Legislator Case Law & Legislation
2fd7c134-ad79-4530-9708-7dc52680b6db AI generated

2fd7c134-ad79-4530-9708-7dc52680b6db · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 2fd7c134-ad79-4530-9708-7dc52680b6db
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) Imigracijos skyriaus 2018 m. liepos 20 d. sprendimÄ Nr. (15/4-1) (00507) „Dėl atsisakymo iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui Y. P.“ (toliau – Sprendimas);

Legislator headnote

AI generated

2fd7c134-ad79-4530-9708-7dc52680b6db · Vilniaus apygardos administracinis teismas:           Atsakovas atsiliepime su skundu nesutinka, praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 39–43). Atsiliepime paaiÅ¡kino, kad atsakovas Sprendime nebuvo konstatavęs, kad Bendrovė yra fiktyvi, kadangi vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, tais atvejais, kai užsienietis kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Ä®statymas) 44 straipsnio nuostatas, Å¡io užsieniečio darbdavio, t. y.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                     Administracinė byla Nr. eI-4058-473/2018                                                                     Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02602-2018-4                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugsėjo 20 d.Vilnius              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir RÅ«tos Miliuvienės, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovui advokatui Aleksandrui Kočegarovui,atsakovo atstovei Elinai Pertrauskaitei,           vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Y.

P. (Y. P.) skundÄ atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.             Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:   PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡o:

1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) Imigracijos skyriaus 2018 m. liepos 20 d. sprendimÄ Nr. (15/4-1) (00507) „Dėl atsisakymo iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui Y. P.“ (toliau – Sprendimas);

2) įpareigoti Departamento Imigracijos skyrių nauju sprendimu iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui leidimÄ laikinai gyventi;

3) priteisti visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (b. l. 1–3). PaaiÅ¡kino, kad Sprendime melagingai teigiama esÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė, Ä®monė) nevykdo veiklos ir yra fiktyvi įmonė, kurios tikslas – padėti užsieniečiams legalizuotis Europos SÄ jungoje. Å ie atsakovo teiginiai yra visiÅ¡kai nepagrįsti ir melagingi, kadangi iÅ¡ Ä®monės gyventojų pajamų mokesčio (GPM313) deklaracijos už 2018 metų pirmÄ pusmetį matyti, kad Bendrovė mokėjo darbuotojams atlyginimus, nuo kurių ir skaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis.

Bendrovės pateiktos pridėtinės vertės mokesčio (F0600) deklaracijos už 2018 metų pirmÄ pusmetį įrodo, kad Bendrovė kiekvienÄ mėnesį uždirbdavo pajamas už jos teikiamas paslaugas, kurias teikti reikalingi vairuotojai ir nuo Å¡ių gautų pajamų mokėjo pridėtinės vertės mokestį. Minėti mokesčiai buvo ne tik deklaruoti, bet ir sumokėti, kÄ Ä¯rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos ataskaita apie sumokėtus mokesčius, Sodros ataskaita apie Ä®monės mokėtus socialinio draudimo mokesčius, kuriuos moka darbdavys, įdarbinęs samdomus darbuotojus.

Visa tai įrodo, kad Bendrovė yra realiai ir teisėtai veikianti Lietuvos įmonė, gaunanti pajamas, nuo kurių mokamas pridėtinės vertės mokestis, yra samdanti darbuotojus, jiems mokanti atlyginimus, nuo kurių mokamas gyventojų pajamų mokestis bei socialinio draudimo mokesčiai. Be to, Sprendime melagingai teigiama, kad užsieniečiams R.B., V.L., I.B., kuriems buvo iÅ¡duoti leidimai laikinai gyventi, taip ir nebuvo įdarbinti Bendrovėje. Atsakovas taip pat teigia, kad nors esÄ Ä®monė minėtų darbuotojų taip ir neįdarbino, apie neįdarbinimÄ Departamentui nepranešė.

IÅ¡ Bendrovės bankinių mokėjimų R. B., V. L. matyti, kad atlyginimai ir avansai minėtiems asmenims buvo mokami. Tai įrodo, kad R. B., V. L. ir I. B., gavę leidimus laikinai gyventi, buvo įdarbinti Bendrovėje, dėl ko pastarajai neatsirado pareigos apie neįdarbinimÄ praneÅ¡ti Departamentui. Pažymėjo, jog R. B. buvo priimtas į darbÄ iÅ¡ karto po leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, kuris buvo gautas 2018-05-21 (duomenys apie įdarbinimÄ Sodrai buvo pateikti 2018-05-25), t.y. tuo metu, kai buvo raÅ¡omas sprendimas atsisakyti iÅ¡duoti man leidimÄ laikinai gyventi, jis jau buvo įdarbintas du mėnesius, ir Sprendime melagingai teigiama, kad jis nebuvo įdarbintas.

I. B. ir V. L. irgi buvo įdarbinti Ä®monėje, kai tik atvyko į LietuvÄ . Pažymėjo, kad Sprendime nepagrįstai teigiama esÄ pareiÅ¡kėjas Departamentui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Sprendime neįrodinėjama, kokie bÅ«tent klaidinantys duomenys buvo pateikti. Teiginį esÄ pareiÅ¡kėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis atsakovas pateikia viso labo kaip iÅ¡vadÄ , iÅ¡plaukiančiÄ iÅ¡ Imigracijos skyriaus suformuluotų neteisingų duomenų, esÄ Ä®monė nevykdo realios veiklos, yra fiktyvi bei kad ji taip ir neįdarbino užsieniečių R.

B., V. L., I. B.. PaaiÅ¡kino, kad Departamentui pateikė tikrovę atitinkančius duomenis ir pareiÅ¡kėjo vienintelis tikslas, gavus leidimÄ laikinai gyventi, buvo dirbti Bendrovėje, kurioje pareiÅ¡kėjas dirba nuo 2016-12-06 (tuo metu dirbdamas gavo darbo vizÄ ). Tai įrodo tarp pareiÅ¡kėjo ir Ä®monės sudaryta darbo sutartis. Tokiu pačiu pagrindu ir beveik tuo pačiu laikotarpiu Bendrovėje dirbo ir V. L. bei R. B.. Atsakovas SprendimÄ grindė melagingais teiginiais apie Ä®monę, Å¡ių teiginių pagrindu darė iÅ¡vadÄ apie pareiÅ¡kėjo tariamai pateiktus tikrovės neatitinkančius duomenis bei tariamÄ norÄ piktnaudžiauti nustatytmis procedÅ«romis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje.

Atkreipė dėmesį, kad Sprendimu pareiÅ¡kėjui yra užkertamas kelias užsidirbti daugiau, nei galėtų užsidirbti savo Å¡alyje. Toks Sprendimas yra ydingas dar ir todėl, kad sukuriamos prielaidos apsunkinti Bendrovės veiklÄ ir net sÄ moningai ar nesÄ moningai Å¡iÄ bendrovę privesti prie bankroto: Sprendimui įsiteisėjus, Ä®monė praras bet kokiÄ galimybę pasisamdyti užsieniečius vairuotojus, nes jai, kaip tariamai fiktyviai bendrovei, nebebus iÅ¡duodami jokie leidimai laikinai gyventi, kuriems praÅ¡ymai bus teikiami tarpininkaujant UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Bendrovė, neradusi vietinėje darbo rinkoje vairuotojų ir negalėdama priimti dirbti vairuotojais užsieniečius, neiÅ¡vengiamai privalės mažinti teikiamų paslaugų apimtis, praras klientus ir galiausiai bus priversta bankrutuoti. Valstybės institucija, sudariusi sÄ lygas bankrutuoti normaliai ir teisėtai veikiančiai įmonei, tuo pačiu valstybės biudžetui padarys žalÄ , nes valstybės biudžetas nebegaus pajamų, kurias mokesčių pavidalu dabar gauna iÅ¡ Bendrovės. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjo atstovas skundÄ palaikė ir prašė jį tenkinti.

          Atsakovas atsiliepime su skundu nesutinka, praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 39–43). Atsiliepime paaiÅ¡kino, kad atsakovas Sprendime nebuvo konstatavęs, kad Bendrovė yra fiktyvi, kadangi vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, tais atvejais, kai užsienietis kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Ä®statymas) 44 straipsnio nuostatas, Å¡io užsieniečio darbdavio, t. y.

įmonės, kurioje užsienietis ketina dirbti, fiktyvumas nėra tikrinamas. Tačiau Departamentas, nagrinėdamas užsieniečio praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi, turi pareigÄ nustatyti, ar nėra Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų atsisakymo iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi pagrindų. Atsakovo vertinimu, vien deklaracijų pateikimas ir mokesčių sumokėjimas savaime nesudaro pagrindo teigti, kad įmonė užsiima deklaruota veikla, o pareiÅ¡kėjui turėjo bÅ«ti iÅ¡duotas leidimas laikinai gyventi.

Pažymėjo, kad, nagrinėjant užsieniečio praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi, turi bÅ«ti įvertinti ne tik formalÅ«s darbdavio veiklos požymiai, bet ir kita su darbdaviu susijusi informacija, rodanti realiÄ faktinę situacijÄ . Atsakovas, atlikdamas tyrimÄ , nustatė, kad su Bendrovės steigimu ir Å¡ios įmonės valdymu yra susiję Lietuvos Respublikos piliečiai I. P. bei E. B., kurie Departamentui yra žinoma kaip asmenys, kurie užsiima fiktyvių įmonių steigimu bei pagalba legalizuojantis trečiųjų Å¡alių piliečiams.

Pažymėjo, kad Bendrovė yra registruota adresu: (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu ne kartÄ buvo atliekami Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos (toliau – Valdyba) patikrinimai, kurių metu nustatyta, kad jokia bendrovių veikla vykdoma nėra, o adresas (duomenys neskelbtini), naudojamas tik fiktyvių įmonių registracijai atlikti. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. sausio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A- 2005-662/2016 pažymėjo, kad „pagal pareiÅ¡kėjo Departamentui pateiktus duomenis, UAB „N. a.“ registruota adresu (duomenys neskelbtini).

Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä , minėtu adresu yra įregistruota negyvenamoji - pagalbinė patalpa, kurios bendras plotas yra 3,55 kv. m., todėl pagrįsta atsakovo iÅ¡vada, jog mažai tikėtina, kad Å¡ioje patalpoje UAB „N. a.“ galėtų vykdyti Å«kinę komercinę veiklÄ . <...> Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas Departamentui kito buveinės adreso, kuriuo vykdys įmonės veiklÄ , iÅ¡skyrus (duomenys neskelbtini), nenurodė, jokių kitų komercinės paskirties patalpų pirkimo ar nuomos sutarčių nepateikė, todėl Departamentas pagrįstai nusprendė, jog UAB „N. a.“ adresas yra formalus, nes jokių sÄ lygų ten vykdyti Å«kinę komercinę veiklÄ nėra“.

Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė nei argumentų, nei dokumentų, galinčių paneigti aukščiau nurodytas iÅ¡vadas, todėl mano, kad nurodytos aplinkybės, kurios buvo įvertintos kitų surinktų duomenų visumoje ir kurių pareiÅ¡kėjas niekaip nepaneigė, leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Bendrovė buvo įkurta siekiant užsieniečiams padėti legalizuotis Europos SÄ jungos Å¡alyse. IÅ¡vadÄ , kad Bendrovė buvo įkurta tik siekiant padėti užsieniečiams legalizuotis Europos SÄ jungos Å¡alyse, buvo padaryta įvertinus ir kitus duomenis apie minėtÄ bendrovę.

Įmonė iki 2018 m. birželio 1 d. oficialių finansinės atskaitomybės dokumentų už 2016 ir 2017 m. VĮ Registrų centrui nepateikė, tai reiškia, kad Bendrovė nevykdo Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų (jokių šias aplinkybes paneigiančių duomenų pareiškėjas nepateikė).Tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad užsieniečiams (R. B.; V. L.; I. B), kuriems buvo išduoti leidimai laikinai gyventi tuo pagrindu, kad jie ketino dirbti tarptautinio keleivių vežimo transporto priemonės vairuotojais Bendrovėje, iki ginčijamo sprendimo priėmimo šioje bendrovėje įdarbinti taip ir nebuvo (nors sprendimai dėl leidimų laikinai gyventi jiems išdavimo buvo priimti dar 2018 m. pavasarį).

Atkreipė dėmesį, kad užsieniečiai Ä®monėje įdarbinti nebuvo, Ä®monės direktorius nepranešė nei Departamentui, nei Valdybai. Tai reiÅ¡kia, kad nebuvo įvykdyta Ä®statymo 36 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta pareiga apie duomenų praneÅ¡imÄ . Nors pareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad minėti užsieniečiai iÅ¡ tikrųjų buvo įdarbinti Bendrovėje iÅ¡ karto po to, kai gavo leidimus laikinai gyventi, tačiau nepateikė jokių oficialių dokumentų, patvirtinančių Å¡ias aplinkybes (nepateikė Sodrai siunčiamų praneÅ¡imų apie įdarbinimÄ ).

Atsakovo vertinimu, vien neinformatyvių banko pavedimų kopijos savaime nepatvirtina, kad Ä®monėje turėję dirbti darbuotojai iÅ¡ tikrųjų joje buvo įdarbinti iÅ¡ karto po to, kai gavo leidimus laikinai gyventi. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, deklaratyvÅ«s skundo teiginiai neva nurodyti asmenys buvo įdarbinti bendrovėje dar iki ginčijamo sprendimo priėmimo, nesant Å¡ias aplinkybes galinčių patvirtinti oficialių ir patikimų dokumentų nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamÄ sprendimÄ neteisėtu ar nepagrįstu.

Atkreipė dėmesį, kad Departamento Imigracijos skyriui Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Administracinėje paslaugų svetainėje patikrinus UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje pareiškėjas ketina dirbti tarptautinio keleivių vežimo transporto priemonės vairuotoju duomenis, nustatyta, jog Įmonė nei vienos išduotos licencijos kopijos, neturi. Dėl nurodytos priežasties pareiškėjas negali būti priimtas dirbti tarptautinio keleivių vežimo transporto priemonės vairuotoju į įmonę, kuri neturi reikalingų dokumentų veiklai vykdyti.

Nei argumentų, nei dokumentų, galinčių paneigti Å¡ias iÅ¡vadas, pareiÅ¡kėjas su skundu nepateikė, pareiÅ¡kėjas taip pat nepateikė jokių duomenų, galinčių paneigti iÅ¡vadÄ , kad Bendrovė buvo įkurta siekiant užsieniečiams padėti legalizuotis Europos SÄ jungos Å¡alyse. Å iÄ faktinę aplinkybę patvirtina tai, jog buvo piktnaudžiauta leidimų laikinai gyventi iÅ¡davimo procedÅ«ra, t. y. užsieniečiams gavus leidimus laikinai gyventi bendrovėje jie įdarbinti nebÅ«davo, o tik naudodavosi Å¡io dokumento suteikiamomis teisėmis.

Atsižvelgiant į tai, yra rimtas pagrindas manyti, kad pareiÅ¡kėjo siekiai yra kitokie, nei oficialiai deklaruoti. Sprendime buvo pagrįstai nustatyta, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiÅ¡kėjo nelegalios migracijos grėsmė, nes manytina, kad pareiÅ¡kėjo tikslas yra gauti leidimÄ laikinai gyventi ir taip legalizuoti savo buvimÄ Å engeno zonoje. Papildomai paaiÅ¡kino, kad Departamento direktorius 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54 patvirtino Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti Å¡io užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos apraÅ¡Ä , kuriame yra nustatyti kriterijai, sudarantys rimtÄ pagrindÄ manyti, kad gali kilti Å¡io užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, ir Å¡ių kriterijų vertinimo.

Nagrinėjant pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo, buvo nustatytas ne vienas Å¡ioje tvarkoje nurodytas kriterijus: nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas, norėdamas gauti leidimÄ laikinai gyventi, Migracijos departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (6.2 papunktis); surinktų duomenų visuma patvirtina, kad kyla pagrįstos abejonės dėl pareiÅ¡kėjo tikslo bei sÄ lygų, sÄ Å¾iningo Å¡io užsieniečio siekio dirbti Lietuvos Respublikoje, t. y. konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedÅ«romis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, jo atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti (7 punktas).

Å ie kriterijai yra patvirtinti surinktais duomenimis, todėl atsakovas atsisakė iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui leidimÄ laikinai gyventi ir pagal Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktÄ .             Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus.              Teismas k o n s t a t u o j a :              Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2018 m. liepos 20 d. sprendimo Nr. (15/4-1) (00507) „Dėl atsisakymo iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini)piliečiui Y.

P.“ teisėtumo ir pagrįstumo.             IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas Y. P. tuo pagrindu, kad ketina dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarptautinio keleivių vežimo transporto priemonės vairuotoju, Valdybai 2018 m. vasario 9 d. pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (b. l. 44-51). Kartu su praÅ¡ymu pareiÅ¡kėjas pateikė galiojantį kelionės dokumentÄ , UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarpininkavimo raÅ¡tÄ , Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Lietuvos darbo birža) priimtÄ sprendimÄ , patvirtinantį, kad Y.

P. atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, (duomenys neskelbtini) kompetentingos institucijos iÅ¡duotÄ pažymÄ , patvirtinančiÄ , kad Å¡ioje Å¡alyje minėtas užsienietis nebuvo teistas, ir kitus dokumentus.             Lietuvos darbo birža 2017 m. gruodžio d. sprendimu Nr. UD-1851 nusprendė, kad užsieniečio Y. P. darbas Bendrovėje tarptautinių keleivių vežimo transporto priemonės vairuotoju 24 mėnesiams už 495 Eur darbo užmokestį per mėnesį atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius (b. l. 76).             UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus E. B., 2018 m. sausio 26 d. su Y.

P. pasirašė terminuotÄ darbo sutartį, pagal kuriÄ pareiÅ¡kėjas priimtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarptautinio keleivių vežimo transporto vairuotoju (b. l. 77-79).             UAB „(duomenys neskelbtini)“ Departamentui pateikė 2018 m. sausio 29 d. tarpininkavimo raÅ¡tÄ , kuriame prašė iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi dvejiems metams (duomenys neskelbtini) piliečiui Y. P., kadangi užsienietis turi pakankamai lėšų, kurių Å¡altinis yra darbas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (mėnesiui užsienietis turės 525 Eur) (b. l. 72-75).             IÅ¡ byloje esančio VÄ® Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės adresas yra (duomenys neskelbtini);

Bendrovės veiklos tikslai ir rūšys - laikinojo įdarbinimo paslaugos (b. l. 119-120).              UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. rugpjūčio 1 d. sudarė Vairavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 20170801/01, pagal kuriÄ Bendrovė įsipareigojo suteikti automobilių vairavimo paslaugas pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus užsakymus (b. l. 106-108).             Departamentas, 2018 m. liepos 20 d. priėmė sprendimÄ Nr. (15/4-1) (00507) atsisakyti iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (b. l. 21-24).

Departamentas Sprendime priėmė vadovaudamasis Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu (duomenims, kuriuos pateikė pareiÅ¡kėjas norėdamas gauti leidimÄ gyventi, neatitikus tikrovės) ir 12 punktu (kai, yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė).Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo ir keitimo pagrindai. To paties straipsnio 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali bÅ«ti iÅ¡duodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Ä®statymo 44 straipsnio nuostatas.

Ä®statymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali bÅ«ti iÅ¡duodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka Å¡ias sÄ lygas:

a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui;

b) pateikiami dokumentai, patvirtinantys užsieniečio turimÄ kvalifikacijÄ ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimÄ kvalifikacijÄ per pastaruosius dvejus metus, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytÄ atvejį;

c) Lietuvos darbo birža socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimÄ , kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.Ä®statymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡io straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodyta sÄ lyga netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trÅ«ksta Lietuvos Respublikoje, sÄ raÅ¡Ä pagal ekonominės veiklos rūšis. Šį sÄ raÅ¡Ä Lietuvos darbo biržos direktorius kiekvienų metų pusmečiui tvirtina remdamasis Lietuvos darbo biržos atliekama darbo rinkos stebėsena, padėties darbo rinkoje vertinimu ir jos pokyčių prognoze.Pagal Ä®statymo 26 straipsnio 1 dalį, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui gali bÅ«ti iÅ¡duodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis:

1) atitinka Å engeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sÄ lygas;

2) turi galiojantį sveikatos draudimÄ patvirtinantį dokumentÄ , kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintÄ Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimÄ apmokėti iÅ¡laidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas;

3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje;

4) Lietuvos Respublikoje turi tinkamÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurioje ketina deklaruoti savo gyvenamÄ jÄ vietÄ ir kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamÄ jÄ vietÄ , bÅ«tų ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai, nuosavybės teise ar naudojasi tokia patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintÄ fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimÄ suteikti jam tinkamÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurioje jis deklaruos savo gyvenamÄ jÄ v ietÄ ir kuri atitiks nurodytÄ vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimÄ , leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu;

5) pateikia iÅ¡vykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sÄ raÅ¡Ä ;

6) pateikia iÅ¡samiÄ informacijÄ apie save, ryÅ¡ius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryÅ¡ius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis.Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma nustato, kada iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma. To paties straipsnio 1 dalies 2 punkte (iki 2018-06-30 galiojusi Ä®statymo redakcija) nuostatyta, kad iÅ¡duoti ar pakeisti leidimÄ laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimÄ gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kuriÄ užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi, o pagal Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punkto nuostatas, iÅ¡duoti ar pakeisti leidimÄ laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu, yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

IÅ¡ minėto reglamentavimo matyti, kad užsieniečiui leidimas laikinai gyventi iÅ¡duodamas, jeigu jis atitinka Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo pagrindÄ bei Ä®statymo 26 straipsnio 1 dalies 1-6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo sÄ lygas ir nėra Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali bÅ«ti neiÅ¡duotas leidimas laikinai gyventi.Byloje esanti 2018 m. sausio 26 d. darbo sutartis, sudaryta tarp pareiÅ¡kėjo ir Bendrovės patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas į Bendrovę priimamas dirbti vairuotoju (b. l. 77-79).

Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad keleivių vežimo autobusais ir krovinių vežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabÄ (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos, už atlygį veiklÄ gali vykdyti tik vežėjai, turintys nustatyta tvarka iÅ¡duotÄ licencijÄ . Kelių transporto licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1434 „Dėl kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ 8 punktu, draudžiama vežti keleivius arba krovinius kelių transporto priemone už atlygį neturint galiojančios licencijos kopijos arba tuo atveju, kai licencijos kopijos galiojimas sustabdytas.

Iš byloje esančių įrodymų – Lietuvos transporto saugos administracijos administracinių paslaugų svetainėje esančios informacijos apie kelių transporto veiklos licencijas turinčius vežėjus matyti, kad Bendrovė nei vienos išduotos licencijos kopijos, neturi (b. l. 94). Taigi Bendrovė, kurioje vairuotoju ketina dirbti pareiškėjas, neatitinka vežėjams keliamų teisės aktų reikalavimų – ši bendrovė neturi licencijos kopijos, skirtos keleiviams vežti. Pareiškėjas nei skunde, nei pareiškėjo atstovas teismo posėdyje nepateikė argumentų ar įrodymų, kurie paneigtų šiuos faktus.

PareiÅ¡kėjo į bylÄ pateikta Licencija Nr. LIC-003920-EBKL patvirtina, kad ji leidžia ne Bendrovei, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikti tarptautinio keleivių vežimo keliais paslaugas samdos pagrindais ar už atlygį Europos bendrijos teritorijoje (b. l. 109). Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad pagal VÄ® Registrų centro duomenis Bendrovės veikla nurodoma – laikinojo įdarbinimo paslaugos (b. l. 119-120). Byloje nustatyti faktai ir aptartas teisinis reguliavimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad atsakovas Sprendime pagrįstai konstatavo, jog pareiÅ¡kėjas negali bÅ«ti priimtas dirbti tarptautinio keleivių vežimo transporto priemonės vairuotoju į Bendrovę, neturinčiÄ reikalingų dokumentų minėtai veiklai vykdyti.

Atsakovas nurodė, kad pagal jo turimus duomenimis užsieniečiams R. B., V. L. bei I. B., kuriems buvo išduoti leidimai laikinai gyventi tuo pagrindu, kad ketino dirbti tarptautinio keleivių vežimo transporto priemonės vairuotojais Bendrovėje, joje įdarbinti taip ir nebuvo. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad V. L. ir I. B., kurie atitiko Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytus reikalavimus, buvo išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (b. l. 97, 98). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad iš Sprendimo priėmimo metu turėtų Sodros duomenų buvo matyti, kad nei V.

L., nei I. B. Bendrovėje įdarbinti nebuvo (b. l. 95, 96). Atsakovas tiek Sprendime, tiek atsiliepime pažymėjo, kad su Bendrovės steigimu ir jos valdymu yra susiję Lietuvos Respublikos piliečiai L P. bei E. B., kurie Departamentui yra žinomi kaip asmenys, užsiimantys fiktyvių įmonių steigimu bei pagalba legalizuojantis trečiųjų Å¡alių piliečiams. Atsakovas, be kita ko, nurodė, kad Bendrovė yra registruota adresu: (duomenys neskelbtini), kur ne kartÄ buvo atliekami Valdybos patikrinimai, kurių metu nustatyta, kad jokia bendrovių veikla vykdoma nėra, o minėtas adresas naudojamas tik fiktyvių įmonių registracijai atlikti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad tai, jog I. B. ir V. L. buvo įdarbinti Bendrovėje, patvirtina bankinių mokėjimai, iš kurių matyti, kad minėtiems asmenims buvo mokami avansai ir atlyginimai. Tačiau teismas, pasisakydamas dėl Sodros informacinės sistemos duomenų, kaip įrodymų tinkamumo šioje byloje, pažymi, kad tai, jog Sodros informacinės sistemos duomenys yra tinkami įrodymai tokio pobūdžio bylose, yra patvirtinusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika, kurioje remtasi Sodros informacinės sistemos duomenimis, vertinant, ar užsienietis (su juo susijusi įmonė) atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5132-662/2017, 2017 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4900-756/2017, 2018 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3716-552/2018).

Be to, pats pareiÅ¡kėjas, pateikdamas naujus duomenis, remiasi bÅ«tent iÅ¡ Sodros gautais duomenimis.Ginčijamas Sprendimas priimtas vadovaujantis Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nes duomenys, kuriuos pareiÅ¡kėjas pateikė norėdamas gauti leidimÄ gyventi, neatitinka tikrovės. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad atsakovas Sprendimu pagrįstai nustatė, kad pareiÅ¡kėjas teikdamas praÅ¡ymÄ gauti leidimÄ laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo atvykimo tikslÄ Ä¯ Lietuvos RespublikÄ ir siekė ne dirbti Lietuvos Respublikoje, o atitikti Ä®statymo reikalavimus.

Tai rodo minėto užsieniečio piktnaudžiavimÄ leidimų laikinai gyventi iÅ¡davimo procedÅ«ra. Taigi konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjo atžvilgiu atsakovas pagrįstai taikė Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ ir dėl to pagrįstai atsisakė jam iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi.Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas nei Departamentui, nei teismui su skundu, nei teismo posėdyje nepateikė jokių duomenų, kurie paneigtų iÅ¡vadÄ , kad Ä®monė, kurioje pareiÅ¡kėjas ketina dirbti vairuotoju, buvo įkurta siekiant užsieniečiams padėti legalizuotis Europos SÄ jungos Å¡alyse.

Å iÄ faktinę aplinkybę patvirtina tai, jog buvo piktnaudžiauta leidimų laikinai gyventi iÅ¡davimo procedÅ«ra – užsieniečiai, gavę leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, Bendrovėje įdarbinti nebÅ«davo. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tikrÄ jį leidimo laikinai gyventi gavimo tikslÄ bei darbÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ – pareiÅ¡kėjo siekiai yra kitokie, nei oficialiai nurodyti tiek praÅ¡yme iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tiek skunde teismui.

LVAT yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , jog gali kilti nelegalios migracijos grėsmė, sudaro pagrįstos abejonės dėl užsieniečio atvykimo tikslo bei sÄ lygų, sÄ Å¾iningo siekio plėtoti verslÄ , realios Å«kinės veiklos vykdymo. Atsisakymas iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvoje, kai užsienietis tik formaliai atitinka Ä®statyme nustatytas sÄ lygas leidimui gauti, yra viena iÅ¡ nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių (žr. LVAT 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4046-756/2015, 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016).Lietuvos migracijos politikos gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 „Dėl Lietuvos migracijos politikos gairių patvirtinimo“ (toliau - Lietuvos migracijos politikos gairės), nustato, jog atsisakymas iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo iÅ¡davimo pagrindus, yra viena iÅ¡ nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių.

LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartyje (adm. byloje Nr. A-2005-662/2016) pažymėjo, kad Lietuvos migracijos politikos gairės nustato, jog atsisakymas iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo iÅ¡davimo pagrindus, yra viena iÅ¡ nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma sudaro rimtÄ pagrindÄ manyti, kad pareiÅ¡kėjo tikslas yra ne dirbti Bendrovėje, o gauti leidimÄ laikinai gyventi ir taip legalizuoti savo buvimÄ Å engeno zonoje.

IÅ¡ bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas neturi ilgalaikių socialinių, ekonominių ar kitų ryÅ¡ių Lietuvos Respublikoje, neturi Å¡eiminių ryÅ¡ių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis. Dėl nurodytų priežasčių yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui atsakovas pagrįstai taikė Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktÄ ir dėl to pagrįstai atsisakė jam iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi.             Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ Van de Hurk prieÅ¡ Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ Helle prieÅ¡ SuomijÄ , LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).           Netenkinus pareiÅ¡kėjo skundo, pareiÅ¡kėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimÄ (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, n u s p r e n d ž i a :

             PareiÅ¡kėjo Y. P. (Y. P.) skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .             Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui. Teisėjai                                                                     Violeta Balčytienė                                                                                                Rasa Ragulskytė-Markovienė                                                                                           RÅ«ta   Miliuvienė