2019-04-10 Nr. AB-9084-3-63-3-00284-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3806-415/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00284-2017-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 48; 53.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) Ričardo Piličiausko ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo daugiabučių namų savininkų bendrijos „Birutės alėja“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo daugiabučių namų savininkų bendrijos „Birutės alėja“ skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas daugiabučių namų savininkų bendrija (toliau – ir DNSB) „Birutės alėja“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybės administracija, atsakovas) 2017 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. (8.6.)-D3-Š-2121r-565 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo keitimo“ (toliau – ir skundžiamas Sprendimas, Sprendimas), kuriuo nepritarta prašymui dėl žemės sklypo naudojimo būdo keitimo (pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą žemės sklypo adresas nurodomas (duomenys neskelbtini)); 2) įpareigoti atsakovą Savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. lapkričio 30 d. prašymą dėl žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo būdo keitimo; 3) priteisti pareiškėjo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad DNSB „Birutės alėja“ yra įkurta pastate – poilsio namai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame yra suformuoti 33 atskiri nekilnojamojo turto vienetai. Pastatas yra valstybiniame žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Su DNSB „Birutės alėja“ 2014 m. vasario 24 d. sudaryta valstybinės Žemės sklypo nuomos sutartis Nr.16SŽN-(14.16.55.)-15. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, Žemės sklypo paskirtis – kita, naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos, o naudojimo pobūdis – ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos. Žemės sklypas patenka į teritoriją, suplanuotą Detaliuoju planu, kurio sprendiniai numato, kad žemės naudojimo pobūdis keičiamas iš ūkinės komercinės paskirties į gyvenamąją mažaaukštę, o aiškinamajame rašte rašoma, kad pertvarkomi poilsio namai į daugiabutį gyvenamąjį namą – žemės paskirtis kitiems atvejams keičiama į gyvenamąją teritoriją (teritorija skirta namų valdoms, gyvenamiesiems namams statyti ir eksploatuoti). Detaliuoju planu buvo numatyta esančio poilsio pastato paskirtį pakeisti į daugiabutį, o jam eksploatuoti – žemės naudojimo būdą į „Daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos“. Tokiu atveju Žemės sklypo žemės naudojimo būdą turėjo pakeisti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius, nes Detalųjį planą tvirtino Palangos miesto savivaldybė. Atsakovas, atsisakydamas vadovautis galiojančiu Detaliuoju planu ir pagal jo sprendinius pakeisti Žemės sklypo naudojimo būdą, pažeidė Aprašo 9 punktą, Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalį bei Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalį, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 ir 8 straipsnio nuostatas.

3. Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.

4. Nurodė, kad skundžiamu Sprendimu nuspręsta nepritarti Žemės sklypo naudojimo būdo keitimui, kadangi pareiškėjas nepagrindė, kad pagal Palangos miesto bendrąjį planą ginčo teritorijoje yra galimas žemės naudojimo būdas – daugiabučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Atsakovas nurodė, kad pagal Palangos miesto bendrąjį planą, Žemės sklypas patenka į P10 rajoną, kuriame rekomenduojama teritorijų struktūra: nuo 10 iki 40 procentų gyvenamoji su komunikaciniais koridoriais, daugiau kaip 8 procentai viešo naudojimo želdynai, daugiau kaip 40 procentų aptarnavimo infrastruktūra (socialinė, kurorto ir kita). Pažymėjo, jog jeigu gyvenamosios teritorijos sudaro daugiau kaip 40 procentų, tai jokios naujos daugiabučių gyvenamųjų pastatų teritorijos yra negalimos, nes tai prieštarautų Palangos miesto bendrajam planui. Pabrėžė, kad joks žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentas ar su juo susijęs sprendimas negali prieštarauti bendrajam planui.

II. 5. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 15 d. sprendimu pareiškėjo DNSB „Birutės alėja“ skundą tenkino ir panaikino Palangos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. (8.6.)-D3-Š-2121r-565 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo keitimo“ bei įpareigojo atsakovą Palangos miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. lapkričio 30 d. prašymą dėl žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo būdo keitimo. Priteisė pareiškėjui iš atsakovo 504,78 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Atsižvelgdamas į nustatytas teisines ir faktines aplinkybes, teismas sprendė, jog Palangos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. vasario 9 d. sprendimas Nr. (8.6.)-D3-Š-2121r-565 turi esminių trūkumų, kurie akivaizdžiai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse keliamų reikalavimų, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

III. 7. Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimo, prašydamas daugiabučių namų savininkų bendrijos „Birutės alėją“ skundą atmesti.

8. Atsakovas skundą grindė argumentais, kad naudojamas pastatas neatitinka ir objektyviai nebeatitiks jokių statybos, saugos ir priešgaisrinių normų.

9. Pareiškėjas DNSB „Birutės alėja“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, arba apeliacinį skundą palikti nenagrinėtu, o apeliacinį procesą nutraukti bei priteisti pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas.

10. Pareiškėjas vertino, kad atsakovas pakeisti ar atsisakyti pakeisti Žemės sklypo žemės naudojimo būdą gali įgyvendinti tik teisės aktuose nustatyta tvarka, tačiau atsisakė tenkinti prašymą be jokio teisinio pagrindo, pažeisdamas VAĮ 8 straipsnio nuostatas.

11. Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija 2018 m. rugsėjo 20 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo, kuria prašė patvirtinti pridedamą 2018 m. rugsėjo 12 d. šalių sudarytą taikos sutartį (toliau – ir Taikos sutartis) ir bylą nutraukti.

IV. 12. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. lapkričio 27 d. nutartimi atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmetė ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimą paliko nepakeistą.

13. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad atsakovo reikalavimas pareiškėjui įrodyti, jog pagal Palangos miesto bendrąjį planą ginčo teritorijoje yra galimas žemės naudojimo būdas – daugiabučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, kad ginčo žemės sklypo paskirties keitimas negalimas, jei gyvenamosios teritorijos sudaro daugiau kaip 40 procentų, yra nesąžiningas ir pažeidžiantis gero administravimo principą. Teismas padarė išvadą, kad pats atsakovas, remdamasis savo turimais duomenimis, turėtų įvertinti ar ginčo teritorijoje gyvenamosios teritorijos sudaro daugiau kaip 40 procentų. Teismas nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

V. 14. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. vasario 13 d. nutartimi atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos prašymą atnaujinti procesą tenkino ir atnaujino procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-2366-525/2018 pagal pareiškėjo daugiabučių namų savininkų bendrijos „Birutės alėja“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo daugiabučių namų savininkų bendrijos „Birutės alėja“ skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. (8.6.)-D3-Š-2121r-565 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo keitimo“ panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytu pagrindu.

15. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. vasario 13 d. nutartyje, be kita ko, konstatavo, kad administracinėje byloje Nr. eA-2366-525/2018 iki galutinio teismo sprendimo priėmimo dienos buvo pateikta Taikos sutartis, dėl kurios turinio Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. lapkričio 27 d. nutartyje nepateikė jokių motyvų, todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, išreikštus šalių sudarytoje Taikos sutartyje, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VI. 16. Ši byla apeliacine tvarka iš naujo nagrinėjama atnaujinus procesą administracinėje byloje Nr. eA-2366-525/2018. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartimi procesas šioje apeliacine tvarka išnagrinėtoje byloje buvo atnaujintas nustačius, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. lapkričio 27 d. nutartyje nepateikė jokių motyvų dėl iki galutinio sprendimo priėmimo dienos pateiktos Taikos sutarties.

17. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2018 m. rugsėjo 20 d. buvo pateikta pareiškėjo daugiabučių namų savininkų bendrijos „Birutės alėja“ ir atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos pasirašytą 2018 m. rugsėjo 12 d. taikos sutartis Nr. 263-K.

18. Atsakovas, pateikęs prašymą patvirtinti šią Taikos sutartį ir bylą nutraukti, nurodė, kad šalims yra žinomos ir suprantamos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisme pasekmės.

19. ABTĮ 51 straipsnio 1 dalis nustato, kad bet kurioje proceso stadijoje ginčo šalys gali baigti bylą taikos sutartimi, jeigu ją sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį. Taikos sutartis turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Taikos sutartis negali būti sudaroma bylose dėl norminių administracinių aktų teisėtumo, bylose pagal skundus dėl rinkimų įstatymų ir Referendumo įstatymo pažeidimų, bylose dėl savivaldybės tarybos prašymų pateikti išvadą, ar savivaldybės tarybos narys, savivaldybės tarybos narys – meras, kuriems pradėta įgaliojimų netekimo procedūra, sulaužė priesaiką ir (ar) nevykdė įstatymuose nustatytų įgaliojimų. Taikos sutarties dalykas turi būti to paties pobūdžio, kaip ir skunde (prašyme) nurodyti reikalavimai. Taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai). Teismas imasi priemonių ginčo šalims sutaikyti tik tuo atveju, kai yra ginčo šalių sutikimas pradėti derybas dėl taikos sutarties sudarymo.

20. Iš Taikos sutarties matyti, kad ja šalys – daugiabučių namų savininkų bendrija „Birutės alėja“ (pareiškėjas) ir Palangos miesto savivaldybės administracija (atsakovas) – siekė taikiai išspręsti byloje kilusį ginčą. Byloje duomenų, kad šios sutarties sąlygos gali prieštarauti imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nenustatyta.

21. Iš Taikos sutarties taip pat matyti, kad šalims iš esmės yra žinomos ir suprantamos taikos sutarties sukeliamos teisinės pasekmės. Pagal ABTĮ 104 straipsnio 3 dalį, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

22. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia konstatuoti, kad egzistuoja teisinės sąlygos patvirtinti šalių pateiktą Taikos sutartį bei nutraukti bylą (ABTĮ 103 str. 5 p.).

23. ABTĮ 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas nutartimi patvirtina ginčo šalių sudarytą taikos sutartį, grąžinama 50 procentų sumokėto žyminio mokesčio. Bylos duomenimis nustatyta, kad šioje administracinėje byloje pareiškėjas, teikdamas skundą, sumokėjo 23 Eur žyminį mokestį, o atsakovas, teikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, sumokėjo 30 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, jog teismui pateikta pareiškėjo ir atsakovo sudaryta taikos sutartis, kurią teismas tvirtina šia nutartimi, grąžinama 50 procentų sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 11,5 Eur pareiškėjui ir 15 Eur atsakovui (ABTĮ 38 str. 2 d.).

24. Dėl šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių naikinama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2366-525/2018 ir priimama nauja nutartis: tvirtinama Taikos sutartis ir panaikinamas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimas bei administracinė byla nutraukiama (ABTĮ 165 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 2 dalimi, 51 straipsniu, 103 straipsnio 5 punktu ir 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 165 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2366-525/2018 ir priimti naują nutartį.

Patvirtinti apeliacinės instancijos teismui pateiktą pareiškėjo daugiabučių namų savininkų bendrijos „Birutės alėja“ ir atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. rugsėjo 12 d. taikos sutartį tokiomis sąlygomis:

„1. Šalys pareiškia, kad šia taikos sutartimi tarpusavio nuolaidomis yra išsprendžiamas tarp jų šioje administracinėje byloje kilęs ginčas.

2. Šalys sutinka, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vadovaujantis ABTĮ 51 straipsnio 1 dalimi, patvirtintų šią taikos sutartį, panaikintų Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017-06-15 sprendimą ir administracinę bylą Nr. eA-2366-525/2018 nutrauktų.

3. Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija įsipareigoja ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šios taikos sutarties Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme patvirtinimo pakeisti žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), naudojimo būdą į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos.

4. Pareiškėja Daugiabučių namų savininkų bendrija „Birutės alėja“ įsipareigoja, keičiant pastato, esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklype, paskirtį, vadovautis statybos techniniu reglamentu STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ ir nepažeisti jame nustatytų reikalavimų, nustatytų daugiabučiam gyvenamajam namui bei užtikrinti prie šios sutarties pridedamame plane numatytą ne mažesnį automobilių vietų skaičių (planas pridedamas).

5. Šalys atsisako nuo tolimesnio bylinėjimosi ir bylinėjimosi išlaidų.

6. Sudarydamos šią taikos sutartį Šalys patvirtina, kad sutartis yra teisėta ir galiojanti. Šalys pripažįsta ir patvirtina, kad sudarydamos taikos sutartį veikia laisva valia, yra žinomos ir suprantamos taikos sutarties sudarymo, patvirtinimo teisme pasekmės, numatytos LR ABTĮ 99 straipsnyje.

7. Šalys, sudarydamos taikos sutartį, patvirtina, kad neturi ir ateityje neturės jokių pretenzijų ar reikalavimų, susijusių su šia byla.

8. Atsakovė patvirtina, kad suprato iš šios sutarties kylančią pareigą jai ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šios taikos sutarties Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme patvirtinimo pakeisti žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), naudojimo būdą į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos ir patikina, kad prievolę vykdys tinkamai.

9. Šalys nereikalauja viena kitos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

10. Ši taikos sutartis įsigalioja nuo teismo nutarties, kuria patvirtinama taikos sutartis ir byla nutraukiama, įsiteisėjimo dienos ir galioja, kol Šalys pilnai įvykdys savo įsipareigojimus pagal sutartį.

11. Taikos sutartis teikiama tvirtinti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

12. Taikos sutartis sudaroma valstybine kalba, 3 (trimis) vienodą teisinę galią turinčiais egzemplioriais. Po vieną taikos sutarties egzempliorių tenka Pareiškėjai ir Atsakovei, o vienas egzempliorius teikiamas teismui.“

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimą panaikinti.

Administracinę bylą nutraukti.

Grąžinti pareiškėjui daugiabučių namų savininkų bendrijai „Birutės alėja“ 11,5 Eur (vienuolika eurų, penkiasdešimt centų), o atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai –15 Eur (penkiolika eurų) sumokėto žyminio mokesčio.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan