2018-07-18 Nr. AB-13245-3-62-3-02251-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1850-502/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02251-2016-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. liepos 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Audriaus Bakavecko ir Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. V. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, (toliau – ir Alytaus PN) 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 11 d. iki 2016 m. spalio 26 d. buvo kalinamas Alytaus PN perpildytose patalpose, kurios neatitiko higienos reikalavimų. Pažymėjo, kad atvykęs į pataisos namus penkias valandas buvo laikomas laikino sulaikymo patalpose su rūkančiais asmenimis, kuriose nebuvo draudžiamų ženklų dėl rūkymo, o pareigūnai rūkančių asmenų neįspėjo. Akcentavo, kad dėl to patyrė didelius nepatogumus, graužė akis, gerklę, nosį, jautė nemalonų aitrų dūmų kvapą.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2016 m. balandžio 12 d. buvo apgyvendintas kameroje Nr. 2 su rūkančiais asmenimis, jautė erdvės trūkumą, jo judėjimas buvo suvaržytas. Teigė, kad pasivaikščiojimui skirta tik viena valanda, nors priklausė trys, pasivaikščiojimo kiemeliuose stogeliai nesiekė 1,2 m., po lietaus atsirasdavo balos. Pažymėjo, kad 2016 m. balandžio 18 d. vienai parai buvo perkeltas į sveikatos priežiūros patalpas, ir tą dieną jam nebuvo suteikta viena valanda pasivaikščiojimui. Akcentavo, kad kamerose trūko inventoriaus, nebuvo kur susidėti daiktų, lova netvarkinga, klibėjo. Dušuose nebuvo antgalių, vanduo bėgdavo tiesiai iš vamzdžio, nulaužtos maišytuvo rankenos, persirengimo kabinoje šalta, dušuose nepakankama ventiliacija. Įrengtose dušo kabinose pirmame lokaliniame sektoriuje, esančiame bendrabučio tipo patalpose ir pirmame lokaliniame sektoriuje priklausančiose bendrose patalpose, nebuvo karšto vandens ir po sporto neįmanoma nusiprausti, nes gyvenant aktyvų gyvenimą neužtekdavo maudytis po karštu dušu kartą per savaitę 15 min. Miegamojoje patalpoje Nr. 2 (40 brigadoje) buvo tik 13 spintelių, nors lovų 14, o į spinteles tilpo tik maistas, nes jos mažos. Pažymėjo, kad atvykus į minėtą patalpą laisvos spintelės nebuvo, stovėjo trys taburetės, trys staliukai, kabėjo viena rūbų pakaba.

4. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 20 d. iki 2016 m. spalio 25 d. buvo patalpintas į kamerą Nr. 3, kurioje laikoma iki 11 asmenų, nors lovų 8, todėl kiti miegojo ant grindų. Akcentavo, kad kameroje buvo rūkančių asmenų, o atvykus į pataisos namus periodiškai paimamas patikrinimui televizorius, priedėlis, kompiuteris bei kiti daiktai, tačiau pareigūnai nespėdavo jų grąžinti per nustatytą terminą, todėl nebuvo sudaroma galimybė naudotis asmeniniais daiktais bei leisti laisvalaikio.

5. Pareiškėjo teigimu, Alytaus PN administracija jam grasino, naudojo psichologinį spaudimą dėl reiškiamų skundų bei reikalavimų.

6. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsakovo nuomone, pareiškėjo abstraktūs teiginiai nepagrindžia jo kaltės, todėl skundas turėtų būti atmestas. Nurodė, kad pareiškėjas visą laikotarpį gyveno bendrabučio tipo patalpose. Paaiškino, kad nuo 2016 m. balandžio 15 d. iki 2016 m. balandžio 19 d., nuo 2016 m. gegužės 3 d. iki 2016 m. gegužės 4 d., nuo 2016 m. gegužės 11 d. iki 2016 m. gegužės 19 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 21 būrį, miegamąjį Nr. 3. Pažymėjo, kad miegamojo Nr. 3 bendras plotas 43,77 kv. m, patalpoje įrengta 12 miegamųjų vietų, vienam asmeniui tekdavo 3,64 kv. m. Pareiškėjas nuo 2016 m. gegužės 19 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. buvo paskirtas į 4 būrį, miegamąjį Nr. 5, kurio bendras plotas 44.34 kv. m, patalpoje įengta 14 miegamųjų vietų, vienam asmeniui tekdavo 4,03 kv. m. Nuo 2016 m. gegužės 31 d. iki 2016 m. birželio 3 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 4 būrį, miegamąjį Nr. 1, kurio bendras plotas 21,02 kv. m, patalpoje įrengtos 5 miegamosios vietos, vienam, asmeniui tekdavo 4,2 kv. m. Nuo 2016 m. birželio 14 d. iki 2016 m. birželio 15 d., nuo 2016 m. liepos 5 d. iki 2016 m. rugpjūčio 24 d., nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. iki 2016 m. rugsėjo 27 d., nuo 2016 m. spalio 5 d. iki 2016 m. spalio 20 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 4 būrį, miegamąją Nr. 2, kurio bendras plotas 33,86 kv. m ploto, patalpoje įrengta 8 miegamosios vietos, vienam asmeniu tekdavo 4,23 kv. m. Nuo 2016 m. spalio 20 d. iki 2016 m. spalio 25 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 18 būrį, miegamąją Nr. 10, kurios bendras plotas 36,78 kv. m, patalpoje įrengta 8 miegamosios vietos, vienam asmeniui tekdavo 4,59 kv. m. Nuo 2016 m. spalio 25 d. iki 2016 m. lapkričio 8 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 17 būrį, miegamąjį Nr. 3, kurio bendras plotas 34,16 kv. m, patalpoje įrengta 8 miegamosios vietos, vienam asmeniui tekdavo 4,27 kv. m.

8. Atsakovo teigimu, Alytaus visuomenės sveikatos centro 2014 m. gruodžio 12 d. ir 2015 m. gruodžio 14 d. patikrinimo išvados patvirtina, jog pažeidimų Lietuvos higienos normoms HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nenustatyta. Pabrėžė, kad pareiškėjas dėl netinkamų gyvenamų sąlygų į Alytaus visuomenės sveikatos centrą nesikreipė. Akcentavo, kad skirtingai nei teigia pareiškėjas, kamerose užtikrinama tinkama oro temperatūra, oro drėgmė, šilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą temperatūrą, atitinkančią higienos normas, patalpos ventiliuojamos atidarant langus. Pažymėjo, kad 2009 – 2010 m. baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpose atliktas kapitalinis remontas, kurio metu pakeisti langai, durys, naujai įrengti tualetai, ištraukiamoji ventiliacija, pakeista elektros instaliacija ir apšvietimas, prižiūrėtojo iškvietimo sistema.

9. Atsakovas paaiškino, kad nuteistiesiems yra sudarytos galimybės vieną kartą per savaitę prausti visą kūną po šiltu dušu, jie paskirtuose būriuose kiekvieną dieną prausyklose gali nusiprausti kūną iki pusės po šaltu vandeniu. Atvykę etapu nuteistieji maudosi duše nuo 15.30 val. iki 16.30 val. Teigė, kad laikino sulaikymo kamerose nuteistieji laikomi iki 5 val. ir į jas paskiriama tiek asmenų, kiek yra vietų. Pažymėjo, kad Alytaus PN sporto salės nėra, bet yra įrengtas sporto aikštynas po atviru dangumi, dušas sporto aikštyne nėra įrengtas, nes tai nenumato teisės aktai. Miegamuosiuose nuteistiesiems rūkyti yra draudžiama ir juose nerūkoma, rūkyti galima tik tam skirtose ir pažymėtose vietose.

II. 10. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Teismas pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas buvo pažeista, tačiau prašymą dėl 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmetė.

11. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 111.1. punktu, nustatė, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3.1 kv. m vienam žmogui. Pažymėjo, kad atsakovo pateikti rašytiniai duomenys apie pareiškėjo gyvenamąją vietą, jos plotą ir jame kalėjusių asmenų skaičių kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas vadovavosi minėtai duomenimis, spręsdamas pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą.

12. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėjo abstraktūs argumentai dėl gyvenamųjų patalpų perpildymo, nelaikytini paneigiančiais atsakovo oficialiai pateiktus duomenis dėl gyvenamųjų patalpų plotų ir miegamųjų vietų skaičiaus. Pažymėjo, kad nors, pareiškėjo teigimu, iš patalpų ploto turi būti išskaitomas baldų bei kitų daiktų užimamas plotas, į Taisyklių 111.1 punkte įtvirtintą minimalią pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinčią tekti gyvenamųjų patalpų ploto normą, neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą bei faktines aplinkybes teismas sprendė, jog atsakovas nepažeidė Taisyklių 111.1. punkto nuostatų.

13. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentą, jog jis kameroje buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nenurodė, kad dėl šios aplinkybės būtų kreipęsis į įstaigos administraciją su prašymu perkelti jį į kamerą su nerūkančiais asmenimis. Akcentavo, kad nesant asmenų prašymų, pareigūnai negali žinoti, jog asmuo yra nerūkantis, todėl neturi įstatymo nustatytos pareigos atskirti jį nuo rūkančių nuteistųjų. Atkreipė dėmesį, kad iš Alytaus pataisos namų direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. 1-275, 2014 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1-323 ir 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. 1-231 „Dėl nuteistųjų rūkymo bendro naudojimo patalpose ir uždarojoje zonoje“ matyti, jog gyvenamosiose patalpose Alytaus PN yra nerūkoma. Įvertinęs byloje pateiktus duomenis, teismas neturėjo pagrindo spręsti, jog Alytaus PN administracija pažeidė pareiškėjo teisę į sveiką aplinką.

14. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo skundo argumentus, jog laikino sulaikymo kameroje jis buvo laikomas ilgiau kaip 5 val., kadangi byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas į laikino sulaikymo kamerą patalpintas 11 val. ir laikomas iki 14.30 val. Pareiškėjo skundo argumentas, jog po sporto jam nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti po dušu, atmestas kaip nepagrįstas, kadangi pagal Lietuvos higienos normų HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintų Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – Higienos norma HN 134:2015), reikalavimus laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui tokia galimybė nebuvo suteikta, pats pareiškėjas tokios aplinkybės skunde nenurodo, todėl pataisos namų administracija neturėjo pareigos užtikrinti pareiškėjui galimybę maudytis duše po kiekvieno sporto užsiėmimo. Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus skundo argumentus dėl šalta vandens dušuose ir tinkamai neveikiančios ventiliacijos, kadangi pareiškėjas nepateikė minėtas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų.

15. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 103 ir 74 straipsniais, sprendė, jog pareiškėjo teisė į pasivaikščiojimą gryname ore nebuvo pažeista, kadangi teisės aktai neišskiria nuteistųjų pasivaikščiojimo vietos, o pareiškėjas gyvendamas bendrabučio tipo patalpose turėjo reglamentuotą judėjimo laisvę, taip pat galėjo nevaržomai dienotvarkėje numatytu laiko vaikščioti po bendrabučio tipo patalpas (jam priskirtame būryje) bei išeiti į lauką pasivaikščioti. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentą, jog jis 2016 m. balandžio 18 d. vienai dienai buvo patalpintas į sveikatos priežiūros patalpas ir tą parą jam nesuteikta galimybė pasivaikščioti gryname ore, sprendė, jog atsakovas 2016 m. balandžio 18 d. neužtikrino pareiškėjui teisės pasivaikščioti gryname ore. Pažymėjo, kad atsakovas teismui nepateikė duomenų, ar pasivaikščiojimo kiemuose įrengti stogeliai bei atmosferos kritulių šalinimo sistema, todėl pareiškėjo argumentus dėl minėtų pažeidimų laikė nepaneigtais.

16. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl inventoriaus trūkumo ir jo nusidėvėjimo teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas nesikreipė dėl minėtų pažeidimų į pataisos namų administraciją, todėl padarė išvadą, kad pareiškėjas nemanė, jog jo teisės pažeidžiamos. Pabrėžė, kad šiuo metu praėjus ilgam laiko tarpui pareiškėjo nurodytų pažeidimų negalima nustatyti, todėl argumentus dėl minėtų pažeidimų pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nenustatytus ir nepagrįstus.

17. Pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo argumentų, jog Alytaus PN pareigūnai jam grasino, darė psichologinį spaudimą ir įkalbinėjo atsiimti skundus, teismas vadovavosi Alytaus PN 2016 m. gegužės 16 d. raštu Nr. 363-503 ir 2016 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. 363-1205 bei sprendė, jog pareiškėjui buvo suteikta teisė užregistruoti skundą, tačiau jis pats jos atsisakė. Pažymėjo, kad hipotetinio pobūdžio svarstymų apie grasinimus ir psichologinio smurto naudojimą teismas neturi nagrinėti, nes tai nėra susieta su efektyvia pažeistų teisių gynyba.

18. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentų dėl periodiškai paimamų patikrinimui daiktų ir jų negrąžinimo per nustatytą terminą pagrįstumą, pažymėjo, kad atsakovas nesugebėjo paneigti minėtų pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, todėl juos laikė nustatytais.

19. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs teisės normų, reglamentuojančių asmenų kalinimo sąlygų analizę, teismas padarė išvadą, kad Alytaus PN ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo užtikrintas tinkamas pasivaikščiojimo kiemelio įrengimas, nebuvo užtikrinta teisė vieną dieną pasivaikščioti gryname ore, kietasis inventorius neatitiko teisės aktų reikalavimų, nebuvo užtikrinta, jog pareiškėjo daiktai po patikrinimų būtų grąžinti laiku. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo pareiškėjo subjektinių teisių būti laikomam tinkamomis sąlygomis pažeidimą ir įvertinęs pažeidimo vienkartinį pobūdį, sprendė, jog pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas, o apsiribojama jo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu.

III. 20. Pareiškėjas E. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai.

21. Pareiškėjas pažymi, kad pageidavo dalyvauti teismo posėdyje nagrinėjant jo skundą, kadangi turėjo papildomų prašymų ir norėjo patikslinti nurodytas aplinkybes, todėl mano, jog byla neteisėtai išnagrinėta jam nedalyvaujant.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės atkartoja skunde nurodytus argumentus. Papildomai nurodo, kad neaišku, kokios dienos informaciją pateikė atsakovas apie patalpų, kuriose jis buvo kalintas, dydžius, kadangi po skundo pirmosios instancijos teismui pateikimo patalpose buvo daromas remontas ir mažinamas miegamųjų vietų skaičius. Pažymi, kad ne visa atsakovo pateikta informacija apie laikotarpius ir kameras, kuriose jis buvo kalinamas, atitinka tikrovę, pavyzdžiui, aplinkybė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 31 d. iki 2016 m. birželio 3 d. jis buvo patalpintas į 4 būrio miegamąjį Nr. 1.

23. Pareiškėjo teigimu, laikino sulaikymo patalpoje jis buvo laikomas 5 paras, pasivaikščioti išvedamas tik vienai valandai, o kameros, kuriose kalinamas, pagal vienam asmeniui tenkantį plotą neatitiko įstatymų reikalavimų. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino jo pateiktų 40 brigados miegamojo Nr. 2 nuotraukų, kadangi kitokių įrodymų savo argumentams pagrįsti jis neturi.

24. Pareiškėjas taip pat nesutinka su teismo išvada, jog jis su nusiskundimais nebuvo kreipęsis į Alytaus visuomenės sveikatos centrą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog atsakovas nepažeidė jo teisių būti laikomam kameroje su nerūkančiais asmenimis, taip pat neįvertino aplinkybės, kad teisės į pasivaikščiojimą pažeidimą jis kildino už laikotarpį, kada jis buvo kalinamas kameros tipo patalpoje. Paaiškina, kad Alytaus PN nėra prausyklų yra tik dušinės, todėl jo teisė nusiprausti buvo apribota.

25. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

26. Atsakovo teigimu, pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikė abstrakčius argumentus, kurie nėra įrodyti. Mano, kad pareiškėjas, prašydamas priteisti neturtinės žalos atlyginimą, neįrodė sąlygų, būtinų civilinei atsakomybei konstatuoti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 11 d. iki 2016 m. spalio 26 d.

28. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodo, kad buvo pažeistos jo procesinės teisės, nes byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 27 d.) (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 1 dalį procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Pagal ABTĮ 146 straipsnio 2 dalį vienas iš sprendimo negaliojimo pagrindų – pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš proceso dalyvių, kuriam nustatyta tvarka nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir toks asmuo šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą (ABTĮ 146 str. 2 d. 7 p.).

30. ABTĮ 77 straipsnio 1 dalis nustato, kad byla administracinio teismo posėdyje nagrinėjama tik tuomet, kai proceso šalims apie posėdžio laiką ir vietą iš anksto pranešta šaukimu, pranešimu arba viešo paskelbimo būdu. Šio straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. ABTĮ 78 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai į posėdį neatvyksta nei proceso šalys, nei jų atstovai, nors apie posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta įstatymų nustatyta tvarka, pirmosios instancijos teismas gali nuspręsti nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, t. y. laikydamasis šio įstatymo 141 straipsnio 4 dalyje nustatytos tvarkos.

31. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad pirmasis teismo posėdis byloje buvo paskirtas 2017 m. sausio 30 d. 9.00 val. Kadangi proceso dalyviai į teismo posėdį neatvyko, o pareiškėjas apie teismo posėdžio laiką ir vietą apskritai nebuvo informuotas, bylos nagrinėjimas atidėtas 2017 m. kovo 20 d. 10.30 val. (b. l. 77). Pareiškėjui teismo šaukimas į 2017 m. kovo 20 d. 10.30 val. vykusį teismo posėdį įteiktas asmeniškai ir pasirašytinai 2017 m. vasario 6 d., tačiau į minėtą teismo posėdį pareiškėjas neatvyko (b. l. 81). Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 20 d. nutartimi motyvuodamas tuo, kad į teismo posėdį proceso dalyviai neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai, nutarė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, teismo procesinio sprendimo priėmimą atidėti ir teismo sprendimą skelbti 2017 m. balandžio 6 d. 12.45 val. (b. l. 82). Kauno apygardos administraciniame teisme 2017 m. balandžio 6 d. gautas pareiškėjo prašymas paaiškinti, kodėl jam nebuvo suteikta galimybė dalyvauti teismo posėdyje, nagrinėjant jo skundą (b. l. 83). Kauno apygardos administracinis teismas, 2017 m. balandžio 6 d. raštu atsakydamas į pareiškėjo prašymą, nurodė, kad pareiškėjo pateiktuose procesiniuose dokumentuose iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį nebuvo nurodytas pageidavimas dalyvauti teismo posėdyje, o teismui nenustačius pareiškėjo būtino dalyvavimo teismo posėdyje, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka pareiškėjui nedalyvaujant (b. l. 85).

32. Aptarti faktiniai duomenys teisėjų kolegijai leidžia konstatuoti, kad Kauno apygardos administracinis teismas, nagrinėjamas pareiškėjo skundą, formaliai laikėsi ABTĮ 73–75 straipsniuose įtvirtintų proceso šalių informavimo taisyklių, ir, nesant išskirtinių aplinkybių, šie teismo veiksmai būtų pripažinti pakankamais bylai nagrinėti bei sprendimui priimti ABTĮ 77 ir 78 straipsniuose nustatyta tvarka, t. y. pareiškėjui nedalyvaujant, kai apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam buvo pranešta teismo šaukimu. Tačiau šiuo konkrečiu atveju iš bylos medžiagos matyti, jog teismo proceso metu pareiškėjas buvo laikomas Alytaus pataisos namuose, taip pat tam tikru laikotarpiu – Lukiškių tardymo izoliatoriuje–kalėjime ir Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate, t. y. jo laisvė buvo apribota.

Nors minėtas klausimas ABTĮ nėra atskirai aptartas, atsižvelgiant į tai, kad asmuo, kuriam paskirta laisvės atėmimo bausmė ar taikomas jos suvaržymas, tampa priklausomas nuo valstybės institucijų ir jų pareigūnų veiksmų, tokio asmens teisinės apsaugos (ir procesinių teisių) užtikrinimas įgyja ypatingą reikšmę. Administracinių teismų praktikoje jau tapo įprasta, kad apygardos administracinis teismas, išsiųsdamas pareiškėjui šaukimą arba atidėdamas bylos nagrinėjimą ir apie kito posėdžio datą bei laiką jį informuodamas pranešimu, kartu priima nutartį dėl pareiškėjo, pareiškėjui pageidaujant, etapavimo iš laisvės atėmimo vietos (areštinės, pataisos namų, kalėjimo, laisvės atėmimo vietų ligoninės, kardomojo kalinimo vietos ir pan.) į teismo posėdį.

Be to, vadovaujantis nuo 2013 m. liepos 1 d. galiojančiais ABTĮ 11 straipsnio 5 dalies pakeitimais, proceso dalyvių dalyvavimas teismo posėdžiuose gali būti užtikrinamas naudojant alternatyvius būdus – informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip), tačiau kaip ir pirmuoju atveju tam reikalingas papildomas teismo patvarkymas už sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų laikymą ir konvojavimą atsakingoms valstybės institucijoms, taip pat būtina šių teismo nurodymų vykdymo kontrolė.

Tai reiškia, jog, siekdamas realiai apginti galbūt pažeistas besikreipusio asmens teises, administracinis teismas turi būti pakankamai aktyvus ir veikti taip, kaip numatyta ABTĮ – išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir kitaip padėti šiems asmenims efektyviai įgyvendinti jų procesines teises bei pareigas. Aktyvus teismo vaidmuo yra įtvirtintas ABTĮ 10, 56, 80 straipsnių normose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1238/2009, 2017 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-370-552/2017, 2017 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-542-146/2017 ir kt.).

33. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad teismas negali nagrinėti bylos, kai nedalyvauja kuris nors iš byloje dalyvaujančių asmenų, jeigu jis nebuvo tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką, nes tokiu atveju būtų pažeidžiama teisė būti išklausytam, šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principai. Šių principų nesilaikymas gali lemti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-53/2011, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-181/2011, 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1634/2012 ir kt.).

34. Pažymėtina, kad administracinis teismas sprendžia tarp dviejų šalių kilusį ginčą ir teismas, vadovaudamasis principu išklausyti abi konfliktuojančias puses, privalo apsvarstyti kiekvienos šalies pateiktus ir su administracine byla susijusius įrodymus bei argumentus ir juos įvertinti. Proceso šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, atsikirtimus, prieštaravimus, ir viena iš priemonių nustatyti šias aplinkybes yra šalių paaiškinimai, kurie teismui gali būti pateikti žodžiu ar raštu. Žodžiu jie pateikiami atitinkamame teismo posėdyje (ABTĮ 78, 81 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-129-858/2015).

35. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) taip pat yra nurodęs, kad proceso šalių lygybės principas, būdamas sudėtinė platesnės teisingo bylos nagrinėjimo koncepcijos dalis, reikalauja, jog kiekviena šalis turėtų prieinamą galimybę pristatyti savo bylą tokiu būdu, kuris nepastatytų jos į žymiai nepalankesnę padėtį, palyginus su oponentu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. birželio 7 d. sprendimą byloje Kress prieš Prancūziją, Nr. 39594/98, 72 p.). Šalių lygybės principas prarastų prasmę, jei vienai iš jų nebūtų pranešta apie teismo posėdį tokiu būdu, kad ji turėtų galimybę jame dalyvauti norėdama įgyvendinti savo teises, įtvirtintas nacionalinėje teisėje – kai tuo metu kita šalis tokias savo teises veiksmingai įgyvendina (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 25 d. sprendimą Š. prieš Lietuvą, Nr. 37259/04, 25 p.). EŽTT pripažįsta, kad proceso greitumas yra svarbi siekiamybė, tačiau ji negali pateisinti vieno iš esminių principų – šalių teisės į rungtynišką procesą – nepaisymo (žr., pvz., EŽTT 1997 m. vasario 18 d. sprendimą byloje Nideröst-Huber prieš Šveicariją, Nr. 18990/91, 30 p.). Dalyvavimas teismo posėdyje įgalina vieną šalį pateikti argumentus dėl bylos esmės, o šių argumentų neperdavimas kitai šaliai, dėl ko ji negali į juos atsakyti, juolab kad poveikis teismo sprendimui, kurį būtų turėjusios priešingos šalies pateiktos pastabos, a priori (lot. iš anksto) negali būti įvertintas, kelia grėsmę byloje dalyvaujančio asmens pasitikėjimui teisingumo vykdymu, paremtam inter alia (lot. be kita ko) žinojimu, kad dėl kiekvieno byloje esančio dokumento bus galima pareikšti savo nuomonę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1722-602/2017).

36. Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nesant būtinos informacijos, leidžiančios nustatyti, jog pareiškėjui buvo užtikrintas teisminės gynybos prieinamumas, t. y. pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino pareiškėjo, kurio laisvė apribota ir kuris negalėjo savarankiškai palikti įkalinimo įstaigos bei atvykti į teismo posėdį, pozicijos dėl dalyvavimo arba nedalyvavimo teismo posėdyje ir neįsitikino, ar pareiškėjas nepageidavo jame dalyvauti (pareiškėjas neatsiuntė teismui prašymo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, to nenurodė ir teismo šaukimo grąžinamojoje dalyje, teismas tokių klausimų pareiškėjui taip pat neuždavė), bei teismui nesiėmus kitokių priemonių, kuriomis pareiškėjui būtų sudarytos prielaidos asmeniškai (tiesiogiai ar nuotoliniu būdu) dalyvauti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, skundžiamas teismo sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu.

37. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama nurodytas aplinkybes bei atsižvelgdama į specifinę pareiškėjo padėtį proceso pirmosios instancijos teisme metu, t. y. įvertinusi tai, kad pareiškėjo laisvė buvo apribota ir jis negalėjo savo nuožiūra laisvai išvykti iš įkalinimo įstaigos bei atvykti į teismo posėdį, jis nebuvo aiškiai išreiškęs valios dėl ginčo nagrinėjimo jam nedalyvaujant, o apeliacinį skundą, be kita ko, grindžia būtent šia aplinkybe, konstatuoja, jog šiuo nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, kai nebuvo vieno iš proceso dalyvių (pareiškėjo), pažeidė procesinės teisės normas, todėl yra pagrindas taikyti ABTĮ 146 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad ištaisyti šį pažeidimą bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nėra galimybės, todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimas naikinamas ir administracinė byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

38. Atsižvelgusi į nurodytus motyvus ir priimamą procesinį sprendimą teisėjų kolegija iš esmės nepasisako dėl administracinėje byloje susiklosčiusių materialinių teisinių santykių turinio ir kitų pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas