2fe28458-7bde-4673-a5fa-e73647ab1c40 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-614-854/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32885-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.3.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 16 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andriaus Veriko ir Renatos Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) B.

L. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo B. L. ieÅ¡kinį atsakovams Z. B. ir G. K. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ir vykdomojo įraÅ¡o panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, notarė L. V. Apeliacinės instancijos teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas B. L. jam iÅ¡keltoje bankroto byloje pateikė ieÅ¡kinį, kuriuo prašė pripažinti, kad atsakovo Z.

B. pateiktas vykdyti 2012 m. sausio 30 d. iÅ¡raÅ¡ytas paprastasis neprotestuotinas vekselis yra negaliojantis; panaikinti 2014 m. lapkričio 5 d. Kauno m. 15-ojo notarų biuro iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä ; pripažinti, kad atsakovas Z. B. vykdymui turėjo pateikti paskutinį ieÅ¡kovo iÅ¡raÅ¡ytÄ vekselį.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad pagal 2012 m. sausio 30 d. paprastÄ neprotestuotinÄ vekselį 173 676 Lt sumai, kurio ieÅ¡kovas niekam ir niekada nerašė, Kauno miesto 15-asis notaro biuras iÅ¡davė vykdomÄ jį įraÅ¡Ä dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ ieÅ¡kovo Z. B. naudai.

3. PaaiÅ¡kino, kad pirmÄ neprotestuotinÄ vekselį G. K. ieÅ¡kovas iÅ¡rašė 2012 m. vasario 14 d. ir G. K. 2012 m. vasario 15 d. jam padarė 110 000 Lt bankinį pavedimÄ . Vėliau sistemingai buvo iÅ¡raÅ¡inėjami kiti vekseliai: 2012 m. kovo 13 d. vekselis 112 000 Lt sumai (apmokėjimo data – 2012 m. gegužės 13 d.), 2012 m. gegužės 15 d. – 118 600 Lt sumai (apmokėjimo data – 2012 m. liepos 1 d.), 2012 m. liepos 1 d. – 120 609 Lt sumai (apmokėjimo data – 2012 m. rugpjūčio 1 d.), 2012 m. rugpjūčio 1 d.

– 122 5869 Lt sumai (apmokėjimo data – 2012 m. rugsėjo 1 d.), 2012 m. rugsėjo 1 d. – 124 662 Lt sumai (apmokėjimo data – 2012 m. spalio 1 d.), 2012 m. spalio 1 d. – 128 851 Lt sumai (apmokėjimo data – 2012 m. gruodžio 1 d.), 2012 m. gruodžio 1 d. – 130 963 Lt sumai (apmokėjimo data – 2012 m. gruodžio 31 d.), 2012 m. gruodžio 31 d. – 135 196 Lt sumai (apmokėjimo data – 2013 m. vasario 28 d.), 2013 m. vasario 31 d. – 137 492 Lt sumai (apmokėjimo data – 2013 m. kovo 31 d.), 2013 m. kovo 31 d.

– 139 752 Lt sumai (apmokėjimo data – 2013 m. balandžio 30 d.), 2013 m. balandžio 30 d. – 140 900 Lt sumai (apmokėjimo data – 2013 m. gegužės 15 d.), 2013 m. gegužės 15 d. – 141 594 Lt sumai (apmokėjimo data – 2013 m. gegužės 24 d.), 2013 m. gegužės 28 d. – 139 833 Lt sumai (apmokėjimo data – 2013 m. birželio 10 d.), 2013 m. birželio 10 d. – 141 038 Lt sumai (apmokėjimo data – 2013 m. birželio 30 d.), 2013 m. liepos 2 d. – 142 906 Lt sumai (apmokėjimo data – 2013 m. liepos 31 d.), 2013 m. liepos 30 d.

– 144 835 Lt sumai (apmokėjimo data – 2013 m. rugpjūčio 31 d.), 2013 m. rugpjūčio 30 d. – 142 906 Lt sumai (apmokėjimo data – 2013 m. rugsėjo 30 d.), 2013 m. rugsėjo 26 d. – 148 639 Lt sumai (apmokėjimo data – 2013 m. spalio 31 d.), 2013 m. spalio 31 d. – 150 480 Lt sumai (apmokėjimo data – 2013 m. lapkričio 1 d.), 2013 m. lapkričio 26 d. – 152 382 Lt sumai (apmokėjimo data – 2013 m. gruodžio 31 d.).

4. Pažymėjo, kad visų vekselių G. K. iÅ¡raÅ¡ymas vyko pas atsakovÄ Z. B., kuris paruoÅ¡davo pasiraÅ¡ymui naujus ir grÄ Å¾indavo ankstesnius vekselius. Vekselių pasiraÅ¡yme G. K. nedalyvavo. Iki 2013 m. gruodžio mėn. iÅ¡raÅ¡ant kitÄ vekselį ankstesnis bÅ«davo grÄ Å¾inamas ieÅ¡kovui. Nuo 2014 metų iÅ¡raÅ¡ant vekselį ankstesnis bÅ«davo suplėšomas.

5. IeÅ¡kovui nesuprantama, kodėl antstoliui pateikiamas vykdyti 2012 m. sausio 30 d. iÅ¡raÅ¡ytas vekselis 173 676 Lt sumai. IeÅ¡kovo teigimu, vekselio iÅ¡raÅ¡ymo data yra neiÅ¡reiÅ¡kianti tikrosios Å¡alių valios, neatitinkanti tarp Å¡alių susiklosčiusios praktikos, tokiai datai ieÅ¡kovas vekselio nepasiraÅ¡inėjo, jam nėra žinomos Å¡io vekselio ir ieÅ¡kovo paraÅ¡o ant Å¡io vekselio atsiradimo aplinkybės. IeÅ¡kovas teigė, kad toks vekselis galėjo bÅ«ti pateiktas pasiraÅ¡yti ieÅ¡kovui esant sunkios sveikatos, kas lėmė atliekamų veiksmų nesupratimÄ ir tikrosios valios netinkamÄ iÅ¡reiÅ¡kimÄ .

IeÅ¡kovas prašė vekselį pripažinti negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.89 straipsnio 1 dalies pagrindu. Nors ieÅ¡kovas yra veiksnus, tačiau ilgÄ laikÄ turėjo rimtų sveikatos problemų. IeÅ¡kovas nuo 2014 m. spalio 22 d. iki 2014 m. gruodžio mėn. vidurio buvo komos bÅ«klės, o 2015 m. lapkričio 4 d. jam operuota Å¡irdis. Aplinkybę, kad 2012 m. sausio 30 d. vekselis negalėjo bÅ«ti pasiraÅ¡ytas, pagrindžia tarp Å¡alių susiklosčiusi vekselių iÅ¡raÅ¡ymo praktika.

Vykdyti turėjo būti pateiktas paskutinis ieškovo išrašytas vekselis atsakovui, kurio data turėjo būti daug vėlesnė, t. y. 2014 metų. Tarp šalių susiklosčiusi vekselių išrašymo praktika įrodo, kad 2012 m. sausio 30 d. vekselio suma – 173 676 Lt, negalėjo būti tokia didelė.

6. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas nėra gavęs tarp G. K. ir Z. B. 2013 m. vasario 18 d. pasiraÅ¡ytos reikalavimo teisių perleidimo sutarties. IeÅ¡kovas taip pat negavo 2015 m. lapkričio 3 d. ir 2015 m. lapkričio 5 d. praneÅ¡imų apie vekselio apmokėjimÄ /neapmokėjimÄ . Taip pat nėra aiÅ¡ku, kodėl 2013 m. vasario 18 d. G. K. perleidus reikalavimo teises Z. B., tolesni vekseliai yra iÅ¡raÅ¡omi G. K. vardu.

7. Atsakovas Z. B. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį, skirti ieÅ¡kovui baudÄ už nepagrįsto ieÅ¡kinio pateikimÄ , ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

8. Atsakovas nurodė, kad ieškovas neginčijo notarės padaryto vykdomojo įrašo, taip pat antstolio veiksmų vykdomojoje byloje. Ieškovas neginčijo nei vekselio, nei vykdomojo įrašo, kai ginčijo palūkanų dydį pagal 2012 m. vasario 29 d. paskolos sutartį Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-8956-994/2017. Ieškovas taip pat neginčijo atsakovo kreditorinio reikalavimo pagal vekselį sumos, kai buvo tvirtinami kreditoriniai reikalavimai jo bankroto byloje.

9. Pažymėjo, kad vekselį galima priskirti nuginčijamų sandorių grupei, o pagal kasacinio teismo suformuotÄ praktikÄ , tokiems sandoriams nuginčyti yra taikomas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas. IeÅ¡kovas pateikė ieÅ¡kinį po 8 metų po vekselio iÅ¡raÅ¡ymo dienos (2012 m. sausio 30 d.) bei po 5,5 metų po mokėjimo termino datos (2014 m. spalio 31 d.) ir vykdomojo įraÅ¡ymo padarymo dienos (2014 m. lapkričio 5 d.), taigi, praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

10. Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas keitė pozicijÄ . Teismas 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi iÅ¡kėlė bankroto bylÄ ieÅ¡kovui, vertinęs ir paties ieÅ¡kovo kartu su pareiÅ¡kimu teiktÄ vekselį. Teismas 2019 m. liepos 30 d. priėmė nutartį, kuria patvirtino ieÅ¡kovo kreditorių finansinius reikalavimus bendrai 183 045,71 Eur sumai. 2019 m. rugpjūčio 4 d. atskirajame skunde ieÅ¡kovas visa apimtimi sutiko ir su paskola, ir su vekseliu, tačiau ginčijo jų paskaičiavimÄ . Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovas teikia skundus, kuriais yra siekiama nutolinti atsiskaitymÄ su atsakovu pagal vekselį ir paskolos sutartį bei pagal įsiteisėjusius teismo sprendimus.

11. Vekselio iÅ¡raÅ¡ymo data yra 2012 m. sausio 30 d., taigi, du metai ir devyni mėnesiai iki datos, kai ieÅ¡kovui paÅ¡lijo sveikata – 2014 m. spalio 22 d. VÅ¡Ä® Utenos ligoninės epikrizėje nurodyta, kad „praeityje buvęs sveikas“. Å iuo atveju nėra jokių egzistuojančių duomenų apie blogÄ ieÅ¡kovo sveikatÄ vekselio pasiraÅ¡ymo metu. Atsakovo teigimu, nėra pagrindo vekselį pripažinti negaliojančiu CK 1.89 straipsnio 1 dalies pagrindu.

12. Atsakovas G. K. atsiliepime prašė taikyti ieškinio senatį, ieškovo ieškinį atmesti, pakeisti G. K. procesinę padėtį į trečiojo asmens, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

13. Atsakovas nurodė, kad G. K. negali bÅ«ti laikomas byloje atsakovu, kadangi visas teises į ieÅ¡kovo skolas yra perleidęs Z. B. Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovas praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kadangi tokiems sandoriams nuginčyti yra taikomas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas, kuris skaičiuotinas nuo sandorio sudarymo dienos.

14. Pažymėjo, kad sveikatos problemos ieškovui atsirado, kai laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 22 d. iki 2014 m. gruodžio mėn. vidurio buvo komos būsenoje, o taip pat 2015 m. lapkričio 4 d. jam buvo atlikta širdies operacija. Vekselio išrašymo data yra 2012 m. sausio 30 d., o sveikata pašlijo 2014 m. spalio 22 d., todėl nėra jokios priežasties vekselį pripažinti negaliojančiu.

15. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė L. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 16. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 30 d. nutartimi ieškovo B. L. ieškinį atsakovams Z. B. ir G. K. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ir vykdomojo įrašo panaikinimo atmetė.

17. Teismas nurodė, kad ieškovas ginčija vekselį tuo pagrindu, jog jis tokio vekselio nėra išdavęs. Iš ginčo vekselio, kurio išrašymo data nurodoma 2012 m. sausio 30 d., turinio teismas nustatė, kad jis pasirašytas ieškovo vardu, ranka įrašyta jo vardas, pavardė, parašas; įsipareigojimo suma – 173 676 Lt. Ieškovas teigė, kad jis sudarė visus vėlesnius vekselius, kurių forma yra iš esmės identiška ginčo vekseliui. Ieškovas nurodė, kad išrašė 2012 m. kovo 13 d. vekselį 112 000 Lt sumai.

IÅ¡ jo sÄ skaitos banke iÅ¡raÅ¡o matyti, kad 2012 m. vasario 15 d. G. K. pervedė ieÅ¡kovui 110 000 Lt. IeÅ¡kovas neginčijo, kad atsakovams turėjo ir kitų piniginių įsipareigojimų. IeÅ¡kovas neginčijo aplinkybės, kad pagal minimus visus vekselius nėra sumokėjęs jokios pinigų sumos, nors pagal juos aptartas atsiskaitymas apytiksliai per vienÄ mėnesį nuo vekselio sudarymo dienos. Tuo atveju, jei Å¡ie ieÅ¡kovo pateikti teismui vekseliai galiotų, ieÅ¡kovas privalėjo atsiskaityti iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Taigi teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ir pagal ieÅ¡kovo keliamas versijas bÅ«tų pastoviai pradelsiama atsiskaityti, nors beveik kas vienÄ ar du mėnesius įsipareigojama atsiskaityti. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus vertino kritiÅ¡kai.

18. Teismas pažymėjo, jog ieÅ¡kovas neginčijo atsakovų nurodomos aplinkybės, kad ginčo vekselio pagrindu vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , ieÅ¡kovas skundė antstolio veiksmus, bet neginčijo paties vekselio. Teismas sutiko su atsakovų argumentais, kad sÄ Å¾iningai, protingai elgdamasis asmuo privalėjo ginčyti sandorį, tuo labiau, kai sandorio suma ženkli. IeÅ¡kovo bankroto byloje esantys duomenys iÅ¡ esmės patvirtino, kad iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo ieÅ¡kovas rėmėsi ginčo vekseliu kaip teisėtu sandoriu, patvirtinančiu jo įsiskolinimÄ , todėl, teismo vertinimu, tai leidžia abejoti ieÅ¡kovo sÄ Å¾iningumu.

19. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškovo pateikti įrodymai pakankamai ir objektyviai nepagrindė jo nurodytų aplinkybių, todėl nėra pagrindo pripažinti ginčo vekselį negaliojančiu. Tuo pačiu teismas netenkino ir kitų išvestinių reikalavimų.

20. Dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas vekselį ginčija ir kaip sandorį, sudarytÄ dėl valios ydingumo (trÅ«kumo), t. y. bendrais sandorių negaliojimo pagrindais, todėl Å¡iuo atveju sandoriams ginčyti taikomas bendras ieÅ¡kinio senaties terminas – 10 metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju Å¡is terminas nėra praleistas, todėl Å¡iuo pagrindu ieÅ¡kinio teismas neatmetė.

21. Dėl baudos skyrimo ieÅ¡kovui už nepagrįsto ieÅ¡kinio pateikimÄ teismas nurodė, kad neturi pagrindo vienareikÅ¡miÅ¡kai konstatuoti, jog ieÅ¡kovas sÄ moningai pareiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį. Byloje nėra pakankamai ir objektyvių duomenų, patvirtančių ieÅ¡kovo valiÄ pareikÅ¡ti nepagrįstÄ ieÅ¡kinį ar vilkinti ginčo nagrinėjimÄ pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį. Teismas atmetė praÅ¡ymÄ skirti baudÄ ieÅ¡kovui už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis.

22. Teismas sprendė, kad kiti dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikÅ¡mės bylai neturi, todėl atskirai jų neaptarė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 23. IeÅ¡kovas B. L. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. BylÄ praÅ¡o nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 23.1.

IeÅ¡kovas civilinę bylÄ dėl sunkios materialinės padėties vedė pats, o ne per atstovÄ . Pirmosios instancijos teismas tik formaliai iÅ¡aiÅ¡kino ieÅ¡kovui teises, nors, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ bei tai, kad ieÅ¡kovas nėra atstovaujamas advokato, turėjo iÅ¡aiÅ¡kinti ieÅ¡kovui teisę pateikti papildomus įrodymus, tačiau to nepadarė. Dėl to buvo neteisingai iÅ¡nagrinėta byla. 23.2. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė tinkamÄ teismų praktikÄ , tačiau byloje surinktus įrodymus vertino neteisingai. 23.3.

Teismas pagrįstai nurodė, kad naudojant vekselius apyvartoje turi bÅ«ti atsižvelgiama į jų paskirtį ir tikslus: ar vekselis iÅ¡duotas kaip skolos dokumentas ar kaip reikalavimo įvykdymo užtikrinimo priemonė. 23.4. Teismas formaliai konstatavo, kad iÅ¡ ginčo vekselio, kurio nurodoma iÅ¡raÅ¡ymo data 2012 m. sausio 30 d., turinio matyti, kad jis pasiraÅ¡ytas ieÅ¡kovo vardu, ranka įraÅ¡ytas jo vardas, pavardė, paraÅ¡as, įsipareigojimo suma – 173 676 Lt, tačiau nesiaiÅ¡kino, kokiu pagrindu 2012 m. sausio 30 d. vekselis pateko į apyvartÄ ir ar buvo pagrindas jam apskritai patekti į apyvartÄ . 23.5.

Teismas nekreipė dėmesio į ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus, kad G. K. 2012 m. vasario 15 d. 110 000 Lt bankinis pavedimas (paskola) padarytas 2012 m. vasario 14 d. iÅ¡duoto vekselio 112 000 Lt pagrindu. BÅ«tent Å¡ie dokumentai yra tarpusavyje susiję ir nesusiję su 2012 m. sausio 30 d. vekseliu. Å ie dokumentai patvirtina paskolos teisinius santykius tarp ieÅ¡kovo ir G. K.. Nors buvo sutarta, kad paskola bus 110 000 Lt, tačiau ieÅ¡kovas vekselį iÅ¡rašė 112 000 Lt sumai, nes 2 000 Lt buvo atlygis G. K. už paskolos įforminimÄ (mokestis notarui, hipotekos sutvarkymas).

G. K., paskolinęs 110 000 Eur be palÅ«kanų, tik tokiÄ sumÄ turėjo teisę reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovo. 2012 m. vasario 14 d. vekselis skiriasi nuo kitų pateiktų vekselių, nes Å¡is vekselis pasiraÅ¡ytas ir laiduotojos D. S., kuriai žinomos paskolos ir vekselio iÅ¡raÅ¡ymo aplinkybės. 23.6. G. K. 2012 m. sausio 30 d. vekselį, kuris neturi jokio sandorio pagrindo, pateikė nesÄ Å¾iningai į apyvartÄ . Tiek 2012 m. vasario 14 d. vekselis, tiek 2012 m. vasario 15 d. pavedimas patvirtina, kad nebuvo pagrindo 2012 m. sausio 30 d. vekseliui iÅ¡duoti.

IÅ¡ ieÅ¡kovo yra reikalaujama pinigų pagal 2012 m. sausio 30 d. vekselį, kuris jo pasiraÅ¡ytas ne 2012 m. sausio 30 d., o esant sunkioje sveikatos bÅ«klėje 2014 metų antroje pusėje. 23.7. Teismas netyrė aplinkybių, susijusių su tuo, kad visi vekseliai, patvirtinantys skolÄ G. K. iÅ¡raÅ¡yti G. K. vardu, tačiau ne visi Å¡ie vekseliai reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleisti Z. B., o tik vienas nesÄ Å¾iningai G. K. įgytas vekselis. 23.8. Bankrutavus SNORO bankui, kuriame ieÅ¡kovas turėjo paėmęs paskolÄ , ir iÅ¡kilus bÅ«tinybei grÄ Å¾inti kreditÄ , ieÅ¡kovas kreipėsi į senÄ pažįstamÄ Z.

B., norintį pirkti ieÅ¡kovo nekilnojamÄ jį turtÄ (sodybÄ , žemę) tam, kad jis padengtų ieÅ¡kovo kreditÄ SNORO bankui ir tuo pačiu nupirktų ieÅ¡kovo nekilnojamÄ jį turtÄ . Z. B. nurodė, kad kol kas jis negali pirkti turto, tačiau nurodė, kad ieÅ¡kovo finansines problemas sutvarkys per vaikystės draugÄ G. K., o per pusmetį pats nupirks nekilnojamÄ jį turtÄ . Visų vekselių iÅ¡raÅ¡ymas vyko Z. B. darbovietėje, jam paruoÅ¡us vekselių blankus. Z. B. ieÅ¡kovo turto nepirko. Pateiktas iÅ¡ieÅ¡kojimui vekselis yra iÅ¡gautas pasinaudojus ieÅ¡kovo prieÅ¡komine sveikatos bÅ«kle. 23.9.

Z. B. pasiÅ«lymu 2012 m. vasario 29 d. ieÅ¡kovas sudarė sutartį su G. K. dėl kitos paskolos ir Å¡ie santykiai buvo įforminti paskolos sutartimi. Jei skolinį įsipareigojimÄ pagal vekselį reikalavimo teisių perleidimo sutartimi G. K. perleido Z. B. 2013 m. vasario 18 d., tai skolinį įsipareigojimÄ pagal paskolos sutartį G. K. perleido Z. B. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi 2013 m. balandžio 24 d. Å ias aplinkybes patvirtina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-8956/2017 ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-972-232/2018, kurioje užfiksuoti Z.

B. paaiÅ¡kinimai, kad ieÅ¡kovas kreipėsi į Z. B. dėl pinigų paskolinimo, o jis pasiÅ«lė kreiptis į G. K.. Z. B. žinojo apie santykius tarp ieÅ¡kovo ir G. K., žinojo kada, kiek ir pagal kokias sutartis ieÅ¡kovas skolinosi pinigus, žinojo, kad 2012 m. sausio 30 d. vekselis negalėjo bÅ«ti iÅ¡duotas, nes jo iÅ¡davimui nebuvo jokio pagrindo. Kadangi abiems atsakovams žinomos 2012 m. sausio 30 d. vekselio patekimo į apyvartÄ aplinkybės, jie negali bÅ«ti laikomi sÄ Å¾iningais vekselio savininkais.

24. Atsakovai Z. B. ir G. K. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 24.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir iÅ¡samiai informavo ieÅ¡kovÄ apie jo turimas teises ir pareigas kiekvieno teismo posėdžio metu. Byla yra inicijuota ieÅ¡kovo, jam pateikus pareiÅ¡kimÄ dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Tam tikrose bylos stadijose ieÅ¡kovas tai dalyvaudavo procese vienas, tai naudodavosi advokato paslaugomis, t.y. vesti bylÄ per advokatÄ ar savarankiÅ¡kai ieÅ¡kovas kiekvienÄ kartÄ rinkdavosi pats.

Pasinaudodamas situacija, kad bankroto byloje nemokamas žyminis mokestis, ieÅ¡kovas joje pateikė ieÅ¡kinį dėl vekselio nuginčijimo (siekį taip iÅ¡vengti žyminio mokesčio sumokėjimo patvirtinto pats ieÅ¡kovas nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės). Teismas prieÅ¡ kiekvienÄ teismo posėdį ieÅ¡kovui iÅ¡samiai iÅ¡aiÅ¡kindavo jo teises. Be to, teismas, atidėdamas vienÄ iÅ¡ teismo posėdžių, rekomendavo ieÅ¡kovui bylÄ vesti su advokato pagalba. IeÅ¡kovas ne kartÄ skundė teismo priimamus procesinius sprendimus, todėl puikiai žino ir iÅ¡mano visas savo teises.

Be to, teismas priimdavo ieÅ¡kovo įrodymus ir ieÅ¡kovo teikiamų paaiÅ¡kinimų žodžiu metu, kai ieÅ¡kovas pradėdavo kalbėti apie byloje nesančius dokumentus, nors tokių atskirų praÅ¡ymų (priimti papildomus raÅ¡ytinius įrodymus) ieÅ¡kovas praÅ¡ymų stadijoje nebÅ«davo pateikęs. Taip pat teismas sudarė sÄ lygas, atidėdamas teismo posėdį, ieÅ¡kovui pateikti papildomus įrodymus. Taigi teismas, vykdydamas bendradarbiavimo pareigÄ , viso proceso metu kooperavo su ieÅ¡kovu, ne tik iÅ¡samiai kiekvienÄ kartÄ iÅ¡aiÅ¡kindamas jo teises, tačiau ir suteikdamas galimybę pasisakyti bei procese nuolat teikti papildomus įrodymus. 24.2.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir atskleidė bylos esmę. 24.3. IeÅ¡kovas elgiasi nesÄ Å¾iningai ir meluoja, siekdamas suklaidinti apeliacinės instancijos teismÄ , aiÅ¡kindamas, kad neva yra iÅ¡duotas kažkoks 2012 m. vasario 14 d. vekselis, kuris turi bÅ«ti sietinas su 2012 m. sausio 15 d. G. K. suteikta paskola, kai tuo tarpu ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas teigė, kad yra iÅ¡davęs daugybę vekselių ir turi galioti paskutinis, kurio data turėjo bÅ«ti ne vėlesnė nei 2014 metų (taigi ne 2012 m. vasario 14 d.).

Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas patvirtino, kad ant 2012 m. sausio 30 d. ginčo vekselio yra jo paraÅ¡as, jo ranka raÅ¡yta suma, vardas, pavardė ir asmens kodas. 24.4. IeÅ¡kovas kartu su pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, grįsdamas savo įsiskolinimus, pateikė ir 2012 m. sausio 30 d. ginčo vekselį 173 676 Lt sumai bei 2012 m. vasario 29 d. paskolos sutartį, kurios pagrindu ieÅ¡kovui buvo suteikta 140 000 Lt paskola. IeÅ¡kovas aiÅ¡kiai nurodė, kad Z. B. yra skolingas 50 462,84 Eur pagal vykdomosios bylos Nr. 005314/00997 duomenis ir 73 030,57 Eur pagal vykdomosios bylos Nr. 0053/16/00472 duomenis, t.y. ieÅ¡kovas patvirtino, pripažino ir prašė iÅ¡kelti jam fizinio asmens bankroto bylÄ , nes esami įsiskolinimai lėmė jo nemokumÄ .

Pažymėtina, kad 50 462,84 Eur įsiskolinimas sudaro 173 676 Lt vekselio sumos atitiktį (50 300 Eur) pridėjus vykdymo eigoje patirtos kitos iÅ¡ieÅ¡kojo iÅ¡laidas, o 73 030,57 Eur įsiskolinimo suma sudaro 40 546,80 Eur įsiskolinimÄ pagal 2012 m. vasario 29 d. paskolos sutartį bei priskaičiuotas palÅ«kanas nuo Å¡ios sumos. Å iuos įsiskolinimus ieÅ¡kovas pripažino pilna apimtimi ir fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo metu nekėlė klausimo dėl vekselio galimo negaliojimo ar jo neiÅ¡davimo 2012 metais.

IeÅ¡kovas ginčus pradeda tik tada, kai kyla realus pavojus, jog iÅ¡ jo turto bus iÅ¡ieÅ¡koma kreditorių naudai. 24.5. Kadangi ieÅ¡kovas vekselį ginčija CK 1.89 straipsnio 1 dalies pagrindu, jis turėjo įrodyti, kad pasirašė vekselį, negalėdamas suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės, t.y. fakto, kad skolinasi pinigus ir privalės vekselyje nurodytÄ sumÄ grÄ Å¾inti, tačiau tokių aplinkybių neįrodė. Tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas teigia, kad vekselį pasirašė komos bÅ«klėje (apeliaciniame skunde nurodo, kad prieÅ¡kominėje bÅ«senoje), tačiau vekselio data yra 2012 m. sausio 30 d., o ieÅ¡kovo sveikatos sutrikimai prasidėjo tik 2014 metų pabaigoje. 24.6.

Ieškovas patvirtino, kad buvo įsiskolinęs atsakovams ne tik pagal 2012 m. vasario 29 d. paskolos sutartį, kad už gautas pinigines lėšas atsiskaitė su kitais asmenimis, kad nėra gražinęs jokių sumų nei pagal paskolos sutartį, nei pagal vekselį ir t.t. 24.7. Šiuo konkrečiu atveju turėtų būti taikomi kasacinio teismo išaiškinimai dėl to, kad vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas ir prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio, taip pat yra abstrakti, vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo.

Tai lemia, kad vekselio davėjas, reikšdamas pirmajam vekselio turėtojui prieštaravimus, grindžiamus jų asmeniniais santykiais, privalo įrodyti, jog nebuvo prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindo arba kad jis negalioja. Apeliacinės instancijos teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ analizuodamas skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali bÅ«ti peržengtos tada, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

26. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

27. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuriuo buvo atmestas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ir vykdomojo įraÅ¡o panaikinimo, pareikÅ¡tas fizinio asmens bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl teismo procesinio sprendimo pagal ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį teisinės reikÅ¡mės, nutraukus fizinio asmens bankroto bylÄ 28. Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas B. L. 2018 m. spalio 19 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ , praÅ¡ydamas jam iÅ¡kelti bankroto bylÄ . Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi pareiÅ¡kėjui B. L. iÅ¡kelta bankroto byla. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-228-864/2019 pirmosios instancijos teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį paliko nepakeistÄ .

29. Bankroto bylos nagrinėjimo eigoje, 2019 m. lapkričio 5 d. B. L. pateikė į savo bankroto bylÄ ieÅ¡kinį atsakovams Z. B. ir G. K., kuriuo prašė pripažinti 2012 m. sausio 30 d. paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį negaliojančiu; panaikinti Kauno m. 15-ojo notarų biuro 2014 m. lapkričio 5 d. vykdomÄ jį įraÅ¡Ä ; pripažinti, kad atsakovas Z. B. turėjo pateikti vykdyti paskutinį ieÅ¡kovo iÅ¡raÅ¡ytÄ vekselį.

30. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 15 d. nutartimi ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsisakė priimti. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-104-619/2020 pirmosios instancijos teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį panaikino ir perdavė ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

31. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. teisėjo rezoliucija ieškovo ieškinys buvo priimtas ir ieškovui nustatytas 14 dienų terminas ieškinio su priedais tinkamai patvirtintoms kopijoms pateikti. Ieškovas 2020 m. vasario 18 d. pateikė teismui tinkamai patvirtinto ieškinio ir jo priedų kopijas.

32. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 30 d. nutartimi ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ir vykdomojo įraÅ¡o panaikinimo atmetė. IeÅ¡kovas dėl teismo nutarties pateikė apeliacinį skundÄ , kuris nagrinėjamas Å¡ioje byloje apeliacine tvarka.

33. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi nutraukė bankrutuojančio B. L. bankroto bylÄ Nr. 2FB-290-592/2020. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-615-577/2021 pirmosios instancijos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartį paliko nepakeistÄ .

34. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, byloje susiklostė situacija, kuomet ieškovo ieškinys dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ir vykdomojo įrašo panaikinimo buvo išnagrinėtas ir teismo procesinis sprendimas priimtas fizinio asmens B. L. bankroto byloje, kuri vėliau nutraukta.

35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju B. L. bankroto bylos nutraukimas savaime neturi įtakos byloje 2020 m. spalio 30 d. priimto teismo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui ir nesudaro kliūčių nagrinėti Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka. Pažymėtina, jog ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys iÅ¡nagrinėtas fizinio asmens bankroto byloje, iÅ¡ esmės reiÅ¡kia tik proceso ekonomiÅ¡kumo, koncentracijos, akumuliacijos principų įgyvendinimÄ , visus klausimus, tarp jų ir ginčus, susijusius su turtiniais reikalavimais, sprendžiant bankroto bylÄ nagrinėjančiame teisme.

36. Nagrinėjamu atveju tarp ieškovo B. L. ir atsakovų Z. B. bei G. K. kilęs ginčas dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ir vykdomojo įrašo panaikinimo vertintinas kaip savarankiškas ginčas, kurio išsprendimas turi materialinės teisinės reikšmės ginčo šalims, nepriklausomai nuo fizinio asmens bankroto bylos ir/ar jos baigties.

37. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teisėjų kolegija nagrinėja ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ iÅ¡ esmės ir toliau pasisako dėl ieÅ¡kovo apeliacinio skundo ir atsakovų atsiliepimo į apeliacinį skundÄ faktinių ir teisinių argumentų. Dėl naujų įrodymų ir raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų priėmimo 38. IeÅ¡kovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė ir praÅ¡o prijungti naujus įrodymus – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-8956/2017 ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-972-232/2018, taip pat atsakovo Z. B. atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį civilinėje byloje Nr. 2-8956/2017. Nurodo, kad Å¡ių įrodymų bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau, teismui nepasisakius dėl atsakovų (ne)sÄ Å¾iningumo gaunant vekselį.

39. Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo, kad ieÅ¡kovas, teikdamas papildomus įrodymus, jų nepraÅ¡o prijungti prie bylos, be to, ieÅ¡kovas nepagrindė Å¡ių įrodymų sÄ sajumo su nagrinėjama byla. Pasak atsakovų, praÅ¡omi prijungti įrodymai yra susiję su teismų iÅ¡nagrinėta byla dėl 2012 m. vasario 29 d. paskolos sutartyje Å¡alių susitartų palÅ«kanų dydžio, o ne dėl vekselio pasiraÅ¡ymo aplinkybių, todėl jie neturi jokios įtakos sprendžiant šį ginÄÄ .

Be to, ieÅ¡kovas Å¡iuos įrodymus turėjo galimybę pateikti pirmosios instancijos teismui. Atsakovai pažymi, kad nepagrįsti ieÅ¡kovo argumentai, kad Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo teismui nepasisakius dėl atsakovų (ne)sÄ Å¾iningumo, gaunant ginčo vekselį, kadangi pirmosios instancijos teismas iÅ¡klausė ir vertino tiek žodinius, tiek raÅ¡ytinius ieÅ¡kovo argumentus ir įrodymus, kuriais ieÅ¡kovas rėmėsi, kvestionuodamas atsakovų sÄ Å¾iningumÄ dėl neva tikrosios vekselio datos.

Be to, siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti ieÅ¡kovo nurodytas vekselio pasiraÅ¡ymo aplinkybes, teismas savo iniciatyva pripažino atsakovo Z. B. dalyvavimÄ teismo posėdyje bÅ«tinu, todėl tiek teismas, tiek ieÅ¡kovas turėjo galimybę užduoti kausimus visais rÅ«pimais klausimais ir iÅ¡girsti atsakovo teikiamus paaiÅ¡kinimus, susijusiais su teisingu bylos iÅ¡nagrinėjimu.

40. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar galėjo Å¡is konkretus įrodymas bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ bei atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ sprendžiant Å¡alių ginÄÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 37-38 punktai; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

41. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo praÅ¡omi prijungti teismų procesiniai sprendimai kitoje civilinėje byloje, taip pat joje pateiktas atsakovo Z. B. atsiliepimas nėra tiesiogiai susiję su Å¡ioje byloje ieÅ¡kovo pareikÅ¡tu reikalavimu dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ir vekselio pagrindu iÅ¡duoto vykdomojo įraÅ¡o panaikinimu, todėl juos atsisakytina priimti. Pažymėtina ir tai, kad nepagrįsti ieÅ¡kovo teiginiai, jog Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau, kadangi ieÅ¡kovas, formuluodamas ieÅ¡kinio dalykÄ ir nurodydamas pagrindÄ , rinkosi savo pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ , taigi pats sprendė, kaip įrodinės ieÅ¡kinio reikalavimÄ pagrindžiančias aplinkybes ir kokius įrodymus teiks.

PraÅ¡omų priimti dokumentų datos leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas turėjo galimybę juos pateikti pirmosios instancijos teismui. Be to, paminėtina ir tai, kad esant bÅ«tinybei, teismas turi teisę pats naudoti duomenis iÅ¡ viešų registrų, tarp jų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

42. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus Å¡alys galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiÅ¡kinimų turinys neprieÅ¡tarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundÄ yra draudžiama. Draudimas keisti (papildyti) apeliacinį skundÄ taikomas ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis).

43. IeÅ¡kovas iki apeliacinio skundo nagrinėjimo 2021 m. vasario 22 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui papildomus paaiÅ¡kinimus, susijusius su apeliaciniame skunde jau iÅ¡dėstytais argumentais. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovo papildomi paaiÅ¡kinimai tik detalizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas Å¡iuos ieÅ¡kovo papildomus paaiÅ¡kinimus priima. Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka 44. IeÅ¡kovas praÅ¡o apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi, pasak jo, Å¡i civilinė byla yra iÅ¡skirtinio sudėtingumo, susijusi su atsakovų sÄ Å¾iningumu gaunant vekselį ir jį realizuojant. Be to, ieÅ¡kovo teigimu, nagrinėjant apeliacinį skundÄ Å¾odinio proceso tvarka, atsakovams bÅ«tų suteikta galimybė pasisakyti dėl jų sÄ Å¾iningumo ir ieÅ¡kovo pateiktų įrodymų.

45. Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo, kad nėra pagrindo nagrinėti bylos žodinio proceso tvarka. Pasak atsakovų, ieÅ¡kovas apeliaciniame skunde nenurodė jokių iÅ¡imtinių sÄ lygų, turinčių įtakos žodiniam nagrinėjimui. Nors ieÅ¡kovas nurodo, kad tokiu bÅ«du bus sudaryta galimybė atsakovams atsikirsti į apeliacinio skundo argumentus, tačiau Å¡ia teise atsakovai pasinaudoja teikdami atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ . IeÅ¡kovas taip pat nepagrindžia iÅ¡skirtinio bylos sudėtingumo.

Nei fakto, nei teisės klausimais byla nepasižymi ypatingu sudėtingumu, byloje dalyvaujančių asmenų skaičius, nei bylos apimtis nėra dideli. Taikomų materialiosios teisės aktų spektras apsiriboja CK ir Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymu. Be to, visos ginčui teisingai išspręsti reikalingos faktinės aplinkybės išsiaiškintos atsakovui Z. B. dalyvaujant teismo posėdyje, teikiant paaiškinimus, atsakant į visus jam pateiktus klausimus.

46. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. CPK 322 straipsnis numato, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog nors apeliacinės instancijos teismas ir turi iÅ¡ esmės absoliučiÄ diskrecijÄ pasirinkti kitÄ bylos nagrinėjimo formÄ , t. y. nagrinėti bylÄ Å¾odinio ar raÅ¡ytinio proceso tvarka, visgi Å¡alys gali nurodyti iÅ¡imtines aplinkybes, dėl kurių bÅ«tinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483-684/2016, 32 punktas; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018, 53 punktas).

47. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinybės nagrinėti apeliacinį skundÄ Å¾odinio proceso tvarka. Byloje pareikÅ¡ti reikalavimai ir Å¡alių pozicijos yra aiÅ¡kios, Å¡alys buvo iÅ¡klausytos teismo posėdžių metu. Byloje taip pat yra pakankamai raÅ¡ytinių įrodymų, kuriuos analizuojant kartu su Å¡alių paaiÅ¡kinimais bei apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodytais argumentais, tinkamas skundžiamo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas ir raÅ¡ytinio proceso tvarka.

IeÅ¡kovo argumentai, kad apeliacinį skundÄ nagrinėjant žodinio proceso tvarka, atsakovams bÅ«tų suteikta galimybė pasisakyti dėl ieÅ¡kovo argumentų ir pateiktų įrodymų, nelemia bÅ«tinybės bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsakovai atsikirsti į ieÅ¡kovo argumentus turėjo galimybę tiek pirmosios instancijos teisme, tiek, susipažinę su ieÅ¡kovo apeliaciniu skundu, savo argumentus nurodyti atsiliepime į apeliacinį skundÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡i byla pagal reiÅ¡kiamÄ reikalavimÄ ir įrodinėtinas aplinkybes nelaikytina iÅ¡skirtinio sudėtingumo, ieÅ¡kovas to taip pat nepagrindė.

IÅ¡imtinių aplinkybių, kurios pagrįstų apeliacinio skundo nagrinėjimÄ Å¾odinio proceso tvarka, ieÅ¡kovas nenurodė, tokių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija. Esant Å¡ioms aplinkybėms, tenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka nėra pagrindo, apeliacinis skundas nagrinėtinas raÅ¡ytinio proceso tvarka. Dėl teismo vaidmens, iÅ¡aiÅ¡kinant Å¡alims teises ir pareigas 48. IeÅ¡kovas nurodo, kad civilinę bylÄ dėl sunkios materialinės padėties vedė pats, o ne per atstovÄ .

Pažymi, kad teismas tik formaliai iÅ¡aiÅ¡kino jam teises, nors, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ bei tai, kad ieÅ¡kovas nėra atstovaujamas advokato, turėjo iÅ¡aiÅ¡kinti ieÅ¡kovui teisę pateikti papildomus įrodymus, ko nepadarė. Dėl to, pasak ieÅ¡kovo, buvo neteisingai iÅ¡nagrinėta byla. Teisėjų kolegija su Å¡iais ieÅ¡kovo teiginiais nesutinka.

49. Nustatyta, kad byla pagal ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ir vykdomojo įraÅ¡o panaikinimo atsakovams buvo paskirta nagrinėti teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka 2020 m. liepos 8 d., 9.15 val., taip pat 2020 m. spalio 1 d., 11.00 val. Susipažinus su teismo proceso, vykusio pirmosios instancijos teisme, garso įraÅ¡ais, nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, vykdydamas iÅ¡aiÅ¡kinimo pareigÄ Å¡alims, įstatymo nuostatų nepažeidė.

50. Teismas iÅ¡aiÅ¡kino CPK 42 straipsnio 1 dalyje numatytas teises ieÅ¡kovui, paklausė, ar Å¡ias teises ieÅ¡kovas suprato, tačiau ieÅ¡kovas neteigė, kad jam jo teisės bÅ«tų neaiÅ¡kios, neteikė dėl to jokių pastabų. Pažymėtina ir tai, kad 2020 m. liepos 8 d. teismo posėdžio metu, bylÄ pradėjus nagrinėti iÅ¡ esmės, Å¡alims buvo iÅ¡aiÅ¡kinta teisė pateikti teismui papildomus įrodymus ar praÅ¡ymus, susijusius su įrodymais, ne vėliau kaip 20 dienų iki kito teismo posėdžio, taip pat teismas atskirai iÅ¡aiÅ¡kino ieÅ¡kovui teisę turėti byloje advokatÄ . Tai, ar bylÄ vesti pačiam ar per atstovÄ , sprendžia pati Å¡alis, todėl jai ir kyla tokio pasirinkimo padariniai, juolab teismui iÅ¡aiÅ¡kinus teisę ieÅ¡kovui byloje turėti atstovÄ .

51. Pažymėtina ir tai, kad teismas ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kino ieÅ¡kovui teisę teikti papildomus įrodymus, tačiau teismas neturi pareigos, tuo pačiu ir teisės nurodyti, kokius konkrečius įrodymus ieÅ¡kovas turėtų pateikti į bylÄ , įrodinėdamas ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančias aplinkybes. Tokia teisė ir pareiga priklauso ieÅ¡kovui, kuris yra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl turi bÅ«ti aktyvus įrodinėjant jam reikÅ¡mingas aplinkybes. Teismo vaidmuo turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas, iÅ¡aiÅ¡kinimo pareiga neturi pažeisti Å¡alių dipozityvumo ir rungimosi principų, suteikiant pranaÅ¡umÄ vienai kuriai iÅ¡ Å¡alių įrodinėjimo procese.

52. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nevykdė įstatyme numatytos išaiškinimo pareigos, dėl ko buvo pažeistos proceso teisės normos ir dėl to neteisingai išspręsta byla, atmestini kaip nepagrįsti. Dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu 53. Ieškovas pirmosios instancijos teisme, prašydamas pripažinti negaliojančiu 2012 m. sausio 30 d. vekselį, nurodė, kad vekselio tokiai datai nepasirašė, jam nėra žinomos šio vekselio ir ieškovo parašo ant jo atsiradimo aplinkybės. Nurodė, kad 2012 m. sausio 30 d. vekselio suma – 173 676 Lt, negalėjo būti tokia didelė.

Teigė, kad vekselis galėjo būti pasirašytas 2014 metais, ieškovui esant sunkios sveikatos būklės, dėl ko jis nesuprato atliekamų veiksmų reikšmės ir vekselio pasirašymas neatitiko jo tikrosios valios. Ieškovas nurodė, kad nors jis yra veiksnus, tačiau nuo 2014 m. spalio 22 d. iki 2014 m. gruodžio mėn. vidurio buvo komos būklės, o 2015 m. lapkričio 4 d. jam operuota širdis. Atsižvelgdamas į tai, 2012 m. sausio 30 d. vekselį prašė pripažinti negaliojančiu CK 1.89 straipsnio 1 dalies pagrindu.

54. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad 2012 m. sausio 30 d. vekselis pasiraÅ¡ytas ieÅ¡kovo, ieÅ¡kovas turėjo ir kitų skolinių įsipareigojimų atsakovams, įvertinęs vekselių iÅ¡raÅ¡ymo praktikÄ , ieÅ¡kovo elgesį bankroto proceso metu (iÅ¡ pradžių vekseliu grindžiant ieÅ¡kovo nemokumÄ praÅ¡ant jam iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ , tačiau vėliau jį praÅ¡ant pripažinti negaliojančiu), sprendė, kad ieÅ¡kovo pateikti įrodymai nepagrindė jo nurodytų aplinkybių, todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė.

55. Ieškovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, nurodydamas, kad teismas neįvertino aplinkybių, kaip 2012 m. sausio 30 d. vekselis atsidūrė apyvartoje, kokia jo paskirtis ir tikslas – ar jis išduotas kaip skolos dokumentas, ar kaip reikalavimo įvykdymo užtikrinimo priemonė. Nurodo, kad šalių tarpusavio santykius patvirtina 2012 m. vasario 15 d. 110 000 Lt bankinis pavedimas (paskola), padarytas 2012 m. vasario 14 d. išduoto vekselio 112 000 Lt pagrindu, o šie dokumentai nėra niekaip susiję su 2012 m. sausio 30 d. vekseliu.

Teigia, kad atsakovas G. K. 2012 m. sausio 30 d. vekselį, kuris neturi jokio sandorio pagrindo, pateikė nesÄ Å¾iningai į apyvartÄ . IeÅ¡kovas pažymi, kad neteisinga situacija, kuomet iÅ¡ ieÅ¡kovo yra reikalaujama pinigų pagal 2012 m. sausio 30 d. vekselį, kuris jo pasiraÅ¡ytas ne 2012 m. sausio 30 d., o jam esant sunkioje sveikatos bÅ«klėje 2014 metų rugsėjo mėn. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentus, atmeta juos kaip neįrodytus dėl žemiau nurodomų motyvų.

56. Civilinės teisės prasme vekselis – tai savarankiÅ¡kas civilinių teisių objektas, piniginis vertybinis popierius (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnio 6 dalis). Vekselis, kaip vertybinis popierius, įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį iÅ¡rašęs asmuo be sÄ lygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrÄ pinigų sumÄ vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – Ä®PVÄ®) 2 straipsnio 1 dalis).

Taigi pagal įstatyme įtvirtintÄ reglamentavimÄ vekselis patvirtina besÄ lygiÅ¡kÄ mokėjimo pareigÄ ir iÅ¡ Å¡ios pareigos atsiradusiÄ reikalavimo teisę. Be to, vekselis, kaip vertybinis popierius, gali laisvai dalyvauti civilinėje apyvartoje, t. y. bÅ«ti perleistas nesilaikant prievolių teisės reikalavimo perleidimo taisyklių (CK 1.101 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-100-469/2019).

57. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, aiÅ¡kindamas vekselius reglamentuojančias teisės normas, formuoja praktikÄ ta linkme, kad nebÅ«tų pažeidžiama ir iÅ¡kreipiama vekselio teisinė esmė, pagal kuriÄ Â vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besÄ lygiÅ¡kÄ , nepriklausančiÄ nuo jos atsiradimo pagrindo reikalavimo teisę į vekselyje nurodytÄ pinigų sumÄ ir kartu įtvirtinantis besÄ lygiÅ¡kÄ skolininko pagal vekselį pareigÄ sumokėti Å¡iÄ sumÄ teisėtam vekselio turėtojui. Kasacinis teismas nutartyse yra pabrėžęs, kad vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo vieÅ¡Ä patikimumÄ , specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotÄ vekselio davėjo galimybę reikÅ¡ti prieÅ¡taravimus vekselio turėtojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010).

58. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima viena iš vekselio savybių – vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Vekselio išrašymas – abstraktus vienašalis sandoris. Dėl šio abstraktaus vienašalio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2008 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008; 2019 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019; 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2020).

59. Taip pat kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad vekselio abstraktumo savybė negali bÅ«ti suabsoliutinta, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Taigi vekselio abstraktumo savybė nereiÅ¡kia, kad vekselis gali patekti į apyvartÄ visiÅ¡kai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo iÅ¡davimo pagrindo negaliojimÄ , arba kai tas pagrindas iÅ¡nyksta dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-421/2016).

60. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad iÅ¡duodant ir naudojant vekselius civilinėje apyvartoje turi bÅ«ti atsižvelgiama į jų paskirtį ir tikslus: ar vekselis buvo iÅ¡duotas kaip skolos dokumentas, ar kaip reikalavimo įvykdymo užtikrinimo priemonė; kai prievolė užtikrinama vekseliu, jo ryÅ¡ys su pradine prievole pasireiÅ¡kia tuo, jog sandorio, kurio pagrindu iÅ¡duotas vekselis, teisinė padėtis (teisėtumas, vykdymo eiga, prisiimtų prievolių pasibaigimas) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai; kreditoriaus reikalavimo teisė tokiu atveju yra apribota, ir iÅ¡ atsakingų už prievolės įvykdymÄ asmenų (vieno ar visų) jis gali reikalauti tik tiek, kiek jo iÅ¡ sandorio kilusi teisė pažeista ir kiek nustato įstatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-695/2016).

61. Kadangi vekselio iÅ¡raÅ¡ymas yra valinis veiksmas, galimi atvejai, kai asmens, t. y. vekselio davėjo, veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tokiais atvejais vekselį iÅ¡rašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo. Kai vekselio pasiraÅ¡ymas neatitinka vidinės vekselio davėjo valios, sÄ Å¾iningas, teisingas, protingas, apdairus ir rÅ«pestingas asmuo turėtų iÅ¡ karto jį ginčyti. Kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iÅ¡ abstraktaus pobÅ«džio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta prieÅ¡ingai. Dėl to, kad vekselis yra abstraktaus vienaÅ¡alio sandorio rezultatas ir prievolė, atsiradusi iÅ¡ abstraktaus sandorio, taip pat yra abstrakti, vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Tai lemia, kad vekselio davėjas, reikÅ¡damas pirmajam vekselio turėtojui prieÅ¡taravimus, grindžiamus jų asmeniniais santykiais, privalo įrodyti, jog nebuvo prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindo arba kad jis negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2011; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2012; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-507-684/2018).

62. Ä®PVĮ 19 straipsnyje nurodyta, kad įsipareigoję pagal vekselį asmenys gynybai negali vekselio turėtojui pareikÅ¡ti prieÅ¡taravimų, grindžiamų asmeniniais jų ir vekselio davėjo santykiais, nebent vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia bÅ«tų veikęs skolininko nenaudai. Vekselį iÅ¡rašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo, tačiau tokiu atveju bÅ«tent vekselio davėjui tenka pareiga pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių jo prievolę pagal ginčijamÄ vekselį, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui iÅ¡duoti arba kad tas pagrindas negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2013, 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-248/2015).

63. Tinkamas teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimas, visų pirma, siejamas su ieÅ¡kovo pareiga tiksliai suformuluoti ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ieÅ¡kinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieÅ¡kovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo bÅ«das. IeÅ¡kovas turi teisę ir pareigÄ pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ , t. y. suformuluoti jį taip, kad bÅ«tų aiÅ¡ku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iÅ¡keliant bylÄ , nes bÅ«tent tinkamas ieÅ¡kinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamÄ teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimÄ , leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindÄ Ä¯statymo nustatytu ir ieÅ¡kovo pasirinktu bÅ«du operatyviai ir visiÅ¡kai iÅ¡spręsti ginÄÄ , apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2011 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2011; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).

AiÅ¡kus ieÅ¡kinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo iÅ¡dėstymas yra Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo ir rungtyniÅ¡kumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013). Nors proceso įstatyme nustatytas reikalavimas ieÅ¡kinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiÅ¡kiamas reikalavimas, bei Å¡ias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, tačiau nereikalaujama, kad į teismÄ besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiÅ¡kai kvalifikuotų ginÄÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).

64. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad viena vertus ieÅ¡kovas dėsto teiginius, jog 2012 m. sausio 30 d. vekselis į apyvartÄ pateko nepagrįstai, dėl nesÄ Å¾iningų atsakovų veiksmų, kad tam nebuvo jokio teisinio pagrindo – sandorio, kad jis jo nepasirašė, tačiau kita vertus teigia, kad toks vekselis ieÅ¡kovo galėjo bÅ«ti pasiraÅ¡ytas ne 2012 m. sausio 30 d., o 2014 metų rugsėjo mėn., ieÅ¡kovui esant sunkios sveikatos bÅ«klės, dėl ko yra pagrindas jį pripažinti negaliojančiu pagal CK 1.89 straipsnio 1 dalį.

Taigi, ieÅ¡kovas, rinkdamasis savo pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ , formuluodamas ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nurodydamas ieÅ¡kinio pagrindÄ , aiÅ¡kiai apibrėžė bylos nagrinėjimo ribas. Pirmosios instancijos teismas bylÄ pagal ieÅ¡kinį dėl sandorio negaliojimo nagrinėjo ieÅ¡kovo nurodytu pagrindu, pagrįstai pagal CK 1.89 straipsnio 1 dalį vertindamas, ar sandorio sudarymo metu ieÅ¡kovas buvo tokios bÅ«klės, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti. Reikalavimų pripažinti ginčo vekselį negaliojančiu kokiu nors kitu pagrindu byloje pareikÅ¡ta nebuvo.

65. Nors ieškovas teigia, kad 2012 m. sausio 30 d. vekselio nepasirašė, jog tam nebuvo jokio teisinio pagrindo (sandorio), nurodydamas, kad šalių tarpusavio santykius patvirtina 2012 m. vasario 15 d. 110 000 Lt bankinis pavedimas (paskola), padarytas 2012 m. vasario 14 d. išduoto vekselio 112 000 Lt pagrindu, tuo pačiu pats apeliaciniame skunde pažymi, kad šie dokumentai nėra niekaip susiję su 2012 m. sausio 30 d. vekseliu.

66. Kaip jau buvo minėta, kai teisinis santykis atsiranda iÅ¡ abstraktaus sandorio, skolininkas (vekselio davėjas) privalo įrodyti, kad nėra tokio teisinio santykio pagrindo. Tuo atveju, bÅ«tent jis, vekselio davėjas, o ne vekselio turėtojas turėtų pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių jo prievolę pagal ginčijamÄ vekselį, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo iÅ¡duoti vekselį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65-916/2018).

67. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Å¡alys bendravo ilgÄ laikÄ , tarp Å¡alių buvo susiklosčiusi vekselių iÅ¡raÅ¡ymo praktika, ieÅ¡kovas ne kartÄ iÅ¡rašė atsakovui G. K. vekselius. IeÅ¡kovo argumentai, kad 2012 m. sausio 30 d. vekselis iÅ¡duotas nepagrįstai vien todėl, kad tarp Å¡alių atsiradusius sutartinius santykius patvirtina 2012 m. vasario 14 d. vekselis 112 000 Lt sumai ir 2012 m. vasario 15 d. atliktas atsakovo G. K. pavedimas ieÅ¡kovui 110 000 Lt sumai, atmestini kaip nepagrįsti.

Pažymėtina, kad vekselis yra abstraktus sandoris, jo atsiradimo aplinkybės gali bÅ«ti siejamos nebÅ«tinai su paskolos teisiniais santykiais, vekseliu įtvirtinama besÄ lygiÅ¡ka vekselio davėjo teisė sumokėti jame nurodytÄ sumÄ . Å iuo atveju ieÅ¡kovas, kvestionuodamas vekselio patekimo į apyvartÄ aplinkybes, iÅ¡ esmės remiasi tik po to sekančio atsakovo G. K. atlikto bankinio pavedimo ir kito vekselio iÅ¡raÅ¡ymo faktu, tačiau Å¡ios aplinkybės savaime nepatvirtina to, jog nebuvo jokio kito teisinio pagrindo 2012 m. sausio 30 d. vekseliui patekti į apyvartÄ .

Šių aplinkybių ieškovas neįrodė (CPK 178 straipsnis). Priešingai, kaip matyti, vekselis pasirašytas ieškovo vardu, ranka įrašytas jo vardas, pavardė, parašas; įsipareigojimo suma. Ieškovas šių aplinkybių neginčijo.

68. Byloje surinkti įrodymai nesudaro pagrindo sutikti su ieÅ¡kovo argumentais, kad 2012 m. sausio 30 d. vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia veikė vekselio davėjo (ieÅ¡kovo) nenaudai, kad jo pateiktas vekselis neatitinka vekselyje nurodytos ieÅ¡kovo valios sumokėti jame nurodytÄ sumÄ . IeÅ¡kovo argumentai, kad teismas suabsoliutino ne tik vekselio abstraktumÄ , tačiau ir ieÅ¡kovo pareigÄ Ä¯rodinėti aplinkybes, nepagrįsti. Nors atsakovai nenurodė konkrečių argumentų dėl vekselio atsiradimo aplinkybių, tačiau ir ieÅ¡kovas neįrodė, jog 2012 m. sausio 30 d. vekseliui patekti į apyvartÄ nebuvo jokio teisinio pagrindo, nors tokių aplinkybių įrodinėjimo pareiga Å¡iuo atveju teko bÅ«tent ieÅ¡kovui.

Ieškovas tik apsiribojo argumentais dėl kito vekselio (2012 m. vasario 14 d.) ir jo pagrindu atlikto bankinio pavedimo (2012 m. vasario 15 d.) aplinkybių, kurios, kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju savaime nepaneigia to, jog 2012 m. sausio 30 d. vekselis negalėjo būti išrašytas.

69. Nors ieÅ¡kovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neįvertino byloje esančių įrodymų dėl vekselio iÅ¡davimo teisinio santykio, ar ginčijamas vekselis buvo iÅ¡duotas kaip skolos dokumentas, ar kaip užtikrinimo priemonė, tačiau nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad byloje nebuvo pagrindo tirti vekselio kitokios paskirties, kadangi ieÅ¡kovas ir neteigė, kad vekselis buvo prievolės užtikrinimo priemonė. IeÅ¡kovas iÅ¡ esmės neigė tik buvus kokį nors pagrindÄ iÅ¡duoti ginčo vekselį.

70. Be to, pažymėtina ir tai, kad ieÅ¡kovo pozicija nenuosekli, nes ginčydamas 2012 m. sausio 30 d. vekselio patekimo į apyvartÄ aplinkybes, ieÅ¡kovas nurodo, kad toks vekselis visgi galėjo bÅ«ti pasiraÅ¡ytas 2014 m. rugsėjo mėn., tačiau ieÅ¡kovui esant sunkios sveikatos bÅ«klės (nuo 2014 m. spalio 22 d. iki 2014 m. gruodžio mėn. vidurio esant komoje), dėl ko jis negalėjo suprasti atliekamų veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti, todėl iÅ¡duotas vekselis pripažintinas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio 1 dalies pagrindu.

71. Pagal CK 1.89 straipsnio 1 dalį fizinio asmens, kuris nors ir bÅ«damas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios bÅ«senos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu. CK nekelia reikalavimų priežasčiai, lėmusiai atitinkamÄ asmens bÅ«senÄ . Pasisakydamas dėl CK 1.89 straipsnio aiÅ¡kinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės, turi atsižvelgti į duomenis apie Å¡io asmens bÅ«senÄ sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumÄ ar žalingumÄ , pagrįstumÄ ir kt.).

Asmens bÅ«senÄ , kaip juridinį faktÄ , gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrÄ asmens bÅ«senÄ sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010; 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016)).

72. Nors nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, kad 2012 m. sausio 30 d. vekselis galėjo būti pasirašytas 2014 m. rugsėjo mėnesį jam esant prieškominėje (prieš tai teigiant, kad komos) būsenoje, kadangi jis nuo 2014 m. spalio 22 d. iki 2014 m. gruodžio mėn. vidurio buvo komos būklės, o 2015 m. lapkričio 4 d. jam operuota širdis, tačiau šie ieškovo teiginiai vertintini kritiškai.

73. Visų pirma, pažymėtina, kad ieÅ¡kovas byloje neįrodė aplinkybių, kad 2012 m. sausio 30 d. vekselis negalėjo bÅ«ti suraÅ¡ytas ta data, kuria jis iÅ¡duotas. Antra, ieÅ¡kovas neįrodė ir to, jog 2012 m. sausio 30 d. vekselis suraÅ¡ytas ieÅ¡kovui esant tokios sveikatos bÅ«klės, kuri neleistų jam suvokti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti, dėl ko bÅ«tų pagrindas pripažinti vekselį negaliojančiu CK 1.89 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pažymėtina, kad vekselis data yra 2012 m. sausio 30 d., o ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės, susijusios su jo sveikatos bÅ«kle, apima 2014-2015 metų laikotarpį. Duomenų apie ieÅ¡kovo sveikatos bÅ«klę, galėjusiÄ turėti įtakos jam iÅ¡reiÅ¡kiant tikrÄ jÄ valiÄ 2012 m. sausio 30 d. vekselio suraÅ¡ymo metu, ieÅ¡kovas nepateikė (CPK 178 straipsnis).

74. Netgi ieÅ¡kovui nurodant (nors to ir neįrodžius), kad vekselis galėjo bÅ«ti suraÅ¡ytas 2014 m. rugsėjo mėn., pastebėtina, kad ieÅ¡kovo teiginiai apie jo esÄ patirtÄ komos bÅ«senÄ nuo 2014 m. spalio 22 d. iki 2014 m. gruodžio mėn. vidurio apima laikotarpį jau po ieÅ¡kovo nurodytos galimos vekselio pasiraÅ¡ymo datos (2014 m. rugsėjo mėn.), todėl taip pat nepagrindžia jo negaliojimo. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovo nurodyti teiginiai, kad vekselis pasiraÅ¡ytas prieÅ¡kominėje bÅ«senoje taip pat laikytini neįrodytais, ieÅ¡kovui nepagrindus tokios savo bÅ«senos ir jos įtakos ieÅ¡kovo valiai dėl vekselio suraÅ¡ymo. Nurodytos aplinkybės, kad 2015 metais ieÅ¡kovui operuota Å¡irdis, taipogi niekaip nepagrindžia vekselio iÅ¡raÅ¡ymo metu buvusios tokios ieÅ¡kovo fizinės ar psichinės sveikatos bÅ«klės, kuri sudarytų pagrindÄ vertinti esant vekselio negaliojimo pagrindÄ , numatytÄ CK 1.89 straipsnio 1 dalyje.

75. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas, teigdamas, jog 2012 m. sausio 30 d. vekselis pripažintinas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio 1 dalies pagrindu, apsiribojo tik bendrais teiginiais apie sveikatos bÅ«klę (prieÅ¡kominę, komos bÅ«senÄ ), tačiau niekaip nepagrindė, kaip konkrečiai ji galėjo turėti įtakos jam iÅ¡duodant 2012 m. sausio 30 d. vekselį. Byloje nepateikta jokių patikimų įrodymų, pagrindžiančių vekselio iÅ¡davimo aplinkybes, ieÅ¡kovo sveikatos bÅ«klę vekselio iÅ¡raÅ¡ymo metu, kuri neleistų jam suvokti atliekamų veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti (CPK 178 straipsnis), todėl 2012 m. sausio 30 d. vekselį pripažinti negaliojančiu pagal CK 1.89 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo.

76. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal 2012 m. sausio 30 d. vekselį, kuris ginčijamas Å¡ioje byloje, 2014 m. lapkričio 5 d. Kauno m. 15-ojo notarų biuro iÅ¡duotas vykdomasis įraÅ¡as priverstinai vykdomas dar nuo 2014 metų (vykdomosios bylos Nr. 0053/14/00997). IeÅ¡kovo atžvilgiu taip pat vykdomas priverstinis iÅ¡ieÅ¡kojimas (vykdomosios bylos Nr. 0053/16/00472) pagal kitÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä (2016 m. gegužės 25 d. Kauno miesto 17-ojo notaro biuro vykdomasis įraÅ¡as), hipotekos, skirtos užtikrinti 2012 m. vasario 29 d. ieÅ¡kovo ir G.

K. sudarytÄ paskolos sutartį, kreditoriaus naudai. Taigi, priverstinis iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ ieÅ¡kovo dviejose vykdomosiose bylose pagal du skirtingus vykdomuosius dokumentus tęsėsi ilgÄ laikÄ . Pats ieÅ¡kovas abu Å¡iuos turimus įsiskolinimus tarpe kitų nurodė kaip savo kreditorinius įsipareigojimus, kreipdamasis į teismÄ dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Tai reiÅ¡kia, ieÅ¡kovas, 2018 m. spalio 19 d. kreipdamasis į teismÄ dėl bankroto bylos jam iÅ¡kėlimo, 2012 m. sausio 30 d. vekselį laikė teisėtu ir pagrįstu sandoriu, kadangi juo grindė ir savo nemokumÄ , todėl ieÅ¡kovo pozicija, kad minėtas vekselis apskritai negalėjo bÅ«ti suraÅ¡ytas ar kad jis suraÅ¡ytas nesupratus savo veiksmų reikÅ¡mės ir negalėjus jų valdyti, Å¡ių aplinkybių kontekste vertintini kritiÅ¡kai.

77. Pažymėtina, kad bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). CPK 176 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ ; iÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi bÅ«ti logiÅ¡kai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų;

įrodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ ; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymÄ nereikalauja, kad visi prieÅ¡taravimai bÅ«tų paÅ¡alinti. IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020, nutarties 30 punktas;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/ 2020, nutarties 44 punktas).

78. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas byloje nustatytas faktines aplinkybes iÅ¡ esmės kvalifikavo tinkamai ir, taikydamas aptartas teisės normas, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimÄ â€“ pripažinti negaliojančiu ginčijamÄ vekselį ir panaikinti jo pagrindu iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä dėl to, jog vekselis iÅ¡duotas asmens, negalėjusio suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti, nėra teisinio pagrindo, todėl pagrįstai ieÅ¡kinį atmetė. Norėdamas, kad teismas kitaip kvalifikuotų tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius, ieÅ¡kovui iÅ¡duodant ginčo vekselį, bÅ«tent ieÅ¡kovas privalėjo nurodyti, kokiomis aplinkybėmis vekselis buvo iÅ¡raÅ¡ytas, ir tokius teiginius įrodyti.

Å ioje byloje bÅ«tent ieÅ¡kovas turėjo įrodyti atsakovų nesÄ Å¾iningumÄ , įgyjant vekselį, pasinaudojus savo veiksmų negalinčio suprasti asmens bÅ«kle, taigi, vekselio negaliojimo pagrindÄ , kuriuo pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys (CK 1.89 straipsnio 1 dalis), tačiau ieÅ¡kovas to nepadarė. Dėl procesinės bylos baigties 79. IÅ¡analizavusi ir įvertinusi byloje surinktų duomenų visumÄ , apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos. IeÅ¡kovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimÄ , bÅ«tų pažeidęs proceso ar materialines teisės normas ar netinkamai jas taikęs. IeÅ¡kovas iÅ¡ esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu bÅ«tų nustatytos kitos faktinės aplinkybės nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų bÅ«ti pakeista ar panaikinta apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

80. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (V. de H. v.

Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 81. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Å i nuostata taikytina ir bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

82. Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundÄ prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, todėl teisėjų kolegija dėl jų priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovo nepasisako. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a: ieÅ¡kovo B. L. apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjai Giedrė Čėsnienė Andrius Verikas Renata Volodko