2fed26c7-59ef-4a3d-bea4-a6dcb4aed655 · Utenos rajono apylinkės teismas

Visų pirma teisėjų kolegija pasisako dėl ieškinio senatį reglamentuojančių normų aiškinimo ir taikymo nagrinėjamos bylos aplinkybėms                Civilinė byla Nr. 2-135-356/2010procesinio sprendimo kategorija: 11.9.10.8; 15.5; 18.2.2; 113.1; 113.8; 116.1; 125.7 (S)                                    UTENOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS        S P R E N D I M A S                  LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                        2010 m. sausio 11 d.

                                                         Utena, Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant Elonai Mackutei, dalyvaujant atsakovui G. Ž., o jo atstovei advokatei Janinai Umbrasienei, ieÅ¡kovui J. Ž. ir jo atstovui advokatui Kęstučiui Rakauskui, atsakovo Utenos rajono savivaldybės administracijos atstovui nedalyvaujant, apie posėdį praneÅ¡ta, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo J.

Ž. ieÅ¡kinį atsakovams G. Ž. ir Utenos rajono savivaldybės administracijai dėl sutarties panaikinimo dalyje ir teisės privatizuoti ½ buto pripažinimon u s t a t o : IeÅ¡kovas J. Ž. prašė: 1992-07-22 sutartį, sudarytÄ tarp atsakovų, dalyje dėl ½ 47,53 kv.m. buto bei ½ 2,88 kv.m. rÅ«sio pirkimo – pardavimo pripažinti negaliojančia;

2) pripažinti jam teisę pagal Butų privatizavimo įstatymÄ privatizuoti ½ dalį 47,53 kv.m. buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ½ dalį 2,88 kv.m. rÅ«sio, esančių (duomenys neskelbtini), kaip bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę. Prašė priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidasIeÅ¡kovas nurodė procesiniuose dokumentuose, jis ir jo atstovas, praÅ¡ydami ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai, paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas, nors ekspertizės iÅ¡vada nenustatyta paraÅ¡us esant suklastotus, laikosi nuomonės, kad jis nėra sudaręs susitarimo su atsakovu dėl buto privatizavimo, beveik visÄ reikiamÄ sumÄ už parduodamÄ butÄ sumokėjo jis, visada buvo įsitikinęs, kad jis yra savininkas buto, jame gyveno, mokėjo mokesčius, kol atsakovas 2007m. jį iÅ¡varė, nors jo daiktai liko bute.

Mano, kad ginčijama sutartis dėl to neatitinka imperatyvių įstatymų nuostatų reikalavimų, todėl negalioja, jam, sutartį nuginčijus, pripažintina teisė privatizuoti ½ buto.Atsakovas G. Ž. nurodė procesiniuose dokumentuose, jis ir jo atstovė, praÅ¡ydami ieÅ¡kinį atmesti, paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas yra praleidęs ieÅ¡kinio senatį, jÄ praÅ¡o taikyti, susitarimÄ jie sudarė, ieÅ¡kovas sutiko ir pageidavo, kad jis taptų privatizuojamo buto savininku, pats iÅ¡ buto iÅ¡siregistravo ir iÅ¡sikraustė, gyveno pas sugyventines.

IeÅ¡kovas yra nesugyvenamo charakterio, Å«maus bÅ«do, kerÅ¡tingas, dėl ko ne kartÄ tarp jų, ieÅ¡kovui leidus apsigyventi bute, kilo konfliktai. IeÅ¡kinį atmetus, praÅ¡o priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas Utenos rajono savivaldybės administracija nurodė procesiniuose dokumentuose, o atstovas, praÅ¡ydamas ieÅ¡kinį atmesti, paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas yra praleidęs ieÅ¡kinio senatį, jÄ praÅ¡o taikyti ir tuo pagrindu ieÅ¡kinį atmesti. Susitarimas tarp Å¡eimos narių buvo sudarytas, jis nėra suklastotas, ginčijama sutartis yra teisėta.IeÅ¡kinys atmestinas.1989-12-05 Utenos rajono LDT VK potvarkio Nr.209p. pagrindu, iÅ¡vykus D.

Ž., 1989-12-08 buvo sudaryta Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutartis dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), su ieÅ¡kovu (14-16 b.l.). 1992-06-19 ieÅ¡kovui iÅ¡duotoje pažymoje, kuri buvo pateikta Utenos rajono valdybai, nurodyta, kad atsakingu gyvenamojo ploto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininku yra ieÅ¡kovas, o atsakovas, ieÅ¡kovo sÅ«nus, gyvena Å¡iame bute (55 b.l., t.1). Å iuos duomenis patvirtina ir Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM pažymos (49 b.l., t.1), kad ieÅ¡kovas minėtame bute buvo registruotas nuo 1991-06-10 iki 1992-08-01, o atsakovas – nuo 1991-10-24 iki Å¡io laiko.Utenos miesto meras 1992-06-26 priėmė potvarkį Nr.144p., kuriuo atsakovui leido pirkti butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (23 -24 b.l., t.1), prieÅ¡ tai butas buvo įkainotas, Gyvenamojo namo, namo dalies, buto įkainojimo akte Nr.4939 pirkėju nurodytas atsakovas.Remiantis 1992-06-26 Utenos miesto mero potvarkiu Nr.144 p., buto įkainojimo aktu Nr.4939 (23-24 b.l., t.1), ieÅ¡kovo ginčijamos 1992-07-22 sutarties pagrindu atsakovas įgijo nuosavybės teises į butÄ su rÅ«siu, esančius (duomenys neskelbtini), už 16.954,00 rublius, iÅ¡ kurių grynaisiais pinigais - 2.068,00, o 14.886,00 rublių valstybinėmis vienkartinėmis iÅ¡mokomis bei tikslinėmis kompensacijomis (21 b.l., t.1).Utenos rajono privatizavimo tarnybai už butÄ ieÅ¡kovas sumokėjo 13.118,00 rublių iÅ¡ nebalansinės sÄ skaitos ir 2.068,00 rublių bei 85,00 rublius valstybinio mokesčio, o atsakovas – 1.768,00 rublių iÅ¡ nebalansinės sÄ skaitos (18-19, 22 b.l., t.1).Nuosavybės teises į butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas įregistravo vieÅ¡ame registre 1992-07-22 (26-27 b.l., t.1).Asmens teisė privatizuoti valstybinį turtÄ nėra prigimtinė ar kokia nors kita absoliutinė teisė.

Ji gali atsirasti tik tam tikro teisės akto pagrindu. Vienas iÅ¡ tokių aktų buvo 1991 m. gegužės 28 d. priimtas Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymas. Å iame įstatyme buvo įtvirtinta Lietuvos gyventojų teisė įsigyti privačion nuosavybėn jų nuomojamas valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamÄ sias patalpas. Ä®statyme ir jį detalizuojančiuose teisės aktuose buvo nustatyta nurodytų gyvenamųjų patalpų privatizavimo (pirkimo–pardavimo) tvarka, taip pat sÄ lygos, kokios gyvenamosios patalpos pagal šį įstatymÄ gali bÅ«ti perkamos, kas turi teisę jas pirkti.

Butų privatizavimo įstatymas galiojo iki 1998 m. liepos 1 dienos. Pagal tuo metu galiojusias Butų privatizavimo įstatymo nuostatas asmuo, ketinantis privatizuoti nuomojamÄ butÄ , turėjo sudaryti notarine tvarka patvirtintÄ susitarimÄ su Å¡eimos nariais dėl to, kieno vardu bus sudaroma pirkimo–pardavimo sutartis ir kas taps perkamo buto savininku, paduoti pareiÅ¡kimÄ butui įsigyti (5 straipsnis). Pagal 1991-07-29 įstatymo „ Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio notariato įstatymo papildymo 16/1 str., galiojusio iki 1995-06-28, tokį Å¡eimos narių susitarimÄ galėjo patvirtinti ir įmonės, įstaigos ir organizacijos.IeÅ¡kovas ginčijo 1992-07-22 sutartį, sudarytÄ tarp atsakovų dėl buto su rÅ«siu, esančių (duomenys neskelbtini), privatizavimo, dalyje tuo pagrindu, kad jÄ sudarant buvo pažeistos imperatyvios Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio normos, numatančios bÅ«tinumÄ Â asmenims susitarti, o įstatymų reikalavimų neatitinkantis sandoris negali galioti (1964 m.

CK 47 str.).  Utenos rajono savivaldybės administracijos Utenos miesto seniÅ«nijoje saugomoje Butų privatizavimo byloje yra 1992-04-13 susitarimas (54 b.l., t.1), kurį Å¡alys – ieÅ¡kovas J. Ž. ir atsakovas G. Ž. - pasirašė ir ieÅ¡kovas sutiko, kad buto savininkas bÅ«tų atsakovas, kuris šį susitarimÄ realizavo, 1992-07-22 sudarydamas buto pirkimo-pardavimo sutartį, įgytas nuosavybės teises sandorio sudarymo dienÄ Ä¯registruodamas vieÅ¡ame registre, o ieÅ¡kovas nuo 1992-08-01 iÅ¡siregistravo iÅ¡ Å¡io buto.

Tokį raÅ¡ytinį įrodymÄ esant nurodė ir jį atsakovai pateikė kartu su atsiliepimais į ieÅ¡kinį (46-48, 50, 52- 54 b.l., t.1).IeÅ¡kovui suabejojus 1992-04-13 Å¡alių susitarime esančių jo, atsakovo ir įmonės, patvirtinusios šį susitarimÄ , vadovo J. G. parašų tikrumu bei pareiÅ¡kus apie Å¡io dokumento suklastojimÄ , atsakovams nurodžius, kad remsis jų pateiktu raÅ¡ytiniu įrodymu (LR CPK 184 str. 1d.), ieÅ¡kovo praÅ¡ymu buvo paskirta ir 2009-10-23 atlikta (21-27 b.l., t.2) teismo raÅ¡ysenos ekspertizė, gautas jos aktas Nr.11-2261(09).Lietuvos teismo ekspertizės centro teismo ekspertė D.

S. davė kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad 1992-04-13 susitarime pasirašė patys: ieÅ¡kovas, atsakovas ir įmonės, patvirtinusios šį susitarimÄ , vadovas J. G.. Teismo ekspertė prie tokios iÅ¡vados priėjo nustačiusi, kad bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimai yra esminiai, pastovÅ«s ir sudaro individualiÄ požymių visumÄ , pakankamÄ jau minėtai iÅ¡vadai duoti. IeÅ¡kovo nurodytas minėto dokumento suklastojimo faktas laikytinas neįrodytu (LR CPK 178 str.), nes raÅ¡ytinis įrodymas – teismo raÅ¡ysenos ekspetizės aktas, kurio duomenys gauti panaudojant mokslo žinias, nepatvirtino ieÅ¡kovo nurodytų aplinkybių dėl jo, atsakovo ir įmonės, patvirtinusios šį susitarimÄ , vadovo J.

G. parašų suklastojimo, todėl 1992-04-13 susitarimas Å¡iuo pagrindu yra nenuginčytas, leistinas ir pakankamas raÅ¡ytinis įrodymas, kuris patikimai patvirtina, kad ieÅ¡kovas J. Ž. ir atsakovas G. Ž., kaip privatizuojamo buto nuomininkas ir jo Å¡eimos narys, Butų privatizavimo įstatymo 5 str. nustatyta tvarka susitarė dėl to, kuris iÅ¡ jų taps privatizuojamo buto savininku. Ä®vertinus įrodymų, gautų iÅ¡ keleto įrodinėjimo priemonių, visetÄ , laikytina nustatyta, kad Å¡ioje byloje abi Å¡alys – ieÅ¡kovas J.

Ž. ir atsakovas G. Ž. - turėjo teisę privatizuoti gyvenamÄ jÄ patalpÄ pagal Butų privatizavimo įstatymÄ , tam buvo visos Å¡iame įstatyme nustatytos bÅ«tinos privatizavimo sÄ lygos: gyvenamoji patalpa buvo privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai); Å¡alys buvo subjektai, kuriems įstatymu buvo suteikta teisė privatizuoti butÄ (4 straipsnis); Å¡alys iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ pasinaudoti Å¡ia teise, atlikdami per įstatyme nustatytÄ terminÄ veiksmus, bÅ«tinus Å¡iai teisei įgyti (1, 5 straipsniai).

IeÅ¡kovas ginčijo 1992-07-22 sutartį, sudarytÄ tarp atsakovų dėl buto su rÅ«siu, esančių (duomenys neskelbtini), privatizavimo, dar ir tuo pagrindu, kad didžiÄ jÄ dalį įmokų už perkamÄ butÄ sumokėjo ne asmeniÅ¡kai atsakovas, o jis, ieÅ¡kovas.Minėta, kad ieÅ¡kovas J. Ž. ir atsakovas G. Ž. ginčo butu naudojosi ir jį valdė kaip Å¡eimos nariai, todėl butÄ privatizuoti galėjo arba bendrosios dalinės nuosavybės ar asmenine vieno iÅ¡ Å¡eimos narių nuosavybės teise, vienos ar kitos rÅ«Å¡ies nuosavybės teisės sukÅ«rimui buvo bÅ«tinas nuomininko ir jo Å¡eimos narių atitinkamas sutikimas (LR Butų privatizavimo įstatymo 5 str.).

Taigi esant tokiam teisiniam reglamentavimui konkliudentinių veiksmų – bendrai mokėti lėšas – nepakanka, kad konstatuoti Å¡alių ketinimÄ Ä¯sigyti daiktÄ bendrai, nes įstatymas numatė bÅ«tinumÄ susitarti. Prisidėjimas lėšomis privatizuojant butÄ nėra pakankamas pagrindas tikėti, kad taip bus įgyta nuosavybės dalis, kai tokios nuosavybės įgijimui pagal įstatymÄ bÅ«tinas susitarimas. 1992-04-13 susitarimas yra sandoris ir ieÅ¡kovas, bÅ«damas Å¡io sandorio Å¡alimi, jo nenuginčijo.

PareiÅ¡kimo dėl ieÅ¡kinio pagrindo ar dalyko pakeitimo nustatyta tvarka, sÄ lygomis ir terminais Å¡ioje byloje nepateikė (39-41, 45 b.l., t.2). Remiantis Å¡iuo susitarimu buvo sudaryta buto pirkimo-pardavimo sutartis ir ieÅ¡kovo sÅ«nus G. Ž. tapo Å¡io buto savininku. Å ioje byloje nenustatyta, kad privatizuojant ginčo butÄ bÅ«tų pažeisti tuo metu galiojusio LR butų privatizavimo įstatymo 2 – 5 straipsnių reikalavimai arba ieÅ¡kovo nurodyto tuo metu galiojusio 1964 metų CK 47 str. reikalavimai, todėl ieÅ¡kinys atmestinas kaip neįrodytas.Atsakovai prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį ir ieÅ¡kinį atmesti tuo pagrindu.Pa­gal LR CK 1.126 straips­nio 2 da­lį ieÅ¡­ki­nio se­na­tį teis­mas ga­li tai­ky­ti tik gin­Äo Å¡a­lies rei­ka­la­vi­mu.

IeÅ¡­ki­nio se­na­ties ter­mi­no pa­bai­ga iki ieÅ¡­ki­nio pa­reiÅ¡­ki­mo su­da­ro savarankiÅ¡kÄ pa­grin­dÄ at­mes­ti ieÅ¡­ki­nį (LR CK 1.131 straips­nio 1 da­lis, 1964 m. CK 90 straips­nio 1 da­lis), pa­gal LR CK 1.127 straips­nio 1 da­lį (1964 m. CK 86 straips­nį) ieÅ¡­ki­nio se­na­ties ter­mi­no ei­ga pra­si­de­da tik po to, kai as­muo sub­jek­ty­viai su­vo­kia ar­ba tu­ri su­vok­ti apie jo tei­sės pa­Å¾ei­di­mÄ . Tačiau ieÅ¡­ki­nio se­na­tis tam­pa tei­siÅ¡­kai reikÅ¡­min­ga tik tuo at­ve­ju, kai tei­sė yra pa­Å¾eis­ta.

Tol, kol as­mens tei­sės nė­ra pa­Å¾eis­tos, tei­sės pa­Å¾ei­di­mo pa­da­ri­nių įsi­se­nė­ji­mas ne­pra­si­de­da. Jei­gu as­muo yra klai­din­gai įsi­ti­ki­nęs, jog jo tei­sė yra pa­Å¾eis­ta, to­kia si­tu­a­ci­ja lai­ky­ti­na fak­to klai­da dėl tei­sės pa­Å¾ei­di­mo, ku­ri ne­tu­ri ju­ri­di­nės reikÅ¡­mės ieÅ¡­ki­nio se­na­ties ter­mi­no ei­gos pra­džiai.Nenustačius, kad ieÅ¡kovo teisės jo nurodytu pagrindu tiek sudarant susitarimÄ , tiek sudarant pirkimo - pardavimo sutartį bÅ«tų pažeistos, pripažintina, kad senaties termino eiga nėra prasidėjusi.  IeÅ¡kinį atmetus, paskirstytinos bylinėjimosi iÅ¡laidos (LR CPK 88 str., 93 str., 96 str., 98 str.). Už advokato pagalbÄ atsakovas G.

Ž. turėjo viso 2.200,00 Lt iÅ¡laidų ( 163, 164 b.l. t.1, 34 b.l., t.2) už atstovavimÄ (500,00 Lt), už procesinių dokumentų parengimÄ (500,00 Lt) ir (1.200,00 Lt) už atstovavimÄ ir už procesinių dokumentų parengimÄ . Atsakovo turėtų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio“ numatytais maksimaliais dydžiais: 8.2 p. (už atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį maksimalus dydis – 2.400,00 Lt); 8.3 p. (už triplikÄ -1.400,00 Lt); 8.16 p. (už kitų dokumentų parengimÄ Â â€“ 96,00 Lt ); 8.17 p. (už 1 užklausimÄ â€“ 9,60 Lt ); 8.18 p. (už vienÄ atstovavimo teisme valandÄ - 120,00 Lt (teismo posėdžių trukmė, dalyvaujant atsakovo atstovei - 10 val.)), pripažintina, kad atsakovo realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais iÅ¡laidos (2.200,00 Lt) advokato pagalbai apmokėti buvo bÅ«tinos, jų dydis atitinka protingumo kriterijus.IÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui G.

Ž. priteistina 2.200,00 Lt turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti (LR CPK 93 str., 98 str.).Į valstybės biudžeto pajamas iš ieškovo priteistina 19,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 10,00 Lt žyminio mokesčio nepriemoka (LR CPK 79 str., 88 str. 1d. 3p., 93 str., 96 str.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 263-265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, teismasn u s p r e n d ž i a : Ieškinį atmesti.Priteisti iš ieškovo J.

Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2.200,00 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžeto pajamas 19,10 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 10,00 Lt žyminio mokesčio. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundÄ paduodant per Utenos rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                              Vijolė Vitienė