Legislator Case Law & Legislation
2fd3126f-071b-4e23-af57-111fdfc8abe2 AI generated

2fd3126f-071b-4e23-af57-111fdfc8abe2 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 2fd3126f-071b-4e23-af57-111fdfc8abe2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

– A. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės A. S. – A. ieÅ¡kinį atsakovui A. J. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė:ieÅ¡kovė A. S. – A. ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 220,60 Lt turtinei ir 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, kuri buvo padaryta dėl 2010-06-24 autoįvykio, kurio kaltininku pripažintas atsakovas.

Legislator headnote

AI generated

2fd3126f-071b-4e23-af57-111fdfc8abe2 · Vilniaus apygardos teismas: Taip pat atsakovas tvirtina, kad teismas pagrįstai atsižvelgė į jo finansines galimybes atlyginti žalÄ , į padarytos žalos sukeltas pasekmes, ir siekdamas protingo balanso tarp neturtinės žalos priteisimo tikslų, teisingai priteisė tik 1 000 Lt ieÅ¡kovės neturtinei žalai atlyginti. Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.   Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-768-577/2014                            (Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10410-2013-1)             Procesinio sprendimo kategorija: 121.; 121.18.;99.5.;44.2 (S) 44.2.4.1.; 44.2.4.2.VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2014 m. sausio 29 d.Vilnius             Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Zitos Smirnovienės ir Henricho Jaglinskio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A.

S. – A. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės A. S. – A. ieÅ¡kinį atsakovui A. J. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė:ieÅ¡kovė A. S. – A. ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 220,60 Lt turtinei ir 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, kuri buvo padaryta dėl 2010-06-24 autoįvykio, kurio kaltininku pripažintas atsakovas.

Taip pat ieÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas A. J. su ieÅ¡kiniu nesutiko, nurodė, jog dėl autoįvykio ieÅ¡kovei buvo sukeltas tik fizinis skausmas, ji nepatyrė jokių sunkių padarinių, darbingumo praradimo ar kitų neigiamų pasekmių. Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovė siekia nepagrįstai praturtėti atsakovo sÄ skaita. Be to, atsakovas pažymėjo, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omos neturtinės 10 000 Lt žalos atsakovas negalėtų atlyginti dėl savo turtinės padėties, nes jo atlyginimas yra tik 1 000 Lt per mėnesį.   Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 16 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisė iÅ¡ atsakovo A.

J. 1 220,60 Lt žalai atlyginti ir 222 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovės A. S. – A. naudai, o kitÄ ieÅ¡kinio dalį nutarė atmesti. IÅ¡ dalies ieÅ¡kinį atmetus, atsakovo naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės buvo priteista 616 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad 2010-06-24 kelyje Molėtai-Kaltanėnai-Ignalina įvyko autoavarija. Autoįvykio kaltininku buvo pripažintas atsakovas, kuris, vairuodamas automobilį Fiat Coupe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neatsižvelgė į kelio bÅ«klę, meteorologines sÄ lygas ir nepasirinko saugaus greičio, dėl ko nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2010-07-22 nutarimu atsakovui pagal LR ATPK 1241 str. 6 d. buvo skirta 40 Lt bauda. Atsakovas savo kaltės dėl sukelto autoįvykio iÅ¡ esmės neginčijo, neneigė aplinkybės, kad ieÅ¡kovei buvo sužalota ranka 2010-06-24 autoįvykio metu. Abi Å¡alys panaÅ¡iai aiÅ¡kino aplinkybes po įvykio. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad įvykio dienÄ jai buvo suteikta medicinos pagalba, neneigė aplinkybės, kad dar beveik parÄ po įvykio ji praleido kartu su draugais, nakvojo palapinėje, nors, kaip teigė ieÅ¡kovė, kentė skausmÄ , kuris prasidėjo po to, kai nustojo veikti nuskausminamieji vaistai.

IeÅ¡kovas teigė, kad atsakovė su draugais dar vartojo ir alkoholį. Tokios aplinkybės, pirmos instancijos teismo nuomone, leidžia teigti, kad atsakovui iÅ¡ pradžių nebuvo akivaizdžiai aiÅ¡kus ieÅ¡kovės sužalojimo sunkumas bei galimi gilÅ«s dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nes ieÅ¡kovės elgesys po įvykio nesudarė sÄ lygų manyti, jog ieÅ¡kovei po įvykio atsirado žymi neturtinė žala. Remdamasis į bylÄ pateiktais iÅ¡raÅ¡ais iÅ¡ medicininių dokumentų (b.l. 26, 28, 30), pirmos instancijos teismas konstatavo, kad yra nustatyta atsakovo kaltė dėl 2010-06-24 autoįvykio ir ieÅ¡kovės sužalojimas yra to įvykio pasekmė.

Ieškovė pateikė įrodymus apie 150,60 Lt išlaidas, patirtas dėl konsultacijų, susijusių su 2010-06-24 įvykio metu atsiradusiu rankos sužalojimu, dėl ko vėliau ieškovės kairėje rankoje susiformavo keloidinis randas, taip pat ieškovė patyrė 70 Lt išlaidų, susijusių su konsultacija dėl ieškovės depresinio pobūdžio sveikatos sutrikimo (b.l. 28, 29, 33, 59-65), todėl šios išlaidos, iš viso 220,60 Lt, buvo priteistos iš atsakovo ieškovės naudai (CK 6.249 str. 1 d.).

Spręsdamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į aplinkybę, jog ieÅ¡kovė iÅ¡ karto po įvykio pretenzijų atsakovui nereiÅ¡kė. Be to, ieÅ¡kovei pareikalavus atsakovas geruoju 2010-07-08 sumokėjo ieÅ¡kovei 200 Lt (b.l. 46), apie kÄ ieÅ¡kovė, reikÅ¡dama ieÅ¡kinį teisme, nutylėjo. Teismas pripažino, jog ieÅ¡kovė, prasidėjus keloidinio rando formavimosi procesui, patyrė iÅ¡gyvenimų, turi nepatogumų, turi imtis tam tikrų atsargumo priemonių, todėl yra pagrindas priteisti dalį ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos.

Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, pirmos instancijos teismas atsižvelgė į atsakovo pateiktÄ Ä¯rodymÄ apie gaunamas pajamas, taip pat į tai, kad nepateikta duomenų , jog sužalojimas turėjo esminės reikÅ¡mės ieÅ¡kovės darbinei ar kitai veiklai, ieÅ¡kovė po įvykio mokėsi aukÅ¡tojoje mokykloje (b.l. 36,37). Remiantis iÅ¡dėstytomis aplinkybėms, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo buvo priteista 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.  IeÅ¡kovė A. S. – A. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ iÅ¡ atsakovo priteisti 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliantės nuomone, pirmos instancijos teismas netinkamai vertino į bylÄ pateiktus įrodymus, nukrypo nuo teismų praktikos tokio pobÅ«džio bylose. IeÅ¡kovės nuomone, tai, kad ji ne iÅ¡kart po įvykio kreipėsi teisminės gynybos, negali bÅ«ti pagrindas mažinti ieÅ¡kovės reikalavimÄ . Taip pat, ieÅ¡kovės vertinimu, ta aplinkybė, kad atsakovas iki ginčo teisme buvo atlyginęs 200 Lt turtinę žalÄ , turėjo bÅ«ti vertinamas kaip kaltės pripažinimas ir negalėjo bÅ«ti pagrindu sumažinti neturtinės žalos dydį.

Be to, apeliantė pažymi, kad byloje nėra duomenų apie nukentėjusiosios neatsargumÄ bei apie atsakovo turtinę padėtį, todėl teismo sprendimas, kuriame remiamasi Å¡iais motyvais, negali bÅ«ti teisingas. IeÅ¡kovės nuomone, pirmos instancijos teismas neįvertino esminių žalos sveikatai padarinių – ligos progresavimo tikimybės. Pirmos instancijos teismas ginčijamame sprendime visai nepasisakė dėl ieÅ¡kovės gyvenimo pokyčių, susijusių su atsiradusiu randu. Taip pat ieÅ¡kovė tvirtina, kad netinkamai buvo iÅ¡spręstas klausimas ir dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo.

Apeliantės nuomone, priimtas sprendimas tik dėl 222 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo ieÅ¡kovės naudai, kai atsakovui buvo priteista 666 Lt, negali bÅ«ti vertinamas kaip teisingas ir atitinkantis įstatymo normas. Atsakovas A. J. atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, todėl praÅ¡o pirmos instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovo nuomone, pirmos instancijos teismas ėmėsi visų bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai ir objektyviai atskleistos visos bylos aplinkybės, tinkamai įvertino visus į bylÄ pateiktus įrodymus, teisingai konstatavo ieÅ¡kovei padarytų sužalojimų pobÅ«dį ir mastÄ , pasekmes bei priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų.

Taip pat atsakovas tvirtina, kad teismas pagrįstai atsižvelgė į jo finansines galimybes atlyginti žalÄ , į padarytos žalos sukeltas pasekmes, ir siekdamas protingo balanso tarp neturtinės žalos priteisimo tikslų, teisingai priteisė tik 1 000 Lt ieÅ¡kovės neturtinei žalai atlyginti. Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.   Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Iš bylos medžiagos matyti, kad 2010-06-24 kelyje Molėtai-Kaltanėnai-Ignalina įvyko autoavarija.

Autoįvykio kaltininku buvo pripažintas atsakovas, kuris, vairuodamas automobilį, neatsižvelgė į kelio bÅ«klę, meteorologines sÄ lygas ir nepasirinko saugaus greičio, dėl ko nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2010-07-22 nutarimu atsakovui pagal LR ATPK 1241 str. 6 d. buvo skirta 40 Lt bauda (b.l. 8). VšĮ Å venčionių rajono ligoninės 2013-01-03 raÅ¡tas Nr. 9G-168 patvirtina, kad ieÅ¡kovei 2010-06-24 kairio dilbio apatiniame trečdalyje buvo nustatyta muÅ¡tinė žaizda be kraujavimo, pažeista oda ir toje vietoje buvo uždėtas tvarstis, rekomenduotas ambulatorinis gydymas (b.l. 15, 16).

Atsakovas savo kaltės dėl sukelto autoįvykio iÅ¡ esmės neginčijo, nors administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo nurodyti nukentėję asmenys, atsakovas neneigė aplinkybės, kad ieÅ¡kovei buvo sužalota kairė ranka 2010-06-24 autoįvykio metu (b.l. 43-45). IeÅ¡kovė į bylÄ pateikė įrodymus, kad jai buvo diagnozuotas kairiojo dilbio keloidinis randas (b.l. 26, 27). Taip pat pateikė iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ medicininių dokumentų, jog po 2010-06-24 autoįvykio pablogėjo ieÅ¡kovė psichinė sveikata, kas pasireiÅ¡kė depresiniu sutrikimu (b.l. 28, 30).

Ieškovė pateikė įrodymus apie 150,60 Lt išlaidas, patirtas dėl konsultacijų, susijusių su 2010-06-24 įvykio metu atsiradusiu rankos sužalojimu, taip pat ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 70 Lt išlaidų, susijusių su konsultacija dėl depresinio pobūdžio sveikatos sutrikimo (b.l. 28, 29, 33, 59-65). Pirmos instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo 220,60 Lt turtinei žalai atlyginti, 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 222 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai.

Apeliantė su tokiu pirmos instancijos teismo sprendimu nesutinka, nes mano, jog pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino į bylÄ pateiktus įrodymus ir nepagrįstai sumažino jos praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydį. Be to, ieÅ¡kovės nuomone, 222 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimas ieÅ¡kovės naudai, kai atsakovui buvo priteista 666 Lt, negali bÅ«ti vertinamas kaip teisingas ir atitinkantis įstatymo normas. Atsakovas sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu ir jo motyvais, todėl praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Taigi nagrinėjamoje byloje apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo.

Visų pirma, nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymÄ , kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiÅ¡kia neturtinio pobÅ«džio praradimais, kurie negali bÅ«ti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimÄ vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytÄ Å¾alÄ , atkurti pažeistų teisių pusiausvyrÄ ir suponuojančiais pareigÄ preciziÅ¡kai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes.

Taigi, priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Pažymėtina, kad žalos atlyginimo teisiniai santykiai suponuoja bÅ«tinybę ne tik atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , bet ir tai, kad nustatant neturtinės žalos dydį bÅ«tų laikomasi lygiateisiÅ¡kumo principo, t. y. kad analogiÅ¡kos bylos bÅ«tų sprendžiamos panaÅ¡iai. Dėl Å¡ios priežasties nustatydami neturtinės žalos dydį teismai turi remtis įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei atsižvelgti į teismų analogiÅ¡kose bylose priteistais neturtinės žalos dydžiais, siekiant įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo principus (CK 1.2, 1.5 straipsniai, CPK 4 straipsnis).

Pakartotinai pastebėtina, kad neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės Å¡iÄ Å¾alÄ tiksliai apskaičiuoti, grÄ Å¾inti nukentėjusįjį į buvusiÄ padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentÄ .Pažymėtina, kad sveikata, kaip asmens fizinė ir dvasinė bÅ«sena, yra viena fundamentaliausių žmogaus neturtinių vertybių, tačiau sveikatos sužalojimas ex facto nereiÅ¡kia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinės žalos atlyginimui už neturtinių vertybių pažeidimÄ bÅ«tina nustatyti visas civilinės atsakomybės sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, žalÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalÄ padariusio asmens kaltę (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai).

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, Å¡alys nekvestionuoja nė vienos iÅ¡ atsakomybės sÄ lygų, klausimas kyla tik bÅ«tent dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė savo patirtos neturtinės žalos dydį įvertina 10 000 Lt suma. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis yra tik vienas kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia, tačiau ne lemiamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nukentėjusiojo praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos – nuostolių – dydis negali bÅ«ti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumÄ vykdančiam subjektui – teismui.

Teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistinÄ neturtinės žalos dydį, o ne svarsto, ar nukentėjusiojo nurodytÄ Å¾alos dydį sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; kt.). IeÅ¡kovo praÅ¡oma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje, ir yra tik viena reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, į kuriÄ teismas turi atsižvelgti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012; kt).

Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tuo atveju, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė iÅ¡raiÅ¡ka atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Å ių principų turinys formuojamas ne tik objektyviojo jų suvokimo, kaip tam tikrų definicijų, pagrindu, bet ir vertinamųjų jų elementų atskleidimu remiantis teismų praktika konkrečiose bylose. Teismai suformuota teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika turi vadovautis ne a priori, o atsižvelgdami į visas nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, nes kasacinio teismo pateikti teisės iÅ¡aiÅ¡kinimai yra privalomi teismams tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiÅ¡kos ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ios į bylos, kuriÄ iÅ¡nagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iÅ¡aiÅ¡kino atitinkamÄ teisės normÄ .

Atkreiptinas ieÅ¡kovės dėmesys, kad apeliacinį skundÄ grindžiant tuo, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikos, apeliaciniame skunde bÅ«tina nurodyti konkrečiÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , suformuotÄ bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiÅ¡kos ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas skundžiamas apeliacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.

Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, apeliantė tik deklaratyviai teigia, kad pirmos instancijos teisumas nukrypo nuo teismų praktikos, tačiau nepateikia jokių teisinių argumentų, todėl Å¡is apeliantės argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, taigi neturtinė žala patiriama individualiai, todėl, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytų ir teismo konkrečiu atveju reikÅ¡mingomis pripažintų aplinkybių, kaip į vienÄ iÅ¡ kriterijų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti teismas privalo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobÅ«dį, specifikÄ , kaip į objektyvų kriterijų, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį bei fizinį skausmÄ , kuo labiau kompensuojantį ir kartu lygiateisiÅ¡kumo bei proporcingumo principus atitinkantį neturtinės žalos atlyginimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2009; 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012; 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2013; kt.).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė patyrė nesunkų sveikatos sužalojimÄ , kuris iÅ¡ pradžių pasireiÅ¡kė tik fiziniu skausmu.

IÅ¡ VšĮ Å venčionių rajono ligoninės pažymos ir Asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelės Nr. 880 matyti, kad autoavarijos metu ieÅ¡kovei buvo sumuÅ¡ta kairioji ranka, kairio dilbio apatiniame trečdalyje buvo muÅ¡tinės žaizdos, pažeista oda, be kraujavimo (b.l. 15, 16). IeÅ¡kovė autoavarijos metu buvo sužalota ir nuvežta į ligoninę, kur jai buvo suteikta pirmoji pagalba – ant muÅ¡tinės žaizdos uždėtas tvarstis. Medikai ieÅ¡kovei rekomendavo tik ambulatorinį gydymÄ , stacionarus gydymas ieÅ¡kovei priskirtas nebuvo, nedarbingumas nenustatytas, nebuvo kilusi grėsmė ieÅ¡kovės gyvybei, sužalojimas buvo nesunkus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatant neturtinės žalos dydį, labai svarbu įvertinti ne tik dėl sveikatos sužalojimo kilusius neigiamus padarinius, bet ir jų įtakÄ tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, į bylÄ pateikti įrodymai nesuteikia objektyvaus pagrindo iÅ¡vadai, kad patirti sveikatos sužalojimai ieÅ¡kovei sukėlė tam tikrus ilgalaikius žymius padarinius, kurie turėtų ženklios įtakos ieÅ¡kovės gyvenimo pokyčiams profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kitose srityse.

Be to, pastebėtina, kad randas nėra itin matomoje vietoje, kaip nurodyta 2012-07-16 ir 2013-06-03 išrašuose iš medicininių dokumentų (b.l. 27, 68), randas yra kairio dilbio apačioje, vidinėje pusėje, todėl pripažintina, kad, bendraudama su kitais žmonėmis ieškovė neturėtų patirti itin negatyvių emocinių išgyvenimų, nors imtis tam tikrų atsargumo priemonių (nebūti saulėje ir pan.) ieškovė, vykdydama medikų rekomendacijas, ir turi, tačiau tik tokie nepatogumai, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nevertintini kaip galintys reikšmingai paveikti piniginės kompensacijos dydį.

KritiÅ¡kai vertintini ir ieÅ¡kovės argumentai dėl to, kad jai dėl autoįvykio iÅ¡sivystė depresija. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad autoįvykis įvyko 2010 m. birželio 24 d., o kaip matyti iÅ¡ į bylÄ pateiktų iÅ¡rašų iÅ¡ medicininių dokumentų (b.l. 28, 30), dėl depresinio pobÅ«džio sutrikimų į medikus buvo kreiptasi tik 2012-02-28 ir 2012-12-18, t.y. po įvykio praėjus beveik dvejiems metams. Tik Å¡ie į bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nėra pakankami patvirtinti tai aplinkybei, jog depresinio pobÅ«džio sutrikimai buvo sÄ lygoti bÅ«tent 2010 m. birželio 24 d. autoįvykio (CPK 178 str.).Taip pat tokio pobÅ«džio bylose bÅ«tina atsižvelgti į tai, kokios sumos analogiÅ¡kais atvejais yra priteisiamos teismų praktikoje.

Kitų bylų, kuriose buvo reikalaujama neturtinės žalos už įvairaus pobÅ«džio sužalojimus, kvalifikuotus kaip nesunkÅ«s sveikatos surikdymai, analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad priteisiamų neturtinės žalos piniginių kompensacijų dydžiai yra nuo 1 000 Lt iki 5 000 Lt, iÅ¡imtiniais atvejais priteistinos sumos siekia ir 10 000 Lt, atsižvelgiant į konkretaus pažeidimo pobÅ«dį, laipsnį, kitas konkrečios bylos reikÅ¡mingas aplinkybes. Taigi nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės nurodyta piniginės kompensacijos suma – 10 000 Lt – teisėjų kolegijos vertinimu, neatitinka teismų praktikoje už nesunkų sveikatos sutrikdymÄ priteisiamų neturtinės žalos atlyginimo sumų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011; Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-869-640/2013, Vilniaus apygardos teismo 2013m . lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1380-104/2013).Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors eismo įvykio metu buvo padaryta žala ieÅ¡kovės sveikatai, t. y. vienai labiausiai saugotinų asmens vertybių, tačiau nustačius, kad sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, bei atsižvelgiant į kitų bylos aplinkybių visumÄ , yra pagrindas konstatuoti, kad pirmos instancijos teismo ieÅ¡kovei priteistas 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas atitinka neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Taigi apeliacinio skundo argumentai neteikia teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmos instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialiosios teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikos, priteisė pernelyg maÅ¾Ä neturtinės žalos atlyginimÄ ir pažeidė CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymoBe to, apeliantė kvestionuoja pirmos instancijos teismo sprendimÄ ir dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.

IeÅ¡kovė tvirtina, kad priimtas sprendimas tik dėl 222 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo jos naudai, kai atsakovui buvo priteista 666 Lt, negali bÅ«ti vertinamas kaip teisingas ir atitinkantis įstatymo normas. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad civilinio proceso normomis nenustatyta bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡imčių, todėl teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo byloje, kurioje pareikÅ¡tas reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ , turi vadovautis bendrosiomis taisyklėmis, tarp jų – ir ta, kad jeigu patenkinta tik dalis ieÅ¡kinio, bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstomos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartis priimta c.b.

Nr. 3K-3-151/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta c.b. Nr. 3K-7-375/2011). PareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė prašė priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos ir 220,60 Lt turtinės žalos. Pirmos instancijos teismas tenkino reikalavimÄ dėl turtinės žalos priteisimo visiÅ¡kai, todėl darytina iÅ¡vada, kad 50 procentų viso ieÅ¡kinio buvo patenkinta. Reikalavimas priteisti neturtinę žalÄ buvo tenkintas tik iÅ¡ dalies, nes ieÅ¡kovė prašė priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos, o teismas priteisė tik 1 000 Lt, t.y. teismas tenkino tik 10 procentų Å¡io reikalavimo.

Taigi iÅ¡ viso buvo patenkinta 60 procentų ieÅ¡kinio reikalavimų, o atmesta – 40 procentų. Esant nurodytoms aplinkybėms, spręstina, kad nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas neteisingai apskaičiavo patenkintų ir atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų proporcijÄ , todėl yra teisinis pagrindas konstatuoti netinkamÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ (CPK 93 str. 1, 2 dalys). Taip pat nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad ne visos faktiÅ¡kai Å¡alių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali bÅ«ti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto Å¡alies iÅ¡laidavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis c.b.

Nr. 3K-3-533/2008). Teismas, spręsdamas dėl nurodytų bylinėjimosi išlaidų dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes:

1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei Å¡iame teisės akte nurodytus kriterijus;

2) bylos sudėtingumÄ ;

3) advokato darbo ir laiko sÄ naudas;

4) bylos sudėtingumÄ , teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialiųjų žinių reikalingumÄ , ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistinÄ ar ginčijamÄ ), teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ ir kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 p.). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į minėtus kriterijus, ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų suma mažintina iki 1 150 Lt.

Patenkinus dalį ieÅ¡kinio reikalavimų, bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstomos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Taigi atsakovo naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 280 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, o ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovo – 690 Lt.Pagal CPK 96 str. 1 d. bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.

Vadovaujantis CPK 83 str. 1 d. 3 p. ieÅ¡kovė Å¡ios kategorijos bylose yra atleista nuo žyminio mokesčio, todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iÅ¡ atsakovo priteistinas žyminis mokestis, kuris nagrinėjamu atveju sudaro 184,20 Lt, bei 12 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str. 1 d., 96 str. 1 d.). Konstatavus proceso teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ , pažeidimÄ , yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo.IeÅ¡kovės apeliacinį skundÄ dėl neturtinės žalos priteisimo atmetus, iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 str. 2 d.).

Atsakovas į bylÄ pateikė įrodymus, kad jis už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ sumokėjo 500 Lt (b.l. 101). Teisėjų kolegijos nuomone, tokia bylinėjimosi iÅ¡laidų suma atitinka Rekomendacijose įtvirtintus maksimalius priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo pagalbÄ dydžius ir teisingumo bei protingumo principus, todėl minėta suma priteistina iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai. Taigi apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės nustatė ir iÅ¡tyrė visas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo iÅ¡vadomis, tačiau pažeidė proceso teisės normas paskirstydamas bylinėjimosi iÅ¡laidas, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. sprendimas keistinas dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, nurodant, kad atsakovo naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 280 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, o ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovo – 690 Lt, taip pat iÅ¡ atsakovo valstybei priteistina 196,20 Lt (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaudamasis CPK 326–331 straipsniais, teismas n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. sprendimÄ dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pakeisti, nurodant, kad:iÅ¡ atsakovo A. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovės A. S. – A. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai priteistina 690 Lt (Å¡eÅ¡i Å¡imtai devyniasdeÅ¡imt litų) bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmos instancijos teisme.iÅ¡ ieÅ¡kovės A. S. – A. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo A. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai priteistina 280 Lt (du Å¡imtai aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt litų) bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmos instancijos teisme. iÅ¡ atsakovo A.

J. (a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetÄ priteistina 184,20 Lt žyminio mokesčio ir 12 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų, iÅ¡ viso 196,20 Lt (Å¡imtas devyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡i litai, dvideÅ¡imt centų) (įmokos kodas – 5660, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija).KitÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės A. S. – A. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo A. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 500 Lt (penkis Å¡imtus litų) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė                                                                                               Jadvyga Mardosevič Teisėjai                                                                                                                             Zita Smirnovienė                                                                                                              Henrichas Jaglinskis