2ff026fe-59a7-4aef-a045-b750e8a880d0 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas Vladislavas Lenčikas Baudž

                                                                                                                            Â

          NUORAŠAS

Pranešėjas Vladislavas

Lenčikas                                                         Baudž. byla

Nr. 1A-1113/2010Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â

Teisėjas Artūras

Pažarskis                                                               Â

Procesinio sprendimo kategorija:Â Â Â Â Â Â

                                                                                                     Â

1.1.5.2., 1.2.4.8.2., 2.4.5., 2.4.7, 2.9

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS

2010 m. lapkričio 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko, teisėjų Stasio Lemežio ir Vlado Nikitino, sekretoriaujant Eglei Matiukaitei Boboriko, dalyvaujant nuteistajam J. K., nuteistojo gynėjui advokatui Mindaugui PaukÅ¡tei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo J. K. gynėjo Mindaugo PaukÅ¡tės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžio, kuriuo J. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir jam paskirta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės atlikimo metu nuo 23 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose, jei tai nėra susiję su darbu.

J. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. bei 187 str. 3 d. išteisintas, nustačius, kad nepadarytos veikos, turinčios šių nusikalstamų veikų požymių.

Iš dalies tenkintas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo ir I. S. iš J. K.  priteista 500 Lt (penki šimtai litų).

Pripažinta I. S. teisė į civilinio ieÅ¡kinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimÄ . Klausimas dėl civilinio ieÅ¡kinio dydžio nustatymo perduotas spręsti civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 2 d.).

Iš J. K. priteista I. S. 500 Lt (penki šimtai litų) turėtoms atstovo išlaidoms atlyginti.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,

nustatė:

J. K. nuteistas už tai, kad nežymiai sutrikdė kito žmogaus sveikatÄ , o bÅ«tent:

2008-10-26 (duomenys neskelbtini) mokyklos, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kieme konflikto metu smogė koja į I. S. deÅ¡inį kelį, jam nugriuvus ant deÅ¡inio Å¡ono, J. K. užšoko ant I. S. ir, prispaudęs pastarÄ jį prie žemės, ranka laikė jam už galvos akių srityje. Tęsdamas savo veiksmus, J. K. deÅ¡inės kojos keliu stipriai trenkė I. S. į kairės ausies sritį, nuo ko jis galva trenkėsi į betoninį grindinį. J. K., toliau laikydamas I. S. prispaudęs prie žemės įrėmus kairę kojÄ jam į krÅ«tinę, sudavė dar kelis smÅ«gius I. S. į galvos sritį bei krÅ«tinę. Tokiais veiksmais J. K. padarė I. S. nežymų sveikatos sutrikdymÄ â€“ ­odos nubrozdinimus kaktos deÅ¡inėje pusėje ir kairiame kelyje, nubrozdinimÄ su muÅ¡tine žaizda už kairės ausies, odos įdrėskimus krÅ«tinėje.

Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog iÅ¡tirtų įrodymų pagrindu įrodyta, kad kaltinamasis J. K. padarė jam inkriminuotÄ Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. numatytÄ veikÄ . Kaltinamojo teiginius apie tai, kad jis nemušė I. S., teismas laikė gynybine pozicija ir vertino kritiÅ¡kai. Minėti teiginiai, anot teismo, yra visiÅ¡kai paneigti tiek paties nukentėjusiojo, tiek liudytojų A. K., A. G. parodymais bei kitais byloje surinktais ir iÅ¡tirtais įrodymais. Ä®vertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas taip pat konstatavo, kad kilusio konflikto (muÅ¡tynių) priežastimi tapo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys balsavimo patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

J. K. taip pat buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK

155 str. 1 d. Teismas pažymėjo, jog bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad savo veiksmais kaltinamasis siekė ne pažeminti nukentėjusįjį, bet sulaikyti jį nuo balsavimo biuletenio išnešimo iš balsavimo patalpų, vėliau supyko dėl to, kad balsavimo biuletenis buvo suplėšytas. Kaltinamojo veiksmuose teismas neįžvelgė bandymo pažeminti žmogų, todėl išteisino J. K. pagal Lietuvos Respublikos BK          155 str. 1 d. nustatęs, kad nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Nukentėjusysis I. S., kreipdamasis į teismÄ , nurodė, kad muÅ¡tynių metu buvo sugadintas jo turtas, todėl prašė patraukti J. K. baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos BK     187 str. bei atlyginti jo patirtÄ 240 Lt turtinę žalÄ , o teisiamojo posėdžio metu patikslino sumÄ â€“Â Â Â Â Â Â

230 Lt. Teismas pažymėjo, kad nurodydamas jam padarytos turtinės žalos dydį, t.

y. 230 Lt,                I. S. nepateikė nei vieno jį pagrindžiančio įrodymo.

Skunde ir teisiamajame posėdyje nukentėjusysis skirtingai vertino sugadintus daiktus. Pirmosios instancijos teismui kilo abejonių dėl I. S. sugadinto turto vertės. Teismas kilusias abejones vertino kaltinamojo naudai ir J. K. iÅ¡teisino pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d., nustačius, kad nepadaryta veika, turinti Å¡ios nusikalstamos veikos požymių. Teismas konstatavo, jog neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir negavus papildomos medžiagos, negalima tiksliai apskaičiuoti nukentėjusiojo I. S. pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio dėl jo patirtos turtinės žalos atlyginimo, todėl pripažino I. S. teisę į ieÅ¡kinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimÄ , o klausimas dėl ieÅ¡kinio dydžio nustatymo perduotinas spręsti civilinio proceso tvarka.

Nukentėjusiojo I. S. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo apylinkės teismas tenkino iÅ¡ dalies ir konstatavo, jog 500 Lt suma yra pakankama nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Apeliaciniu skundu J. K. gynėjas M.PaukÅ¡tė praÅ¡o Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo      2010 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendį panaikinti ir nuteistojo atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

Skunde J. K. gynėjas teigia, kad nuteistasis tik siekė sulaikyti I. S., kÄ suvokė ir nukentėjusysis, nes pats patvirtino, jog iÅ¡girdo žodžius „stokit“, tačiau nepakluso ir bėgo tolyn. Tačiau J. K. pasivijo jį ir pačiupo už striukės rankovės. I. S. patraukus rankÄ , J. K. sugriebė jį už krÅ«tinės, I. S. taip pat sugriebė J. K.. J. K. reikalavo atiduoti biuletenį, tačiau I. S. pasakė, kad jo neatiduos, o sunaikins, ir demonstratyviai suplėšė biuletenį. Taip tarp Å¡ių asmenų įvyko susirėmimas. I. S., bandydamas iÅ¡trÅ«kti, spyrė rinkimų komisijos pirmininkui į kojÄ . J. K. taip pat spyrė pažeidėjui į kojÄ , po ko Å¡is suklupo, nusileido ant kelių. Po to J. K. keliu prispaudė I. S. prie žemės siekdamas pažeidėjÄ sulaikyti, kol atvyks policija. J. K. buvo įsitikinęs, kad įvykį matę rinkimų stebėtojai jau iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Laikydamas prispaudęs pažeidėjÄ keliu prie žemės, J. K. laukė, kol galės jį perduoti policijos pareigÅ«nams. Tai, kad J. K. jėga sulaikė pažeidėjÄ iki atvyks policija, patvirtino Vilnius apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyr. patrulis A. N., rinkimų stebėtojos D. T., V.

N. bei į rinkimų apylinkę susirinkę rinkėjai, apklausti kaip liudytojai.

J. K. gynėjo teigimu, kai I. S. atsistojo, buvo matyti, kad jo ausis kruvina, tačiau J. K. tyčia nesudavė nukentėjusiajam į galvÄ nei vieno smÅ«gio nei ranka, nei koja. Veiksmus, dėl kurių galimai atsirado sužalojimai, J.

K. atliko siekdamas sulaikyti rinkimų tvarkos pažeidėjÄ bei perduoti jį policijos pareigÅ«nams. Nurodo, jog nepaisant to, kad I. S. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, J. K. veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip nusikalstami, jo veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties, kadangi Å¡ie sužalojimai atsirado kaip bÅ«tinų, neiÅ¡vengiamų sulaikymo veiksmų pasekmė, todėl jo atžvilgiu turi bÅ«ti priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis (Lietuvos Respublikos BK 29 str. 1 d.).

Pažymėta, kad rinkimų biuleteniai yra griežtos atskaitomybės dokumentai, o rinkimų komisijos pirmininkas prižiÅ«ri bei privalo garantuoti rinkimų vykdymo tvarkÄ . J. K. skubiai ėmėsi veiksmų siekdamas užkirsti keliÄ I.

S. atlikti veiksmus, keliančius pavojų rinkimų teisėtumui. Taip pat J. K., bÅ«damas rinkimų komisijos pirmininku, žinojo, kad I. S. iÅ¡sineÅ¡us ir pardavus biuletenį, jis, kaip komisijos pirmininkas, turės atsakyti už šį pažeidimÄ . Taigi, J. K. buvo įsitikinęs, kad sulaiko nusikaltimÄ padariusį asmenį, kadangi žinojo, kad Lietuvos Respublikos BK numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę už biuletenio sunaikinimÄ , sugadinimÄ , kas turi reikÅ¡mingos įtakos rinkimų rezultatams. Gynėjas taip pat pažymi, jog J. K. galėjo klysti, kad I. S. daro nusikaltimÄ (Lietuvos Respublikos BK 175 str. įtvirtinto nusikaltimo sudėtis yra materiali), kadangi Å¡io nusikaltimo padariniai galėjo ir neatsirasti, tačiau Å¡is suklydimas buvo sÄ Å¾iningas, todėl egzistuoja sÄ lygos taikyti Lietuvos Respublikos BK 29 str. 1 d.

Gynėjas skunde atkreipia dėmesį, jog I. S., suplėšydamas biuletenį, padarė nusikaltimÄ , įtvirtintÄ Lietuvos Respublikos BK 303 str., t. y. sunaikino oficialų dokumentÄ . Taip pat I. S. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 286 str., kadangi pasiprieÅ¡ino oficialius įgaliojimus turinčiam rinkimų komisijos pirmininkui. Nenuginčijama ir tai, kad I. S. veiksmuose yra taip pat vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo nusikaltimo sudėtis, įtvirtinta Lietuvos Respublikos BK 284 str., kadangi I. S. savo įžūliais veiksmais pademonstravo nepagarbÄ ne tik J. K., bet ir visiems rinkėjams, rinkimų tvarkai, jis sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , už kÄ jam turi bÅ«ti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė visus praÅ¡ymus pradėti ikiteisminį tyrimÄ .

Gynėjo teigimu, atsižvelgiant į tai, kad egzistuoja aplinkybė, Å¡alinanti baudžiamÄ jÄ atsakomybę, ir J. K. yra nekaltas dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., padarymo, privataus kaitintojo pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis J. K. ir jo gynėjas prašė skundÄ tenkinti.

J. K. gynėjo apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo manymu, J. K. gynėjo teiginys, kad nuteistojo veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK

140 str. 1 d., sudėties, vertintinas kaip nepagrįstas. Lietuvos Respublikos BK

2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo

įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai Lietuvos Respublikos BK specialiosios dalies straipsnyje, jo dalyje numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, apibÅ«dinančių pavojingÄ veikÄ kaip nusikaltimÄ ar kaip baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma.

Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. įtvirtina, kad baudžiamoji atsakomybė atsiranda tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ ar nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nukentėjusysis I. S. teismo posėdyje parodė, kad 2008 m. rudenį, rinkimų dienÄ , jis atėjo į balsavimo vietÄ , paėmė savo balsavimo biuletenį ir, nesitikėdamas nieko gero iÅ¡ balsavimo, išėjo su Å¡iuo dokumentu. Lauke jis iÅ¡girdo reikalavimÄ sustoti. Jam sustojus, J. K., apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas, reikalavo atiduoti balsavimo biuletenį. I. S. nepaklusus ir suplėšius biuletenį, nuteistasis pradėjo siautėti. Nukentėjusysis pakėlė rankas ir pasakė, jog nenori su niekuo muÅ¡tis, tačiau J. K. pradėjo jį tampyti po visÄ kiemÄ . Nuteistasis spyrė I. S. į kojas, kairio kelio sritį, po ko jis nugriuvo ant žemės. J. K. užšoko ant jo įrėmęs savo kelį į jo krÅ«tinę, viena ranka laikė jį už galvos, o kita ranka – už atlapų. I. S. pasukus galvÄ , J. K. trenkė su koja nukentėjusiajam į kairę ausį. Vėliau kažkas J. K. atitraukė nuo jo (t. 2, b. l. 71).

Liudytojai A. K. ir A. G. teismo posėdyje patvirtino, kad J. K. naudojo fizinę prievartÄ I. S. atžvilgiu. Liudytojas A. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis, bÅ«damas balkone, betarpiÅ¡kai matė, kaip 30 metrų atstumu nuo įėjimo į mokyklÄ J. K. tampė už rÅ«bų I. S., po to pargriovė jį ant žemės ir iÅ¡ virÅ¡aus kojos keliu prispaudė jam krÅ«tinę. Nuteistasis keletÄ kartų kumščiu ar delnu trenkė gulinčiam I. S. per galvÄ , o keliu – per krÅ«tinę (t. 1, b. l. 53-54). A. K. teismo posėdyje patvirtino ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes (t. 2, b. l. 71-72).

Liudytoja A. G. teismo posėdyje parodė, jog I. S. suplėšius balsavimo biuletenį, J. K. pradėjo tÄ syti nukentėjusįjį už atlapų. I. S. iÅ¡ pradžių bandė gintis, tačiau jai papraÅ¡ius nesimuÅ¡ti, jis iÅ¡tiesė rankas į Å¡onus, o J. K. tęsė savo veiksmus, t. y. pargriovęs nukentėjusįjį, užsilipo ant virÅ¡aus ir keliu prispaudė jį. Nors liudytoja A. G. nestebėjo, kur nuteistasis smÅ«giavo I. S., tačiau ji nurodė vėliau mačiusi kraujuojantį I. S. veidÄ (t. 2,  b. l. 72).

Liudytojas (policijos pareigÅ«nas) A. N. teismo posėdyje parodė, kad atvykęs į įvykio vietÄ , jis nustatė, jog I. S. teigė, kad J. K. primušė jį, o pirmininkas rašė pareiÅ¡kimÄ dėl suplėšyto balsavimo biuletenio. A. N. patvirtino, kad I. S. buvo sumuÅ¡tas, sumuÅ¡imai matėsi ant veido, be to, buvo prakirsta jo lÅ«pa (t. 2, b. l. 72).

Liudytoja D. T. teismo posėdyje parodė, kad išėjusi į mokyklos kiemÄ , ji pastebėjo, kaip J. K. laikė I. S. už peties, pastarajam už ausies buvo pradrėksta ir bėgo kraujas (t. 2, b. l. 85).

Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių pagrindų, dėl kurių minėti liudytojai būtų suinteresuoti duoti apie įvykį klaidinančius parodymus, jie yra nuoseklūs, tarpusavyje neprieštarauja, atitinka byloje nustatytus faktus. Mykolo Romerio Universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvadose Nr. G 5897/08 (01) ir Nr. G 5228/08 (01) konstatuota, kad I. S. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 19-20, 50-51). Šiose išvadose užfiksuoti sužalojimai atitinka J. K. suduotų

smÅ«gių lokalizacijÄ . Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog I. S. sužalojimai buvo padaryti dar prieÅ¡ konfliktÄ su

J. K.. Taigi, byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad J. K., naudodamas fizinį smurtÄ I. S. atžvilgiu, nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatÄ .

Pažymėtina, kad šios išvados nepaneigia liudytojos V. N. ir A. D.. V. N. teismo posėdyje

parodė, kad ji stebėjo įvykį tik epizodiškai, t. y. ji matė, kaip I. S. išsinešė balsavimo biuletenį, tačiau nestebėjo

nukentėjusiojo sulaikymo aplinkybių (t. 2, b. l. 72), o A. D. teismo posėdyje negalėjo parodyti jokių tikslių, konkrečių įvykio aplinkybių (t. 2, b. l. 85).

J. K. gynėjas taip pat teigia, kad J. K. neturėjo tyčios nežymiai sutrikdyti I. S. sveikatÄ , tačiau tai prieÅ¡tarauja liudytojo A. K., betarpiÅ¡kai stebėjusio įvykį, parodymams, kad

nuteistojo, prispaudusio I. S., suduoti smūgiai buvo tikslingai nukreipti nukentėjusiojo atžvilgiu (t. 2, b. l. 72). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje nustatytos aplinkybės, t. y. J. K., prispaudęs gulintį I.

S. keliu, kelis kartus smogė pastarajam į veido ir krÅ«tinės sritis, kai nebuvo jokio bÅ«tinumo ar neiÅ¡vengiamumo naudoti fizinę prievartÄ , nagrinėjamu atveju neleidžia abejoti tuo, kad nuteistojo veiksmai buvo tyčiniai, t. y. kryptingai skirti sutrikdyti I. S. sveikatÄ ir tai J. K. suvokė, galėdamas numatyti tokių savo veiksmų pasekmes.

Įvertinus visas

paminėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo J. K. veiksmus pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str.

1 d. Â

Priešingai nei nurodo J. K. gynėjas, nuteistojo veiksmai negali

bÅ«ti vertinti kaip baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinanti aplinkybė, numatyta Lietuvos Respublikos BK 29 str. Minėtas straipsnis įtvirtina,

kad asmuo neatsako pagal šį kodeksÄ už veiksmus, kai vydamasis, stabdydamas, neleisdamas iÅ¡trÅ«kti ar kitais veiksmais aktyviai bandančiam iÅ¡vengti sulaikymo nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui padaro turtinės žalos, nesunkų sveikatos sutrikdymÄ arba sunkų sveikatos sutrikdymÄ dėl neatsargumo, o sulaikydamas nusikaltimo vietoje asmenį, tyčia nužudžiusį ar pasikėsinusį nužudyti, – sunkų sveikatos sutrikdymÄ , jeigu nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens kitaip nebuvo galima sulaikyti.

Baudžiamosios teisės doktrinoje yra nurodoma, jog tam, kad žalos padarymas sulaikant nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį nebÅ«tų laikomas nusikalstama veika, jis turi atitikti įstatyme nustatytų sÄ lygų, reglamentuojančių sulaikymo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei apibÅ«dinančių sulaikomojo veiksmus, visumÄ : sulaikomas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo; tas asmuo vengia sulaikymo; įstatyme nurodyta žala proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džiui ir laipsniui; įstatyme nurodyta žala padaryta tik sulaikomajam.

Visų pirma teisėjų kolegija pabrėžia, kad byloje nėra duomenų, jog I. S. buvo padaręs nusikalstamÄ veikÄ , t. y. dėl nukentėjusiojo suplėšyto balsavimo biuletenio nebuvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas pagal kuriÄ nors baudžiamajame įstatyme įtvirtintÄ nusikalstamÄ veikÄ . I. S. galimai padarė balsavimo rinkimuose tvarkos pažeidimÄ , tačiau tai savaime nesudaro

pagrindo asmenį traukti baudžiamojon atsakomybėn. O pagal minėtÄ Lietuvos Respublikos BK straipsnį negalima daryti įstatymo leidžiamos žalos

sulaikant asmenį, padariusį kitokį teisės pažeidimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-11 nutartis Nr. 2K-558/2006). Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad I. S. veiksmai galimai atitinka nusikalstamas veikas, t. y. rinkimų dokumento sunaikinimÄ (Lietuvos Respublikos BK 175 str.), vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ (Lietuvos Respublikos BK 286 str.), dokumento sunaikinimÄ (Lietuvos Respublikos BK 303 str.) ir kt., vertintini tik kaip gynybos subjektyvi nuomonė, kuria siekiama pateisinti nuteistojo veiksmus. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas tik dėl paties    J. K. veiksmų, t. y. galimai padaryto I. S. nesunkaus sveikatos sutrikdymo (t. 1, b. l. 7).

Taip pat pabrėžtina, kad I. S. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas tik dėl grasinimo nužudyti (Lietuvos Respublikos BK 145 str.), kai, pasak J. K., po įvykusio konflikto tÄ pačiÄ dienÄ jis vėl buvo sutikęs I. S., kuris pasakė jam: „AÅ¡ tave užmuÅ¡iu“. Tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nenustačius, jog I. S. padarė minėtÄ nusikalstamÄ veikÄ (t. 1, b. l. 99-101).

Kita esminė Lietuvos Respublikos BK 29 straipsnio taikymo sÄ lyga yra sulaikančiojo įsitikinimas, kad asmuo, kurį jis sulaiko, yra padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-07 nutartis Nr. 2K-226/2006). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad J. K. buvo įsitikinęs, jog sulaiko Lietuvos Respublikos BK 175 str. numatytÄ nusikaltimÄ padariusį asmenį, tačiau kartu pažymima, jog nuteistasis galėjo taip pat klysti, kad biuletenio sunaikinimas atitinka minėtame straipsnyje įtvirtintÄ

prieÅ¡ingÄ teisei veikÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad nei J. K., nei jo gynėjas pirmosios instancijos teismo

procese neminėjo, jog nuteistasis sulaikė I. S. manydamas, kad pastarasis padarė kokiÄ nors Lietuvos Respublikos BK įtvirtintÄ nusikalstamÄ veikÄ . J. K. teismo posėdyje tik laikėsi pozicijos, kad jis bandė sulaikyti rinkimų biuletenį iÅ¡sineÅ¡usį, o vėliau ir jį suplėšiusį, I. S. bei perduoti galimai pažeidimÄ padariusį asmenį policijos pareigÅ«nams (t. 2, b. l. 70-71). Todėl tik apeliaciniame skunde iÅ¡kelta Å¡i gynybos versija laikytina nepagrįsta.

Kaip minėta, pagal Lietuvos Respublikos BK 29 straipsnį asmens atsakomybę šalinančia aplinkybe taip pat gali būti pripažinti tik tie atvejai, kai sulaikomas asmuo aktyviai bando išvengti sulaikymo. Byloje nenustatyta, kad

I. S. naudojo smurtÄ ar atliko kitokius aktyvius veiksmus J. K. atžvilgiu siekdamas iÅ¡vengti sulaikymo. Apeliaciniame skunde konstatuojama, kad I. S., bandydamas iÅ¡trÅ«kti, spyrė J. K. į kojÄ , tačiau toks teiginys neatitinka pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kadangi nei

vienas iÅ¡ teismo posėdžiuose apklaustų liudytojų neparodė, jog     I. S. spyrė J. K. į kojÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad

pats nuteistasis teismo posėdyje taip pat neminėjo šios aplinkybės. Priešingai,

J. K. nurodė kitÄ Ä¯vykio versijÄ , t. y. jis

laikė I. S. už atlapų, kad šis nepabėgtų. I. S. tampė jį, o jis – nukentėjusįjį. Kai I. S. sukosi, jam užsikabino koja dėl tarpo tarp

plytelių, todėl pastarasis ir nugriuvo, o J. K. ant jo (t. 2, b. l. 70).

Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad J. K. veiksmai buvo neproporcingi, neadekvatÅ«s I. S. atliktiems veiksmams. Nuteistasis, bÅ«damas apylinkės rinkimų komisijos pirmininku, gavęs informacijos apie iÅ¡sineÅ¡tÄ rinkimų biuletenį, bei I.

S. nevykdant reikalavimo grÄ Å¾inti rinkimų biuletenį, galėjo praneÅ¡ti apie galimai padarytÄ rinkimų tvarkos pažeidimÄ policijos pareigÅ«nams nurodžius rinkėjų sÄ raÅ¡e esančius asmens anketinius duomenis, o ne savo iniciatyva imtis fizinės prievartos nukentėjusiojo atžvilgiu. Be to, J. K.

veiksmai, t. y. smÅ«gių sudavimas gulinčiam prispaustam I. S. į galvÄ ir krÅ«tinės sritis, negali bÅ«ti

vertintini kaip pateisinantys Lietuvos Respublikos BK 29 straipsnio prasme.

Nustačius, kad J. K. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., nėra pagrindo palikti civilinį ieškinį nenagrinėtu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d.,

nutarė:

Nuteistojo J. K. gynėjo Mindaugo PaukÅ¡tės apeliacinį skundÄ atmesti.     Â

Kolegijos

pirmininkas                                                                                       Vladislavas

Lenčikas

Teisėjai                                                                                                              Stasys

Lemežis

Vladas Nikitinas

Nuorašas tikras