2ff23279-c3d8-4a7f-be78-e65717d8e775 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-390-611/2010                                       Procesinio sprendimo kategorija: 44.2.4.1.; 44.5.2.4.; 73.2.6.1.; 121.15.; 121.18.; 121.21.VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2010 m. balandžio 28 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski, kolegijos teisėjų Neringos Švedienės ir Dalios Višinskienės, sekretoriaujant Aleksui Navickui,dalyvaujant atsakovui H.

M.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo H. M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieÅ¡kinį solidariems atsakovams J. B. ir H. M. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė : ieÅ¡kovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovų priteisti solidariai 9847,32 Lt nuostolių atlyginimo regreso teise, bylinėjimosi iÅ¡laidas, 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Nurodė, kad 2008-01-02 dėl J. B., vairavusio H. M. priklausančiÄ transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinti A. S. priklausanti transporto priemonė Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei UAB „Andrejara“ priklausantis turtas. UADB „ERGO Lietuva“ ir UAB „If draudimas“ atlygino nukentėjusiems asmenims padarytÄ Å¾alÄ , o ieÅ¡kovas vykdydamas draudimo sutarčių 2.1.3 p. nuostatas, kompensavo iÅ¡mokėtas draudimo iÅ¡mokas.Atsakovas H.

M. su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai jį įtraukė į bylÄ bendraatsakoviu. Atsakovas Å¡io automobilio savininku nėra nuo 2005-04-26, nors VieÅ¡ojo registro duomenimis iki Å¡iol jis yra savininku. 2005-04-26 sandoriu atsakovas nuosavybės teisę į automobilį Audi 100 perleido G. J., todėl mano, kad už automobilį nėra atsakingas.5 procentųuo buylos iÅ¡kėlimo teisme iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Lt žyminį mokestį, 5 procentųus metiniAtsakovas J. B. su ieÅ¡kiniu sutiko.Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkino, priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų solidariai 9847,32 Lt nuostolių ir 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos – 9847,32 Lt nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2009-04-15) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų po 147,50 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Teismas nustatė, kad 2008-01-02 eismo įvykio metu atsakovo J. B. vairuojama atsakovui H. M. priklausanti transporto priemonė (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į kitÄ stovinčiÄ transporto priemonę HONDA CIVIC bei UAB „Andrejara“ pastato laiptus, duris bei stogelį. Eismo įvykio kaltininku buvo pripažintas atsakovas J. B., kuriam 2008-03-07 nutarimu paskirta bauda. 2008-03-19 pažymoje dėl eismo įvykio administracinėje byloje nurodyta, kad transporto priemonė (duomenys neskelbtini), priklausanti H.

M., eismo įvykio metu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausta nebuvo. UADB „Ergo Lietuva“ ir UAB „IF draudimas“, vykdydamos 2002-03-29 Paslaugų teikimo sutarčių Nr.11 ir Nr.5 nuostatas, atlygino eismo įvykio metu padarytus nuostolius, išmokėdamos automobilio savininkui A. S. 3818,00 Lt, o UAB „Andrejara“ 6029,32 Lt. Teismas, vadovaudamasis LR CK 6.305 str. 1 d., 4.254 str. 1 d. ir LR CPK 197 str. 2 d. konstatavo, kad transporto priemonės savininkas yra asmuo, kuris registruotas VĮ „Regitra“.

VÄ® „Regitra“ 2008-07-04 iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad automobilio savininkas autoįvykio metu buvo H. M.. Atsakovas H. M. minėto automobilio neiÅ¡registravo, raÅ¡ytinės pirkimo-pardavimo sutarties nepateikė, todėl teismas pripažino, kad jis neįrodė, jog automobilį pardavė, o automobilio fizinis perdavimas kitam asmeniu neįrodo jo nuosavybės teisių perleidimo. Atsakovas H. M. įvykio metu transporto priemonės nebuvo apdraudęs. Pagal LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 str. 1 d. 1 p., jei žala eismo įvykyje nukentėjusiam trečiajam asmeniui padaroma transporto priemone, kuri neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, jÄ vairavusio kaltininko padarytÄ Å¾alÄ atlygina LR transporto priemonių draudikų biuras, kuris tokiu atveju turi teisę reikalauti, kad dėl padarytos žalos iÅ¡mokėtÄ sumÄ grÄ Å¾intų atsakingas už žalos padarymÄ asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį (Ä®statymo 23 str. 1 d.).

LR transporto priemonių draudikų biuras turi teisę pasirinkti, iÅ¡ ko reikalauti žalos atlyginimo – iÅ¡ transporto priemonės savininko, pažeidusio prievolę sudaryti civilinės atsakomybės draudimo sutartį, ar iÅ¡ transporto priemonės valdytojo, dėl kurio veiksmų neapdrausta transporto priemone buvo padaryta žala trečiajam asmeniui. Tiek transporto priemonės savininkas, tiek valdytojas tokiu atveju yra solidarÅ«s skolininkai. Teismas, vadovaudamasis teismų praktika, nurodė, jog transporto priemonės nedraudimas tuo atveju, kai jÄ privaloma apdrausti, tokios transporto priemonės perdavimas naudoti ir jos naudojimas yra tyčiniai draudžiamųjų ir imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimai.

Pažymėjo, jog transporto priemonės valdytojo J. B. atsakomybė ieÅ¡kovui atsiranda kaip asmens, atsakingo už eismo įvykį, o transporto priemonės savininko atsakovo H. M. atsakomybė ieÅ¡kovui atsiranda ne dėl žalos padarymo, bet dėl to, kad neįvykdė įstatymo imperatyvo ir pažeidė draudžiamÄ jÄ Ä¯statymo normÄ .Atsakovas H. M. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto l apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. sprendimÄ ir grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo jam apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliantas mano, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, reikalavimÄ objektyviai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ , o taip pat netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstÄ teismo sprendimÄ . Pažymėjo, jog teismas neįvertino visų civilinėje byloje surinktų įrodymų. Apeliantas pateikė 2005-04-26 pareiÅ¡kimÄ (b.l. 99), t.y. raÅ¡ytinį dokumentÄ , kurio pagrindu nuosavybės teisę į automobilį (duomenys neskelbtini), 2005-04-26 perleido G.

J.. Teismas pasisakydamas, jog atsakovas H. M. 2008-01-02 eismo įvykio metu buvo automobilio (duomenys neskelbtini), savininku bei remdamasis 2008-07-04 VÄ® „Regitra“ iÅ¡raÅ¡u apie transporto priemonę, visiÅ¡kai netyrė atsakovo pateikto įrodymo, paneigiančio 2008-07-04 VÄ® „Regitra“ duomenis apie transporto priemonės savininkÄ . Taip pat teismas nepagrįstai atsisakė iÅ¡kviesti bei apklausti liudytojus. VÄ® „Regitra" pateikti dokumentai yra laikomi oficialiu raÅ¡ytiniu įrodymu, t.y. juose nurodytos aplinkybės laikomos visiÅ¡kai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, iÅ¡skyrus liudytojų parodymus, įrodymais (LR CPK 197 str. 2 d.).

Jei teismas bÅ«tų tyręs pateiktÄ raÅ¡ytinį įrodymÄ , tai bÅ«tų nustatęs, jog 2008-01-02 autoįvykio metu automobilio (duomenys neskelbtini), savininku buvo ne atsakovas H. M., o G. J.. Teismo iÅ¡vada, jog apeliantas raÅ¡ytinės pirkimo-pardavimo sutarties nepateikė, neatitinka faktinių aplinkybių, nes apeliantas pateikė raÅ¡ytinį dokumentÄ , įrodantį, jog nuosavybės teisę į automobilį yra perleidęs trečiajam asmeniui. IÅ¡ pateikto raÅ¡ytinio dokumento akivaizdu, jog nuosavybės teisę į automobilį (duomenys neskelbtini), įgijo G.

J.. Vadovaujantis LR CPK 47 str. teismo iniciatyva G. J. turėjo bÅ«ti įtrauktas dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, nes Å¡ios bylos iÅ¡sprendimas galėjo turėti įtakos jo teisėms ir pareigoms. Netinkamai nustačius automobilio savininkÄ teismas nepagrįstai taikė LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str., 17 str. l d. l p.. 23 str. l d., kurių pagrindu nustatė atsakovo H. M. civilinę atsakomybę už žalÄ , padarytÄ autoįvykio metu.

Remiantis LR CK 4.47 str. l d. l p., 4.49 str. l d. ir 2005-04-26 sudarytu sandoriu, nuosavybės teisę į automobilį (duomenys neskelbtini) atsakovas H. M. perleido G. J.. Sandorio sudarymo metu taip pat dalyvavo liudininkai. MinėtÄ dienÄ atsakovas H. M. perdavė G. J. automobilį, jo dokumentus bei galiojantį civilinės atsakomybės draudimo polisÄ . Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatas automobilių savininkai privalo apsidrausti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, transporto priemonės privalo bÅ«ti apdraustos tol, kol jos yra registruotos.

Už automobilio eismo įvykio dienÄ neapdraudimÄ yra atsakingas G. J., kaip Å¡ios transporto priemonės savininkas, o ne atsakovas H. M..IeÅ¡kovas atsiliepimu praÅ¡o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nesutinka su apelianto teiginiu, jog pareiÅ¡kimu nuosavybės teisę į automobilį Audi 100 jis perleido G. J.. Pažymi, jog pagal LR CK 6.305 str. 1 d. pirkimo-pardavimo sutartimi viena Å¡alis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktÄ (prekę) kitai Å¡aliai (pirkėjui) nuosavybės, ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktÄ (prekę) ir sumokėti už jį nustatytÄ pinigų sumÄ (kainÄ ).

Tuo tarpu apelianto pateiktame pareiÅ¡kime nėra nurodoma tariamai parduodamos transporto priemonės kaina. Todėl, minėtu pareiÅ¡kimu buvo sudaryta transporto priemonės panaudos, o ne pirkimo-pardavimo sutartis, kÄ teismo posėdžio metu nurodė ir pats apeliantas. Pabrėžia, kad transporto priemonė yra vienas iÅ¡ didesnio pavojaus Å¡altinių, jai įsigyti bei parduoti teisės aktai numato specialius reikalavimus, kurių privalo laikytis tiek transporto priemonę parduodantys, tiek jÄ perkantys asmenys.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymo 19 str. bei Kelių eismo taisyklių 275 p. nustato, kad Lietuvos Respublikoje leidžiama eksploatuoti tik Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka įregistruotas motorines transporto priemones. Transporto priemonių, jų savininkų ir (ar) naudotojų duomenis, ir šių duomenų pasikeitimus Lietuvos Respublikoje registruoja, registravimo dokumentus išduoda bei registravimo duomenis tvarko valstybės įmonė „Regitra“. Sistemiškai aiškinant minėtų teisės aktų nuostatas darytina išvada, jog transporto priemonės savininkas yra asmuo, kuris registruotas VĮ „Regitra“.

Eismo įvykio metu transporto priemonės savininku buvo apeliantas. Taip pat pažymi, jog transporto priemonės savininkas, parduodamas transporto priemonę, privalo atlikti visus reikiamus veiksmus, kad pirkėjas galėtų jÄ valdyti nuosavybės teise (LR CK 6.317 str. 4 d.). Tuo tarpu tariamai įvykusio transporto priemonės pirkimo-pardavimo metu (2005-04-26) galiojusių Taisyklių 43.1 punkte nustatyta, kad transporto priemonė turi bÅ«ti iÅ¡registruojama, jeigu ji parduodama, o apeliantas to nepadarė. Pagal LR CK 1.75 str. 2 d. neįregistravusios sandorio Å¡alys negali panaudoti sandorio fakto prieÅ¡ trečiuosius asmenis (Å¡iuo atveju - ieÅ¡kovÄ ) ir įrodinėti savo teisių prieÅ¡ trečiuosius asmenis remiantis kitais įrodymais.

Nurodo, jog VÄ® „Regitra“ duomenys laikytini oficialiu raÅ¡ytiniu įrodymu, kuris negali bÅ«ti nuginčytas liudytojų parodymais.Apeliacinis skundas netenkintinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.Atsakovas H. M. apeliaciniame skunde, tÄ patį nurodinėjo ir atsiliepime į ieÅ¡kinį, kad jis nuo 2005-04-26 (įskaitant ir 2008-01-02 eismo įvykio metu) nebėra automobilio (duomenys neskelbtini), valst.reg.Nr.(duomenys neskelbtini) savininku, nes automobilį 2005-04-26 perleido G. J.. Tačiau atsakovas nepateikė tai patvirtinančios raÅ¡ytinės pirkimo-pardavimo sutarties, o atsakovo pateiktas 2005-04-26 pareiÅ¡kimas (b.l.99) nepatvirtina nuosavybės teisės perleidimo G.J., nes jame nurodoma, kad G.

J. perduodama teisė naudotis automobiliu. Jame nurodyta G. J. teisė parduoti automobilį bei nuoroda, kad atsisako teisių į automobilį, neįrodo nuosavybės teisės perleidimo, nes nenurodoma kokių teisių apeliantas atsisako, o teisės parduoti suteikimas gali reikÅ¡ti pavedimo teisinius santykius. Pardavimo faktÄ apeliantas grindžia liudytojo parodymais ir tuo, kad G. J. perdavė automobilį. Pagal LR CK 6.305 str. 1 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti pirkėjui nuosavybėn perleidžiamÄ daiktÄ , o to tokio perleidimo pasekoje pasikeičia daikto savininkas.

Pagal LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (2000-10-12 Nr. VIII-2043) 19 str. Lietuvos Respublikoje leidžiama eksploatuoti tik Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka įregistruotas motorines transporto priemones. Šio norminio akto pagrindu LR Vidaus reikalų ministro 2001-05-25 Įsakymu Nr.260 patvirtintų Kelių transporto priemonių registravimo taisyklių (toliau- taisyklių), galiojusių atsakovo H. M. nurodomu automobilio perleidimo metu, 43.1 p. nustato, kad parduodama transporto priemonė turi būti išregistruota, išregistruojant be kitų dokumentų, numatytų Taisyklių 44 p., pateikiamas transporto priemonės registravimo dokumentas (44.4 p.).

Tuo atveju, kai transporto priemonę iÅ¡registruoja pirkėjas, jis VÄ® „Regitra“ turi pateikti notaro patvirtintÄ transporto priemonės savininko iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ , suteikiantį teisę iÅ¡registruoti transporto priemonę. Pagal VÄ® Regitra tvarkomo vieÅ¡o registro duomenis automobilio (duomenys neskelbtini), valst.reg.Nr.(duomenys neskelbtini) savininku nurodomas atsakovas H. M. (b.l.3). Atsakovas minėto automobilio neiÅ¡registravo, kaip minėta, raÅ¡ytinės pirkimo-pardavimo sutarties nepateikė, įgaliojimo G.

J. iÅ¡registruoti automobilį iÅ¡ vieÅ¡o registro nesudarė, todėl pripažintina, kad jis neįrodė, jog automobilį (duomenys neskelbtini) pardavė G. J.. Antra vertus, kaip jau minėta, Lietuvoje leidžiama eksploatuoti tik įregistruotas transporto priemones. Registracijos paskirtis yra iÅ¡vieÅ¡inti transporto priemonių savininkus ir nuosavybės teises, nes automobilis pagal savo prigimtį yra didesnio pavojaus Å¡altinis, keliantis didesnę rizikÄ , todėl kiti asmenys turi teisę žinoti, kas yra teisėtas didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas.

Pagal LR CK 4.254 str. vieÅ¡ame registre turi bÅ«ti registruojamos daiktinės teisės į daiktÄ , jų apimtis, daiktines teises turinčių asmenų duomenys, taip pat kiti duomenys. Pagal LR CK 1.75 str. 1 d., kai įstatymas numato privalomÄ tam tikrų sandorių teisinę registracijÄ , tokie sandoriai jų Å¡alims sukelia teises ir pareigas net ir neįregistruoti vieÅ¡ame registre, tačiau vieÅ¡ame registre neįregistravusi sandorio Å¡alis negali sandorio fakto panaudoti prieÅ¡ trečiuosius asmenis.

Nagrinėjamu atveju nuosavybės teisės pasikeitimas nebuvo įregistruotas vieÅ¡ame registre, todėl ieÅ¡kovas, net esant raÅ¡ytinei automobilio perleidimo sutarčiai, tokio fakto negalėtų panaudoti prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ . Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad 2008-01-02 įvykusio eismo įvykio metu automobilio (duomenys neskelbtini), valst.reg.(duomenys neskelbtini) savininku buvo atsakovas H. M.. Be to, dėl nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė apklausti byloje atsakovo H.

M. nurodytus liudytojus. Automobilio fizinis perdavimas kitam asmeniu neįrodo jo nuosavybės teisių perleidimo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2008-01-02 Vilniuje įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovo J. B. vairuojama transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst.reg.Nr.(duomenys neskelbtini) atsitrenkė į kitÄ stovinčiÄ transporto priemonę Honda Civic ir UAB „Andrejava“ pastato laiptus, duris bei stogelį. Å io eismo įvykio kaltininku buvo pripažintas atsakovas J. B.. Nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo J.

B. buvo pripažintas kaltu dėl eismo įvykio, nebuvo apskųstas įstatymo nustatyta tvarka. Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų minėtų aplinkybių. Teismas byloje taip pat nustatė, kad ieÅ¡kovas atlygino nuostolius už automobilio Honda Civic, valst.reg.Nr.(duomenys neskelbtini) bei UAB „Andrejava“ turto sugadinimÄ , sumokėdamas atitinkamai draudimo iÅ¡mokas, kurių bendra suma 9847,32 Lt. Byloje nustatyta, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valst.reg.Nr.(duomenys neskelbtini) nuosavybės teise eismo įvykio metu priklausė atsakovui H.

M.. Teisėjų kolegija Å¡iuo klausimu jau pasisakė aukščiau.Pagal LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str. Lietuvoje naudojama transporto priemonė privalo bÅ«ti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, o už tokios sutarties sudarymÄ atsakingas yra transporto priemonės savininkas, o naudotojas tik atveju, jeigu transporto priemonę naudojÄ pagal lizingo, iÅ¡perkamosios nuomos ar panaÅ¡iÄ sutartį.

Neapdraustos transporto priemonės savininkas neturi teisės perduoti jÄ valdyti kitiems asmenims. Pagal minėto įstatymo 17 str. 1 d. 1 p. jei žala eismo įvykyje nukentėjusiam trečiajam asmeniui padaroma transporto priemone, kurį neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, jÄ vairavusio kaltininko padarytÄ Å¾alÄ atlygina LR transporto priemonių draudikų biuras. Tačiau tokiu atveju LR transporto priemonių draudikų biuras turi teisę reikalauti, kad dėl padarytos žalos iÅ¡mokėtÄ sumÄ grÄ Å¾intų atsakingas už žalos padarymÄ asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį (minėto įstatymo 23 str. 1 d.).

Tokia įstatymo normos formuluotė reiÅ¡kia, kad minėtas biuras turi teisę pasirinkti, iÅ¡ ko reikalauti žalos atlyginimo – iÅ¡ transporto priemonės savininko, pažeidusio prievolę sudaryti civilinės atsakomybės draudimo sutartį, ar iÅ¡ transporto priemonės valdytojo, dėl kurio veiksmų neapdrausta transporto priemone buvo padaryta žala trečiajam asmeniui. Tiek transporto priemonės savininkas, tiek valdytojas tokiu atveju yra solidarÅ«s skolininkai. Pagal LR CK 6.6 str. 4 d. esant skolininkų pareigai solidariai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį.

Byloje nustatyta, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valst.reg.Nr.(duomenys neskelbtini) nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Atsakovas H. M., bÅ«damas Å¡io automobilio savininkas, privalėjo automobilį apdrausti, tačiau Å¡iÄ savo pareigÄ pažeidė, neapdraustÄ automobilį perdavė valdyti kitam asmeniui. Atsakovas J. B. sukėlė eismo įvykį, buvo pripažintas kaltu dėl jo, dėl jo veiksmų buvo padaryta žala. Todėl ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti žalos atlyginimo regreso tvarka iÅ¡ abiejų atsakovų solidariai.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino minėtas materialinės teisės normas, todėl pagrįstai ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ abiejų atsakovų solidariai.Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentÄ , kad G. J. teismo iniciatyva turėjo bÅ«ti įtrauktas dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, kadangi apeliantas neįrodė, kad nagrinėjamos bylos iÅ¡sprendimas gali turėti įtakos G. J. teisėms ir pareigoms.

Apeliantas yra solidarus skolininkas ieÅ¡kovui su kitu atsakovu J. B., ir prievolės įvykdymo atveju jis įgytų teisę reikalauti Å¡ių sumų iÅ¡ kito atsakovo J. B.. Apeliantas neįrodė, kad automobilį (duomenys neskelbtini) pardavė G. J., todėl Å¡ioje byloje nėra teisinio pagrindo teigti, kad byloje priimtas teismo sprendimas gali turėti įtakos G. J. teisėms ir pareigoms. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas iÅ¡vadas, tinkamai jas motyvavo, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

Keisti ar naikinti šį sprendimÄ apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių atsakovo H. M. apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija n u t a r i a : Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                 Andžej Maciejevski Teisėjos                                                                              Neringa Å vedienė                                                                               Dalia ViÅ¡inskienė