2fdb07cd-35e3-45a6-af44-85863d212d88 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-2356-657/2011;Pirmosios instancijos teismo teisėja Rita Liukaitytė;Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 30.6; 50.11.2; 121.15; 121.18; 121.21. KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. lapkričio 16 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Žibutės Budžienės, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R.

K. apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1457-877/2011 pagal ieÅ¡kovo R. K. ieÅ¡kinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl teisės privatizuoti butÄ lengvatinėmis sÄ lygomis pripažinimo.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ ,n u s t a t ė:IeÅ¡kovas R. V. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismÄ praÅ¡ydamas pripažinti jam teisę privatizuoti lengvatinėmis sÄ lygomis butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 3-5).

R. V. mirė 2010-11-26. R. K., kaip buvusio ieÅ¡kovo R. V. turtinių ir neturtinių teisių perėmėjas, patikslintu ieÅ¡kiniu prašė pripažinti R. V. bei R. K., kaip R. V. įpėdiniui pagal testamentÄ , teisę lengvatinėmis sÄ lygomis privatizuoti nuomojamÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ (b.l. 86). IeÅ¡kovas nurodė, kad 1990 m. dėl naujai statomo tilto (duomenys neskelbtini) R.

V. namas (duomenys neskelbtini) buvo nugriautas, o R. V. iÅ¡ jo iÅ¡keldintas. Kauno miesto mero 1990-07-13 buvo priimtas potvarkis Nr. 170 „Dėl 1990 metų valstybinių kapitalinių įdėjimų limito ir bendrojo ploto paskirstymo įmonėms ir organizacijoms plano“, kurio 5 priedėliu patvirtintas griaunamų namų dėl naujų namų statybos ir gatvių rekonstrukcijos sÄ raÅ¡as. Eilės Nr. 23 įraÅ¡yta Kulautuvos g. (be adreso), narių skaičius 1. Kauno miesto mero 1991-10-17 potvarkiu Nr. 1602 R.

V. buvo suteiktas vieno kambario butas (duomenys neskelbtini). Prie potvarkio pateikiamojoje pažymoje 25 numeriu nurodyta, kad „R. V. „Kapitalinės statybos“ įmonė kelia iÅ¡ griaunamo namo (duomenys neskelbtini) g. Nr. (prie statomo tilto per NemunÄ , be adreso). Gyvena savavaliÅ¡kai pastatytame name“. Kauno miesto mero 1991-10-17 potvarkio Nr. 1602 pagrindu buvo iÅ¡raÅ¡ytas Gyvenamosios patalpos orderis Nr. 357, o namas (duomenys neskelbtini) gatvėje – nugriautas. 1995-03-20 priėmimo-perdavimo aktu – važtaraščiu butas, esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise buvo perduotas Kauno miesto savivaldybei.

Nekilnojamo turto registro duomenimis ginčo butas nuosavybės teise priklauso atsakovui. 1999-02-25 tarp Å¡alių buvo sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis. 2008-09-09 ieÅ¡kovas kreipėsi į atsakovÄ , praÅ¡ydamas leisti lengvatine tvarka privatizuoti butÄ , tačiau gavo neigiamÄ atsakymÄ . 2009-03-04 kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismÄ dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) pripažinimo asmenine nuosavybe bei nuomos sutarties ir perdavimo akto. 2010-02-02 sprendimu ieÅ¡kinys buvo atmestas, o Kauno apygardos teismo 2010-05-31 nutartimi sprendimas paliktas nepakeistu.

IeÅ¡kovas nurodo, kad jei jo namas (duomenys neskelbtini) gatvėje nebÅ«tų buvęs nugriautas dėl statomo per NemunÄ tilto, jis bÅ«tų sutvarkęs visus reikalingus dokumentus ir įregistravęs asmeninę nuosavybę, kadangi R. V. buvo iÅ¡keldintas iÅ¡ bÅ«sto nugriaunant namÄ dėl visuomenės poreikių, jam buvo suteiktas butas. Už nugriaunamÄ namÄ jam turėjo bÅ«ti atlyginta, todėl atsakovo darbuotojai ilgÄ laikÄ R. V. klaidino, kad buto privatizuot nereikia. Dėl Å¡ių aplinkybių laiku nebuvo privatizuotas butas, tačiau 2008 m. iÅ¡aiÅ¡kėjus Å¡iam faktui R.

V. ir jo įpėdinis R. K. turi teisę privatizuoti butÄ , nes už nugriautÄ namÄ nebuvo atlyginta.  Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 14 d. sprendimu (b. l. 95-98) ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo 24,55 Lt valstybei iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. IÅ¡ byloje surinktos medžiagos teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad R. V. nuomotas iÅ¡ atsakovo butas gali bÅ«ti privatizavimo objektas, tačiau vadovaujantis Butų privatizavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, buvusiems namų savininkams (o jų nesant, įpėdiniams, gyvenantiems buvusiam savininkui suteiktame bute), kuriems butai buvo suteikti nugriaunant jų asmenine nuosavybe buvusius gyvenamuosius namus dėl žemės sklypų paėmimo valstybės ar visuomenės reikalams ir pagal tuo laiku galiojusius įstatymus nebuvo kompensuota namų vertė, neatlygintinai pripažįstama nuosavybės teisė į nuomojamÄ gyvenamÄ jį namÄ ar butÄ .

Teismas vertino, kad Å¡ioje įstatymo normoje nurodyta, kad nuosavybės teisė į nuomojamÄ butÄ pripažįstama tik tiems asmenims, kuriems gyvenamieji namai priklausė nuosavybės teise. 2010-02-02 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu ir 2010-05-31 Kauno apygardos teismo nutartimi nustatyta, kad R. V. gyveno savavaliÅ¡kai pastatytame name, niekada neturėjo įstatymo nustatyta tvarka sukurto ir įregistruoto nekilnojamojo turto - gyvenamojo namo Kulautuvos gatvėje (b.l. 41), todėl Å¡i aplinkybė byloje neįrodinėtina (CPK 182 str. 2 p.).

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad R. V. negali bÅ«ti pripažintas tinkamu privatizavimo subjektu Lietuvos Respublikos valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kuris suteikė teisę privatizuoti butus tiems nuomininkams, kurie yra iÅ¡keldinti arba dėl kurių yra priimtas sprendimas iÅ¡keldinti iÅ¡ avarinių gyvenamųjų patalpų ir patalpų, įraÅ¡ytų į griaunamų namų sÄ raÅ¡Ä pagal miesto (miestelio) plėtros planÄ , arba įraÅ¡ytų į visuomenės poreikiams paimamų pastatų sÄ raÅ¡Ä , ir kurių dėl to negalima buvo privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymÄ .

Ieškovas 1999-02-25 pasirašė nuomos sutartį (b.l. 10-12), 2010-10-25 Kauno miesto savivaldybės administracijos turto valdymo departamento privatizavimo skyriaus raštas Nr. 66-3-591 patvirtina, kad Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu nebuvo ieškovo pateikto prašymo ir kitų dokumentų dėl buto (duomenys neskelbtini), privatizavimo. Kadangi R. V. miręs, jis pats negali išreikšti valios dėl privatizavimo, tačiau iš byloje esančių duomenų teismas pripažino, kad labiau tikėtina, jog R.

V. galiojant Butų privatizavimo įstatymui į atsakovÄ Ä¯statymo nustatyta tvarka nesikreipė. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas R. K. praÅ¡o panaikinti teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , ieÅ¡kinį tenkinti (b.l. 103-107). Nurodo, kad apylinkės teismo sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, priimtas iki galo neiÅ¡nagrinėjus esminių bylos aplinkybių, netinkamai aiÅ¡kinant ir taikant materialinės teisės normas, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:1. Teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus. Teismas nepagrįstai laikė, jog bÅ«tina sÄ lyga - nuomininkui turėti nuosavybės teise turtÄ , iÅ¡ kurio buvo iÅ¡keldintas, t.y. nepagrįstai laikė, kad R. V. nėra tinkamas subjektas privatizuoti butÄ pagal Butų privatizavimo įstatymo 7 str. Butų privatizavimo įstatymo 7 str. reglamentuoja visiÅ¡kai kitokiÄ teisinę situacijÄ , pagal kuriÄ asmuo įgyja nuosavybės teises į butÄ .

Å ioje byloje ieÅ¡kinio reikalavimas pareikÅ¡tas dėl teisės pripažinimo privatizuoti butÄ , todėl Butų privatizavimo įstatymo 7 straipsnis neturi jokios teisinės reikÅ¡mės Å¡iam ginčui. PrieÅ¡ingai, nuosekli Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto analizė įgalina daryti iÅ¡vadÄ , kad R. V. ir jo teisių perėmėjas, yra tinkami privatizavimo subjektai. Minėtoje įstatyminėje nuostatoje įtvirtinta, kad teisė privatizuoti butus suteikiama tiems nuomininkams, kurie yra iÅ¡keldinti arba dėl kurių yra priimtas sprendimas iÅ¡keldinti iÅ¡ avarinių gyvenamųjų patalpų ir patalpų, įraÅ¡ytų į griaunamų namų sÄ raÅ¡Ä pagal miesto (miestelio) plėtros planÄ , arba įraÅ¡ytų į visuomenės poreikiams paimamų pasatų sÄ raÅ¡Ä , ir kurių dėl to negalima buvo privatizuoti pagal butų privatizavimo įstatymÄ .

Ši įstatyminė nuostata nenumato jokių reikalavimų, kad gyvenamoji patalpa iš kurios asmuo buvo iškeldintas, pastarajam priklausytų asmeninės nuosavybės teise. Butų privatizavimo įstatymo 7 str. šiuo atveju negalėjo būti taikomas.

2. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad R. V. nebuvo iÅ¡reiÅ¡kęs valios privatizuoti buto. Byloje nustatyta, kad 1993 metais buvęs R. V. kaimynas V. B. (duomenys neskelbtini) paragino pasidomėti ieÅ¡kovÄ Kauno miesto savivaldybėje dėl buto privatizavimo. Tais pačiais metais R. V. su V.B. nuėjo į Kauno miesto savivaldybę, kur parašė praÅ¡ymÄ dėl buto privatizavimo, tačiau savivaldybės darbuotojos buvo patikintas, kad gavus butÄ vietoj nugriauto, privatizuoti nereikia. Å ias aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V.

B.. R. V. buvo įsitikinęs, kad butas yra jo nuosavybė, nes buvo iÅ¡keldintas iÅ¡ namo, kurį pats pasistatė savo lėšomis. Vėliau paaiÅ¡kėjo, kad butas nėra R. V. nuosavybė. Paminėtos aplinkybės, pagrįstos įrodymais, patvirtina, kad galiojant Butų privatizavimo įstatymui R. V. iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ pirkti ginčo butÄ , tačiau savivaldybės darbuotojų buvo suklaidintas. 2010 m. rugpjūčio 16 d. R. V. kreipėsi į atsakovÄ su praÅ¡ymu leisti privatizuoti butÄ pagal Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 str. 1 d. 3 p., tačiau 2010 m. rugsėjo 10 d. raÅ¡tu Nr. 66-6-496 atsakovas nurodė, kad butas, kuriame R.

V. gyveno ir, kuriame Å¡iuo metu gyvena R. K., neprivatizuotinas, tačiau iÅ¡aiÅ¡kino, kad teismui pripažinus R. V. teisę privatizuoti nuomojamÄ butÄ (duomenys neskelbtini), Kauno miesto savivaldybė vykdytų Å¡io buto privatizavimo procedÅ«ras. Pats buto iÅ¡nuomojimo faktas R. V. patvirtina tai, kad R. V. buvo privatizavimo subjektas. Neatitinkant Butų privatizavimo įstatymo nustatytų sÄ lygų, butas R. V. valstybės institucijų nebÅ«tų iÅ¡nuomotas apskritai.3. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos suformuotos analogiÅ¡kose bylose.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje taip pat yra pabrėžęs gyvenamųjų patalpų privatizavimo įstatymų socialinę svarbÄ , jų pagrindu atsiradusių teisinių santykių sudėtingumÄ ir specifikÄ . Teismo pareiga sprendžiant Å¡alių ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo - aiÅ¡kinti ir taikyti teisės normas ne formaliai, bet turint galvoje butų privatizavimÄ reglamentuojančių įstatymų pagrindinį tikslÄ - suteikti nuolatiniams gyventojams galimybę vienÄ kartÄ lengvatine tvarka įsigyti teisėtai naudojamas valstybei ar savivaldybei priklausančias gyvenamÄ sias patalpas, įvertinant kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2008; 2008 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2008).

Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovo darbuotojai, gavę R. V. praÅ¡ymÄ , neatliko visų veiksmų, kurie užtikrintų jo, o Å¡iuo metu ir R. K. teises vykdant buto privatizavimÄ . Teisė privatizuoti butÄ yra paveldima, ir tai yra iÅ¡aiÅ¡kinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-04-29 nutartyje Nr. 3K-3-254/2008.Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti (b.l. 119-118). Nurodo Å¡iuos argumentus:1. Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata numato, jog savivaldybės (valstybės) gyvenamosios patalpos gali bÅ«ti privatizuojamos laikantis sÄ lygos, kad jų pardavimo kaina nebÅ«tų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo bÅ«ti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliacijÄ kai privatizuoja nuomininkai, kurie yra iÅ¡keldinti arba dėl kurių yra priimtas sprendimas iÅ¡keldinti iÅ¡ avarinių gyvenamųjų patalpų ir patalpų, įraÅ¡ytų į griaunamų namų sÄ raÅ¡Ä pagal miesto plėtros planÄ , arba įraÅ¡ytų į visuomenės poreikiams paimamų pastatų sÄ raÅ¡Ä , ir kurių dėl to negalima buvo privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymÄ .

Å i įstatymo norma aiÅ¡kiai reglamentuoja, jog ji taikoma tuo atveju, jeigu asmuo bÅ«sto negalėjo privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymÄ , jo galiojimo metu. 2009 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civ. byloje Nr. 3K-3-481/2009 konstatavo, Å¡ių gyvenamųjų patalpų privatizavimo pagrindo taikymo sÄ lygos yra suponuotos gyvenamųjų patalpų privatizavimo teisinio reglamentavimo tęstinumo poreikių, kai dėl tam tikrų įvykių ar juridinių faktų nuomininkai neturėjo objektyvių galimybių pasinaudoti Butų privatizavimo įstatymo suteiktomis teisėmis įgyti bÅ«stÄ lengvatinėmis sÄ lygomis.

R. V. negali bÅ«ti pripažintas tinkamu privatizavimo subjektu Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 str. 1 d. 3 p. pagrindu, kadangi pagal Butų privatizavimo įstatymo 7 str. 1 d., nuosavybės teisė į nuomojamÄ butÄ pripažįstama tik tiems asmenims, kuriems gyvenamieji namai priklausė asmeninės nuosavybės teise. 2010-02-02 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu ir 2010-05-31 Kauno apygardos teismo nutartimi buvo nustatyta, kad R. V. gyveno savavaliÅ¡kai pastatytame name.2. 2009 m. lapkričio 4 d.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civ. byloje Nr. 3K-3-481/2009 pažymi, jog asmens teisė privatizuoti valstybinį turtÄ nėra prigimtinė ar kokia nors kita absoliutinė teisė. Ji gali atsirasti tik tam tikro teisės akto pagrindu. Butų privatizavimo įstatymas nustatė valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo (pirkimo-pardavimo) tvarkÄ , taip pat sÄ lygas, t. y. apibrėžė, kokios gyvenamosios patalpos pagal šį įstatymÄ gali bÅ«ti perkamos, kas turi teisę jas pirkti ir pan. Teisinis pagrindas privatizuoti butÄ pagal Butų privatizavimo įstatymÄ , galiojusį iki 1998 m. liepos 1 d., yra tada, kai nustatytos visos Å¡iame įstatyme numatytos tokio privatizavimo sÄ lygos, bÅ«tent:

a) ieÅ¡kovas yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butÄ (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis);

b) ginčo butas yra gyvenamoji patalpa, galinti būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai);

c) ieÅ¡kovas, kaip subjektas, kuriam įstatymas suteikė teisę privatizuoti butÄ , Å¡ia teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus, bÅ«tinus Å¡iai teisei įgyti, ir tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) subjektų, susiklostė santykiai dėl ginčo buto privatizavimo (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5, 10, 11, kiti straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. L. v. Vilniaus miesto savivaldybė, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vilkpėdės seniÅ«nija, bylos Nr.3K-3-394/2002; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. K. v.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba, bylos Nr. 3K-3-261/2006), t.y. nuomininkai, norėję privatizuoti jų nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas, turėjo Butų privatizavimo įstatymo nustatytais terminais ir tvarka pareikÅ¡ti norÄ jas įsigyti nuosavybėn. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civ. byloje Nr. 3K-3-102/2007 konstatavo, jog pagal Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatymo 12 str. 1 d. 3 p., nustojus galioti Butų privatizavimo įstatymui teismine tvarka galima apginti Å¡io Ä®statymo pagrindu ir jo galiojimo metu įgytas asmenų teises, jeigu nustatoma, kad jų įgytos subjektinės teisės buvo pažeistos.

IeÅ¡kovas neįrodė aplinkybių, dėl kurių, įstatymui galiojant pilna apimtimi R. V. neprivatizavo ginčo patalpų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartimi civ. byloje Nr. 3K-3-261/2006 konstatavo, jog nepareiÅ¡kus valios įstatyme nustatytoms institucijoms dėl buto privatizavimo, privatizavimas bei privatizavimo teisės įgijimas ir jos tolesnis įgyvendinimas apskritai negalimas.Apeliacinis skundas tenkintinas.Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnis).Byloje nekilo ginčo dėl to, kad vieno kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra pirkimo-pardavimo objektas.

Dėl ieÅ¡kovo teisės (kaip subjekto) privatizuoti gyvenamÄ jÄ patalpÄ Nagrinėjamoje byloje Å¡alys nesutarė dėl to, ar R. V. galėjo bÅ«ti pripažintas tinkamu buto privatizavimo subjektu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas yra netinkamas subjektas privatizuoti nuomojamÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ (duomenys neskelbtini), nes R. V. gyveno savavaliÅ¡kai pastatytame name, niekada neturėjo įstatymo nustatyta tvarka sukurto ir įregistruoto nekilnojamojo turto – gyvenamojo (duomenys neskelbtini).

Byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad ginčo butas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei (įraÅ¡as galioja nuo 2002-03-22, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as, b.l. 9). 1995-03-20 priėmimo-perdavimo aktu – važtaraščiu butas (duomenys neskelbtini) buvo perduotas Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise (b.l. 30-32).Byloje neginčijamai nustatyta, kad Kauno miesto mero 1990 m. liepos 13 d. potvarkiu Nr. 170 „Dėl 1990 metų valstybinių kapitalinių įdėjimų limito ir bendrojo ploto paskirstymo įmonėms ir organizacijoms plano“ 4 p. buvo patvirtintas griaunamų namų sÄ raÅ¡as ryÅ¡ium su naujų namų statyba ir gatvių rekonstrukcija pagal 5 priedėlį 5 priedėliu patvirtintas griaunamų namų dėl naujų namų statybos ir gatvių rekonstrukcijos sÄ raÅ¡as.

Eilės Nr. 23 įraÅ¡yta (duomenys neskelbtini) g. (be adreso), narių skaičius 1 (b.l. 14-18). Kauno miesto mero 1990-10-23 potvarkiu Nr. 518 Dėl gyvenamojo, bendrojo ploto suteikimo buvo nutarta R. V. suteikti 3 kambarių 35,85 kv.m gyvenamojo ploto ir virtuvės butÄ , (duomenys neskelbtini) (b.l. 19). Prie Å¡io potvarkio esančioje pažymoje yra nurodyta, kad Kapitalinės statybos valdyba R.V. iÅ¡kelia iÅ¡ griaunamo namo (duomenys neskelbtini) gatvėje prie statomo tilto (be adreso) (b.l. 20). Kauno miesto mero 1991-10-17 potvarkiu Nr. 1602 Dėl pripažinimo netekusiu galios, gyvenamojo, bendrojo ploto suteikimo I dalies 4 p. ankstesnis mero potvarkis dėl trijų kambarių buto suteikimo R.

V. buvo pripažintas netekusio galios ir nutarta R. V. suteikti vieno kambario 19,03 kv.m gyvenamojo (38,46 kv.m bendrojo ploto) butÄ (duomenys neskelbtini) (potvarkio II dalies 25 punktas, b.l. 22-26). Prie potvarkio pateikiamojoje pažymoje 25 numeriu nurodyta, kad „R. V. „Kapitalinės statybos“ įmonė kelia iÅ¡ griaunamo namo (duomenys neskelbtini) g. Nr. (prie statomo tilto per NemunÄ , be adreso). Gyvena savavaliÅ¡kai pastatytame name“ (b.l. 20). R. V. su SÄ® „Santakos butų Å«kis“ 1999-02-25 sudarė gyvenamosios patalpos nuomos sutartį (b.l. 10-13).Butų privatizavimo įstatymas įsigaliojo 1991 m. birželio 30 d. (Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. I-1394 Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo 1 p.).

Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad pagal šį įstatymÄ pirkti gyvenamÄ jį namÄ , butÄ turi teisę asmenys, kurie iki 1989 m. lapkričio 3 d. nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir Å¡io įstatymo įsigaliojimo dienÄ buvo perkamo gyvenamojo namo, buto nuomininkai ar jų Å¡eimų nariai, arba kuriems po Å¡io įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa. Byloje nekilo ginčo, ar R. V. iki 1989 m. lapkričio 3 d. nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir Å¡io įstatymo įsigaliojimo dienÄ buvo perkamo gyvenamojo namo, buto nuomininkas.

Teismas, nepripažindamas R. V. tinkamu subjektu privatizuoti nuomojamÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), rėmėsi tuo faktu, kad gyvenamasis namas buvo savavaliÅ¡ka statyba ir R. V. niekada neturėjo įstatymo nustatyta tvarka sukurto ir įregistruoto nekilnojamojo turto - gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Pirmosios instancijos teismas buvo tos nuomonės, kad Å¡ios aplinkybės buvo nustatytos Kauno miesto apylinkės teismo 2010-02-02 ir Kauno apygardos teismo 2010-05-31 nutartimi (b.l. 33-41), todėl jų įrodinėti nereikia.

Teismas nurodė, kad gauti buto neatlygintinai ieÅ¡kovas negalėjo, nes nuosavybės teisė į nuomojamÄ butÄ pripažįstama tik tiems asmenims, kuriems gyvenamieji namai priklausė nuosavybės teise, o dabar nėra pagrindo pripažinti R. V. tinkamu privatizavimo subjektu pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kuris suteikė teisę privatizuoti butus tiems nuomininkams, kurie yra iÅ¡keldinti arba dėl kurių yra priimtas sprendimas iÅ¡keldinti iÅ¡ avarinių gyvenamųjų patalpų ir patalpų, įraÅ¡ytų į griaunamų namų sÄ raÅ¡Ä pagal miesto (miestelio) plėtros planÄ , arba įraÅ¡ytų į visuomenės poreikiams paimamų pastatų sÄ raÅ¡Ä , ir kurių dėl to negalima buvo privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymÄ .Pažymėtina, kad iki 1998 m. birželio 16 d. galiojusio Lietuvos Respublikos butų kodekso 136 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad jeigu griaunami piliečių asmeninėje nuosavybėje esantys gyvenamieji namai dėl žemės sklypų paėmimo valstybės ar visuomenės reikalams, Å¡iems piliečiams pagal nustatytas normas suteikiami butai valstybinio ar visuomeninio butų fondo namuose.

Be to, tiek Å¡ioje dalyje, tiek Butų įstatymų pagrindų 45 straipsnyje buvo nustatyta, kad nugriaunamo namo savininkams ne tik suteikiamas butas, bet taip pat jų pačių pasirinkimu arba iÅ¡mokama nugriaunamų namų statinių ar įrenginių vertė, arba suteikiama teisė naudoti Å¡ių iÅ¡ardytų namų, statinių, įrenginių medžiagas savo nuožiÅ«ra. Teisę gauti kompensacijÄ pinigais arba paimti namų, statinių, įrenginių medžiagas turi ir tie savininkai, kurie yra aprÅ«pinti butais ir namuose, kuriuos reikia nugriauti, negyvena (Butų kodekso komentaras, Vilnius, „Mintis“, 1990, p. 207).

Pirmosios instancijos teismas, neigdamas ieÅ¡kovo R. V. (vėliau jo turtinių ir neturtinių teisių perėmėjo R. K.) subjektiÅ¡kumÄ , savo motyvus grindė tuo, kad R. V. buvo iÅ¡keldintas iÅ¡ savavaliÅ¡kai pastatyto gyvenamojo namo. Toks teismo argumentas yra nepagrįstas ir prieÅ¡tarauja buto suteikimo metu taikomai teismų praktikai. TSRS aukščiausiojo teismo plenumo 1984 m. rugpjūčio 16 d. nutarimo „Dėl įstatymų taikymo teismams sprendžiant ginčus, susijusius su piliečiams priklausančių namų nugriovimu paimant žemės sklypus valstybės arba visuomenės reikalams“ 6 punkte buvo nurodyta, kad sprendžiant ginčus dėl piliečių iÅ¡keldinimo iÅ¡ savavaliÅ¡kai pastatytų namų, kuriuos reikia nugriauti, jiems turi bÅ«ti suteikiamos kitos gyvenamosios patalpos, atitinkančios sanitarinius ir techninius reikalavimus, tada, jeigu LDT vykdomasis komitetas iki žemės sklypo paskyrimo valstybės ir visuomenės reikalams nebuvo priėmęs sprendimo dėl savavaliÅ¡kai pastatyto namo nugriovimo ir jeigu tie piliečiai neturi gyvenamojo ploto (Butų kodekso komentaras, Vilnius, „Mintis“, 1990, p. 207).

Byloje nėra pateikta nei vieno įrodymo, kad iki buto suteikimo R. V. Kauno miesto LDT VK ar kita įgaliota institucija buvo priėmusi sprendimÄ dėl savavaliÅ¡kai pastatyto gyvenamojo namo Kulautuvos gatvėje (be adreso), kuriame gyveno R. V. nugriovimo, todėl jam ir buvo įstatymų nustatyta tvarka suteiktas butas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui ir nesant prieÅ¡ingų įrodymų, visiÅ¡kai tikėtinais pripažįstami ieÅ¡kovo argumentai, kad jei jo namas Kulautuvos gatvėje nebÅ«tų buvęs nugriautas dėl statomo per NemunÄ tilto, jis bÅ«tų sutvarkęs visus reikalingus dokumentus ir įregistravęs asmeninę nuosavybę.

Nesant įrodymų, kad butas, ieÅ¡kovui buvo suteiktas neteisėtai, nėra pagrindo konstatuoti, kad jis nebuvo subjektas lengvatine tvarka įsigyti bÅ«stÄ pagal LR Butų privatizavimo įstatymÄ ir nėra pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ .Dėl nuomojamo buto privatizavimo procedÅ«rų Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį taip pat nurodė, kad labiau tikėtina, kad R.

V. galiojant Butų privatizavimo įstatymui į atsakovÄ Ä¯statymo nustatyta tvarka nesikreipė, t.y. apeliantas (R. V. ir jo teisių perėmėjas ieÅ¡kovas R. K.) nuomojamo buto privatizavimo procedÅ«rų įstatymo nustatytu laiku nepradėjo, įrodymų, kad nustatyta tvarka bei terminais pateikė bÅ«tinus tam dokumentus atitinkamoms institucijos, įgaliotoms spręsti privatizavimo klausimus, nepateikė, taigi subjektinės teisės ginčo objektÄ privatizuoti neįgijo. Tai nustatęs pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tokios jo teisės pažeidimo ir nėra. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymas (su iÅ¡imtimis) galiojo iki 1998 m. liepos 1 d. (Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. VIII-206).

Pagal kasacinio teismo suformuotÄ praktikÄ , pasibaigus specialiojo Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, jo pagrindu negalima įgyti naujų teisių, tačiau gali bÅ«ti įgyvendinamos ir turi bÅ«ti ginamos asmenų teisės, įgytos galiojant Å¡iam įstatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002; 2006 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2006, kt.). Kasacinis teismas nurodo, kad sprendžiant dėl to, turėjo ieÅ¡kovas teisę privatizuoti gyvenamÄ jÄ patalpÄ pagal Butų privatizavimo įstatymÄ ar ne, bÅ«tina nustatyti, ar ieÅ¡kovas, kaip subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butÄ , Å¡ia teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus, bÅ«tinus Å¡iai teisei įgyti, ir tuo pagrindu susiklostė ieÅ¡kovo bei atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) subjektų, santykiai dėl buto privatizavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-248/2011; 2002 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-394/2002; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-261/2006; 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2009; kt.).

Kasacinis teismas taip pat yra akcentavęs gyvenamųjų patalpų privatizavimo įstatymų socialinę svarbÄ , jų pagrindu atsiradusių teisinių santykių sudėtingumÄ ir specifikÄ . Teismo pareiga sprendžiant Å¡alių ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo – aiÅ¡kinti ir taikyti teisės normas ne formaliai, bet turint omenyje butų privatizavimÄ numačiusių įstatymų pagrindinį tikslÄ â€“ suteikti nuomininkams galimybę vienÄ kartÄ lengvatine tvarka įsigyti teisėtai naudojamas valstybei ar savivaldybei priklausančias gyvenamÄ sias patalpas, įvertinant kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2008).Pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, galimybė teismine tvarka įgyvendinti Å¡io įstatymo pagrindu ir jo galiojimo metu įgytas ir pradėtas įgyvendinti asmenų privatizavimo teises nustatyta Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme.

Å io įstatymo 12 straipsnyje reglamentuojamas savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimas lengvatinėmis sÄ lygomis.IeÅ¡kinyje ir bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas nurodė, kad 1993 metais jis kartu su kaimynu B. ėjo į Kauno miesto savivaldybę dėl buto privatizavimo. Å iÄ aplinkybę teismo posėdyje patvirtino ir liudytojas V. B. (b.l. 93). IeÅ¡kovas nurodė, kad buto laiku neprivatizavo, nes buvo suklaidintas atsakovo darbuotojų, kurie teigė, kad butas yra gautas už gyvenamÄ jį namÄ ir jo privatizuoti nereikia.

Butų privatizavimo įstatymo 7 straipsnyje buvo nustatyta, kad buvusiems namų savininkams (o jų nesant, įpėdiniams, gyvenantiems buvusiam savininkui suteiktame bute), kuriems butai buvo suteikti nugriaunant jų asmenine nuosavybe buvusius gyvenamuosius namus dėl žemės sklypų paėmimo valstybės ar visuomenės reikalams ir pagal tuo laiku galiojusius įstatymus nebuvo kompensuota namų vertė, neatlygintinai pripažįstama nuosavybės teisė nuomojamÄ gyvenamÄ jį namÄ ar butÄ . Kaip jau minėta, nugriaunamo namo savininkams turėjo bÅ«ti ne tik suteikiamas butas, bet taip pat jų pačių pasirinkimu arba iÅ¡mokama nugriaunamų namų statinių ar įrenginių vertė, arba suteikiama teisė naudoti Å¡ių iÅ¡ardytų namų, statinių, įrenginių medžiagas savo nuožiÅ«ra.

Byloje nėra jokių įrodymų, kad R. V. buvo iÅ¡mokėta kompensacija už griaunamÄ namÄ , vaismedžius ir vaiskrÅ«mius ar buvo leista naudotis iÅ¡ardyto namo medžiagas savo nuožiÅ«ra. Tai, kad tokia kompensacija greičiausiai nebuvo paskaičiuota yra konstatavęs ir Kauno miesto apylinkės teismas 2010-02-02 sprendime (b.l. 34). Galiojant įstatymo nuostatai suteikiančiai galimybę gauti butÄ neatlygintai ir nesant duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovui buvo kompensuota namų vertė, R. V. visiÅ¡kai pagrįstai galėjo tikėti, kad butas, kuris jam buvo suteiktas įstatymų nustatyta tvarka už nugriaunamÄ namÄ , jam bus perduotas neatlygintinai.

Teismas neturi pagrindo netikėti ieÅ¡kovo nurodytomis ir liudytojo patvirtintomis aplinkybėmis, kad savivaldybės darbuotoja buvo patikinusi R. V., kad buto privatizuoti nereikia. Tai, kad butas ieÅ¡kovui buvo suteiktas ne nuosavybėn, o apsigyventi atsakovas ieÅ¡kovÄ informavo tik 2009-01-20, atsakydamas į ieÅ¡kovo 2008-12-15 kreipimÄ si (b.l.

21) ir 2009-03-10 rašte Nr. 53-5-745 (b.l. 29). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį pirkimo – pardavimo subjektu turėjo būti vietos savivaldybės, kai parduodavo joms priklausančius gyvenamuosius namus, butus arba įmonės, įstaigos, organizacijos, parduodamos jų balanse esančius gyvenamuosius namus, butus. Byloje esantis 1995 m. kovo 20 d. priėmimo –perdavimo aktas – važtaraštis patvirtina, kad iki šio akto pasirašymo, t.y. iki tol, kol ginčo butas (duomenys neskelbtini) nebuvo perduotas atsakovui vadovaujantis Lietuvos Respublikos 1994 m. gruodžio 20 d.

įstatymu Nr. I-713 „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ ir Lietuvos Respublikos 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymu Nr. I-714 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ įgyvendinimo“ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 199 „Dėl dalies valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos“, pats atsakovas nebuvo pirkimo – pardavimo subjektu.

Todėl teisėjų kolegija negali nesutikti su apelianto argumentais, kad R. V. buvo klaidinamas atsakovo darbuotojų ir buto neprivatizavo dėl atsakovo darbuotojų aplaidumo. Pirmosios instancijos teismas darydamas tik labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad R. V. nepradėjo buto privatizavimo proceso remiasi atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos turto valdymo departamento privatizavimo 2010-10-25 skyriaus raÅ¡tu Nr. 66-3-591, kuriame nurodyta, kad Å¡iame skyriuje nėra R. V. Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu pateikto praÅ¡ymo ir kitų dokumentų dėl buto (duomenys neskelbtini), privatizavimo.

Teisėjų kolegija šį dokumentÄ (b.l.

49) vertina kritiÅ¡kai, kadangi įvardytas dokumentas iÅ¡duotas institucijos, kuri byloje yra atsakovas, turintis materialųjį teisinį interesÄ dėl bylos baigties, ir suraÅ¡ytas prasidėjus teismo procesui nagrinėjamoje byloje. Dėl to nurodytas dokumentas neatitinka prima facie įrodymui keliamų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje A. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-192/2008). Kartu pažymėtina tai, kad aptariamame raÅ¡te nurodyta, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto skyriuje nėra Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu pateikto ieÅ¡kovo praÅ¡ymo ar kitų dokumentų, dėl gyvenamųjų patalpų buto (duomenys neskelbtini), privatizavimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju byloje nustatinėjama ne tai, yra Kauno miesto savivaldybėje ieÅ¡kovo Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu pateiktas pareiÅ¡kimas dėl ginčo buto privatizavimo ar ne. Jeigu toks pareiÅ¡kimas ir kiti dokumentai bÅ«tų, nebÅ«tų kilęs Å¡is teisminis ginčas ir ieÅ¡kovui netektų įrodinėti aplinkybės, kad yra pradėjęs privatizavimo procesÄ . Byloje esantis Kauno miesto savivaldybės administracijos turto valdymo departamento privatizavimo 2010-09-10 skyriaus raÅ¡tas Nr. 66-6-496, kuriame nurodyta, kad teisme įrodžius priežastis, dėl kurių nebuvo privatizuotas butas, atsakovas vykdys Å¡io buto privatizavimo procedÅ«ras, iÅ¡ dalies patvirtina aplinkybes, kad ieÅ¡kovas siekė šį turtÄ privatizuoti (ar gauti neatlygintinai už nugriautÄ namÄ ).  Gyvenamųjų patalpų privatizavimas yra sudėtinė valstybės (savivaldybės) turto privatizavimo proceso dalis, taigi ir viena iÅ¡ valstybės vykdytos ir tebevykdomos socialinės-ekonominės politikos krypčių.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtinta nuostata, pagal kuriÄ Lietuvos Å«kis grindžiamas privačios nuosavybės teise. Valstybės (savivaldybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimas, įgyvendinantis nurodytÄ konstitucinį imperatyvÄ , turi tikslÄ sudaryti vienodas sÄ lygas fiziniams asmenims įsigyti gyvenamÄ sias patalpas privačion nuosavybėn. IeÅ¡kovas, kaip silpnesnioji sandorio Å¡alis, viena pati savo iniciatyva niekaip negalėjo inicijuoti numojamo buto pirkimo - pardavimo sandorio sudarymo, kadangi valstybinio buto fondo privatizavimo funkcijos LR Butų privatizavimo įstatymu pavestos savivaldybei, bet ne buto nuomininkui.

Todėl rengti buto privatizavimo dokumentus ieÅ¡kovas neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo (LR Vyriausybės 1991m. liepos 31d. nutarimo Nr. 309 19 p.). Kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ Â pažymėjo, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462, 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007 ir kt.).Nustačius, kad yra visos bÅ«tinos pagal Butų privatizavimo įstatymÄ tokio privatizavimo sÄ lygas R.

V. ir kartu jo teisių perėmėjas R. K. yra tinkamas subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butÄ (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis), butas, esantis (duomenys neskelbtini) yra gyvenamoji patalpa, galinti bÅ«ti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai) ir R. V. ir kartu jo teisių perėmėjas R. K., kaip subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butÄ , Å¡ia teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus, bÅ«tinus Å¡iai teisei įgyti, tačiau Å¡ių procedÅ«rų nebaigė ne nuo ieÅ¡kovų priklausančių aplinkybių, ieÅ¡kinys pripažintinas pagrįstu, įrodytu.Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino surinktus įrodymus, todėl neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, o taip pat suklydo aiÅ¡kindamas bei taikydamas materialiosios teisės normas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos teisės taikymo bei aiÅ¡kinimo klausimais, dėl ko priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ , todėl skundžiamas sprendimas panaikinamas, priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys tenkintinas (CPK 263 str. 1 d., 326 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d. ir 330 str.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,n u s p r e n d ž i a:R.

K. apeliacinį skundÄ patenkinti.Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį patenkinti.Pripažinti R. V. bei R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) kaip R. V., mirusio 2010-11-26 įpėdiniui pagal testamentÄ , teisę lengvatinėmis sÄ lygomis privatizuoti nuomojamÄ butÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ .Sprendimas įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Kolegijos pirmininkė                                                                            Žibutė Budžienė Kolegijos teisėjos                                                                                           Aušra Baubienė                                                                                                                                   Virginija Gudynienė