2fe195c6-952b-4101-9d75-4db8edda656a · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėjas E                                                                                                Civilinė byla Nr. 2S-973-856/2016                                                                                   Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00181-2015-1                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1.20.1; 3.3.2.4. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 7 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės D.

P. atskirÄ jį skundÄ dėl RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-2100-767/2016, kuria netenkintas praÅ¡ymas iÅ¡aiÅ¡kinti teisės akto normÄ .                   Teismas n u s t a t ė: Ginčo esmė PareiÅ¡kėja antstolė D. P. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama iÅ¡aiÅ¡kinti, kaip turi bÅ«ti taikomas sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau - SVI) 5 punktas, t. y. iÅ¡aiÅ¡kinti, ar SVI 5 punktas turi bÅ«ti taikomas atsižvelgiant į visas skolininko atžvilgiu vykdomas vykdomÄ sias bylas, ar tik to paties antstolio vykdomas vykdomÄ sias bylas.

2. Nurodė, kad antstolių kontoroje gautas RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2015-06-17 iÅ¡duotas vykdomasis dokumentas Nr. 2-421-632/2015 dėl 41,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininkės A. J. iÅ¡ieÅ¡kotojos valstybės naudai. Užvedus vykdomÄ jÄ bylÄ paaiÅ¡kėjo, kad iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ skolininkės A. J. vykdo ir kiti antstoliai: T. U. ir E. R.. Jeigu skirtingi antstoliai vykdo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal keletÄ vykdomųjų bylų iÅ¡ to paties skolininko, kyla klausimas, kodėl skolininko, kurio vardu užvestos dvi vykdomosios bylos pas du skirtingus antstolius, padėtis turėtų bÅ«ti geresnė nei skolininko, kurio atžvilgiu vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal dvi vykdomÄ sias bylas pas tÄ patį antstolį.

Toks normos traktavimas neatitiktų teisingumo principo, o pati norma turėtų bÅ«ti pripažinta diskriminacine. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi antstolės D. P. praÅ¡ymÄ atmetė. Teismas nurodė, kad įstatyme numatyta antstolio procesinė teisė kreiptis dėl įstatymo ar kito teisės akto normos iÅ¡aiÅ¡kinimo neturi bÅ«ti suprantama kaip teismo pareiga antstoliui teikti teisines konsultacijas dėl jo kompetencijai priskirtinų funkcijų vykdymo.

Teismas taip pat pažymėjo, kad antstolis, būdamas valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 str. 1 d.), privalo pats savarankiškai spręsti klausimus, kurie yra antstolio kompetencijoje, tame tarpe ir dėl antstolės pareiškime teismui keliamo klausimo. Teismas sprendė, kad antstolės prašymas neatitinka įstatymo ar kito teisės akto normos išaiškinimo instituto paskirties ir tikslų bei peržengia aiškinimo ribas.

III. Atskirojo skundo argumentai PareiÅ¡kėja antstolė D. P. atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – iÅ¡aiÅ¡kinti, kaip turi bÅ«ti taikoma teisės norma vykdymo procese – kaip turi bÅ«ti suprantamas ir taikomas sprendimų vykdymo instrukcijos 5 punktas, t. y. iÅ¡aiÅ¡kinti, ar SVI 5 p. turi bÅ«ti taikomas atsižvelgiant į visas skolininko atžvilgiu vykdomas vykdomÄ sias bylas, ar tik to paties antstolio vykdomas bylas.

Nurodo, jog 2016-08-26 nutartyje nurodyti argumentai yra nepagrįsti, nes antstolė vykdo teismo sprendimÄ , kurio vykdymo eigoje praÅ¡o iÅ¡aiÅ¡kinti teisės normos taikymÄ , įstatymų leidėjas deleguoja antstoliui tokiÄ teisę, kuria jis ir pasinaudoja. VisiÅ¡kai nesuprantamas teismo atsisakymas vykdymo procese aiÅ¡kinti teisės normÄ . Teismas nutartyje teigia, kad pagal CPK 589 str. 1 d. antstolis gali kreiptis į teismÄ tik teismo procesinio sprendimo vykdymo metu. Tik priėmus vykdymui vykdomÄ jį dokumentÄ ir suraÅ¡ius patvarkymÄ , iÅ¡ karto prasidėjo vykdymo procesas.

NeaiÅ¡ku, kodėl teismas traktuoja, kad vykdymo procesas dar neprasidėjęs ir antstolis negali kreiptis į teismÄ CPK 589 str. 1 d. pagrindais. Antstolė nori pasielgti teisingai, tačiau iÅ¡aiÅ¡kinimo, kaip jai elgtis, negauna.                   Teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 278 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad, jeigu sprendimas yra neaiÅ¡kus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu, taip pat savo iniciatyva, iÅ¡aiÅ¡kinti savo sprendimÄ nekeisdamas jo turinio.

Vykdymo tvarkos iÅ¡aiÅ¡kinimÄ reglamentuoja CPK 589 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kuriÄ reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiÅ¡ki, antstolis kreipiasi su praÅ¡ymu į procesinį sprendimÄ priėmusį teismÄ , kad Å¡is iÅ¡aiÅ¡kintų sprendimo vykdymo tvarkÄ . Šį antstolio praÅ¡ymÄ teismas nagrinėja CPK 593 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 589 str. 2 d.). Kasacinis teismas yra nurodęs, jog teisės normos aiÅ¡kinimas CPK 589 straipsnio pagrindu apima tik teisės normos aiÅ¡kinimÄ konkrečios bylos kontekste, o ne teisės aiÅ¡kinimÄ apskritai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-12-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-627/2013).

Be to, kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad CPK 589 straipsnio 1 dalis skirta teismo sprendimo trÅ«kumams paÅ¡alinti, kai teismo sprendimas yra vykdytinas, ir kai kyla teismo sprendimo vykdymo neaiÅ¡kumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2007). Antstolis gali praÅ¡yti iÅ¡aiÅ¡kinti procesinio sprendimo vykdymo tvarkÄ ir/ar teisės normÄ tuo atveju, jei tai iÅ¡ tikrųjų neaiÅ¡ku ir tai trukdo antstoliui atlikti tam tikrus veiksmus, o ne tada, kai jam faktiÅ¡kai žinoma, kaip jis turėtų elgtis, tačiau savo elgesio modelį papildomai siekiama patvirtinti teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu.

7. Nagrinėjamu atveju antstolė D. P. vykdo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2015-06-17 iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ dėl 41,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininkės A. J. iÅ¡ieÅ¡kotojos valstybės naudai. IÅ¡ vykdomosios bylos duomenų matyti, kad vykdomasis raÅ¡tas Nr. 2-421-632/2015 dėl 41 Eur iÅ¡ieÅ¡kojimo antstolės D. P. kontoroje buvo priimtas 2016 m. sausio 21 d. patvarkymu Nr. S.3.36-480 (vykd. byla, 4 b. l.). 2016 m. sausio 21 d. antstolė D.

P. patvarkymu Nr. S.3.36-483 įpareigojo skolininkę A. J. raÅ¡tu pateikti informacijÄ apie turimÄ turtÄ ir jo buvimo vietÄ , pas trečiuosius asmenis esantį turtÄ bei lėšas kredito įstaigose, apie sudarytas vedybines (povedybines) sutartis, duomenis apie gaunamas lėšas bei turtÄ , į kuriuos negalima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimo, 2016 m. sausio 28 d. užklausė Lietuvos Respublikos gyventojų registrÄ , Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybÄ apie A. J. draudžiamÄ sias pajamas ir periodus (vykd. byla, 7, 10 b. l.). 2016 m. vasario 4 d. nurodymu priverstinai nuraÅ¡yti pinigines lėšas Nr. K.3.38-683, antstolė D.

P. piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai nurodė priverstinai nuraÅ¡yti A. J. atsiskaitomojoje sÄ skaitoje esančias 123,04 Eur dydžio pinigines lėšas (vykd. byla, 13 b. l.). Taigi, anksčiau paminėtos aplinkybės patvirtina, kad antstolė D. P., vadovaudamasi sprendimų vykdymo instrukcijos 5 p. 1 d. nuostata, 41 Eur iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ A. J. nukreipė į skolininkės banko sÄ skaitoje esančias pinigines lėšas.

8. Antstolė praÅ¡o iÅ¡aiÅ¡kinti sprendimų vykdymo instrukcijos 5 punktÄ , kuriame nurodyta, kad iÅ¡ieÅ¡kojimuose iki 57 eurų antstolis įsiskolinimo, bÅ«tinų vykdymo iÅ¡laidų ir paÅ¡to (kurjerių) iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nukreipia į skolininko banko sÄ skaitoje esančias pinigines lėšas, o jeigu per 30 dienų nuo antstolio nurodymo priverstinai nuraÅ¡yti įsiskolinimÄ , bÅ«tinas vykdymo iÅ¡laidas ir paÅ¡to (kurjerių) iÅ¡laidas iÅ¡ skolininko banko sÄ skaitoje esančių lėšų pateikimo į piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemÄ dienos įsiskolinimas, bÅ«tinos vykdymo iÅ¡laidos ir paÅ¡to (kurjerių) iÅ¡laidos neiÅ¡ieÅ¡komos, antstolis gali taikyti kitas CPK 624 straipsnio 2 dalyje nurodytas priverstinio vykdymo priemones.

IÅ¡ minėtos teisės normos matyti, kad priverstinio vykdymo priemones, numatytas CPK 624 straipsnio 2 dalyje, antstolis gali taikyti po 30 dienų tuo atveju, jeigu įsiskolinimas iÅ¡ skolininko banko sÄ skaitoje esančių piniginių lėšų yra neiÅ¡ieÅ¡kotas. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad antstolė D. P. priverstinio vykdymo veiksmus pradėjo tik priėmusi vykdyti vykdomÄ jį dokumentÄ , t. y. 2016 m. sausio 21 d., įpareigodama skolininkę A. J. informuoti apie turimÄ turtÄ ir jo buvimo vietÄ , sudarytas vedybines (povedybines) sutartis, užklausė Lietuvos Respublikos gyventojų registrÄ bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybÄ apie skolininkės darbovietę ir gaunamas pajamas.

Priverstinio vykdymo priemones antstolė D. P. skolininkės A. J. atžvilgiu taikė jau 2016 m. sausio – vasario mėnesiais, tuo tarpu į teismÄ dėl teisės normos iÅ¡aiÅ¡kinimo kreipėsi tik praėjus daugiau nei pusei metų – 2016-08-08, kai buvo taikytos priverstinio vykdymo priemonės. Ä®vertinus tai, kad vykdomojoje byloje priverstinio vykdymo priemonės skolininkės A. J. atžvilgiu jau yra pritaikytos, todėl antstolės praÅ¡ymas iÅ¡aiÅ¡kinti, ar Å¡ioje vykdomojoje byloje turi bÅ«ti taikomas priverstinis iÅ¡ieÅ¡kojimas, kaip turi bÅ«ti taikomas sprendimų vykdymo instrukcijos 5 punktas, yra netikslingas ir neturintis teisinės reikÅ¡mės. Pastebėtina ir tai, kad antstolė nepagrįstai nurodo, kad Å¡ioje vykdomojoje byloje iÅ¡ieÅ¡koma suma nevirÅ¡ija 57 Eur, nes 2016-02-04 nurodyme priverstinai nuraÅ¡yti pinigines lėšas Nr. K.3.38-683 nurodyta, jog priverstinai nuraÅ¡omų lėšų suma yra 123,04 Eur (vykd. byla, 13 b. l.).

9. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad įstatyme numatyta antstolio procesinė teisė kreiptis dėl įstatymo ar kito teisės akto normos iÅ¡aiÅ¡kinimo neturi bÅ«ti suprantama kaip teismo pareiga antstoliui teikti teisines konsultacijas dėl jo kompetencijai priskirtinų funkcijų vykdymo. Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Antstolis pats sprendžia, kokie konkretÅ«s vykdymo veiksmai turi bÅ«ti atliekami, ir tai atlieka vadovaudamasis įstatymais, reglamentuojančiais vykdymo procesÄ .

10. Ä®vertinus tai, kad vykdomojoje byloje priverstinio vykdymo priemonės skolininkės A. J. atžvilgiu pritaikytos dar 2016 m. sausio - vasario mėnesiais, tai, kad praÅ¡omi iÅ¡aiÅ¡kinti klausimai yra antstolio kompetencijai priskirtų funkcijų vykdymas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino antstolės D. P. praÅ¡ymo iÅ¡aiÅ¡kinti sprendimų vykdymo instrukcijos 5 punkto taikymÄ . Esant nurodytoms aplinkybėms, RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartis paliekama nepakeista, antstolės D.

P. atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                            Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė