Legislator Case Law & Legislation
2fe8f228-4409-448c-b07e-5fa36bba6d91 AI generated

2fe8f228-4409-448c-b07e-5fa36bba6d91 · Å iaulių apygardos teismas

Case Number 2fe8f228-4409-448c-b07e-5fa36bba6d91
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

kombainas buvo užkurtas, 2) M. Z. užkÅ«rimo metu buvo prie kombaino Å¡ono, 3) užkÅ«rus kombainÄ iÅ¡kart pradėjo veikti pjovimo mechanizmas, 4) M. Z., veikiant javų pjovimo mechanizmui, paliko saugiÄ stovėjimo vietÄ ir ėjo pro kombaino priekį (galimai nusiÅ¡lapinti), 5) M. Z. įtraukė javų pjaunamosios lenktai. Teigia, kad teismas, atmesdamas kazuso galimybę, nurodė, jog J. B. „<...> matė, jog M. Z. jam įlipant į kombainÄ buvo visai Å¡alia kombaino, tačiau prieÅ¡taravimo dėl to neiÅ¡reiÅ¡kė, M.

Legislator headnote

AI generated

2fe8f228-4409-448c-b07e-5fa36bba6d91 · Å iaulių apygardos teismas: Buvimas prie kombaino pats savaime nėra pavojingas, tai priklauso nuo aplinkybių, ar kombainas važiuoja, o jei jis yra stovintis, nuo to, kokioje vietoje yra Å¡alia jo esantis asmuo (tai yra, kombaino mechanizmų veikimo zonoje ar ne). Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gauta duomenų apie tai, kokia yra kombaino „Massey Ferguson 40“ saugaus naudojimo instrukcija, todėl duomenų apie tai, kur yra bÅ«ti saugu ar nesaugu kombaino veikimo metu ikiteisminio tyrimo metu negauta, to nepadarė ir teismas. Taip pat, nenustatyta, ar instrukcijoje yra nurodyti kokie nors veiksmai, kuriuos kombaino operatorius turėtų atlikti prieÅ¡ jį įjungdamas. 2.6.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Prane??jas Stasys Valu?is Baud?Baudžiamoji byla Nr. 1A-141-300/2023 Teisminio proceso Nr. 1-05-2-00119-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.3.; 1.1.7.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.8.; 1.1.10.1.; 1.2.4.3.1.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.6.; 2.1.7.5.; 2.1.14.; 2.2.4.3.; 2.4.2.1.; 2.4.6.1.; 2.4.6.4.1.; 2.4.6.4.2. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. balandžio 19 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Zigmo Kavaliausko, Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Elonai Puščiuvienei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Steponavičiūtei, nuteistajam J.

B., gynėjai advokatei Sofijai Kručienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo J. B. gynėjo advokato Simo Å umino apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2021 m. spalio 6 d. nuosprendžio, kuriuo J. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 137 straipsnio 1 dalį ir nuteistas areÅ¡tu 30 parų. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos 30 parų areÅ¡to bausmės vykdymas atidėtas 4 mėnesiams, paskiriant intensyviÄ priežiÅ«rÄ , nustatant pareigÄ nuo 23 val. iki 5 val. bÅ«ti savo probacijos tarnybai nurodytu faktiniu gyvenamuoju adresu, jei tai nesusiję su darbu, bei, vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktu, 8 punktu, 10 punktu, įpareigotas per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų (alkoholio).

Å iaulių teritorinės ligonių kasos pareikÅ¡tas 11 506,57 Eur civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui patenkintas visiÅ¡kai ir iÅ¡ J. B. priteista 11 506,57 Eur Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai. Nuspręsta iki visiÅ¡ko civilinio ieÅ¡kinio Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos atlyginimo palikti Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro 2021 m. vasario 24 d. nutarimu paskirtÄ laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ J.

B. piniginėms lėšoms – 11 506,00 Eur sumai, esančioms AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant Å¡iomis lėšomis disponuoti, leidžiant kiekvienÄ mėnesį naudotis 380 Eur suma, nekeičiant nutarime numatytų laikino nuosavybės teisių apribojimo sÄ lygų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. J. B. nuteistas už tai, kad 2020 m. rugsėjo 4 d. apie 15.30 val. (duomenys neskelbtini), javų lauke, atlikdamas Å«kio darbus javų pjovimo kombainu „Massey Ferguson 40“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), nenumatydamas, kad dėl jo neatsargių veiksmų gali bÅ«ti sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo M. Z. sveikata, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes privalėdamas ir galėdamas tai numatyti, įjungė kombainÄ ir neužtikrino, jog paÅ¡aliniai asmenys nepatektų prie veikiančių kombaino mechanizmų, o kombainui dirbant, javų pjaunamosios sraigtas įtraukė į agregatÄ nukentėjusįjį M. Z. ir jį sunkiai sužalojo, tuo padarydamas jam plėštines žaizdas galvos plaukuotoje dalyje, kaktos srityje, kairiame apatiniame voke, deÅ¡iniame skruoste, kakle, deÅ¡inės alkÅ«nės-žasto srityje su žastinio-stipinkaulio raumens pažeidimu, deÅ¡iniame kelyje, kairio smilkinkaulio, kairio skruostikaulio, kairės akiduobės apatinės sienelės, kairio virÅ¡utinio žandikaulio, nosies kaulų, nosies pertvaros, apatinio žandikaulio, poliežuvinio kaulo, krÅ«tininio I stuburo slankstelio kairės skersinės ataugos, abiejų menčių lūžiai; deÅ¡iniųjų VII–VIII ir kairiųjų I–VI Å¡onkaulių lūžiai su poslinkiu, abipusiu trauminiu pneumohemotoraksu ir plaučių segmentų atelektazė abipus su kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, kas dėl sužalojimo visumos, dėl krÅ«tinės sužalojimų visumos sutrikdytos kvėpavimo funkcijos (nepakankamumo) esant bÅ«tinumui taikyti dirbtinę plaučių ventiliacijÄ , tuo J.

B. dėl neatsargumo (nusikalstamo nerÅ«pestingumo) sunkiai sužalojo žmogų. II. Apeliacinio skundo argumentai ir praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistojo J. B. gynėjas advokatas S. Å uminas praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2021 m. spalio 6 d. nuosprendį ir J. B. iÅ¡teisinti. 2.1. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas, nes teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, nepagrįstai iÅ¡plėtė neatsargios kaltės turinį, neteisingai taikė nusikalstamam nerÅ«pestingumui (kaip neatsargios kaltės formai) taikomus kriterijus, ko pasekoje, netinkamai vertino teisiniam kazusui konstatuoti keliamus reikalavimus.

Teismas neteisingai aiškino nusikalstamos veikos, numatytos BK 137 straipsnio 1 dalyje, subjektui taikomus elgesio reikalavimus ir priežastinio ryšio tarp tokio asmens veiksmų bei sukeltų padarinių turinį. Taip pat, teismas netinkamai vertino baudžiamojoje byloje esančius duomenis, selektyviai vertino nukentėjusiojo ir J. B. parodymus, ko pasekoje, teismo išvados iš dalies paremtos prielaidomis bei iš dalies prieštarauja baudžiamojoje byloje esantiems duomenims bei tarpusavyje. 2.2. Nurodo, kad iš pateikto kaltinimo bei teismo nuosprendyje aprašytų J.

B. veiksmų (neveikimo), už kuriuos jis buvo nuteistas, neaiÅ¡ku, kokiais veiksmais J. B. turėjo užtikrinti, kad nukentėjusysis neitų į kombaino priekį, nes iÅ¡ nuteistojo J. B. bei nukentėjusiojo M. Z. parodymų matyti, kad J. B. buvo aiÅ¡kinęs M. Z., kad eiti prie veikiančio kombaino negalima ir nesaugu, o M. Z. patvirtino, kad J. B. jam buvo sakęs ir jis buvo informuotas, kad eiti pro kombaino priekį ar galÄ negalima, nes tai pavojinga. 2.3. Skunde gynėjas nurodo, kad M. Z. nurodė, kad ir įvykio dienÄ liko stovėti tarp kombaino laiptelių, tai yra, jo manymu, saugioje vietoje (taip patvirtindamas, kad prieÅ¡ įjungiant kombainÄ buvo tokioje vietoje, kuri yra saugi, nebuvo kombaino priekyje ar gale, kaip jį buvo anksčiau instruktavęs J.

B.), o J. B. patvirtino, kad prieÅ¡ įjungiant kombainÄ matė nukentėjusįjį M. Z. bÅ«tent kombaino Å¡one, prie laiptelių, ir Å¡i vieta yra saugi veikiant kombainui. Be to, iÅ¡ nuteistojo ir nukentėjusiojo parodymų matyti, kad M. Z. nusimano apie kombainÄ , supranta kombaino mechanizmus, o tai rodo, kad pagal jo turimÄ patirtį, jam buvo žinomas ir suprantamas veikiančio kombaino galimas sukelti pavojus asmenims. Dėl to teigia, kad teismo padaryta iÅ¡vada, kad M. Z. „neturintis specialiųjų žinių Å¡ioje srityje, galėjo manyti, jog 2020 m. rugsėjo 4 d. jam bÅ«ti ir vaikščioti aplink kombainÄ yra saugu“ prieÅ¡tarauja baudžiamojoje byloje esantiems duomenims.

Tvirtina, kad M. Z., žinančiam bei informuotam apie tai, kad visada yra pavojinga eiti prie veikiančio kombaino (o ypatingai per jo priekį ar galÄ ), 2020 m. rugsėjo 4 d. nebuvo sudarytos jokios papildomos sÄ lygos ar prielaidos manyti (ar jo tokiÄ nuomonę kokiais nors savo veiksmais bÅ«tų suformavęs J. B.), kad įvykio dienÄ eiti per kombaino priekį yra saugu ir jis gali elgtis kitaip negu įprastai. 2.4. Gynėjas skunde teigia, kad teismas nuosprendyje analizavo aplinkybes apie tai, koks yra kombaino veikimo mechanizmas ir, kad įvykio dienÄ kombainas buvo sugedęs ir kokiÄ Ä¯takÄ tai galėjo turėti nukentėjusiojo veiksmams, tačiau teismo padarytos iÅ¡vados prieÅ¡tarauja tarpusavyje, kadangi teismas nurodė, kad nukentėjusysis M.

Z. yra neturintis specialiųjų žinių Å¡ioje srityje, bet po to teismas nurodė, kad įvykio dienÄ nukentėjusysis galėjo manyti, kad eiti pro kombaino priekį yra saugu, kadangi norint iÅ¡pilti grÅ«dus iÅ¡ kombaino bunkerio, įjungus kombainÄ , nebus įjungta kombaino pjaunamoji. IÅ¡ tokių teismo iÅ¡vadų apeliantui nesuprantama: ar teismas konstatuoja, kad M. Z. neturi specialiųjų žinių apie kombaino veikimo mechanizmÄ ; ar prieÅ¡ingai, jo turimos specialiosios žinios apie kombaino mechanizmų veikimÄ galėjo jam pačiam sudaryti klaidingÄ Ä¯spÅ«dį, kad eiti per kombaino priekį įvykio dienÄ buvo saugu.

Teigia, kad bet kuriuo iÅ¡ Å¡ių atvejų J. B. elgesyje nėra jokių neatsargaus (nerÅ«pestingo elgesio) požymių, todėl paties nukentėjusiojo M. Z. pasirinktas elgesio variantas, kurio atsiradimo niekaip nepaveikė ir jo negalėjo numatyti J. B., įtakojo neigiamų padarinių atsiradimÄ . 2.5. Gynėjas skunde pažymi, kad J. B. ir nukentėjusiojo nesieja jokie darbiniai santykiai, todėl jis negalėjo jam duoti jokių privalomų nurodymų dėl jo judėjimo lauke, bet kaip minėta anksčiau, buvo jam sakęs (o nukentėjusysis patvirtino žinojęs), kad eiti per kombaino priekį ar galÄ yra draudžiama ir nesaugu.

Buvimas prie kombaino pats savaime nėra pavojingas, tai priklauso nuo aplinkybių, ar kombainas važiuoja, o jei jis yra stovintis, nuo to, kokioje vietoje yra šalia jo esantis asmuo (tai yra, kombaino mechanizmų veikimo zonoje ar ne). Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gauta duomenų apie tai, kokia yra kombaino „Massey Ferguson 40“ saugaus naudojimo instrukcija, todėl duomenų apie tai, kur yra būti saugu ar nesaugu kombaino veikimo metu ikiteisminio tyrimo metu negauta, to nepadarė ir teismas. Taip pat, nenustatyta, ar instrukcijoje yra nurodyti kokie nors veiksmai, kuriuos kombaino operatorius turėtų atlikti prieš jį įjungdamas. 2.6.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo metu net nebuvo atliktas J. B. parodymų patikrinimas vietoje, siekiant nustatyti, kur buvo nukentėjusysis J. B. įlipant į kombainÄ , nes tai tiesiogiai susiję su tuo, ar J. B. įsitikino, kad kombaino įjungimo metu kitų lauke esančių asmenų nėra ir, kad nukentėjusysis nėra javų pjovimo sraigto veikimo zonoje (Å¡alia jo). Nurodo, kad iÅ¡ antstolio užfiksuoto faktinių duomenų konstatavimo matyti, kad atsižvelgiant J. B. parodymus, nukentėjusysis J.

B. įlipimo į kombainÄ ir jo užkÅ«rimo metu buvo saugioje vietoje, tai yra, ne javų pjaunamosios sraigto ir agregato zonoje, o saugioje vietoje - prie kombaino Å¡ono. Be to, iÅ¡ tyrimo metu gautų duomenų matyti, kad J. B. nepaliko be priežiÅ«ros veikiančio javų pjaunamosios sraigto, nes sraigtui įtraukus M. Z., jis sraigtÄ nedelsiant iÅ¡jungė. Tai rodo, kad J. B. elgėsi pakankamai rÅ«pestingai, nepaliko veikiančio kombaino be priežiÅ«ros, įvykus įvykiui nedelsiant jį iÅ¡jungė ir bÅ«tent dėl to buvo iÅ¡vengta dar sunkesnių pasekmių. 2.7.

Teigia, kad teismas nuosprendį grindė prielaidomis, nes nuosprendyje nurodęs, kad J. B. turėjo numatyti, kad „gali kilti tam tikri pavojingi padariniai, kas ir atsitiko - kombainui veikiant, galimai javų pjaunamosios lenktai galėjo užkabinti pro Å¡alį ėjusį ar Å¡alia stovėjusį M. Z., dėl ko javų pjaunamosios sraigtas įtraukė į agregatÄ nukentėjusįjį M. Z. ir jį sunkiai sužalojo <...>“, tačiau teismas nenurodė kokiais duomenimis tokiÄ prielaidÄ grindžia. Teigia, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo skirta jokia užduotis specialistui dėl paties įvykio mechanizmo nustatymo, jokie asmenys įvykio nematė, todėl, koks realiai buvo pats įvykio mechanizmas, visiÅ¡kai neaiÅ¡ku. 2.8.

Gynėjas skunde nurodo, kad pagal teismo padarytas iÅ¡vadas įvykio dienÄ veiksnių seka buvo tokia:

1) kombainas buvo užkurtas, 2) M. Z. užkÅ«rimo metu buvo prie kombaino Å¡ono, 3) užkÅ«rus kombainÄ iÅ¡kart pradėjo veikti pjovimo mechanizmas, 4) M. Z., veikiant javų pjovimo mechanizmui, paliko saugiÄ stovėjimo vietÄ ir ėjo pro kombaino priekį (galimai nusiÅ¡lapinti), 5) M. Z. įtraukė javų pjaunamosios lenktai. Teigia, kad teismas, atmesdamas kazuso galimybę, nurodė, jog J. B. „<...> matė, jog M. Z. jam įlipant į kombainÄ buvo visai Å¡alia kombaino, tačiau prieÅ¡taravimo dėl to neiÅ¡reiÅ¡kė, M.

Z. apie įsijungsiantį pjaunamosios mechanizmÄ neįspėjo, o nukentėjusysis pagal ankstesnę patirtį ir jam suteiktÄ informacijÄ , kaip minėta anksčiau, pagrįstai galėjo tikėtis, jog jam bÅ«ti prie kombaino yra saugu <...>“. Teigia, kad nurodyta įvykių seka patvirtina, kad nelaimingas atsitikimas įvyko ne kombaino užkÅ«rimo metu, o vėliau, tai yra M. Z. palikus saugiÄ stovėjimo vietÄ prie kombaino Å¡ono, o tai akivaizdžiai prieÅ¡tarauja paties teismo padarytai iÅ¡vadai, kad „pagal ankstesnę patirtį ir jam suteiktÄ informacijÄ , M.

Z. pagrįstai galėjo tikėtis, jog jam bÅ«ti prie kombaino yra saugu“. PrieÅ¡ingai, M. Z., stovėdamas prie kombaino Å¡ono, jo užkÅ«rimo metu akivaizdžiai turėjo matyti ir girdėti, kad kombaino javų pjaunamosios mechanizmas yra veikiantis, todėl jis neturėjo jokio pagrįsto pagrindo tikėtis ir manyti, kad palikti savo stovėjimo vietÄ ir eiti per kombaino priekį, veikiant javų pjaunamosios mechanizmui, gali bÅ«ti saugu, ir iÅ¡ kitos pusės, J. B. negalėjo numatyti tokio nukentėjusiojo elgesio modelio.

Tai rodo, kad įvykį lėmė ne nuteistojo veiksmai (neveikimas), o paties nukentėjusiojo pasirinktas netinkamas elgesio variantas ir tiesiog nelaimingai susiklosčiusios aplinkybės. Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad teismas nuosprendyje neteisingai aiškino kazusui nustatyti reikalingus kriterijus, todėl nepagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju kazusas neįvyko. 2.9. Gynėjas skunde pažymi, kad J. B. su kombainu nevažiavo ir net neketino to daryti, tai buvo žinoma ir nukentėjusiajam M. Z., todėl tai, kad J.

B. buvo nustatytas 0,73 promilės neblaivumas neturi jokios įtakos baudžiamojoje byloje. 2.10. Apeliantas nurodo, kad nagrinėjamu atveju iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu J. B. įteikto praneÅ¡imo apie įtarimÄ (o vėliau ir pateikto kaltinimo) turinio neaiÅ¡ku, kokiu konkrečiai veikimu ir (ar) neveikimu J. B. pažeidė bendrojo pobÅ«džio pareigÄ rÅ«pintis kitų asmenų saugumu. Toks nekonkretus ir to pasekoje nepakankamai aiÅ¡kus įtarimas (vėliau ir kaltinimas), lėmė aplinkybę, kad J. B. ikiteisminio tyrimo metu formaliai prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nors iÅ¡ jo duotų parodymų turinio taip ir lieka neaiÅ¡ku, kokius veiksmus jis pripažino atlikęs (neatlikęs).

Analizuojant jo parodymus ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad J. B. nuolat kartojo, kad įvyko nelaimingas atsitikimas, jis nurodė, kad jam įlipant į kombainÄ , nukentėjusysis buvo tarp automobilio „Kamaz“ ir kombaino, tai yra buvo jo matymo lauke, tuomet jis pajungė kombainÄ , o kodėl nukentėjusysis po kombaino įjungimo nuėjo į kombaino priekį jam nėra žinoma. Taigi, nors J. B. formaliai nurodė pripažįstantis padaręs nusikalstamÄ veikÄ , tačiau jo apklausos turinys rodo, kad įjungiant kombainÄ jis matė, kad nukentėjusysis stovi prie kombaino Å¡ono, kitų asmenų lauke nebuvo, todėl įjungiant kombainÄ jis žinojo ir įsitikino, kad prie javų pjaunamosios sraigto ir agregato jokių asmenų nebuvo.

Savo kaltę jis pripažino pabrėždamas aplinkybę, kad pripažįsta, jog nukentėjusysis buvo sužalotas ir, kad įvyko nelaimingas atsitikimas, taip pat, nurodydamas, kad nukentėjusysis elgėsi neatsargiai. Taigi, iÅ¡ J. B. prisipažinimo turinio matyti, kad J. B. ikiteisminio tyrimo metu pripažino buvus patį faktÄ - sužalotas nukentėjusysis, tačiau ne savo kaltę. Pažymi ir tai, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu specialiuoju liudytoju ir įteikus jam praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ , jis neturėjo atstovo (advokato), todėl jam, kaip teisinio iÅ¡silavinimo neturinčiam asmeniui, nebuvo ir negalėjo bÅ«ti suprantamas jam inkriminuojamų veiksmų (neveikimo) teisinis kvalifikavimas ir tai atspindi jo duotų parodymų turinio prieÅ¡taringumas - pripažintas nelaimingo atsitikimo faktas, tačiau ne jo paties neatsargios kaltės turinys.

Tokiu bÅ«du, J. B. net nebuvo žinoma nuo ko jam reikėjo gintis ir taip buvo pažeista jo teisė į gynybÄ . 3. 2022 m. sausio 19 d. teisme gautas nuteistojo J. B. gynėjo advokato S. Å umino praÅ¡ymas dėl baudžiamosios bylos perdavimo prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylÄ . Netenkinus Å¡io praÅ¡ymo, J. B. iÅ¡teisinti. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju iÅ¡ pateikto kaltinimo neaiÅ¡ku, kokiu konkrečiai veikimu ir (ar) neveikimu J.

B. pažeidė bendrojo pobÅ«džio pareigÄ , rÅ«pintis kitų asmenų saugumu. Jeigu baudžiamoji byla nebÅ«tų grÄ Å¾inta prokurorui, baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme turėtų bÅ«ti nagrinėjama neperžengiant nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, tai yra tik pagal BK 137 straipsnio 1 dalį ir J. B. turėtų bÅ«ti iÅ¡teisintas.

4. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja palaikė apeliacinį skundÄ ir prašė jį tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkinamas, tačiau pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).

5. Apeliaciniame skunde nuteistojo J. B. gynėjas adv. S. Å uminas teigia, kad J. B. suformuluotas kaltinimas yra neaiÅ¡kus, nes jame nenurodyta, kokiu konkrečiai veikimu ir (ar) neveikimu J. B. pažeidė bendrojo pobÅ«džio pareigÄ rÅ«pintis kitų asmenų saugumu, dėl to J. B. ikiteisminio tyrimo metu formaliai prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nors iÅ¡ jo parodymų neaiÅ¡ku, kokius veiksmus jis pripažino atlikęs (neatlikęs). Teigia, kad dėl kaltinimo neaiÅ¡kumo buvo pažeista J. B. teisė į gynybÄ , nes jam nebuvo žinoma nuo ko jam reikėjo gintis.

Taip pat 2022 m. sausio 19 d. teisme gautu nuteistojo J. B. gynėjo advokato S. Å umino praÅ¡ymu dėl baudžiamosios bylos perdavimo prokurorui praÅ¡oma baudžiamÄ jÄ bylÄ perduoti prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylÄ . Nei apeliacinio skundo argumentai, kad J. B. suformuluotas kaltinimas yra neaiÅ¡kus, nei gynėjo praÅ¡ymo argumentas, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, yra nepagrįsti. 5.1.

Pagal teismų praktikÄ baudžiamajame procese kaltinamasis aktas yra toks procesinis dokumentas, kurio turinys apibrėžia bylos nagrinėjimo teisme ribas (BPK 255 straipsnio 1 dalis), todėl jo suraÅ¡ymui keliami reikalavimai (BPK 219 straipsnis) tiek turinio, tiek formos aspektais neturi turėti esminių trÅ«kumų, trukdančių teismui nagrinėti bylÄ . Tinkamas kaltinamojo akto suraÅ¡ymas, jame pateiktas nusikalstamos veikos apraÅ¡ymas taip pat yra viena iÅ¡ pagrindinių sÄ lygų, užtikrinančių kaltinamo asmens teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, ir teisę gintis nuo pareikÅ¡to kaltinimo (BPK 22 straipsnio 3 dalis, 44 straipsnio 7 dalis). 5.2.

Kaltinamajame akte nurodant nusikalstamos veikos apraÅ¡ymÄ turi bÅ«ti nurodytos aiÅ¡kios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iÅ¡ kurių sprendžiama apie nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimÄ . Nusikalstama veika turi bÅ«ti apraÅ¡yta iÅ¡samiai ir kartu glaustai, nurodant tas faktines aplinkybes, kurios reikÅ¡mingos Å¡iÄ veikÄ kvalifikuoti. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių iÅ¡dėstymÄ lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte turi bÅ«ti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra bÅ«tini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamÄ jį įstatymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-142/2009 Nr. 2K-88-942/2016).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai minėtos nusikalstamÄ veikÄ apibÅ«dinančios faktinės aplinkybės jame nenurodytos arba nurodytos netiksliai, nekonkrečiai ir Å¡ie trÅ«kumai trukdo teismui nagrinėti bylÄ , ir (ar) dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybÄ , be to, Å¡ių trÅ«kumų negalima iÅ¡taisyti nagrinėjant bylÄ teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-480/2012, 2K-222/2013).

Tai reiÅ¡kia situacijÄ , kai kaltinamasis aktas nesuteikia pakankamai duomenų teismui neabejotinai, kompetentingai apsispręsti dėl apkaltinamojo ar iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-146/2012, 2K-556/2012, 2K-1-696/2016, 2K-111-677/2016, 2K-260-222/2019). 5.3. IÅ¡ byloje esančio kaltinamojo akto matyti, kad kaltinamajame akte yra BPK 219 straipsnyje iÅ¡vardinti bÅ«tini duomenys – be J. B. anketinių duomenų yra pateiktas trumpas nusikalstamos veikos apraÅ¡ymas, kuris sutampa su nuteistajam pareikÅ¡tu įtarimu, nurodytas baudžiamojo kodekso straipsnis ir jo dalis, numatanti atsakomybę už suformuluotÄ kaltinimÄ atitinkančiÄ veikÄ , taip pat ir pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas J.

B. bei kiti BPK 219 straipsnyje numatyti duomenys. Taigi, kaltinamojo akto turinys aiÅ¡kus tiek, kiek bÅ«tina nustatyti Å¡ių faktinių aplinkybių buvimÄ (ar nebuvimÄ ) ir atitinkamai teisiÅ¡kai jas įvertinti. 5.4. Visuma paminėtų aplinkybių patvirtina, kad kaltinamasis aktas atitinka visus BPK 219 straipsnyje kaltinamajam aktui keliamus tiek turinio, tiek ir formos reikalavimus. Taigi, nagrinėjamoje byloje pagal BPK 219 straipsnio 3, 4 punktus, apraÅ¡ant nusikalstamas veikas, jų padarymo aplinkybės ir jas grindžiantys duomenys kaltinamajame akte nurodytos ir iÅ¡dėstytos tiek, kiek jas pavyko iÅ¡aiÅ¡kinti ikiteisminio tyrimo metu.

IÅ¡ nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos apraÅ¡ymo pakankamai aiÅ¡ku, kokios yra esminės faktinės aplinkybės, sudarančios Å¡ios bylos įrodinėjimo dalykÄ , o kaltinamasis aktas suteikia pakankamai duomenų teismui nagrinėti bylÄ . Taip pat iÅ¡ skundžiamame nuosprendyje nuteistajam suformuluoto kaltinimo matyti, kad jame iÅ¡samiai ir kartu glaustai apraÅ¡ytos įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. laikas, bÅ«das, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. 5.5. Be to, iÅ¡ 2021-05-11 teisiamojo posėdžio protokolo, prokurorei perskaičius kaltinamÄ jį aktÄ ir teisėjai kaltinamajam J.

B. uždavus klausimÄ , ar jam suprantamas kaltinimas, ar jis prisipažįsta kaltu ir ar sutinka duoti parodymus, pastarasis nurodė, kad kaltinimÄ suprato, kaltu neprisipažįsta, sutinka duoti parodymus (t. 2, b. l. 81–83). Byloje iÅ¡tyrus ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus bei apklausus liudytojus, kaltinamÄ jį, nukentėjusįjį teisiamųjų posėdžių metu nei kaltinamasis, nei jo gynėjas adv. S. Å uminas nenurodė esant kaltinamojo akto trÅ«kumų dėl neaiÅ¡kios kaltinimo esmės, įrodinėtinų aplinkybių ar pan.

IÅ¡ to galima teigti, kad kaltinimas nuteistajam buvo aiÅ¡kus, jis suprato, kuo yra kaltinamas. 5.6. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. vasario 28 d. nutartimi panaikino Å iaulių apygardos teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartį, kuria buvo nutarta baudžiamÄ jÄ bylÄ perduoti prokurorui, kadangi ikiteisminio tyrimo metu buvo suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasi aktas. Kasacinės instancijos teismas nutartyje konstatavo, kad J. B. pateiktas kaltinimas yra pakankamai konkretus, atitinkantis jam įstatymo, taip pat BPK 219 straipsnio 5 punkto, keliamus reikalavimus bei nepažeidžiantis kaltinamojo teisių į gynybÄ (t. 3, b. l. 101–108).

2. Ä®vertinus visumÄ paminėtų aplinkybių, daroma iÅ¡vada, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme J. B. suformuluotas kaltinimas buvo ir yra aiÅ¡kus, konkretus, jame nurodytos visos esminės aplinkybės, leidžiančios nuteistojo veikÄ kvalifikuoti pagal BK 137 straipsnio 1 dalį. Dėl to nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentas dėl J. B. pareikÅ¡to kaltinimo nekonkretumo bei praÅ¡ymas bylÄ perduoti prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡ esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto, yra nepagrįsti, nuteistojo J. B. teisė į gynybÄ nebuvo pažeista, jis galėjo efektyviai gintis ir gynėsi nuo pareikÅ¡to kaltinimo.

3. Nuteistojo J. B. gynėjas skunde teigia, kad J. B. nepagrįstai nuteistas pagal BK 137 straipsnio 1 dalį, nes pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išplėtė neatsargios kaltės turinį, neteisingai taikė nusikalstamam nerūpestingumui (kaip neatsargios kaltės formai) taikomus kriterijus, ko pasekoje netinkami vertino teisiniam kazusui konstatuoti keliamus reikalavimus, taip pat teismas neteisingai aiškino BK 137 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektui taikomus elgesio reikalavimus ir priežastinio ryšio tarp tokio asmens veiksmų bei sukeltų padarinių turinį, netinkamai vertino byloje esančius duomenis, selektyviai vertino nukentėjusiojo ir J.

B. parodymus, dėl to padarė prieÅ¡taraujančias ir prielaidomis paremtas iÅ¡vadas dėl J. B. kaltės. Taigi, apeliaciniu skundu nuteistojo J. B. gynėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, padarytomis iÅ¡vadomis dėl J. B. kaltės. 7.1. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Å ios nuostatos esmė yra ta, kad įrodymai vertinami ne juos imant skyrium, nemotyvuotai ir be pagrindo suteikiant vienam ar kitam įrodymui arba įrodymų grupei pirmenybę prieÅ¡ kitus įrodymus – jie turi bÅ«ti vertinami atsižvelgiant į byloje esančių faktinių duomenų, kurie patvirtina ar paneigia nors vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, visetÄ .

Tik taip vertinant bylos įrodymus galima teisingai kvalifikuoti kaltininko nusikalstamÄ veikÄ , nustatyti jo kaltę bei iÅ¡spręsti kitus kiekvienai bylai reikÅ¡mingus klausimus. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiÅ¡kia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). TeisingÄ teismo baudžiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas.

Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistasis ar jo gynėjas, teismui gali tik teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to Å¡iuo atveju nuteistojo gynėjui nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujančiomis įstatymui ar rodančiomis, kad teismas priėmė sprendimÄ remdamasis prielaidomis.

Pastebėtina, kad argumentai, kuriais nuteistojo gynėjas adv. S. Šuminas apeliaciniu skundu ginčija J. B. nuteisimÄ pagal BK 137 straipsnio 1 dalį, iÅ¡ esmės yra tie patys, kuriais remdamasis gynėjas prašė jo ginamÄ jį iÅ¡teisinti apylinkės teisme. 7.2. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas nepažeidė nuosprendžio suraÅ¡ymui keliamų reikalavimų, nuosprendyje nurodė visus bÅ«tinus duomenis, kurie privalo bÅ«ti nurodyti įžanginėje, apraÅ¡omojoje bei rezoliucinėje dalyse.

Taip pat nuosprendyje teismas iÅ¡dėstė nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes, pateikė įrodymų vertinimo motyvus ir, remdamasis visuma byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų duomenų, padarė iÅ¡vadas dėl J. B. kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 137 straipsnio 1 dalyje, taip pat teismas nurodė motyvus, kuriais vadovaudamasis vertino byloje apklaustų asmenų parodymus. Taigi, skundžiamas nuosprendis savo forma ir turiniu atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus.

4. J. B. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 137 straipsnio 1 dalį, nes dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo sunkiai sužalojo žmogų, t. y. atlikdamas Å«kio darbus javų pjovimo kombainu, nenumatydamas, kad dėl jo neatsargių veiksmų gali bÅ«ti sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo M. Z. sveikata, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes privalėdamas ir galėdamas tai numatyti, įjungė kombainÄ ir neužtikrino, jog paÅ¡aliniai asmenys nepatektų prie veikiančių kombaino mechanizmų, o kombainui dirbant, javų pjaunamosios sraigtas įtraukė į agregatÄ nukentėjusįjį M. Z. ir jį sunkiai sužalojo, tuo padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymÄ sukėlusius sužalojimus.

5. Apeliaciniame skunde nuteistojo J. B. gynėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas selektyviai vertino nukentėjusiojo ir nuteistojo J. B. parodymus, dėl to pirmosios instancijos teismas padarė prielaidomis paremtas išvadas dėl J. B. kaltės. Šis apelianto argumentas yra nepagrįstas. 9.1. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo J. B. parodymus vertino kaip nenuoseklius ir prieštaringus. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka, nes iš teismo posėdyje nuteistojo J.

B. duotų parodymų matyti, kad jis skirtingai nurodė alkoholio vartojimo aplinkybes (iÅ¡ pradžių teigė, kad alkoholį su nukentėjusiuoju vartojo kasdamas tÄ dienÄ bulves, vėliau, po liudytojų apklausos posėdyje, J. B. tvirtino, kad alkoholio nusipirko ir vartojo važiuodamas į javų laukÄ ), kombaino ir kitų mechanizmų įjungimo momentÄ (iÅ¡ pradžių tvirtino, kad įlipęs į kombaino kabinÄ , iÅ¡tiesė „straublį“ ir tada įjungė kombaino agregatus, vėliau tvirtino, kad prieÅ¡ įjungdamas kombainÄ , pirma apsidairė, kad įjungus kombainÄ , „viskas“ pasileido suktis), kas kombaine buvo sugedę (iÅ¡ pradžių tvirtino, kad skriemulys, o apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad buvo sugedę ir mygtukai (klaviÅ¡ai), kurie iÅ¡jungia javų pjaunamÄ jÄ (kederį)).

Be to, J. B. teisme kelis kartus keitė savo parodymus apie tai, ar jis matė/galėjo matyti nukentėjusįjį, stovintį prie kombaino, kur paliko lipdamas į kombaino kabinÄ ir įjungdamas kombainÄ , į vienas kitam prieÅ¡taringus, priklausomai nuo to, kuris proceso dalyvis savo prasme analogiÅ¡ko klausimo klausė, pvz., į prokurorės klausimus J. B. atsakė, kad jam niekas netrukdė matyti nukentėjusiojo, stovinčio prie laiptelių, o į savo gynėjo klausimÄ â€“ tvirtino, kad matyti nukentėjusįjį jam trukdė atidarytas kombaino dangtis.

Be to, nuteistojo J. B. parodymų nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. 9.2. Nors nuteistojo parodymus, jog jam vaizdÄ matyti, kur yra nukentėjusysis, galėjo užstoti atidarytas kombaino dangtis, teisme patvirtino nukentėjusysis M. Z., tačiau, vertinant nukentėjusiojo parodymus, bÅ«tina įvertinti ir tai, kad nukentėjusysis ir nuteistasis yra kaimynai, draugai jau daug metų, nuteistasis po įvykio padėjo nukentėjusiajam apmokėdamas pastarojo įsiskolinimÄ Sodrai, juo rÅ«pinosi (nuvežė į ligoninę Kaune), todėl nukentėjusiojo M.

Z. parodymai, jog J. B., bÅ«damas kombaino kabinoje, galėjo jo ir nematyti dėl pakelto dangčio, kad sužalojimus jis patyrė dėl savo paties kaltės, nes per arti priėjo prie veikiančių kombaino agregatų, ar, kad žinojo, jog neveikiant kombaino skriemuliui ir esant sugedusiam kombainui, įjungus kombainÄ pasileidžia visi kombaino agregatai, vertinami kaip nukentėjusiojo siekis padėti nuteistajam J. B. iÅ¡vengti atsakomybės. Be to, nuteistojo ir nukentėjusiojo parodymus, kad įvykio metu buvo atidarytas kombaino dangtis, paneigia į įvykio vietÄ atvykusių ir teisme liudytojais apklaustų policijos pareigÅ«nų D.

L. ir N. S. parodymai, jog įvykio vietoje fiksuojant aplinkybes su kombainu nieko nebuvo daroma, t. y. atidaroma/uždaroma, neprisimena, kad kombaino dangtis buvo atidarytas, patys jokio dangčio nelietė ir neuždarinėjo, nematė, kad kas kitas būtų dangtį uždaręs. Šių liudytojų parodymus patvirtina įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys – kombaino „Massey Ferguson“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), variklis ir agregatai išjungti, kombaino pjaunamoji yra pakilusi nuo žemės 50 cm, o lenktuvai yra pakelti iki galo, kombaino operatoriaus kabinoje įjungimo prietaisai neišlūžę, mygtukai savo vietose, pjaunamosios mygtukas nustatytas ant išjungimo režimo, o iš foto lentelėje esančių fotonuotraukų matyti, jog grūdų išpylimo sraigė yra nuleista, kombaino kairėje pusėje arčiau įlipimo kopėtėlių esantis dangtis uždarytas (t. 1, b. l. 25–30).

Be to, nuteistojo gynėjo iniciatyva pateiktame antstolio atlikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nenurodyta, kad kombaino dangtis buvo atidarytas (t. 2, b. l. 89–97). Teisme betarpiÅ¡kai įvykio vietoje buvęs liudytojas S. S. negalėjo nurodyti, ar kombaino dangtis buvo atidarytas. Pats nuteistasis teisme parodė, kad bÅ«nant kombaino kabinoje, jam niekas neužstojo vaizdo kombaino priekyje, jis įjungęs kombainÄ stebėjo kaip iÅ¡pilami grÅ«dai ir į kombaino priekį nežiÅ«rėjo. Taip pat nuteistojo parodymus, kad jis, įlipdamas į kombaino kabinÄ , nukentėjusįjį paliko prie kombaino laiptelių ir buvo įsitikinęs, kad jis ten ir liko, kai įjungė kombainÄ , paneigia liudytojos G.

G. parodymai, jog ji eidama matė, kaip nukentėjusysis vaikščiojo aplink kombainÄ , tarp sunkvežimio ir kombaino, arčiau kombaino priekio, kai kombainas buvo užkurtas. Taip pat nuteistojo J. B. parodymus, kad įjungus kombainÄ pradėjo veikti visi mechanizmai, paneigia liudytojo S. S. parodymai. Å is liudytojas parodė, kad įjungus kombainÄ jo priekyje esantis mechanizmas lyg nesisuko, nepastebėjo, kada jis pradėjo suktis. Liudytojas aiÅ¡kino, kad dažniausiai iÅ¡pilant grÅ«dus iÅ¡ kombaino, kombaino vairuoti nereikia, tik įjungti paleidimo mechanizmÄ ir, kad tada, dažniausiai, javų pjaunamoji (kederis) nesisuka. 9.3.

Taip pat pats nuteistasis teisme nurodė, kad, kai pamatė nukentėjusįjį kombaino priekyje, buvo iÅ¡piltas vienas kauburys, t. y. apie 3 – 3 su trupučiu tonos, grÅ«dų, o kombaino bunkeryje telpa 6 tonos grÅ«dų, kurios iÅ¡pilamos per 5 minutes. IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuotų duomenų matyti, kad į sunkvežimį iÅ¡ kombaino buvo iÅ¡pilta pakankamai daug grÅ«dų. Liudytojas S. S. parodė, kad nuo atvykimo į laukÄ iki įvykio (t. y. nukentėjusiojo sužalojimo momento), praėjo apie 10-15 minučių (t. 2, b. l. 118).

Å ios paminėtos aplinkybės patvirtina, kad kombainas veikė tam tikrÄ laikÄ , kad nuteistajam niekas neužstojo vaizdo matyti, kur yra nukentėjusysis, tačiau nuteistasis nekreipė dėmesio nei į tai, kad įjungus kombainÄ pradėjo veikti javų pjaunamoji (kederis), nei į tai, kÄ veikė įvykio vietoje nukentėjusysis, nes, kaip pats nuteistasis pripažino, jam rÅ«pėjo, kuo greičiau iÅ¡pilti grÅ«dus iÅ¡ kombaino ir tik žiÅ«rėjo kaip byra grÅ«dai. 9.4. Kaip liudytojas apklaustas policijos pareigÅ«nas D.

L. teisme parodė, kad įvykio vietoje aiškinantis įvykio aplinkybes, J. B. jam žodžiu nurodė, kad nukentėjusysis ėjo į kombaino priekį nuvalyti žemių ir kažkokiu būdu įsijungė pjaunamoji, kuri pagavo nukentėjusiojo rūbus. Liudytojas D. L. nurodė, kad toks J. B. paaiškinimas dėl nukentėjusiojo buvimo kombaino priekyje jam abejonių nesukėlė, nes jis pats yra dirbęs su kombainu. Iš įvykio vietos apžiūros metu užfiksuotų duomenų matyti, kad ties kombaino pjaunamosios viduriu, ant jos korpuso, ties dalgiu, matoma prikibusių žemių (t. 1, b. l. 25–30).

Apylinkės teisme nuteistasis J. B. paneigė liudytojui D. L. sakęs, kad M. Z. į kombaino priekį ėjo nuvalyti žemių, pats nukentėjusysis neprisimena priežasties, kodėl jis nuėjo į kombaino priekį, todėl teismas nesivadovauja liudytojo D. L. parodymais sprendžiant apie nukentėjusiojo buvimo prie kombaino veikiančių mechanizmų priežastį. 9.5. Nors nuteistasis ir nukentėjusysis tvirtino, kad J. B. nukentėjusiajam buvo aiškinęs, kad pavojinga vaikščioti kombaino priekyje ir gale, tačiau paties nuteistojo J.

B. parodymai, kad jis įvykio dienÄ neperspėjo nukentėjusiojo, kad neiÅ¡jungti sugedusio kombaino agregatai ir įjungus kombainÄ pasileis javų pjovimo mechanizmas, nes nematė tam bÅ«tinybės, ir liudytojo S. S. parodymai, kad važiuojant J. B. pasakė apie sugedusį kombainÄ , bet J. B. nieko nesakė, kaip M. Z. turėtų elgtis iÅ¡lipęs iÅ¡ sunkvežimio prie kombaino, paneigia, kad nuteistasis ėmėsi veiksmų, kad užtikrinti, jog paÅ¡aliniai asmenys (Å¡iuo atveju nukentėjusysis M. Z.) nepatektų prie veikiančių kombaino mechanizmų ir kad įjungus kombainÄ iÅ¡pilti grÅ«dus, kombaino javų pjaunamoji (kederis) bÅ«tų iÅ¡jungta ir nekeltų pavojaus.

6. Ä®vertinus paminėtų aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, pagrįstai rėmėsi tik tais nuteistojo ir nukentėjusiojo parodymais, kuriuos patvirtina kiti byloje surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai, remtis J. B. ar J. B. prieÅ¡taringus ir nenuoseklius parodymus patvirtinančiais nukentėjusiojo parodymais, kurių nepatvirtina kiti bylos įrodymai, nėra pagrindo.

7. Apeliaciniame skunde nuteistojo J. B. gynėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡plėtė neatsargios kaltės turinį, neteisingai aiÅ¡kino BK 137 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos subjektui taikomus elgesio reikalavimus ir priežastinio ryÅ¡io tarp tokio asmens veiksmų ir sukeltų padarinių turinį, dėl to netinkamai vertino teisiniam kazusui konstatuoti keliamus reikalavimus. 11.1. BK 137 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už sunkų sveikatos sutrikdymÄ dėl neatsargumo tais atvejais, kai veika neturi neatsargaus sunkaus sveikatos sutrikdymo pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles požymių.

Šis nusikaltimas gali būti padaromas veiksmais, poelgiais, neatitinkančiais tiek įprastų, visuotinai žinomų bendrųjų atsargumo, tiek specialiųjų, oficialiomis taisyklėmis reglamentuotų atsargumo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimo sudėtis materialioji, būtina nustatyti nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – priežastinį ryšį tarp veikos ir atsiradusių padarinių (kad jie buvo dėsningas veikos rezultatas). Teismų praktikoje priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių pripažįstamas toks santykis, kuriam esant veika sukelia ir nulemia atsiradusius padarinius.

Konstatuojant priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių, bÅ«tina nustatyti, kad kaltininko veika buvo ne tik bÅ«tina kilusių padarinių sÄ lyga, bet ir Å¡ių padarinių priežastis (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132/2007). Sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo padaromas neatsargia kaltės forma (BK 14 straipsnis), kuri gali pasireikÅ¡ti nusikalstamu pasitikėjimu arba nusikalstamu nerÅ«pestingumu (BK 16 straipsnio 1 dalis). Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, tačiau lengvabÅ«diÅ¡kai tikėjosi jų iÅ¡vengti (BK 16 straipsnio 2 dalis).

Nusikalstamas nerÅ«pestingumas konstatuojamas tais atvejais, kai nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis). 11.2. Veika pripažįstama kazusu, kai asmuo, darydamas veikÄ , nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, ir pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes negalėjo ar neturėjo to numatyti.

Pastaruoju atveju baudžiamoji atsakomybė nekyla. Neatsargi kaltė nuo kazuso skiriasi tik pagal valinį kaltės momentÄ , todėl turi bÅ«ti motyvuotai ir argumentuotai nustatomas asmens turėjimas ir galėjimas suprasti veikos rizikingumÄ (pavojingumÄ ) ir numatyti galimus padarinius. Kazuso atveju asmuo nesuvokia daromos veikos pavojingumo, nenumato padarinių kilimo galimybės ir neturi arba negali to numatyti, tačiau padariniai kyla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-565/1999, 2K-809/2001, 2K-402/2013, 2K-512/2014, 2K-5-942/2015, 2K-7-1-693/2018, 2K-333-693/2018).

8. Byloje nustatyta, kad nuteistasis J. B. yra pilnametis, įgijęs teisę vairuoti traktorius ir savaeiges maÅ¡inas (t. 1, b. l. 169–170), turi ilgametę darbinę patirtį Å¡ioje srityje. Taip pat byloje nustatyta, kad nuteistasis J. B., bÅ«damas kombaino kabinoje, įjungdamas kombainÄ galėjo matyti, kur yra nukentėjusysis, tačiau neįsitikino, kad nukentėjusysis yra saugioje vietoje, kad nuteistasis nukentėjusiojo M. Z. neperspėjo apie pasileisiančius pjovimo mechanizmus, kad pagal paties nuteistojo J.

B. aiÅ¡kinimÄ kombainas gali bÅ«ti įjungiamas dviem bÅ«dais – vienas, jeigu užgesinant kombainÄ rankiniu bÅ«du iÅ¡jungiami jungtukai, tai užvedus kombainÄ juos vėl reikia sujungti, norint, kad veiktų visas javų pjovimo mechanizmas, o kitas – nenaudojant mygtukų, kai užvedus kombainÄ iÅ¡ karto paleidžiamas visas javų pjovimo mechanizmas; kad pagal nukentėjusiojo M. Z. parodymus paprastai tvarkingas kombainas užsikuria rakteliu, o atskirais mygtukais įjungiamos kitos kombaino dalys, kad pagal jam nurodytÄ gedimÄ jis nesuprato, kad bus įjungta pjaunamoji; kad pagal liudytojo S. S. parodymus, jog iÅ¡pilant grÅ«dus kombaino pjaunamoji nėra įjungiama ir dažniausiai iÅ¡pilant grÅ«dus ji neveikia.

Taigi, jei nuteistasis J. B. bÅ«tų laikęsis visuotinai pripažintos bendrosios atsargumo taisyklės prieÅ¡ įjungiant žemės Å«kio technikÄ â€“ kombainÄ ir jam veikiant bÅ«tų užtikrinęs, jog paÅ¡alinių asmenų nebÅ«tų arti tokio didesnio pavojaus Å¡altinio, o nesant galimybės iÅ¡jungti pjaunamosios (kederio) grÅ«dų iÅ¡pylimo metu, nuteistasis J. B. privalėjo stebėti veikiantį kombaino javų pjaunamosios mechanizmÄ , kaip tai daro javų pjovimo-kÅ«limo metu, tačiau nuteistasis nesilaikė elementarių saugumo reikalavimų, nestebėjo kombaino priekyje veikiančių mechanizmų, o žiÅ«rėjo į kitÄ pusę – stebėjo iÅ¡ kombaino į sunkvežimį byrančius grÅ«dus ir tik iÅ¡girdęs garsÄ , pamatė į kombaino pjaunamÄ jÄ dalį pakliuvusį nukentėjusįjį.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptarti nuteistojo J. B. veiksmai buvo bÅ«tinajame (dėsningame) priežastiniame ryÅ¡yje su pasekmėmis – nukentėjusiojo M. Z. sunkaus sveikatos sutrikdymu. Tai, kad iki byloje tiriamo įvykio nukentėjusysis ne kartÄ vyko su nuteistuoju prie kombaino, dalyvavo javų pjovime ir nieko nebuvo nutikę, nereiÅ¡kia, kad Å¡io įvykio metu nuteistojo J. B. veiksmai buvo saugÅ«s ir jo veiksmuose nėra neatsargios kaltės.

9. Ä®vertinusi visumÄ paminėtų aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyręs byloje surinktus įrodymus, padarė teisingas iÅ¡vadas, kad J. B. veikoje yra visi BK 137 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai ir jis pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 137 straipsnio 1 dalį. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas bÅ«tų iÅ¡plėtęs neatsargios kaltės turinį, neteisingai aiÅ¡kinęs BK 137 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos subjektui taikomus elgesio reikalavimus ir priežastinio ryÅ¡io tarp tokio asmens veiksmų ir sukeltų padarinių turinį. Dėl to tenkinti nuteistojo J. B. gynėjo skundÄ ir J. B. iÅ¡teisinti nėra pagrindo.

10. Nustačius, kad J. B. yra kaltas dėl neatsargaus sunkaus nukentėjusiojo M. Z. sužalojimo, pagrįstai tenkintas Šiaulių teritorinės ligonių kasos pateiktas civilinis ieškinys ir iš J. B. Valstybinės ligonių kasos naudai priteista 11 506,57 Eur už nukentėjusiajam M. Z. suteiktas gydymo paslaugas.

11. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad bausmė nuteistajam J. B. pagal BK 137 straipsnio 1 dalį paskirta laikantis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų (BK 54 straipsnio 2 dalis), įvertinus nusikalstamos veikos pavojingumÄ , ja sukeltus padarinius – sunkus sveikatos sutrikdymas, kaltės formÄ â€“ neatsargumas, kaltininko asmenybę apibÅ«dinančius kriterijus – neteistas (2021-04-14 Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ nukentėjusiam ir kaltininkui susitaikius (BK 38 straipsnis)), galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba, turi Å¡eimÄ â€“ vedęs, atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbÄ ir kitais aktyviais veiksmais bandė iÅ¡vengti sunkesnių padarinių (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę – nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). 15.1.

Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas teigia, kad jo ginamajam nustatytas 0,73 promilių neblaivumas įtakos neturėjo, nes J. B. neketino kombainu niekur važiuoti. Iš bylos matyti, kad nuteistajam įvykio vietoje buvo nustatytas 0,73 promilių girtumas. Taip pat byloje nustatyta, kad įvykio metu nuteistasis J. B. kombaino nevairavo, o tik jį įjungė norėdamas iš kombaino išpilti grūdus. Objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad įvykio metu nuteistasis J. B. buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo lemiamos įtakos nusikalstamos veikos padarymui, byloje nėra.

Ä®vertinus paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistojo J. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl Å¡i atsakomybę sunkinanti aplinkybė naikinama. Dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas). 15.2. Teisėjų kolegija, įvertinus aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės skiriant bausmę, bei į tai, kad panaikinta nuteistojo J.

B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam J. B. parinkta bausmė savo rūšimi (areÅ¡tas) ir dydžiu (45 paros) nėra aiÅ¡kiai per griežta, todėl jos keisti nėra pagrindo. Be to, pagrįstai apylinkės teismas J. B. paskirtos areÅ¡to bausmės vykdymÄ atidėjo (BK 75 straipsnio 1 dalis), nes bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nuteistajam J.

B. taikyti intensyviÄ priežiÅ«rÄ . 15.3. BK 75 straipsnis nustato bausmės vykdymo atidėjimo sÄ lygas ir tvarkÄ . Å io straipsnio 1 dalis nustato, kad asmeniui, pirmÄ kartÄ nuteistam areÅ¡to bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyviÄ priežiÅ«rÄ â€“ nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytÄ laikÄ kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Lietuvos Aukščiausiasis teismas vienoje iÅ¡ naujausių nutarčių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-97-697/2023) yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad BK 75 straipsnio 1 dalis dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo ir intensyvios priežiÅ«ros paskyrimo yra suformuluota ne kaip imperatyvi nuostata, įpareigojanti skiriant bausmės vykdymo atidėjimÄ nustatyti ir nuteistojo intensyviÄ priežiÅ«rÄ , o kaip diskrecija, nustatanti teismo galimybę pasirinkti, nes įstatymo tekstas sukonstruotas su veiksmažodžiu „gali“, tai reiÅ¡kia, kad teismui yra suteikta diskrecija, t. y. laisvė savo nuožiÅ«ra pagal bylos aplinkybes spręsti, ar atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ , ar ne.

Toliau sakinyje teismo diskrecija (galimybė) atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ yra jungiama jungtuku „ir“, kadangi jungtukas „ir“ jungia vienarūšes sakinio dalis („gali atidėti ir paskirti“), todėl neabejotina, kad „paskirti“ yra ne imperatyvi forma, o taip pat teismo diskrecija atidėjus paskirtÄ bausmę nustatyti nuteistojo intensyviÄ priežiÅ«rÄ ar jos nenustatyti. Taigi, pagal šį kasacinės instancijos teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , atidedant areÅ¡to bausmės vykdymÄ , kartu skirti ir intensyviÄ priežiÅ«rÄ â€“ kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – yra neprivaloma.

Tai paliekama teismo diskrecijai. Atsižvelgiant į aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bausmės skyrimui, teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡iuo konkrečiu atveju atidėjus J. B. už neatsargų nusikaltimÄ paskirtos areÅ¡to bausmės vykdymÄ , skirti J. B. dar ir intensyviÄ priežiÅ«rÄ , yra neteisinga ir neproporcinga BK 41 straipsnio prasme. Dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktais) ir nuteistajam J.

B. panaikinama intensyvi priežiūra.

12. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2023 m. kovo 28 d. Å iaulių apygardos teismui pateikė pažymÄ Nr. APD-2023-05478 dėl 168,33 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, susidariusių dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, priteisimo. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ , nustatyta tvarka.

Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis J. B. dirba, iÅ¡laikytinių neturi, byloje nėra sunkiÄ nuteistojo materialinę padėtį patvirtinančių duomenų, taip pat į tai, kad byla apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo iÅ¡nagrinėta pagal paties nuteistojo gynėjo apeliacinį skundÄ , kuris netenkinamas, kad iÅ¡ nuteistojo Valstybinės ligonių kasos naudai yra priteista 11 506,57 Eur už nukentėjusiajam suteiktas gydymo paslaugas, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės, teisėjų kolegija Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas iÅ¡laidas nepripažįsta proceso iÅ¡laidomis ir jų nepriteisia iÅ¡ nuteistojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : atmesti nuteistojo J. B. gynėjo advokato Simo Å umino apeliacinį skundÄ . Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2021 m. spalio 6 d. nuosprendį pakeisti: paÅ¡alinti iÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies nustatytÄ J. B. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Panaikinti J. B. paskirtÄ intensyviÄ priežiÅ«rÄ , nustatant pareigÄ nuo 23 val. iki 5 val. bÅ«ti savo probacijos tarnybai nurodytu faktiniu gyvenamosios vietos adresu, jei tai nesusiję su darbu. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai Boleslovas Kalainis Zigmas Kavaliauskas Vidmantas Mylė