2016-10-26 Nr. AB-21152-3-61-3-01071-2016-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-613-146/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01071-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija 63.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. spalio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos Seimui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2016 m. kovo 16 d. buvo gautas (išsiųstas paštu 2016 m. kovo 14 d.) pareiškėjo A. M. (toliau – ir pareiškėjas) skundas (b. l. 1–5, 23) atsakovui Lietuvos Respublikos Vyriausybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT), kuriame pareiškėjas prašė: 1) „ nustatyti teisingą žalą, atsiradusią dėl atsakovo naudojamos neteisėtos diskriminacinės metodikos, kuri neatitinka nustatomo turto rinkos vertės ir kompensuojamo jos dydžio, kompensuojamo turto, žemės valdos dalies 0,1046 ha žemės Vilniuje vertės, jos dydžio; ją nustačius, įpareigoti tinkamą atsakovą per teismo nustatytą įmanomai trumpiausią laiką / terminą išmokėti ją pareiškėjui, pervedant nustatytą sumą į jo nurodytą sąskaitą; įpareigoti Lietuvos valstybę pritaikyti įstatymą konkrečiam subjektui dėl konkretaus turto grąžinimo, kuri prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui“; 2) „įpareigoti atsakovą ir Lietuvos valstybę laikytis ES sutarties ir tarptautinių susitarimų, pritaikyti įstatymus konkrečiam subjektui A. M. dėl konkretaus turto grąžinimo, kurie iki šios dienos neužtikrina nukentėjusio asmens ir civilinio ieškovo, nuosavybės neliečiamumo ir teisingo atlyginimo konstitucinių ir Europos Sąjungos teisės ir susitarimo numatytų apsaugos garantijų“.

Nustatęs, kad pareiškėjo skundas atitinka ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.; toliau – ir ABTĮ) skundo turinio reikalavimus, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartimi (b. l. 24–25a) nustatė pareiškėjui terminą iki 2016 m. balandžio 7 d. pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus, t. y. pateikti teismui: 1) skundą su sukonkretintu ir aiškiai suformuluotu reikalavimu, atitinkančiu ABTĮ 88 straipsnio nuostatas, ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytais duomenimis, teisingai nurodytomis bylos proceso šalimis; 2) įrodymus, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su analogiško pobūdžio reikalavimais dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, ir pateikti atsakymą į tokį jo prašymą; 3) įrodymus, kuriais pareiškėjas grindžia skundo reikalavimą; 4) mokėjimo dokumentą, patvirtinantį žyminio mokesčio sumokėjimą, arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2016 m. balandžio 7 d. buvo gautas pareiškėjo 2016 m. balandžio 6 d. patikslintas skundas (b. l. 27–33) atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiuoju suinteresuotu asmeniu nurodant Lietuvos Respublikos Vyriausybę. Šiame skunde pareiškėjas prašė: 1) „Įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą per teismo nustatytą įmanomai trumpiausią terminą nurodyti ir pagrįsti savo atsisakymo suteikti informaciją motyvus bei suteikti pareiškėjui pagrįstai jo reikalaujamą informaciją, kurios jis reikalavo kreipdamasis į administracinį vienetą 2015 m. sausio 20 d. su papildomu prašymu „Dėl papildomos informacijos suteikimo ir teisingo klausimo išsprendimo“, tačiau iki šio momento negavo atsakymo“; 2) „Įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą panaikinti 2004 m. lapkričio 8 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimo Nr. 2.4-01-2747 nuostatą, kuria nuspręsta nuosavybės teises į piliečiui tenkančios žemės valdos dalį (0,1046 ha žemės) atkurti vėliau, t. y. įstatymu nenumatytam, neapibrėžtam terminui, kaip trukdančią teisingumui, nepagrįstą, neteisėtą bei naikintiną, įpareigojant atitinkamą administracinį vienetą ištaisyti šią nuostatą taip, kad piliečiui G. M. tenkančios žemės valdos dalį, 0,1046 ha žemės Vilniaus mieste, grąžinti turtą natūra teismo nustatytu konkrečiu terminu per įmanomai trumpiausią laiką“; „Teismui nustatyti teisingą moralinę žalą – 25 000 Eur, padarytą pareiškėjams G. M. ir A. M., kuri atsirado dėl atsakovo (-ų) diskriminacinio delsimo, kaip vilkinimo ir galimo piktnaudžiavimo, trukdančio savalaikiai disponuoti teisėtai priklausančiu stambiu turtu, 0,1046 ha žemės Vilniaus mieste, kurio rinkos vertė yra daugiau nei 290 000 Eur, nuo pirminio pareiškėjo G. M. pripažinimo savininku momento iki esamo momento; įpareigoti atsakovą(-us) nustatytą žalos sumą per teismo nustatytą įmanomai trumpiausią laiką pervesti į pareiškėjo nurodytą sąskaitą banke“.

Konstatavęs, kad pareiškėjas nepašalino skundo trūkumų ir tinkamai nepatikslino skundo reikalavimų, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 11 d. nutartimi (b. l. 35–38) nustatė pareiškėjui naują terminą iki 2016 m. balandžio 25 d. pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus, t. y. pateikti teismui: 1) skundą su sukonkretintais ir aiškiai suformuluotais reikalavimais, atitinkančiais ABTĮ 88 straipsnio nuostatas, aplinkybėmis, pagrindžiančiomis skundo reikalavimus, teisingai nurodytomis bylos proceso šalimis; 2) įrodymus, kuriais pareiškėjas grindžia skundo reikalavimus; 3) mokėjimo dokumentą, patvirtinantį žyminio mokesčio sumokėjimą, arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Be to, teismas išaiškino pareiškėjui teisę pateikti prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti ir termino praleidimo priežastis patvirtinančius įrodymus.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2016 m. balandžio 21 d. buvo gautas pareiškėjo 2016 m. balandžio 19 d. patikslintas skundas (b. l. 40–42) atsakovais nurodant Lietuvos Respublikos Seimą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybę, trečiuoju suinteresuotu asmeniu Nacionalinę žemės tarnybą prie žemės ūkio ministerijos. Šiame skunde pareiškėjas suformulavo reikalavimą: „Nustatyti teisingą moralinę žalą 25 000 Eur, padarytą G. M. ir A. M., kuri atsirado dėl atsakovo(-ų) diskriminacinio delsimo, kaip vilkinimo, trukdančio savalaikiai disponuoti teisėtai priklausančiu stambiu turtu, 01046 ha žemės Vilniaus mieste, kurio rinkos vertė yra daugiau nei 290 000 Eur, nuo pirminio pareiškėjo G. M. pripažinimo savininku momento iki esamo momento; įpareigoti atsakovą(-us) nustatytą žalą per teismo nustatytą įmanomai trumpiausią laiką pervesti į pareiškėjo nurodytą sąskaitą banke “.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi (b. l. 43–44) pareiškėjo A. M. skundą laikė nepaduotu ir nutarė grąžinti jį padavusiam asmeniui vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi.

Teismas nutartyje nurodė, kad 2015 m. kovo 23 d. ir 2016 m. balandžio 11 d. nutartimis pareiškėjui buvo nustatęs terminus išvardytiems skundo trūkumams pašalinti, tačiau pareiškėjas skundo trūkumų nepašalino todėl taikytina ABTĮ 37 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad jei per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir tesiėjo nutartimi ginamas pareiškėjui. Pareiškėjas, tikslindamas skundą, prašo priteisti žalos atlyginimą, atsakovais nurodo Lietuvos Respublikos Seimą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybę. Teismas nutartyje pažymėjo, kad ankstesnėje nutartyje dėl trūkumų šalinimo jau buvo atkreipęs pareiškėjo dėmesį į ABTĮ 16 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus sprendimų (rekomendacijų).

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas 2016 m. balandžio 21 d. paduotame patikslintame skunde nesivadovavo 2016 m. balandžio 11 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais, tinkamo atsakovo nenurodė, aplinkybes, dėl kurių prašo žalos atlyginimo, išdėstė abstrakčiai ir neaiškiai. Iš pareiškėjo skundo nėra aišku, dėl kokių ir kokios institucijos veiksmų (neveikimo) žala galimai kilo, kuo pasireiškė pareiškėjo prašoma priteisti neturtinė žala, pareiškėjas nepateikė įrodymų neturtinės žalos pasireiškimo aplinkybėms pagrįsti.

Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas 2016 m. kovo 23 d., 2016 m. balandžio 11 d. nutartyse išdėstytų nurodymų tinkamai neįvykdė ir skundo trūkumų nepašalino, teismas nutarė laikyti pareiškėjo skundą nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui. Šioje nutartyje teismas paaiškino, kad ši nutartis pareiškėjui neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą su Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus atitinkančiu skundu.

III. Pareiškėjas A. M. atskiruoju skundu (b. l. 50–62) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Atskirąjį skundą pareiškėjas grindžia argumentais esą jam nereikia papildomai įrodinėti aplinkybių bei faktų, kuriuos privalo žinoti atsakovas ir teismui, t.y. kad pareiškėjas (turto savininkas) iki šiol negavo turto natūra ar / ir teisingos piniginės kompensacijos už likusią negrąžintą nuosavybę – žemės sklypus Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), t. y. 0,1046 ha žemės. Todėl pareiškėjas prašo 1) „nustatyti konkretų terminą jo turto atstatymui, gražinant turtą natūra ar / ir išmokant teisingą (pagal rinkos kainą) kompensaciją“; 2) „pripažinti akivaizdų vilkinimo, kaip galimo piktnaudžiavimo, faktą ir už laiku negautą turtą priteistų iš atsakovo 25 000 eurų moralinę žalą“.

Pareiškėjas teigia, kad kol atsakovas nesuteiks jam reikalaujamos informacijos arba kol nenurodys ir nepagrįs savo atsisakymo suteikti prašomą informaciją, jis objektyviai neturi galimybės pateikti teismui skundą, atitinkantį ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 2 punkte keliamus reikalavimus, tiksliai nurodant skundo reikalavimus, atsakovus bei kita. Nurodo, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004 m. lapkričio 8 d. sprendimas Nr. 2.4-01-2747 dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui G. M. ta apimtimi, kurioje nuspręsta nuosavybės teises į 0,1046 ha žemės dalį atkurti vėliau, yra nepagrįstas ir neteisėtas, administracinių subjektų veikimas ar / ir neveikimas, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 patvirtinta Turto vertės nustatymo metodika neteisėta, nepagrįsta bei pažeidžia Konstitucijos nuostatas. Pareiškėjas neprivalo mokėti žyminio mokesčio, nes skundai dėl viešojo administravimo subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, taip pat skundai dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo žyminiu mokesčiu neapmokestinami (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 11 punktas).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas paduotas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutarties laikyti pareiškėjo skundą nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui (ABTĮ (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 37 straipsnio 1 dalis) teisėtumo ir pagrįstumo.

Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Apeliacinis procesas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutarties pagal pareiškėjo paduotą atskirąjį skundą prasidėjo iki šio įstatymo įsigaliojimo. Todėl vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 1, 2 dalimis, nustatančiomis šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo pareiškėjo atskirąjį skundą atsižvelgdama į Administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

Pagal ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje nustatytą reguliavimą, gavęs teisme skundą (prašymą) ir spręsdamas jo priėmimo klausimą, konstatavęs, kad skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas nutartimi nustato pareiškėjui terminą trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

ABTĮ 23 ir 24 straipsniuose yra išvardyti reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus. Skundo sudedamosios dalys yra: skundo dalykas – pareiškėjo reikalavimas ir pagrindas – aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, bei šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai. Minėti reikalavimai užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012, 2013 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-508/2013, 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-672/2014,2015 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-787-624/2015, 2015 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-871-438/2015, kt.).

Tikrinamu atveju iš bylos dokumentų nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 23 d. ir 2016 m. balandžio 11 d. nutartyse išsamiai paaiškino pareiškėjo 2016 m. kovo 14 d, skundo, gauto teisme 2016 m. kovo 16 d., ir 2016 m. balandžio 6 d. patikslinto skundo, gauto teisme 2016 m. balandžio 7 d., trūkumus, be kita ko, nurodė, kad: pareiškėjo skundo reikalavimai nėra aiškūs ir konkretūs, taip pat nėra aišku, iš kokių būtent galimai neteisėtų ir kokio būtent viešojo administravimo subjekto veiksmų (neveikimo) pareiškėjas kildina savo reikalavimus; pareiškėjas privalo pateikti įrodymus, pagrindžiančius jo skunde nurodytas aplinkybes bei reikalavimus; pareiškėjas prašydamas priteisti žalą atsakovu turi nurodyti Lietuvos valstybę, atstovaujamą institucijos, dėl kurios neteisėtų aktų, pareiškėjo manymu, atsirado žala, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybės nurodymas atsakovu neatitinka ABTĮ 16 straipsnio 2 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo.

Pareiškėjas 2016 m. balandžio 6 d. skunde, kurį pateikė gavęs teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartį dėl skundo trūkumų šalinimo, nurodė, kad 2015 m. sausio 20 d. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu „Dėl papildomos informacijos suteikimo ir teisingo klausimo išsprendimo“, tačiau jam nebuvo atsakyta ir skunde šiuo aspektu suformuluodamas reikalavimą „Įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą per teismo nustatytą įmanomai trumpiausią terminą nurodyti ir pagrįsti savo atsisakymo suteikti informaciją motyvus bei suteikti pareiškėjui pagrįstai jo reikalaujamą informaciją, kurios jis reikalavo kreipdamasis į administracinį vienetą 2015 m. sausio 20 d. su papildomu prašymu „Dėl papildomos informacijos suteikimo ir teisingo klausimo išsprendimo“, tačiau iki šio momento negavo atsakymo“.

Teismas 2016 m. balandžio 11 d. nutartyje nustatydamas naują terminą skundo trūkumams pašalinti išaiškino pareiškėjui, kad jis šiuo klausimu skunde nepateikė detalesnės informacijos ir įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes kartu atkreipdamas dėmesį, kad atitinkamų veiksmų (neveikimo) apskundimui įstatyme yra nustatyti procesiniai terminai ir juos praleidus teismui turi būti teikiamas prašymas dėl terminų atnaujinimo. Įvertinęs pareiškėjo 2016 m. balandžio 6 d. skundo turinį ir suformuluotą reikalavimo „Įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą panaikinti 2004 m. lapkričio 8 d.

Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimo Nr. 2.4-01-2747 nuostatą, kuria nuspręsta nuosavybės teises į piliečiui tenkančios žemės valdos dalį (0,1046 ha žemės) atkurti vėliau, t. y. įstatymu nenumatytam, neapibrėžtam terminui, kaip trukdančią teisingumui, nepagrįstą, neteisėtą bei naikintiną, įpareigojant atitinkamą administracinį vienetą ištaisyti šią nuostatą taip, kad piliečiui G. M. tenkančios žemės valdos dalį, 0,1046 ha žemės Vilniaus mieste, grąžinti turtą natūra teismo nustatytu konkrečiu terminu per įmanomai trumpiausią laiką“, teismas turėjo pagrindą manyti, kad pareiškėjas galimai siekia Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimo Nr. 2.4-01-2747 atitinkamos dalies panaikinimo, todėl teismas 2016 m. balandžio 11 d. nutartyje išaiškino pareiškėjui, kad teikiant tokį reikalavimą turėtų būti teikiamas prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą, kuris yra praleistas.

Pareiškėjo skunde ir patikslintame skunde vartojami apibendrinti žodžių junginiai naudojant daugiskaitą („valdžios“, valdžios administracinis vienetas“, „valstybinio administravimo subjektai“), kai kur tekste atitinkamais aspektais minima Vilniaus apskrities viršininko administracija, Nacionalinė žemės tarnyba, Vilniaus savivaldybė. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 11 d. nutartyje dar kartą priminė pareiškėjui, kad reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo (CK 6.271 straipsnis) atsakovu byloje įtraukiama Lietuvos valstybė, atstovaujama institucijos, iš kurios atitinkamų (konkrečiai nurodytų) veiksmų kildinama žala.

Be to, teismas išaiškino pareiškėjui, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo skunde turi būti aiškiai nurodyta kokie atitinkamos (pareiškėjo nurodytos konkrečiai) institucijos veiksmai (neveikimas) skundžiami, kaip būtent pasireiškė neturtinė žala CKI 6.250 straipsnio prasme (šią įstatymo normą teismas pacitavo nutartyje).

Iš pareiškėjo 2016 m. kovo 14 d. skundo ir jo priedų bei 2016 m. balandžio 6 d. patikslinto skundo galima suprasti, kad pareiškėjas A. M. yra (duomenys neskelbtini) mirusio G. M., 1996 m. padavusio prašymą atkurti nuosavybės teises į žemę, įpėdinis, kuris nori iškelti atitinkamą administracinį ginčą, susijusi su ta aplinkybe, kad Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr.2.4-01-2747 G. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,0500 ha žemės, nurodant, kad į 0,1046 ha žemės nuosavybės teisės bus atkurtos vėliau, tačiau neatkurtos iki šiol. Iš Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. lapkričio 8 d. sprendimo Nr.2.4-01-2747 turinio matyti, kad buvusio savininko J. M. žemė, į kurią atkuriamos nuosavybės teisės, buvo Vilniaus mieste. Pagal Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimas Nr. 1057) 106 punktą nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, procedūroje pagal paskirstytą kompetenciją dalyvauja dvi institucijos. Iki apskričių viršininkų administracijų likvidavimo šias funkcijas vykdė apskričių viršininkų administracijos (jų funkcijas perėmė Nacionalinė žemės tarnyba). Antrasis šioje procedūroje dalyvaujantis subjektas – minėtame teisės akte nurodyti savivaldybės administravimo subjektai. Būtent su šių nuosavybės teisių į miesto žemę procedūroje dalyvaujančių subjektų veiksmais ar neveikimu gali būti siejami ginčai nuosavybės teisių atkūrimo į miesto žemę srityje ir keliami atitinkami reikalavimai. Teismas pirmojoje, t.y. 2016 m. kovo 23 d. nutartyje dėl skundo trūkumų šalinimo, išaiškino pareiškėjui, kad reiškiant reikalavimą dėl žalos, kildinamos iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atsakovu turi būti Lietuvos valstybė, atstovaujama tos valstybės institucijos, iš kurios neteisėtų aktų kildinama žala. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad jei žala kildinama iš savivaldybės administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atsakovu turi būti ne Lietuvos valstybė, o atitinkama savivaldybė.

Iš pareiškėjo 2016 m. balandžio 19 d. skundo turinio matyti, kad pareiškėjas šiame skunde pareiškė reikalavimą tik dėl moralinės (neturtinės) žalos atlyginimo. Teismas 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti skundą, konstatavęs, kad pareiškėjas nepašalino skundo trūkumų per teismo nustatytą terminą, nes pateiktas skundas neatitinka esminių ABTĮ 23 straipsnio reikalavimų, nustatančių skundo turinio trūkumus.

Iš pareiškėjo 2016 m. balandžio 19 d. skundo turinio nustatyta, kad pareiškėjas nepaisė teismo nutartyse dėl skundo trūkumų šalinimo išdėstytų išaiškinimų, pagrįstų ABTĮ normomis dėl skundo turiniui keliamų reikalavimų. Pareiškėjas pateiktame skunde deklaratyvaus pobūdžio teiginiais išdėstė savo poziciją ir pasipiktinimą, kad į atitinkamą žemės dalį neatkurtos nuosavybės teisės, pareikšdamas nuomonę esą jam nereikia įrodinėti aplinkybių bei faktų, kuriuos privalu žinoti atsakovui ir teismui. Tokia pareiškėjo pozicija neatitinka ABTĮ reikalavimų, nes asmuo, realizuodamas savo teisę į teisminę gynybą turi laikytis įstatymo nustatytų procesinių taisyklių, tarp jų ir skundo turiniui nustatytų reikalavimų (ABTĮ 23 straipsnis).

Pareiškėjo skundo (gautas teisme 2016 m. balandžio 21 d.) reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagal nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procedūrą yra suformuluotas netinkamiems atsakovams (Lietuvos Respublikos Seimui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei), pats reikalavimas „nustatyti teisingą moralinę žalą 25 000 Eur, padarytą G. M. ir A. M., kuri atsirado dėl atsakovo (-ų) diskriminacinio delsimo, kaip vilkinimo, trukdančio savalaikiai disponuoti teisėtai priklausančiu stambiu turtu, 01046 ha žemės Vilniaus mieste, kurio rinkos vertė yra daugiau nei 290 000 Eur, nuo pirminio pareiškėjo G.

M. pripažinimo savininku momento iki esamo momento“) nekonkretus. Reikalavimas nepagrįstas konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, nenurodyta kaip pasireiškė neturtinė žala pareiškėjui CK 6.250 straipsnio prasme, jei jis ją patyrė. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šio skundo priėmimo klausimą, turėjo pakankamą pagrindą išvadoms, kad pareiškėjas nepašalino skundo trūkumų, nes skunde nėra pateikta minimali būtina informacija administracinio ginčo dalyko ir ribų nustatymui, o tai sudaro objektyvias kliūtis pradėti administracinį teisminį procesą byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Todėl konstatuotina, kad skundžiamoje 2016 m. balandžio 28 d. nutartyje teismas pagrįstai priėjo prie išvadų, jog pareiškėjas 2016 m. balandžio 21 d. paduotame patikslintame skunde tinkamai neįvykdė 2016 m. kovo 23 d. ir 2016 m. balandžio 11 d. nutartyse pateiktų teismo nurodymų ir skundo trūkumų tinkamai nepašalino, t. y. pareiškėjo patikslintas skundas, gautas teisme 2016 m. balandžio 21 d., neatitinka ABTĮ 23 straipsnio reikalavimų.

Minėta, kad pareiškėjas atskirajame skunde nepagrįstai teigia, esą jam nereikia papildomai įrodinėti aplinkybių bei faktų, nes tai neatitinka ABTĮ 23 straipsnio 2 dalyje, taip pat ABTĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų. Be to, pažymėtina, kad pareiškėjas nei skunde, nei patikslintuose skunduose neprašė pirmosios instancijos teismo padėti jam gauti iš atitinkamos valstybės institucijos kokius nors dokumentus, kuriuos institucija atsisako pateikti.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas 2016 m. balandžio 28 d. nutartyje, remdamasis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi, pagrįstai nutarė A. M. skundą laikyti nepaduotu, nes pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino teismo 2016 m. kovo 23 d. ir 2016 m. balandžio 11 d. nutartyse nurodytų skundo trūkumų. Dėl nurodytų motyvų skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas 2016 m. balandžio 28 d. nutartyje teisingai išaiškino pareiškėjui, kad ši nutartis jam netrukdo kreiptis į teismą iš naujo su skundu, atitinkančiu ABTĮ reikalavimus.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą atmesti.

Palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas