2fe3b58f-669f-4d9b-91f1-59ebd93e9dcd · Å iaulių apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-339-616/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30238-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.6; 1.2.20.3.1; 2.4.6.1 ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 1 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laisvydo Zederštremo, sekretoriaujant Vilmai Armalytei, dalyvaujant prokurorei Aldonai Jaugelienei, nuteistojo R.

R. gynėjai advokatei Sofijai Kručienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. R. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2021 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžio, kuriuo R. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 1 dalį ir paskirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 5 dalimi, Å¡iÄ bausmę apėmimo bÅ«du subendrinus su bausme, paskirta Kauno apygardos teismo 2003 m. sausio 3 d. nuosprendžiu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. gegužės 29 d. nutartimi, galutinė bausmė R.

R. paskirta - laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Bausmės pradžiÄ R. R. skaičiuojant nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos iÅ¡ R. R. nepriteistos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. R. R. nuteistas už tai, kad bÅ«damas (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), parašė ir 2020 m. birželio 25 d. iÅ¡siuntė laiÅ¡kÄ liudytojai E. P., kuriame nurodė, kad raÅ¡o L.

K. nurodymu bei reikalavo, kad E. P. ir jos dukra G. P. turi pradėti kalbėti „kaip reikia“ apeliaciniame teisme ir pakeisti ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bei Å¡ios bylos teisminio bylos nagrinėjimo metu duotus parodymus, nes prieÅ¡ingu atveju pagrasino fiziniu susidorojimu, nurodydamas, kad jos bus iÅ¡vežtos į (duomenys neskelbtini) dirbti prostitutėmis ir jeigu kažkam pasiskųs, bus „pakastos“, ir tokiu bÅ«du siekė paveikti E. P. ir jos dukrÄ G.P., apklaustas liudytojomis ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kad jos Lietuvos apeliaciniame teisme pakeistų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu bei teismo posėdžio metu Å iaulių apygardos teisme ir tokiu bÅ«du duotų melagingus parodymus.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. R. praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ 2021 m. rugsėjo 17 d. nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti, arba grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teisme iÅ¡ naujo, arba grÄ Å¾inti bylÄ prokurorui atnaujinti ikiteisminį tyrimÄ ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės L. K. atžvilgiu, paskirti jam profesionalų teisininkÄ (advokatÄ ). 2.1. Skunde nurodo, kad buvo pažeista nekaltumo prezumpcija, kadangi įrodinėjimo naÅ¡tÄ teismas perkėlė pačiam nuteistajam. 2.2.

Skunde teigia, jog nuosprendis prieÅ¡taringas ir nelogiÅ¡kas, neaiÅ¡ki įvykio seka, neatskleistas nusikaltimo motyvas. Jis niekada nesiekė paveikti liudytojų, kad duotų melagingus parodymus apeliacinės instancijos teisme. Jis nėra niekaip susijęs su liudytojomis ir jokie kiti asmenys jo nieko neprašė, to nenustatė ir teismas. 2.3. Pažymi, kad byloje nebuvo ginčo, kad jis iÅ¡siuntė laiÅ¡kÄ E. P., tačiau tai, kad iÅ¡siuntė laiÅ¡kÄ , dar nereiÅ¡kia, kad turėjo tikslÄ paveikti liudytojÄ duoti melagingus parodymus.

Neslėpė to fakto, kad laiÅ¡kÄ iÅ¡siuntė nuteistosios L. K. praÅ¡omas, tÄ nurodė ir laiÅ¡ke. Ant laiÅ¡ko nurodė savo adresÄ , o jeigu bÅ«tų siekęs elgtis neteisėtai, to nebÅ«tų daręs. Teismas to visiÅ¡kai neįvertino. 2.4. L. K. jau anksčiau siekė paveikti liudytojÄ kitoje byloje ir Å¡ioje byloje jai buvo pareikÅ¡tas įtarimas kaip bendrininkei, siekus paveikti liudytojÄ . L. K. teigė, kad ji nesiekė paveikti liudytojos ir nedavė jos adreso nuteistajam, tačiau tai visiÅ¡kai nelogiÅ¡ka.

Be to, teisiamojo posėdžio metu L. K. nurodė, kad nemano, kad R. R. siekė paveikti liudytojÄ . Pati, E. P. nurodė, kad mano, kad L. K. per R. R. galėjo siekti jÄ paveikti antrÄ kartÄ . 2.5. Teismas nevertino L. K. parodymų kritiÅ¡kai, nors ji pati suinteresuota bylos baigtimi, nes ji jau buvo teisiama už tai kitoje byloje. O be to, pradžioje L. K. buvo įtariamoji, o vėliau patapo liudytoja. Nors iÅ¡ bylos duomenų akivaizdu, kad tik L. K. buvo suinteresuota dėl poveikio liudytojai. 2.6. Nurodo, kad neaiÅ¡ku, kaip pasireiÅ¡kė poveikis G.

P., jeigu ji net nelaikė laiÅ¡ko rankose. Poveikis negali bÅ«ti tariamas, jis turi bÅ«ti realus. Teismas tokių neginčytinų įrodymų iÅ¡vis nepateikė ir nesugebėjo paneigti nei vieno jo teiginio. Nei vienas liudytojas neliudija prieÅ¡ jį, tai neaiÅ¡ku, kuo remdamasis teismas jį pripažino kaltu. Nebuvo įrodyta jo tyčia. 2.7. Teismas vertina, kad L. K. negalėjo siekti paveikti liudytojos, nes ji savo kaltę pripažino visiÅ¡kai, tačiau kartu nurodo, kad R. R. galėjo siekti paveikti liudytojÄ tik L.

K. praÅ¡omas, nes liudytojos parodymų pakeitimas bÅ«tų naudingas jai. IÅ¡ nuosprendžio neaiÅ¡ku, tai naudingas ar nenaudingas E. P. parodymų pakeitimas L. K.. 2.8. Kilo abejonių dėl teisėjos neÅ¡aliÅ¡kumo ir objektyvumo, kadangi ta pati teisėja A. Karpytė nagrinėjo Å¡iÄ bylÄ ir jo administracinio nusižengimo bylÄ tuo pačiu metu. Taip pat teisėja ne kartÄ buvo iÅ¡reiÅ¡kusi iÅ¡ankstinį teigiamÄ nusistatymÄ prokurorės A. Jaugelienės atžvilgiu, kadangi nurodė, kad teismas yra saistomas su prokurore. 2.9.

Nors teismas atmetė jo praÅ¡ymÄ dėl laiÅ¡ko ekspertizės, tačiau dėl laiÅ¡ko turinio savybių nuosprendyje visiÅ¡kai nepasisakė.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ nepateikta.

4. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja palaikė apeliacinį skundÄ ir prašė jį tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti ir skundžiamÄ nuosprendį palikti nepakeistÄ . III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 5. Nuteistojo R. R. apeliacinis skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

6. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis R. R. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu dėl jo nuteisimo pagal BK 233 straipsnio 1 dalį ir praÅ¡o jį iÅ¡teisinti, taip pat grÄ Å¾inti bylÄ prokurorui ikiteisminio tyrimo atnaujinimui dėl baudžiamosios atsakomybės L. K. atžvilgiu taikymo.

7. BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties apraÅ¡omosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nutarties apraÅ¡omojoje dalyje privalo iÅ¡dėstyti motyvuotas iÅ¡vadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ argumentÄ . Å ios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

EŽTT byloje Lysyuk prieÅ¡ UkrainÄ pakartojo savo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kad proceso dalyviai gali tikėtis iÅ¡samaus atsakymo į tuos skundo argumentus, kurie susiję su esminę reikÅ¡mę proceso baigčiai turinčiomis aplinkybėmis. Teismų argumentų glaustumas pateisinamas ir tuo, kai pareiÅ¡kėjas pateikia daug pasikartojančių ir dažnai nesvarbių argumentų kitais klausimais.

8. Pagal BK 233 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas bet kokiu bÅ«du siekė paveikti liudytojÄ , nukentėjusį asmenį, ekspertÄ , specialistÄ ar vertėjÄ , kad Å¡is ikiteisminio tyrimo metu ar teisme duotų melagingus parodymus. BK 233 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama nusikaltimams teisingumui. Taigi, ja kėsinamasi į normaliÄ ikiteisminio tyrimo bei teismo veiklÄ vykdant teisingumÄ . BK 233 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia. Kaltininkas supranta, kad daro poveikį liudytojui, nukentėjusiajam ar kitam proceso dalyviui, siekdamas, kad Å¡is duotų melagingus parodymus. Suprasdamas, kad neteisėtai kiÅ¡asi į teisingumo vykdymo procesÄ , jis vis tiek siekia atlikti tokius veiksmus.

9. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad BK 233 straipsnyje kriminalizuoto poveikio esmė yra ne bÅ«dai, kuriais veikiamas atitinkamas proceso dalyvis, bet Å¡io poveikio tikslas – kad Å¡is asmuo proceso metu duotų melagingus parodymus, iÅ¡vadas, paaiÅ¡kinimus ar neteisingai iÅ¡verstų ir taip apsunkintų tiesos nustatymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-102/2010). Å iame straipsnyje nurodyta nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu, kai atliekami draudžiami veiksmai, kuriais siekiama paveikti konkrečius BK straipsnyje nurodytus asmenis duoti melagingus parodymus. Nusikaltimo baigtumo momentui neturi reikÅ¡mės tai, ar kaltininkas pasiekė savo tikslÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-291-2013, 2K-127-2013, 2K-481/2013, 2K-348-303/2015).

10. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , skundžiamÄ teismo nuosprendį, baudžiamÄ jÄ bylÄ konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė juos bei bylos aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas ir priėmė teisingÄ , bylos duomenimis pagrįstÄ nuosprendį.

11. Nors nuteistasis R. R. ir nesutinka su nuosprendyje padarytomis iÅ¡vadomis, tačiau apeliaciniame skunde nepateikia jokių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų argumentų, kodėl pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos iÅ¡vados yra iÅ¡ esmės neteisingos. Savo nesutikimÄ su nuosprendyje padarytomis iÅ¡vadomis apeliantas grindžia subjektyviu vertinimu ir byloje surinktų įrodymų interpretavimu, tačiau pažymėtina, kad asmens nesutikimas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, nes Å¡iuo atveju, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir motyvuotas, esminių prieÅ¡taravimų jame nėra.

12. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais bei įrodymų vertinimas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau jie teismui nėra privalomi. Tokių pasiūlymų ar versijų atmetimas ir (ar) kitoks, nei pageidauja proceso dalyviai, jų vertinimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

13. Atsakant į apeliacinio skundo argumentus, visų pirma atkreiptinas dėmesys į Å¡iai bylai aktualų jau priimtÄ ir įsiteisėjusį Å iaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 24 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. N1-11-282/2021 (informacinės teismų sistemos Liteko duomenys), kuriuo vienas iÅ¡ Å¡iai bylai aktualių priimto sprendimo momentų yra L. K. nuteisimas pagal BK 233 straipsnio 1 dalį už poveikį nepilnametei liudytojai G. P., kad ji pakeistų ikiteisminio tyrimo metu byloje anksčiau duotus savo parodymus bei teisme duotų melagingus parodymus.

Toje byloje liudytojomis apklaustos tiek E. P. tiek ir G. P.: 13.1. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. R. neneigia rašęs ir iÅ¡siuntęs laiÅ¡kÄ E. P., tačiau teigia, kad laiÅ¡kÄ iÅ¡siuntė nuteistosios L. K. praÅ¡omas (dalį perrašė iÅ¡ L. K. laiÅ¡ko, dalis buvo paraÅ¡yta iÅ¡ neatsargumo, dalis iÅ¡ pykčio, kad L. K. nuo jo atsikabintų) (5 t. b. l. 8-11, 25-26). Apklausiama teisme liudytoja L. K. nurodė, kad R. R. nieko neprašė ir, kad laiÅ¡kas E. P. buvo paraÅ¡ytas paties R. R., nes jis buvo galimai supykęs ant jos, kadangi nepadėjo gauti modemo.

O be to, ji kaltę pripažino visiÅ¡kai, todėl jai parodymų pakeitimas bÅ«tų nenaudingas (4 t. b. l. 186-188). Nukentėjusioji E. P. parodė, kad ji R. R. nepažinojo, todėl iÅ¡ laiÅ¡ko suprato, kad L. K. prašė paraÅ¡yti laiÅ¡kÄ , kadangi ji jau buvo grasinusi ir be to, L. K. jau buvo pareikÅ¡tas kaltinimas dėl poveikio dukrai (5 t. b. l. 8-11). 13.2. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepaisant to, kad L. K. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes nepakako duomenų jos kaltei pagal BK 233 straipsnio 1 dalį, pagrįsti (1 t. b. l. 174-176), nors ir nukentėjusioji E. P. teigia, kad greičiausiai R.

R. rašė laiÅ¡kÄ L. K. praÅ¡omas, nes jos su juo (R. R.) niesiejo jokie klausimai, tačiau tai niekaip neÅ¡alina R. R. kaltės ir jo atliktų neteisėtų veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu, todėl plačiau dėl L. K. ir jos veiksmų nebus pasisakoma, kadangi tyrimas jos atžvilgiu jau yra nutrauktas ir esminis Å¡ios bylos dalykas yra nustatyti paties R. R. psichinį ir valinį santykį su atliktais neteisėtais veiksmais nukentėjusiosios atžvilgiu. 13.3. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nuteistasis R.

R. parodė, kad laiÅ¡ke E. P. dalį perrašė iÅ¡ L. K. laiÅ¡ko, dalis buvo paraÅ¡yta iÅ¡ neatsargumo, dalis iÅ¡ pykčio, kad L. K. nuo jo atsikabintų. L. K. prašė paraÅ¡yti tokį laiÅ¡kÄ , galimai tokiu bÅ«du siekė paveikti liudytojÄ . Pagalvojo, kad tas laiÅ¡ko turinys gali žmogų iÅ¡gÄ sdinti, todėl ir nurodė savo pavardę, nors galėjo iÅ¡siųsti ir per kitus asmenis ir ji tikrai nieko nebÅ«tų sužinojusi, bÅ«tent tuo tikslu nurodė pavardę, tai nebuvo jo pozicija (5 t. b. l. 8-11, 25-26).

Ikiteisminio tyrimo metu parodymų nedavė. Akistatos metu su L. K., R. R. parodė, kad negali atsakyti iÅ¡ kur gavo E. P. adresÄ , bei kokiu tikslu jis siuntė laiÅ¡kÄ . Kol yra Å¡ioje įstaigoje negali nurodyti asmenų vardų ir pavardžių, nes bÅ«tų nesaugu (2 t. b. l. 3-8). 13.4. IÅ¡ nukentėjusiosios E. P. parodymų matyti, kad nors ji R. R. nepažinojo, tačiau gavusi laiÅ¡kÄ sureagavo labai jautriai, pasijuto nelabai saugiai, buvo baimės ir dėl vaikų, dėl ko ir kreipėsi į policijÄ .

Taip pat, nurodė, kad iÅ¡ laiÅ¡ko suprato, kad L. K. prašė paraÅ¡yti laiÅ¡kÄ , nes ji yra grasinusi (5 t. b. l. 8-11). Nukentėjusiosios E. P. 2020 m. liepos 23 d. pareiÅ¡kime nurodyta, kad ji ir jos dukra G. P. buvo apklaustos liudytojomis baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-05680-18. 2020 m. birželio 27 d. iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gavo laiÅ¡kÄ nuo jai nepažįstamo asmens, pasivadinusio R. R.. LaiÅ¡ke nurodyta, jog raÅ¡o praÅ¡omas L. K., kuri baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-05680-18 buvo pripažinta įtariamÄ ja.

Minėtame laiške jai ir jos dukrai buvo grasinama susidorojimu L. K. išėjus į laisvę, kad bus išvežtos dirbti prostitutėmis į (duomenys neskelbtini). Buvo reikalaujama, kad su dukra apeliaciniame teisme pakeistų duotus parodymus (1 t. b. l. 14-19). 13.5. Apžiūros protokole užfiksuota laiško apžiūra. Laiško tekstas „Labas E. (ir G.) Aš nežinau kas tu per viena ar jūs abi esate, kas tu ten per paukštė bet iš (duomenys neskelbtini)tau linkėjimai nuo L. (K.), ji prašė manęs Tau perduoti, kad tau pyzda, ka tavo ramybė baigsis su lig ta diena kai ji išeis į laisvę, sakė, kad tu ir G. esat abi geros šliundros, tai jeigu nepradėsit kalbėti kaip reikia apel. teisme, jeigu nepakeisit parodymų tai abidvi būsite išvežtos į (duomenys neskelbtini) dirbti prostitutėmis pakolei L. kompensacijos nesumokėsit, sakė, kad taupykit pinigėlius nes mokėsit. niu manęs tik prašė tiek perduot ir sakė, kad jeigu esi protinga tai tipo, kad parašytum man, o aš jai perduosiu.

Sakė: nedaryk jokių kvailysčių ir nesugalvok niekam skÅ«stis nes tada vapÅ¡ie jÅ«s ten abi užkas jos draugai kažkokie. Ir klausė: kada gražinsi jai skolÄ ??? ko ir kiek aÅ¡ nežinau, tik prašė to paklausti. Sakė, kad jÅ«s ten abi esat jai kažkÄ Å¾iauriai prisidirbusios ir skolingos daug! Tai tiek ... davai ...“. Po laiÅ¡ko tekstu niekas nepasiraÅ¡o (1 t. b. l. 38-45). 13.6. FaktÄ , kad laiÅ¡kÄ rašė bÅ«tent R. R. patvirtina ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. lapkričio 5 d. specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog tyrimui pateiktame laiÅ¡ke, prasidedančiame žodžiais „Labas E. (ir G.)...“ ir pasibaigiančiame žodžiais „...Tai tiek...davai...“ rankraÅ¡tinius įraÅ¡us bei įraÅ¡us ant tyrimui pateikto voko abiejų pusių parašė R.

R. (1 t. b. l. 61-62).

14. Apibendrinant visa tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad R. R. suvokė, kad tokio laiÅ¡ko paraÅ¡ymas ir iÅ¡siuntimas nukentėjusiajai turės poveikį, kaip tÄ ir patvirtino pats apklausiamas pirmosios instancijos teisme, kad ne tik perrašė dalį laiÅ¡ko, tačiau dalis buvo paraÅ¡yta iÅ¡ neatsargumo, dalis iÅ¡ pykčio, o be to, suprato, kad tas laiÅ¡ko turinys gali iÅ¡gÄ sdinti žmogų ir jo tokie neteisėti veiksmai atsižvelgiant į laiÅ¡ko turinį, į nukentėjusiosios reakcijÄ ir į teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose, tinkamai kvalifikuoti pagal BK 233 straipsnio 1 dalį.

15. Apeliantas skunde teigia, kad jam neaiÅ¡ku, kaip pasireiÅ¡kė poveikis G. P., jeigu ji net nelaikė laiÅ¡ko rankose, auÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad Å¡ioje byloje nukentėjusiÄ ja 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu pripažinta buvo tik E. P., G. P. Å¡ioje byloje nebuvo pripažinta nukentėjusiÄ ja, o į kaltinimÄ Ä¯traukta tik dėl to, kad laiÅ¡ke buvo traktuojama, jog ji (E. P.) ir jos dukra (G. P.) turi pradėti kalbėti „kaip reikia“.

16. Dėl apeliaciniame skunde keliamo klausimo dėl bylÄ nagrinėjusios teisėjos A. Karpytės Å¡aliÅ¡kumo, aukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad teismo neÅ¡aliÅ¡kumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismo neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi bÅ«ti subjektyviai neÅ¡aliÅ¡kas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio iÅ¡ankstinio nusistatymo ar bÅ«ti tendencingas.

Antra, teismas turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas objektyviÄ ja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, paÅ¡alinančias bet kokiÄ abejonę dėl galimo teismo Å¡aliÅ¡kumo. Å aliÅ¡ku pripažįstamas teismas, kai bylÄ iÅ¡nagrinėjo nors vienas teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje iÅ¡vardytų priežasčių. BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese, jeigu proceso dalyviai nurodo kitas aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-523/2010, 2K-122/2011, 2K-354/2013, 2K-491-303/2015).

17. Susipažinus su apeliacinio skundo argumentais dėl teisėjos A. Karpytės Å¡aliÅ¡kumo pažymėta, kad administracinio nusižengimo bylos ir baudžiamosios bylos nagrinėjimas to paties asmens atžvilgiu ir tuo pačiu metu, negali bÅ«ti vertinama kaip teisėjos Å¡aliÅ¡kumas, juolab, abiejose bylose buvo sprendžiami skirtingi teisiniai tarpusavyje nesusiję klausimai (administracinė byla pagal ANK 508 straipsnio 1 dalį, o Å¡i byla pagal BK 233 straipsnio 1 dalį). Be to, Å¡io klausimo nuteistasis nekėlė nei Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei nagrinėjant administracinio nusižengimo bylÄ .

Taip pat, nepagrįstas ir nuteistojo argumentas, kad teisėja turėjo iÅ¡ankstinį nusistatymÄ prokurorės A. Jaugelienės atžvilgiu, nurodydamas, kad teismas yra saistomas su prokurore. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad teismo ir prokuroro santykį baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu apibrėžia BPK nuostatos, t. y. teismo pareiga – nustatyti objektyviÄ tiesÄ baudžiamojoje byloje ir priimti teisingÄ sprendimÄ dėl asmens, kaltinamo padarius nusikalstamÄ veikÄ , kaltumo, prokuroro, kaip valstybės kaltintojo, pagrindinė funkcija – valstybinio kaltinimo palaikymas nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui.

18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis R. R. reikÅ¡damas Å¡aliÅ¡kumÄ teisėjai A. Karpytei, nenurodė jokių BPK 58 straipsnyje iÅ¡vardytų sÄ lygų, keliančių pagrįstų abejonių teisėjos neÅ¡aliÅ¡kumu, taip pat nenurodė kitų aplinkybių, kurioms esant Å¡i teisėja bÅ«tų turėjusi pagrindÄ nusiÅ¡alinti nuo bylos nagrinėjimo.

19. IÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų dėl nuteistojo kaltės ir tėra nuteistojo savaip pateikiama įrodymų interpretacija. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai paneigti bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtomis ir nustatytomis aplinkybėmis. Taigi, apeliacinio skundo argumentai, jog apylinkės teismas netinkamai atsižvelgė į bylos aplinkybes, t. y., neteisingai įvertino įrodymus, yra nepagrįsti, todėl atmetami. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados pagrįstos, atitinka faktines bylos aplinkybes ir pagal Å¡ias nustatytas aplinkybes R. R. pagrįstai pripažintas kaltu, padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 233 straipsnio 1 dalyje.

20. Atsižvelgiant į pirmiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2021 m. rugsėjo 17 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK reikalavimų, todėl jį naikinti skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Dėl proceso iÅ¡laidų 21. BaudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis).

Å iaulių apygardos teismo ­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­2021 m. spalio 28 d. nutartimi nuteistajam R. R. buvo paskirta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkta gynėja advokatė S. Kručienė. Apeliacinės instancijos teisme 2021 m. lapkričio 15 d. gauta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam R. R. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 180,50 Eur iÅ¡laidų.

22. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Kasacinio teismo praktikoje, kai asmuo jau pripažintas kaltu, vadovaujamasi nuostata, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realiÄ laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, prieÅ¡ kurį paduotas kasacinis skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, Å¡ios pagalbos iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybÄ , todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymai paprastai netenkinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, 2A-1-788/2021, 2K-67-697/2021, 2K-51-788/2021).

23. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau iÅ¡dėstyta, bei į tai, kad R. R. atlieka jam ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymas dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ nuteistojo R. R. netenkinamas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : nuteistojo R. R. apeliacinį skundÄ atmesti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, susidariusių dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme iÅ¡ nuteistojo R. R. neiÅ¡ieÅ¡koti. Teisėjai Nerijus Masiulis Ernesta Montvidienė Laisvydas ZederÅ¡tremas