2fe7b56d-6e4d-4915-93a2-4bb2e286203d · Kauno apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2YT-20695-454/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12574-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.3.2; 3.2.4.9.3.3; 3.2.6.1 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 30 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėjas ArtÅ«ras Å afronas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos E. B. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas.

Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja E. B. (toliau – pareiÅ¡kėja) kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kuriuo praÅ¡o nustatyti paveldėjimo pagal įstatymÄ Ä¯forminimo tikslu juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po vyro I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė visÄ jo palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėjusi turtÄ valdyti. PareiÅ¡kėja pareiÅ¡kime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė I. B.. E. B. yra palikėjo sutuoktinė.

Po palikėjo mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. 1997 m. lapkričio 14 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi pareiškėja ir palikėjas bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 285/570 dalį. Žemės sklypo dalis yra įregistruota pareiškėjos vardu. Žemės sklypo naudojimo būdas: gyvenamosios teritorijos, pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Žemės sklype yra gyvenamas namas ir jam priklausantys inžineriniai statiniai.

Namas su kiemo statiniais bendrosios dalinės nuosavybės teise. PareiÅ¡kėja nuosavybės teisę į namo ir kiemo statinių dalį įgijo 1962 m. gruodžio 19 d. vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 992, t. y. iki santuokos su palikėju sudarymo. Žemės sklypas yra skirtas namui ir jam priklausantiems kiemo statiniams eksploatuoti. Atsižvelgiant į tai, palikėjo paliktos žemės sklypo dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje priėmimÄ , kaip palikimÄ , ir faktinį jo valdymÄ patvirtina tai, kad pareiÅ¡kėja tiek iki, tiek po palikėjo mirties gyveno ir iki Å¡iol gyvena namo dalyje bei naudojasi žemės sklype esančiais kiemo statiniais.

PareiÅ¡kėja savo gyvenamÄ jÄ vietÄ name deklaravo 1973 m. rugpjūčio 7 d. PareiÅ¡kėja yra atleista nuo žemės mokesčio mokėjimo. Taigi po palikėjo mirties pareiÅ¡kėja priėmė visÄ jo palikimÄ , pradėjusi faktiÅ¡kai valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu. PareiÅ¡kėja vaikų neturi. Suinteresuotas asmuo teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, jog nėra gautas praneÅ¡imas apie palikėjo palikimo perėjimÄ valstybei. Jei teismas įsitikintų, kad pareiÅ¡kėja priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdama paveldimÄ turtÄ valdyti, neprieÅ¡taraus pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo patenkinimui.

Teismas k o n s t a t u o j a : iÅ¡ byloje surinktų raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėja ir palikėjas I. B. susituokė. (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjos sutuoktinis I. B.. Kauno miesto 18-ojo notarų biuro raÅ¡tas patvirtina, kad po I. B. mirties paveldėjimo byla neužvesta. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡ai patvirtina turto įsigijimÄ , adresu (duomenys neskelbtini).

Pažyma apie asmens deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ patvirtina, jog pareiÅ¡kėjos deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimÄ Ä¯pėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimÄ turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienaÅ¡alis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y.

įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtÄ (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 1.63 straipsnio 1 dalis). Ä®pėdinio valia priimti palikimÄ turi bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiama įstatymo nustatytais bÅ«dais ir terminais. Ä®statymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo bÅ«dų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Å ie veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ , valia nėra iÅ¡reiÅ¡kiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo bÅ«do įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo bÅ«dais – asmuo laikomas priėmusiu palikimÄ . FaktÄ , kad asmuo priėmė palikimÄ , pradėjęs faktiÅ¡kai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus.

Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis kaip savo turtu (daiktÄ valdo, jį naudoja, prižiÅ«ri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismÄ , iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ , praÅ¡ydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės Å¡ios normos aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse – priimti palikimÄ , pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , įpėdinis valdo turtÄ kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).

Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai iÅ¡reiÅ¡kia įpėdinio valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į palikimÄ , valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikÅ¡mingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečiÄ bylos situacijÄ .

Pažymėtina, kad įpėdinis pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). PareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytos aplinkybės, suinteresuoto asmens pozicija, byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad po I. B. mirties jo sutuoktinė pareiÅ¡kėja E. B. perėmė ir pradėjo valdyti velionio turtÄ , t. y. faktiÅ¡kai priėmė I. B. palikimÄ . Duomenų apie testamentÄ ar kitus asmenis, kurie pretenduotų į I.

B. turtÄ , nėra. Remiantis byloje esančiais įrodymais, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad E. B. priėmė palikimÄ po savo sutuoktinio I. B., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiÅ¡kai pradėjusi turtÄ valdyti (CK 5.51 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 8 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kimÄ tenkinti.

Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimÄ po savo sutuoktinio I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiÅ¡kai pradėjusi turtÄ valdyti. Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjas ArtÅ«ras Å afronas