2024-04-29 Nr. CB-2832-2-68-3-03194-2023-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

DOK-1509

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03194-2023-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko ir Agnės Tikniūtės,

susipažinusi su 2024 m. balandžio 9 d. paduotu ieškovės valstybės įmonės Registrų centro kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 11 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė VĮ Registrų centras ieškiniu atsakovui K. M. prašė priteisti iš atsakovo 5592,82 Eur atsakovui nepagrįstai išmokėtos ilgalaikio darbo išmokos sumą, 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei VĮ Registrų centrui iš atsakovo K. M. 5592,82 Eur sumą, 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. kovo 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitą ieškinio dalį teismas atmetė.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. sausio 11 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir civilinę bylą nutraukė.

Kasaciniu skundu ieškovė VĮ Registrų centras prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 11 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimą.

Ieškovės kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovės kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, ignoruodamas ginčo šalių teisinių santykių rūšį (civiliniai teisiniai santykiai dėl nepagrįsto praturtėjimo), patį ginčo dalyką ir pagrindą (nepagrįsto praturtėjimo institutas ir jį reglamentuojančios teisės aktų nuostatos), išplėsdamas tarp Registrų centro ir atsakovo pasirašytos taikos sutarties sąlygų turinį ir apimtį, ignoruodamas pirmosios instancijos teismo sprendime teisingai nustatytas faktines bei teisines ginčo aplinkybes, pažeisdamas pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, ir dėl šios priežasties nepagrįstai ilgalaikio darbo išmoką susiejęs su darbo teisiniais santykiais, neteisėtai panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nutraukė civilinę bylą (skundo 2 psl.).

2. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, o būtent – LAT 2019-03-08 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-701/2019, 84 punktas, kurioje pateikta sąvokos „darbo užmokesčiui prilygintos išmokos“ samprata. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad šalys taikos sutartimi susitarė ir dėl ilgalaikio darbo išmokos sumos, neanalizavo ilgalaikio darbo išmokos prigimties ir esmės, todėl pripažindamas, kad ilgalaikio darbo išmoka savo prigimtimi yra tiesiogiai susijusi su darbo teisiniais santykiais, nukrypo nuo LAT suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (LAT 2014-06-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2014, 2019-03-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-701/2019, 2016-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278-701/2016), be to, išplėsdamas šalių pasirašytos taikos sutarties ribas ir konstatuodamas, kad ilgalaikio darbo išmoka patenka į taikos sutarties apimtį, taip pat nukrypo nuo LAT praktikos (LAT 2015-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-706/2015, 2013-09-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013) (skundo 2 psl.).

3. LAT, kasacine tvarka išnagrinėjęs analogišką civilinę bylą ir 2024-03-28 priėmęs nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-684/2024, konstatavo, kad Registrų centrui grąžinus ilgalaikio darbo išmokos permoką, atsakovas iš esmės praturtėjo šia suma Registrų centro sąskaita. LAT 2024-03-28 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-684/2024 pažymėjo: „<...>, remiantis Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymu, asmeniui ilgalaikio darbo išmoka priklauso atleidimo iš darbo DK 57 straipsnio pagrindu. Pripažinus atleidimą iš darbo DK 57 straipsnio pagrindu neteisėtu, ilgalaikio darbo išmokos gavimo pagrindas išnyksta. Kadangi įstatymas įtvirtina, kad šią atleistam iš darbo darbuotojui išmokėtą išmoką, išnykus jos išmokėjimo pagrindui, Ilgalaikio darbo išmokų fondui grąžinti privalo darbdavys, tai darbdavys, įvykdęs šią įstatymu jam nustatytą prievolę, įgyja teisę, kad jam šią išmoką grąžintų ją gavęs asmuo pagal CK 6.237 straipsnį kaip be pagrindo įgytą turtą. Atsižvelgiant į tai, jog ilgalaikio darbo išmoka mokama iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo lėšų dėl atleidimo iš darbo DK 57 straipsnio pagrindu ir yra papildoma finansinė garantija atleistam darbuotojui, o darbo užmokestį moka darbdavys už atliekamą pagal darbo sutartį darbą, ilgalaikio darbo išmoka negali būti prilyginama darbo užmokesčiui“. Iš pateiktos kasacinio teismo praktikos akivaizdu, jog tarp Registrų centro ir atsakovo kilęs ginčas nėra su darbo teisiniais santykiais susijęs ginčas, tuo tarpu šalys taikos sutartimi įsipareigojo nekelti tik su buvusiais darbo santykiais susijusių klausimų (su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimu). Apeliacinės instancijos teismas, nepagrįstai nusprendęs, jog ilgalaikio darbo išmoka yra tiesiogiai susijusi su darbo teisiniais santykiais, todėl šalys taikos sutartimi sulygo ir dėl ilgalaikio darbo išmokos permokos sumos, pažeidė ne tik imperatyviąsias teisės aktų nuostatas, bet ir protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principus (skundo 4, 5, 6 psl.). Ilgalaikio darbo išmokos permokos grąžinimo klausimas yra susijęs ne su darbo teisiniais santykiais, o su nepagrįsto praturtėjimo institutu, kuris reglamentuojamas CK 6.237 straipsnio nuostatomis (skundo 7 psl.).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami teisės klausimai neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui, bei kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui valstybės mastu. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti valstybės įmonei Registrų centrui (j. a. k. 124110246) 126 Eur (vieną šimtą dvidešimt šešis eurus) žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą 2024 m. balandžio 5 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 2964.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Andžej Maciejevski

Algirdas Taminskas

Agnė Tikniūtė