2fe8f228-4409-448c-b07e-5fa36bba6d91 · Å iaulių apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedkombainas buvo užkurtas, 2) M. Z. užkÅ«rimo metu buvo prie kombaino Å¡ono, 3) užkÅ«rus kombainÄ iÅ¡kart pradÄjo veikti pjovimo mechanizmas, 4) M. Z., veikiant javų pjovimo mechanizmui, paliko saugiÄ stovÄjimo vietÄ ir Äjo pro kombaino priekį (galimai nusiÅ¡lapinti), 5) M. Z. įtraukÄ javų pjaunamosios lenktai. Teigia, kad teismas, atmesdamas kazuso galimybÄ, nurodÄ, jog J. B. â<...> matÄ, jog M. Z. jam įlipant į kombainÄ buvo visai Å¡alia kombaino, taÄiau prieÅ¡taravimo dÄl to neiÅ¡reiÅ¡kÄ, M.
Legislator headnote
AI generated2fe8f228-4409-448c-b07e-5fa36bba6d91 · Å iaulių apygardos teismas: Buvimas prie kombaino pats savaime nÄra pavojingas, tai priklauso nuo aplinkybių, ar kombainas važiuoja, o jei jis yra stovintis, nuo to, kokioje vietoje yra Å¡alia jo esantis asmuo (tai yra, kombaino mechanizmų veikimo zonoje ar ne). Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gauta duomenų apie tai, kokia yra kombaino âMassey Ferguson 40â saugaus naudojimo instrukcija, todÄl duomenų apie tai, kur yra bÅ«ti saugu ar nesaugu kombaino veikimo metu ikiteisminio tyrimo metu negauta, to nepadarÄ ir teismas. Taip pat, nenustatyta, ar instrukcijoje yra nurodyti kokie nors veiksmai, kuriuos kombaino operatorius turÄtų atlikti prieÅ¡ jį įjungdamas. 2.6.
Full text
?Prane??jas Stasys Valu?is Baud?Baudžiamoji byla Nr. 1A-141-300/2023 Teisminio proceso Nr. 1-05-2-00119-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.3.; 1.1.7.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.8.; 1.1.10.1.; 1.2.4.3.1.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.6.; 2.1.7.5.; 2.1.14.; 2.2.4.3.; 2.4.2.1.; 2.4.6.1.; 2.4.6.4.1.; 2.4.6.4.2. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. balandžio 19 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Boleslovo Kalainio, Zigmo Kavaliausko, Vidmanto MylÄs (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas), sekretoriaujant Elonai PuÅ¡Äiuvienei, dalyvaujant prokurorei Jolantai SteponaviÄiÅ«tei, nuteistajam J.
B., gynÄjai advokatei Sofijai KruÄienei, vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo J. B. gynÄjo advokato Simo Å umino apeliacinį skundÄ dÄl Å iaulių apylinkÄs teismo Å iaulių rÅ«mų 2021 m. spalio 6 d. nuosprendžio, kuriuo J. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â ir BK) 137 straipsnio 1 dalį ir nuteistas areÅ¡tu 30 parų. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos 30 parų areÅ¡to bausmÄs vykdymas atidÄtas 4 mÄnesiams, paskiriant intensyviÄ priežiÅ«rÄ , nustatant pareigÄ nuo 23 val. iki 5 val. bÅ«ti savo probacijos tarnybai nurodytu faktiniu gyvenamuoju adresu, jei tai nesusijÄ su darbu, bei, vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktu, 8 punktu, 10 punktu, įpareigotas per visÄ bausmÄs vykdymo atidÄjimo laikotarpį dirbti arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos; neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdanÄios institucijos leidimo; nevartoti psichikÄ veikianÄių medžiagų (alkoholio).
Å iaulių teritorinÄs ligonių kasos pareikÅ¡tas 11 506,57 Eur civilinis ieÅ¡kinys dÄl turtinÄs žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui patenkintas visiÅ¡kai ir iÅ¡ J. B. priteista 11 506,57 Eur ValstybinÄs ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai. NusprÄsta iki visiÅ¡ko civilinio ieÅ¡kinio Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos atlyginimo palikti Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkÄs prokuratÅ«ros prokuroro 2021 m. vasario 24 d. nutarimu paskirtÄ laikinÄ nuosavybÄs teisių apribojimÄ J.
B. piniginÄms lÄÅ¡oms â 11 506,00 Eur sumai, esanÄioms AB â(duomenys neskelbtini)â banko sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant Å¡iomis lÄÅ¡omis disponuoti, leidžiant kiekvienÄ mÄnesį naudotis 380 Eur suma, nekeiÄiant nutarime numatytų laikino nuosavybÄs teisių apribojimo sÄ lygų. TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ , n u s t a t Ä : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinÄs aplinkybÄs 1. J. B. nuteistas už tai, kad 2020 m. rugsÄjo 4 d. apie 15.30 val. (duomenys neskelbtini), javų lauke, atlikdamas Å«kio darbus javų pjovimo kombainu âMassey Ferguson 40â, valst.
Nr. (duomenys neskelbtini), nenumatydamas, kad dÄl jo neatsargių veiksmų gali bÅ«ti sunkiai sutrikdyta nukentÄjusiojo M. Z. sveikata, taÄiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes privalÄdamas ir galÄdamas tai numatyti, įjungÄ kombainÄ ir neužtikrino, jog paÅ¡aliniai asmenys nepatektų prie veikianÄių kombaino mechanizmų, o kombainui dirbant, javų pjaunamosios sraigtas įtraukÄ Ä¯ agregatÄ nukentÄjusįjį M. Z. ir jį sunkiai sužalojo, tuo padarydamas jam plÄÅ¡tines žaizdas galvos plaukuotoje dalyje, kaktos srityje, kairiame apatiniame voke, deÅ¡iniame skruoste, kakle, deÅ¡inÄs alkÅ«nÄs-žasto srityje su žastinio-stipinkaulio raumens pažeidimu, deÅ¡iniame kelyje, kairio smilkinkaulio, kairio skruostikaulio, kairÄs akiduobÄs apatinÄs sienelÄs, kairio virÅ¡utinio žandikaulio, nosies kaulų, nosies pertvaros, apatinio žandikaulio, poliežuvinio kaulo, krÅ«tininio I stuburo slankstelio kairÄs skersinÄs ataugos, abiejų menÄių lūžiai; deÅ¡iniųjų VIIâVIII ir kairiųjų IâVI Å¡onkaulių lūžiai su poslinkiu, abipusiu trauminiu pneumohemotoraksu ir plauÄių segmentų atelektazÄ abipus su kvÄpavimo funkcijos nepakankamumu, kas dÄl sužalojimo visumos, dÄl krÅ«tinÄs sužalojimų visumos sutrikdytos kvÄpavimo funkcijos (nepakankamumo) esant bÅ«tinumui taikyti dirbtinÄ plauÄių ventiliacijÄ , tuo J.
B. dÄl neatsargumo (nusikalstamo nerÅ«pestingumo) sunkiai sužalojo žmogų. II. Apeliacinio skundo argumentai ir praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistojo J. B. gynÄjas advokatas S. Å uminas praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkÄs teismo Å iaulių rÅ«mų 2021 m. spalio 6 d. nuosprendį ir J. B. iÅ¡teisinti. 2.1. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas, nes teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, nepagrįstai iÅ¡plÄtÄ neatsargios kaltÄs turinį, neteisingai taikÄ nusikalstamam nerÅ«pestingumui (kaip neatsargios kaltÄs formai) taikomus kriterijus, ko pasekoje, netinkamai vertino teisiniam kazusui konstatuoti keliamus reikalavimus.
Teismas neteisingai aiÅ¡kino nusikalstamos veikos, numatytos BK 137 straipsnio 1 dalyje, subjektui taikomus elgesio reikalavimus ir priežastinio ryÅ¡io tarp tokio asmens veiksmų bei sukeltų padarinių turinį. Taip pat, teismas netinkamai vertino baudžiamojoje byloje esanÄius duomenis, selektyviai vertino nukentÄjusiojo ir J. B. parodymus, ko pasekoje, teismo iÅ¡vados iÅ¡ dalies paremtos prielaidomis bei iÅ¡ dalies prieÅ¡tarauja baudžiamojoje byloje esantiems duomenims bei tarpusavyje. 2.2. Nurodo, kad iÅ¡ pateikto kaltinimo bei teismo nuosprendyje apraÅ¡ytų J.
B. veiksmų (neveikimo), už kuriuos jis buvo nuteistas, neaiÅ¡ku, kokiais veiksmais J. B. turÄjo užtikrinti, kad nukentÄjusysis neitų į kombaino priekį, nes iÅ¡ nuteistojo J. B. bei nukentÄjusiojo M. Z. parodymų matyti, kad J. B. buvo aiÅ¡kinÄs M. Z., kad eiti prie veikianÄio kombaino negalima ir nesaugu, o M. Z. patvirtino, kad J. B. jam buvo sakÄs ir jis buvo informuotas, kad eiti pro kombaino priekį ar galÄ negalima, nes tai pavojinga. 2.3. Skunde gynÄjas nurodo, kad M. Z. nurodÄ, kad ir įvykio dienÄ liko stovÄti tarp kombaino laiptelių, tai yra, jo manymu, saugioje vietoje (taip patvirtindamas, kad prieÅ¡ įjungiant kombainÄ buvo tokioje vietoje, kuri yra saugi, nebuvo kombaino priekyje ar gale, kaip jį buvo anksÄiau instruktavÄs J.
B.), o J. B. patvirtino, kad prieÅ¡ įjungiant kombainÄ matÄ nukentÄjusįjį M. Z. bÅ«tent kombaino Å¡one, prie laiptelių, ir Å¡i vieta yra saugi veikiant kombainui. Be to, iÅ¡ nuteistojo ir nukentÄjusiojo parodymų matyti, kad M. Z. nusimano apie kombainÄ , supranta kombaino mechanizmus, o tai rodo, kad pagal jo turimÄ patirtį, jam buvo žinomas ir suprantamas veikianÄio kombaino galimas sukelti pavojus asmenims. DÄl to teigia, kad teismo padaryta iÅ¡vada, kad M. Z. âneturintis specialiųjų žinių Å¡ioje srityje, galÄjo manyti, jog 2020 m. rugsÄjo 4 d. jam bÅ«ti ir vaikÅ¡Äioti aplink kombainÄ yra sauguâ prieÅ¡tarauja baudžiamojoje byloje esantiems duomenims.
Tvirtina, kad M. Z., žinanÄiam bei informuotam apie tai, kad visada yra pavojinga eiti prie veikianÄio kombaino (o ypatingai per jo priekį ar galÄ ), 2020 m. rugsÄjo 4 d. nebuvo sudarytos jokios papildomos sÄ lygos ar prielaidos manyti (ar jo tokiÄ nuomonÄ kokiais nors savo veiksmais bÅ«tų suformavÄs J. B.), kad įvykio dienÄ eiti per kombaino priekį yra saugu ir jis gali elgtis kitaip negu įprastai. 2.4. GynÄjas skunde teigia, kad teismas nuosprendyje analizavo aplinkybes apie tai, koks yra kombaino veikimo mechanizmas ir, kad įvykio dienÄ kombainas buvo sugedÄs ir kokiÄ Ä¯takÄ tai galÄjo turÄti nukentÄjusiojo veiksmams, taÄiau teismo padarytos iÅ¡vados prieÅ¡tarauja tarpusavyje, kadangi teismas nurodÄ, kad nukentÄjusysis M.
Z. yra neturintis specialiųjų žinių Å¡ioje srityje, bet po to teismas nurodÄ, kad įvykio dienÄ nukentÄjusysis galÄjo manyti, kad eiti pro kombaino priekį yra saugu, kadangi norint iÅ¡pilti grÅ«dus iÅ¡ kombaino bunkerio, įjungus kombainÄ , nebus įjungta kombaino pjaunamoji. IÅ¡ tokių teismo iÅ¡vadų apeliantui nesuprantama: ar teismas konstatuoja, kad M. Z. neturi specialiųjų žinių apie kombaino veikimo mechanizmÄ ; ar prieÅ¡ingai, jo turimos specialiosios žinios apie kombaino mechanizmų veikimÄ galÄjo jam paÄiam sudaryti klaidingÄ Ä¯spÅ«dį, kad eiti per kombaino priekį įvykio dienÄ buvo saugu.
Teigia, kad bet kuriuo iÅ¡ Å¡ių atvejų J. B. elgesyje nÄra jokių neatsargaus (nerÅ«pestingo elgesio) požymių, todÄl paties nukentÄjusiojo M. Z. pasirinktas elgesio variantas, kurio atsiradimo niekaip nepaveikÄ ir jo negalÄjo numatyti J. B., įtakojo neigiamų padarinių atsiradimÄ . 2.5. GynÄjas skunde pažymi, kad J. B. ir nukentÄjusiojo nesieja jokie darbiniai santykiai, todÄl jis negalÄjo jam duoti jokių privalomų nurodymų dÄl jo judÄjimo lauke, bet kaip minÄta anksÄiau, buvo jam sakÄs (o nukentÄjusysis patvirtino žinojÄs), kad eiti per kombaino priekį ar galÄ yra draudžiama ir nesaugu.
Buvimas prie kombaino pats savaime nÄra pavojingas, tai priklauso nuo aplinkybių, ar kombainas važiuoja, o jei jis yra stovintis, nuo to, kokioje vietoje yra Å¡alia jo esantis asmuo (tai yra, kombaino mechanizmų veikimo zonoje ar ne). Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gauta duomenų apie tai, kokia yra kombaino âMassey Ferguson 40â saugaus naudojimo instrukcija, todÄl duomenų apie tai, kur yra bÅ«ti saugu ar nesaugu kombaino veikimo metu ikiteisminio tyrimo metu negauta, to nepadarÄ ir teismas. Taip pat, nenustatyta, ar instrukcijoje yra nurodyti kokie nors veiksmai, kuriuos kombaino operatorius turÄtų atlikti prieÅ¡ jį įjungdamas. 2.6.
Apeliantas atkreipia dÄmesį, kad ikiteisminio tyrimo metu net nebuvo atliktas J. B. parodymų patikrinimas vietoje, siekiant nustatyti, kur buvo nukentÄjusysis J. B. įlipant į kombainÄ , nes tai tiesiogiai susijÄ su tuo, ar J. B. įsitikino, kad kombaino įjungimo metu kitų lauke esanÄių asmenų nÄra ir, kad nukentÄjusysis nÄra javų pjovimo sraigto veikimo zonoje (Å¡alia jo). Nurodo, kad iÅ¡ antstolio užfiksuoto faktinių duomenų konstatavimo matyti, kad atsižvelgiant J. B. parodymus, nukentÄjusysis J.
B. įlipimo į kombainÄ ir jo užkÅ«rimo metu buvo saugioje vietoje, tai yra, ne javų pjaunamosios sraigto ir agregato zonoje, o saugioje vietoje - prie kombaino Å¡ono. Be to, iÅ¡ tyrimo metu gautų duomenų matyti, kad J. B. nepaliko be priežiÅ«ros veikianÄio javų pjaunamosios sraigto, nes sraigtui įtraukus M. Z., jis sraigtÄ nedelsiant iÅ¡jungÄ. Tai rodo, kad J. B. elgÄsi pakankamai rÅ«pestingai, nepaliko veikianÄio kombaino be priežiÅ«ros, įvykus įvykiui nedelsiant jį iÅ¡jungÄ ir bÅ«tent dÄl to buvo iÅ¡vengta dar sunkesnių pasekmių. 2.7.
Teigia, kad teismas nuosprendį grindÄ prielaidomis, nes nuosprendyje nurodÄs, kad J. B. turÄjo numatyti, kad âgali kilti tam tikri pavojingi padariniai, kas ir atsitiko - kombainui veikiant, galimai javų pjaunamosios lenktai galÄjo užkabinti pro Å¡alį Äjusį ar Å¡alia stovÄjusį M. Z., dÄl ko javų pjaunamosios sraigtas įtraukÄ Ä¯ agregatÄ nukentÄjusįjį M. Z. ir jį sunkiai sužalojo <...>â, taÄiau teismas nenurodÄ kokiais duomenimis tokiÄ prielaidÄ grindžia. Teigia, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo skirta jokia užduotis specialistui dÄl paties įvykio mechanizmo nustatymo, jokie asmenys įvykio nematÄ, todÄl, koks realiai buvo pats įvykio mechanizmas, visiÅ¡kai neaiÅ¡ku. 2.8.
GynÄjas skunde nurodo, kad pagal teismo padarytas iÅ¡vadas įvykio dienÄ veiksnių seka buvo tokia:
1) kombainas buvo užkurtas, 2) M. Z. užkÅ«rimo metu buvo prie kombaino Å¡ono, 3) užkÅ«rus kombainÄ iÅ¡kart pradÄjo veikti pjovimo mechanizmas, 4) M. Z., veikiant javų pjovimo mechanizmui, paliko saugiÄ stovÄjimo vietÄ ir Äjo pro kombaino priekį (galimai nusiÅ¡lapinti), 5) M. Z. įtraukÄ javų pjaunamosios lenktai. Teigia, kad teismas, atmesdamas kazuso galimybÄ, nurodÄ, jog J. B. â<...> matÄ, jog M. Z. jam įlipant į kombainÄ buvo visai Å¡alia kombaino, taÄiau prieÅ¡taravimo dÄl to neiÅ¡reiÅ¡kÄ, M.
Z. apie įsijungsiantį pjaunamosios mechanizmÄ neįspÄjo, o nukentÄjusysis pagal ankstesnÄ patirtį ir jam suteiktÄ informacijÄ , kaip minÄta anksÄiau, pagrįstai galÄjo tikÄtis, jog jam bÅ«ti prie kombaino yra saugu <...>â. Teigia, kad nurodyta įvykių seka patvirtina, kad nelaimingas atsitikimas įvyko ne kombaino užkÅ«rimo metu, o vÄliau, tai yra M. Z. palikus saugiÄ stovÄjimo vietÄ prie kombaino Å¡ono, o tai akivaizdžiai prieÅ¡tarauja paties teismo padarytai iÅ¡vadai, kad âpagal ankstesnÄ patirtį ir jam suteiktÄ informacijÄ , M.
Z. pagrįstai galÄjo tikÄtis, jog jam bÅ«ti prie kombaino yra sauguâ. PrieÅ¡ingai, M. Z., stovÄdamas prie kombaino Å¡ono, jo užkÅ«rimo metu akivaizdžiai turÄjo matyti ir girdÄti, kad kombaino javų pjaunamosios mechanizmas yra veikiantis, todÄl jis neturÄjo jokio pagrįsto pagrindo tikÄtis ir manyti, kad palikti savo stovÄjimo vietÄ ir eiti per kombaino priekį, veikiant javų pjaunamosios mechanizmui, gali bÅ«ti saugu, ir iÅ¡ kitos pusÄs, J. B. negalÄjo numatyti tokio nukentÄjusiojo elgesio modelio.
Tai rodo, kad įvykį lÄmÄ ne nuteistojo veiksmai (neveikimas), o paties nukentÄjusiojo pasirinktas netinkamas elgesio variantas ir tiesiog nelaimingai susiklosÄiusios aplinkybÄs. IÅ¡ nurodytų aplinkybių matyti, kad teismas nuosprendyje neteisingai aiÅ¡kino kazusui nustatyti reikalingus kriterijus, todÄl nepagrįstai konstatavo, kad nagrinÄjamu atveju kazusas neįvyko. 2.9. GynÄjas skunde pažymi, kad J. B. su kombainu nevažiavo ir net neketino to daryti, tai buvo žinoma ir nukentÄjusiajam M. Z., todÄl tai, kad J.
B. buvo nustatytas 0,73 promilÄs neblaivumas neturi jokios įtakos baudžiamojoje byloje. 2.10. Apeliantas nurodo, kad nagrinÄjamu atveju iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu J. B. įteikto praneÅ¡imo apie įtarimÄ (o vÄliau ir pateikto kaltinimo) turinio neaiÅ¡ku, kokiu konkreÄiai veikimu ir (ar) neveikimu J. B. pažeidÄ bendrojo pobÅ«džio pareigÄ rÅ«pintis kitų asmenų saugumu. Toks nekonkretus ir to pasekoje nepakankamai aiÅ¡kus įtarimas (vÄliau ir kaltinimas), lÄmÄ aplinkybÄ, kad J. B. ikiteisminio tyrimo metu formaliai prisipažino padarÄs nusikalstamÄ veikÄ , nors iÅ¡ jo duotų parodymų turinio taip ir lieka neaiÅ¡ku, kokius veiksmus jis pripažino atlikÄs (neatlikÄs).
Analizuojant jo parodymus ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad J. B. nuolat kartojo, kad įvyko nelaimingas atsitikimas, jis nurodÄ, kad jam įlipant į kombainÄ , nukentÄjusysis buvo tarp automobilio âKamazâ ir kombaino, tai yra buvo jo matymo lauke, tuomet jis pajungÄ kombainÄ , o kodÄl nukentÄjusysis po kombaino įjungimo nuÄjo į kombaino priekį jam nÄra žinoma. Taigi, nors J. B. formaliai nurodÄ pripažįstantis padarÄs nusikalstamÄ veikÄ , taÄiau jo apklausos turinys rodo, kad įjungiant kombainÄ jis matÄ, kad nukentÄjusysis stovi prie kombaino Å¡ono, kitų asmenų lauke nebuvo, todÄl įjungiant kombainÄ jis žinojo ir įsitikino, kad prie javų pjaunamosios sraigto ir agregato jokių asmenų nebuvo.
Savo kaltÄ jis pripažino pabrÄždamas aplinkybÄ, kad pripažįsta, jog nukentÄjusysis buvo sužalotas ir, kad įvyko nelaimingas atsitikimas, taip pat, nurodydamas, kad nukentÄjusysis elgÄsi neatsargiai. Taigi, iÅ¡ J. B. prisipažinimo turinio matyti, kad J. B. ikiteisminio tyrimo metu pripažino buvus patį faktÄ - sužalotas nukentÄjusysis, taÄiau ne savo kaltÄ. Pažymi ir tai, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu specialiuoju liudytoju ir įteikus jam praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ , jis neturÄjo atstovo (advokato), todÄl jam, kaip teisinio iÅ¡silavinimo neturinÄiam asmeniui, nebuvo ir negalÄjo bÅ«ti suprantamas jam inkriminuojamų veiksmų (neveikimo) teisinis kvalifikavimas ir tai atspindi jo duotų parodymų turinio prieÅ¡taringumas - pripažintas nelaimingo atsitikimo faktas, taÄiau ne jo paties neatsargios kaltÄs turinys.
Tokiu bÅ«du, J. B. net nebuvo žinoma nuo ko jam reikÄjo gintis ir taip buvo pažeista jo teisÄ Ä¯ gynybÄ . 3. 2022 m. sausio 19 d. teisme gautas nuteistojo J. B. gynÄjo advokato S. Å umino praÅ¡ymas dÄl baudžiamosios bylos perdavimo prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo suraÅ¡ytas iÅ¡ esmÄs BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinÄti bylÄ . Netenkinus Å¡io praÅ¡ymo, J. B. iÅ¡teisinti. Nurodo, kad nagrinÄjamu atveju iÅ¡ pateikto kaltinimo neaiÅ¡ku, kokiu konkreÄiai veikimu ir (ar) neveikimu J.
B. pažeidÄ bendrojo pobÅ«džio pareigÄ , rÅ«pintis kitų asmenų saugumu. Jeigu baudžiamoji byla nebÅ«tų grÄ Å¾inta prokurorui, baudžiamoji byla apeliacinÄs instancijos teisme turÄtų bÅ«ti nagrinÄjama neperžengiant nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribų, tai yra tik pagal BK 137 straipsnio 1 dalį ir J. B. turÄtų bÅ«ti iÅ¡teisintas.
4. Teismo posÄdyje nuteistasis ir jo gynÄja palaikÄ apeliacinį skundÄ ir praÅ¡Ä jį tenkinti. ProkurorÄ praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ atmesti. III. ApeliacinÄs instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkinamas, taÄiau pirmosios instancijos teismo nuosprendis keiÄiamas dÄl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmÄs (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).
5. Apeliaciniame skunde nuteistojo J. B. gynÄjas adv. S. Å uminas teigia, kad J. B. suformuluotas kaltinimas yra neaiÅ¡kus, nes jame nenurodyta, kokiu konkreÄiai veikimu ir (ar) neveikimu J. B. pažeidÄ bendrojo pobÅ«džio pareigÄ rÅ«pintis kitų asmenų saugumu, dÄl to J. B. ikiteisminio tyrimo metu formaliai prisipažino padarÄs nusikalstamÄ veikÄ , nors iÅ¡ jo parodymų neaiÅ¡ku, kokius veiksmus jis pripažino atlikÄs (neatlikÄs). Teigia, kad dÄl kaltinimo neaiÅ¡kumo buvo pažeista J. B. teisÄ Ä¯ gynybÄ , nes jam nebuvo žinoma nuo ko jam reikÄjo gintis.
Taip pat 2022 m. sausio 19 d. teisme gautu nuteistojo J. B. gynÄjo advokato S. Å umino praÅ¡ymu dÄl baudžiamosios bylos perdavimo prokurorui praÅ¡oma baudžiamÄ jÄ bylÄ perduoti prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo suraÅ¡ytas iÅ¡ esmÄs BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinÄti bylÄ . Nei apeliacinio skundo argumentai, kad J. B. suformuluotas kaltinimas yra neaiÅ¡kus, nei gynÄjo praÅ¡ymo argumentas, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo suraÅ¡ytas iÅ¡ esmÄs BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, yra nepagrįsti. 5.1.
Pagal teismų praktikÄ baudžiamajame procese kaltinamasis aktas yra toks procesinis dokumentas, kurio turinys apibrÄžia bylos nagrinÄjimo teisme ribas (BPK 255 straipsnio 1 dalis), todÄl jo suraÅ¡ymui keliami reikalavimai (BPK 219 straipsnis) tiek turinio, tiek formos aspektais neturi turÄti esminių trÅ«kumų, trukdanÄių teismui nagrinÄti bylÄ . Tinkamas kaltinamojo akto suraÅ¡ymas, jame pateiktas nusikalstamos veikos apraÅ¡ymas taip pat yra viena iÅ¡ pagrindinių sÄ lygų, užtikrinanÄių kaltinamo asmens teisÄ Å¾inoti, kuo jis yra kaltinamas, ir teisÄ gintis nuo pareikÅ¡to kaltinimo (BPK 22 straipsnio 3 dalis, 44 straipsnio 7 dalis). 5.2.
Kaltinamajame akte nurodant nusikalstamos veikos apraÅ¡ymÄ turi bÅ«ti nurodytos aiÅ¡kios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybÄs (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iÅ¡ kurių sprendžiama apie nusikalstamos veikos sudÄties požymių buvimÄ . Nusikalstama veika turi bÅ«ti apraÅ¡yta iÅ¡samiai ir kartu glaustai, nurodant tas faktines aplinkybes, kurios reikÅ¡mingos Å¡iÄ veikÄ kvalifikuoti. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių iÅ¡dÄstymÄ lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todÄl kaltinamajame akte turi bÅ«ti nurodyti tie faktai (aplinkybÄs), kurie yra bÅ«tini tam, kad nekiltų abejonių dÄl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamÄ jį įstatymÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-142/2009 Nr. 2K-88-942/2016).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai minÄtos nusikalstamÄ veikÄ apibÅ«dinanÄios faktinÄs aplinkybÄs jame nenurodytos arba nurodytos netiksliai, nekonkreÄiai ir Å¡ie trÅ«kumai trukdo teismui nagrinÄti bylÄ , ir (ar) dÄl to suvaržoma kaltinamojo teisÄ Ä¯ gynybÄ , be to, Å¡ių trÅ«kumų negalima iÅ¡taisyti nagrinÄjant bylÄ teisme (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-480/2012, 2K-222/2013).
Tai reiÅ¡kia situacijÄ , kai kaltinamasis aktas nesuteikia pakankamai duomenų teismui neabejotinai, kompetentingai apsisprÄsti dÄl apkaltinamojo ar iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priÄmimo (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-146/2012, 2K-556/2012, 2K-1-696/2016, 2K-111-677/2016, 2K-260-222/2019). 5.3. IÅ¡ byloje esanÄio kaltinamojo akto matyti, kad kaltinamajame akte yra BPK 219 straipsnyje iÅ¡vardinti bÅ«tini duomenys â be J. B. anketinių duomenų yra pateiktas trumpas nusikalstamos veikos apraÅ¡ymas, kuris sutampa su nuteistajam pareikÅ¡tu įtarimu, nurodytas baudžiamojo kodekso straipsnis ir jo dalis, numatanti atsakomybÄ už suformuluotÄ kaltinimÄ atitinkanÄiÄ veikÄ , taip pat ir pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas J.
B. bei kiti BPK 219 straipsnyje numatyti duomenys. Taigi, kaltinamojo akto turinys aiÅ¡kus tiek, kiek bÅ«tina nustatyti Å¡ių faktinių aplinkybių buvimÄ (ar nebuvimÄ ) ir atitinkamai teisiÅ¡kai jas įvertinti. 5.4. Visuma paminÄtų aplinkybių patvirtina, kad kaltinamasis aktas atitinka visus BPK 219 straipsnyje kaltinamajam aktui keliamus tiek turinio, tiek ir formos reikalavimus. Taigi, nagrinÄjamoje byloje pagal BPK 219 straipsnio 3, 4 punktus, apraÅ¡ant nusikalstamas veikas, jų padarymo aplinkybÄs ir jas grindžiantys duomenys kaltinamajame akte nurodytos ir iÅ¡dÄstytos tiek, kiek jas pavyko iÅ¡aiÅ¡kinti ikiteisminio tyrimo metu.
IÅ¡ nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos apraÅ¡ymo pakankamai aiÅ¡ku, kokios yra esminÄs faktinÄs aplinkybÄs, sudaranÄios Å¡ios bylos įrodinÄjimo dalykÄ , o kaltinamasis aktas suteikia pakankamai duomenų teismui nagrinÄti bylÄ . Taip pat iÅ¡ skundžiamame nuosprendyje nuteistajam suformuluoto kaltinimo matyti, kad jame iÅ¡samiai ir kartu glaustai apraÅ¡ytos įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybÄs, t. y. laikas, bÅ«das, padariniai ir kitos svarbios aplinkybÄs. 5.5. Be to, iÅ¡ 2021-05-11 teisiamojo posÄdžio protokolo, prokurorei perskaiÄius kaltinamÄ jį aktÄ ir teisÄjai kaltinamajam J.
B. uždavus klausimÄ , ar jam suprantamas kaltinimas, ar jis prisipažįsta kaltu ir ar sutinka duoti parodymus, pastarasis nurodÄ, kad kaltinimÄ suprato, kaltu neprisipažįsta, sutinka duoti parodymus (t. 2, b. l. 81â83). Byloje iÅ¡tyrus ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus bei apklausus liudytojus, kaltinamÄ jį, nukentÄjusįjį teisiamųjų posÄdžių metu nei kaltinamasis, nei jo gynÄjas adv. S. Å uminas nenurodÄ esant kaltinamojo akto trÅ«kumų dÄl neaiÅ¡kios kaltinimo esmÄs, įrodinÄtinų aplinkybių ar pan.
IÅ¡ to galima teigti, kad kaltinimas nuteistajam buvo aiÅ¡kus, jis suprato, kuo yra kaltinamas. 5.6. PažymÄtina, kad Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas 2023 m. vasario 28 d. nutartimi panaikino Å iaulių apygardos teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartį, kuria buvo nutarta baudžiamÄ jÄ bylÄ perduoti prokurorui, kadangi ikiteisminio tyrimo metu buvo suraÅ¡ytas iÅ¡ esmÄs BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasi aktas. KasacinÄs instancijos teismas nutartyje konstatavo, kad J. B. pateiktas kaltinimas yra pakankamai konkretus, atitinkantis jam įstatymo, taip pat BPK 219 straipsnio 5 punkto, keliamus reikalavimus bei nepažeidžiantis kaltinamojo teisių į gynybÄ (t. 3, b. l. 101â108).
2. Ä®vertinus visumÄ paminÄtų aplinkybių, daroma iÅ¡vada, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme J. B. suformuluotas kaltinimas buvo ir yra aiÅ¡kus, konkretus, jame nurodytos visos esminÄs aplinkybÄs, leidžianÄios nuteistojo veikÄ kvalifikuoti pagal BK 137 straipsnio 1 dalį. DÄl to nuteistojo gynÄjo apeliacinio skundo argumentas dÄl J. B. pareikÅ¡to kaltinimo nekonkretumo bei praÅ¡ymas bylÄ perduoti prokurorui dÄl ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡ esmÄs BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkanÄio kaltinamojo akto, yra nepagrįsti, nuteistojo J. B. teisÄ Ä¯ gynybÄ nebuvo pažeista, jis galÄjo efektyviai gintis ir gynÄsi nuo pareikÅ¡to kaltinimo.
3. Nuteistojo J. B. gynÄjas skunde teigia, kad J. B. nepagrįstai nuteistas pagal BK 137 straipsnio 1 dalį, nes pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iÅ¡plÄtÄ neatsargios kaltÄs turinį, neteisingai taikÄ nusikalstamam nerÅ«pestingumui (kaip neatsargios kaltÄs formai) taikomus kriterijus, ko pasekoje netinkami vertino teisiniam kazusui konstatuoti keliamus reikalavimus, taip pat teismas neteisingai aiÅ¡kino BK 137 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektui taikomus elgesio reikalavimus ir priežastinio ryÅ¡io tarp tokio asmens veiksmų bei sukeltų padarinių turinį, netinkamai vertino byloje esanÄius duomenis, selektyviai vertino nukentÄjusiojo ir J.
B. parodymus, dÄl to padarÄ prieÅ¡taraujanÄias ir prielaidomis paremtas iÅ¡vadas dÄl J. B. kaltÄs. Taigi, apeliaciniu skundu nuteistojo J. B. gynÄjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, padarytomis iÅ¡vadomis dÄl J. B. kaltÄs. 7.1. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad teisÄjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Å ios nuostatos esmÄ yra ta, kad įrodymai vertinami ne juos imant skyrium, nemotyvuotai ir be pagrindo suteikiant vienam ar kitam įrodymui arba įrodymų grupei pirmenybÄ prieÅ¡ kitus įrodymus â jie turi bÅ«ti vertinami atsižvelgiant į byloje esanÄių faktinių duomenų, kurie patvirtina ar paneigia nors vienÄ aplinkybÄ, turinÄiÄ reikÅ¡mÄs bylai teisingai iÅ¡sprÄsti, visetÄ .
Tik taip vertinant bylos įrodymus galima teisingai kvalifikuoti kaltininko nusikalstamÄ veikÄ , nustatyti jo kaltÄ bei iÅ¡sprÄsti kitus kiekvienai bylai reikÅ¡mingus klausimus. KasacinÄs instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiÅ¡kia, jog faktinÄms aplinkybÄms nustatyti turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinÄjimo priemonÄs (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). TeisingÄ teismo baudžiamojo akto priÄmimÄ lemia ne įrodinÄjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas.
PažymÄtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistasis ar jo gynÄjas, teismui gali tik teikti pasiÅ«lymus dÄl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dÄl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus. DÄl to Å¡iuo atveju nuteistojo gynÄjui nepriimtinos teismo iÅ¡vados dÄl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujanÄiomis įstatymui ar rodanÄiomis, kad teismas priÄmÄ sprendimÄ remdamasis prielaidomis.
PastebÄtina, kad argumentai, kuriais nuteistojo gynÄjas adv. S. Šuminas apeliaciniu skundu ginÄija J. B. nuteisimÄ pagal BK 137 straipsnio 1 dalį, iÅ¡ esmÄs yra tie patys, kuriais remdamasis gynÄjas praÅ¡Ä jo ginamÄ jį iÅ¡teisinti apylinkÄs teisme. 7.2. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkÄs teismas nepažeidÄ nuosprendžio suraÅ¡ymui keliamų reikalavimų, nuosprendyje nurodÄ visus bÅ«tinus duomenis, kurie privalo bÅ«ti nurodyti įžanginÄje, apraÅ¡omojoje bei rezoliucinÄje dalyse.
Taip pat nuosprendyje teismas iÅ¡dÄstÄ nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes, pateikÄ Ä¯rodymų vertinimo motyvus ir, remdamasis visuma byloje surinktų ir teisiamajame posÄdyje iÅ¡tirtų duomenų, padarÄ iÅ¡vadas dÄl J. B. kaltÄs padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 137 straipsnio 1 dalyje, taip pat teismas nurodÄ motyvus, kuriais vadovaudamasis vertino byloje apklaustų asmenų parodymus. Taigi, skundžiamas nuosprendis savo forma ir turiniu atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus.
4. J. B. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 137 straipsnio 1 dalį, nes dÄl nusikalstamo nerÅ«pestingumo sunkiai sužalojo žmogų, t. y. atlikdamas Å«kio darbus javų pjovimo kombainu, nenumatydamas, kad dÄl jo neatsargių veiksmų gali bÅ«ti sunkiai sutrikdyta nukentÄjusiojo M. Z. sveikata, taÄiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes privalÄdamas ir galÄdamas tai numatyti, įjungÄ kombainÄ ir neužtikrino, jog paÅ¡aliniai asmenys nepatektų prie veikianÄių kombaino mechanizmų, o kombainui dirbant, javų pjaunamosios sraigtas įtraukÄ Ä¯ agregatÄ nukentÄjusįjį M. Z. ir jį sunkiai sužalojo, tuo padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymÄ sukÄlusius sužalojimus.
5. Apeliaciniame skunde nuteistojo J. B. gynÄjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas selektyviai vertino nukentÄjusiojo ir nuteistojo J. B. parodymus, dÄl to pirmosios instancijos teismas padarÄ prielaidomis paremtas iÅ¡vadas dÄl J. B. kaltÄs. Å is apelianto argumentas yra nepagrįstas. 9.1. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo J. B. parodymus vertino kaip nenuoseklius ir prieÅ¡taringus. ApeliacinÄs instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada sutinka, nes iÅ¡ teismo posÄdyje nuteistojo J.
B. duotų parodymų matyti, kad jis skirtingai nurodÄ alkoholio vartojimo aplinkybes (iÅ¡ pradžių teigÄ, kad alkoholį su nukentÄjusiuoju vartojo kasdamas tÄ dienÄ bulves, vÄliau, po liudytojų apklausos posÄdyje, J. B. tvirtino, kad alkoholio nusipirko ir vartojo važiuodamas į javų laukÄ ), kombaino ir kitų mechanizmų įjungimo momentÄ (iÅ¡ pradžių tvirtino, kad įlipÄs į kombaino kabinÄ , iÅ¡tiesÄ âstraublįâ ir tada įjungÄ kombaino agregatus, vÄliau tvirtino, kad prieÅ¡ įjungdamas kombainÄ , pirma apsidairÄ, kad įjungus kombainÄ , âviskasâ pasileido suktis), kas kombaine buvo sugedÄ (iÅ¡ pradžių tvirtino, kad skriemulys, o apeliacinÄs instancijos teisme nurodÄ, kad buvo sugedÄ ir mygtukai (klaviÅ¡ai), kurie iÅ¡jungia javų pjaunamÄ jÄ (kederį)).
Be to, J. B. teisme kelis kartus keitÄ savo parodymus apie tai, ar jis matÄ/galÄjo matyti nukentÄjusįjį, stovintį prie kombaino, kur paliko lipdamas į kombaino kabinÄ ir įjungdamas kombainÄ , į vienas kitam prieÅ¡taringus, priklausomai nuo to, kuris proceso dalyvis savo prasme analogiÅ¡ko klausimo klausÄ, pvz., į prokurorÄs klausimus J. B. atsakÄ, kad jam niekas netrukdÄ matyti nukentÄjusiojo, stovinÄio prie laiptelių, o į savo gynÄjo klausimÄ â tvirtino, kad matyti nukentÄjusįjį jam trukdÄ atidarytas kombaino dangtis.
Be to, nuteistojo J. B. parodymų nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. 9.2. Nors nuteistojo parodymus, jog jam vaizdÄ matyti, kur yra nukentÄjusysis, galÄjo užstoti atidarytas kombaino dangtis, teisme patvirtino nukentÄjusysis M. Z., taÄiau, vertinant nukentÄjusiojo parodymus, bÅ«tina įvertinti ir tai, kad nukentÄjusysis ir nuteistasis yra kaimynai, draugai jau daug metų, nuteistasis po įvykio padÄjo nukentÄjusiajam apmokÄdamas pastarojo įsiskolinimÄ Sodrai, juo rÅ«pinosi (nuveÅ¾Ä Ä¯ ligoninÄ Kaune), todÄl nukentÄjusiojo M.
Z. parodymai, jog J. B., bÅ«damas kombaino kabinoje, galÄjo jo ir nematyti dÄl pakelto dangÄio, kad sužalojimus jis patyrÄ dÄl savo paties kaltÄs, nes per arti priÄjo prie veikianÄių kombaino agregatų, ar, kad žinojo, jog neveikiant kombaino skriemuliui ir esant sugedusiam kombainui, įjungus kombainÄ pasileidžia visi kombaino agregatai, vertinami kaip nukentÄjusiojo siekis padÄti nuteistajam J. B. iÅ¡vengti atsakomybÄs. Be to, nuteistojo ir nukentÄjusiojo parodymus, kad įvykio metu buvo atidarytas kombaino dangtis, paneigia į įvykio vietÄ atvykusių ir teisme liudytojais apklaustų policijos pareigÅ«nų D.
L. ir N. S. parodymai, jog įvykio vietoje fiksuojant aplinkybes su kombainu nieko nebuvo daroma, t. y. atidaroma/uždaroma, neprisimena, kad kombaino dangtis buvo atidarytas, patys jokio dangÄio nelietÄ ir neuždarinÄjo, nematÄ, kad kas kitas bÅ«tų dangtį uždarÄs. Å ių liudytojų parodymus patvirtina įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuoti duomenys â kombaino âMassey Fergusonâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), variklis ir agregatai iÅ¡jungti, kombaino pjaunamoji yra pakilusi nuo žemÄs 50 cm, o lenktuvai yra pakelti iki galo, kombaino operatoriaus kabinoje įjungimo prietaisai neiÅ¡lūžÄ, mygtukai savo vietose, pjaunamosios mygtukas nustatytas ant iÅ¡jungimo režimo, o iÅ¡ foto lentelÄje esanÄių fotonuotraukų matyti, jog grÅ«dų iÅ¡pylimo sraigÄ yra nuleista, kombaino kairÄje pusÄje arÄiau įlipimo kopÄtÄlių esantis dangtis uždarytas (t. 1, b. l. 25â30).
Be to, nuteistojo gynÄjo iniciatyva pateiktame antstolio atlikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nenurodyta, kad kombaino dangtis buvo atidarytas (t. 2, b. l. 89â97). Teisme betarpiÅ¡kai įvykio vietoje buvÄs liudytojas S. S. negalÄjo nurodyti, ar kombaino dangtis buvo atidarytas. Pats nuteistasis teisme parodÄ, kad bÅ«nant kombaino kabinoje, jam niekas neužstojo vaizdo kombaino priekyje, jis įjungÄs kombainÄ stebÄjo kaip iÅ¡pilami grÅ«dai ir į kombaino priekį nežiÅ«rÄjo. Taip pat nuteistojo parodymus, kad jis, įlipdamas į kombaino kabinÄ , nukentÄjusįjį paliko prie kombaino laiptelių ir buvo įsitikinÄs, kad jis ten ir liko, kai įjungÄ kombainÄ , paneigia liudytojos G.
G. parodymai, jog ji eidama matÄ, kaip nukentÄjusysis vaikÅ¡Äiojo aplink kombainÄ , tarp sunkvežimio ir kombaino, arÄiau kombaino priekio, kai kombainas buvo užkurtas. Taip pat nuteistojo J. B. parodymus, kad įjungus kombainÄ pradÄjo veikti visi mechanizmai, paneigia liudytojo S. S. parodymai. Å is liudytojas parodÄ, kad įjungus kombainÄ jo priekyje esantis mechanizmas lyg nesisuko, nepastebÄjo, kada jis pradÄjo suktis. Liudytojas aiÅ¡kino, kad dažniausiai iÅ¡pilant grÅ«dus iÅ¡ kombaino, kombaino vairuoti nereikia, tik įjungti paleidimo mechanizmÄ ir, kad tada, dažniausiai, javų pjaunamoji (kederis) nesisuka. 9.3.
Taip pat pats nuteistasis teisme nurodÄ, kad, kai pamatÄ nukentÄjusįjį kombaino priekyje, buvo iÅ¡piltas vienas kauburys, t. y. apie 3 â 3 su trupuÄiu tonos, grÅ«dų, o kombaino bunkeryje telpa 6 tonos grÅ«dų, kurios iÅ¡pilamos per 5 minutes. IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuotų duomenų matyti, kad į sunkvežimį iÅ¡ kombaino buvo iÅ¡pilta pakankamai daug grÅ«dų. Liudytojas S. S. parodÄ, kad nuo atvykimo į laukÄ iki įvykio (t. y. nukentÄjusiojo sužalojimo momento), praÄjo apie 10-15 minuÄių (t. 2, b. l. 118).
Å ios paminÄtos aplinkybÄs patvirtina, kad kombainas veikÄ tam tikrÄ laikÄ , kad nuteistajam niekas neužstojo vaizdo matyti, kur yra nukentÄjusysis, taÄiau nuteistasis nekreipÄ dÄmesio nei į tai, kad įjungus kombainÄ pradÄjo veikti javų pjaunamoji (kederis), nei į tai, kÄ veikÄ Ä¯vykio vietoje nukentÄjusysis, nes, kaip pats nuteistasis pripažino, jam rÅ«pÄjo, kuo greiÄiau iÅ¡pilti grÅ«dus iÅ¡ kombaino ir tik žiÅ«rÄjo kaip byra grÅ«dai. 9.4. Kaip liudytojas apklaustas policijos pareigÅ«nas D.
L. teisme parodÄ, kad įvykio vietoje aiÅ¡kinantis įvykio aplinkybes, J. B. jam žodžiu nurodÄ, kad nukentÄjusysis Äjo į kombaino priekį nuvalyti žemių ir kažkokiu bÅ«du įsijungÄ pjaunamoji, kuri pagavo nukentÄjusiojo rÅ«bus. Liudytojas D. L. nurodÄ, kad toks J. B. paaiÅ¡kinimas dÄl nukentÄjusiojo buvimo kombaino priekyje jam abejonių nesukÄlÄ, nes jis pats yra dirbÄs su kombainu. IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros metu užfiksuotų duomenų matyti, kad ties kombaino pjaunamosios viduriu, ant jos korpuso, ties dalgiu, matoma prikibusių žemių (t. 1, b. l. 25â30).
ApylinkÄs teisme nuteistasis J. B. paneigÄ liudytojui D. L. sakÄs, kad M. Z. į kombaino priekį Äjo nuvalyti žemių, pats nukentÄjusysis neprisimena priežasties, kodÄl jis nuÄjo į kombaino priekį, todÄl teismas nesivadovauja liudytojo D. L. parodymais sprendžiant apie nukentÄjusiojo buvimo prie kombaino veikianÄių mechanizmų priežastį. 9.5. Nors nuteistasis ir nukentÄjusysis tvirtino, kad J. B. nukentÄjusiajam buvo aiÅ¡kinÄs, kad pavojinga vaikÅ¡Äioti kombaino priekyje ir gale, taÄiau paties nuteistojo J.
B. parodymai, kad jis įvykio dienÄ neperspÄjo nukentÄjusiojo, kad neiÅ¡jungti sugedusio kombaino agregatai ir įjungus kombainÄ pasileis javų pjovimo mechanizmas, nes nematÄ tam bÅ«tinybÄs, ir liudytojo S. S. parodymai, kad važiuojant J. B. pasakÄ apie sugedusį kombainÄ , bet J. B. nieko nesakÄ, kaip M. Z. turÄtų elgtis iÅ¡lipÄs iÅ¡ sunkvežimio prie kombaino, paneigia, kad nuteistasis ÄmÄsi veiksmų, kad užtikrinti, jog paÅ¡aliniai asmenys (Å¡iuo atveju nukentÄjusysis M. Z.) nepatektų prie veikianÄių kombaino mechanizmų ir kad įjungus kombainÄ iÅ¡pilti grÅ«dus, kombaino javų pjaunamoji (kederis) bÅ«tų iÅ¡jungta ir nekeltų pavojaus.
6. Ä®vertinus paminÄtų aplinkybių visumÄ , teisÄjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, pagrįstai rÄmÄsi tik tais nuteistojo ir nukentÄjusiojo parodymais, kuriuos patvirtina kiti byloje surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai, remtis J. B. ar J. B. prieÅ¡taringus ir nenuoseklius parodymus patvirtinanÄiais nukentÄjusiojo parodymais, kurių nepatvirtina kiti bylos įrodymai, nÄra pagrindo.
7. Apeliaciniame skunde nuteistojo J. B. gynÄjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡plÄtÄ neatsargios kaltÄs turinį, neteisingai aiÅ¡kino BK 137 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos subjektui taikomus elgesio reikalavimus ir priežastinio ryÅ¡io tarp tokio asmens veiksmų ir sukeltų padarinių turinį, dÄl to netinkamai vertino teisiniam kazusui konstatuoti keliamus reikalavimus. 11.1. BK 137 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybÄ už sunkų sveikatos sutrikdymÄ dÄl neatsargumo tais atvejais, kai veika neturi neatsargaus sunkaus sveikatos sutrikdymo pažeidžiant teisÄs aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles požymių.
Å is nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas veiksmais, poelgiais, neatitinkanÄiais tiek įprastų, visuotinai žinomų bendrųjų atsargumo, tiek specialiųjų, oficialiomis taisyklÄmis reglamentuotų atsargumo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimo sudÄtis materialioji, bÅ«tina nustatyti nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį â priežastinį ryšį tarp veikos ir atsiradusių padarinių (kad jie buvo dÄsningas veikos rezultatas). Teismų praktikoje priežastiniu ryÅ¡iu tarp veikos ir padarinių pripažįstamas toks santykis, kuriam esant veika sukelia ir nulemia atsiradusius padarinius.
Konstatuojant priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių, bÅ«tina nustatyti, kad kaltininko veika buvo ne tik bÅ«tina kilusių padarinių sÄ lyga, bet ir Å¡ių padarinių priežastis (pvz., kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132/2007). Sunkus sveikatos sutrikdymas dÄl neatsargumo padaromas neatsargia kaltÄs forma (BK 14 straipsnis), kuri gali pasireikÅ¡ti nusikalstamu pasitikÄjimu arba nusikalstamu nerÅ«pestingumu (BK 16 straipsnio 1 dalis). Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dÄl nusikalstamo pasitikÄjimo, jeigu jį padarÄs asmuo numatÄ, kad dÄl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, taÄiau lengvabÅ«diÅ¡kai tikÄjosi jų iÅ¡vengti (BK 16 straipsnio 2 dalis).
Nusikalstamas nerÅ«pestingumas konstatuojamas tais atvejais, kai nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padarÄs asmuo nenumatÄ, kad dÄl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galÄjo ir turÄjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis). 11.2. Veika pripažįstama kazusu, kai asmuo, darydamas veikÄ , nenumatÄ, kad dÄl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, ir pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes negalÄjo ar neturÄjo to numatyti.
Pastaruoju atveju baudžiamoji atsakomybÄ nekyla. Neatsargi kaltÄ nuo kazuso skiriasi tik pagal valinį kaltÄs momentÄ , todÄl turi bÅ«ti motyvuotai ir argumentuotai nustatomas asmens turÄjimas ir galÄjimas suprasti veikos rizikingumÄ (pavojingumÄ ) ir numatyti galimus padarinius. Kazuso atveju asmuo nesuvokia daromos veikos pavojingumo, nenumato padarinių kilimo galimybÄs ir neturi arba negali to numatyti, taÄiau padariniai kyla (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-565/1999, 2K-809/2001, 2K-402/2013, 2K-512/2014, 2K-5-942/2015, 2K-7-1-693/2018, 2K-333-693/2018).
8. Byloje nustatyta, kad nuteistasis J. B. yra pilnametis, įgijÄs teisÄ vairuoti traktorius ir savaeiges maÅ¡inas (t. 1, b. l. 169â170), turi ilgametÄ darbinÄ patirtį Å¡ioje srityje. Taip pat byloje nustatyta, kad nuteistasis J. B., bÅ«damas kombaino kabinoje, įjungdamas kombainÄ galÄjo matyti, kur yra nukentÄjusysis, taÄiau neįsitikino, kad nukentÄjusysis yra saugioje vietoje, kad nuteistasis nukentÄjusiojo M. Z. neperspÄjo apie pasileisianÄius pjovimo mechanizmus, kad pagal paties nuteistojo J.
B. aiÅ¡kinimÄ kombainas gali bÅ«ti įjungiamas dviem bÅ«dais â vienas, jeigu užgesinant kombainÄ rankiniu bÅ«du iÅ¡jungiami jungtukai, tai užvedus kombainÄ juos vÄl reikia sujungti, norint, kad veiktų visas javų pjovimo mechanizmas, o kitas â nenaudojant mygtukų, kai užvedus kombainÄ iÅ¡ karto paleidžiamas visas javų pjovimo mechanizmas; kad pagal nukentÄjusiojo M. Z. parodymus paprastai tvarkingas kombainas užsikuria rakteliu, o atskirais mygtukais įjungiamos kitos kombaino dalys, kad pagal jam nurodytÄ gedimÄ jis nesuprato, kad bus įjungta pjaunamoji; kad pagal liudytojo S. S. parodymus, jog iÅ¡pilant grÅ«dus kombaino pjaunamoji nÄra įjungiama ir dažniausiai iÅ¡pilant grÅ«dus ji neveikia.
Taigi, jei nuteistasis J. B. bÅ«tų laikÄsis visuotinai pripažintos bendrosios atsargumo taisyklÄs prieÅ¡ įjungiant žemÄs Å«kio technikÄ â kombainÄ ir jam veikiant bÅ«tų užtikrinÄs, jog paÅ¡alinių asmenų nebÅ«tų arti tokio didesnio pavojaus Å¡altinio, o nesant galimybÄs iÅ¡jungti pjaunamosios (kederio) grÅ«dų iÅ¡pylimo metu, nuteistasis J. B. privalÄjo stebÄti veikiantį kombaino javų pjaunamosios mechanizmÄ , kaip tai daro javų pjovimo-kÅ«limo metu, taÄiau nuteistasis nesilaikÄ elementarių saugumo reikalavimų, nestebÄjo kombaino priekyje veikianÄių mechanizmų, o žiÅ«rÄjo į kitÄ pusÄ â stebÄjo iÅ¡ kombaino į sunkvežimį byranÄius grÅ«dus ir tik iÅ¡girdÄs garsÄ , pamatÄ Ä¯ kombaino pjaunamÄ jÄ dalį pakliuvusį nukentÄjusįjį.
TeisÄjų kolegija konstatuoja, kad aptarti nuteistojo J. B. veiksmai buvo bÅ«tinajame (dÄsningame) priežastiniame ryÅ¡yje su pasekmÄmis â nukentÄjusiojo M. Z. sunkaus sveikatos sutrikdymu. Tai, kad iki byloje tiriamo įvykio nukentÄjusysis ne kartÄ vyko su nuteistuoju prie kombaino, dalyvavo javų pjovime ir nieko nebuvo nutikÄ, nereiÅ¡kia, kad Å¡io įvykio metu nuteistojo J. B. veiksmai buvo saugÅ«s ir jo veiksmuose nÄra neatsargios kaltÄs.
9. Ä®vertinusi visumÄ paminÄtų aplinkybių, teisÄjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrÄs byloje surinktus įrodymus, padarÄ teisingas iÅ¡vadas, kad J. B. veikoje yra visi BK 137 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai ir jis pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 137 straipsnio 1 dalį. Taip pat apeliacinÄs instancijos teismas nenustatÄ, kad pirmosios instancijos teismas bÅ«tų iÅ¡plÄtÄs neatsargios kaltÄs turinį, neteisingai aiÅ¡kinÄs BK 137 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos subjektui taikomus elgesio reikalavimus ir priežastinio ryÅ¡io tarp tokio asmens veiksmų ir sukeltų padarinių turinį. DÄl to tenkinti nuteistojo J. B. gynÄjo skundÄ ir J. B. iÅ¡teisinti nÄra pagrindo.
10. NustaÄius, kad J. B. yra kaltas dÄl neatsargaus sunkaus nukentÄjusiojo M. Z. sužalojimo, pagrįstai tenkintas Å iaulių teritorinÄs ligonių kasos pateiktas civilinis ieÅ¡kinys ir iÅ¡ J. B. ValstybinÄs ligonių kasos naudai priteista 11 506,57 Eur už nukentÄjusiajam M. Z. suteiktas gydymo paslaugas.
11. TeisÄjų kolegija taip pat pažymi, kad bausmÄ nuteistajam J. B. pagal BK 137 straipsnio 1 dalį paskirta laikantis bendrųjų bausmÄs skyrimo pagrindų (BK 54 straipsnio 2 dalis), įvertinus nusikalstamos veikos pavojingumÄ , ja sukeltus padarinius â sunkus sveikatos sutrikdymas, kaltÄs formÄ â neatsargumas, kaltininko asmenybÄ apibÅ«dinanÄius kriterijus â neteistas (2021-04-14 Å iaulių apylinkÄs teismo KelmÄs rÅ«mų nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybÄs už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ nukentÄjusiam ir kaltininkui susitaikius (BK 38 straipsnis)), galiojanÄių administracinių nuobaudų neturi, dirba, turi Å¡eimÄ â vedÄs, atsakomybÄ lengvinanÄiÄ aplinkybÄ â suteikÄ nukentÄjusiam asmeniui pagalbÄ ir kitais aktyviais veiksmais bandÄ iÅ¡vengti sunkesnių padarinių (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybÄ sunkinanÄiÄ aplinkybÄ â nusikalstamÄ veikÄ padarÄ bÅ«damas apsvaigÄs nuo alkoholio ir tai turÄjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). 15.1.
Apeliaciniame skunde nuteistojo gynÄjas teigia, kad jo ginamajam nustatytas 0,73 promilių neblaivumas įtakos neturÄjo, nes J. B. neketino kombainu niekur važiuoti. IÅ¡ bylos matyti, kad nuteistajam įvykio vietoje buvo nustatytas 0,73 promilių girtumas. Taip pat byloje nustatyta, kad įvykio metu nuteistasis J. B. kombaino nevairavo, o tik jį įjungÄ norÄdamas iÅ¡ kombaino iÅ¡pilti grÅ«dus. Objektyvių duomenų, patvirtinanÄių, kad įvykio metu nuteistasis J. B. buvo apsvaigÄs nuo alkoholio ir tai turÄjo lemiamos įtakos nusikalstamos veikos padarymui, byloje nÄra.
Ä®vertinus paminÄtas aplinkybes, teisÄjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistojo J. B. atsakomybÄ sunkinanÄia aplinkybe pripažino tai, kad jis nusikalstamÄ veikÄ padarÄ bÅ«damas apsvaigÄs nuo alkoholio ir tai turÄjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todÄl Å¡i atsakomybÄ sunkinanti aplinkybÄ naikinama. DÄl to skundžiamas nuosprendis keiÄiamas dÄl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas). 15.2. TeisÄjų kolegija, įvertinus aplinkybes, turinÄias reikÅ¡mÄs skiriant bausmÄ, bei į tai, kad panaikinta nuteistojo J.
B. atsakomybÄ sunkinanti aplinkybÄ, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam J. B. parinkta bausmÄ savo rūšimi (areÅ¡tas) ir dydžiu (45 paros) nÄra aiÅ¡kiai per griežta, todÄl jos keisti nÄra pagrindo. Be to, pagrįstai apylinkÄs teismas J. B. paskirtos areÅ¡to bausmÄs vykdymÄ atidÄjo (BK 75 straipsnio 1 dalis), nes bausmÄs tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmÄs atlikimo, taÄiau teisÄjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nuteistajam J.
B. taikyti intensyviÄ priežiÅ«rÄ . 15.3. BK 75 straipsnis nustato bausmÄs vykdymo atidÄjimo sÄ lygas ir tvarkÄ . Å io straipsnio 1 dalis nustato, kad asmeniui, pirmÄ kartÄ nuteistam areÅ¡to bausme, teismas gali atidÄti paskirtos bausmÄs vykdymÄ nuo trijų mÄnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyviÄ priežiÅ«rÄ â nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytÄ laikÄ kontrolÄ elektroninio stebÄjimo priemonÄmis. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis teismas vienoje iÅ¡ naujausių nutarÄių (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-97-697/2023) yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad BK 75 straipsnio 1 dalis dÄl paskirtos bausmÄs vykdymo atidÄjimo ir intensyvios priežiÅ«ros paskyrimo yra suformuluota ne kaip imperatyvi nuostata, įpareigojanti skiriant bausmÄs vykdymo atidÄjimÄ nustatyti ir nuteistojo intensyviÄ priežiÅ«rÄ , o kaip diskrecija, nustatanti teismo galimybÄ pasirinkti, nes įstatymo tekstas sukonstruotas su veiksmažodžiu âgaliâ, tai reiÅ¡kia, kad teismui yra suteikta diskrecija, t. y. laisvÄ savo nuožiÅ«ra pagal bylos aplinkybes sprÄsti, ar atidÄti paskirtos bausmÄs vykdymÄ , ar ne.
Toliau sakinyje teismo diskrecija (galimybÄ) atidÄti paskirtos bausmÄs vykdymÄ yra jungiama jungtuku âirâ, kadangi jungtukas âirâ jungia vienarūšes sakinio dalis (âgali atidÄti ir paskirtiâ), todÄl neabejotina, kad âpaskirtiâ yra ne imperatyvi forma, o taip pat teismo diskrecija atidÄjus paskirtÄ bausmÄ nustatyti nuteistojo intensyviÄ priežiÅ«rÄ ar jos nenustatyti. Taigi, pagal šį kasacinÄs instancijos teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , atidedant areÅ¡to bausmÄs vykdymÄ , kartu skirti ir intensyviÄ priežiÅ«rÄ â kontrolÄ elektroninio stebÄjimo priemonÄmis â yra neprivaloma.
Tai paliekama teismo diskrecijai. Atsižvelgiant į aplinkybes, turinÄias reikÅ¡mÄs bausmÄs skyrimui, teisÄjų kolegija sprendžia, kad Å¡iuo konkreÄiu atveju atidÄjus J. B. už neatsargų nusikaltimÄ paskirtos areÅ¡to bausmÄs vykdymÄ , skirti J. B. dar ir intensyviÄ priežiÅ«rÄ , yra neteisinga ir neproporcinga BK 41 straipsnio prasme. DÄl to skundžiamas nuosprendis keiÄiamas dÄl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmÄs (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktais) ir nuteistajam J.
B. panaikinama intensyvi priežiūra.
12. ValstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos tarnyba 2023 m. kovo 28 d. Å iaulių apygardos teismui pateikÄ pažymÄ Nr. APD-2023-05478 dÄl 168,33 Eur valstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos iÅ¡laidų, susidariusių dÄl bÅ«tino gynÄjo dalyvavimo apeliacinÄs instancijos teisme, priteisimo. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybÄs garantuojama teisinÄ pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojanÄio valstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos teikimÄ , nustatyta tvarka.
MinÄto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinÄs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dÄl bÅ«tino gynÄjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinÄ padÄtį, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis J. B. dirba, iÅ¡laikytinių neturi, byloje nÄra sunkiÄ nuteistojo materialinÄ padÄtį patvirtinanÄių duomenų, taip pat į tai, kad byla apeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje buvo iÅ¡nagrinÄta pagal paties nuteistojo gynÄjo apeliacinį skundÄ , kuris netenkinamas, kad iÅ¡ nuteistojo ValstybinÄs ligonių kasos naudai yra priteista 11 506,57 Eur už nukentÄjusiajam suteiktas gydymo paslaugas, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis keiÄiamas dÄl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmÄs, teisÄjų kolegija ValstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos tarnybos patirtas iÅ¡laidas nepripažįsta proceso iÅ¡laidomis ir jų nepriteisia iÅ¡ nuteistojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : atmesti nuteistojo J. B. gynÄjo advokato Simo Å umino apeliacinį skundÄ . Å iaulių apylinkÄs teismo Å iaulių rÅ«mų 2021 m. spalio 6 d. nuosprendį pakeisti: paÅ¡alinti iÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies nustatytÄ J. B. atsakomybÄ sunkinanÄiÄ aplinkybÄ, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarÄ bÅ«damas apsvaigÄs nuo alkoholio ir tai turÄjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Panaikinti J. B. paskirtÄ intensyviÄ priežiÅ«rÄ , nustatant pareigÄ nuo 23 val. iki 5 val. bÅ«ti savo probacijos tarnybai nurodytu faktiniu gyvenamosios vietos adresu, jei tai nesusijÄ su darbu. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . TeisÄjai Boleslovas Kalainis Zigmas Kavaliauskas Vidmantas MylÄ