2016-08-31 Nr. AB-16826-3-61-3-01233-2016-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-533-602/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01233-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. rugpjūčio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kardiolita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kardiolita“ skundą atsakovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. B., J. A. J. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Kardiolita“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–3), prašydamas: panaikinti Vilniaus teritorinės liginių kasos (toliau – ir Vilniaus TLK) 2015 m. gruodžio 30 d. ekspertizės pažymą Nr. 1EP-258 (toliau – ir Ekspertizės pažyma).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 1 d. nutartimi (b. l. 28–29) pareiškėjo UAB „Kardiolita“ skundą atsisakė priimti.

Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis numato, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Taigi administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010 m. balandžio 6 d. nutartis adm. byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartis adm. byloje Nr. AS143-560/2010).

Pareiškėjas šiuo atveju prašo panaikinti Vilniaus TLK 2015 m. gruodžio 30 d. ekspertizės pažymą Nr. 1EP-258, kurioje pareiškėjui nurodyta iki 2016 m. vasario 15 d. sumokėti 290 Eur baudą. Pareiškėjui bauda paskirta už tarp pareiškėjo ir Vilniaus TLK 2015 m. balandžio 3 d. sudarytos sutarties Nr. ST-58-15(ASPĮ) 2.9 ir 2.13 papunkčiuose nurodytų sąlygų nevykdymą.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. gruodžio 3 d. nutartyje Nr. A-1820-502/2015 yra išaiškinusi, jog nepaisant ekspertizės pažymoje išdėstytos imperatyvaus pobūdžio tekstinės formuluotės, tokio pobūdžio dokumentui trūksta teisinio privalomumo galios, todėl jis savo esme prilygsta tik raginimui savanoriškai (geruoju) atlyginti teritorinės ligonių kasos nurodytas baudas, ar žalą biudžetui, kurios buvo priskaičiuotos subjektui nevykdant sutartinių įsipareigojimų. Minėtoje nutartyje teismas pabrėžė, kad nei Sveikatos draudimo įstatymas, nei Sveikatos sistemos įstatymas, nei kiti ligonių kasos kompetenciją ir funkcijas reglamentuojantys teisės aktai nesuteikia teritorinei ligonių kasai teisės vykdyti priverstinį išieškojimą (kaip antai, palyginimo dėlei – mokesčių administratoriui Mokesčių administravimo įstatymo penktojo skirsnio suteikiamos teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką). Pagal teismo išaiškinimą, teritorinė ligonių kasa, įmonei geruoju neįvykdžius raginimo sumokėti nurodytos sumos, siekdama savo sutartinių teisių įgyvendinimo turėtų su civiliniu ieškiniu kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl nurodytos baudos priteisimo. Taigi minėtoje byloje teismas priėmė išvadą, kad ginčas dėl sutartinės atsakomybės (prieš tai nustačius, kad įmonė netinkamai vykdė savo sutartines prievoles), turi būti sprendžiamas jį nagrinėti kompetenciją turinčiame bendrosios kompetencijos teisme. Atitinkamai ginčą nagrinėjant bendrosios kompetencijos teisme, ginčo nagrinėjimo metu būtų nagrinėjamas ir nustatytų pažeidimų ir paskirtos baudos pagrįstumas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad skundžiama teritorinės ligonių kasos Ekspertizės pažyma, kuria pareiškėjui nurodyta sumokėti baudą, laikytinas dokumentu, nesukeliančių teisinių pasekmių, todėl atitinkamai negali būti administracinės bylos ginčo dalyku ABTĮ nuostatų prasme. Todėl skundą atsisakė priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

III. Pareiškėjas UAB „Kardiolita“ atskiruoju skundu (b. l. 31) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas neįsigilino į skundo esmę, todėl priėmė neteisingą sprendimą. Skundžiamas aktas – Ekspertizės pažyma, sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, nes viešojo administravimo subjektas Vilniaus TLK nustatė pareiškėjui įpareigojimą – grąžinti pacientams (tretiesiems suinteresuotiems asmenims) jų sumokėtas sumas (Ekspertizės pažymos 9.9 punktas) bei sumokėti 290 Eur baudą (Ekspertizės pažymos 9.5 punktas). Be to, pats atsakovas Vilniaus TLK skundžiamame akte nurodo, kad skundą dėl šio akto galima pateikti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuri nustato jo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija atskirąjį skundą išnagrinėjo atsižvelgdama į Administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas taisykles.

Nagrinėjamą administracinę bylą pareiškėjas UAB „Kardiolita“ inicijavo nesutikdamas su atsakovo Vilniaus TLK 2015 m. gruodžio 30 d. priimta ekspertizės pažyma Nr. 1EP-258, kuria nuspręsta, kad: 1) pareiškėjas pažeidė Sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 5 dalies nuostatas bei tarp Vilniaus TLK ir UAB „Kardiolita“ 2015 m. balandžio 3 d. pasirašytos „Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutarties“ 2.9 ir 2.13 punktus, todėl iki 2016 m. vasario 15 d. į Vilniaus TLK sąskaitą turi sumokėti 290 Eur baudą (Ekspertizės pažymos 9.5 ir 9.6 punktai); 2) pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1999 m. liepos 30 d. įsakymo Nr. 357 „Dėl mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo, kainų nustatymo ir jų indeksavimo tvarkos bei šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos“ 3 priedo „Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarka“ 7 punktą, 9.5 bei 12 punktus, todėl turi grąžinti pacientams lėšas, kurios, vadovaujantis minėtos tvarkos 11 punkto nuostatomis, laikomos lėšomis, sumokėtomis už neteisėtai apmokėtas paslaugas (Ekspertizės pažymos 9.8 ir 9.9 punktai).

Vilniaus apygardos administracinis teismas, konstatavęs, kad nagrinėjamoje byloje skundžiama Ekspertizės pažyma pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių ir negali būti skundžiamu aktu ABTĮ prasme, 2016 m. balandžio 1 d. nutartimi atsisakė priimti UAB „Kardiolita“ skundą (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.). Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį grindė LVAT 2015 m. gruodžio 3 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1820-502/2015 pateiktu išaiškinimu, jog nepaisant ekspertizės pažymoje išdėstytos imperatyvaus pobūdžio tekstinės formuluotės, tokio pobūdžio dokumentui trūksta teisinio privalomumo galios, todėl jis savo esme prilygsta tik raginimui savanoriškai (geruoju) atlyginti teritorinės ligonių kasos nurodytas baudas ar žalą biudžetui, kurios buvo priskaičiuotos subjektui nevykdant sutartinių įsipareigojimų. Be to, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį ir į šias administracinėje byloje Nr. A-1820-502/2015 išplėstinės teisėjų kolegijos padarytas išvadas: nei Sveikatos draudimo įstatymas, nei Sveikatos sistemos įstatymas ar kiti ligonių kasos kompetenciją ir funkcijas reglamentuojantys teisės aktai nesuteikia teritorinei ligonių kasai teisės vykdyti priverstinį išieškojimą; teritorinė ligonių kasa, įmonei geruoju neįvykdžius raginimo sumokėti nurodytos sumos, siekdama savo sutartinių teisių įgyvendinimo turėtų su civiliniu ieškiniu kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl nurodytos baudos priteisimo.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta tvarka, su šiuo teismo sprendimu ir jame pateiktais argumentais sutikti negali. Kaip iš esmės pagrįstai atskirajame skunde nurodė apeliantas UAB „Kardiolita“, teismas skundžiamą nutartį priėmė nepagrįstai konstatavęs, kad Ekspertizės pažyma pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog nurodyta LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A-1820-502/2015 buvo priimta byloje, kurioje buvo spręstas ginčas pagal UAB „Ortopedijos projektai“ skundą dėl Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir VLK) sudarytos komisijos 2014 m. spalio 24 d. išvados Nr. 7K-419 „Dėl UAB „Ortopedijos projektai“ neplaninio tikrinimo 2014 m. liepos 7 d. ekspertizės pažymos Nr. 7K-222“, kuria buvo užbaigta pareiškėjo pagamintų ir išduotų ortopedijos techninių priemonių neplaninio patikrinimo procedūra, atmesti pareiškėjo ankstesniuose šios procedūros etapuose reikšti prieštaravimai dėl VLK nustatytų pažeidimų pareiškėjo veikloje bei konstatuota, kad pareiškėjas privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą. Šiuo gi atveju nagrinėjamoje administracinėje byloje skundžiama Ekspertizės pažyma, kuria Vilniaus TLK įpareigojo pareiškėją UAB „Kardiolita“ sumokėti ne Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, o baudą.

Skundžiamu aktu pareiškėjui yra paskirta bauda, t.y. pritaikyta sankcija, todėl teismas be pagrindo konstatavo, kad skundžiamas aktas nesukelia pasekmių.

Šiuo aspektu pabrėžtina ir tai, kad minėta bauda pareiškėjui paskirta ne tik už tarp pareiškėjo ir Vilniaus TLK sudarytos „Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutarties“ atitinkamų nuostatų pažeidimą, bet ir už tai, kad buvo pažeistos Sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 5 dalies nuostatos, taip pat kitų teisės aktų nustatyti reikalavimai – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1999 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 357 patvirtintų Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo, kainų nustatymo ir jų indeksavimo tvarkos bei šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos 3 priedo 7, 9.5 ir 12 punktai.paslaugų Be to, įvertinus minėtus „Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių išlaidų apmokėjimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutarties“ 2.9 ir 2.13 punktus matyti, kad jų nuostatos iš esmės yra susijusios su teisės aktų, kurių pažeidimas konstatuotas skundžiamoje Ekspertizės pažymoje, įtvirtintais reikalavimais (Sveikatos sistemos įstatymo 49 str. 5 d., Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo, kainų nustatymo ir jų indeksavimo tvarkos bei šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos 3 priedo 7, 9.5 ir 12 p.). Šios byloje konstatuotos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, neleidžia nagrinėjamos situacijos laikyti vien tik sutartinių įsipareigojimų pažeidimu.

Pagal ABTĮ administraciniai teismai sprendžia administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių (ABTĮ 3 str. 1 d.). Reikia pabrėžti, kad pagal ABTĮ 2 straipsnio 16 dalį, administraciniai teisiniai santykiai yra įstatymais ir kitais norminiais teisės aktais reglamentuoti visuomeniniai santykiai, atsirandantys atliekant viešąjį administravimą. ABTĮ 2 straipsnio 1 dalyje viešasis administravimas apibrėžiamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti.

Administracinių teismų praktikoje pažymima, kad teritorinė ligonių kasa yra privalomąjį sveikatos draudimą vykdanti institucija; ji įgyvendina Sveikatos draudimo įstatymo ir kitų privalomojo sveikatos draudimo sistemą nustatančių teisės aktų nuostatas, administruoja ir paskirsto specialaus valstybinio finansinio fondo – privalomojo sveikatos draudimo fondo – lėšas; taigi teritorinė ligonių kasa yra viešojo administravimo subjektas, atliekantis viešąjį administravimą sveikatos draudimo srityje (žr., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 6 d. nutartį adm. byloje Nr. A261-339/2008, 2015 m. birželio 17 d. nutartį adm. byloje Nr. AS-857-662/2015 ir kt.). Pagal ginčui aktualios redakcijos Vilniaus teritorinės ligonių kasos nuostatų 9.10 punktą, Vilniaus teritorinės ligonių kasos kompetencijai priskirta, vadovaujantis Civiliniu kodeksu ir kitais teisės aktais bei sutartimis, išieškoti iš sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą bei skirti nuobaudas.

Vadinasi, nagrinėjamu atveju atsakovui konstatavus, kad pareiškėjas pažeidė atitinkamas įstatymų bei kitų teisės aktų nuostatas, ir už jų pažeidimą paskyrus baudą, taip pat įpareigojus pareiškėją grąžinti neteisėtai iš atitinkamų asmenų surinktas lėšas, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje skundžiamu aktu – Vilniaus teritorinės liginių kasos 2015 m. gruodžio 30 d. ekspertizės pažyma Nr. 1EP-258, pareiškėjo UAB „Kardiolita“ atžvilgiu suformuoti įpareigojimai sumokėti baudą bei grąžinti lėšas sukelia UAB „Kardiolitai“ teisines pasekmes, todėl toks aktas gali būti skundžiamas administraciniam teismui.

Apibendrindama išdėstytą, apeliacinio teismo teisėjų kolegija tenkina pareiškėjo UAB „Kardiolita“ atskirąjį skundą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartį panaikina bei pareiškėjo skundo priėmimo klausimą grąžina šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo UAB „Kardiolita“ atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą grąžinti šiam teismui spręsti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan