2021-03-03 Nr. AB-4504-3-61-3-03840-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-139-492/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03840-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. kovo 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas V. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas įpareigoti atsakovą Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Policijos departamentas) atsakyti į jo 2020 m. spalio 12 d. skundą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 7 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo V. V. skundą laikė nepaduotu, nurodė nutarčiai įsiteisėjus skundo kopiją su priedais grąžinti pareiškėjui.

Teismas nustatė, kad pareiškėjo skundas neatitiko ABTĮ skundui keliamų reikalavimų, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas iki 2020 m. gruodžio 17 d. (teisėjos rezoliucija pratęstas iki 2020 m. gruodžio 31 d.) skundo trūkumams pašalinti, t. y. tinkamai suformuluoti skundo reikalavimą ir sumokėti žyminį mokestį arba pateikti motyvuotą ir pagrįstą įrodymais prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pareiškėjui buvo išaiškinta, kad į jo 2020 m. spalio 12 d. skundą Policijos departamentas atsakė 2020 m. lapkričio 4 d. raštu Nr. 5-S-15265 (toliau – ir Raštas), taigi Policijos departamentas atliko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnyje nustatytą pareigą nagrinėti asmenų prašymus ir skundus, o pareiškėjas, nesutikdamas su Policijos departamento Raštu, turi teisę jį skųsti teismui. Teisme 2020 m. gruodžio 31 d. gautas pareiškėjo skundo trūkumų šalinimas, kuriame pareiškėjas nurodė, jog nesutinka su teismo nustatytais jo skundo trūkumais dėl netinkamai suformuoto skundo reikalavimo ir prašo priimti jo pirminį skundą.

Teismas aptarė ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį ir nurodė, kad nors pareiškėjas per nustatytą terminą pateikė teismui naują skundą (trūkumų šalinimą), tačiau Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų jis nepašalino (prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau nepatikslino skundo reikalavimo). Teismas nusprendė, kad pareiškėjas nustatytu terminu skundo trūkumų nepašalino, todėl jo skundą laikė nepaduotu. Teismas pažymėjo, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ reikalavimus.

III. Pareiškėjas V. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartį.

Pareiškėjo atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja ignoruoja aukščiausių Lietuvos Respublikos pareigūnų viešus pareiškimus, kad klausimai, susiję su antisemitizmu Lietuvoje, turi būti kruopščiai ištirti. Pareiškėjas 2020 m. spalio 12 d. skunde Policijos departamentui pateikė konkrečius klausimus, susijusius su antisemitizmu Lietuvoje, tačiau Rašte nėra atsakymų į pareiškėjo klausimus, todėl jis dėl Rašto kreipėsi į teismą;

2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad į pareiškėjo 2020 m. spalio 12 d. skundą buvo atsakyta Raštu, nustatė menamus jo skundo trūkumus, stengėsi išvengti pareiškėjo skundo nagrinėjimo, todėl laikė jį nepaduotu. Pareiškėjas skundo trūkumus ištaisė (paprašė atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, pateikė šią aplinkybę pagrindžiančius dokumentus, skundą suformulavo konkrečiai, tiksliai ir aiškiai), todėl jis turėjo būti priimtas nagrinėti. Teismui buvo pateikti duomenys, jog ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui, į kurį pareiškėjas kreipėsi 2020 m. lapkričio 19 d., kilo abejonių, kad Policijos departamentas neatsakė į pareiškėjo pateiktus klausimus. Aplinkybė, jog Policijos departamentas persiuntė pareiškėjo pareiškimą į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) Imuniteto skyrių ar Žaliakalnio policijos komisariatui dar nereiškia, kad tai yra atsakymas į pareiškėjo klausimus. Iki 2021 m. sausio 13 d. jokio atsakymo nei iš Kauno AVPK, nei iš Žaliakalnio policijos komisariato negauta;

3. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 5 d. nutarimu pažymėta, jog aplinkybė, kad skundas turi tik nedidelių, neesminių, formalių nukrypimų nuo nustatytų reikalavimų, nereiškia, kad teismas apskritai neturi įgaliojimų tokio skundo priimti. Tai, jog teismo nustatytiems skundo trūkumams pašalinti yra paliekama praktiškai tik viena diena (Lietuvos pašto registruotos korespondencijos Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjo įsitikinimu įrodo teisėjos išankstinį nusistatymą nepriimti pareiškėjo skundo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 7 d. nutarties, kuria vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo V. V. skundas laikytas nepaduotu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti, kadangi skundas neatitiko ABTĮ reikalavimų. Pareiškėjas 2020 m. gruodžio 31 d. pateikė pirmosios instancijos teismui patikslintą skundą, kurį įvardino kaip skundo trūkumų pašalinimas, tačiau teismas, susipažinęs su juo, sprendė, jog pareiškėjas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų nepašalino. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartimi pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-268/2012). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d. nutarimai). Asmens teisė kreiptis į teismą negali būti apribota ar paneigta, nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių. Asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai). Savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu teismas nustato, kad skundas (prašymas) neatitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, teismo nutartimi pareiškėjui nustatomas terminas nurodytiems trūkumas pašalinti. Atsižvelgiant į minėtas nuostatas, skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui, t. y. pareiškėjui neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius teismo nurodymus pašalinti skundo trūkumus, teismas privalo priimti nutartį dėl skundo laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-724-502/2017).

Kadangi teismo nutartis dėl trūkumų pašalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta laikyti skundą nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų trūkumų. Šiuo aspektu pažymėtina, jog skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016).

Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi išaiškino pareiškėjui teisę, nesutinkant su Policijos departamento Raštu, jį skųsti teismui, pažymėjo, jog skundo reikalavimas turi būti formuluojamas pagal ABTĮ 88 straipsnio nuostatas bei įpareigojo pareiškėją sumokėti 30 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui mokėjimą patvirtinančio dokumento originalą. Pirmosios instancijos teismas taip pat išaiškino galimybę būti visiškai ar iš dalies atleistam nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, pateikus motyvuotą ir pagrįstą įrodymais prašymą. Pastebėtina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas ištaisė šį teismo nutartimi nustatytą skundo trūkumą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, be jokio teisinio pagrindo vertino pareiškėjo pareikšto reikalavimo – įpareigoti Policijos departamentą atsakyti į pareiškėjo 2020 m. spalio 12 d. skundą, pagrįstumą ir sprendė, jog į pareiškėjo 2020 m. spalio 12 d. skundą Policijos departamentas atsakė Raštu. Įvertinus pareiškėjo skundo, patikslinto skundo bei atskirojo skundo argumentus, susijusius su tuo, jog Rašte nėra atsakymų į pareiškėjo klausimus, darytina išvada, kad pareiškėjo skunde reiškiamas reikalavimas gali būti savarankišku skundo dalyku ir iš esmės yra aiškus, idant būtų galima apibrėžti administracinės bylos nagrinėjimo ribas, todėl pirmosios instancijos teismas nutartimi dėl trūkumų pašalinimo nepagrįstai išaiškino pareiškėjui teisę skųsti Policijos departamento Raštą, o pareiškėjui šia teise nepasinaudojus, skundžiama nutartimi laikė skundą nepaduotu.

Kiti pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, susiję su teisėjos šališkumu, trumpais terminais skundo trūkumams pašalinti, teisinio vertinimo nekeičia, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, nustatęs, jog pareiškėjas nepašalino teismo nutartyje nustatytų trūkumų. Todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartis naikinama, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. V. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas Dalia Višinskienė Virginija Volskienė