2fe7625c-ee9e-4e7c-b3cc-930af2b5b713 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėja Regina Pocienė                                                                       NUORAŠAS:Pranešėja Teresėlė Kazlauskienė                                      Baudžiamoji byla Nr. 1A-780/2011Teisėja Renata Jocienė                                      Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00048-2010-8                        Procesinio sprendimo kategorija: (S)            2.4.2.1.; 2.4.7.; 2.4.8.; 1.2.7.2.2.2.;

         2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.; 2.1.15.3.3.3.     VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2011 m. lapkričio 3 d.,Vilnius Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Teresėlės Kazlauskienės,teisėjų Daivos Pranytės – Zalieckienės, Arūno Kisieliaus,sekretoriaujant Dariui Kamandieriui,dalyvaujant prokurorui Vladimirui Sergejevui,nuteistajam E. K. (E. K.),nuteistojo gynėjai advokatei Elenai Žilėnienei,atsakovo Vilniaus (duomenys neskelbtini) centro atstovui V.

G.,nukentėjusiojo A. V. atstovei pagal įstatymÄ ir nukentėjusiajai bei civilinei ieÅ¡kovei I. V.,nukentėjusiųjų atstovui advokatui RamÅ«nui Varaniukui,vertėjai Jelenai Terechovai,nevieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. K. ir nukentėjusiojo civilinio ieÅ¡kovo A. V. bei nukentėjusiojo įstatyminės atstovės civilinės ieÅ¡kovės I. V. atstovo advokato RamÅ«no Varaniuko apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. nuosprendžio, kuriuo E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 3 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 5 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į E. K. teismo paskirtÄ bausmę įskaitytas laikas, kaltinamojo iÅ¡bÅ«tas laikinajame sulaikyme nuo 2010-01-12 iki 2010-01-14 (2 dienos) ir laikas, iÅ¡bÅ«tas suėmime nuo 2010-01-14 iki 2011-05-02, vienÄ laikino sulaikymo/suėmimo dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.Kaltinamajam E. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta nepakeista.Å iuo nuosprendžiu nukentėjusiųjų A.

V. ir I. V. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir priteista iÅ¡ E. K. A. V. naudai 30 000 (trisdeÅ¡imt tÅ«kstančių) Lt neturtinės žalos atlyginimas, priteista iÅ¡ E. K. I. V. naudai 7 500 (septynių tÅ«kstančių penkių Å¡imtų) Lt neturtinės žalos ir 600 (Å¡eÅ¡is Å¡imtus) Lt turtinės žalos atlyginimas. PareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys civilinio atsakovo Vilniaus kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų reabilitacijos profesinio mokymo centro atžvilgiu paliktas nenagrinėtas, iÅ¡aiÅ¡kinant civiliniams ieÅ¡kovams, jog tai neužkerta kelio kreiptis į teismÄ dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.

Likusioje dalyje civilinis ieÅ¡kinys atmestas. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: E. K. nuteistas už tai, kad 2010-01-11 d., apie 22.00 val., Vilniaus (duomenys neskelbtini) centro bendrabutyje, adresu (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslÄ tenkinti savo lytinę aistrÄ su nepilnamečiu A. V., gim. (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ pastarojo valiÄ , žinodamas ir pasinaudodamas bejėgiÅ¡ka nukentėjusiojo bÅ«kle, t. y. dėl pastarojo psichinės bÅ«klės bei kitaip atimant galimybę prieÅ¡intis, atsivedė nukentėjusįjį į savo kambarį Nr. 24, žadėdamas iÅ¡mokyti apsiginti, liepė gerti alų, po ko liepė nepilnamečiui A.

V. nusirengti, atsigulti ant pilvo į lovÄ , po ko pats nusirengė, atsigulė ant nukentėjusiojo ir rankomis lietė ir dirgino A. V. lytinius organus, po ko įkiÅ¡o savo varpÄ nukentėjusiajam į analinę angÄ , tuo padarydamas A. V. iÅ¡einamosios angos rauko srityje pavirÅ¡inį gleivinės įtrÅ«kimÄ , ir taip tenkino savo lytinę aistrÄ analiniu bei kitokio sÄ lyčio bÅ«du su nepilnamečiu A. V. prieÅ¡ pastarojo valiÄ ir tokiu bÅ«du nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatÄ , kadangi po įvykio A.

V. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, tai yra tiriamÄ jį po 2010-01-11 padaryto nusikaltimo ir patirto streso, dėl miego sutrikimų, padidėjusio nerimo konsultavo vaikų psichiatras bei nukreipė stacionarinei krizių intervencijai. Vilniaus universitetinėje vaikų ligoninės filiale Vaikų raidos centre A. V. buvo gydytas nuo 2010-02-01 iki 2010-02-08, jam buvo diagnozuota blogo elgesio sindromas (seksualinis piktnaudžiavimas), socialinio bendravimo sutrikimas vaikystėje.Å iais savo veiksmais E. K. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 150 str. 3 d.

Nuteistasis E. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nesant jo veiksmuose nusikaltimo bei baudžiamojo nusižengimo požymių. Nuteistasis skunde nurodė, kad jis jokio nusikaltimo nedarė, todėl nuosprendis nepagrįstas. Nuosprendis grindžiamas nukentėjusiojo A. V. parodymais, tačiau Å¡is asmuo, bÅ«damas apklaustas teisme, parodė, kad jis (nuteistasis) jokių veiksmų prievarta arba pasinaudodamas nukentėjusiojo bÅ«kle jo atžvilgiu nedarė.

A. V. asmeniÅ¡kai jam jokių pretenzijų neturi. Byloje esanti specialisto iÅ¡vada Nr. G145/10(01), kurioje nurodyta, kad A. V. kÅ«ne pavirÅ¡inių sužalojimų nėra, patvirtino jo (nuteistojo) parodymus. Byloje apklausti liudytojais A. J., S. P., A. S., R. V. ir B. V. parodė, kad paties įvykio nematė, nukentėjusįjį A. V. apibÅ«dino kaip normalų vaikinÄ , tik kiek keistÄ . Tačiau liudytojams jis atrodė visiÅ¡kai sveikas, sugebantis normaliai mÄ styti, bendrauti, kiek jam metų, jis (nuteistasis) nežinojo.

Liudytoju apklaustas centro darbuotojas G. U. parodė, kad A. V. jam pasakojo apie tai, kad jis turėjo lytinius santykius su juo (su nuteistuoju), tačiau tai nebuvo prieÅ¡ jo valiÄ . Centro darbuotoja B. A. parodė, kad bendravo su A. V., tačiau tai, kad jis turėjus lytinius santykius su juo (nuteistuoju), kategoriÅ¡kai neigė. To paties centro psichologas teisme parodė, kad A. V. prižiÅ«ri centre seniai, A. V. apibÅ«dino kaip asmenį, kuris turi savo nuomonę, sugeba pasiprieÅ¡inti, jeigu kažko nenori. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad teismas, grįsdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu jis prisipažino padaręs nusikaltimÄ , tačiau teismas neįvertino, kad jis buvo priverstas prisipažinti, kadangi patyrė policijos pareigÅ«nų psichologinį spaudimÄ , nagrinėjant bylÄ teisme minėtas faktas pasitvirtino.Nuteistojo nuomone, jo kaltės neginčijamų įrodymų nėra.

Nuosprendis grindžiamas prielaidomis bei aplinkybėmis, kurios prieÅ¡tarauja viena kitai. Teismas vertino tik tas aplinkybes, kurios neva patvirtino jo kaltę ir visiÅ¡kai nevertino aplinkybių, kurios patvirtina jo nekaltumÄ .Nukentėjusiųjų civilinių ieÅ¡kovų A. V. ir I. V. atstovas advokatas apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. nuosprendį – paskirti E. K. aÅ¡tuonerių metų laisvės atėmimo bausmę ir priteisti iÅ¡ atsakovo E. K. ir Vilniaus kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų reabilitacinio profesinio mokymo centro solidariai ieÅ¡kovo A.

V. naudai – 70 000 Lt neturtinę žalÄ , ieÅ¡kovės I. V. naudai – 50 000 Lt neturtinę žalÄ . Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas E. K. skyrė per Å¡velniÄ bausmę. E. K. padarytas nusikaltimas priskiriamas prie sunkių, lengvinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta, tik sunkinančios, todėl, nukentėjusiųjų atstovo nuomone, E. K. negali bÅ«ti paskirta Å¡velnesnė bausmė, kuri yra artima sankcijos vidurkiui, einanti mažinimo link. Nuteistasis E. K. kaltu neprisipažino, dėl padarytos nusikalstamos veikos apskritai nesigaili, verčia kaltę nukentėjusiam vaikui, nukentėjusiojo neatsiprašė, turtinės žalos neatlygino ir nesistengė atlyginti, ir net neatsiprašė nė vieno iÅ¡ nukentėjusiųjų, todėl E. K. turi bÅ«ti skirta griežtesnė bausmė, kurios dydis skaičiuojamas didesne linkme nuo bausmės vidurkio.Dėl civilinio ieÅ¡kinio nukentėjusiųjų atstovas skunde nurodo, kad teismas civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iÅ¡ dalies bei nustatė A.

V. priteistinos neturtinės žalos dydį – 30 000 Lt, jo motinai I. V. – 7 500 Lt. Atstovo nuomone, nustatant neturtinės žalos dydį, žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis negali bÅ«ti lemiamas kriterijus. Pagrindinis kriterijus sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ yra nukentėjusiojo dvasiniai iÅ¡gyvenimai ir pasekmės. Mažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgiant į žalÄ padariusio asmens sunkiÄ turtinę padėtį galima, jei asmuo žalÄ padaro ne tyčiniais veiksmais.

E. K. padarė tyčinį nusikaltimÄ , todėl jo turtinė padėtis negali turėti esminės reikÅ¡mės neturtinės žalos dydžio nustatymui. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiojo motinai I. V., bÅ«tina vertinti tai, kad žala padaryta jos vienturčiui sÅ«nui, vieninteliam artimam asmeniui. Tarp jos ir sÅ«naus egzistuoja labai stiprus emocinis ryÅ¡ys, todėl jos dvasiniai iÅ¡gyvenimai dėl nenatÅ«ralios sÅ«naus seksualinės patirties, jau nekalbant apie prievartÄ , yra nenusakomai dideli, motina gyvena nerime, turi nuolatos ypatingai Å¡velniai paaiÅ¡kinti proto negaliÄ turinčiam sÅ«nui, kas įvyko.

Kadangi vaikas nuolatos prisimena įvykį, motina nuolat pergyvena tÄ pačiÄ prievartos jos vaiko atžvilgiu situacijÄ ir nuolat stengiasi mažinti pasekmes, dėl ko iÅ¡gyvena dvasinį diskomfortÄ , t.y. patiria neturtinę žalÄ . Todėl atsižvelgiant į patirtus ir patiriamus dvasinius motinos iÅ¡gyvenimus, I. V. priteista neturtinė žala tikrai negali bÅ«ti ženkliai mažiau įvertinta, nei jos sÅ«naus. Nukentėjusiųjų atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, vadovaudamasis LR BPK 109 str., atsižvelgdamas į tai, kad Vilniaus kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų reabilitacijos profesinio mokymo centras nėra materialiai atsakingas už pilnamečio nuteistojo E. K. veiksmus, kad pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys yra grindžiamas sutartine, o ne deliktine atsakomybe, pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje paliko nenagrinėtu.

Skunde pažymėjo, kad už nepilnamečių vaikų, kurie prižiÅ«rimi auklėjimo/mokymo įstaigų, padarytÄ Å¾alÄ tretiesiems asmenims privalo atsakyti auklėjimo įstaigos. Nukentėjusysis A. V. žalos jam padarymo momentu buvo nepilnametis, mokęsis mokymo įstaigoje ir gyvenęs iÅ¡ esmės savaitiniu bÅ«du mokymo įstaigos bendrabutyje, ir žalÄ patyręs ne iÅ¡ tokio pat, kaip jis, nepilnamečio, esančio (besimokančio/gyvenančio) tokiomis pat sÄ lygomis, kaip ir jis, o iÅ¡ pilnamečio asmens, kuris turi pilnÄ veiksnumÄ ir teisnumÄ â€“ t.y. suaugusiojo.

Žalos atsiradimo prielaida buvo ne tik nuteistojo E. K. aktyvÅ«s nusikalstami veiksmai, bet ir Vilniaus kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų reabilitacinio profesinio mokymo centro, kaip atsakingo už nepilnamečių vaikų saugų gyvenimÄ jo naudojamame bendrabutyje, neveikimas, nesilaikymas bendrai įtvirtintų rÅ«pestingo, sÄ Å¾iningo, atidaus elgesio standartų ypač jautrioje – specialių poreikių turinčių vaikų jų gyvenamojoje vietoje saugumo sferoje. Nukentėjusiųjų atstovo nuomone, nukentėjusysis turi teisę bÅ«ti iÅ¡klausytas dėl visų, jo nuomone, kaltų asmenų įtakos jo patirtos žalos aspektu, ir sprendžiant klausimus, susijusius su baudžiamÄ ja byla ir teise į žalos atlyginimÄ , kai baudžiamojoje byloje turi bÅ«ti nustatyta visa žala, patirta nukentėjusiojo, visi kalti asmenys ir jų konkretus indėlis turi bÅ«ti įvertinti vienoje byloje, neatsiejamai nuo nusikaltimÄ padariusio asmens indėliu į bendrÄ nukentėjusiojo patirtÄ Å¾alÄ .

BPK numato galimybę nukentėjusiajam pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį kaltininkui ar už jo veikÄ materialiai atsakingam asmeniui. BPK neriboja nukentėjusiojo teisės pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį kaltininkui ar už jo veikÄ materialiai atsakingam asmeniui toje pačioje byloje pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį ir kitiems neteisėtais, bet ne nusikalstamais veiksmai prie padarytos žalos prisidėjusiems asmenims. Nukentėjusiųjų atstovo nuomone, Vilniaus kurčiųjų ir negirdinčiųjų reabilitacinio profesinio mokymo centras yra atsakingas už nepilnamečiui padarytÄ Å¾alÄ Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pagrindu ir sutarties pagrindu.

A. V. sutarties pagrindu buvo patikėtas nuolatinei Vilniaus kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų reabilitacinio profesinio mokymo centro priežiÅ«rai ir auklėjimui, Å¡i įstaiga neužtikrino vaikui saugios aplinkos, atsakomybė kyla įstatymo pagrindu bendrai, todėl Mokymo centrui kyla akivaizdus atsakomybės klausimas. Teismo sprendimas civilinio ieÅ¡kinio dalyje, kuria praÅ¡oma iÅ¡ atsakovo Vilniaus kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų reabilitacinio profesinio mokymo centro priteisti žalos atlyginimÄ , palikti nenagrinėtÄ , yra neteisingas.

Civilinis ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti iÅ¡nagrinėtas pilnai, nes žala padaryta vienam asmeniui dviejų asmenų kaltais veiksmais. Vieni veiksmai baudžiami pagal BK, kiti – pagal CK. Esant reikalui nustatyti žalÄ dėl vieno įvykio, prie kurio prisidėjo du asmenys, nors ir skirtingais pagrindais (deliktas/sutartis), ir bÅ«tina įvertinti jų abiejų indėlį į neigiamų pasekmių nukentėjusiesiems, t.y. žalos atsiradimÄ . Å iuo atveju, iÅ¡ teismo nuosprendžio lieka neaiÅ¡ku, koks apskritai dėl Å¡io įvykio yra nukentėjusiųjų žalos dydis, ir kiek pagal deliktÄ ar sutartį yra prisidėję abu atsakovai, konkrečiai – kiekvienas iÅ¡ atsakovų.

Nors kaltinamasis buvo nuteistas, iÅ¡ jo buvo priteistas žalos atlyginimas, realiai Å¡iuo nuosprendžiu nebuvo iki galo apgintos nukentėjusiųjų teisės. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti.Nukentėjusiųjų atstovas advokatas RamÅ«nas Varniukas ir nukentėjusioji I. V. prašė nukentėjusiųjų atstovo advokato apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti.Prokuroras prašė nuteistojo ir nukentėjusiųjų atstovo apeliacinius skundus atmesti.Apeliaciniai skundai atmestini.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ ir nuteistojo E. K. ir nukentėjusiųjų atstovo advokato apeliacinius skundus, daro iÅ¡vadÄ , kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nuteistojo ir nukentėjusiųjų atstovo apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais, nėra pagrindo.Nuosprendis turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas – priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų, jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai bei neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Savo forma ir turiniu pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio reikalavimus, bÅ«ti įtikinamas, nekelti abejonių dėl jame padarytų iÅ¡vadų pagrįstumo. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. IÅ¡samus bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti kruopščiai iÅ¡tirtos visos byloje tirtinos versijos, susijusios su įrodinėtinomis aplinkybėmis, kad turi bÅ«ti renkami bei tiriami tiek teisinantys, tiek kaltinantys įrodymai.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, E. K. kaltė padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 150 str. 3 d., yra visiÅ¡kai įrodyta bylos faktiniais duomenimis, o bÅ«tent: paties kaltinamojo E. K. parodymais, kur jis teismo posėdžio metu nors ir neprisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , tačiau neneigė fakto, kad gulėjo lovoje kartu su nukentėjusiuoju A. V.. Ikiteisminio tyrimo metu E. K. parašė nuoÅ¡irdų prisipažinimÄ (t. 1., b.l. 96), kuriame nurodė, jog jis atliko lytinį aktÄ analiniu bÅ«du su nukentėjusiuoju A.

V., kuris nesipriešino. Dėl įvykio nurodė, kad gailisi. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (t. 1., b.l.

97) E. K. patvirtino, kad su Andrejumi lytiškai santykiavo analiniu būdu, tačiau buvo toks girtas, kad lytinio akto baigti negalėjo. Parodė, kad jokio smurto ir prievartos prieš Andrejų nevartojo, viskas buvo abipusiu sutarimu. Kiek Andrejui metų, jis nežino, taip pat nežino, ar jis serga kokia psichikos liga, į tai nelabai kreipė dėmesį. Vėlesnių apklausų ikiteisminio tyrimo metu E. K. nepripažino savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Nukentėjusysis A. V. patvirtino, kad E. K. jo atžvilgiu atliko seksualinio prievartavimo veiksmus, kurie smulkiai ir išsamiai išdėstyti nukentėjusiojo A.

V. apklausų protokole tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teismo posėdžio metu. Nuteistojo E. K. kaltė taip pat grindžiama Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus Specialisto išvada Nr. G 145/10(01), kurioje konstatuota, kad A. V. išeinamosios angos rauko srityje nustatytas paviršinis gleivinis įtrūkimas, kuri galėjo susiformuoti paveikiant išeinamosios angos sritį lytine varpa. Įvykio vietos apžiūros metu Vilniaus kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų reabilitacijos profesinio mokymo centro 24 kambaryje rasta ir paimta antklodės ir pagalvės užvalkalai nuo lovos, paklodė, nuo radiatoriaus paimta medžiagos atraiža.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos respublikos teisingumo ministerijos serologijos ir DNR laboratorijos Specialisto iÅ¡vadoje Nr. S 34/10(01) konstatuota, jog ant paklodės, skuduro rasta sperma, atlikus DNR tyrimÄ gautas E. K. DNR profilis su 99,99999999% tikimybe. Ant paklodės rastas žmogaus kraujas, atlikus DNR tyrimÄ gautas Y haplotipas, kuris priklauso E. K. su ne mažesne kaip 99,9% tikimybe tarp asmenų nesusijusių giminystės ryÅ¡iais pagal vyriÅ¡kÄ linijÄ su E. K.. Ant skuduro rastas žmogaus kraujas, atlikus DNR tyrimÄ gautas E. K.

DNR profilis su 99,99999999% tikimybe.Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-94 konstatuota, kad A. V. nuo 2003 metų nustatytas vidutinis protinis atsilikimas. Nusikaltimo padarymo jo atžvilgiu metu ir Å¡iuo metu A. V. konstatuojamas vidutinis protinis atsilikimas. A. V., atsižvelgiant į turimas žinias, jam bÅ«dingus individualius psichologinius ypatumus negalėjo ir negali visapusiÅ¡kai pilnai suprasti su juo atliktų veiksmų pobÅ«džio, tuo labiau jis negali suprasti tokių veiksmų reikÅ¡mės bei atsižvelgiant į jo bÅ«senÄ (apsvaigimas nuo alkoholio), jis negalėjo tiems veiksmams adekvačiai prieÅ¡intis.

A. V. galėjo teisingai suprasti konkrečias faktines reikÅ¡mingas bylai aplinkybes (įvykio vieta, įvykio dalyviai, jų veiksmai) bei duoti apie tai parodymus. A. V. jam nesuprantamose situacijose gali bÅ«ti padidintai įtaigus, tačiau tai netrukdė ir netrukdo teisingai suprasti konkrečias faktines reikÅ¡mingas bylai aplinkybes (įvykio vieta, įvykio dalyviai, jų veiksmai), bei duoti apie tai parodymus. Po byloje nagrinėjamo įvykio A. V. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, tai yra tiriamÄ jį po 2010-01-11 patirto streso (byloje nagrinėjamo įvykio), dėl miego sutrikimų, padidėjusio nerimo konsultavo vaikų psichiatras bei nukreipė stacionarinei krizių intervencijai.

VšĮ VUVL VRC A. V. buvo gydytas nuo 2010-02-01 iki 2010-02-08, jam buvo diagnozuota blogo elgesio sindromas (seksualinis piktnaudžiavimas), socialinio bendravimo sutrikimas vaikystėje.Nukentėjusioji I. V. apklausta teismo posėdžio metu patvirtino jos sūnaus A. V. duotus parodymus. Apie įvykio aplinkybes ji sužinojo iš savo sūnaus. Liudytojas A. J. apklaustas teismo posėdžio metu patvirtino, kad E. K. buvo į savo kambarį nusivedęs A. V.. Jis sužinojo, kad nukentėjusysis A. V. jo draugui Sauliui sakė, kad Eduardas (nuteistasis E. K.) jam (nukentėjusiajam A.

V.) davė gerti alaus ir kažkÄ darė su juo. A. V. darbuotojams buvo papasakojęs, kas su juo įvyko. Apie tai, kad E. K. jam (A. V.) kažkÄ kiÅ¡o, A. V. pasakė S. P., liudytojas A. J. tai iÅ¡girdo iÅ¡ S. P.. Liudytojas S. P. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad A. V. jam pasakojo, jog bÅ«nant E. K. kambaryje, E. K. nukentėjusiajam A. V. kažkÄ kiÅ¡o. A. V. neatrodė apsvaigęs.Liudytojas A. S. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad nuėjo pas EduardÄ (nuteistÄ jį E. K.), kuris kambario durų neatidarė.

Budėtojui atrakinus kambario duris, matė, kad kambaryje Andrius ir Eduardas sėdėjo dviese ant tos pačios lovos. Andriaus (nukentėjusiojo) elgesys jam atrodė keistas, jo kelnaitės buvo iÅ¡verstos. Liudytojas R. V. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio dienÄ kartu su kitais bendrabučio gyventojais vartojo alkoholinius gėrimus. Kartu buvo ir A. V., tačiau jis alkoholio negėrė, nes yra nepilnametis. A. V. nenorėjo alkoholio gerti, o jie ir nesiÅ«lė. Prie jų prisijungė Eduardas (nuteistasis E. K.).

Eduardas A. V. nepažinojo. Jis paklausė A. V. vardo. Å is atsakė. Tuomet paklausė, kiek A. V. metų. Å is taip pat atsakė, nurodydamas, kiek jam metų. E. K. turėjo tai suprasti. Liudytojas B. V. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio dienÄ dirbo budėtoju. Po 22 val. pas jį atėjo A. S. su S. P. ir pasakė, kad jų draugÄ nusivedė E. K., o jų neįsileidžia. Jam atrakinus E. K. kambario duris, E. K. sėdėjo ir žiÅ«rėjo televizorių, o A. V. nieko nesakė. Po Å¡ių įvykių jam Saulius papasakojo, kad E. K. seksualiai prievartavo A.

V.. Liudytojas G. U. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio metu centre dirbo. Jis A. V. paklausinėjo ir jam kilo įtarimas, kad galėjo bÅ«ti toks dalykas, kaip netradiciniai santykiai. Pamanė, kad tai nėra gerai, todėl pranešė vadovybei. Jiems kalbantis, A. V. kažkÄ paminėjo. Kadangi A. V. yra nepilnametis, todėl jis A. V. apie tai pradėjo daugiau klausinėti. Liudytojas nurodė, kad E. K. nukentėjusiojo paklausė, ar jis žiÅ«ri filmus suaugusiems ir ar kažkÄ panaÅ¡aus nenorėtų pabandyti padaryti. A.

V. paminėjo, kad jie kažkÄ panaÅ¡aus ir padarė, parodė tai iliustruojantį gestÄ . Kad tai vyko prieÅ¡ nukentėjusiojo valiÄ , jam nukentėjusysis neparodė, kadangi pasakojo Å¡ypsodamasis. Liudytojas nurodė, kad A. V. turi didelį bendravimo trÅ«kumÄ , neturi draugų, o tuomet susilaukė didelio dėmesio, jį vaiÅ¡ino alumi, jam buvo smalsu.Liudytojas D. N. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad jis dirba centre psichologu. 2010-01-12 pas jį atėjo skyriaus vedėja, atvedė nukentėjusįjį ir pasakė, kad jis seksualiai iÅ¡naudotas.

A. V. taip pat pasakė, kad buvo seksualiai iÅ¡naudotas. Jis uždavė A. V. kelis klausimus, iÅ¡ gautų atsakymų nusprendė, kad tai įvyko iÅ¡ tikrųjų. ApibÅ«dindamas A. V. asmenybę, liudytojas patvirtino, kad nukentėjusiojo elgesys nėra įprastas, jis iÅ¡kart krenta į akis. Jis nežiÅ«ri į akis, gali iÅ¡kart neatsakyti, vaikÅ¡to iÅ¡ kampo į kampÄ , kalbasi su savimi. SekančiÄ dienÄ kalbant su nukentėjusiuoju A. V., jis rusiÅ¡ku žargonu pasakė, kad jis su A. K. turėjo seksualinį kontaktÄ .

Bylos duomenimis patvirtinta, kad E. K., veikdamas sÄ moningai, analiniu bÅ«du tenkino savo lytinę aistrÄ su nepilnamečiu A. V. prieÅ¡ jo valiÄ , atimdamas galimybę prieÅ¡intis (užrakindamas kambario duris, prieÅ¡ tai davęs jam iÅ¡gerti alaus) bei pasinaudodamas jo bÅ«kle (nesugebėjimu visapusiÅ¡kai pilnai suprasti su juo atliekamų veiksmų reikÅ¡mės ir adekvačiai prieÅ¡intis), E. K. naudojo specifinę prievartÄ prieÅ¡ asmenį, kuris yra padidintai įtaigus. Kad A. V. yra nepilnametis, nuteistasis E. K. turėjo žinoti, nes, kaip patvirtino liudytojas R.

V., E. K. paklausė, kiek A. V. metų, Å¡is nurodė savo amžių. Taigi, jei E. K. ir bÅ«tų nežinojęs, kad A. V. yra nepilnametis, jis turėjo tai suprasti, kadangi nukentėjusysis vizualiai atrodo kaip nepilnametis, tÄ patvirtino tiek nukentėjusiojo motina I. V., tiek liudytojai R. V., D. N.. Taigi, tokie byloje esantys faktiniai duomenys neabejotinai patvirtina, kad nuteistasis E. K. analiniu bÅ«du atliko seksualinio prievartavimo veiksmus nepilnamečio A. V. atžvilgiu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai E. K. pripažino kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 150 str. 3 d. ir priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį jo atžvilgiu.

Nuteistasis E. K. apeliaciniame skunde nurodė, kad jis jokio nusikaltimo nedarė, todėl nuosprendis nepagrįstas. Nuosprendis grindžiamas nukentėjusiojo A. V. parodymais, tačiau Å¡is asmuo, bÅ«damas apklaustas teisme, parodė, kad jis (nuteistasis) jokių veiksmų prievarta arba pasinaudodamas nukentėjusiojo bÅ«kle jo atžvilgiu nedarė.Kolegija nelaiko pagrįstai Å¡iuos nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, kad bÅ«tų pagrindas jo atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė byloje esančius įrodymus nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų ir tinkamai kvalifikavo E. K. nusikalstamÄ veikÄ .

Visos bylos aplinkybės ištirtos išsamiai ir nešališkai, nuosprendis pagrįstas teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, atitinkančiais BPK reikalavimus. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje surinktais įrodymais: įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis, Specialisto išvada Nr. G 145/10(01) dėl A. V. konstatuotų sužalojimų, Specialisto išvada Nr. S 34/10(01), kur užfiksuota, kad ant paklodės, skuduro rasta spermos ir kraujo, 99,99999999 procentų tikimybe priklausančios E. K., Teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 103MS-94, kuriame A.

V. konstatuotas vidutinis protinis atsilikimas, taip pat nukentėjusiųjų A. V., I. V. bei liudytojų A. J., S. P., A. S., R. V., B. V., G. U., D. N. parodymais, kurių pakako daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad E. K. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė byloje esančiÄ medžiagÄ . BPK reikalauja, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 str. 5 d.).

Å ioje byloje nenustatyta, kad vertinant įrodymus teismas buvo Å¡aliÅ¡kas arba pažeidė BPK normas, taip pat nenustatyta aplinkybių, duodančių pagrindÄ abejoti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, todėl kolegija konstatuoja, kad naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo. Nuteistasis skunde nurodo, kad byloje esanti specialisto iÅ¡vada Nr. G145/10(01), kurioje nurodyta, kad A. V. kÅ«ne pavirÅ¡inių sužalojimų nėra, patvirtino jo (nuteistojo) parodymus.

Pažymėtina, kad specialisto iÅ¡vadoje Nr. G145/10(01) nors ir nurodyta, kad A. V. kÅ«ne pavirÅ¡inių sužalojimų nėra, tačiau A. V. iÅ¡einamosios angos rauko srityje nustatytas pavirÅ¡inis gleivinis įtrÅ«kimas, kuris galėjo susiformuoti paveikiant iÅ¡einamosios angos sritį lytine varpa. Taigi, minėtoje specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, kad A. V. buvo padaryti pažeidimai iÅ¡einamosios angos srityje, kas ir patvirtina, jog A. V. turėjo fizinį kontaktÄ su nuteistuoju. Todėl nuteistojo skundo argumentai, kad A.

V. sužalojimų nepatyrė, atmestini kaip nepagrįsti. Nuteistasis skunde nurodo, kad byloje apklausti liudytojais A. J., S. P., A. S., R. V. ir B. V. parodė, jog paties įvykio nematė, nukentėjusįjį A. V. apibÅ«dino kaip normalų vaikinÄ , tik kiek keistÄ . Tačiau liudytojams jis atrodė visiÅ¡kai sveikas, sugebantis normaliai mÄ styti, bendrauti, kiek jam metų, jis (nuteistasis) nežinojo.Kolegija sprendžia, kad nors minėti liudytojai paties A. V. seksualinio iÅ¡naudojimo fakto nematė, nusikaltimo padarymo aplinkybes tiesiogiai patvirtina kiti bylos faktiniai duomenys, tokie, kaip paties nukentėjusiojo A.

V. parodymai, specialisto iÅ¡vados dėl jo sužalojimų, paties kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu raÅ¡ytas nuoÅ¡irdus prisipažinimas bei įtariamojo apklausos protokole užfiksuoti duomenys, kur jis patvirtino turėjęs lytinių santykių analiniu bÅ«du su nukentėjusiuoju A. V., dėl įvykio gailėjosi, tačiau vėliau tokius savo parodymus pakeitė ir tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu nebeprisipažino nusikaltęs. Nuteistasis skunde teigė, kad jis buvo priverstas prisipažinti, kadangi patyrė policijos pareigÅ«nų psichologinį spaudimÄ , tačiau, kolegijos nuomone, tokie nuteistojo skundo argumentai, kad jo atžvilgiu ikiteisminio tyrimo metu buvo naudojamas psichologinis spaudimas, nepatvirtinto jokiais bylos faktiniais duomenimis.

Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog E. K. bÅ«tų kreipęsis į teisėsaugos institucija dėl jo atžvilgiu naudojamo psichologinio spaudimo, be to, nuteistasis skunde taip ir nenurodė, kuo pasireiÅ¡kė tas jo tariamas psichologinis spaudimas, kad jis buvo priverstas paraÅ¡yti nuoÅ¡irdų prisipažinimÄ . Kolegija sprendžia, kad ir be nuteistojo parodymų byloje yra pakankamai faktinių duomenų, pagrindžiančių nuteistojo A. K. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo.Taigi, nors nuteistasis A.

K. prašė jį iÅ¡teisinti nepadarius jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, jo kaltė yra visiÅ¡kai įrodyta pirmosios instancijos teismo posėdyje iÅ¡tirtais ir įvertintais įrodymais. Kolegija, pripažinus A. K. kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 150 str. 3 d., iÅ¡nagrinėjus pagrindinius nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, sutinkamai su teismine praktika, laiko netikslinga aptarinėti kiekvienÄ neesminį nuteistojo apeliacinio skundo motyvÄ , neturintį reikÅ¡mės sprendžiant apelianto kaltės ir kitus su tuo susijusius klausimus.Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo teismo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas A.

K. bausmę, atsižvelgė į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos padarymo stadijÄ , kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, pagrįstai A. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, jog A. K. padarė nusikalstamÄ veikÄ bÅ«damas neblaivus, kas neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas nuteistajam bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad padarytas sunkus tyčinis nusikaltimas žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei, nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nors A. K. anksčiau neteistas, jis nėra teigiamai charakterizuojama asmenybė, linkęs vartoti alkoholinius gėrimus, išgėręs tampa grubus, turintis polinkį skriausti silpnesnius (t. 1., b.l. 139), gydėsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, kur jam diagnozuota oligofrenija, lengvo laipsnio debilumas.

E. K. bÅ«dingos individualios psichologinės ypatybės neturėjo esminės įtakos jo elgesiui byloje nagrinėjamo įvykio metu ir netrukdė jam teisingai suvokti aplinkÄ , savo veiksmus bei atitinkamai reguliuoti savo veiklÄ . Taigi, apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgęs į visas Å¡ias aplinkybes, pagrįstai paskyrė jam LR BK 150 str. 3 d. nustatÄ laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatydamas artimÄ bausmės vidurkiui. Nukentėjusiųjų atstovas apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. nuosprendį – paskirti E. K. aÅ¡tuonerių metų laisvės atėmimo bausmę ir priteisti iÅ¡ atsakovo E. K. ir Vilniaus kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų reabilitacinio profesinio mokymo centro solidariai ieÅ¡kovo A.

V. naudai – 70 000 Lt neturtinę žalÄ , ieÅ¡kovės I. V. naudai – 50 000 Lt neturtinę žalÄ . Nurodo, kad teismas E. K. skyrė per Å¡velniÄ bausmę. E. K. padarytas nusikaltimas priskiriamas prie sunkių, lengvinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta, tik sunkinančios, todėl, nukentėjusiųjų atstovo nuomone, E. K. negali bÅ«ti paskirta Å¡velnesnė bausmė, kuri yra artima sankcijos vidurkiui, einanti mažinimo link. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo E. K. paskirta bausmė savo dydžiu nėra nei per Å¡velni, nei aiÅ¡kiai per griežta, ji atitinka Lietuvos Respublikos BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, E. K. anksčiau neteistas, turi lengvÄ psichinę negaliÄ (jam diagnozuota oligofrenija, lengvo laipsnio debilumas), nusikalstamÄ veikÄ padarė esant vienai jo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, todėl, kolegijos nuomone, nei griežtinti, nei Å¡velninti nuteistajam pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės, nėra pagrindo.

Nuteistajam paskirta bausmė yra adekvati jo padarytai nusikalstamai veikai. Dėl nukentėjusiųjų atstovo skunde prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimo iš nuteistojo E. K. ir atsakovo Vilniaus kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų reabilitacijos profesinio mokymo centro, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu teisėtai ir pagrįstai nukentėjusiųjų A. V. ir I. V. (nukentėjusiojo A. V. motinos) civilinius ieškinius tenkino iš dalies, priteisdamas iš nuteistojo E. K.

A. V. naudai 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, I. V. naudai – 7 500 Lt neturtinei žalai ir 600 Lt turtinei žalai atlyginti, o nukentėjusiųjų pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį Vilniaus kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų reabilitacijos profesinio mokymo centro atžvilgiu pagrįstai paliko nenagrinėtÄ , ieÅ¡kovams iÅ¡aiÅ¡kinant teisę kreiptis į teismÄ dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.Bylos faktiniais duomenimis nustatyta, kad E. K. veiksmais tiek nukentėjusiajam A.

V., tiek jo motinai I. V., neabejotinai buvo padaryta neturtinė žala. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis bei teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijais ir besiformuojančia teismų praktika. Kolegijos nuomone, abu nukentėjusieji dėl E. K. padaryto nusikaltimo patyrė neturtinės žalos, kuriÄ sudaro dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kt. Nukentėjusysis taip pat patyrė dar ir fizinį skausmÄ , didžiulius dvasinius iÅ¡gyvenimus, buvo sukrėstas ir pažemintas, todėl apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, kad nukentėjusieji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ .

Apylinkės teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį nukentėjusiesiems, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pasekmes, žalÄ padariusio asmens (E. K.) kaltę, jo turtinę padėtį (gauna itin nedideles pajamas, nekilnojamojo ar kito turto neturi). Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimu siekiama kompensuoti nukentėjusiųjų patirtus iÅ¡gyvenimus, dvasinius sukrėtimus, patirtus nepatogumus, tačiau nukentėjusieji negali siekti pasipelnyti kaltininko sÄ skaita. Todėl, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydį, nukentėjusiajam A.

V. priteisdamas 30 000 Lt, o jo motinai I. V. 7 500 Lt neturtinei žalai atlyginti, kuris yra realus. Kolegijos nuomone, nukentėjusiųjų atstovo skunde praÅ¡oma priteisti neturtinės žalos suma (A. V. naudai - 70 000 Lt, I. V. naudai – 50 000 Lt) laikytina pernelyg didele, neatitinkančia teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijų.Nukentėjusiųjų atstovas apeliaciniame skunde taip pat praÅ¡o priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ nukentėjusiesiems iÅ¡ atsakovo Vilniaus kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų reabilitacijos profesinio mokymo centro.

Kolegija nelaiko pagrįstu tokį praÅ¡ymÄ , kadangi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, atsakovo Vilniaus kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų reabilitacijos profesinio mokymo centro atsakomybė grindžiama ne deliktiniais, bet sutartiniais santykiais, susiklosčiusiais tarp mokymo įstaigos bei nukentėjusiojo A. V.. Todėl, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nenustatęs, kad Vilniaus kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų reabilitacijos profesinio mokymo centras bÅ«tų materialiai atsakingas už pilnamečio kaltinamojo E. K. veiksmus, pagrįstai nukentėjusiųjų civilinį ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje paliko nenagrinėtÄ , iÅ¡aiÅ¡kinant nukentėjusiesiems teisę dėl patirtos žalos pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka.

Kolegija sprendžia, kad smulkiai atsakyti į kiekvienÄ nukentėjusiųjų atstovo apeliacinio skundo argumentÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ atsakovo Vilniaus kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų reabilitacijos profesinio mokymo centro, netikslinga, kadangi pilnai tenkinti nukentėjusiųjų civilinį ieÅ¡kinį ir keisti skundžiamÄ teismo nuosprendį Å¡ioje baudžiamojoje byloje, nėra pagrindo.Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistojo E. K. ir nukentėjusiųjų A.

V. ir I. V. atstovo apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstytais motyvais, nėra pagrindo. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė : nuteistojo E. K. (E. K.) ir nukentėjusiųjų A. V. ir I. V. atstovo advokato RamÅ«no Varniuko apeliacinius skundus atmesti.Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo. Kolegijos pirmininkė                          (paraÅ¡as)                          Teresėlė Kazlauskienė Teisėjai                                       (paraÅ¡as)                          Daiva Pranytė-Zalieckienė                                                                                           (paraÅ¡as)                          ArÅ«nas Kisielius NuoraÅ¡as tikras:Kolegijos pirmininkė Teresėlė Kazlauskienė                                      Â