2018-10-17 Nr. AB-18739-3-64-3-00596-2016-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1725-629/2018

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00596-2016-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.3; 18.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. J. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (galutiniu patikslintu skundu (I t., b. l. 52), prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) 2015 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. 31S-139; 2) panaikinti NŽT Šiaulių skyriaus 2012 m. gegužės 9 d. įsakymą Nr. 31VĮ-(14.31.2.)-1029 „Dėl Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, kurio pagrindu suprojektuoti ir patvirtinti žemės sklypai Nr. 428-1 ir Nr. 428-2.

1.1. Pareiškėjas paaiškino, jog nesutinka su nuosavybės teisių atkūrimu į 0,85 ha žemės plotą, skiriant pareiškėjui lygiaverčius turėtajam žemės sklypui, suprojektuotus 1,23 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypą Nr.428-1 ir 0,20 ha ploto žemės sklypą Nr. 428-2. NŽT skyriaus vedėjo 2011 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 31VĮ-(14.3.1.2.)-1785 „Dėl asmenų, pageidaujančių gauti žemę neatlygintinai nuosavybėn, ją pirkti, naudoti neatlygintinai valstybinę žemę Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) vietovėje, sąrašo patvirtinimo“ pareiškėjas buvo įrašytas į pretendentų, kuriems žemės sklypai projektuojami pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą 9 eiliškumo grupę. Nors NŽT Šiaulių skyriaus 2016 m. vasario 2 d. atsakyme nurodoma, kad 2011 m. rugsėjo 14 d. žiniaraštis Nr. 3 patvirtina, jog su projektuojamo žemės sklypo ribomis sutiko, tačiau su šiais argumentais pareiškėjas nesutinka. Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos (toliau – ir Metodika) 101 punkte yra aiški ir detali tvarka, kaip pretendentas supažindinamas su sklypų ribomis. Pareiškėjas nepamena, kad pasirašytame 2011 m. rugsėjo 14 d. žiniaraštyje būtų supažindintas su sklypo ženklinimo vieta, jam būtų išaiškina teisė prašyti pakeisti suprojektuoto žemės sklypo ribas ar vietą. Nesuprantama, kodėl minėtame žiniaraštyje teigiama, kad pareiškėjas sutiko su projektuoto žemės sklypo ribomis, nors žemės sklypo darbus vykdžiusi matininkė J. M. tik 2012 m. lapkričio 29 d. informavo teritorinį skyrių apie paženklintus žemės sklypus Nr. 428-1 ir 428-2, todėl pareiškėjas negalėjo žinoti 2011 m. rugsėjo 14 d. apie žemės sklypo ženklinimo vietą. Kaip pripažino NŽT Šiaulių skyrius atsakyme, „Duomenų apie tai, kad matininkė J. M. Jums išsiuntė dokumentus, nurodytus Metodikos 101 punkte, nėra“.

1.2. Pareiškėjui taip pat nebuvo suprantama, kodėl atsakovas remiasi 2012 m. gruodžio 14 d. pateiktu pareiškėjo skundu, kuriame jis prašė padidinti žemės sklypų plotą 100 procentų. Pats atsakovas nurodo, kad dėl didesnio žemės sklypo ploto reikėjo kreiptis iki 2011–2012 m. rengiamo projekto. Pareiškėjo teisės buvo pažeistos, kadangi nebuvo užtikrinta teisė (pagal Metodikos 101 p.) susipažinti su paženklintais suprojektuotais žemės sklypais. Nebuvo gautas nei iš matininkės, nei iš atsakovo žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktas, dėl kurio pareiškėjas būtų galėjęs išreikšti savo poziciją dėl minėtų sklypų. Pareiškėjo manymu, tokiais veiksmais atsakovas priėmė neteisėtą 2015 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. 31S-139 dėl pareiškėjui atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko P. J. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdytos žemės dalį – 0,85 ha žemės plotą, perduodant neatlygintai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam 0,1960 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą ir 1,2370 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini).

1.3. Pareiškėjas pabrėžė, kad atsakovo veiksmai, nesivadovaujant Metodikos 101 punktu, pažeidė pareiškėjo teisėtus lūkesčius, paskirti sklypai neatitiko pareiškėjo valios, kadangi jis dėl jų negalėjo išreikšti prieštaravimų (dėl vietos ir pan.). Tokie atsakovo veiksmai laikytini pareiškėjo teisių suvaržymu.

2. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

2.1. Nurodė, kad Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriuje 1999 m. birželio 10 d. buvo gauta Šiaulių apskrities 1999 m. gegužės 20 d. išvada Nr. 6-3428 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, parengta pareiškėjo vardu. Šiaulių apskrities viršininko administracija 2006 m. kovo 22 d. priėmė sprendimą Nr. 31-18420 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje J. J.“, kuriuo pareiškėjui atkūrė nuosavybės teises į buvusio savininko P. J. nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbtini) 2,00 ha žemę, atkuriant nuosavybės teises į pareiškėjui tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 1,15 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam 1,06 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) (t. sk. 0,15 ha asmeninio ūkio žemė).

Minėto sprendimo 4 punkte buvo nurodyta, kad nuosavybės teisės į piliečiui tenkančią žemės valdos dalį – 0,85 ha žemės (vertė 945 Lt), bus atkurtos vėliau, parengus žemės reformos žemėtvarkos projekto tęstinumą. Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 31VĮ-(14.31.2.)-1438 „Dėl Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) vietovės laisvos valstybinės žemės plotų patvirtinimo ir žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo“ patvirtinta (duomenys neskelbtini) vietovės teritorija žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti.

NŽT Šiaulių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 31VĮ-(14.31.2.)-1785 „Dėl asmenų, pageidaujančių gauti žemę neatlygintinai nuosavybėn, ją pirkti, naudoti neatlygintinai valstybinę žemę Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) vietovėje, sąrašo patvirtinimo“ patvirtintame pretendentų sąraše pareiškėjas buvo įrašytas kaip pretendentas, kuriam žemės sklypai projektuojami pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą 9 eiliškumo grupę. Šiaulių apskrities (duomenys neskelbtini) vietovės teritorijoje rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su 9 eilės pretendentais gauti žemės 2011 m. rugsėjo 14 d.

žiniaraštis Nr. 3 patvirtina, jog pareiškėjas pasirinko laisvos valstybinės žemės sklypus, iš kurių jam būtų projektuojami žemės sklypai perdavimui nuosavybėn neatlygintinai ir su pasirinktų žemės sklypų vieta jis sutiko, pasirašydamas žiniaraštyje. NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. 31VĮ-(14.31.2.)-1029 „Dėl Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ patvirtinti pareiškėjui suprojektuoti du žemės sklypai: 1,23 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypas Nr. 428-1 ir 0,20 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas Nr. 428-2.

Šis įsakymas viešai buvo paskelbtas jo priėmimo dieną NŽT interneto svetainėje (adresu: (http://sena.nzt.lt/stotisFiles/uploadedAttachments/lieporiu2kl20509pp1029J2012494911.pdf). Vadovaujantis Metodikos 96.25 punktu, pareiškėjas apie šį įsakymą atskiru pranešimu nebuvo informuotas. Perduotini nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai turėtajam žemės sklypai Nr. 428-1 ir Nr. 428-2 2012 m. lapkričio 28 d. buvo paženklinti vietovėje (žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas). Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktuose pareiškėjas nepasirašė, pastabų ir pretenzijų juose taip pat nenurodė.

2.2. Pažymėjo, kad žemės sklypų ženklinimo darbus vykdžiusi matininkė J. M. 2012 m. lapkričio 29 d. raštu (gautas 2012 m. gruodžio 5 d.) informavo NŽT Šiaulių skyrių apie pareiškėjui paženklintus žemės sklypus Nr. 428-1 ir Nr. 428-2. Duomenų apie tai, kad matininkė pareiškėjui išsiuntė dokumentus, nurodytus Metodikos 101 punkte, nėra. Tačiau pareiškėjas 2012 m. gruodžio 14 d. NŽT Šiaulių skyriui pateikė skundą dėl paženklintų žemės sklypų Nr. 428-1 ir Nr. 428-2 (pareiškėjas pageidavo, kad ženklinamų žemės sklypų plotas būtų padidintas 100 procentų). NŽT Šiaulių skyrius, išnagrinėjęs skundą (pretenziją), 2013 m. sausio 16 d. raštu Nr. 31SS-(14.31.45.)-1 informavo pareiškėją, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 4 straipsnio 8 dalį rengiant 2011–2012 m. Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą pareiškėjas NŽT Šiaulių skyriui prašymo skirti didesnį žemės sklypo plotą iš laisvos žemės fondo nebuvo pateikęs, todėl NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. 31VĮ-(14.31.2.)-1029 „Dėl Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ suprojektuoti ir patvirtinti žemės sklypai Nr. 428-1 ir Nr. 428-2 nėra padidinti. Taigi, nors matininkė ir neišsiuntė pareiškėjui dokumentų, nurodytų Metodikos 101 punkte, tačiau pareiškėjas 2012 m. gruodžio 14 d. raštu NŽT Šiaulių skyriui pateikė pretenzijas dėl ženklinamų žemės sklypų Nr. 428-1 ir Nr. 428-2, kurios NŽT Šiaulių skyriuje buvo išnagrinėtos ir apie priimtą sprendimą jis buvo informuotas 2013 m. sausio 16 d. raštu Nr. 31SS-(14.31.45.)-1, todėl pakartotinai organizuoti žemės sklypų Nr. 428-1 ir Nr. 428-2 ženklinimo darbus buvo netikslinga. NŽT Šiaulių skyriaus vedėjas pagrįstai atmetė pareiškėjo pretenziją dėl paženklintų žemės sklypų Nr. 428-1 ir Nr. 428-2 plotų ir pagrįstai buvo tęsiami šių žemės sklypų kadastro duomenų bylų rengimo darbai. Šiuo atveju, vadovaujantis Metodikos 53 punktu, pareiškėjo pretenzija buvo išnagrinėta bei nustačius, kad nėra pagrindo ją tenkinti, į ją buvo atsakyta raštu.

2.3. Atsakovas pabrėžė, kad NŽT 2015 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. 31S-139 pareiškėjui buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko P. J. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdytos žemės dalį – 0,85 ha žemės plotą, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam 0,1960 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą ir 1,2370 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas dalyvavo pretendentų susirinkime ir iš laisvos žemės fondo žemės plotų pasirinko perduotinus nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčius turėtajam žemės sklypus Nr. 428-1 ir Nr. 428-2, kurių vietą, plotus suderino tai patvirtindamas parašu Metodikos 5 priede nustatytos formos žiniaraštyje, todėl NŽT vedėjas pagrįstai 2015 m. gegužės 11 d. priėmė sprendimą Nr. 31S-139 dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjui į buvusio savininko P. J. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdytos žemės dalį – 0,85 ha žemės plotą.

Šis sprendimas registruotu laišku pareiškėjui buvo siųstas NŽT Šiaulių skyriaus 2015 m. gegužės 27 d. raštu Nr. 31SD-2526-(14.31.104.). Neįteikus registruoto laiško ir jo neatsiėmus pašte pagal paliktą pranešimą dėl registruoto laiško, jis buvo grąžintas siuntėjui – NŽT Šiaulių skyriui. Pareiškėjui teikiant papildomą informaciją neregistruotu laišku, išsiųstas NŽT Šiaulių skyriaus 2015 m. birželio 1 d. raštas Nr. 31SD-2599-(14.31.104.), kuriame pareiškėjas informuotas apie skundžiamą 2015 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. 31S-139.

NŽT Šiaulių skyrius pakartotinai 2015 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. 31SD-5540-(14.31.104.) (raštas išsiųstas registruotu laišku) informavo pareiškėją, kad NŽT 2015 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. 31S-139 jam yra atkurtos nuosavybės teisės kaimo gyvenamojoje vietovėje, ir nurodė, kur jis gali pasiimti ankstesniu registruotu laišku neatsiimtus dokumentus. Pašto siunta su NŽT Šiaulių skyriaus 2015 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. 31SD-5540-(14.31.104.) pareiškėjui įteikta 2015 m. gruodžio 9 d. Taigi nuo šios datos pareiškėjas turėjo realią galimybę susižinoti apie skundžiamą individualų administracinį aktą, susipažinti su jo turiniu ir su skundu kreiptis į teismą dėl jo pažeistų teisių ir teisėtų interesų apsaugos, tačiau jis į teismą su skundu kreipėsi tik 2016 m. kovo 2 d., t. y. praėjus beveik trims mėnesiams nuo susižinojimo, kad jo atžvilgiu yra priimtas sprendimas, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės.

2.4. Atkreipė dėmesį į tai, jog apie galimo sprendimo, kuriuo bus atkuriamos nuosavybės teises, turinį pareiškėjas sužinojo dar 2015 m. gegužės 6 d. 14.00 val. įvykusiame Nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo sprendimų priėmimo komisijos (toliau – ir Komisija) posėdyje. Komisijos sprendimu buvo nutarta priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui J. J. į tenkančią buvusio savininko P. J. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamojo turto dalį – 0,85 ha žemės, turėtos (duomenys neskelbtini), suteikiant nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčius 0,1960 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 1,23370 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Komisijos nutarimo rezoliucinė dalis, kurioje nutarta priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises pareiškėjui, visiškai atitinka NŽT 2015 m. gegužės 11 d. sprendimo Nr. 31S-139 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje J. J.“ dalį, kurioje yra nurodyta, kaip yra atkuriamos nuosavybės teisės pareiškėjui.

II. 3. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

4. Teismas, be kita ko, nustatė, kad priėmus NŽT Šiaulių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugpjūčio 16 d. įsakymą Nr. 31VĮ-(14.31.2.)-1785 „Dėl asmenų, pageidaujančių gauti žemę neatlygintinai nuosavybėn, ją pirkti, naudoti neatlygintinai valstybinę žemę Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) vietovėje, sąrašo patvirtinimo“, kuriuo patvirtintas pretendentų sąrašas, kuriame pareiškėjas buvo įrašytas kaip pretendentas, kuriam žemės sklypai projektuojami pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą 9 eiliškumo grupę, pareiškėją NŽT Šiaulių žemėtvarkos skyrius 2011 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. 311D-2538 informavo, jog 2011 m. rugsėjo 14 d. 13.00 val. vyks susirinkimas dėl laisvos valstybinės žemės plotų pasirinkimo (duomenys neskelbtini) vietovėje ir pakvietė dalyvauti susirinkime (II t., b. l. 16).

Kaip matyti iš 2011 m. rugsėjo 14 d. (duomenys neskelbtini) vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų susirinkimo protokolo Nr. 1 (I t., b. l. 151–155; II t., b. l. 17–21), svarstyta dėl pareiškėjui (9 eiliškumas) projektuojamo žemės, miško ar vandens telkinio sklypo vietos ir projektavimo sąlygų (pagrindas – Šiaulių 1999 m. gegužės 20 d. išvada Nr. 6-3928; 0,85 ha; 945 Lt – likutis) ir nutarta suprojektuoti LF-122 visą laisvą sklypą (duomenys neskelbtini) ir LF-60 dalį nuo šiaurinės laisvo fondo ribos (duomenys neskelbtini) (sklypo Nr. 428-1-2).

Šiame susirinkime dalyvavo ir po tuo, kas nutarta, pasirašė ir pareiškėjas. Taip pat byloje pateiktas 2011 m. rugsėjo 14 d. Šiaulių apskrities Šiaulių rajono (savivaldybės) (duomenys neskelbtini) vietovės teritorijoje 2011 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su 9 eilės pretendentais gauti žemės žiniaraštis Nr. 3 (II t., b. l. 22), iš kurio matyti, jog pareiškėjas 2011 m. rugsėjo 14 d. buvo supažindintas ir su juo buvo suderinti žemės sklypų išdėstymas ir ribų suderinimas, o būtent, jog su pareiškėju suderinti projektuojamų žemės sklypų (bloko Nr. 0006, numeris plane 428-1, perduodamas nuosavybėn neatlygintinai 1,23 ha plotas; bloko Nr. 0004, numeris plane 428-2, perduodamas nuosavybėn neatlygintinai 0,20 ha plotas) duomenys.

Tai, jog ši informacija pareiškėjui buvo žinoma ir su juo derinta, patvirtina ir pareiškėjo parašas žiniaraštyje. 2011 m. rugsėjo 14 d. (duomenys neskelbtini) vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų susirinkimo protokolo Nr. 1 pagrindu buvo priimtas NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 31 d. įsakymas Nr. 31VĮ-(14.31.2)-1264 „Dėl fiziniams ir juridiniams asmenims suformuotų žemės, miško sklypų ženklinimo Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) vietovėje, sąrašo patvirtinimo“ (I t., b. l. 137), kuriuo patvirtintas asmenų, kuriems suformuoti žemės, miško sklypai Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) vietovėje, sklypų ženklinimo sąrašas (sąraše nurodyta, jog pareiškėjui NŽT Šiaulių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 9 d.

įsakymu Nr. 31VĮ-(14.31.2)-1029 suformuoti žemės sklypai – (duomenys neskelbtini) sklypas Nr. 428-1 (žemės sklypo plotas 1,23 ha), (duomenys neskelbtini) sklypas Nr. 428-2 (žemės sklypo plotas 0,20 ha) (I t., b. l. 138). Numatoma žemės, miškų sklypų ženklinimo data – iki 2012 m. spalio 1 d. Šio įsakymo pagrindu 2012 m. lapkričio 28 d. įvyko žemės sklypų ribų paženklinimas-parodymas, kurio metu buvo surašytas 2012 m. lapkričio 28 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas Nr. 1 (I t., b. l. 136), kuriame užfiksuota, kad buvo atliktas žemės sklypo ribų paženklinimas ir riboženklių įtvirtinimas (duomenys neskelbtini) sklypo Nr. 428-1, sklypo plotas 12370 kv. m, bei surašytas 2012 m. lapkričio 28 d.

VĮ VŽF žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas Nr. 2 (I t., b. l. 135), kuriame užfiksuota, kad buvo atliktas žemės sklypo ribų paženklinimas ir riboženklių įtvirtinimas (duomenys neskelbtini) sklypo Nr. 428-2, sklypo plotas 1960 kv. m. Sklypo ribų paženklinimą ir riboženklių įtvirtinimą atliko Valstybės žemės fondo vyresnioji inžinierė J. M., dalyvavo ir pareiškėjas. Tačiau, kaip matyti iš žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktų Nr. 1 ir Nr. 2, pareiškėjas aktuose pasirašyti atsisakė, tai patvirtino ir pats pareiškėjas teismo posėdžio metu, paaiškindamas, jog aktuose nepasirašė todėl, kad jam parodytas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. 428-1, sklypo plotas 12 370 kv. m, neatitiko jo lūkesčių, vietovė buvo ne miško paskirties žemės sklypas, bet pelkėta ir krūminga vietovė, todėl pareiškėjas nebenorėjo šio žemės sklypo.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja J. M. taip pat patvirtino, kad pareiškėjas žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo procedūroje dalyvavo, tačiau aktuose pasirašyti atsisakė. Liudytoja paaiškino, kad pareiškėjas jokių pretenzijų dėl žemės sklypų būklės ar ploto nereiškė, priešingai, džiaugėsi, jog iš miško žemės paskirties sklypo galės prisivežti malkų, sklypas yra netoli jo namų, be to, pats pasižymėjo ribas; dėl kito sklypo pareiškėjas sakė, jog jis yra kiek toliau, tačiau netoliese gyvena jo sūnus.

Liudytoja taip pat paaiškino, kad pareiškėjas paaiškino, jog nepasirašo todėl, kad prie žemės sklypų nepridėtas didesnis ploto procentas už miesto ribose turėtą asmeninės žemės ūkio paskirties žemę.

5. Taip pat teismas nustatė, kad VĮ Valstybės žemės fondo Šiaulių filialo vyresnioji inžinierė J. M. 2012 m. lapkričio 29 d. raštu informavo NŽT Šiaulių skyrių (raštas skyriuje gautas 2012 m. gruodžio 5 d.) (I t., b. l. 87), nurodydama, jog 2012 m. lapkričio 28 d. buvo atliekamas žemės (miško) sklypų ženklinimas. Pareiškėjui buvo parodytos ir nugairiuotos apaugusios miško sklypo ribos – spindžiai (panaudoti esami riboženkliai), pamatuotas žemės sklypas ir įtvirtinti riboženkliai. Baigus matavimo darbus pareiškėjas atsisakė pasirašyti žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktuose. Atsisakymą motyvavo tuo, kad „nepaskaičiuotas procentas už mieste turėtą asmeninio ūkio žemę“. Byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjui atsisakius pasirašyti žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktuose, šie aktai jam, vadovaujantis Metodikos (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 23 d.) 101 straipsniu, būtų išsiųsti ar kitaip įteikti. Šią aplinkybę patvirtino ir pats pareiškėjas teismui pateiktame skunde bei jo patikslinimuose, taip pat teismo posėdžio metu. Aplinkybes, jog aptariami aktai turėjo būti išsiųsti pareiškėjui, tačiau nežinant, dėl kokių priežasčių tai nebuvo padaryta, patvirtino ir atsakovas savo atsiliepime bei atsakovo atstovas teismo posėdžio metu. Apklausta liudytoja J. M. nurodė, jog aktai nebuvo siųsti todėl, kad tuo metu galiojo praktinė tvarka, jog jei pretendentas dalyvauja žemės sklypų ribų paženklinime-patikrinime, nors ir nepasirašo surašytame akte, jam aktas nėra siunčiamas. Vis dėlto, teismas konstatavo, jog pagal galiojusį teisinį reglamentavimą ir nustatytas taisykles pareiškėjui atsisakius pasirašyti žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktuose, jam šie aktai privalėjo būti išsiųsti. Tik tokiu būdu pareiškėjas būtų galėjęs tinkamai įgyvendinti savo teisę skųsti aktus.

6. Teismas, atsižvelgęs į Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, konstatavo, jog pareiškėjas 2012 m. gruodžio 4 d. NŽT Šiaulių skyriaus vadovui V. V. pateikė skundą (I t., b. l. 86) (skundas gautas 2012 m. gruodžio 19 d.), kuriame nurodė, jog nesutinka su VĮ Valstybinės žemės fondo darbuotojos J. M. atmatuotais žemės sklypais, nes nepridėjo per viešą projekto svarstymą žadėtų procentų. NŽT Šiaulių skyrius 2013 m. sausio 16 d. raštu atsakė į pareiškėjo skundą ir informavo, kad pareiškėjui buvo suformuotas perdavimui nuosavybėn lygiavertis žemės sklypas be padidinimo, kadangi NŽT Šiaulių skyriuje nebuvo gautas pareiškėjo prašymas skirti didesnį žemės sklypo plotą. Teismas pažymėjo, kad pretendento interesus gauti žemės sklypą, kuris būtų naudojamas palankiomis sąlygomis pagal paskirtį, gina tiek Žemės reformos įstatymas (19 str. 6 d.), tiek Metodika (39.5, 43 p.), todėl atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, turėjo ištirti skunde nurodytas aplinkybes ir pateikti atsakymą dėl pareiškėjo išsakytų pastabų. Teismas konstatavo, kad atsakovo atsakymas į pareiškėjo skundą atitiko viešojo administravimo principus, buvo išsamus – buvo atsakyta į pareiškėjo keltus klausimus. Tačiau pats pareiškėjas pateiktame skunde nekėlė klausimų dėl galimybių palankiomis sąlygomis naudoti sklypą pagal nustatytą paskirtį, todėl atsakovui ir nekilo pareiga paneigti galimus faktus dėl kliūčių naudoti projektuojamą sklypą pagal paskirtį. Teismas pabrėžė, kad aplinkybes, jog sklypas negali būti naudojamas pagal paskirtį, pareiškėjas išsakė tik teismo posėdžio metu. Iš byloje esančių dokumentų, daug metų vykusių susirašinėjimų nematyti, jog pareiškėjas būtų teigęs, kad žemės sklypas netinkamas naudoti, ar būtų prašęs neatkurti jam nuosavybės teisių.

7. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, jog nors ir buvo pažeistas Metodikos 101 punkte nustatytas reglamentavimas, jog pretendentui, kuris atsisako pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte, jis jam turi būti išsiųstas paštu (nagrinėjamu atveju tai nebuvo padaryta), tačiau šis pažeidimas vertintinas kaip formalus ir negali būti pagrindas naikinti pareiškėjo skundžiamą NŽT Šiaulių skyriaus 2012 m. gegužės 9 d. įsakymą Nr. 31VĮ-(14.31.2.)-1029 „Dėl Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“.

8. Teismas pažymėjo, kad atsakovo pareigai įvertinti suprojektuoto žemės sklypo atitikimą imperatyviems Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 6 dalies reikalavimams ir priimti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus atitinkantį sprendimą neturi įtakos aplinkybė, kad pareiškėjas nėra skundęs atsakovo veiksmų projekto rengimo metu ar nėra skundęs NŽT Šiaulių skyriaus 2012 m. gegužės 9 d. įsakymo Nr. 31VĮ-(14.31.2.)-1029, kuriuo patvirtintas žemėtvarkos projektas. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad priimtas NŽT Šiaulių skyriaus 2015 m. gegužės 11 d. sprendimas Nr. 31S-139, kuriuo nuspręsta atkurti nuosavybės teises į piliečiui J. J. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,8500 ha žemės, yra teisėtas ir pagrįstas ir naikinti jo nėra pagrindo.

9. Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visetą bei atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad NŽT Šiaulių skyriaus 2015 m. gegužės 11 d. sprendimas Nr. 31S-139, kuriuo nuspręsta atkurti nuosavybės teises į piliečiui J. J. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,8500 ha žemės, ir NŽT Šiaulių skyriaus 2012 m. gegužės 9 d. įsakymas Nr. 31VĮ-(14.31.2.)-1029 „Dėl Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, kuriuo patvirtintas VĮ Valstybės žemės fondo Šiaulių filialo 2011 m. parengtas (duomenys neskelbtini) vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas ir jame asmenims suformuoti žemės sklypų ribos ir jų plotai; sąrašas asmenų, kuriems žemės reformos žemėtvarkos projekte suformuoti žemės sklypai, nustatant šiems žemės sklypams pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, žemės naudojimo būdą (pobūdį) ir specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, kurių plotai bei suprojektuotų žemės sklypų kiti kadastro rodikliai nustatomi pagal parengtas kadastro duomenų bylas; sąrašas asmenų, kurie išbraukiami iš patvirtintų pretendentų gauti žemę sąrašų pagal parengtą žemėtvarkos projektą, yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra teisinio pagrindo jų naikinti.

10. Kadangi teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, jo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą taip pat netenkino ir atmetė kaip nepagrįstą.

III. 11. Pareiškėjas J. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – visiškai tenkinti pareiškėjo skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Nesutiktina, kad pareiškėjo, kaip pretendento, teisės gauti žemės sklypus, kurie būtų naudojami palankiomis sąlygomis pagal paskirtį, buvo tinkamai įgyvendintos atsakovo. Teismas padarė klaidingą išvadą, kad pareiškėjo pateiktas skundas dėl žemės sklypų padidinimo atitiko pareiškėjo teisėtus lūkesčius gauti tinkamus žemės sklypus. Kad pareiškėjui netinka žemės sklypai dėl kokybės (sklypas užpelkėjęs), jis nurodė jau dalyvaujant sklypų paženklinime. Dėl to, kad sklypo negalima buvo rasti, sklypas yra pelkė, nėra jokio privažiavimo, su sklypo ribomis pareiškėjo niekas nesupažindino, pareiškėjas atsisakė pasirašyti žemės sklypų paženklinimo-parodymo aktuose. Tačiau teismas šių aplinkybių nevertino, nemotyvavo savo sprendime. Teismas padarė prielaidą, kad skundas (dėl sklypų padidinimo) išreiškė ir pareiškėjo poziciją, jo sutikimą dėl ginčijamų sklypų. Teismas argumentavo, kad pareiškėjas savo skundu (nors visai kitu klausimu) nepareiškė jokių pretenzijų dėl sklypų kokybės, todėl su sklypais naudoti juos tinkamai pagal paskirtį sutiko. Tačiau su tokiomis teismo išvadomis pareiškėjas negali sutikti, kadangi, rašydamas skundą (dėl sklypų padidinimo), neturėjo dokumentų (paženklinimo-parodymo aktų), kuriais vadovaudamasis būtų galėjęs išreikšti savo pretenzijas dėl minėtų sklypų. Neturėdamas minėtų dokumentų, nežinojo ir tikslios sklypų vietos. Tikėdamas, kad gaus dokumentus, kurie nurodys tikslią sklypų vietą, manė, kad tuomet ir galės įvertinti ir sklypų kokybę, ir raštu išreikšti pretenzijas. Išreikšdamas pretenzijas dėl sklypų padidinimo, niekur neišreiškė savo valios, kad sutinka su jam skirtais sklypais, kad atsisako savo teisės pareikšti pretenzijas dėl netinkamų skirtų sklypų. Žodžiu matininkei išsakė pretenzijas dėl sklypų, tikėjosi, kad galbūt sklypai bus patikslinti, paskirti kitoje vietoje, atsižvelgiant į pareiškėjo pastabas. Gavęs dokumentus (paženklinimo-parodymo aktus), kurie tiksliai parodytų sklypų vietą, būtų galėjęs tiksliai įsitikinti sklypų kokybe, galimybe jais naudotis pagal paskirtį, tačiau nei iš matininkės, nei iš atsakovo minėtų dokumentų negavo.

11.2. Nesutiktina su teismo išvada, kad Metodikos 101 punkto pažeidimas yra formalus, todėl nepažeidžia pareiškėjo teisių gauti tinkamus pagal paskirtį skirtus naudoti sklypus. Išreikšdamas pretenzijas žodžiu matininkei dėl netinkamų sklypų (kad sklypas pelkė ir t. t.), pareiškėjas atsisakė pasirašyti, taip manydamas, kad paskirti sklypai galbūt paskirti per klaidą. Nors matininkė, kaip liudytoja, nurodė, kad pareiškėjas pretenzijų neva neišreiškė, tačiau jos liudijimas to nepaneigė. Praėjus nemažai laiko, abejotina, kad liudytoja galėjo atsiminti, jog žodžiu pareiškėjas išreiškė pretenzijas dėl netinkamų sklypų. Pareiškėjas, kaip pretendentas, privalėjo gauti dokumentus (paženklinimo-parodymo aktus), kuriuos būtų galėjęs įvertinti ir, nesutikdamas dėl sklypų tinkamumo, per 30 dienų išreikšti pretenzijas. Nustatyta tvarka numato, kaip pretendentas gali išreikšti pretenzijas dėl netinkamų sklypų. Pareiga pateikti visą reikiamą informaciją, pateikti visus dokumentus yra imperatyviai numatyta atsakovui. Todėl negavimas reikiamų dokumentų, kurių pagrindu būtų galėjęs tiksliai susipažinti, kur yra minėti sklypai (nes matininkė ilgai sklypų negalėjo rasti, todėl pareiškėjas abejojo dėl sklypų vietos), galbūt būtų pasikvietęs kitus specialistus, kurie būtų įvertinę sklypų būklę, ar jie tinkami naudoti pagal paskirtį, nelaikytinas tik formaliu Metodikos pažeidimu. Galima būtų sutikti su teismo išvada, jeigu terminas, išsiuntus paženklinimo-parodymo aktus, būtų pažeistas nežymiai. Tačiau su šiais dokumentais pareiškėjas susipažino tik teismo proceso metu. Negavęs minėtų dokumentų, pareiškėjas negalėjo apginti savo teisių, išreikšti pretenzijų dėl netinkamų sklypų.

12. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Pareiškėjas savo apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis tik siekia pateisinti savo, kaip pretendento nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procese, elgesį, o šis teisinis ginčas yra nulemtas ir kilo tik dėl pareiškėjo netinkamų veiksmų.

12.2. Pareiškėjas, siekdamas pagrįsti apeliacinį skundą, sąmoningai nurodo, kad aplinkybes, jog jam netinka žemės sklypas dėl jo kokybės (sklypas užpelkėjęs), jis buvo nurodęs dar ženklinant žemės sklypą. Šis teiginys neatitinka tikrovės, nes šių faktinių aplinkybių pareiškėjas net nebuvo teikęs ir nebuvo nurodęs, apie jas nebuvo net užsimenama jo skunde pirmosios instancijos teismui. Be to, šiuos pareiškėjo teiginius paneigė ir teisme liudytoja apklausta matininkė J. M., kuri taip pat nurodė, kad pareiškėjas jai tokių pretenzijų nereiškė ir apie tai net neužsiminė. Tokias aplinkybes pareiškėjas teikė tik posėdyje apklausiamas teismo, kai teismo buvo pasidomėta, kodėl šių priežasčių pareiškėjas nenurodė 2012 m. gruodžio 14 d. NŽT Šiaulių skyriui pateiktame skunde dėl paženklintų žemės sklypų Nr. 428-1 ir Nr. 428-2 (pareiškėjas pageidavo, kad ženklinamų žemės sklypų plotas būtų padidintas 100 procentų).

12.3. Taip pat nepagrįsti pareiškėjo apeliaciniame skunde dėstomi teiginiai, kad su žemės sklypo ribomis jo niekas nesupažindino. Jie prieštarauja ir byloje pateiktai su žemės sklypo ribų paženklinimu susijusiai medžiagai bei matininkės teismo posėdžio metu teiktiems parodymams. Pareiškėjo pretenzija, vadovaujantis Metodikos (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 23 d.) 53 punktu, buvo išnagrinėta bei nustačius, kad nėra pagrindo ją tenkinti, į ją buvo atsakyta raštu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. gegužės 11 d. sprendimo Nr. 31S-139 ir NŽT Šiaulių skyriaus 2012 m. gegužės 9 d. įsakymo Nr. 31VĮ-(14.31.2.)-1029 „Dėl Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, kurio pagrindu suprojektuoti ir patvirtinti žemės sklypai Nr. 428-1 ir Nr. 428-2, teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi jais, pareiškėjo nuomone, pažeista jo, kaip pretendento, teisė gauti nuosavybėn žemės sklypus, kurie būtų naudojami palankiomis sąlygomis pagal paskirtį.

14. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

15. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundų ribų.

16. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, pirmiausia pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, jog suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

17. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

18. Dėl Nutarties 11.1 punkte išdėstytų pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog byloje surinktų ir išsamiai ištirtų įrodymų visuma leidžia pagrįstai daryti išvadą, jog aplinkybes, kad sklypas negali būti naudojamas pagal paskirtį, pareiškėjas nurodė tik pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Tačiau iš daug metų vykusių susirašinėjimų tarp pareiškėjo ir atsakovo negalima teigti, kad pareiškėjas kada nors būtų nurodęs, jog jam suprojektuotas žemės sklypas netinkamas naudoti, ar būtų prašęs neatkurti jam nuosavybės teisių ir gynęs savo teises šiuo aspektu, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis, kad atsakovui nekilo pareiga paneigti galimus faktus dėl kliūčių naudoti projektuojamus žemės sklypus pagal paskirtį.

19. Vadovaujantis Metodikos 101 punktu (2011 m. gruodžio 16 d. žemės ūkio ministro įsakymo Nr. 3D-928 redakcija), į žemės sklypo ženklinimo vietą neatvykusiam pretendentui arba pretendentui, kuris atsisako žemės sklypo ženklinimo (ir) arba pageidauja iš esmės pakeisti suprojektuoto žemės sklypo ribas arba vietą, projekto autorius paženklina suprojektuotą žemės sklypą (jeigu žemės sklypas ženklinamas valstybės lėšomis) ir pretendentui registruotu laišku per 10 darbo dienų nuo žemės sklypo paženklinimo išsiunčia paženklinto žemės sklypo plano, abriso (jeigu rengiamas) ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopijas ir praneša, kad pastabas dėl žemės sklypo paženklinimo ir jo metu surašyto žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, abriso bei žemės sklypo plano gali pateikti žemėtvarkos skyriui raštu ne vėliau kaip per 30 dienų nuo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, abriso ir žemės sklypo plano kopijų gavimo. Projekto autorius apie žemės sklypo paženklinimą nedalyvaujant pretendentui arba jam nesutinkant informuoja žemėtvarkos skyrių.

20. Byloje nėra ginčo, jog Metodikos 101 punkto nuostatos nebuvo laikytasi. Pareiškėjui atsisakius žemės sklypų ženklinimo 2012 m. lapkričio 28 d. bei nepasirašius žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktuose, jam nebuvo išsiųstos paženklintų žemės sklypų planų ir žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktų kopijos. Nepaisant nustatyto pažeidimo, kaip matyti iš bylos medžiagos, ši aplinkybė nesutrukdė pareiškėjui jau 2012 m. gruodžio 14 d. (I t., b. l. 87) pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vadovui skundą, kuriame nesutikimo su projektuojamų žemės sklypų ribomis priežastį jis įvardijo tik kaip nepakankamą jam skiriamos nuosavybėn žemės kiekį.

21. Atsižvelgdama į Nutarties 20 punkte nurodytas aplinkybes, įvertinusi Nutarties 11.2 punkte nurodytus apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad Metodikos 101 punkto pažeidimas vertintinas kaip formalus ir negali būti pagrindas naikinti pareiškėjo skundžiamą NŽT Šiaulių skyriaus 2012 m. gegužės 9 d. įsakymą Nr. 31VĮ-(14.31.2.)-1029 „Dėl Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, o pareiškėjo argumentai, jog negavęs minėtų dokumentų, pareiškėjas negalėjo apginti savo teisių, išreikšti pretenzijų dėl netinkamų sklypų, atmestini, kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

22. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje byloje inicijuoto ginčo faktinius ir teisinius aspektus, byloje pateiktus įrodymus, iš jų ir bylos šalių paaiškinimus, daro išvadą, kad byloje surinktų įrodymų visuma nesudaro pagrindo abejoti, jog nustatant ir konstatuojant skundžiamame sprendime padarytas išvadas atsakovo nebuvo padaryta faktų vertinimo ar teisės normų aiškinimo klaida.

23. Priešingai, nei tvirtina pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl pagrindinių pareiškėjo nurodytų argumentų, susijusių su skundžiamų sprendimų neteisėtumu ir nepagrįstumu, juos išanalizavo pakankamai detaliai ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar jį keisti, nenustatė, todėl sutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija šių motyvų nekartoja.

24. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką panašiose bylose, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. J. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė