2fd3ee7d-50eb-4aba-b39e-273e1f6fd35a · Å iaulių miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr

                      Baudžiamoji byla Nr. 1-90-616/2010,

 Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

1.1.7.2.7.; 1.2.14.1.1.;Â 1.2.14.1.2.2.;Â 2.3.6.4.5.

ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m.  balandžio 26 d.

Å iauliai

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Ernesta Montvidienė, sekretoriaujant Onai Baronienei,

dalyvaujant prokurorei Laimutei Martinavičienei,

dalyvaujant nukentėjusiajai K. A.,

dalyvaujant kaltinamajam R. A.

vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. A., asmens kodas a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), 9 klasių iÅ¡silavinimo, dirbantis AB „(duomenys neskelbtini)“ filialo „(duomenys neskelbtini)“ kelininku, iÅ¡situokęs, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 2 d., 140 str. 1 d.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,

n u s t a t ė :

R. A. kaltinamas, jog  2009 metų sausio 28 d. apie 19 val. 15 min. savo namuose - bute, esančiame (duomenys neskelbtini) rankos

kumščiu suduodamas nukentėjusiajai K. A. ne daugiau trijų smÅ«gių į veidÄ , spirdamas koja į veidÄ ,

tačiau K. A. suspėjus prisidengti veidÄ rankomis, įspirdamas jai į rankÄ ,

bei vienÄ kartÄ durdamas virtuviniu peiliu K. A. į kairį petį, ir tuo padarydamas jai durtinę - pjautinę

žaizdÄ kairiame žaste, sukėlė nukentėjusiajai K. A. fizinį skausmÄ ir nežymiai sutrikdė jos sveikatÄ .

Be to, R. A. kaltinamas, jog  laikotarpyje nuo 2007 metų pradžios iki 2009

metų sausio 28 d. 19 val. 15 min., nuolatos, ne rečiau kaip tris kartus per mėnesį, grįžęs neblaivus, savo namuose - bute, esančiame (duomenys

neskelbtini)  įvairiais bÅ«dais atvirai grasindamas užmuÅ¡ti, papjauti ar kitaip susidoroti su savo žmona K. A., atlikdamas įvairius bauginančio pobÅ«džio veiksmus, kaip antai prikišęs peilį prie kaklo ir juo imituodamas pjovimÄ , mesdamas į nukentėjusiÄ jÄ trinkelę,

tampydamas jÄ už plaukų, muÅ¡damas ar spardydamas ir tuo sukeldamas jai nuolatinę baimę ir fizinį skausmÄ bei atsukdamas dujas ir grasindamas

susprogdinti butÄ ir visÄ jame esantį turtÄ , naudodamas psichinę prievartÄ sistemingai baugino ir grasindamas

susprogdinti ar padegti namus terorizavo savo sutuoktinę - nukentėjusiÄ jÄ K. A..

R. A. teisiamojo posėdžio metu kaltu  dėl nusikalstamos veikos pagal LR BK 145 str. 2 d. padarymo kaltu neprisipažino, prisipažino sudavęs smÅ«gius K. A. bei  dÅ«ręs peiliu žmonai ir jÄ sužalojęs, tačiau dėl to jie su buvusia žmona susitaikė. Su buvusia žmona pragyveno 6 metus. Gyvenant santuokoje pasipykdavo, tačiau kaip ir kiekvienoje Å¡eimoje. Tiksliai laiko nepamena, bet tai galėjo bÅ«ti 2009 m. sausio 28 dienÄ , vakare grįžo iÅ¡ darbo iÅ¡gėręs, gal ir buvo supykęs ant

žmonos, gerai nepamena, bet gerai pamena, kad sudavė kelis smūgius ranka K. A. bei spyrė, taip pat dūrė žmonai peiliu. Tai įvyko

spontaniÅ¡kai. Po to apriÅ¡o žmonai petį, iÅ¡sigando pats ir peilį numetė. Smulkiau neatsimena ir negali papasakoti, nes buvo girtas. Paskui žmonos atsiprašė, su ja susitaikė, jai žalÄ atlygino. Nepripažįsta to, kad terorizavo žmonÄ ir jÄ nuolat gÄ sdino. BÅ«davo, kad grįždavo iÅ¡ darbo supykęs ir visÄ pyktį iÅ¡liedavo ant žmonos. Å iuo metu santuoka nutraukta abiejų praÅ¡ymu. Neatsimenu kaip jÄ sužalojo, bet pripažįsta, kad sužalojo žmonÄ peiliu. Ar grasino žmonai papjauti ir nužudyti neatsimena. Trinkele žmonai trenkti negalėjo, nes jų kieme tiesiog trinkelių nėra, nežino kodėl taip sakė nukentėjusioji. Jis yra Å«maus bÅ«do, todėl konfliktai Å¡eimoje buvo dažni. Pripažįsta, kad yra žmonai ne kartÄ sudavęs, gal ir už plaukų patampęs. Gal jo buvusi žmona ir bijodavo. Nuo 2007 metų paÅ¡lijo nervai ir iki Å¡iol daug gėrė, dabar nebegeria, gydosi. Gal ir buvo sakęs, kad susprogdins namus, bet tik iÅ¡ piktumo, nes gerdavo K. A. mama, jinai pati, jos brolis Š..  Ar buvo žmonai prikišęs peilį prie kaklo nelabai atsimena. Dėl netinkamo savo elgesio labai gailisi.

Nukentėjusioji

K. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra buvęs jos vyras. Nuo 2007 metų A. pradėjo stipriai gerti. Pareidavo girtas į namus ir jÄ muÅ¡davo, grasindavo, iÅ¡daužydavo indus. Visa tai matydavo grįžusi mama. Dėl 2009 m. sausio 28 dienos konflikto ji buvusiam

sutuoktiniui atleidžia, nori susitaikyti, jis jai žalÄ atlygino.  Gyvenant su R. A. pastoviai juto baimę, nes jis dažnai pareidavo į

namus girtas, nesivaldydavo, grasindavo, kad primuÅ¡, užmuÅ¡. PraeitÄ Å¾iemÄ , jų namuose buvo jos mama, parėjo R. A. į namus labai girtas, iÅ¡mėtė lėkÅ¡tes, pradėjo stumdytis, pastÅ«mė dujinę, bandė atjungti balionÄ nuo dujinės, sakydamas, kad viskÄ susprogdins. VienÄ kartÄ Â nakties metu, buvo pervertęs jÄ Â ant lovos ir prikišęs peilį prie kaklo grasino jai,

nežinia kaip viskas bÅ«tų baigęsi, bet atėjo brolis ir jÄ iÅ¡gelbėjo. KitÄ kartÄ grįžo iÅ¡ darbo girtas, kabinėjosi, bet ji

nekalbėjo. Jam tada nepatiko, kad ji nekalba,  bÅ«nant namo kieme, pasiėmė nuo Å¡aligatvio plytelę ir metė, norėdamas pataikyti į jÄ , bet ji pasilenkė ir

plytelė praskrido pro Å¡onÄ . Pastoviai gyvendama su .juto baimę. Policijos nekviesdavo, nes bijojo. Kaltinamasis

jÄ mušė, ir tampė už plaukų, bÅ«davo mėlynės. Vengdavo savo artimiesiems sakyti nuo ko mėlynės, nes jai buvo gėda. Kaltinamasis per tÄ laikotarpį 4 mėnesiams buvo iÅ¡vykęs į užsienį, tai tuo laikotarpiu muÅ¡tynių ir grasinimų nebuvo.  JÄ muÅ¡davo , kai R. A. bÅ«davo neblaivus. Patvirtinti, jog bÅ«davo neblaivus ne rečiau kaip 3 kartus į mėnesį- negali. Bauginimai buvo nukreipti ne tik į jÄ , bet ir į visÄ Å¡eimÄ : į jos mamÄ , brolį. FinansiÅ¡kai nuo vyro buvo priklausoma iÅ¡ dalies, nes pati dirbo ir gaudavo pajamų, butas priklausė mamai. Plytelės metimo niekas nematė, kada grasino padegti namusnepamena, iÅ¡gėręs grasino atsukti  dujas ir sakė, kad viskas iÅ¡lėks į orÄ - kada tai darė- nepamena. Fizinį skausmÄ Â Â R. A. sukeldavo ne visada, tačiau jinai jautė baimę, kad jis nesimuÅ¡tų. Å iuo metu su R.

A. kartu negyvena, nes išsituokė.

Liudytojas D. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Å iaulių apskrities VPK patrulių rinktinėje vyresniu patruliu, pamena kaltinamÄ jį. 2009 m. sausio mėn. pabaigoje, dirbant kartu su kolega J. I. apie

20 valandÄ gavo praneÅ¡imÄ , kad (duomenys neskelbtini) buitinio konflikto metu buvo perdurta moteris. Nuvykus Å¡iuo adresu, moters nebebuvo, nes buvo nuvežta į ligoninę, namuose buvo kaltinamasis ir nukentėjusios mama - V.. Moteris paaiÅ¡kino, kad

A. dÅ«rė peiliu savo žmonai. Kaltinamasis pripažino, kad konflikto metu netyčia dÅ«rė peiliu savo žmonai. Peilis buvo rastas kampe ant žemės, tai buvo virtuvinis peilis. Peilį paėmė ir kartu su kaltinamuoju pristatė į policijos komisariatÄ .

Liudytojas J. I. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Patrulių rinktinėje virÅ¡ila. Dirbant kartu su kolega D. N. gavome praneÅ¡imÄ , kad (duomenys neskelbtini) buitinio konflikto metu peiliu perdurta moteris. Nuvykus nurodytu adresu namuose buvo rastas girtas įtariamasis ir pagyvenusi moteris - nukentėjusios mama. Moteris kalbėjo, kad A. susipyko su žmona ir peiliu jai dÅ«rė. Peilis buvo paimtas ir kartu su R.

A. pristatytas į policijos komisariatÄ ,

           Liudytojas A. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusioji yra jo sesuo, kaltinamasis yra buvęs jos vyras. Jis, sesuo su vyru, mama gyveno trijų kambarių bute. 2009-01-28 eidamas namo pamatė nuvažiuojantį greitosios pagalbos automobilį. Grįžus į namus mama papasakojo, kad R.

A. perdÅ«rė virtuviniu peiliu seseriai K. rankÄ . Nuo 2007 metų sesuo gyveno su R. A.. IÅ¡gėręs R. A. tapdavo agresyvus, grasindavo seseriai, kad nužudys, koneveikdavo necenzÅ«riniais

žodžiais, muÅ¡davo seserį, grasindavo padegti namus. Yra ne kartÄ girdėjęs kaip R. A. grasindavo seseriai ir jÄ muÅ¡davo. K.vaikščiodavo su

mėlynėmis, bijodavo nueiti į policijÄ ir paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ . PrieÅ¡ du metus du kartus pats yra matęs kaip R. A. muÅ¡a ir smaugia seserį ir jÄ gelbėjo. Niekur nesikreipė, nes bijojo R. A.. IÅ¡gėręs R. A. dažnai iÅ¡liedavo pyktį ant K., yra grasinęs, kad atsuks dujas ir susprogdins namus, tačiau ar buvo atsuktos dujosnežino, kad metė iÅ¡ trinkelėsnežino, kad bÅ«tų prirėmęs peilį K.

A. prie kaklotokio įvykio taip pat nežino.

Liudytoja L. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusioji yra jos sesuo, o kaltinamasis yra buvęs sesers vyras. Po 2009-01-28 įvykio sužinojo, kad seseriai K. vyras perdÅ«rė rankÄ . Nuvažiavusi į namus matė kraujo dėmes ant baldų. R. A. ir anksčiau sakydavo, kad “jei

jis tuo adresu negyvens, tai viskas pakils į orÄ â€. Nuo 2007 metų sesuo su R. A. gyveno kartu. Per tÄ laikÄ 3-4 kartus yra mačiusi

seserį sumuÅ¡tÄ . Dėl sumuÅ¡imo sesuo niekur nesikreipė, nes bijojo vyro iÅ¡puolių.

R. A. nenuspėjamas, gÄ sdina seserį “gausi į galvÄ â€, “tuoj gulėsi”. Kad grasintų nužudyti ji pati negirdėjo, bet sesuo yra sakiusi, kad buvo jai peilį pridėjęs prie kaklo. Mano, kad Kristinai buvo realus pavojus gyvybei ir tiki, kad A. A. tai galėjo padaryti. Pati girdėjo R. A. žodžius “pakils viskas į orÄ , jeigu Kristinos mama pareis gyventi”. PirmÄ kartÄ tuos žodžius iÅ¡girdo 2008 metų vasarÄ , antrÄ kartÄ - 2009 rugpjūčio mėnesį.

Liudytoja D. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba greitojoje pagalboje med. felčere, slaugytoja. KaltinamÄ jį ir nukentėjusiÄ jÄ prisimena. Pagal iÅ¡kvietimÄ buvo nuvykusi į Čkalovo gatvę, kur vyras buvo sužalojęs moterį. Moteriai kairio Å¾Ä sto srityje –buvo durtinė žaizda, matėsi apatinės lÅ«pos nubrozdinimas. Moteris medikams paaiÅ¡kino, kad įvyko namuose konfliktas, kurio metu vyras dÅ«rė jai peiliu ir sužalojo. Nukentėjusi buvo iÅ¡sigandusi, streso bÅ«senoje.

Liudytoja J. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba bendrosios praktikos gydytoja – chirurge Šiaulių ligoninės priėmimo skyriuje. Dabar jau įvykio nepamena, ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ir prašo jais remtis.

IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Å iauliuose, V. Č. g. 30-1(I tomas b. l. 11-13).Â

Iš nukentėjusiosios  parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad K. A. parodė kaip 2009-01-28 buvo sužalota peiliu (I tomas b.l. 46-51).

IÅ¡ daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad pareigÅ«nas D. N. pateikė iÅ¡ buto V. Č. g. 30-1 paimtÄ virtuvinį peilį, kuriuo buvo sužalota K. A. (I tomas, b.l. 30).

Iš specialisto išvados Nr. 40-25-IS1-0282 matyti, kad pateiktas peilis prie šaltųjų ginklų nepriskiriamas, tai yra ūkinės-buitinės paskirties virtuvinis peilis, pagamintas pramoniniu būdu (I tomas, b.l. 33-35).

Iš specialisto išvados Nr. G 188/09 (04) matyti, kad K. A. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (I tomas, b.l. 20).

Įrodymų analizė, vertinimas ir veikos juridinė kvalifikacija dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 1 d.,  145 str. 2 d.,

        Nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje, priskiriama veikoms, dėl kurių bylos procesas vyksta privataus kaltinimo tvarka (BPK 407 straipsnis). Procesas privataus kaltinimo bylose pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimas. Ikiteisminis tyrimas privataus kaltinimo bylose neatliekamas, procesas pradedamas paduodant skundÄ ar pareiÅ¡kimÄ pirmosios instancijos teismui. BPK 409 straipsnyje numatytos iÅ¡imtys, kai procesas dėl BPK

407 straipsnyje nurodytos veikos vyksta ne privataus kaltinimo, o įprasta tvarka: 1) kai BPK 407 straipsnyje nurodyta nusikalstama veika turi visuomeninę reikÅ¡mę arba 2) kai ja padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų. Å iais atvejais baudžiamÄ jį procesÄ dėl Å¡ių veikų turi teisę pradėti ir prokuroras, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarime pabrėžta, kad prokuroras, įgyvendindamas arba atsisakydamas  įgyvendinti savo įgaliojimus, nustatytus BPK

409 straipsnio 1 ar 2 dalyje, turi pagrįsti sprendimÄ teisiniais argumentais. BPK nenustatyta, kokia konkrečia forma, esant BPK 409 straipsnio 1 dalyje nustatytam pagrindui, turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas prokuroro reikalavimas pradėti ikiteisminį tyrimÄ , tačiau visada turi bÅ«ti suraÅ¡ytas motyvuotas sprendimas (paprastai Å¡iuo atveju priimamas nutarimas), kuriame nurodomi iÅ¡samÅ«s argumentai, pagrindžiantys BPK 409 straipsnio 1 dalyje nustatytos bent vienos aplinkybės buvimÄ (kasacinė nutartis Nr. 2K–67/2007). Å ioje nagrinėjamoje byloje ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas ne tik dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, bet ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje. Nustačius, kad K. A. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (2009 m. 01-29d. specialisto iÅ¡vada Nr. G 188/09 (04)), kvalifikuojamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, t. y. paaiÅ¡kėjus nusikalstamos veikos, nurodytos BPK 407 straipsnyje, požymiams, ikiteisminis tyrimas dėl Å¡ios veikos buvo tęsiamas nesilaikant BPK 409 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos: prokuroras nepagrindė bÅ«tinumo ir neiÅ¡reiÅ¡kė reikalavimo tęsti pradėtÄ baudžiamÄ jį procesÄ . 2009-06-17 R. A. buvo pareikÅ¡ti kaltinimai  pagal BK 145 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį, o byla perduota teismui. Taigi procesas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, buvo atliekamas nesilaikant BPK nuostatų.  Kadangi  nagrinėjant bylÄ teisme  K. A. sutiko  taikytis su  kaltinamuoju, nes jai

atlyginta žala, nukentėjusioji teismo posėdžio metu nurodė, jog nenori, jog  R. A. būtų teisiamas, nori, kad greičiau baigtųsi procesas,

su kaltinamuoju susitaikė, tai patvirtino ir kaltinamasis,  todėl teismas, vadovaujantis LR BPK 3 str. 1d. 5p., 416 str. 1d.,   bylos procesÄ nutraukia dalyje dėl R. A. pareikÅ¡to kaltinimo pagal LR BK 140 str. 1d.

           Taip pat R. A. pareikštas kaltinimas pagal LR BK 145 str. 2d., kur  numatyta

baudžiamoji atsakomybė už žmogaus terorizavimÄ , pasireiÅ¡kiantį grasinimu susprogdinti, padegti ar padaryti kitokiÄ pavojingÄ gyvybei, sveikatai ar turtui veikÄ , arba sistemingu bauginimu naudojant psichinę prievartÄ . Å ios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia žmogaus bauginimu, subjektyvieji – tiesiogine tyčia. Terorizuojant asmenį ar jį sistemingai bauginant nukentėjusysis yra nuolatinėje baimės, netikrumo bÅ«senoje, nes kyla realus pavojus jo gyvybei, sveikatai ar turtui. Å i nusikaltimo sudėtis yra formalioji. Tai reiÅ¡kia, kad grasinimas padaryti veikÄ jau yra pabaigtas nusikaltimas. Bauginimo priemonės gali bÅ«ti panaudotos nebÅ«tinai siekiant kokios nors materialios naudos, tai gali bÅ«ti kerÅ¡to, psichinio susidorojimo priemonė. Å ioje byloje R. A. pareikÅ¡tas nekonkretus kaltinimas, t.y. nurodoma, jog jis ” laikotarpyje

nuo 2007 metų pradžios iki 2009 metų sausio 28 d. 19 val. 15 min., nuolatos, ne rečiau kaip tris kartus per mėnesį, grįžęs neblaivus, savo namuose - bute, esančiame Šiauliuose, V. Č. g. 30-1, įvairiais būdais atvirai

grasindamas užmušti, papjauti ar kitaip susidoroti su savo žmona K. A., atlikdamas įvairius bauginančio pobūdžio veiksmus, kaip

antai prikišęs peilį prie kaklo ir juo imituodamas pjovimÄ , mesdamas į nukentėjusiÄ jÄ trinkelę, tampydamas jÄ už plaukų, muÅ¡damas ar spardydamas ir tuo sukeldamas jai nuolatinę baimę ir fizinį skausmÄ bei atsukdamas dujas ir grasindamas susprogdinti butÄ ir visÄ jame esantį turtÄ , naudodamas psichinę prievartÄ sistemingai baugino ir grasindamas susprogdinti ar padegti namus

terorizavo savo sutuoktinę - nukentėjusiÄ jÄ K. A.“. Nurodant sistemingumÄ , kaltinime nurodoma, jog „ne

rečiau kaip tris kartus“- tai yra plečiamasis kaltinimas ir  toks kaltinimas negalimas, nes suvaržomos kaltinamojo teisės, t.y. kaltinimas galimas aiškinti plečiamai, didinant sistemingumo kartų skaičių. Ne mažiau kaip trys kartaiyra paties sistemingumo požymis, o kaltinimas turi būti aiškus ir konkretus.

Taip pat kaltinime nurodoma, jog  R. A. sukeldavo K. A. nuolatinę baimę ir fizinį skausmÄ jÄ â€œ muÅ¡damas ar spardydamas“,

bei „ įvairiais bÅ«dais grasindamas užmuÅ¡ti, papjauti ar kitaip susidoroti“, „grasindamas susprogdinti ar padegti namus“ ,  t.y. nurodomi  alternatyvÅ«s objektyvÅ«s požymiai, kurie   kaltinime negalimi. Taip pat kaltinime nurodoma, jog R. A. atliko nukentėjusios K. A. atžvilgiu bauginančio pobÅ«džio veiksmus: tampė jÄ už plaukų, mušė ar spardė- Å¡ie požymiai yra fizinio skausmo sukėlimo, o ne bauginančio pobÅ«džio veiksmų požymis. Prokuroras iki įrodymų tyrimo pabaigos nepateikė praÅ¡ymo pakeisti kaltinimÄ , todėl teismas priima nuosprendį pagal pateiktÄ kaltinimÄ .  IÅ¡tyrus byloje visus esamus įrodymus, nenustatyta, jog R. A. padarė jam

inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Kaltinimas R. A. dalyje, jog jis ne rečiau kaip tris kartus per mėnesį,

grįžęs neblaivus terorizuodavo savo tuo metu buvusiÄ sutuoktinę K. A. , nurodant sistemingumo skaičių

grindžiamas tik liudytojos D.V. V. parodymais ikiteisminio tyrimo metu ( b.l. 62), kurie buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, nes iÅ¡kviesti liudytojos į teisiamÄ jį posėdį nebuvo galimybės. Šių liudytojos parodymų nepatvirtina jokie byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio

metu ištirti įrodymai, priešingai: nukentėjusioji K. A. teisiamojo posėdžio metu tvirtino, jog taip nebuvo, kad

jÄ Â Â muÅ¡davo ar baugindavo ne rečiau kaip tris kartus per mėnesį. Nukentėjusioji nurodė, jog  jÄ muÅ¡davo tik tuomet kai grįždavo girtas ir tai ne kiekvienÄ kartÄ , kaip dažnai vykdavo muÅ¡imai, bauginimai - negalėjo pasakyti.  Be to nukentėjusioji nurodė, jog laikotarpyje nuo 2007 metų pradžios iki 2009-01-28d. kaltinamasis R. A. buvo iÅ¡vykęs į užsienį keturis mėnesius ir tuo metu visai nebuvo terorizavimo iÅ¡ jo pusės.   VisiÅ¡kai nėra jokių duomenų , patvirtinančių, jog kaltinamasis baugino nukentėjusiÄ jÄ K. A. mesdamas į jÄ Â trinkelę ir  terorizavo grasindamas   susprogdinti butÄ . Šiuos duomenis nurodo nukentėjusioji, kuri negali konkrečiai apibÅ«dinti trinkelės, jos metimo aplinkybių,  taip pat negalėjo patvirtinti, jog bÅ«tent jÄ Â terorizavo

kaltinamasis grasindamas  susprogdinti butÄ . Kaltinime nurodoma, jog R. A. „atsukdamas dujas ir grasindamas

susprogdinti butÄ â€œ, tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu ( b.l. 56), tiek teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji teigė, jog jis tik grasino atsukti dujas, o ne atsuko. Taip pat nukentėjusioji negalėjo patvirtinti, jog  grasinimas buvo nukreiptas  tiesiogiai jai, nes kaltinamasis konfliktavo su jos mama  D.V. V., nenorėjo, kad Å¡i gyventų kartu, ir grasinimo metu buvo kartu su nukentėjusiÄ ja buto virtuvėje.  Kitų duomenų, jog  kaltinamasis R.

A. atsukdamas dujasÂ

grasino susprogdinti butÄ - nėra. Atkreiptinas dėmesys, jog  K. A. pareiÅ¡kimas dėl terorizavimo paraÅ¡ytas

2009-04-28d., t.y. jau vykstant ikiteisminiam tyrimui dėl 2009-01-28d. K. A. sužalojimo. Gavus pareiÅ¡kimÄ dėl naujų

aplinkybių visiÅ¡kai neatliekamas ikiteisminis tyrimas: nėra įvykio vietos apžiÅ«ros ( neapžiÅ«rėtas kiemas: kokios trinkelės, kur yra Å¡ulinys, ar yra kieme trinkelės; neapžiÅ«rėtas tinkamai butas: nėra jokių duomenų, jog name yra dujų balionas ar kitoks dujų įrenginys). Pagal nukentėjusios nurodymÄ , jog kieme į jÄ buvo mesta trinkelė, nepadarytas parodymų patikrinimas vietoje , patikslinant nusikalstamos veikos aplinkybę- bÅ«tent vietÄ , nes kaltinime

nurodoma, jog terorizavimas vyko tik bute adresu V. Č. g. 30-1. Kaltinimas R. A. pareikštas tik pagal nukentėjusios neišsamius ir

nekonkrečius paaiÅ¡kinimus, kai tuo tarpu kaltinamasis neigia  terorizavęs savo sutuoktinę, t.y. nukentėjusiÄ jÄ Â K. A.. Kaip nustatyta laikotarpyje nuo 2007 iki 2009 m.Â

sausio 28d. R. A. ir K. A. buvo sutuoktiniai. Nors nukentėjusioji teigė , jog bijojo R. A. , nes buvo nuo jo finansiškai

priklausoma, tačiau teisiamojo posėdžio metu pati tai paneigė, nurodydama, jog butas, kuriame gyveno su kaltinamuoju, priklauso jos mamai, pati dirbo ir gaudavo darbo užmokestį, kaip buvo priklausoma finansiškainukentėjusioji nenurodė.   Nusikalstama veika, numatyta LR BK 145 str. 2d. visada padaroma tiesiogine

tyčia. Iš ištirtų įrodymų - tiek kaltinamojo R. A., nukentėjusios K. A., liudytojų A. Š., L. B. ir D.V. V. parodymų ikiteisminio tyrimo metu (

šiuos parodymus vertinant kitų įrodymų kontekste), nustatyta, jog A. šeimoje buvo konfliktai, kurie galimai

buvo sprendžiami netinkamiteismas taip pat negali nustatyti ar buvo naudojamas sistemingas bauginimas, nes nėra jokių tai patvirtinančių dokumentų, liudytojos L. B. parodymai netiesioginiai, ji nurodo tik savo spėjimus, jog K.

A. buvo muÅ¡ama ir bauginama  R. A., pati su K. A. bendravo retai, todėl  grasinimų nužudyti, papjauti Â

sistemingumo, nukreiptų tiesiogiai į K. A. negalėjo paliudyti,  liudytojas A. Š. nurodė, jog R. A. smurtavo, t.y. mušė ir baugino K. A., tačiau negalėjo patikslinti laiko ir aplinkybių,

aplinkybes nurodydamas tik abstrakčiai.  Kaip matyti iÅ¡ iÅ¡tirtų įrodymų,Â

galimai yra daugiau duomenų apie fizinio smurto naudojimÄ K. A. atžvilgiu, tačiau atsakomybė turėtų

bÅ«ti pagal sukeltas pasekmes nukentėjusios sveikatai. Dėl 2009-01-28d. nežymaus sužalojimo su kaltinamuoju nukentėjusioji susitaikė.  TodėlÂ

atsižvelgiant į tai , kad  nėra pakankamai įrodymų , patvirtinančių R. A. tyčiÄ , jog jis    K. A. sistemingai baugino ir grasindamasÂ

susprogdinti terorizavo, o esamų įrodymų nepakanka jo kaltei pagrįsti, kaltinamasis R. A. dėl K. A. terorizavimo  laikotarpyje nuo 2007 m. pradžios iki 2009-01-28d. 19.15 val. , išteisintinas.

Valstybinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys dėl  74,80 Lt K. A. gydymosi iÅ¡laidų atlyginimo, paliktinas neagrinėtu. Â

Daiktinis įrodymas, virtuvinis peilis, grÄ Å¾intinas K. A., nes procesas Å¡ioje dalyje nutrauktas K. A. susitaikius su R. A..

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1d. 5p., 416 str. 1d., 3d., 297- 299 str. str., 301-302 str. str., 303 str. 5d. 1p.,  304-305 str. str., 307 str. 4d.,   6d., 7d., 308 str., 310 str.,

n u s p r e n d ž i a :

R. A. baudžiamÄ jį procesÄ Â pagal Lietuvos Respublikos BK

140 str. 1 d., nutraukti, kaltinamajam R. A. ir nukentėjusiajai K. A. susitaikius.

R. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 2 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Valstybinės ligonių kasos pareikÅ¡tÄ Â civilinį ieÅ¡kinį dėl  74,80 Lt turtinės žalos atlyginimo, palikti nenagrinėtu.

KardomÄ sias priemones – įpareigojimÄ gyventi skyrium ir įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, paskirtas R. A., iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

Daiktinį įrodymÄ â€“ peilį, grÄ Å¾inti K. A..

Nuosprendis per

20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui, per Å iaulių miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                          Ernesta

Montvidienė