai naujausia ir tiksliausia kilmės valstybės informacija paneigia bendrą saugumo padėtį kilmės šalyje ir jo gyvenamojoje vietoje. Paminėtina, kad atsakovas vertino būtent pareiškėjui galbūt gresiantį persekiojimo pavojų, pareiškėjo nurodytų aplinkybių kontekste. Pareiškėjo apeliaciniame skunde dėstomi hipotetinio pobūdžio teiginiai apie galimą kitų asmenų padėtį ar įrodymais neparemti teiginiai apie kilmės šalies pareigūnų korupciją, šiuo atveju, minėtos išvados nepaneigia. Teisėjų kolegija vertina, jog nėra pagrindo spręsti, kad Migracijos departamentas pažeidė pareigą individualiai, objektyviai ir nešališkai išnagrinėti prašymą suteikti tarptautinę apsaugą ir įvertinti individualias atvejo aplinkybes. Byloje esantys duomenys apie situaciją kilmės valstybėje nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, dėl to atsakovas neturėjo pagrindo rinkti papildomus duomenis.

35. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, jog atsakovo Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas Sprendime ir Komisijos sprendime nurodytus laikotarpius uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos sutrumpino iki dvejų metų, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui nustatytas dvejų metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką bei įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos turėtų būti dar labiau sutrumpintas.

36. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė