2022-11-03 Nr. AB-26141-3-62-3-00059-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-407-1047/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00059-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas D. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir atstovas, ir Pravieniškių PN-AK), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad serga (duomenys neskelbtini), dėl kurios (duomenys neskelbtini), todėl tenka (duomenys neskelbtini), o plaukus turi kirptis savo plaukų kirpimo mašinėle. Pareiškėjas paaiškino, kad kerpantis su bendra kirpimo mašinėle jam paūmėja (duomenys neskelbtini). Naudojant savo kirpimo mašinėlę tokie pojūčiai sumažėja. Pravieniškių PN-AK pareiškėjui leido įsigyti asmeninę plaukų kirpimo mašinėlę, tačiau atvykus į Pravieniškių PN-AK 2 sektorių 2020 m. balandžio 17 d. plaukų kirpimo mašinėlė iš pareiškėjo buvo paimta ir padėta į daiktų saugojimo sandėlį. Pareiškėjas pareigūnams žodžiu ir raštu nurodė, kad asmeninę plaukų kirpimo mašinėlę jam turėti leido gydytojas bei pateikė turimą gydytojo pažymą, tačiau pareigūnai turima pažyma suabejojo. Pareiškėjas nurodė, kad tos pačios pataisos įstaigos 1 sektoriuje jam buvo leista įsigyti plaukų kirpimo mašinėlę, o jį perkėlus į 2 sektorių, minėta mašinėlė buvo atimta. Pareiškėjas, neturėdamas savo plaukų kirpimo mašinėlės, (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini) dar labiau paūmėjo.

3. Pareiškėjas teigė, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Dėl tokių pareigūnų veiksmų pareiškėjas patyrė didžiulį orumo pažeminimą, buvo daromas žalingas poveikis pareiškėjo sveikatai, sukeltas fizinis skausmas, teko visą laiką kentėti labai nemalonius paūmėjusios ligos simptomus, atsirado (duomenys neskelbtini), sutriko miegas. Pareiškėjo nurodomas jo teisių pažeidimo laikotarpis – nuo 2020 m. balandžio 17 d. iki 2020 m. rugsėjo 8 d.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 (toliau – ir Taisyklės), nenumato galimybės nuteistiesiems įsigyti ir turėti plaukų kirpimo mašinėlę. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo drausmės grupėje, o drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems leidžiama įsigyti ir turėti Taisyklių 20.11, 20.2, 20.3, 20.5.1, 20.5.3, 20.5.9, 20.5.12, 20.5.15, 20.5.16 punktuose nurodytus asmeninius daiktus. Todėl pareiškėjo kirpimo mašinėlė buvo padėta į pataisos įstaigos Saugumo valdymo skyriaus sandėlį prie kitų pareiškėjo asmeninių daiktų, saugojimui. Laisvės atėmimo vietų ligoninė 2021 m. kovo 5 d. raštu Nr. S-937 informavo, jog duomenų apie pareiškėjui išduotą leidimą su savimi turėti plaukų kirpimo mašinėlę nėra. Nors pareiškėjas savo skunde nurodė, kad jam buvo išduotas leidimas turėti su savimi plaukų kirpimo mašinėlę, tačiau tai patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė, todėl Pravieniškių PN-AK pareigūnai, paimdami iš jo mašinėlę, vadovavosi teisės aktais, jų nuostatų nepažeidė. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad pataisos įstaigos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar, jog dėl pataisos įstaigos pareigūnų veikimo ar neveikimo būtų kilusi žala pareiškėjui. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą. Nesant neteisėtų veiksmų bei žalos įrodymo, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp jų. Nėra įrodyta ir pagrįsta nė viena iš viešojo administravimo subjekto civilinės atsakomybės kilimo sąlygų. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas savo skundą grindė abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretūs. Tam tikras nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. gegužės 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, priteisė 100 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2021 m. vasario 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 17 d. iki 2020 m. rugsėjo 8 d. priklausė drausmės grupei. Pareiškėjas pateikė 2019 m. rugpjūčio 22 d. medicininio pažymėjimo kopiją, kuri patvirtina, jog pareiškėjas serga (duomenys neskelbtini) ir dėl to nuolat (duomenys neskelbtini), vartoja (duomenys neskelbtini) gydymui. Ant medicininio pažymėjimo yra viza „Atsižvelgiant į medikų išvadą išimtine tvarka leisti perduoti kirpimo mašinėlę“, kurią 2019 m. rugpjūčio 23 d. pasirašo pareigūnas R. G. (neįskaitomas pilnas vardas ir pavardė) bei pirmojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus viršininko viza „leisti perduoti“ (kita vizos dalis neįskaitoma). Pareiškėjas 2020 m. kovo 20 d. pareiškimu kreipėsi į Pravieniškių PN-AK dėl paimtos plaukų kirpimo mašinėlės, bet vėliau atsisakė nuo prašymo. Pareiškėjas 2020 m. balandžio 2 d. su skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl plaukų kirpimo mašinėlės. Pareiškėjo skundas buvo persiųstas Pravieniškių PN-AK, kuri 2020 m. balandžio 27 d. raštu Nr. 7-2053 atsakė pareiškėjui, kokiu pagrindu iš jo buvo paimta plaukų kirpimo mašinėlė. 2020 m. balandžio 22 d. prašymu pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių PN-AK direktorių dėl leidimo naudotis asmenine plaukų kirpimo mašinėle. Vėliau pateikė prašymą nenagrinėti prašymo, kadangi tai buvo išspręsta žodžiu. Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2021 m. kovo 5 d. rašte Nr. S-937 informuojama, jog pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje duomenų apie pareiškėjui išduotą leidimą su savimi turėti plaukų kirpimo mašinėlę nėra.

8. Teismas, įvertinęs Taisyklių 22 punkto nuostatas, kuriose numatyta, jog drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems (išskyrus nuteistuosius, atliekančius Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalyje nurodytą nuobaudą) leidžiama įsigyti ir pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) turėti Taisyklių 20.1.1, 20.2, 20.3, 20.5.1, 20.5.3, 20.5.9, 20.5.12, 20.5.15 ir 20.5.16 papunkčiuose nurodytų asmeninių daiktų, sprendė, kad pareiškėjui esant drausmės grupėje ginčo laikotarpiu galimybės įsigyti plaukų kirpimo mašinėlę teisės aktai nenumatė. Todėl tai, kad pataisos įstaigos 2 sektoriaus pareigūnai ją paėmė iš pareiškėjo, nesudaro pagrindo teigti, jog pareigūnai pažeidė teisės aktų nuostatas. Tačiau Pravieniškių PN-AK pirmojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus viršininkas, atsižvelgdamas į gydytojo diagnozę, leido perduoti pareiškėjui plaukų kirpimo mašinėlę. Minėtą faktą patvirtina ne tik pareiškėjo pateiktas 2019 m. rugpjūčio 22 d. medicininis pažymėjimas, tačiau ir pareiškėjo pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos kortelė. Tai patvirtina, kad pareiškėjui buvo išduotas leidimas su savimi turėti asmeninę plaukų kirpimo mašinėlę. Leidimas nebuvo panaikintas.

9. Teismas sprendė, kad pataisos įstaiga, paimdama iš pareiškėjo plaukų kirpimo mašinėlę, neįvertino, kokiu tikslu pareiškėjas ją turėjo, kad jam buvo išduotas leidimas ir tai buvo pažymėta kortelėje prie išduodamos plaukų kirpimo mašinėlės (su leidimu), nebuvo vertinama ir sveikatos priežiūros specialisto rekomendacija, neatsižvelgta ir į pareiškėjo medicininių dokumentų išrašus apie jam diagnozuotą (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, kad atsakovas elgėsi nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdamas bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

10. Teismo vertinimu, Pravieniškių PN-AK administracija, paimdama iš pareiškėjo plaukų kirpimo mašinėlę, neatsižvelgė į sveikatos priežiūros specialisto tarpininkavimą, nevertino medicininių dokumentų išrašų, nevertino pareiškėjui išduoto leidimo turėti su savimi asmeninę plaukų kirpimo mašinėlę. Asmens sveikatos užtikrinimui labai svarbu gydytojo rekomendacijų vykdymo tęstinumas. Teismas pažymėjo, jog nuteistiesiems paskirtas gydymas bei gydytojų teikiamos sveikatos rekomendacijos negali būti pertraukiamos, nepaisant asmenų perkėlimo iš vieno sektoriaus į kitą toje pačioje įstaigoje.

11. Atsižvelgęs į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnis) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į byloje nustatyto pažeidimo ir juo sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas konstatavo, kad pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, priteistinas 100 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

III. 12. Pareiškėjas D. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 24 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

13. Pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisingas dėl netinkamo neturtinės žalos dydžio įvertinimo. Pareiškėjas paaiškina, kad jo liga paūmėjo dėl Pravieniškių PN-AK pareigūnų aplaidaus požiūrio į atliekamas funkcijas. Pareiškėjo vertinimu, Pravieniškių PN-AK tyčiojasi iš pareiškėjo sveikatos būklės ir žemina orumą. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš atsakovo neišreikalavo visų įrodymų (originalių dokumentų, kuriuos teikė pareiškėjas, taip pat medicininės kortelės), todėl pareiškėjo teisės buvo apgintos tik iš dalies.

14. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

15. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių įtikinamų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą, o vien tai, kad teismo sprendimas netenkina pareiškėjo interesų, negali būti pagrindu jį naikinti. Atsakovo vertinimu, įrodyti neturtinės žalos padarymo faktą yra asmens, kuris kreipiasi į teismą dėl žalos atlyginimo, pareiga. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus ar siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Be to, apeliaciniame skunde pareiškėjas nepateikia jokių svarių argumentų apie tai, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, nepasisakęs dėl kurių nors skunde keliamų klausimų, taip pat pareiškėjas nenurodė, kad pirmosios instancijos teismas byloje būtų pažeidęs kokias nors procesines ar materialinės teisės normas.

16. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 24 d. sprendimą: pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

17. Atsakovas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teigia, kad šiuo atveju pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimas būtų pakankama bei teisinga satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

18. Pareiškėjas D. S. atsikirtime į atsakovo atsiliepimą į apeliacinį skundą prašo teismo atsakovo argumentus atmesti, o pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinti. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad nuo skundo padavimo dienos jau praėjo labai daug laiko, bet atsakovas pareiškėjui negrąžino šiam priklausančios plaukų kirpimo mašinėlės. Tai įrodo, kad atsakovo veiksmai yra tyčiniai ir ilgalaikiai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 19. Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo D. S. reikalavimo priteisti iš atsakovo neturtinę žalą, kurią jis patyrė dėl netinkamų jo kalinimo sąlygų Pravieniškių PN–AK (pareiškėjui buvo leista naudotis asmenine plaukų kirpimo mašinėle pagal medicininį pažymėjimą, tačiau perkeliant į kitą sektorių kirpimo mašinėlė buvo paimta) laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 17 d. iki 2020 m. rugsėjo 8 d.

20. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad Pravieniškių PN-AK plaukų kirpimo mašinėlė iš pareiškėjo buvo paimta neatsižvelgus į pareiškėjo medicininių dokumentų išrašus, neįvertinus pareiškėjui išduoto leidimo turėti su savimi asmeninę plaukų kirpimo mašinėlę, todėl pareiškėjas patyrė neturtinę žalą ir priteisė pareiškėjui 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiu, o atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimas būtų pakankama bei teisinga satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

22. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų ribų.

23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pabrėžia, kad byloje pateiktuose abiejuose apeliaciniuose skunduose nėra ginčijamas pirmosios instancijos teismo vertinimas, jog pareiškėjas dėl Pravieniškių PN-AK veiksmų, kuomet plaukų kirpimo mašinėlė iš pareiškėjo buvo paimta neatsižvelgus į pareiškėjo medicininių dokumentų išrašus, jo sveikatos būklę, neįvertinus pareiškėjui išduoto leidimo turėti su savimi asmeninę plaukų kirpimo mašinėlę, patyrė papildomų neigiamų išgyvenimų ir nepatogumų, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis (neturtinę žalą), t. y. buvo pažeista pareiškėjo teisė būti laikomam tinkamomis kalinimo sąlygomis. Taigi atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimu ir apeliacine tvarka neginčijamos. Dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Taip pat apeliaciniuose skunduose nėra argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2021 m. vasario 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taigi ginčas apeliacine tvarka kilo tik dėl neturtinės žalos atlyginimo pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

24. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jeigu jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, ir ar pažeistai teisei apginti nepakanka teisės pažeidimo fakto pripažinimo.

25. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kaip jos buvo pažeistos, pažeidimo trukmė, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir taip toliau. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, jog būtent tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai patyrė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo pažeistai teisei apginti nepakanka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-664-492/2020).

26. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, įvertinus nustatytą pataisos įstaigos pažeidimą, pareiškėjui priteistinas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nepagrindė, kad jam turėtų būti priteistas didesnis neturtinės žalos atlyginimas, o atsakovas neįrodė, jog pirmosios instancijos teismo priteista suma yra neproporcinga kompensacija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti, ypač atsižvelgiant į vertybės (pareiškėjo sveikata), kuriai kilo grėsmė pobūdį. Atsižvelgusi į nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimo trukmę, intensyvumą, pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus, ginamų vertybių pobūdį bei kitus minėtus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjui pirmosios instancijos teismo priteista 100 Eur suma yra proporcinga Pravieniškių PN-AK padarytiems pažeidimams ir pakankama pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti, o pareiškėjo prašoma priteisti 10 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti neatitinka teisingumo bei protingumo kriterijų.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas iš atsakovo neišreikalavo visų įrodymų (originalių dokumentų, kuriuos teikė pareiškėjas, taip pat medicininės kortelės), todėl pareiškėjo teisės buvo apgintos tik iš dalies. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad teismo posėdyje pirmosios instancijos teismas išsprendė pareiškėjo prašymą prijunti 2019 m. rugpjūčio 22 d. medicininę pažymą, kitų prašymų pareiškėjas patvirtino neturįs, patvirtino teismui, kad su byla yra susipažinęs. Taigi pareiškėjo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neišreikalavo į bylą reikalingų įrodymų, atmetami.

28. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymų visumą, pripažino, jog pareiškėjo nusiskundimai dėl netinkamų kalinimo sąlygų yra pagrįsti ir konstatavo, kad pareiškėjas dėl to patyrė neturtinę žalą bei priteisė pareiškėjui 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgus į šioje nutartyje nurodytus argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo ir dydžio, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad jo teisės buvo apgintos tik iš dalies, atmestini. Byloje surinktų įrodymų visuma buvo pakankama pirmosios instancijos teismo išvadoms pagrįsti, todėl perduoti bylos nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo nėra pagrindo. Pareiškėjo prašymai buvo išspręsti pirmosios instancijos teismas, kitų prašymų (išreikalauti medicininę kortelę) nei raštu, nei žodžiu pareiškėjas neteikė.

29. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs Pravieniškių PN-AK padarytus pažeidimus, pagrįstai pareiškėjui priteisė 100 Eur neturtinei žalai atlyginti. Šis neturtinės žalos atlyginimo būdas bei teismo priteistos kompensacijos dydis nagrinėjamu atveju atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Teismas teisingai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, išsamiai išaiškino ir įvertino nagrinėjamai bylai reikšmingas faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo ir atsakovo apeliaciniai skundai atmetami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. S. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinius skundus atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Skirgailė Žalimienė