2fd4383d-c22a-4ae0-bb48-7340beb8afac · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-918-330/2022 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00038-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; (S) 3.1.12.15; 3.2.3.4 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 20 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irmanto Å ulco ir Aldonos Tilindienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo E. M. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės valstybės įmonės Turto banko ieÅ¡kinį atsakovui E. M. dėl skolos ir delspinigių priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, biudžetinė įstaiga Nacionalinė mokėjimo agentÅ«ra prie Žemės Å«kio ministerijos.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė valstybės įmonė (toliau – VÄ®) Turto bankas pateikė ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo E. M. 369 959,27 Eur skolÄ , 13 614,50 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

2. Ieškinyje nurodyta, kad 2006 m. gruodžio 21 d. Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemonės „Kaimo vietovių pritaikymo ir plėtros skatinimas“ veiklos srities „Kaimo turizmo ir amatų skatinimas“ paramos sutartimi Nr. BPD2004-EZUOGF-4.4.5-03-05/9/0010 (toliau – ir Paramos sutartis) atsakovui buvo suteiktos lėšos projekto „Kaimo turizmo sodybos „(duomenys neskelbtini) dvaras“ steigimas“ vystymui.

3. Nacionalinė mokėjimo agentÅ«ra prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir NMA) 2010 m. kovo 9 d. ir 2010 m. balandžio 22 d. raÅ¡tais informavo atsakovÄ apie vykdant projektÄ nustatytus pažeidimus, nutraukiamÄ Paramos sutartį ir priimtÄ sprendimÄ Ä¯pareigoti atsakovÄ grÄ Å¾inti suteiktas paramos lėšas – 369 959,27 Eur.

4. NMA nustatė, kad atsakovas padarė tokius pažeidimus:

1) paslaugų teikėja pasirinko uždarÄ jÄ akcinę bendrovę „Forsitia“, kurios steigėja ir direktorė A. L. buvo susijusi su atsakovu pavaldumo ryÅ¡iais;

2) įgyvendino investicijas dar prieÅ¡ atliekant prekių, paslaugų ir darbų konkursÄ /apklausÄ ;

3) praÅ¡ydamas iÅ¡mokėti paramos lėšas ir vykdydamas Paramos sutartį, pateikė neteisingÄ informacijÄ , taip pat nuslėpė informacijÄ , kuri turėjo reikÅ¡mės sprendimo dėl paramos suteikimo priėmimui arba tinkamai sutarties vykdymo kontrolei.

5. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas administracinės teisenos tvarka buvo apskundęs NMA 2010 m. kovo 9 d. ir 2020 m. balandžio 22 d. sprendimus nutraukti Paramos sutartį ir įpareigoti atsakovÄ grÄ Å¾inti suteiktas paramos lėšas. Atsakovo skundai buvo atmesti (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-4370-552/2019 paliko nepakeistÄ Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 25 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. 1-1418-1047/2019, kuriuo atsakovo skundai dėl NMA ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos priimtų sprendimų atmesti kaip nepagrįsti).

6. IeÅ¡kinyje pažymėta, kad 2010 m. rugsėjo 30 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi ir 2019 m. rugpjūčio 5 d. perdavimo–priėmimo aktu Nr. 1 Žemės Å«kio ministerija perdavė ieÅ¡kovei reikalavimo teisę į atsakovo 369 959,27 Eur skolÄ . Po reikalavimo teisės perdavimo ieÅ¡kovė papildomai priskaičiavo 13 614,50 Eur delspinigių.

7. IeÅ¡kovės teigimu, ji 2019 m. rugpjūčio 14 d. raÅ¡tu kreipėsi į atsakovÄ dėl skolos grÄ Å¾inimo, tačiau atsakovas skolos nepadengė ir su ieÅ¡kove nebendradarbiavo.

8. Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad byla dėl Paramos sutarties nutraukimo buvo sustabdyta iki pasibaigs jo atžvilgiu inicijuota baudžiamoji byla. Baudžiamojoje byloje atsakovÄ iÅ¡teisinus, Paramos sutartis vis tiek buvo nutraukta, remiantis (atsakovo teigimu) tais pačiais akivaizdžiai iÅ¡galvotais ir niekiniais baudžiamosios bylos duomenimis.

9. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, Nacionalinė mokėjimo agentÅ«ra atsiliepime nurodė, kad ieÅ¡kinys yra teisėtas, pagrįstas, todėl turi bÅ«ti tenkinamas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 10. Panevėžio apygardos teismas 2022 m. balandžio 15 d. sprendimu ieÅ¡kovės VÄ® Turto banko ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai ir priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo E. M. 369 959,27 Eur negrÄ Å¾intų paramos lėšų skolÄ , 13 614,50 Eur delspinigių pagal Paramos sutartį, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (383 573,77 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2020 m. sausio 15 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Teismas taip pat priteisė iÅ¡ atsakovo E. M. į valstybės biudžetÄ 3 852 Eur žyminį mokestį.

11. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 25 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-1418-1047/2018 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-4370-552/2019 nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad Paramos sutartis buvo nutraukta dėl jos pažeidimų. Vadovaujantis Paramos sutarties 7.2 punkto sÄ lygomis, tie pažeidimai sudarė pagrindÄ nutraukti Paramos sutartį ir reikalauti atsakovÄ grÄ Å¾inti suteiktas paramos lėšas. Teismas nurodė, kad nustačius, jog atsakovas paramos lėšų negrÄ Å¾ino, yra pagrindas tenkinti ieÅ¡kinį dėl negrÄ Å¾intų lėšų dydžio skolos priteisimo.

12. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad nutraukdama Paramos sutartį ir pareikalaudama sugrÄ Å¾inti paramos lėšas, NMA neatsižvelgė į baudžiamosios bylos Nr. 1A-275-483/2018, kurioje atsakovas buvo visiÅ¡kai iÅ¡teisintas, baigtį. Teismas paaiÅ¡kino, kad Å¡ioje byloje ieÅ¡kovė praÅ¡o taikyti atsakovui civilinę atsakomybę dėl Paramos sutarties sÄ lygų pažeidimo, o ne dėl to, kad jis padarė žalÄ nusikalstamais veiksmais. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyta atsakovo kaltė padarius tam tikras nusikalstamas veikas, nesudaro pagrindo netaikyti atsakovui civilinės atsakomybės už Paramos sutarties pažeidimÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 13. Atsakovas E. M. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. balandžio 15 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo nagrinėti.

14. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 14.1. Teismas civilinę bylÄ iÅ¡nagrinėjo apie jos nagrinėjimo datÄ ir laikÄ tinkamai nepranešęs nei atsakovo atstovui, nei pačiam atsakovui, o tai sudaro absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindÄ . 14.2. Teismas neatskleidė bylos esmės, ginÄÄ iÅ¡sprendė remdamasis iÅ¡imtinai tais įrodymais, kurie buvo surinkti baudžiamojoje byloje, kurioje atsakovas buvo iÅ¡teisintas.

15. IeÅ¡kovė VÄ® Turto bankas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti.

16. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais esminiais motyvais: 16.1 PrieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, teismas ne kartÄ atidėjo bylos nagrinėjimÄ atsakovo praÅ¡ymu, be kita ko, ir dėl atsakovo atstovo ligos. Be to, pasirengimas bylos nagrinėjimui vyko parengiamųjų dokumentų bÅ«du ir atsakovui buvo suteiktos visos galimybės nurodyti bylai reikÅ¡mingas aplinkybes savo procesiniuose dokumentuose. IÅ¡dėstytų aplinkybių pagrindu atmestini kaip nepagrįsti skundo argumentai dėl atsakovo teisės dalyvauti procese apribojimo. 16.2.

Teismas pagrįstai konstatavo, kad NMA sprendimai dėl Paramos sutarties nutraukimo ir lėšų grÄ Å¾inimo nėra panaikinti, todėl atsakovas turėjo pareigÄ grÄ Å¾inti jam suteiktas paramos lėšas. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 17. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija Å¡ioje nutartyje toliau pasisakys, ar egzistuoja apeliaciniame skunde nurodytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

Būtinumo peržengti bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas teisėjų kolegija nenustatė, todėl ji nagrinėjama apeliacinio skundo argumentų ribose. Dėl naujų įrodymų priėmimo 18. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

19. Dėl Å¡ios teisės normos taikymo kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, bÅ«dingos civiliniam procesui, iÅ¡raiÅ¡ka. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Å io apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas bÅ«tų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotÄ procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis.

Todėl, siekiant paÅ¡alinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti naujus įrodymus. Å is draudimas užtikrina ir teisinį tikrumÄ bei apibrėžtumÄ , nes užkertant keliÄ remtis tokiais įrodymais, kurie nefigÅ«ravo pirmosios instancijos teisme, paÅ¡alinama (ar sumažinama) procesinės staigmenos sukÅ«rimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).

20. Kita vertus, kasacinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktikÄ apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar praÅ¡omi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ; ar Å¡alis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

21. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus duomenis: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacijÄ apie atsakovo atstovui advokatui E. M. iÅ¡duotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas atsakovui tinkamai nepranešė apie bylos nagrinėjimo datÄ ir laikÄ , neatidėjo bylos nagrinėjimo, nepaisant atsakovo atstovo ligos. Su skundu teikiamais duomenimis apeliantas siekia pagrįsti Å¡ias aplinkybes.

22. Teisėjų kolegija, spręsdama, ar yra poreikis priimti papildomai teikiamus duomenis, nustatė, kad bylos pagal ieÅ¡kovės VÄ® Turto banko ieÅ¡kinį atsakovui E. M. dėl skolos ir delspinigių priteisimo nagrinėjimas iÅ¡ esmės buvo baigtas 2022 m. kovo 29 d. teismo posėdyje, o skundžiamas sprendimas priimtas 2022 m. balandžio 15 d. Å ie faktai akivaizdžiai rodo, kad apelianto teikiami duomenys apie jo atstovui iÅ¡duotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. nepatenka į byloje vertintinų aplinkybių ratÄ , nes nėra susiję su pirmosios instancijos teismo sprendimo vertinimu pagal atsakovo apeliacinio skundo pagrindÄ .

23. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija neturi pagrindo CPK 314 straipsnyje numatytos iÅ¡imties taikymui, todėl apelianto papildomai pateiktų duomenų, kaip naujo įrodymo, nepriima. Dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir atsakovo procesinių teisių užtikrinimo 24. Atsakovas apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu, teigdamas, kad skundžiamas sprendimas buvo priimtas apribojus vienÄ pagrindinių byloje dalyvaujančių asmenų teisių civiliniame procese, t. y. teisę dalyvauti procese ir bÅ«ti iÅ¡klausytam.

25. CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytas vienas iÅ¡ atvejų, kai konstatuojamas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, t. y. jeigu pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ , kai nebuvo nors vieno iÅ¡ dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo praneÅ¡ta apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ , jeigu toks asmuo remdamasis Å¡ia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundÄ . PagrindÄ grÄ Å¾inti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui sudaro Å¡ios sÄ lygos:

1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepraneÅ¡ta apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ ;

2) pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ nedalyvaujant Å¡iam asmeniui;

3) toks asmuo savo apeliacinį skundÄ grindžia bylos iÅ¡nagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustačius visas Å¡ias sÄ lygas, galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte apibrėžtÄ absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindÄ ir, juo remiantis, perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-1075/2018, 33 punktas).

26. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tam, jog asmenys galėtų tinkamai pasinaudoti teise į teisminę gynybÄ , taip pat tam, kad Å¡alys galėtų tinkamai pasinaudoti joms suteiktomis procesinėmis teisėmis, tarp jų ir teise skųsti joms nepalankius teismų procesinius sprendimus, ir vykdyti joms įstatymų nustatytas pareigas, jos privalo žinoti ir bÅ«ti tinkamai informuotos apie pradėtÄ teisminį procesÄ , apie konkrečius teismo atliekamus procesinius veiksmus, apie byloje gautus kitų Å¡alių praÅ¡ymus bei pareiÅ¡kimus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018, 21 punktas).

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), pasisakydamas dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės į teismÄ bei pabrėždamas nacionalinių teismų pareigÄ užtikrinti tinkamÄ Å¡alių informavimÄ apie pradėtÄ teisminį procesÄ , yra nurodęs, kad tam, jog Å¡i teisė į teismÄ bÅ«tų veiksminga, asmuo turi turėti galimybę dalyvauti teisminiame nagrinėjime (EŽTT 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Gyuleva prieÅ¡ BulgarijÄ , peticijos Nr. 38840/08, par. 35).

Å alių lygiateisiÅ¡kumo principas, kuris yra teisės į teisingÄ teismÄ sudedamoji dalis, reikalauja, kad kiekvienai bylos Å¡aliai bÅ«tų sudaryta tinkama galimybė pristatyti savo pozicijÄ tokiomis sÄ lygomis, kad ji neatsidurtų kur kas blogesnėje padėtyje negu prieÅ¡inga bylos Å¡alis (EŽTT 2017 m. sausio 17 d. sprendimas byloje Gakharia prieÅ¡ GruzijÄ , peticijos Nr. 30459/13, par. 32). Bendrasis teisės į teisingÄ teismÄ principas reikalauja, kad visos Å¡alys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti bei komentuoti pastabas ar pateiktus įrodymus, taip siekdamos daryti įtakÄ teismo sprendimui.

Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieÅ¡ kurį yra pradėtas teismo procesas, turi bÅ«ti informuotas apie šį faktÄ (EŽTT 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Gyuleva prieÅ¡ BulgarijÄ , peticijos Nr. 38840/08, par. 35; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimas byloje Zavodnik prieÅ¡ SlovėnijÄ , peticijos Nr. 53723/13, par. 70; 2014 m. kovo 4 d. sprendimas byloje Dilipak ir Karakaya prieÅ¡ TurkijÄ , peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 77).

27. Apibendrinant nurodytÄ teisminę praktikÄ , akcentuotina, kad nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstama, jog viena pagrindinių Å¡alių teisių civiliniame procese yra teisė bÅ«ti iÅ¡klausytai. Teismas gali priimti sprendimÄ tik atidžiai iÅ¡klausęs abi ginčo Å¡alis (lot. audiatur et altera pars). Procesinių dokumentų įteikimas bylos Å¡aliai yra viena esminių asmens teisės kreiptis į teismÄ bei iÅ¡ jos iÅ¡plaukiančių teisių, tokių kaip rungimosi, lygiateisiÅ¡kumo, teisminės gynybos, bÅ«ti iÅ¡klausytam, įgyvendinimo sÄ lygų.

Å ių esminių civilinio proceso principų ir teisių apsauga lemia, kad nustačius, jog civilinė byla buvo iÅ¡nagrinėta nesant nors vieno iÅ¡ dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo praneÅ¡ta apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ , turi bÅ«ti konstatuojama, kad tinkamo civilinio proceso iÅ¡ viso nebuvo, t. y. buvo pažeista konstitucinė asmens teisė į teisminę gynybÄ ir tai sudaro besÄ lyginį pagrindÄ panaikinti sprendimÄ , grÄ Å¾inant bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-216-943/2020, 19 punktas).

28. Sprendžiant dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo analizuojamu aspektu, bÅ«tina įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimÄ , ar įvykdė pareigÄ laiku praneÅ¡ti bylos Å¡alims tiek apie pradėtÄ procesÄ , tiek apie bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datÄ ir laikÄ , ar užtikrino Å¡alių teisę naudotis esminėmis procesinėmis teisėmis, tarp jų ir teise bÅ«ti iÅ¡klausytai.

29. Procesinių dokumentų įteikimÄ reguliuojančios proceso teisės normos nustato, kad tuo atveju, jeigu Å¡aliai byloje atstovauja atstovas (advokatas), procesiniai dokumentai siunčiami tik atstovui (advokatui), nebent yra atskiras Å¡alies praÅ¡ymas dėl procesinių dokumentų įteikimo asmeniÅ¡kai Å¡aliai ir teismas tokį praÅ¡ymÄ tenkino, nenustatęs aplinkybių, dėl kurių įteikimas atstovui (advokatui) bÅ«tų operatyvesnis (CPK 118 straipsnio 1 dalis).

30. Nustatyta, kad atsakovÄ E. M. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atstovavo advokatai – pradžioje A. M., vėliau – E. M.. Nėra ginčo, kad atsakovas ir jo atstovai buvo tinkamai informuoti apie pradėtÄ teisminį procesÄ ir jie turėjo sÄ lygas naudotis įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis. A. E. M. 2020 m. vasario 4 d. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, 2020 m. kovo 13 d. – triplikÄ . Be to, bylos nagrinėjimo metu buvo gautas ne vienas atsakovo ir jo atstovų procesinis praÅ¡ymas (tarp jų ir atidėti bylos nagrinėjimÄ ), kas patvirtina, kad atsakovui ir jo atstovams buvo žinoma apie teisminį procesÄ , paskiriamus teismo posėdžius. Å i aplinkybė, be kita ko, suponavo ir ginčo Å¡alių pareigÄ domėtis bylos eiga, nevilkinti jos, veikti už greitÄ ir veiksmingÄ teismo procesÄ (CPK 7 straipsnis, 121 straipsnio 1 dalis).

31. Klausimas keliamas dėl to, ar atsakovas bei jo atstovas buvo tinkamai informuoti apie bylos nagrinėjimÄ pirmosios instancijos teismo 2022 m. kovo 29 d. posėdyje ir ar pagrįstai teismas tame posėdyje iÅ¡nagrinėjo bylÄ nedalyvaujant atsakovui ir jo atstovui.

32. Å ioje byloje ieÅ¡kinys buvo pateiktas 2020 m. sausio 15 d. Vilniaus apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui. Bylos procesas Å¡iame teisme vyko iki 2022 m. vasario 1 d. Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko 2022 m. vasario 1 d. nutartimi civilinę bylÄ pagal VÄ® Turto banko ieÅ¡kinį atsakovui E. M. perdavus nagrinėti Panevėžio apygardos teismui, Å¡is teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, bylÄ paskyrė nagrinėti žodinio proceso tvarka 2022 m. kovo 3 d. posėdyje. 33. 2022 m. kovo 3 d. teisme buvo gautas atsakovo atstovo praÅ¡ymas atidėti teismo posėdį dėl atsakovo ligos.

Teismas praÅ¡ymÄ tenkino ir bylos nagrinėjimÄ atidėjo be datos. Remiantis civilinės bylos Nr. e2-202-544/2022 duomenimis taip pat nustatyta, kad teismas siekė suderinti su atsakovu ir jo atstovu kito teismo posėdžio datÄ bei laikÄ , elektroniniu paÅ¡tu atsakovo atstovui buvo pasiÅ«lytos galimos teismo posėdžio datos. 34. 2022 m. kovo 8 d. byla buvo paskirta nagrinėti žodiniame teismo posėdyje 2022 m. kovo 29 d. 10 val. PraneÅ¡imas apie bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datÄ ir laikÄ 2022 m. kovo 8 d. buvo iÅ¡siųstas tiek atsakovui E. M., teik ir jo atstovui advokatui E. M. per Elektroninių paslaugų portalo (EPP) sistemÄ , todėl laikomas jiems įteiktu 2022 m. kovo 9 d.

CPK 1751 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad CPK nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentÄ elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento iÅ¡siuntimo dienos einanti darbo diena.

35. Aktualu pažymėti CPK 1751 straipsnio 9 dalies nuostatÄ , kad advokatams teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, jeigu jie Å¡io kodekso nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis.

36. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis tvarkÄ ir formÄ nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintas Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis tvarkos apraÅ¡as (toliau – ApraÅ¡as).

37. ApraÅ¡o 22 punkte nustatyta, kad jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimÄ gauti procesinius dokumentus savo Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemio (toliau – VEP posistemis) paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas iÅ¡siunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrÄ .

38. Nustatyta, kad atsakovo atstovo advokato E. M. LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi. Advokatas yra proceso dalyvis, kuriam įstatymo imperatyviai nustatyta, kad procesiniai dokumentai jam įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 1751 straipsnio 9 dalis). Atsakovas E. M. taip pat yra EPP vartotojas, kurio LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi.

39. Pagal Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) „Dėl Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), 7.2 punktÄ paslaugų gavėjas <···> aktyvuoja paskyrÄ , kai pirmÄ kartÄ prisijungęs prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikavęsis Å¡ių Taisyklių nustatyta tvarka, patvirtina, kad susipažino su Å¡iomis Taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sÄ lygų (Å¡is sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje). Paslaugų vartotojo sutikimas (pažymint atitinkamame paskyros laukelyje) dėl Taisyklių nuostatų laikymosi turi tokiÄ pačiÄ juridinę galiÄ kaip ir asmens paraÅ¡u patvirtintas sutikimas (Taisyklių 8 punktas).

40. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad atsakovas yra sudaręs sutartį su teismų informacinės sistemos valdytoju, yra EPP sistemos vartotojas. Å ių aplinkybių atsakovas neginčija. Taigi atsakovas, aktyvuodamas paskyrÄ (pirmÄ kartÄ prisijungęs prie EPP sistemos ir autentifikuodamasis Taisyklių nustatyta tvarka), patvirtino, kad susipažino su Taisyklėmis ir sutiko laikytis jų sÄ lygų bei sutiko gauti procesinius dokumentu EPP paskyroje.

41. IÅ¡dėstytos aplinkybės bei nurodytas procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis teisinis reglamentavimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad atsakovas ir jo atstovas laikytini tinkamai informuotais apie paskirtÄ teismo 2022 m. kovo 29 d. posėdį. Be iÅ¡dėstytų aplinkybių, Å¡iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir tai, kad bylos Å¡alys žinojo apie teisminį bylos nagrinėjimo procesÄ , aktyviai jame dalyvavo, todėl turėjo pareigÄ domėtis proceso eiga, jo nevilkinti (CPK 7 straipsnis, 121 straipsnio 1 dalis).

Tai, kad atsakovas ir jo atstovas, esant tinkamai iÅ¡siųstam ir įteiktam praneÅ¡imui apie teismo 2022 m. kovo 29 d. posėdį, su Å¡iuo praneÅ¡imu galbÅ«t nesusipažino (jo neperskaitė), nors turėjo tokiÄ galimybę ir pareigÄ , nesudaro pagrindo teigti apie jų procesinių teisių ribojimÄ ir (ar) pažeidimÄ . Be to, remiantis ApraÅ¡o 22 punktu, apie procesinių dokumentų iÅ¡siuntimÄ Ä¯ adresato LITEKO VEP posistemio paskyrÄ proceso dalyvis informuojamas elektroniniu praneÅ¡imu savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir nurodytu elektroniniu paÅ¡tu, todėl nėra abejonių dėl to, kad atsakovas ir jo atstovas gavo 2022 m. kovo 8 d. praneÅ¡imÄ apie paskirtÄ teismo posėdį.

42. Ä® paskirtÄ teismo 2022 m. kovo 29 d. posėdį atsakovas ir jo atstovas neatvyko. Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad apie teismo posėdžio datÄ ir laikÄ atsakovas ir jo atstovas buvo informuoti tinkamai, jų praÅ¡ymo atidėti bylos nagrinėjimÄ negauta, o kito bylos dalyviai prašė bylÄ nagrinėti atsakovui ir jo atstovui nedalyvaujant, remdamasis CPK 246 straipsnio 2 dalimi, nutarė bylÄ nagrinėti nedalyvaujant atsakovui ir jo atstovui. 2022 m. kovo 29 d. teismo posėdžio metu bylos nagrinėjimas iÅ¡ esmės buvo baigtas. Apelianto nuomone, neatidėjus bylos nagrinėjimo buvo apribota jo teisė į teisminę gynybÄ .

43. Å alių ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį padariniai reglamentuoti CPK 246 straipsnyje. Nurodyto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad kai į teismo posėdį neatvyksta atsakovas, kuriam tinkamai nepraneÅ¡ta apie posėdžio laikÄ ir vietÄ , ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimÄ atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai atsakovas bylÄ veda per atstovÄ , tačiau į teismo posėdį neatvyksta atsakovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ nepraneÅ¡ta atsakovo atstovui.

Bylos nagrinėjimas gali bÅ«ti atidėtas atsakovo ar jo atstovo praÅ¡ymu, jeigu atsakovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimÄ , ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbÄ Ä¯vertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadijÄ , atsakovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas ieÅ¡kovo praÅ¡ymu ir Å¡io kodekso nustatyta tvarka priima sprendimÄ už akių.

Jeigu ieÅ¡kovas nepraÅ¡o priimti sprendimo už akių, teismas turi teisę arba atidėti bylos nagrinėjimÄ , arba bylÄ iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės pagal bendrÄ sias ginčo teisenos taisykles (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

44. AiÅ¡kindamas CPK 246 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ieÅ¡kovo, atsakovo ar jų atstovų praÅ¡ymu teismas turi teisę atidėti bylos nagrinėjimÄ , kai yra dvi sÄ lygos: pirma, iki teismo posėdžio pradžios Å¡alis, jos atstovas pateikia praÅ¡ymÄ atidėti bylos nagrinėjimÄ ir prideda dokumentus, pateisinančius neatvykimÄ ; antra, teismas pripažįsta nurodytas neatvykimo priežastis svarbiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-421/2021, 21 punktas).

45. Nustatyta, kad atsakovui ir jo atstovui apie teismo posėdžio datÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, praÅ¡ymas atidėti bylos nagrinėjimÄ nebuvo gautas. ReikÅ¡minga tai, kad Å¡ios bylos procese ne kartÄ buvo teikti atsakovo ar jo atstovo praÅ¡ymai atidėti bylos nagrinėjimÄ , todėl akivaizdu, jog ne tik procesinė teisė praÅ¡yti atidėti teismo posėdį, bet ir pareiga pagrįsti neatvykimo į teismo posėdį priežastis atsakovui ir jo atstovui buvo žinoma bei suprantama. Kadangi aptarta teise atsakovas ir (ar) jo atstovas prieÅ¡ teismo 2022 m. kovo 29 d. posėdį nepasinaudojo, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai taikė CPK 246 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus Å¡alies ir jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį teisinius padarinius ir civilinę bylÄ iÅ¡nagrinėjo atsakovui bei jo atstovui nedalyvaujant.

46. Apibendrindama iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos duomenys įrodo, jog atsakovas ir jo atstovas, žinodami apie vykstantį teisminį procesÄ , ignoravo teismo siunčiamus praneÅ¡imus (jų neperskaitė), nebendradarbiavo su teismu (CPK 8 straipsnis), savo pasyvumu trukdė teismui siekti proceso koncentracijos ir operatyvumo (CPK 7 straipsnis). Toks jų procesinis elgesys sudarė pagrindÄ pirmosios instancijos teismui iÅ¡nagrinėti civilinę bylÄ remiantis atsakovo atsiliepime ir kituose procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstyta pozicija.

Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarta situacija neleidžia sutikti su apelianto teiginiu, kad jam nebuvo sudaryta galimybė pasisakyti byloje sprendžiamais klausimais ir tokio teiginio pagrindu panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ pagal CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ . Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties 47. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ nepranešęs apie teismo posėdį, apribojo jo teisę teikti paaiÅ¡kinimus dėl byloje nagrinėtų aplinkybių.

Tačiau teikdamas apeliacinį skundÄ , atsakovas nesinaudojo teise jame nurodyti pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo pagrindų, susijusių su ginčo esme. Apeliaciniame skunde apsiribota tik teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas sprendime rėmėsi iÅ¡imtinai baudžiamojoje byloje, kurioje atsakovas buvo iÅ¡teisintas, surinktas duomenimis. Tik toks apelianto teiginys atmestinas kaip nepagrįstas.

48. Nustatyta, kad Å¡ioje byloje ieÅ¡kovė prašė taikyti atsakovui sutartinę civilinę atsakomybę, todėl byloje buvo analizuojamos bei vertinamos ginčo Å¡alis siejusios Paramos sutarties sÄ lygos bei jų nesilaikymo teisinės pasekmės, o ne atsakovo tariamai nusikalstamų veikų turinys ir jomis sukeltos žalos atlyginimo klausimas. IÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi Å¡ioje byloje esančių duomenų bei prejudicinių faktų, nustatytų įsiteisėjusiais administracinių teismų procesiniais sprendimais (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-1418-1047/2019 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-4370-552/2019), visuma.

Jų pagrindu teismas konstatavo, kad egzistuoja sÄ lygos atsakovo civilinės atsakomybės dėl Paramos sutarties esminių sÄ lygų pažeidimo taikymui, todėl, vadovaudamasis Paramos sutarties 4.2.7. ir 4.2.18. punktais, priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo grÄ Å¾intinų paramos lėšų sumÄ â€“ 369 959,27 Eur.

49. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad teismo išvados yra paremtos šioje civilinėje byloje bei pirmiau nurodytoje administracinėje byloje nustatytomis aplinkybėmis, bet ne baudžiamosios bylos, kurioje atsakovas buvo išteisintas, duomenimis.

50. Bylos medžiaga patvirtina, kad teismas nustatė visus teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus ir tinkamai juos įvertino (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Kitų nesutikimo su skundžiamu teismo sprendimu argumentų apeliantas nenurodo, tad teisėjų kolegijai konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reguliuojančias procesinių dokumentų įteikimÄ civilinėse bylose, neapribojo (nesuvaržė) atsakovo procesinių teisių įgyvendinimo, iÅ¡vadas dėl ginčo esmės sprendime grindė objektyviais bylos duomenimis, nėra pagrindo naikinti Å¡io sprendimo, todėl jis paliekamas nepakeistas.

51. Panevėžio apygardos teismo 2022 m. liepos 7 d. nutartimi atsakovui buvo atidėtas žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pateikimÄ mokėjimas. Apeliacinio skundo netenkinus, iÅ¡ atsakovo priteisiamas valstybei 2 889 Eur žyminis mokestis (CPK 96 straipsnis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Panevėžio apygardos teismo 2022 m. balandžio 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 2 889 Eur (du tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt devynis eurus) žyminį mokestį. Teisėjai Gintaras Pečiulis Irmantas Å ulcas Aldona Tilindienė