2024-11-20 Nr. AB-17104-3-61-3-02174-2023-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-743-556/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02174-2023-4

Procesinio sprendimo kategorija 29.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Neokon-Baltija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Neokon-Baltija“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Neokon-Baltija“ (toliau – ir pareiškėjas, bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. (21.222 Mr) FR0682-282 dėl 2022 m. rugsėjo 13 d. patikrinimo akto Nr. (21.222 Mr) FR0680-303, tvirtinimo (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2023 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. 5-2023/76; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Sprendimu buvo patvirtintas patikrinimo aktas, kuriuo papildomai apskaičiuota 142 097,55 Eur pelno mokesčio (toliau – ir PM), 28 701,23 Eur PM delspinigių ir skirta 28 419,51 Eur bauda. Su sprendimu, jo argumentais ir padarytomis išvadomis pareiškėjas kategoriškai nesutiko, nes bendrovė nepažeidė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – ir PMĮ) 31 straipsnio 2 dalies nuostatų, ir nors pateikė savo argumentus patvirtinančius įrodymus, tačiau VMI nepagrįstai į juos neatsižvelgė.

2.2. VMI pateiktose sąskaitose faktūrose nurodytos prekių pristatymo sąlygos – CIP Maskva, Rusija. Tuo tarpu bendrovės 2018 m. sausio 30 d. paaiškinime nurodyta, kad programinę įrangą, duomenų bazę, licencijas bei techninę dokumentaciją „Haribda Development LTD“ perdavė Didžiosios Britanijos Mergelių salų įmonei „Cardex Global Inc“, kuri pristatė prekes bendrovei į Kauną. 2018 m. vasario 6 d. el. laišku gautame paaiškinime bendrovė nurodė, kad įsigytos prekės iš „Haribda Development LTD“ buvo gautos jau įdiegtos į XRD-7000L X-ray difrakometrą, kuris buvo įsigytas iš „Cardex Global Inc“ ir kurį „Cardex Global Inc“ pristatė bendrovei į Kauną. Dokumentai, patvirtinantys bendrovės paaiškinimuose nurodytas aplinkybes apie programinės įrangos, duomenų bazės, licencijų bei techninės dokumentacijos perdavimą Didžiosios Britanijos Mergelių salų įmonei „Cardex Global Inc“ buvo VMI pateikti.

2.3. Sudarant 2016 m. birželio 20 d. tarpininkavimo paslaugų sutartį Nr. 2016-06-20 su Belizo įmone „Haribda Development LTD“, sutartyje yra padarytas rašymo apsirikimas, neišbrauktas žodis tarpininkavimo, nes iš pačios sutarties matyti, kad sutartis yra ne dėl tarpininkavimo, o dėl programinės įrangos pirkimo. Bendrovė neturi dokumentų, patvirtinančių kokiu būdu „Haribda Development LTD“ perdavė Didžiosios Britanijos Mergelių salų įmonei „Cardex Global Inc“ programinę įrangą, nes „Haribda Development LTD“ yra likviduota ir patikrinimo metu jau negalėjo jų išsireikalauti, tačiau faktą, kad programinė įranga buvo perduota, patvirtina prekių be programinės įrangos įsigijimas iš „Cardex Global Inc“. Bendrovė įsigijo prekes be programinės įrangos. Tuo tarpu „Cardex Global Inc“, gavusi programinę įrangą iš „Haribda Development LTD“, ją įdiegė ir prekes su įdiegta programine įranga pristatė į Kauną.

2.4. VMI padarė nepagrįstas išvadas, nes bendrovei susitarus su Didžiosios Britanijos Mergelių salų įmonės „Cardex Global Inc“ dėl rentgeno spindulių difraktometrų ir jų priedų bei aptarnavimo darbų įsigijimo už bendrą 394 000 Eur kainą, dalis programinės įrangos jau buvo atgabentą į Kauną. Nurodoma įranga (difraktometras),nebuvo skirtas Europos Sąjungos rinkai, todėl jo pardavimas buvo neįmanomas. Būtent todėl bendrovės atstovams atvykus į Kauną ir nustačius, kad įranga jiems yra tinkama, iš karto buvo įformintas pirkimas ir įrangos siuntimas į Maskvą, Rusijos Federacijoje, neišleidžiant įrangos iš muitinės sandėlio, bet perkant ją pačiame sandėlyje. Nupirkus įrangą, UAB „Vamada“ ją atgabeno iš Kauno į Vilnių, kad įforminti muitinės procedūras. Šias aplinkybes patvirtino pridėti krovinio aprašymai ir gabenimo važtaraščiai.

2.5. Bendrovė, siekdama įrodyti prekių iš „Cardex Global Inc“ (kartu ir prekių iš „Haribda Development LTD“) įvežimą, nurodė, kad prekes iš Kauno į Vilnių gabeno UAB „Vamada“ pagal 2017 m. sausio 31 d. už transporto paslaugas bendrovei išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. VMD17-00011 sumai 323,40 Eur. UAB „Vamada“ pateiktame tarptautinio krovinių transportavimo važtaraštyje (CMR), nurodyta, kad 9 vietų krovinys, kurio svoris 2 451 kg gabentas iš Kauno (siuntėjas: importo-eksporto terminalas, (duomenys neskelbtini)) į Vilnių (gavėjas: „Vilniaus tranzitas“, „Neokon-Baltija“), krovinys (9 paletės) gautas 2016 m. lapkričio 22 d., tačiau krovinių gabenimo važtaraštis užpildytas neišsamiai, t. y. nenurodytos tikslios pakrovimo ir iškrovimo vietos, nenurodytas krovinio pavadinimas, pridedami dokumentai, nenurodytas vežėjas, nėra vežėjo ir gavėjo parašų, t. y. iš pateiktų dokumentų nėra galimybės identifikuoti koks krovinys / prekės buvo gabenamos. Bendrovė niekaip negalėjo įtakoti to, jog iš kito juridinio asmens (UAB „Vamada“) gautas dokumentas yra užpildytas neišsamiai, kadangi tai nepriklausė nuo jos valios. Visus krovinių gabenimo važtaraščius pildė ne bendrovė, o prekių siuntėjas bei atžymas darė prekių vežėjas, todėl formalus dokumento nepripažinimas, dar nereiškė, kad prekės nebuvo pristatytos.

2.6. Faktą, jog visa įranga buvo išgabenta ir pasiekė paskirties vietą patvirtino krovinio transportavimo dokumentai, iš kurių matyti, kad krovinys buvo pristatytas į Rusijos Federaciją. Jei įranga nebūtų pasiekusi paskirties vietos ir nebūtų perduota OOO „Element“, Rusijos muitinė nebūtų išleidusi transporto priemonės atgal į Lietuvos Respubliką.

2.7. Mokesčių administratorius neatkreipė dėmesio, kad pagal CMR važtaraštį buvo siunčiama du difraktometrai ir elektroninė įranga (lazerinis aparatas). Tai, kad prekės buvo gautos, klientas (OOO „Element“) pasirašė 24 CRM važtaraščio laukelyje. Susidarė situacija, kad vienu kartu gabenant prekes, toje pačioje transporto priemonėje, pagal tuos pačius gabenimo dokumentus, mokesčių administratorius difraktometrų pristatymo nepripažįsta, tuo tarpu dėl elektroninės įrangos (lazerinio aparato) jokių pretenzijų nereiškia. Mokesčių administratorius net nepasidomėjo ar pagal šiuos krovinio gabenimo dokumentus atkeliavo ir kita įranga, kurios gavimą patvirtino OOO „Element“ savo parašu.

2.8. VMI akcentavo, kad pagal PMĮ 31 straipsnio 2 dalį, pareiga įrodyti materialiųjų vertybių įvežimą tenka Lietuvos vienetui. Todėl bendrovė, žinodama, kad būtent jai tenka pareiga įrodyti prekių įvežimo (tikėtina padarytas rašymo apsirikimas) iš šalies teritorijos faktą, turėjo surinkti šį faktą patvirtinančius dokumentus. Tačiau, tokie dokumentai buvo pateikti patikrinimą atlikusiam mokesčių administratoriui: CMR važtaraščiai patvirtina, kad krovinys buvo pristatytas į Rusijos Federaciją, ką patvirtina atitinkami antspaudai CMR deklaracijose. OOO „InterAnalyt-Region“ yra kompanijos Shimadzu Europe GmbH atstovas Rusijoje. Kadangi OOO „InterAnalyt-Region“ negali prekiauti tiesiogiai su Europos Sąjunga, jos atstovu Europoje yra kompanija „Cardex Global Inc“. Bendrovei įsigijus prekes (difraktometrus) iš „Cardex Global Inc“, dokumentus šioms prekėms išsiuntė OOO „InterAnalyt-Region“. Tai patvirtino OOO „InterAnalyt-Region“ ir Shimadzu Europe GmbH, DIMAX siuntos dokumentas, kuris buvo pateiktas mokesčių administratoriui, taip pat įformintas OOO „InterAnalyt-Region“ siunčiant dokumentus bendrovei, tačiau mokesčių administratorius nekreipė į tai dėmesio.

2.9. Bendrovė pirko prekes pagal sąlygas FCA Kaunas, todėl kaip prekės atkeliavo į Kauną ir kokios bendrovės jas gabeno, bendrovei ir šiam ginčui nėra aktualu. Esmė yra ta, kad bendrovė prekes (difraktometrus) įsigijo ir jose buvo suinstaliuota programinė įranga.

2.10. VMI atliktos viešosios paieškos nepatvirtino išsakytų argumentų ir negalėjo būti įrodymu, dėl skelbiamų oficialių kainų. Viešojoje prieigoje pateikiami pasiūlymai tik minimaliems reikalavimams arba bazinėms įrangoms, tuo tarpu instaliuojant programines įrangas į sukomplektuotą techninę įrangą, kaina keičiasi ir brangsta tūkstančiais. VMI nepagrindė, kad jos viešoje prieigoje rasta programinė įranga atitinka ir gali būti naudojama su bendrovės sukonfigūruota technine įranga, kaip nepagrindė, kad programinė įranga nebuvo suinstaliuota. Ne bendrovė, o mokesčių administratorius pateikė argumentus, neva programinė įranga negalėjo būti naudojama ir suinstaliuota į bendrovės įsigytą ir vėliau eksportuotą įrangą, todėl būtent mokesčių administratoriui tenka įrodinėjimo našta. Siekdama vien pagrįsti savo poziciją, o ne objektyviai įvertinti pateiktus įrodymus, VMI nurodė, kad bendrovės kartu su rašytinėmis pastabomis pateiktas susirašinėjimas yra netiesioginis įrodymas, kuris negali būti vertinamas, kaip pakankamas šiuo atveju reikšmingoms faktinėms aplinkybėms pagrįsti. Tačiau nepaisant VMI išsakytų argumentų, būtent pateiktas susirašinėjimas patvirtino šiame ginče svarbias aplinkybes, apie įrangos įsigijimą, gabenimą, apžiūrą Kaune ir išvežimą.

2.11. Vyko bendrovės bendradarbiavimas pagal pasirašytas sutartis su „Haribda Development LTD“. „Haribda Development LTD“ teikė paslaugas, t. y. supažindino bendrovę su OOO „Element“ ir jos galimybėmis įsigyti įrangą iš UAB „Neokon-Baltija“; atsiskaitoma buvo tokia tvarka: OOO „Element“ patvirtindavo Belizo įmonei „Haribda Development LTD“, kad UAB „Neokon-Baltija“ įvykdė savo įsipareigojimus, o „Haribda Development LTD“ išrašydavo bendrovei sąskaitas faktūras apmokėjimui už tarpininkavimo paslaugas; tarpininkavimo paslaugų kaina buvo paskaičiuota apie 14 proc. nuo pardavimų Rusijos įmonei. Taigi, išmokos yra susijusios su jas išmokančio, t. y. bendrovės ir gaunančio vieneto įprastine veikla. Bendrovė pateikė dokumentus, kad paslaugos, įsigytos iš tikslinėse teritorijose registruotų įmonių („Haribda Development LTD“ ir iš „Cardex Global Inc“), buvo skirtos realizuoti bendrovės prekes, kurios parduotos Rusijos įmonei OOO „Element“ pagal 2016 m. lapkričio 10 d. sąskaitą faktūrą Nr. 0338 už 325 000 Eur ir 2016 m. lapkričio 10 d. sąskaitą faktūrą Nr. 0339 už 250 000 Eur. Iš šių sąskaitų faktūrų turinio matyti, kad jos išrašytos tarp UAB „Neokon-Baltija“ ir OOO „Element“ sudarytos sutarties 2016 m. birželio 20 d. Nr. NB-2016-06-20 pagrindu. Tai, kad tokia sutartis nenumatyta tarp bendrovės ir „Haribda Development LTD“ sudarytoje 2016 m. balandžio 8 d. sutartyje Nr. 2016-04-08, neeliminuoja fakto, kad tarpininkavimo paslaugos buvo teikiamos ir suteiktos tinkamai.

2.12. Bendrovė pateikė 2016 m. gruodžio 2 d. eksporto deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) dėl prekių eksporto iš Lietuvos į Rusiją ir tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį (CMR), kuriame yra muitinės sandėlio „Transervis“ (Maskva) gavimo žyma. Tai reiškė, kad krovinys buvo pristatytas į paskirties vietą. Pristačius krovinį, akivaizdu, kad tarp išmokos ir ekonomiškai pagrįstos ūkinės operacijos yra ryšys. Tai, kad bendrovė negalėjo pateikti duomenų apie „Haribda Development LTD“ valdomą turtą, nes išmokas gaunantis vienetas jau buvo išregistruotas, buvo tik aplinkybių sutapimas.

2.13. VMI išsiuntus paklausimus Rusijos mokesčių administratoriui ir gavus atsakymus dėl OOO „Element“ pristatytos įrangos, buvo būtina atriboti, kad ne bendrovė, o OOO „Element“ teikė informaciją Rusijos mokesčių administratoriui. Bendrovė negalėjo atsakyti už OOO „Element“ pateiktos informacijos teisingumą ar neatitikimus. Taigi, nebuvo ištirti OOO „Element“ ir Rusijos mokesčių administratoriaus santykiai, nebuvo atlikta priešpriešinių patikrinimų ar OOO „Element“ pateikta informacija Rusijos mokesčių administratoriui yra teisinga ir tikroviška.

2.14. VMI teiginiai, kad bendrovės pateikta informacija nėra pakankama, buvo tik subjektyvus VMI vertinimas kurį paneigė bendrovės atstovų pateikti paaiškinimai apie paslaugų iš „Haribda Development LTD“ pirkimą, bendravimą tarp bendrovės ir paslaugų teikėjo „Haribda Development LTD“ atstovų, pateiktų dokumentų apie įrangos įsigijimą ir išvežimą iš Lietuvos Respublikos, bei pristatymą gavėjui OOO „Element“, bei Belizo mokesčių administratorius nurodyta informacija, kad „Haribda Development LTD“ vykdė tarpininkavimo veiklą nespecializuotos didmeninės prekybos srityje.

2.15. Tai, kad įregistruotasis agentas neturėjo žinių apie „Haribda Development LTD“ turimus išteklius ir darbuotojus, reikalingus ekonominei veiklai vykdyti, taip pat apie jos turimas banko sąskaitas, nesudarė pagrindo teigti, kad tokių nebuvo. Be to, „Haribda Development LTD“ įrašuose neatspindimas ryšys tarp „Haribda Development LTD“ ir UAB „Neokon-Baltija“, nesudarė pagrindo teigti, kad bendrovės įvykdytos operacijos ir atlikti įskaitymai neturėjo ekonominio pagrįstumo. Paprastai jokios bendrovės savo finansinių dokumentų apskaitos rinkiniuose nenurodo, su kokiomis bendrovėmis turi ekonominius ryšius, todėl spręsti iš aptakaus Belizo mokesčių administratorius atsakymo, kad atliktos operacijos neturi ekonominio pagrįstumo, yra nepagrįsta.

2.16. VMI argumentas, neva bendrovė „Cardex Global Inc“ mokėjimus atliko (galutinis atsiskaitymas) – 2016 m. lapkričio 15 d., kai dar nebuvo gauta sąskaita už „Cardex Global Inc“ atliktus darbus ir nebuvo gautas patvirtinimas (2016 m. gruodžio 20 d. raštas Nr. 20-12/1) iš OOO „Element“ apie darbų atlikimą, neatlaiko jokios kritikos, nes Lietuvos Respublikos teisės aktai nedraudžia atlikti išankstinius mokėjimus (avansiniai mokėjimai), o paskui pagal juos išrašyti atitinkamas sąskaitas faktūras, įforminti pinigines operacijas, kas ir buvo padaryta. Taigi, „Haribda Development LTD“ vykdė ekonominę veiklą, tai patvirtino Belizo mokesčių administratorius. Bendrovė atliko realias operacijas, atsiskaitymus, tuo tarpu aplinkybė, kad Belizo mokesčių administratorius nurodė, jog neturi žinių apie „Haribda Development LTD“ turimus išteklius ir darbuotojus, reikalingus ekonominei veiklai vykdyti, taip pat apie jos turimas banko sąskaitas, nepatvirtino, kad „Haribda Development LTD“ vykdydama ekonominę veiklą, neturėjo pakankamai turto įprastinei veiklai vykdyti. Be anksčiau nurodytų argumentų apie prekių užsakymą, įsigijimą, judėjimą ir operacijų įforminimą, „Haribda Development LTD“ vardu įformintos PVM sąskaitos faktūros, kurių pagrindu atsirado išmokų dydžio įsipareigojimai ir, kurie įvykdyti banko pavedimais, kaip tik patvirtino, kad išmokos buvo susijusios su ekonomiškai pagrįstomis ūkinėmis operacijomis ir yra pagrįstos.

2.17. Bendrovės pateikti dokumentai patvirtino, jog prekės buvo perduotos OOO „Element“. Kadangi prekės buvo pristatytos už OOO „Element“ atsiskaitė trečiasis asmuo, t. y. „Saltoro PTE. LTD. CO“. Bendrovė neturi ir negali atskleisti kokie susitarimai buvo tarp OOO „Element“ ir „Saltoro PTE. LTD. CO“, nes šie susitarimai visiškai nepriklausė nuo bendrovės valios. Bendrovė pateikė turimus dokumentus su OOO „Element“ apie tarpusavio įskaitymą ir patvirtinimą, kad prekės buvo pristatytos. Be to, OOO „Element“ yra raštiškai patvirtinusi, kad difraktometras buvo fiziškai pristatytas, įranga buvo sumontuota, suinstaliuota programinė įranga, viskas veikia ir OOO „Element“ jokių pretenzijų bendrovei neturi. PVM sąskaitos faktūros, kurios buvo bendrovės įformintos OOO „Element“, dėl kurių buvo mokėti komisiniai už tarpininkavimo paslaugas, kaip tik papildomai patvirtino ūkinių operacijų tarp šalių buvimą, vadinasi, bendrovės patirtos išmokos laikytinos bendrovės sąnaudomis, susijusiomis su jos įprastinės veiklos pajamų uždirbimu.

2.18. Nepriklausomai nuo gautos informacijos ir patvirtinimų, kuriuose konkrečiai nurodoma, kad „Cardex Global Inc“ vykdė atitinkamą veiklą, turėjo galimybes teikti paslaugas ir prekiavo įranga, VMI vis tiek darė išvadą, kad pateikta informacija nėra pakankama, todėl nelaikė bendrovės patirtų išlaidų leidžiamais atskaitymais. Šiuo atveju buvo akivaizdus mokesčių mokėtojo lygybės principo pažeidimas, kai informacijos vertinimas vyko ta linkme, kuria pageidauja mokesčių administratorius, o ne objektyviai vertindamas gautą informaciją.

2.19. VMI padarytos išvados, kad bendrovės pateikti dokumentai (kitos įmonės (Sellinge Management S.A.) registracijos pažymėjimas, 2017 m. „Cardex Global Inc“ balansas ir pelno nuostolių ataskaita) nepagrindžia fakto, kad „Cardex Global Inc“ valdė turtą, reikalingą tokiai įprastinei veiklai vykdyti, buvo nepagrįstos, nes gautas atsakymas iš Didžiosios Britanijos Mergelių salų mokesčių administratoriaus tai paneigia. Be to, bendrovė nebuvo likviduota, o tiesiog pakeitė registracijos valstybę. „Cardex Global Inc“ vadovės C. L. S. teiginiai, apie tai, kad „Cardex Global Inc“ turėjo pakankamus finansinius ir kitus išteklius verslo veiklos vykdymui nepagrįsti juos įrodančiais dokumentais, buvo akivaizdus gautos informacijos subjektyvus vertinimas, pagrįstas nenoru pripažinti akivaizdų faktą, kad bendrovės patirtos išlaidos yra pagrįstos. VMI, nurodydama, kad bendrovė neįrodė, kad „Cardex Global Inc“ paslaugos faktiškai buvo atliktos, nepateikė atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto, nenurodė kas, kokie konkretūs asmenys realiai atliko įrangos priėmimo ir aptarnavimo darbus, nepagrįstai perkėlė Bendrovei pareigą įrodyti aplinkybes, kurios nepriklausė nuo bendrovės valios ir galimybių.

2.20. Bendrovė papildomai su skundu Komisijai pateikė informaciją apie OOO „Element“ vadovų pasikeitimus, kurie pasirašė raštus ir nurodė, kad pretenzijų dėl įrangos bendrovei neturi. Taip pat papildomai pateikė CMR važtaraštį su antspaudais, kad prekės realiai buvo gautos, tuo tarpu Komisija teigė, kad toks važtaraštis pateiktas nebuvo. Tuo tarpu iš važtaraščio ir prekių specifikacijos matyti, kad gabenant vienas prekes kartu su kitomis, teigti, kad vienos buvo gautos, o kitos negautos yra tiesiog nelogiška. Iš pateikto CMR važtaraščio ir prekių aprašymo akivaizdu, kad buvo gabentas ne vienas difraktometras.

2.21. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus laikytina, kad subjektyvus mokesčių administratoriaus faktinių aplinkybių vertinimas yra paneigtas ne tik argumentais, bet ir papildomai pateiktais įrodymais, dokumentais, todėl priimtas sprendimas naikintinas. PM sumos apskaičiuotos nepagrįstai, kaip ir delspinigių bei baudos suma. Nepagrįstai yra pritaikyta ne 10 proc. o 20 proc. dydžio bauda. Juolab, kad patikrinimo akte nurodyta, jog bendrovė bendradarbiavo, netrukdė atlikti patikrinimą, laiku teikė reikiamą informaciją.

3. Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas atsiliepime nurodė:

4.1. VMI pritarė Patikrinimo akte padarytai išvadai, jog bendrovė nepagrindė apskaitos ar finansinės atskaitomybės dokumentais, kad bendrovės tikslinėje teritorijoje (Belize) įregistruotai įmonei „Haribda Development LTD“ išmokėtos išmokos yra susijusios su bendrovės bei „Haribda Development LTD“ įprastine veikla. Mokesčių administratoriaus iš Belizo mokesčių administratoriaus gauta informacija taip pat nepagrindžia „Haribda Development LTD“ veiklos vykdymo, nes vien tik su įmonės registravimu susiję duomenys, nepagrindžia tikslinėje teritorijoje registruoto vieneto vykdytos veiklos, iš jos gautų pajamų bei pajamoms uždirbti patirtų sąnaudų.

4.2. Bendrovė, nepagrindė apskaitos ir / ar finansinės atskaitomybės dokumentais (jų kopijomis) arba auditoriaus parengta išvada arba Belizo mokesčių administratoriaus, atlikusio patikrinimą, raštišku patvirtinimu, kad „Haribda Development LTD“ valdo turtą, reikalingą tokiai su išmokomis susijusiai savo įprastinei veiklai vykdyti. Tokių dokumentų / informacijos nebuvo gauta ir iš Belizo mokesčių administratoriaus. Tiek bendrovė, tiek Belizo mokesčių administratorius pateikė dokumentus tik, kad tokia įmonė buvo įregistruota Belize. Belizo mokesčių administratorius nurodė, kad „Haribda Development LTD“ įregistruotasis agentas neturi žinių apie „Haribda Development LTD“ turimus išteklius ir darbuotojus, reikalingus ekonominei veiklai vykdyti, taip pat apie jos turimas banko sąskaitas. Be to, jų įrašuose neatspindimas ryšys tarp „Haribda Development LTD“ ir UAB „Neokon-Baltija“.

4.3. Tarp išmokos ir ekonomiškai pagrįstos ūkinės operacijos yra ryšys, grindžiamas: bendrovės pagrįstu raštišku paaiškinimu, kad ūkinės operacijos, dėl kurių jai atsirado išmokų dydžio įsipareigojimų „Haribda Development LTD“, buvo atliktos bendrovei siekiant ekonominės naudos ir tenkinant jos verslo poreikius arba bendrovės ir „Haribda Development LTD“ dokumentais, patvirtinančiais, kad paslaugos, dėl kurių bendrovei atsirado išmokų dydžio įsipareigojimai „Haribda Development LTD“, faktiškai buvo atliktos arba bendrovės ir „Haribda Development LTD“ dokumentais, patvirtinančiais, kad bendrovė turėjo išmokų dydžio įsipareigojimų „Haribda Development LTD“ arba dokumentais, patvirtinančiais, kad bendrovė įvykdė savo įsipareigojimus „Haribda Development LTD“, jeigu bendrovės apskaitos duomenimis šie įsipareigojimai įvykdyti.

4.4. Vien tik „Haribda Development LTD“ vardu įformintos PVM sąskaitos faktūros, kurių pagrindu atsirado išmokų dydžio įsipareigojimai ir, kurie įvykdyti banko pavedimais, nepatvirtina, kad išmokos yra susijusios su ekonomiškai pagrįstomis ūkinėmis operacijomis.

4.5. Bendrovė nepagrindė fakto, kad bendrovės išmokėtos išmokos Belizo įmonei „Haribda Development LTD“ buvo atliktos bendrovei siekiant ekonominės naudos ir tenkinant jos verslo poreikius, nes tai nebuvo įprastinė bendrovės veikla, bendrovė vėlesniais metais vykdė analogiškus sandorius su OOO „Element“ ir be tokių sąnaudų. Vien tik sąskaitos faktūros įformintos „Haribda Development LTD“ vardu, kurių pagrindu atsirado išmokų dydžio įsipareigojimai ir kurie įvykdyti banko pavedimais, nepatvirtino, kad išmokos buvo susijusios su ekonomiškai pagrįstomis ūkinėmis operacijomis.

4.6. OOO „Element“ atstovai neigė turėję sandorių su bendrove, OOO „Element“ mokesčių deklaracijose deklaruoti pirkimai mažesni nei bendrovės apskaityti pardavimai OOO „Element“, pagal banko išrašus nebuvo nustatyta, kad OOO „Element“ turėjo piniginių operacijų su bendrove.

4.7. PVM sąskaitos faktūros, kurios buvo bendrovės įformintos OOO „Element“, dėl kurių buvo mokėti komisiniai už tarpininkavimo paslaugas, nepatvirtino ūkinių operacijų tarp šalių, nes OOO „Element“ neigė sandorius su bendrove, taigi, bendrovė dėl šių išmokų faktiškai nepatyrė sąnaudų, kurios būtų susijusios su jos įprastinės veiklos pajamų uždirbimu.

4.8. Bendrovė nepateikė dokumentų vienareikšmiškai pagrindžiančių faktišką paslaugų atlikimą, įformintuose dokumentuose daug neatitikimų (2016 m. balandžio 8 d. sudarytoje tarpininkavimo paslaugų sutartyje Nr. 2016-04-08 nurodytos tarp bendrovės ir OOO „Element“ sudarytų sutarčių datos, kurios sutarties pasirašymo dieną, t. y. 2016 m. balandžio 8 d. dar nebuvo ir negalėjo būti sudarytos; taip pat sutartyje nebuvo nurodyta, kokios konkrečios, t. y. kokio pobūdžio darbai, kokios apimties, periodiškumo ir pan., tarpininkavimo paslaugos bus atliekamos; „Haribda Development LTD“ bendrovei išrašytų sąskaitų faktūrų numerių eiliškumas nenuoseklus, sąskaitų faktūrų išrašytų vėlesne data (2016 m. gruodžio 12 d. ir 2016 m. gruodžio 23 d.) numeracija (74/16, 81/16) mažesnė, nei sąskaitos faktūros (84/16) išrašytos ankstesne data (2016 m. gruodžio 9 d.); taip pat sąskaitos faktūros išrašytos pagal sutartis, kurios nenurodytos sutartyje, iš Belizo mokesčių administratoriaus taip pat negauta informacijos, kuri patvirtintų „Haribda Development LTD“ vykdytą veiklą, turėtus žmogiškuosius resursus ir faktišką paslaugų atlikimą bendrovei.

4.9. Mokesčių administratoriui buvo pateikta tarp bendrovės, atstovaujamos direktorės J. N., ir Didžiosios Britanijos Mergelių salų įmonės „Cardex Global Inc“ (kaip tiekėjo), atstovaujamos direktorės C. L. S., sudaryta 2016 m. liepos 6 d. sutartis Nr. 1268/04/LA dėl rentgeno spindulių difraktometrų ir jų priedų bei aptarnavimo darbų įsigijimo už bendrą 394 000 Eur kainą. Bendrovės buhalterinės apskaitos registruose apskaityta iš Didžiosios Britanijos Mergelių salų įmonės „Cardex Global Inc“ gauta 2016 m. gruodžio 7 d. sąskaita faktūra Nr. 1478/04-MI/01 65 563 Eur sumai už paslaugas (Acceptance and service works for 10 days on-site. Contract Nr. 2016-06-20, Dated 2020-06-20). Bendrovė Didžiosios Britanijos Mergelių salų įmonei „Cardex Global Inc“ sumokėjo mokėjimo pavedimu per banką (2016 m. rugsėjo 30 d. pervesta 65 563 Eur, mokėjimo paskirtis: išankstinė sąskaita faktūra Nr. 1478/04-MI/01), pinigus pervedant į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini).

4.10. Bendrovė, išmokėjusi išmokas Britų Mergelių salų įmonei „Cardex Global Inc“ už paslaugas ir priskyrusi jas leidžiamiems atskaitymams 2016 m. Pelno mokesčio deklaracijoje, vadovaujantis PMĮ 31 straipsnio 2 dalimi, turėjo pateikti įrodymus, kad: šios išmokos yra susijusios su bendrovės ir „Cardex Global Inc“ įprastine veikla, grindžiamus: bendrovės apskaitos ir finansinės atskaitomybės dokumentais, patvirtinančiais tai, kad bendrovės dėl šių išmokų faktiškai patirtos sąnaudos yra susijusios su jos įprastinės veiklos pajamų uždirbimu; „Cardex Global Inc“ apskaitos ir / ar finansinės atskaitomybės dokumentais (dokumentų kopijomis), patvirtinančiais tai, kad dėl šių išmokų „Cardex Global Inc“ gavo įprastinės veiklos pajamų ir patyrė šioms pajamoms uždirbti sąnaudų arba profesinės auditorių organizacijos nario – auditoriaus parengta išvada apie tai, kad šios išmokos yra susijusios su „Cardex Global Inc“ įprastine veikla arba Britų Mergelių salų mokesčių administratoriaus, atlikusio „Cardex Global Inc“ patikrinimą, raštišku patvirtinimu, kad šios išmokos yra susijusios su „Cardex Global Inc“ įprastine veikla.

4.11. Bendrovės verslo plėtros direktoriaus A. L. buvo paprašyta nurodyti kas, kur, kada atliko aptarnavimo darbus, įsigytus iš „Cardex Global Inc“ pagal 2016 m. gruodžio 7 d. sąskaitą faktūrą Nr. 1478/04-MI/01; kaip įsitikino, kad „Cardex Global Inc“ turėjo pakankamai darbuotojų ir reikalingų žinių tokiems darbams atlikti; kaip įsitikino, kad iš „Cardex Global Inc“ įsigyti aptarnavimo darbai buvo atlikti OOO „Element“. A. L. 2020 m. vasario 6 d. paaiškinime nurodė, kad darbų atlikimu įsitikino pagal iš OOO „Element“ gautą raštą, kad darbai atlikti, o kas, kur ir kada atliko aptarnavimo darbus jam nėra žinoma, papildoma informacija ir / ar dokumentai dėl „Cardex Global Inc“ darbų atlikimo OOO „Element“ Rusijoje nepateikti. Bendrovės 2017 m. balandžio 4 d. paaiškinime nurodyta, kad „Cardex Global Inc“ rado 2016 m. gegužės mėn. internetu per „Shimadzu Europe GmbH“ oficialų atstovą Rusijos įmonę „Interanalyt-Region Ltd“, kurios atstovas „Cardex Global Inc“ akcininkas A. K.; su „Cardex Global Inc“ atstovu O. B. bendravo telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), el. laiškais.

4.12. Rusijos Federacijos mokesčių administratorius nepateikė dokumentų, patvirtinančių atliktas paslaugas bei kokie asmenys atliko įrangos sumontavimą, diegimo ir paleidimo darbus, tik pateikė informaciją, kad OOO „Element“ generalinis direktorius A. V. A. nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. tarp OOO „Element“ ir UAB „Neokon-Baltija“ nebuvo finansinių, ekonominių ir sutartinių santykių. OOO „Element“ mokesčių deklaracijose deklaruoti pirkimai mažesni nei bendrovės apskaityti pardavimai OOO „Element“; pagal banko išrašus nebuvo nustatyta, kad OOO „Element“ turėjo piniginių operacijų su bendrove.

4.13. Siekiant išsiaiškinti ar bendrovės išmokėtos išmokos pagal „Cardex Global Inc“ išrašytą sąskaitą faktūrą už priėmimo ir aptarnavimo darbus susijusios su „Cardex Global Inc“ įprastinės veiklos pajamomis ir ar „Cardex Global Inc“ realiai suteikė paslaugas bendrovei, buvo išsiųstas paklausimas Didžiosios Britanijos Mergelių salų mokesčių administratoriui. Gauta informacija iš Didžiosios Britanijos Mergelių salų tarptautinės mokesčių institucijos (Virgin Islands International Tax Authority), kad buvo kreiptasi į įmonę „Cardex Global Inc“, tačiau, kadangi įmonė 2018 m. kovo 26 d. buvo išregistruota, Didžiosios Britanijos Mergelių salų tarptautinė mokesčių institucija informaciją apie bendrovės ir „Cardex Global Inc“ sandorius gavo iš paskutinio žinomo įmonės direktoriaus (pagal Didžiosios Britanijos Mergelių salų tarptautinės mokesčių institucijos pateiktus direktorių registrus nuo 2014 m. sausio 16 d. direktorė buvo C. L. S.). Didžiosios Britanijos Mergelių salų tarptautinė mokesčių institucija pateikė iš buvusios „Cardex Global Inc“ direktorės gautą informaciją apie „Cardex Global Inc“ veiklą. „Cardex Global Inc“ direktorės pateikta informacija nepatvirtinta / nepatikrinta Didžiosios Britanijos Mergelių salų kompetentingų institucijų ir nepagrįsta juridinę galią įrodančiais dokumentais.

4.14. Bendrovė Komisijai papildomai pateikė „Cardex Global Inc“ finansinę ataskaitą už 2016 m., tačiau ši finansinė ataskaita taip pat nepatvirtinta / nepatikrinta Didžiosios Britanijos Mergelių salų kompetentingų institucijų ir nepagrįsta juridinę galią įrodančiais dokumentais. Iš Didžiosios Britanijos Mergelių salų tarptautinės mokesčių institucijos gautame atsakyme nurodyta, jog „Cardex Global Inc“ buvo išregistruota 2018 m. kovo 26 d., o papildomai pateiktoje „Cardex Global Inc“ finansinėje ataskaitoje už 2016 m. nurodyta, kad ją 2021 m. liepos 21 d. patvirtino „Cardex Global Inc“ direktorių valdyba.

4.15. Informacija, kad „Cardex Global Inc“ buvo perregistruota kitoje valstybėje, t. y. Juodkalnijoje, nėra oficialiai patvirtinta, o bendrovės Komisijai papildomai pateikta informacija iš internetinės svetainės (duomenys neskelbtini) nėra patikima, kadangi nebuvo galima patikrinti pateiktų duomenų autentiškumo. Be to, byloje nėra duomenų, kad kitoje valstybėje įregistruotas juridinis asmuo turi teisę tvirtinti 2021 m. liepos 21 d. data kito juridinio asmens (tik tokiu pačiu pavadinimu), anksčiau registruoto kitoje jurisdikcijoje, finansinės būklės ataskaitą už 2016 metus. Bendrovės pateikti dokumentai (kitos įmonės (Sellinge Management S.A.) registracijos pažymėjimas, 2017 m. „Cardex Global Inc“ balansas ir pelno nuostolių ataskaita) nepagrindė fakto, kad „Cardex Global Inc“ valdė turtą, reikalingą tokiai įprastinei veiklai vykdyti. Bendrovė neįrodė, kad „Cardex Global Inc“ paslaugos faktiškai buvo atliktos, nepateikė atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto, nenurodė kas, kokie konkretūs asmenys realiai atliko įrangos priėmimo ir aptarnavimo darbus. Vien tik „Cardex Global Inc“ vardu įformintos PVM sąskaitos faktūros, kurių pagrindu atsirado išmokų dydžio įsipareigojimai ir, kurie įvykdyti banko pavedimais, nepatvirtino, kad išmokos buvo susijusios su ekonomiškai pagrįstomis ūkinėmis operacijomis.

4.16. Didžiosios Britanijos Mergelių salų mokesčių administratorius nepateikė informacijos ir dokumentų, kurie patvirtintų „Cardex Global Inc“ vykdytą veiklą, turėtus žmogiškuosius resursus ir faktišką paslaugų atlikimą bendrovei. „Cardex Global Inc“ direktorės teigimu paslaugų darbų atlikimą (pagal sąskaitą faktūrą Nr. 1478/04-MI) patvirtino įrangos gavėjo OOO „Element“ 2016 m. gruodžio 20 d. raštas Nr. 20-12/1 bendrovei, kuriame nurodoma, kad užsakytos prekės gautos ir įrangos paleidimo ir derinimo darbai atlikti bei darbuotojams pravestas instruktažas, tačiau dokumentai pagrindžiantys darbų atlikimą nebuvo pateikti.

4.17. OOO „Element“ atstovai neigė turėję sandorių su bendrove, OOO „Element“ mokesčių deklaracijose deklaruoti pirkimai mažesni nei bendrovės apskaityti pardavimai OOO „Element“, pagal banko išrašus nebuvo nustatyta, kad OOO „Element“ turėjo piniginių operacijų su bendrove. PVM sąskaitos faktūros, kurios buvo bendrovės įformintos OOO „Element“, dėl kurių buvo mokėti komisiniai už tarpininkavimo paslaugas, nepatvirtino ūkinių operacijų tarp šalių, nes OOO „Element“ neigė sandorius su bendrove, todėl bendrovė dėl šių išmokų faktiškai nepatyrė sąnaudų, kurios būtų susijusios su jos įprastinės veiklos pajamų uždirbimu.

4.18. Bendrovė nepateikė dokumentų vienareikšmiškai pagrindžiančių faktišką paslaugų atlikimą, įformintuose dokumentuose buvo neatitikimų: 2016 m. birželio 6 d. sutartyje Nr. 1268/04/LA nustatyta, kad aptarnavimo darbai įtraukti į bendrą 394 000 Eur kainą, nenumatytas papildomas apmokėjimas ir kitos prekių montavimo, apmokymo sąlygos; bendrovė 2016 m. rugsėjo 30 d. bankiniu pavedimu pervedė 65 563 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama, kad mokama pagal 2016 m. rugsėjo 21 d. išankstinę sąskaitą faktūrą Nr. 1478/04-MI/01, sąskaita faktūra tokiu pačiu numeriu ir tokiai pačiai sumai (65 563 Eur) už priėmimo ir aptarnavimo darbus išrašyta tik 2016 m. gruodžio 7 d., taigi bendrovė ne tik atsiskaitė už aptarnavimo darbus daug ankščiau, nei jie buvo atlikti, bet ir galutinis atsiskaitymas įvyko 2016 m. lapkričio 15 d., o įranga pristatyta 2016 m. gruodžio 6 d. (pagal bendrovės pateiktą CMR) ir sąskaita faktūra už aptarnavimo darbus išrašyta beveik po mėnesio – 2016 m. gruodžio 7 d.

4.19. Patikrinimo akte pagrįstai konstatuoti PMĮ 31 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimai. Įvertinus tai, kad bendrovė mokestinio patikrinimo metu geranoriškai bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, buvo skirta mažesnė nei baudos vidurkis bauda, t. y. nuo papildomai apskaičiuotos 142 097,55 Eur PM sumos skirta 20 proc. dydžio 28 419,51 PM bauda. Nesant kitų bendrovės atsakomybę mažinančių aplinkybių, nebuvo pagrindo spręsti dėl dar mažesnės baudos skyrimo.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. liepos 13 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė šias ginčui svarbias aplinkybes:

6.1. VMI, vykdydama 2019 m. gruodžio 18 d. pavedimą tikrinti Nr. (21.222 Mr) FR0773-2548, atliko pareiškėjo PM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. ir surašė 2022 m. rugsėjo 13 d. patikrinimo aktą Nr. (21.222 Mr) FR0680-303 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriuo apskaičiavo papildomai mokėtiną 142 097,55 Eur PM, nustačius, kad bendrovė pažeisdama PMĮ 31 straipsnio 2 dalies nuostatas, tikslinėse teritorijose įregistruotoms įmonėms išmokėtas išmokas priskyrė leidžiamiems atskaitymams apskaičiuodama 2016 m. mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą (pelną).

6.2. Pareiškėjas 2022 m. spalio 13 d. pateikė VMI rašytines pastabas dėl Patikrinimo akto.

6.3. VMI 2022 m. liepos 10 d. sprendimu dėl Patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.222 Mr) FR0682-282, patvirtino Patikrinimo akte apskaičiuotą papildomai mokėtiną 142 097,55 Eur pelno mokestį, apskaičiavo 28 701,23 Eur pelno mokesčio delspinigių ir skyrė 28 419,51 Eur baudą.

6.4. Pareiškėjas padavė skundą Komisijai, kuri 2023 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. S–2023/16 (7-174/2022) patvirtino VMI Sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo.

6.5. Pareiškėjas nesutiko su VMI ir Komisijos sprendimais. Teigė, kad VMI neatsižvelgė į 2022 m. spalio 13 d. pateiktas rašytines pastabas ir patvirtino Patikrinimo aktą. Bendrovė nepažeidė PMĮ 31 straipsnio 2 dalies nuostatų, pateikė savo argumentus patvirtinančius įrodymus, tačiau VMI nepagrįstai į juos neatsižvelgė.

7. Teismas nurodė, kad mokestinis ginčas šioje byloje vyksta dėl to, ar pareiškėjas pagrįstai gautas išmokas už prekes ir paslaugas, įsigytas iš tikslinėse teritorijose įregistruotų užsienio vienetų, priskyrė leidžiamiems atskaitymams.

8. Teismas apžvelgė PMĮ 31 straipsnio 2 dalies, Lietuvos vieneto arba per nuolatinę buveinę veikiančio užsienio vieneto tikslinėse teritorijose įregistruotiems ar kitaip organizuotiems užsienio vienetams išmokamų išmokų pripažinimo leidžiamais atskaitymais įrodymų pateikimo vietos mokesčių administratoriui taisyklių, patvirtintų VMI viršininko 2002 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. 258 (toliau – ir Taisyklės) 4 punkto nuostatas, pažymėjo, kad įrodymus pagrindžiantys išmokas gaunančio užsienio vieneto apskaitos dokumentai turi atitikti PMĮ 11 straipsnio 6 dalies reikalavimus: sąnaudos pagal užsienio vienetų arba fizinių asmenų surašytus dokumentus pripažįstamos, jei iš šių dokumentų galima nustatyti ūkinės operacijos turinį. Taisyklių 12 punkte numatyta, kad užsienio vienetui išmokamos išmokos nelaikomos leidžiamaisiais atskaitymais, jeigu tos išmokos šių Taisyklių nustatyta tvarka nepagrįstos įrodymais. Teismo vertinimu, išdėstytų teisės aktų analizė, leido teigti, kad bendrovė, išmokėjusi išmokas tikslinėse teritorijose įregistruotoms įmonėms už paslaugas ir priskyrusi jas leidžiamiems atskaitymams, 2016 m. Pelno mokesčio deklaracijoje, vadovaujantis PMĮ 31 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir Taisyklių 4 punktu, turėjo pateikti įrodymus ir juos pagrįsti atitinkamais dokumentais.

9. Teismas pažymėjo, kad patikrinimo metu nustatyta, jog:

9.1. Bendrovė, apskaičiuodama 2016 m. Pelno mokesčio deklaracijoje mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą (pelną) leidžiamiems atskaitymams, mažinantiems apmokestinamojo pelno sumą, priskyrė 947 317 Eur išmokų tikslinėse teritorijose įregistruotoms įmonėms (Belizo įmonei „Haribda Development LTD“ – 487 754 Eur ir Didžiosios Britanijos Mergelių salų įmonei „Cardex Global Inc“ – 459 563 Eur).

9.2. Bendrovė pagal 2016 m. sąskaitas faktūras gautas laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 4 d. iki 2016 m. gruodžio 30 d. iš tikslinėje teritorijoje (Belize) įregistruotos įmonės „Haribda Development LTD“ pastarajai išmokėjo 487 754 Eur išmokų: 107 000 Eur pagal sąskaitas faktūras už prekes, 380 754 Eur pagal sąskaitas faktūras už paslaugas; ir pagal 2016 m. sąskaitas faktūras gautas laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 2 d. iki 2016 m. lapkričio 15 d. iš tikslinėje teritorijoje (Didžiosios Britanijos Mergelių salose) įregistruotos įmonės „Cardex Global Inc“ išmokėjo 459 563 Eur išmokų: 394 000 Eur pagal sąskaitas faktūras už prekes, 65 563 Eur pagal sąskaitas faktūras už paslaugas, kurias priskyrė leidžiamiems atskaitymams 2016 m. Pelno mokesčio deklaracijoje.

9.3. Bendrovė išmokas už prekes tikslinėse teritorijose (Belize ir Didžiosios Britanijos Mergelių salose) įregistruotoms įmonėms priskyrusi 2016 m. Pelno mokesčio deklaracijoje leidžiamiems atskaitymams turėjo turėti ir mokesčių administratoriui pateikti dokumentus, patvirtinančius šių prekių įvežimą į Lietuvą.

9.4. Bendrovė pateikė dokumentus dėl įsigytų prekių iš Belizo įmonės „Haribda Development LTD“: 2016 m. birželio 20 d. sudarytą tarpininkavimo paslaugų sutartį Nr. 2016-06-20 tarp bendrovės, atstovaujamos direktorės J. N. ir Belizo įmonės „Haribda Development LTD“ (kaip paslaugų teikėjo), atstovaujamos vadovo A. B., dėl tarpininkavimo paslaugų, realizuojant bendrovės prekes – programinę įrangą: 215-00426-92 Crystallite Size & Lattice Strain programinę įrangą – 1 licenciją; 215-00433-92 Rietveld Analysis (Rietan) – 1 licenciją; 239-50002 PDF ne švietimo organizacijai / vieną licenciją (galioja 5 metus); Powder dikfraktogramos duomenų bazę ICDD PDF-2, licencijuotą.

9.5. Išmokų pagrindimui pateiktoje 2016 m. birželio 20 d. tarpininkavimo paslaugų sutartyje numatyta, kad „Haribda Development LTD“ įsipareigoja suteikti bendrovei tarpininkavimo paslaugų už 107 000 Eur. Buhalterinėje apskaitoje apskaitytos iš Belizo įmonės „Haribda Development LTD“ gautos sąskaitos faktūros, kuriose nurodytas ūkinės operacijos turinys, kad įsigyjamos ne tarpininkavimo paslaugos, o prekės: oftvvare program: Crystallite Size & Lattice Strain s/w (30 000 Eur); Rietveld Analysis (Rietan) (27 000 Eur); PDF ne švietimo organizacijai licencija + duomenų bazė powder ICDD PDF (50 000 Eur).

9.6. Pagal 2016 m. birželio 20 d. tarpininkavimo paslaugų sutartį Nr. 2016-06-20 buvo sutarta įsigyti paslaugas, tačiau pagal sąskaitas faktūras įformintas prekių įsigijimas, kurių pristatymo sąlygos nurodytos „Haribda Development LTD“ išrašytose sąskaitose faktūrose – CIP Maskva, Rusija.

9.7. Bendrovė VMI 2018 m. sausio 30 d. teiktame paaiškinime nurodė, kad programinė įranga ir duomenų bazės techninė dokumentacija atskirai perdavimo važtaraštyje išskirta nebuvo, gauta programinė įranga su dokumentacija buvo užantspauduotoje elektroninėje laikmenoje, kuri buvo parduota neišpakavus. Programinę įrangą, duomenų bazę, licencijas bei techninę dokumentaciją „Haribda Development LTD“ perdavė Didžiosios Britanijos Mergelių salų įmonei „Cardex Global Inc“, kuri pristatė prekes bendrovei į Kauną. 2018 m. vasario 6 d. el. laišku pateiktame paaiškinime bendrovė nurodė, kad įsigytos prekės iš „Haribda Development LTD“ buvo gautos jau įdiegtos į XRD-7000L X-ray difrakometrą, kuris buvo įsigytas iš „Cardex Global Inc“ ir kurį „Cardex Global Inc“ pristatė bendrovei į Kauną.

9.8. Įvertinus patikrinimo metu surinktus įrodymus, buvo matyti, kad „Haribda Development LTD“ išrašytose sąskaitose faktūrose nurodytos pristatymo sąlygos CIP Maskva, Rusija, VMI teiktuose paaiškinimuose bendrovė teigė, kad prekes „Haribda Development LTD“ perdavė Didžiosios Britanijos Mergelių salų įmonei „Cardex Global Inc“, kuri kartu su savo parduotomis prekėmis pristatė jas bendrovei į Kauną, tačiau įrangos priėmimo – perdavimo, pristatymo dokumentų sudarytų tarp „Haribda Development LTD“ ir „Cardex Global Inc“ bendrovė mokesčių administratoriui nepateikė.

9.9. Patikrinimo metu bendrovės verslo plėtros direktorius A. L. 2020 m. vasario 6 d. paaiškinime Nr. (21.222)-FR1047-433 dėl bendrovės vykdytų sandorių aplinkybių, kaip buvo nustatyta programinių įrangų, duomenų bazės ir licencijos kaina bei paaiškinti faktą, kodėl bendrovė iš „Haribda Development LTD“ įsigijo Software programinę įrangą Crystallite Size & Lattice Strain už 30 000 Eur, Rietveld Analysis (Rietan) už 27 000 Eur ir licenciją bei duomenų bazę Povvder ICDD PDF už 50 000 Eur, kai viešai prieinamais duomenimis internete yra informacijos, kad programinė įranga Rietveld Analysis (Rietan) yra platinama nemokamai, o oficialioje rentgeno difrakometro gamintojo „Shimadzu“ el. parduotuvėje Crystallite Size & Lattice Strain programinė įranga 2020 m. duomenimis kainavo 5 489 USD (apie 4 514 Eur), ICDD duomenų bazė su 5 metų licencija 2020 m. kainavo daugiausiai 8 860 USD (apie 7 220 Eur), taip pat Japonijos, Pietų Korėjos ir Rusijos klientai turi užsisakyti ICDD produktus per ICDD licencijuotą platintoją. ICDD dirba su pasauliniu licencijuotų platintojų tinklu, tarp platintojų nėra Belizo įmonės „Haribda Development LTD“. Powder Diffraction File duomenų bazės yra licencijuotos, autorių teisių saugomos duomenų bazės, norėdamas įsigyti ICDD duomenų bazės licenciją, galutinis vartotojas turi įsigyti licenciją tiesiogiai per ICDD arba pateikti užsakymą tiesiogiai per vieną iš ICDD licencijuotų platintojų, nurodė, kad negali paaiškinti šių aplinkybių, nurodė, kad „Aš nesu programinės įrangos, licencijų specialistas, todėl nieko negaliu paaiškinti apie programinės įrangos ir licencijų įsigijimą. Aš gavau užsakymą dėl programinės įrangos, licencijos ir ją nusipirkau ir pardaviau. Daugiau nieko paaiškinti negaliu. Aš nemačiau programinės įrangos, licencijų“.

9.10. Iš A. L. paaiškinimo buvo matyti, kad jis nepateikė informacijos, kokiu teisiniu pagrindu Belizo įmonė „Haribda Development LTD“ turėjo teisę parduoti bendrovei programinę įrangą, duomenų bazę, licencijas bei techninę dokumentaciją, kokią teisę (teisę daryti programų / licencijų / duomenų bazės kopijas, turint tikslą jas viešai platinti; teisę rengti išvestines programas, kurios remiasi autorių teisėmis apsaugota programa; teisę viešai demonstruoti programą ar kt.) bendrovė įsigijo, įsigydama programinę įrangą, duomenų bazę, licencijas bei techninę dokumentaciją, kaip įsitikino, kokiu pagrindu bendrovė turėjo teisę perparduoti įsigytą programinę įrangą, duomenų bazę, licencijas bei techninę dokumentaciją, kam priklauso autorinės teisės programinės įrangos: „SN Crystallite Size & Lattice Strain“, „Rietveld Analysis“, PDF-2 ne švietimo organizacijai licencijos ir „Powder dikfraktogramos ICDD PDF-2“ duomenų bazės.

9.11. Bendrovė pateikė dokumentus dėl įsigytų prekių iš Britų Mergelių salų įmonės „Cardex Global Inc“: 2016 m. birželio 6 d. sudaryta sutartis Nr. 1268/04/LA tarp bendrovės, atstovaujamos direktorės J. N. ir Didžiosios Britanijos Mergelių salų įmonės „Cardex Global Inc“ (kaip tiekėjo), atstovaujamos direktorės C. L. S., dėl rentgeno spindulių difraktometrų ir jų priedų bei aptarnavimo darbų įsigijimo už bendrą 394 000 Eur kainą. 2016 m. birželio 6 d. sutartyje Nr. 1268/04/LA nurodyta, kad „Cardex Global Inc“ įsipareigoja pristatyti prekes kartu su vartotojo instrukcijomis ir techninėmis savybėmis pagal FCA, Kaunas, Lietuva (Incoterms 2000) sąlygas.

9.12. Pagal Incoterms sąlygas FCA (pristatyta iki vežėjo (vietos pavadinimas)) taisyklė reiškia, kad pardavėjas, sutvarkęs prekių eksporto muitinės formalumus ir sumokėjęs (prisiėmęs atsakomybę sumokėti) eksporto mokesčius savo sąskaita ir rizika pristato jas į pirkėjo nurodytą vietą (vežėjo arba kitą krovinių terminalą, geležinkelio stotį, jūrų arba uosto sandėlius ar kt.) ir perduoda vežėjui. Visas išlaidas, susijusias su prekių pristatymu iki pirkėjo nurodytos vietos, apmoka pardavėjas. Pirkėjas apmoka tarptautinio prekių pervežimo nuo prekių perdavimo vežėjui vietos iki įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją vietos išlaidas, taip pat prekių pakrovimo į vežėjo transporto priemonę jų perdavimo vežėjui vietoje (vežėjo arba kitame krovinių terminale, geležinkelio stotyje, jūrų arba uosto sandėlyje ar kt.) išlaidas.

9.13. Patikrinimo metu surinkti įrodymai patvirtino, kad bendrovė Didžiosios Britanijos Mergelių salų įmonei „Cardex Global Inc“ sumokėjo mokėjimo pavedimais per banką (2016 m. rugpjūčio 2 d. pervesta 197 000 Eur, mokėjimo paskirtis: avansas pagal sutartį Nr. 1268/04/LA; 2016 m. lapkričio 15 d. pervesta 197 000 Eur, mokėjimo paskirtis: galutinis atsiskaitymas pagal sutartį Nr. 1268/04/LA) pinigus pervedant į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini). Buhalterinės apskaitos registruose apskaitytos iš Didžiosios Britanijos Mergelių salų įmonės „Cardex Global Inc“ gautos sąskaitos faktūros už prekes: XRD-7000 L rentgeno spindulių difraktometras“ įskaitant ir jų priedus (t. y. rentgeno spindulių vamzdis, aušinimo vandens cirkuliavimo Įrenginys, transformatorius, skysto azoto talpa ir kt.) 181 000 Eur; ,.XRD-7000L rentgeno spindulių difraktometras“ įskaitant ir jų priedus (t. y. rentgeno spindulių vamzdis, aušinimo vandens cirkuliavimo įrenginys, transformatorius, programinę įrangą „Crystallite Size & Lattice Strain“ ir programinę įrangą „Rietveld Analysis“ (RIETAN) ir kt.) 213 000 Eur. Cardex Global Inc“ išrašytose sąskaitose faktūrose nurodytos pristatymo sąlygos FCA Kaunas (pristatyta iki vežėjo, visas išlaidas, susijusias su prekių pristatymu iki pirkėjo nurodytos vietos, apmoka pardavėjas).

9.14. Bendrovė nurodė, kad prekes iš Kauno į Vilnių gabeno UAB „Vamada“ pagal 2017 m. sausio 31 d. už transporto paslaugas bendrovei išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. VMD17-00011 323,40 Eur sumai. Patikrinimo medžiaga patvirtino, kad bendrovė nepateikė patvirtinančių dokumentų iš kur „Cardex Global Inc“ pristatė prekes į Kauną, motyvavo tuo, kad pagal prekių pristatymo sąlygas – FCA Kaunas, už prekių pristatymą iki pirkėjo nurodytos vietos, atsakingas pardavėjas – „Cardex Global Inc“.

9.15. Mokesčių administratorius kreipėsi į UAB „Vamada“ dėl informacijos, susijusios su 2017 m. sausio 31 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. VMD17-00011 pateikimo, prašė pateikti prekių gabenimo dokumentus (CMR), nurodyti kas užsakė transportavimo paslaugas, prekių pakrovimo / iškrovimo vietas. UAB „Vamada“ pateikė 2016 m. lapkričio 20 d. transporto užsakymo lapą, kuriame nurodyta, kad prekių pakrovimo vieta – UAB „Aidastė“, (duomenys neskelbtini); iškrovimo vieta – UAB „Vilniaus tranzitas“, (duomenys neskelbtini); paėmimo data 2016 m. lapkričio 21 d. UAB „Vamada“ pateiktame tarptautinio krovinių transportavimo važtaraštyje (CMR), nurodyta, kad 9 vietų krovinys, kurio svoris 2 451 kg gabentas iš Kauno (siuntėjas: importo-eksporto terminalas, (duomenys neskelbtini)) į Vilnių (gavėjas: „Vilniaus tranzitas“, „Neokon-Baltija“), krovinys gautas 2016 m. lapkričio 22 d. Įvertinus krovinių gabenimo važtaraščio duomenis, buvo matyti, kad jis užpildytas neišsamiai, t. y. nenurodytos tikslios pakrovimo ir iškrovimo vietos, nenurodytas krovinio pavadinimas, pridedami dokumentai, nenurodytas vežėjas, nėra vežėjo ir gavėjo parašų, t. y. iš pateiktų dokumentų nėra galimybės identifikuoti koks krovinys / prekės buvo gabenamos.

9.16. Mokesčių administratorius kreipėsi į UAB „Aidastė“ dėl informacijos ir dokumentų, susijusių su prekių, nurodytų 2016 m. lapkričio 20 d. transporto užsakymo lape pakrovimu iš UAB „Aidastė“ 2016 m. lapkričio 21 d. pateikimo, prašė pateikti informaciją kas atgabeno prekes į UAB „Aidastė“, adresu (duomenys neskelbtini), kam priklausė prekės ir / ar kieno užsakymu buvo atkrautos, sandėliuojamos. UAB „Aidastė“ pateikė informaciją ir dokumentus susijusius su prekių nurodytų 2016 m. lapkričio 20 d. transporto užsakymo lape pakrovimu iš UAB „Aidastė“ 2016 m. lapkričio 21 d., pagal kuriuos mokesčių administratorius nustatė, kad transporto paslaugos pirktos iš kito Lietuvos juridinio asmens, kuris išrašė UAB „Aidastė“ PVM sąskaitas faktūras 2016 m. rugsėjo 26 d. už prekių gabenimą maršrutu Graz (Austrija) – Kaunas (Lietuva) ir 2016 m. lapkričio 10 d. už prekių gabenimą maršrutu Deisburg (Vokietija) – Kaunas (Lietuva), šių prekių gabenimas vyko kitų Rusijos įmonių užsakymu ir nei bendrovė, nei jos kontrahentės nefigūruoja nei krovinių gabenimo dokumentuose (CMR), nei PVM sąskaitose faktūrose, nei kituose iš UAB „Aidastė“ gautuose dokumentuose.

10. Teismas, įvertinęs mokestinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, apibendrindamas aukščiau išdėstytą, konstatavo, kad bendrovės pateikta ir mokesčių administratoriaus iš trečiųjų šaltinių surinkta informacija ir dokumentai nepatvirtina prekių, nurodytų „Haribda Development LTD“ ir „Cardex Global Inc“ vardu įformintose sąskaitose faktūrose, įvežimo į Lietuvą. Pateiktoje informacijoje ir dokumentuose yra duomenų prieštaravimai ir neatitikimai: pagal 2016 m. birželio 20 d. tarpininkavimo paslaugų sutartį Nr. 2016-06-20 buvo sutarta, kad bendrovė iš Belizo įmonės „Haribda Development LTD“ įsigis tarpininkavimo paslaugas, tačiau pagal „Haribda Development LTD“ bendrovei išrašytas sąskaitas faktūras įformintas prekių įsigijimas (programinė įranga, licencijos ir duomenų bazės); nors „Haribda Development LTD“ išrašytose sąskaitose faktūrose nurodytos prekių pristatymo sąlygos CIP Maskva, Rusija, VMI teiktuose paaiškinimuose bendrovė teigia, kad prekes „Haribda Development LTD“ perdavė Didžiosios Britanijos Mergelių salų įmonei „Cardex Global Inc“, kuri kartu su savo parduotomis prekėmis pristatė jas bendrovei į Kauną, tačiau jokių įrangos priėmimo – perdavimo, pristatymo (gabenimo) dokumentų sudarytų tarp „Haribda Development LTD“ ir „Cardex Global Inc“ bendrovė nepateikė; bendrovė negalėjo paaiškinti kodėl programinė įranga, kuri yra platinama nemokamai iš „Haribda Development LTD“ įsigyta už 27 000 Eur, o kuri kainuoja apie 4 514 Eur įsigyta už 30 000 Eur, bei kodėl licencija bei duomenų bazė, kurios maksimali kaina yra apie 6 578 Eur ir kuri gali būti platinama tik per licencijuotus platintojus, tarp kurių nėra Belizo Įmonės „Haribda Development LTD“ įsigyta už 50 000 Eur.

11. Teismo vertinimu, patikrinimo medžiaga patvirtino, kad, bendrovė nepateikė informacijos: kokiu teisiniu pagrindu „Haribda Development LTD“ pardavė programinę įrangą, duomenų bazę, licencijas bei techninę dokumentaciją; kokią teisę (teisę daryti programų / licencijų / duomenų bazės kopijas, turint tikslą jas viešai platinti; teisę rengti išvestines programas, kurios remiasi autorių teisėmis apsaugota programa; teisę viešai demonstruoti programą ar kt.) bendrovė įsigijo, įsigydama programinę įrangą, duomenų bazę, licencijas bei techninę dokumentaciją; kaip įsitikino, kokiu pagrindu, bendrovė turėjo teisę perparduoti įsigytą programinę įrangą, duomenų bazę, licencijas bei techninę dokumentaciją; kam priklauso autorinės teisės programinės įrangos: „SN Crystallite Size & Lattice Strain“, „Rietveld Analysis“, PDF-2 ne švietimo organizacijai licencijos, ir „Powder dikfraktogramos ICDD PDF-2“ duomenų bazės. Bendrovės teigimu, prekes (rentgeno spindulių difraktometrus su priedais) įsigytas pagal „Cardex Global Inc“ išrašytas sąskaitas faktūras, kuriose nurodytos pristatymo sąlygos FCA Kaunas, iš Kauno į Vilnių gabeno UAB „Vamada“. Iš UAB „Vamada“ gautas krovinių gabenimo važtaraštis užpildytas neišsamiai, nenurodytos tikslios pakrovimo ir iškrovimo vietos, nenurodytas krovinio pavadinimas, pridedami dokumentai, nenurodytas vežėjas, nėra vežėjo ir gavėjo parašų ir nepagrindžia prekių įsigytų pagal „Cardex Global Inc“ išrašytas sąskaitas faktūras įvežimo į Lietuvą fakto. UAB „Vamada“ pateiktame 2016 m. lapkričio 20 d. transporto užsakymo lape nurodyta, kad prekių pakrovimo vieta UAB „Aidastė“, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau pagal UAB „Aidastė“, pateiktus dokumentus nustatyta, kad transporto paslaugos pirktos iš kito Lietuvos juridinio asmens, kuris išrašė PVM sąskaitas faktūras 2016 m. rugsėjo 26 d. už prekių gabenimą maršrutu Graz (Austrija) – Kaunas (Lietuva) ir 2016 m. lapkričio 10 d. už prekių gabenimą maršrutu Deisburg (Vokietija) – Kaunas (Lietuva), šių prekių gabenimas vyko kitų Rusijos įmonių užsakymu ir, nei bendrovė, nei jos kontrahentės nefigūruoja nei krovinių gabenimo dokumentuose (CMR), nei PVM sąskaitose faktūrose, nei kituose iš UAB „Aidastė“ gautuose dokumentuose.

12. Teismo įsitikinimu, mokestinio patikrinimo metu surinkta medžiaga leido teigti, kad bendrovės pateikti dokumentai įrodo tik, kad „Haribda Development LTD“ yra įsteigta, tačiau neįrodo, kad: a) „Haribda Development LTD“ vykdo veiklą; b) ta veikla, už kurią bendrovė išmokėjo išmokas, yra susijusi su „Haribda Development LTD“ įprastine veikla; c) „Haribda Development LTD“ valdo turtą, reikalingą tokiai savo įprastinei veiklai vykdyti; d) bendrovės išmokėtos „Haribda Development LTD“ išmokos yra susijusios su ekonomiškai pagrįstomis ūkinėmis operacijomis.

13. Teismas sprendė, kad iš bendrovės pateiktų el. laiškų-susirašinėjimų išklotinių dalių, kuriose kai kur įvardyta Neokon-Baltija, kai kur įrašyta „haribda“, nebuvo galima nustatyti ar tie adresai, kuriais siųsti laiškai priklauso „Haribda Development LTD“, koks pateiktų laiškų turinys, kadangi visi laiškai pateikti ne valstybine kalba, dalis laiškų įvardinti vardais, pavardėmis, nėra aišku ar fiziniai asmenys yra „Haribda Development LTD“ darbuotojai, koks prisegtų dokumentų turinys, kadangi jie neatskleisti.

14. Teismo įsitikinimu, mokestinio tyrimo metu bendrovė nepateikė skaičiavimų ar kitų suvestinių duomenų, ar ankstesniais metais mokėjo paslaugų tiekėjams už atliktas tarpininkavimo paslaugas, realizuojant prekes ir paslaugas. Iš bendrovės pateiktų suvestinių registrų mokesčių administratorius nenustatė atvejų, kad bendrovė 2015–2016 m. būtų mokėjusi kitiems paslaugų tiekėjams už atliktas tarpininkavimo paslaugas, realizuojant prekes ir paslaugas.

15. Atsižvelgęs į aptartą, teismas darė išvadą, kad bendrovė nepateikė dokumentų ir vienareikšmiškų įrodymų, patvirtinančių prekių iš tikslinių teritorijų Belize įregistruotos įmonės „Haribda Development LTD“ ir Britų Mergelių salose įregistruotos įmonės „Cardex Global Inc“ įvežimą, todėl 501 000 Eur (107 000 Eur + 394 000 Eur) išmokų už prekes tikslinėse teritorijose registruotoms įmonėms negalėjo priskirti leidžiamiems atskaitymams.

16. Teismas, įvertinęs teisės aktų nuostatas ir mokestinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad mokesčių administratorius pagrįstai dėl PMĮ 31 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimo bendrovės 2016 m. apmokestinamojo pelno sumą padidino 501 000 Eur neleidžiamų atskaitymų (mažinama leidžiamų atskaitymų suma) suma ir vadovaudamasis PMĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis, taikydamas 15 proc. mokesčio tarifą, papildomai apskaičiavo 142 097,55 Eur PM sumą, 28 701,23 Eur PM delspinigių ir skyrė 28 419,51 Eur baudą.

17. Dėl pareiškėjos argumentų, kad buvo nepagrįstai prisitaikyta ne 10 proc., o 20 proc. dydžio bauda, teismas pažymėjo, kad pagal Baudų skyrimo ir delspinigių skaičiavimo metodikos, patvirtintos VMI viršininko 2007 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. VA-25 „Dėl baudų skyrimo ir delspinigių skaičiavimo metodikos patvirtinimo“, (toliau – ir Metodika) 18 punktą (2016 m. birželio 1 d. redakcija Nr. VA-75), mokesčių administratoriui skiriant mokesčių mokėtojui baudą ir nenustačius jokių baudą didinančių ar mažinančių aplinkybių, turi būti skiriama 30 proc. priskaičiuotos trūkstamos mokesčio sumos dydžio bauda.

18. Teismas, vadovaudamasis Metodikos 18.2. papunkčio nuostatomis, nurodė, jog nagrinėjamu atveju, mokesčių administratorius, skirdamas baudą, atsižvelgė, kad bendrovė mokestinio patikrinimo metu geranoriškai bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi ir skyrė mažesnę nei baudos vidurkis baudą, t. y. nuo papildomai apskaičiuotos 142 097,55 Eur PM sumos skyrė 20 proc. dydžio 28 419,51 PM baudą.

19. Teismo įsitikinimu, atsakovas, nenustatęs kitų bendrovės atsakomybę mažinančių aplinkybių, vadovaudamasi Metodikos nuostatomis, neturėjo pagrindo spręsti dėl dar mažesnės baudos skyrimo.

20. Kadangi teismas atmetė skundo reikalavimą dėl VMI Sprendimo panaikinimo, todėl pareiškėjo skunde nurodyti argumentai dėl galimai nepakankamai motyvuoto Komisijos sprendimo, netinkamų, pareiškėjo nuomone, įrodymų vertinimo nebuvo teisiškai reikšmingi ir teismas jų nenagrinėjo ir dėl to plačiau nepasisakė.

21. Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad mokesčių administratoriai ir Komisija, priimdami ginčijamus sprendimus, tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas bei išanalizavo ginčo faktines aplinkybes, priėmė pagrįstus bei teisėtus sprendimus, todėl naikinti VMI Sprendimą ir Komisijos 2023 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. 5-2023/76, vadovaujantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais, nebuvo pagrindo. Teismas nepriteisė pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų.

III. 22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

23. Pareiškėjas, pakartodamas skunde pirmosios instancijos teismui nurodytas faktines aplinkybes, argumentus ir įrodymų vertinimą, papildomai teigia:

23.1. Teismo padarytos išvados, kad: bendrovės pateikta ir mokesčių administratoriaus iš trečiųjų šaltinių surinkta informacija ir dokumentai nepatvirtina prekių, nurodytų „Haribda Development LTD“ ir „Cardex Global Inc“ vardu įformintose sąskaitose faktūrose, įvežimo į Lietuvą; pateiktoje informacijoje ir dokumentuose yra duomenų prieštaravimai ir neatitikimai; mokestinio patikrinimo metu surinkta medžiaga leidžia teigti, kad bendrovės pateikti dokumentai įrodo tik, kad „Haribda Development LTD“ yra įsteigta; mokestinio tyrimo metu bendrovė nepateikė skaičiavimų ar kitų suvestinių duomenų, ar ankstesniais metais mokėjo paslaugų tiekėjams už atliktas tarpininkavimo paslaugas, realizuojant prekes ir paslaugas; bendrovė nepateikė dokumentų ir vienareikšmiškų įrodymų, patvirtinančių prekių iš tikslinių teritorijų Belize įregistruotos įmonės „Haribda Development LTD“ ir Britų Mergelių salose įregistruotos įmonės „Cardex Global Inc“ įvežimą, neatitinka tikrovės, atsižvelgiant į tai, kas buvo konstatuota Patikrinimo akte ir Sprendime, bei išdėstyta skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad prekės buvo pristatytos į Lietuvą, bei tinkamai pristatytos gavėjui ir pareiškėjas pagrįstai įtraukė į atskaitą patirtas išlaidas.

23.2. Teismas, apibendrinęs ištirtas aplinkybes, konstatavo, kad mokesčių administratoriai ir Komisija, priimdami ginčijamus sprendimus, tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas bei išanalizavo ginčo faktines aplinkybes, priėmė pagrįstus bei teisėtus sprendimus, tačiau teismas visiškai neatsižvelgė į pareiškėjo detalius paaiškinimus dėl faktinių aplinkybių, prekių pristatymo, vykdytos veiklos ir išlaidų įtraukimo į atskaitą. Dėl to laikytina, kad nepasisakė, dėl esminių pareiškėjo argumentų. Todėl subjektyvus mokesčių administratoriaus, o vėliau ir teismo faktinių aplinkybių vertinimas yra paneigtas ne tik argumentais, bet ir papildomai pateiktais įrodymais, dokumentais, todėl priimtas sprendimas yra naikintinas.

24. Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

25. Atsakovas atsiliepime pakartoja pirmosios instancijos teismui nurodytas faktines aplinkybes, įrodymų vertinimą ir atsikirtimo motyvus, bei papildomai teigia, kad teismas išsamiai ir motyvuotai išdėstė savo sprendimą, o pareiškėjo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais ir įrodymais, kurie buvo pateikti atsakovui, Komisijai ir pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VMI Sprendimo, kuriuo patvirtintas VMI 2022 m. rugsėjo 13 d. patikrinimo aktas Nr. (21.222 Mr) FR0680-303 ir jame papildomai apskaičiuotas 142 097,55 Eur PM, apskaičiuoti 28 701,23 Eur PM delspinigiai, skirta 28 419,51 Eur bauda ir ikiteismine tvarka pareiškėjo skundą išnagrinėjusios Komisijos sprendimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

27. Vilniaus apygardos administracinis teismas netenkino pareiškėjo skundo dėl VMI Sprendimo ir Komisijos sprendimo panaikinimo (žr. nutarties 5 p.).

28. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (žr. nutarties 22 p.), prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kadangi prekės buvo pristatytos į Lietuvą ir pareiškėjas pagrįstai įtraukė į atskaitą patirtas išlaidas (žr. nutarties 23. 1 p.), apskųstame teismo sprendime nepasisakyta dėl esminių pareiškėjo argumentų (žr. nutarties 23. 2 p.).

29. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

30. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme nėra pakartotinis jos nagrinėjimas, tai jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

31. PM bei su juo susijusių sumų apskaičiavimo teisinis pagrindas – PMĮ 31 straipsnio 2 dalis bei Taisyklės, dėl kurių aiškinimo teisinio disputo nekilo. Pareiškėjas neginčijo, kad pritaikytas teisinis kvalifikavimas buvo tinkamas. Pareiškėjas nesutiko su mokesčių administratoriaus užimta pozicija dėl aplinkybių vertinimo – mokesčių administratorius konstatavo, jog atskaitymai yra neleistini, jei jas išmokantis Lietuvos vienetas ar nuolatinė buveinė centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka nepateikia įrodymų vietos mokesčių administratoriui, kad: 1) išmokos yra susijusios su jas išmokančio ir gaunančio vieneto įprastine veikla; 2) išmokas gaunantis užsienio vienetas valdo turtą, reikalingą tokiai įprastinei veiklai vykdyti; 3) tarp išmokos ir ekonomiškai pagrįstos ūkinės operacijos yra ryšys. Teisėjų kolegijos kilęs disputas – fakto klausimas, ką iš esmės patvirtina ir pats pareiškėjas savo pateiktame apeliaciniame skunde, laikydamas, kad administracinėje byloje esantys įrodymai teismo turėjo būti vertinami kitaip, kas būtų paneigę poreikį taikyti PMĮ 31 straipsnio 2 dalį (žr. nutarties 28 p.).

32. Dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-95/2012). Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

33. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Pagal šias MAĮ nuostatas įrodinėjimo pareiga (onus probandi) yra paskirstyta tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo. Pirmiausia būtent mokesčių administratorius turi pateikti pakankamai duomenų, įrodančių mokesčio ir su juo susijusių sumų apskaičiavimo pagrįstumą ir teisingumą. Tik nustačius, kad mokesčių administratorius pagrindė mokesčių mokėtojui apskaičiuotą mokestį ir su juo susijusias sumas, o mokesčių mokėtojas neįvykdė pareigos nuginčyti mokesčių administratoriaus surinktus įrodymus, mokesčių mokėtojui atsiranda mokestinė prievolė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1527/2010, 2012 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1601/2012, 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-982-438/2017, 2019 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-514-968/2019, 2019 m. birželio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1007-556/2019).

34. ABTĮ 56 straipsnio 5 dalis nustato, kad įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Prireikus teismas gali pasiūlyti nurodytiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų. Aiškindamas šią proceso teisės normą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog, nagrinėjant mokestinius ginčus teisme, bendrosios įrodinėjimo taisyklės, numatytos ABTĮ 56 straipsnio 5 dalyje, taikytinos atsižvelgiant ir į MAĮ 67 straipsnio nuostatas. Sistemiškai aiškinant ABTĮ 56 straipsnio 5 dalies ir MAĮ 67 straipsnio nuostatas, administracinėse bylose dėl mokestinių ginčų įrodinėjimo pareiga tenka ne tik mokesčių administratoriui, bet ir mokesčių mokėtojui. Mokesčių mokėtojas, siekdamas paneigti mokesčių administratoriaus mokesčių ir su jais susijusių sumų apskaičiavimo teisėtumą bei pagrįstumą, privalo ne tik nurodyti savo abejones dėl mokesčių ir su jais susijusių sumų apskaičiavimo teisėtumo bei pagrįstumo, bet ir pateikti tokias abejones pagrindžiančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-606-442/2016).

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas kvestionuodamas byloje esančius įrodymus, kurių pagrindu Komisija ir pirmosios instancijos teismas padarė išvadą dėl ginčo PM bei su juo susijusių sumų apskaičiavimo, nepateikė faktinių duomenų, kurių pagrindu būtų galima paneigti mokesčių administratoriaus surinktus ir byloje esančius įrodymus, suponavusius išvadą dėl prekių neįvežimo į Lietuvos Respubliką. Vilniaus apygardos administracinis teismas detaliai ir aiškiai išdėstė, kokių faktinių duomenų visuma buvo prieita prie pareiškėjui nepalankios išvados. Gautame apeliaciniame skunde iš esmės yra atkartojama, tai kas buvo jau išdėstyta pateikiant skundą dėl Sprendimo panaikinimo. Jokių kitų argumentų nėra. Kaip jau buvo minėta pirmiau, apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuomone, apeliaciniame skunde turi būti išdėstytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumas ar nepagrįstumas (ABTĮ 134 str. 2 d. 6 p.), įrodymai, patvirtinantys apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes (ABTĮ 134 str. 2 d. 8 p.).

36. Vien bendro pobūdžio teiginiai (žr. nutarties 29 p.) negali paneigti apskųsto teismo sprendimo. Surinktų įrodymų visuma leido padaryti pagrįstą išvadą, kad prekės, nurodytos „Haribda Development LTD“ ir Cardex Global Inc“ vardu įformintose sąskaitose faktūrose, nebuvo įvežtos į Lietuvą (žr. nutarties 9.9–11 p.; ABTĮ 56 str.).

37. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė iš esmės pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

38. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, jam nepriteistinos ir bylinėjimosi išlaidos (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Neokon-Baltija“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius