2fd2dcfd-e915-43b5-bf2e-2ad816cb30f8 · Lietuvos apeliacinis teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-375-307/2018 Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00605-2016-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.6.2.1, 1.2.30.1.1, 1.1.8.9.2, 1.1.8.6.2., 1.1.8.1.1, 1.6.2, 2.1.7.4, 2.4.6.4.3, 2.4.6.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 25 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Pranytės-Zalieckienės, Lino Žukausko, sekretoriaujant Rasai Maldantei, dalyvaujant prokurorams Editai IgnatavičiÅ«tei, RamÅ«nui Å ileikai, gynėjams advokatams Leonorai Vasiliauskienei, Mindaugui PaukÅ¡tei, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo Z.

G. (Z. G.) ir nuteistosios N. S. gynėjo advokato Mindaugo PaukÅ¡tės (toliau – ir gynėjas) apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nuosprendžio, kuriuo: N. S. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams. Pritaikius BK 75 straipsnį N. S. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant nuteistÄ jÄ bausmės vykdymo atidėjimo laiku neiÅ¡vykti už Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono ribų be nuteistosios priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo bei įmokėti 20 MGL dydžio įmokÄ Ä¯ Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ .

Z. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 147 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Tuo pačiu nuosprendžiu V. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 147 straipsnio 1 dalį, BK 302 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), BK 307 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), BK 307 straipsnio 3 dalį, tačiau dėl jo nuteisimo apeliacinių skundų negauta. Iš V. Š. R. B. naudai priteista 200,00 Eur (du šimtai eurų) neturtinės žalos atlyginimo, V.

J. naudai 2 000,00 Eur (du tÅ«kstančiai eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 2 000,00 Eur (du tÅ«kstančiai eurų) neturtinės žalos atlyginimo A. K. naudai. IÅ¡ V. Å . A. K. naudai priteista 200,00 Eur (du Å¡imtai eurų) žalos atlyginimo. IÅ¡ V. Å ., N. S. ir Z. G. V. J. naudai priteista 1 000,00 Eur (vienas tÅ«kstantis eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 500,00 Eur (penki Å¡imtai eurų) valstybės naudai. IÅ¡ V. Å . paimti pinigai – 3 768,13 Eur (trys tÅ«kstančiai septyni Å¡imtai Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuoni eurai 13 centų) perduoti į valstybės biudžetÄ .

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

1. N. S. ir Z. G. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 147 straipsnio 1 dalį už tai, kad N. S. ir Z. G. 2017 m. gruodžio 17 d., veikdami pagal bendrÄ susitarimÄ parduoti nukentėjusiÄ jÄ V. J. prostitucijai, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pasinaudodami nukentėjusiosios V. J., kuriai diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas, pažeidžiamumu, panaudodami jos atžvilgiu apgaulę, nurodant, kad ji galėtų dirbti Vilniuje masažiste, ir taip įtikindami nukentėjusiÄ jÄ sutikti dirbti Vilniaus mieste, N. S. sutarus su V. Å . perleisti už pinigus pastarajam V. J. iÅ¡naudoti jÄ prostitucijai, N. S. ir Z. G. nuvežė V. J. į Vilnių ir prie parduotuvės ,,Maxima“ esančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini), perdavė V. Å ., kuris N. S. sumokėjo apie 500,00 Eur, kuriuos N. S. ir Z. G. pasidalijo.

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis Z. G. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nuosprendį dėl netinkamo jo veikos kvalifikavimo ir grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti kitos sudėties pirmosios instancijos teismui. 2.1. Apeliantas nurodo, kad esminė sÄ lyga veikos kvalifikavimui pagal BK 147 straipsnį yra žmogaus laisvės suvaržymas. Prekyba paslaugomis nėra BK 147 straipsnio uždrausta veika, taigi, informacijos apie asmenį, norintį verstis prostitucija, pirkimas ar pardavimas galėtų bÅ«ti priskirtas tik BK 307 straipsnio reguliavimo sričiai.

Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamosiose bylose Nr. 2K-487/2014, Nr. 2K-332/2006 suformuota praktika, reikÅ¡minga veikų kvalifikavimui pagal BK 147 straipsnį ir jų atribojimui nuo veikų, įtvirtintų BK 307 straipsnyje, apeliantas teigia, jog skundžiamame nuosprendyje nenurodyta, kuo pasireiÅ¡kė (ar galėjo pasireikÅ¡ti) nukentėjusiosios V. J. laisvės suvaržymas. Apelianto nuomone, aplinkybė, kad nukentėjusiajai konstatuotas lengvas protinis atsilikimas, nėra pakankama daryti iÅ¡vadÄ , jog pastarosios laisvė buvo apribota.

Apelianto vertinimu, sÄ voka „lengvas protinis atsilikimas“ yra moralinis, bet ne juridinis ar medicininis terminas. Å i sÄ voka reiÅ¡kia sumažėjusį intelekto koeficientÄ (IQ mažiau nei 100), tačiau tai nėra viena iÅ¡ silpnaprotystės formų (kai IQ mažiau nei 70) ir reiÅ¡kia visiÅ¡kÄ asmens veiksnumÄ . Taigi, Å¡is moralinis vertinimas negali bÅ«ti panaudotas BK 147 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėties elemento – laisvės suvaržymo – buvimui pagrįsti. Dėl to pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje konstatavęs, kad nusikalstama veika buvo padaryta pasinaudojant nukentėjusiosios pažeidžiamumu, plečiamai, nesant bÅ«tinų medicininių iÅ¡vadų, aiÅ¡kino baudžiamÄ jį įstatymÄ ir pažeidė nuteistojo Z.

G. teisę į teisingÄ teismÄ . 2.2. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje sureikÅ¡mino V. J. parodymus, jog ji ketino dirbti masažiste, o ne prostitute, ir padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pastarosios laisvė buvo apribota apgaulės bÅ«du. Byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusioji moka daryti masaÅ¾Ä ar, kad pasiÅ«lymÄ dirbti masažiste jai pateikė nuteistieji. Nuosprendyje nepaneigti nuteistosios N. S. parodymai, kad V. J. pasiliko V. Å . bute savanoriÅ¡kai, po to, kai jai buvo nedviprasmiÅ¡kai paaiÅ¡kintas bÅ«simo darbo pobÅ«dis.

Taip pat nepaneigti nuteistojo V. Š. parodymai, kad pinigus N. S. jis sumokėjo tik po to, kai įsitikino, kad nukentėjusioji nori dirbti prostitute. Apelianto teigimu, vėliau V. J. laisvės suvaržymo požymių taip pat nebuvo. Apklausų metu V. J. nurodė, jog netikėjo V. Š. žodžiais, kurie nuosprendyje nedetalizuoti ir neįvertinti kaip aiškiai išreikšti grasinimai. Bylos duomenys patvirtina, kad ji gyveno savarankiškai ir kitoje vietoje nei teikė intymias paslaugas, jos niekas neprižiūrėjo ir laisvės nevaržė.

V. J. prostitucijos paslaugų teikimÄ V. Å . bute nutraukė vos tik panorėjusi ir be jokių trukdžių sugrįžo pas Z. G., kuris tokiam nukentėjusiosios pasirinkimui neprieÅ¡taravo. Apeliantas nurodo, jog nuteistasis V. Å . pinigus jam ir N. S. sumokėjo ne už „žmogų paverstÄ daiktu“, o už informacijÄ apie asmenį, norintį verstis prostitucija, t. y. už paslaugÄ . Tokie nuteistųjų veiksmai galėtų bÅ«ti kvalifikuoti pagal BK 307 straipsnį, o ne pagal BK 147 straipsnio nuostatas. 2.3.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra prieÅ¡taringas, jame nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės. PrieÅ¡ingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, Z. G. nuvežant nukentėjusiÄ jÄ V. J. į Vilnių nedalyvavo. Jis tik pasiÅ«lė kartu gyvenusiai nukentėjusiajai dirbti prostitute, o pastarajai sutikus – pasiÅ«lė jai važiuoti į Vilnių kartu su N. S., turėjusia pastarajai parodyti darbo vietÄ . Be to, teismas nustatė, jog pinigus N. S. V. Å . sumokėjo po to, kai įsitikino, kad savarankiÅ¡kai kitame bute apgyvendinta V.

J. sutinka dirbti prostitute, ir tik tada N. S. gautus pinigus pasidalijo su apeliantu. Esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas bei nepagrįstas ir turi būti panaikintas.

3. Apeliaciniame skunde nuteistosios N. S. gynėjas praÅ¡o pripažinti nuteistosios N. S. prisipažinimÄ ir gailėjimÄ si jos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis bei skirti jai Å¡velnesnę nei BK 147 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta bausmę, nesusijusiÄ su realiu laisvės atėmimu. 3.1. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-487/2014 suformuota praktika, reikÅ¡minga veikų kvalifikavimui pagal BK 147 straipsnį ir jų atribojimui nuo veikų, įtvirtintų BK 307 straipsnyje, apeliantas nurodo, kad byloje nėra duomenų, jog V.

J. buvo laikoma prievarta ar jos valia dėl vertimosi prostitucija palenkta naudojant prievartÄ . Nukentėjusioji savanoriÅ¡kai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ dirbti prostitute. Taigi, N. S. veiksmuose nebuvo tyčios padaryti BK 147 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ nusikaltimÄ . 3.2. Nesutikdamas su nuteistajai N. S. paskirtÄ ja bausme, apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bausmės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , nevisiÅ¡kai atskleidė N. S. asmenybę, bausmę jai skyrė formaliai.

Gynėjas nurodo, jog N. S. praeityje neteista, nebausta administracine tvarka, jos asmenybė vertinama teigiamai. N. S. pripažino esmines veikos aplinkybes, aktyviai dalyvavo procese, jo nevilkino, padėjo atskleisti nuskalstamÄ veikÄ padariusius asmenis, nuoÅ¡irdžiai gailisi. Gynėjo vertinimu, pirmÄ kartÄ teisiamam asmeniui turi bÅ«ti sudaryta galimybė realiai pasitaisyti, suvokti padarytus veiksmus, jų pasekmes. Tačiau N. S. paskirta ne minimali BK 147 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta bausmė, o didesnė, t. y. laisvės atėmimas ketveriems metams, nors nuteistoji atliko vienkartinį veiksmÄ , kuris, apelianto nuomone, yra mažareikÅ¡mis.

V. J. pati norėjo dirbti prostitute, o N. S. buvo tik tarpininkė, padėjusi nukentėjusiajai įgyvendinti pastarosios sumanymÄ . Apelianto nuomone, įvertinus pirmiau aptartų aplinkybių visumÄ , nuteistajai N. S. turėtų bÅ«ti paskirta Å¡velnesnė bausmė. 3.3. Apeliantas nurodo, kad BK 62 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato galimybę, teismui, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirti kaltininkui Å¡velnesnę, negu įstatymo nustatyta, bausmę ir tuo atveju, kai kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamÄ veikÄ buvo antraeilis.

Nagrinėjamu atveju N. S. vaidmuo buvo antraeilis bei vienkartinis, ji nežinojo ir nedalyvavo V. Å . organizuojamoje prostitucijos veikloje, nesiekė ir iÅ¡ anksto nesitarė kartu su juo daryti nusikalstamÄ veikÄ . Apelianto vertinimu, nuteistosios vaidmuo nusikaltimo padaryme yra nežymus. Faktinės bylos aplinkybės bei nuteistosios N. S. liudijimas patvirtina, kad ji tik tarpininkavo supažindinant V. J. su V. Å .. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas taip pat turėjo apsvarstyti galimybę atleisti N. S. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytos veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo (BK 37 straipsnis).

Juo labiau kad N. S. nevertė V. J. dirbti prostitute, neįtraukė jos į prostitucijÄ ir iÅ¡ jos nesipelnė bei neturėjo tikslo to daryti.

4. Teismo posėdžio metu nuteistųjų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

5. Nuteistojo Z. G. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuteistosios N. S. gynėjo advokato Mindaugo Paukštės apeliacinis skundas atmetamas.

6. Z. G. ir N. S. pagal BK 147 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad 2017 m. gruodžio 17 d., veikdami pagal bendrÄ susitarimÄ parduoti nukentėjusiÄ jÄ V. J. prostitucijai, pasinaudodami nukentėjusiosios V. J., kuriai diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas, pažeidžiamumu, panaudodami jos atžvilgiu apgaulę, nurodant, kad ji galėtų dirbti Vilniuje masažiste, ir taip įtikindami nukentėjusiÄ jÄ sutikti dirbti Vilniaus mieste, N. S. sutarus su V. Å . perleisti už pinigus pastarajam V. J. iÅ¡naudoti jÄ prostitucijai, N. S. ir Z. G. nuvežė V. J. į Vilnių ir perdavė V. Å ., kuris N. S. sumokėjo apie 500,00 Eur, kuriuos N. S. ir Z. G. pasidalijo.

7. Apeliaciniuose skunduose nesutinkama su N. S. bei Z. G. veikos kvalifikacija pagal BK 147 straipsnio 1 dalį, teigiama, jog V. J. veiksmų laisvė nebuvo varžoma, nuteistieji nepasinaudojo jos pažeidžiamumu, nenaudojo apgaulės, o veikė tik kaip tarpininkai, kurie suinteresuotiems asmenims perdavė informacijÄ apie asmenį, pageidaujantį verstis prostitucija. Nuteistasis Z. G. teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, o N. S. gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su jo ginamajai pagal BK 147 straipsnio 1 dalį paskirta bausme, praÅ¡o nustatyti jo ginamosios atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad pastaroji prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas ir skirti su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę arba N. S. nusikalstamÄ veikÄ pripažinti mažareikÅ¡me.

8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta nuteistojo Z. G. ir N. S. gynėjo apeliacinių skundų argumentus dėl netinkamo N. S. ir Z. G. padarytos veikos kvalifikavimo pagal BK 147 straipsnio 1 dalį. Prekyba žmonėmis yra vienas iÅ¡ nusikaltimų žmogaus laisvei. Veika gali bÅ«ti kvalifikuojama pagal BK 147 straipsnį tik nustačius, kad buvo disponuojama asmeniu kaip daiktu, taip pat verbuojant, gabenant ar laikant žmogų nelaisvėje, panaudojant fizinį smurtÄ , grasinimus arba kitaip atimant galimybę prieÅ¡intis bei kitais Å¡ios normos dispozicijoje numatytais bÅ«dais palaužiant nukentėjusiojo valiÄ tam, kad nukentėjęs asmuo bÅ«tų įtrauktas į prostitucijÄ ar bÅ«tų pelnomasi iÅ¡ Å¡io asmens prostitucijos arba jis bÅ«tų iÅ¡naudojamas pornografijai ar priverstiniam darbui.

IÅ¡ dalies Å¡i norma konkuruoja su BK 307 straipsniu, kuris nustato atsakomybę už pelnymÄ si iÅ¡ kito asmens prostitucijos. Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 147 straipsnį bÅ«tina nustatyti, kad nukentėjusio asmens laisvė buvo suvaržyta, palenkiant jo valiÄ bent vienu iÅ¡ minėto straipsnio dispozicijoje nurodytų valios palenkimo bÅ«dų. Kitaip tariant, prekybos žmonėmis sudėčiai konstatuoti bÅ«tina nustatyti straipsnio dispozicijoje numatytus požymius ir bent vienÄ nusikalstamÄ veiksmÄ (neveikimÄ ) – nukentėjusio asmens valios palenkimo bÅ«dÄ (prievartos elementÄ ).

Nenustačius, kad laisvė buvo suvaržyta ar nukentėjusiojo valia buvo įstatymo numatytais bÅ«dais palenkta, veika pagal BK 147 straipsnį negali bÅ«ti kvalifikuojama. Tokiu atveju gali bÅ«ti tik sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės klausimas už vienos iÅ¡ BK 307 straipsnyje nustatytų veikų padarymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-487/2014). Pažymėtina, kad asmens laisvės suvaržymas (pažeidimas) gali bÅ«ti susijęs ne tik su visiÅ¡ka, bet ir daline galimybe judėti ar galimybe pasirinkti savo elgesio variantÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-942/2016).

9. Nusikaltimas prekyba žmonėmis padaromas tiesiogine tyčia, pasireiÅ¡kiančia pelnymosi tikslu, t. y. kaltininkas supranta, kad įgyja, perleidžia, verbuoja, gabena ar laiko nelaisvėje kitÄ Å¾mogų, žino, kad siekiant kontrolės prieÅ¡ šį žmogų buvo ar bus naudojamas smurtas, grasinimai, apgaulė, piktnaudžiaujama jo priklausomumu ar pažeidžiamumu, ar sumokama jį kontroliuojančiam asmeniui, siekia, kad Å¡is žmogus bÅ«tų jo ar kitų asmenų iÅ¡naudojamas prostitucijai, pornografijai ar priverstiniam darbui arba, nors to ir nesiekia, bet žino apie tai ir nori taip veikti.

BK 147 straipsnio specifika yra tokia, kad pats įstatymas detalizuoja nusikalstamos veikos padarymÄ tyčia kai kuriais labai svarbiais požymiais. BK 147 straipsnyje detalizuojamas kaltininko suvokimas, kad jis turi tikslÄ Ä¯traukti aukÄ Ä¯ iÅ¡naudojimÄ arba, net ir neturėdamas tokio tikslo, suvokia, kad auka yra įtraukta arba bus įtraukta į iÅ¡naudojimÄ . Tokiu atveju svarbiausia tampa tai, jog kaltininkas tiesiog supranta, kad jis įgyvendina kažkokiÄ sandorio su žmogumi tam, kad jį iÅ¡naudotų, funkcijÄ , todėl tokio pobÅ«džio bylose svarbu atskleisti ir įrodyti asmens tyčiÄ daryti tokias nusikalstamas veikas.

Be to, atsakomybė už BK 147 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ siejama ne su pačiu nukentėjusiojo iÅ¡naudojimu, o su kaltininko žinojimu, kad nukentėjusysis bus iÅ¡naudojamas.

10. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu bei minėtų nuteistųjų padarytos veikos kvalifikacijos pagal BK 147 straipsnio 1 dalį teisingumu. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Å¡ios baudžiamosios bylos aplinkybes ir įrodymus, susijusius su N. S. ir Z. G. kaltės bei jų veikos kvalifikavimo klausimais, nepažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių. Z. G. ir N. S. kaltę padarius jiems inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , t. y. prekybÄ Å¾mogumi – V. J., įrodo byloje nustatyta ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje tinkamai bei motyvuotai įvertinta įrodymų grandinė, leidžianti daryti pagrįstas iÅ¡vadas dėl nuteistųjų atliktų veiksmų pobÅ«džio bei kaltės formos.

11. Viso proceso metu tiek N. S., tiek Z. G. savo kaltę pripažino tik iÅ¡ dalies. Apklausiama pirmosios instancijos teisme N. S. parodė, kad 2015 metų gruodžio mėnesį jos ir jos draugo namuose svečiavosi Z. G. kartu su V. J., kuri jai nepasirodė protiÅ¡kai neįgali. Svečiai liko nakvoti ir vakare Z. G. jos (N. S.) paklausė, ar ji (N. S.) negali padėti V. J. įsidarbinti prostitute. Z. G. praÅ¡ymu, ji (N. S.) kreipėsi į savo pažįstamÄ J. K. kuri užsiėmė prostitučių paieÅ¡ka.

Pastaroji N. S. davė V. Å . telefono numerį. TÄ patį vakarÄ ji paskambino V. Å ., pasiteiravo, ar jis priima į darbÄ merginas, ir sutarė, kad kitÄ dienÄ atveÅ¡ jam panelę. V. J. ji teiravosi, kodėl Å¡i nenori kito darbo, tačiau ji pasakė, kad taip lengviau uždirbti pinigus, ji nori puoÅ¡tis, gražiai atrodyti, o kito darbo nenori. KitÄ dienÄ V. J. ir Z. G. ji kartu su dukra J. S. parvežė namo. Z. G. liepė vakare atvažiuoti paimti V. J.. Iki vakaro jos (N. S. ir jos dukra) viešėjo pas gimines, tuomet vėl nuvyko pas Z.

G. į namus, kur V. J. jau laukė susidėjusi daiktus. Apie 19.00 val. ji (N. S.) V. J. nuvežė V. Å ., ir pastarajam pasakė, jog iÅ¡ Z. G. žino, kad už atliktÄ darbÄ turi bÅ«ti sumokėti pinigai, tačiau tikslios sumos jie su V. Å . neaptarė. V. Å . pasisveikino su V. J. ir jie kartu išėjo, o jai (N. S.) V. Å . liepė atvažiuoti rytoj, tuomet jis jai perduos pinigus. KitÄ dienÄ ji iÅ¡ V. Å . paėmė pinigus ir perdavė juos Z. G., tikslios pinigų sumos neprisimena. Už darbÄ iÅ¡ Z.

G. ji gavo 50,00 Eur. Ji (N. S.) suprato, kad V. J. turės dirbti prostitute, nes pastaroji jai sakė, jog tokį darbÄ yra dirbusi anksčiau ir kito darbo nenori. Taip pat bÅ«simo darbo pobÅ«dį suprato ir V. J., jos niekas neapgaudinėjo, kad ji dirbs masažistės, o ne prostitutės darbÄ (t. 6, b. l. 131-133).

12. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nuteistasis Z. G. parodė, kad 2015 metų gruodžio mėnesį kartu su V. J. svečiavosi N. S. namuose. VieÅ¡nagės metu V. J. prasitarė, jog nori dirbti masažiste. Jis juokais pasakė, kad turbÅ«t masažiste su „laiminga pabaiga“. V. J. nusijuokė ir nieko nesakė. Jis mano, jog V. J. žinojo, kad taip vadinamas prostitutės darbas. Anksčiau V. J. jam yra sakiusi, jog yra dirbusi tokį darbÄ , kad vėl nori tuo užsiimti. TÄ vakarÄ jis paklausė N. S., ar ji galėtų padėti V.

J. įsidarbinti. N. S. telefonu susisiekė su kažkokia mergina, ir davė teigiamÄ atsakymÄ . Jis dar pasiteiravo V. J. ar ji tikrai nori dirbti ir ji atsakė teigiamai. KitÄ dienÄ N. S. parvežė jį ir V. J. namo. V. J. susirinko bÅ«tiniausius daiktus, o vakare su draugu atvažiavusi N. S. pastarÄ jÄ iÅ¡sivežė. Jis N. S. pasakė, kad už prostitutės suradimÄ yra mokama, tačiau dėl konkrečios sumos, kurios ji turi papraÅ¡yti, jie nesusitarė. KitÄ dienÄ jis paskambino N. S. ir paklausė, ar pastaroji duos jam pinigų, ji pažadėjo duoti.

N. S. nesutiko jam tų pinigų atvežti, todėl jų pasiimti jis nuvažiavo su draugu. N. S. prie parduotuvės ,,Maxima“, esančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini), jam perdavė apie 300,00 Eur. Jis jai paliko dalį pinigų už kurÄ ir jie iÅ¡siskyrė. Kad V. J. turi protinę negaliÄ jis nepastebėjo (t. 6, b. l. 133-136).

13. Pirmiau aptarti nuteistųjų N. S. ir Z. G. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme, bei apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstyti analogiÅ¡ki jų gynybinę versijÄ pagrindžiantys argumentai, apie V. J. savanoriÅ¡kÄ vertimÄ si prostitucija, paneigiami byloje surinktais ir skundžiamame nuosprendyje aptartais įrodymais – nukentėjusiosios V. J., nukentėjusiosios R. B., liudytojų R. M. (Ž.), J. K., S. K., iÅ¡ dalies nuteistojo V. Å . parodymais, asmens parodymo atpažinti ir asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolais (t. 1, b. l. 11-12, 13-14, 15-16, 17-20), taip pat Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbingumo lygio pažymomis DL-1 Nr. 0795041 ir DL-1 Nr. 09424113 (t. 1, b. l. 26, 45), Vilniaus miesto savivaldybės vieÅ¡osios įstaigos Naujosios Vilnios poliklinikos raÅ¡tu (t. 1, b. l. 31), V.

J. psichologinio įvertinimo išvadomis (t. 1, b. l. 32-34), elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolais (t. 2, b. l. 89-200, t. 3, b. l. 1-10), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus apskrities VPK) Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2016 m. gegužės 13 d. tarnybiniu pranešimu dėl asmenų tarpusavio bendravimo ir telefoninių numerių jungimosi prie bazinių stočių (t. 3, b. l. 44-80) ir kitais bylos duomenimis.

14. Nukentėjusioji V. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme davė iÅ¡ esmės nuoseklius parodymus apie jos prievartinį įtraukimÄ Ä¯ prostitucijÄ . Nukentėjusioji parodė, kad su N. S. susipažino per Z. G., su kuriuo tuo metu gyveno. N. S. yra mačiusi du kartus – kai nakvojo jos namuose ir tuomet, kai ji jÄ nuvežė į Vilnių ir perdavė V. Å .. Z. G. jai pasakė, jog surado masažistės darbÄ . Jai N. S. ir Z. G. nesiÅ«lė dirbti prostitute, visÄ laikÄ buvo kalbama apie masažistės darbÄ ir ji nuoÅ¡irdžiai tikėjo, kad bÅ«tent toks darbas jai buvo surastas, manė, kad jai reikės daryti įprastÄ nugaros masaÅ¾Ä .

Tik atvykus pas V. Å . į butÄ , jis pasakė, kad jai reikės dirbti prostitute. V. Å . pasakė, kad ji buvo parduota, jis sumokėjo už jÄ pinigus N. S.. Jis pagrasino, jog jai atsisakius, ji gali bÅ«ti iÅ¡vežta į TurkijÄ , o ten blogiau nei Lietuvoje. IÅ¡sigandusi ji sutiko dirbti prostitute, taip pat sutiko, kad V. Å . jÄ iÅ¡bandytų, t. y. su ja turėtų lytinių santykių. IÅ¡ pradžių ji nepabėgo, nes bijojo, jog gali bÅ«ti sumuÅ¡ta, nes V. Å . jai sakė, kad jeigu ji neklausys, jis gali jÄ sumuÅ¡ti.

TÄ patį jai sakė ir R. B.. V. Å . bute ji aptarnaudavo atvykstančius klientus, o gautus pinigus dalinosi su V. Å .. Vėliau jai netoli V. Å . namų buvo iÅ¡nuomotas butas, į kurį ji vykdavo nakvoti lydima R. B.. V. Å . iÅ¡ jos (V. J.) paėmė telefonÄ bei asmens pasÄ . Vėliau V. Å . jai grasino, kad sumuÅ¡, jei ji nedirbs prostitute, tačiau ji tuo netikėjo, nes jis niekada to nedarė. Kurį laikÄ padirbusi V. Å . bute ji pabėgo iÅ¡ iÅ¡nuomoto buto, nes jai nepatiko darbo pobÅ«dis. Dirbti prostitute jai buvo nemalonu, ji visiems sakė, kad tas darbas nepatinka, tačiau jai buvo pasakyta, kad jeigu nedirbs, jÄ iÅ¡veÅ¡ į užsienį (t. 6, b. l. 137-138, 163-167).

Netikėti šiais nukentėjusiosios parodymais nėra teisinio pagrindo, nes jie buvo nuoseklūs viso proceso metu, juos iš esmės patvirtina ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

15. Nukentėjusioji R. B., apklausiama teisme patvirtino, kad ji, kontroliuojama V. Å ., vertėsi prostitucija. Vėliau V. Å . nusprendė surasti dar vienÄ merginÄ , kuri jo bute teiktų intymias paslaugas, jos ieÅ¡kojo per J. K.. Jis pasakė, jog rado kažkokiÄ merginÄ ir už jÄ reikės sumokėti 500,00 Eur. V. J. automobiliu atvežė kažkokia moteris. Ä® butÄ atvestai V. J. V. Å . pasakė, kad jai reikės užsiimti prostitucija, darbas bus susijęs su lytiniais santykiais. Jis liepė naujai atvykusiai V.

J. paaiÅ¡kinti, kaip reikės elgtis. V. Å . merginÄ â€žpatikrino“, nes su pastarÄ ja lytiÅ¡kai santykiavo. KitÄ dienÄ jos pradėjo dirbti kartu. V. Å . yra sakęs, jog V. J. paėmė iÅ¡ gailesčio, nes jÄ atvežusi moteris sakė, jog kitu atveju parduos merginÄ Ä¯ TurkijÄ . Jai (R. B.) labai greitai pasimatė V. J. negalia – jos kalba, nesusivokimas aplinkoje labai apsunkino bendravimÄ , matė, kad ji turi protinę negaliÄ . Ji sakė V. Å ., kad su Å¡ia mergina nedirbs, tačiau V. Å . dėl to nieko nedarė, nors ir pripažino, jog su mergina kažkas negerai.

Kai dirbo su V. J., pinigus dalino į tris dalis. V. Å . jai (R. B.) pasakė, jog už V. J. turės sumokėti 500,00 Eur, dalis jos (R. B.) ir V. J. uždirbtų pinigų buvo paimta minėtos sumos apmokėjimui. Po kelių dienų V. J. iÅ¡sikraustė gyventi į kitÄ butÄ . V. Å . nurodymu į šį butÄ ir atgal pas V. Å . jÄ visuomet turėdavo palydėti R. B.. V. Å . ne kartÄ prieÅ¡ jÄ (R. B.) smurtavo, nuolat grasino, todėl bijodama, ji vykdė visus jo nurodymus. AsmeniÅ¡kai jai V. J. nesakė, jog nenori dirbti prostitute (t. 6, b. l. 201-206).

16. Liudytoja R. Ž. parodė, kad yra V. J. pusseserė ir žinojo, kad pastaroji gyveno su Z. G.. Vėliau V. J. dingo ir kurį laikÄ buvo paieÅ¡koma. Liudytoja taip pat parodė, jog tuo metu, kai V. J. dingo, ji iÅ¡ pradžių jos ieÅ¡kojo pati. Ji skambino ir apie V. J. buvimo vietÄ klausė Z. G., tačiau pastarasis teigė, kad ji yra netoliese, tačiau miega, o vėliau iÅ¡ viso neatsiliepė į jos skambučius. Atsiradusi V. J. pasakojo, kad Z. G. jÄ buvo pardavęs darbui prostitute, nors iÅ¡ pradžių žadėjo įdarbinti masažiste. V. J. taip pat pasakojo, kad kažkokiai moteriai už jÄ buvo sumokėti pinigai, ji buvo parduota ir dirbo prostitute. Už darbÄ ji gaudavo pinigus, tačiau jai buvo grasinama, kad jei nedirbs prostitute, bus iÅ¡vežta į užsienį, kalbėjo ir apie smurtÄ . Liudytoja patvirtino, kad V. J. sakė, kad jai buvo siÅ«lytas masažistės darbas, tačiau ji buvo parduota ir dirbo prostitute (t. 7, b. l. 29-30).

17. Liudytoja J. K., kurios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo pagarsinti BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka, parodė, kad 2015 metų gruodžio mėnesį jai skambino V. Å . ir teiravosi, ar ji nežinanti merginų, kurios galėtų užsiimti prostitucija. Å iuo klausimu ji paskambino N. S., kuri jai pasakė, kad turi merginÄ . Vėliau liudytoja su V. Å . ir N. S. telefonu derino merginos perdavimÄ . Po perdavimo V. Å . jai sakė, kad už merginÄ N. S. jis davė daugiau kaip 500,00 Eur, Å¡iÄ aplinkybę jai patvirtino ir N. S. (t. 1, b. l. 100).

18. Liudytoja S. K. apklausiama teisme parodė, jog ji nuomojo vienÄ kambarį savo bute. Šį kambarį ji buvo iÅ¡nuomojusi V. J., kuriÄ Ä¯ butÄ atlydėjo draugė Rasa. V. J. jai sakė, jog dirba pas „dėdę“, tvarko dokumentus. Merginai skambindavo ta pati draugė, sakydavo, jog kitÄ dienÄ jai reikia į darbÄ , kad reikia pasiruoÅ¡ti. Momento, kai V. J. iÅ¡eidavo į darbÄ ji nematydavo. Gal po trijų savaičių V. J. dingo iÅ¡ liudytojos buto. Apie tai buvo praneÅ¡ta jos draugei, bet pastaroji dėl to susirÅ«pinimo neiÅ¡reiÅ¡kė. Tai, jog V. J. yra protiÅ¡kai neįgali liudytoja suprato ilgiau su ja pabendravusi, tačiau ir iÅ¡ pradžių ji elgėsi keistai. V. J. jai yra sakiusi, jog bijo savo „dėdės“, sakė, kad jÄ norėjo iÅ¡vežti, bet „dėdė“ jÄ iÅ¡vadavo (t. 7, b. l. 30-31).

19. Nuteistasis V. Å . apklausiamas teisme, nors ir neigė žinojęs, jog V. J. turi protinę negaliÄ , parodė, kad jis ieÅ¡kodamas merginų prostitutės darbui apie tai pasakė savo pažįstamai vardu Julė (liudytojai J. K.), kuri pažadėjo jam padėti. Po kurio laiko jam paskambino N. S. ir pasakė, kad turi merginÄ , norinčiÄ dirbti prostitute. Jie susitarė susitikti. Ä® susitikimo vietÄ atvykusi N. S. jam atvežė V. J. N. S. nurodė, kad už pastarÄ jÄ jai reikia sumokėti 500,00 Eur.

PrieÅ¡ paimdamas V. J. savo žinion, jis pirmiausia jÄ apžiÅ«rėjo, vizualiai ji jam patiko. Jis tuo metu neturėjo praÅ¡omos sumos, nežinojo, ko nori atvežta mergina, todėl su jÄ atvežusia moterimi susitarė, jog pinigus sumokės kitÄ dienÄ . Moteris jam pasakė, kad jeigu mergina neliks Lietuvoje, ji dirbs užsienyje. IÅ¡ atvykusios dirbti V. J. jis paėmė telefonÄ ir SIM kortelę duodamas jai savo telefonÄ . Reikalaudamas, kad V. J. pas jį dirbtų, jis jai pagrasino, sakydamas, kad atsisakius pas jį dirbti ji turės vykti į užsienį ir ten dirbti prostitute.

Jis taip pat lytiÅ¡kai santykiavo su V. J.. KitÄ dienÄ sutartÄ pinigų sumÄ jis sumokėjo V. J. atvežusiai moteriai. Jis paėmė dalį sumos iÅ¡ R. B. ir V. J. uždarbio, o dalį pridėjo pats. Po to, kai sumokėjo pinigus N. S., jis V. J. pasakė, kad ji yra laisva ir gali eiti kur nori arba pas jį dirbti, tačiau ji niekur nėjo (t. 6, b. l. 88-94 ).

20. Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2016 m. gegužės 13 d. tarnybiniame pranešime dėl asmenų tarpusavio bendravimo ir telefoninių numerių jungimosi prie bazinių stočių, nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 17 d. 00:06 val. iki 07:02 bendravimas telefonu vyksta tarp J. K. ir V. Š.. N. S. 2015 m. gruodžio 17 d. 08:28 val. paskambina J. K., kuri 08:59 ir 09:00 val. skambina V. Š.. N. S. skambina J. K. 09:00 val. po to laikotarpiu iki 12:56 val. kontaktuoja J.

K. ir V. Å . bei J. K. ir N. S.. 12:58 val. įvyksta pirmasis V. Å . kontaktas su N. S., pirmasis jai paskambina V. Å .. Laikotarpiu nuo 13:01 val. iki 16:23 val. kontaktai vyksta tarp N. S., ir V. Å ., J. K.. 16:26 val. N. S. paskambina Z. G.. Laikotarpiu nuo 16:37 val. iki 19:42 val. kontaktuoja N. S. ir V. Å ., V. J. ir Z. G., N. S. ir Z. G.. 2015 m. gruodžio 18 d. 13:41 val. V. Å . paskambina J. K.. 14:13 val. N. S. iÅ¡siunčia žinutę Z. G. ir jie vėliau dar ne kartÄ kontaktuoja. Z. G. dar kontaktuoja ir su V.

J.. Taip pat tÄ dienÄ telefonu bendrauja J. K. su V. Å . ir N. S.. 17:43 val. N. S. skambina Z. G., po to jai paskambina V. Å .. Vėliau tÄ dienÄ ne kartÄ N. S. kontaktuoja su Z. G. ir J. K., o pastaroji su V. Å .. IÅ¡ telefono numerių iÅ¡klotinių matyti, kad Z. G. ir V. Å . kontaktų nebuvo (t. 3, b. l. 44-80). IÅ¡ pirmiau aptartų duomenų matyti, jog prieÅ¡ingai nei nurodė N. S. ir V. Å ., tarp V. Å . ir J. K. 2018 m. gruodžio 17 d. vyko intensyvus bendravimas. N. S. J. K. pirmÄ kartÄ paskambino 2015 m. gruodžio 17 d. rytÄ , o pirmasis N. S. tos pačios dienos vidudienį paskambino V.

Å .. Be to, pirmiau aptartų duomenų visuma, įvertinus jÄ kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, patvirtina, jog siekdami parduoti V. J. nuteistieji Z. G. ir N. S. bendravo tarpusavyje, J. K. atliko tarpininkės vaidmenį, intensyvus bendravimas po pirmojo kontakto vyko ir tarp N. S. bei V. Å .. Å ios aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , jog kontaktų metu buvo derinamos V. J. perdavimo bei atsiskaitymo už jÄ detalės.

21. Parodymų atpažinti metu V. J. atpažino Z. G., nurodydama, kad pas jį gyveno (t. 1, b. l. 15-16), atpažino N. S., nurodydama, kad ji nuvežė jÄ iÅ¡ Z. G. namų pas V. Å . (t. 1., b. l. 17-18), atpažino V. Å . kaip asmenį, kuris 2015 metų gruodį vertė jÄ užsiimti prostitucija, grasino parduoti jÄ Ä¯ užsienį (b. l. 13-14).

22. Byloje esantys duomenys besÄ lygiÅ¡kai patvirtina, iÅ¡vadÄ , jog V. J. dėl savo sveikatos ypatumų buvo itin pažeidžiama, o nuteistieji Z. G. ir N. S. tuo pasinaudojo – panaudoję apgaulę įtikino jÄ vykti į Vilnių dirbti masažiste, o iÅ¡ tikrųjų už piniginį atlygį perdavė jÄ V. Å . žinion, kad pastaroji bÅ«tų iÅ¡naudojama prostitucijai. Nuteistasis Z. G. apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog konstatavęs V. J. pažeidžiamumÄ dėl jai nustatyto protinio atsilikimo bei Å¡iÄ aplinkybę prilygindamas pastarosios laisvės apribojimui, pirmosios instancijos teismas plečiamai aiÅ¡kino baudžiamÄ jį įstatymÄ .

PrieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, vienas iÅ¡ BK 147 straipsnyje nustatyto nusikaltimo padarymo bÅ«dų yra pasinaudojimas asmens pažeidžiamumu. Nei baudžiamasis nei baudžiamojo proceso įstatymas nenustato, jog asmens pažeidžiamumo požymis privalo bÅ«ti įrodytas remiantis vien tik medicininiais dokumentais. Pagal teismų formuojamÄ praktikÄ , asmens pažeidžiamumÄ gali nulemti ne tik sveikatos bÅ«klė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasinaudojimas pažeidžiamumu yra įvardinamas kaip piktavaliÅ¡kas pasiÅ«lymas žmogui, kuris dėl sunkios padėties priverstas jį priimti.

Tai situacija, kai nukentėjusysis neturi realaus ar jam priimtino pasirinkimo, kaip tik pasiduoti tam piktnaudžiavimui. Pagal šį požymį prekyba žmonėmis galima pripažinti žmogaus įtraukimo iÅ¡naudojimui faktÄ kaip bÅ«dÄ iÅ¡trÅ«kti iÅ¡ skurdo ar kitos sudėtingos ekonominės, socialinės situacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-290/2014, Nr. 2K-432/2014, Nr. 2K-43-942/2016).

23. Nagrinėjamu atveju nuteistieji N. S. ir Z. G. BK 147 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ nusikaltimÄ padarė pasinaudodami V. J. pažeidžiamumu, t. y. pasinaudodami jos sveikatos bÅ«kle – turima protine negalia. Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina baudžiamosios bylos medžiagoje esančių raÅ¡ytinių įrodymų visuma. 2011 m. rugsėjo 15 d. psichologinio įvertinimo iÅ¡vadoje nurodyta, kad V. J. intelektas buvo įvertintas ne kartÄ : 2004 m. balandžio 13 d. Molėtų PPT. IÅ¡vada: raidos sutrikimai dėl riboto intelekto.

Antrinio pobÅ«džio specifinis kalbos neiÅ¡sivystymas dėl sÄ vokinio mÄ stymo plėtojimosi spragų; 2007 m. gegužės 29 d. Molėtų PPT. IÅ¡vada: kompleksinis sutrikimas – nežymus protinis atsilikimas (VIQ – 59; NIQ – 73; IQ – 65). Kalbos ir komunikacijos sutrikimas: vidutinis kalbos neiÅ¡sivystymas; 2009 m. rugsėjo 17 d. Molėtų PSC. IÅ¡vada: lengvas protinis atsilikimas (VIQ – 57; NIQ – 74; IQ – 65). Psichologinio tyrimo duomenys rodo netolygų V. J. gebėjimų iÅ¡lavėjimÄ .

Kalbiniai mÄ stymo gebėjimai iÅ¡lavėję žymiai menkiau nei vaizdiniai – veiksminiai (neverbalinis intelektas). Vaiko bendros žinios, socialinė nuovoka labai menki. Jai sunku reikÅ¡ti mintis žodžiu. Stebimi atminties (tiek regimosios, tiek girdimosios) sutrikimai, savireguliacijos sutrikimai. IÅ¡vada: lengvas protinis atsilikimas (IQ – 65) (t. 1, b. l. 34).

24. Molėtų vaikų savarankiÅ¡ko gyvenimo namų socialinės pedagogės 2013 m. balandžio 22 d. raÅ¡te VšĮ Molėtų pirminės sveikatos priežiÅ«ros centro Psichinės sveikatos centrui nurodyta, jog V. J. Molėtų vaikų savarankiÅ¡ko gyvenimo namuose gyvena nuo 2009 m. birželio 25 d. Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu jai paskirta laikinoji globa. V. J. mokosi pagal adaptuotÄ bendrojo lavinimo programÄ . 2009 m. spalio 6 d. jai nustatytas lengvas protinis neįgalumo lygis (F70.0).

Pastaruoju metu ryÅ¡kėja jos emocinis ir socialinis nebrandumas: merginai sunku priimti sprendimus, reikÅ¡ti savo nuomonę (linkusi kartoti tai, kÄ sako kiti, pasielgti taip, kaip sako kiti), sunku orientuotis kitų žmonių jausmuose. BÅ«dingas patiklumas, naivumas: į bet kokius Å¡iltus santykius labai noriai ir lengvai pasineria, todėl ja nesunku pasinaudoti, įskaudinti. V. J. negeba objektyviai vertinti savo galimybių: linkusi fantazuoti apie neribotÄ savo sėkmę, idealiÄ meilę, puoselėja lÅ«kesčius dėl ateities (tikisi dirbti barmene, įsigyti nuosavÄ namÄ ).

V. J. neturi savisaugos instinkto, negeba numatyti savo netinkamo elgesio pasekmių (eina, važiuoja ten, kur būna pakviesta pažįstamų ar net atsitiktinių asmenų). Silpni higienos bei savitvarkos įgūdžiai: reikalingas nurodymas praustis, persirengti, pasikeisti drabužius, susitvarkyti kambarį bei savo daiktus. V. J. turimi buitiniai įgūdžiai taip pat neužtikrintų savarankiško gyvenimo: mergina geba apsipirkti 10,00 – 20,00 Lt sumoje, tačiau tai būtų saldumynai, skanėstai, energetiniai gėrimai.

Nėra planavimo, numatymo, racionalumo. Motina D. J. gyvena Aknystos socialinės globos namuose Anykščių rajone, V. J. su ja bendrauja telefonu. Tėvas J. J. dukra nesidomi, nelanko (t. 1, b. l. 32).

25. VšĮ Molėtų rajono Pirminės sveikatos priežiūros centro Molėtų Psichikos sveikatos centro 2013 m. balandžio 26 d. psichologinio įvertinimo išvadoje konstatuota, jog V. J. verbaliniai intelektiniai gebėjimai labai žemi (VIQ – 63), neverbaliniai intelektiniai gebėjimai labai žemi (NIQ – 69), o bendrieji intelektiniai gebėjimai labai žemi (IQ – 63) (t. 1, b. l. 33). Oficiali V. J. ligos diagnozė nurodyta ir 2016 m. sausio 27 d. darbingumo lygio pažymoje DL-1 Nr. 0942413, iš kurios matyti, kad V.

J. nuo 2015 m. rugsėjo 23 d. iki 2060 m. rugsėjo 7 d. nustatytas 45 procentų darbingumo lygis ir 55 procentų netekto darbingumo lygis, diagnozės kodas pagal TLK-10 – F70.1 (lengvas protinis atsilikimas, yra ryÅ¡kus elgesio pakitimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo) (t. 1, b. l. 45). Apklausiama teisme liudytoja R. Ž. (M.) taip pat parodė, jog V. J. turi protinę negaliÄ , nors ji orientuojasi aplinkoje, tačiau jÄ lengva iÅ¡naudoti, įkalbėti negeriems veiksmams. Ji nemoka tvarkytis su pinigais, jų valdyti, negalėtų viena gyventi, galėtų valkatauti (t. 7, b. 29-30).

Aplinkybę, jog V. J. negalia buvo pastebima ir paÅ¡aliniams asmenims, patvirtino nukentėjusioji R. B., liudytoja S. K.. Taigi, pirmiau aptarti duomenys besÄ lygiÅ¡kai patvirtina iÅ¡vadÄ , jog V. J. dėl savo sveikatos ypatumų buvo itin pažeidžiama, o abu nuteistieji tai suvokė, suprato, kad Å¡iuo asmeniu lengva manipuliuoti, ir pasinaudojo susidariusia padėtimi parduodami V. J. V. Å ., kad ji bÅ«tų iÅ¡naudojama prostitucijai.

26. Å ioje baudžiamojoje byloje nuteistiesiems N. S. ir Z. G. inkriminuotas apgaulės prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ panaudojimas. Apgaulė – tai tyčinis žmogaus suklaidinimas, siekiant, kad Å¡is dėl suklydimo savo noru elgtųsi pagal kaltininko pageidavimÄ . Apgaulė kaip prekybos žmonėmis požymis gali pasireikÅ¡ti netikrų žinių praneÅ¡imu ar tiesos nutylėjimu. Apgaulė dėl bÅ«simo darbo ir jo sÄ lygų paprastai yra požymis, bylojantis apie prekybÄ Å¾monėmis, kai aukos iÅ¡naudojimas yra pridengtas savotiÅ¡ku aukos ir kaltininko susitarimu.

Nukentėjusioji V. J. viso proceso metu nuosekliai parodė, kad pasiÅ«lymÄ dirbti masažiste jai pateikė Z. G. ir N. S.. Ji visÄ laikÄ galvojo, kad teiks masažo paslaugas, tačiau vėliau, bÅ«nant pas V. Å . bute, pastarasis paaiÅ¡kino, kad jai reikės dirbti prostitute, nes kitu atveju ji bus iÅ¡vežta į užsienį. Dirbti prostitute ji sutiko iÅ¡ baimės, kad jÄ iÅ¡veÅ¡ arba sumuÅ¡. Netikėti Å¡iais nukentėjusiosios V. J. parodymais nėra jokio pagrindo, nes jie buvo nuoseklÅ«s viso proceso metu, be to, juos iÅ¡ dalies patvirtina ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Kaip jau buvo minėta, liudytoja R. M. (Ž.) parodė, kad po V. J. dingimo jai paskambinus ir paklausus, kur yra V. J., Z. G. vengė atsakymo, teigė, kad ji yra netoliese, tačiau miega, o vėliau iÅ¡ viso neatsiliepė į jos skambučius. Liudytoja taip pat patvirtino, kad V. J. jai pasakojo, kad iÅ¡ pradžių pastarajai buvo siÅ«lytas masažistės darbas, tačiau vėliau ji buvo parduota ir dirbo prostitute (t. 7, b. l. 29-30). Å ie liudytojos parodymai ne tik patvirtina V. J. parodymus apie prieÅ¡ jÄ naudotÄ apgaulę, bet taip pat parodo, jog Z.

G. stengėsi nuslėpti nuo liudytojos R. M. (Ž.) nukentėjusiosios V. J. buvimo vietÄ bei jos veiklos pobÅ«dį. Tai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad jis suprato savo veiksmų prieÅ¡ V. J. neteisėtumÄ ir nenorėjo, kad jie iÅ¡aiÅ¡kėtų. Teisėjų kolegija taip pat neturi jokio pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog V. J. įsitraukimas į prostitucijÄ buvo savanoriÅ¡kas, kaip tai nurodoma nuteistojo Z. G. ir N. S. gynėjo apeliaciniuose skunduose. Bylos duomenimis nustatyta, jog V. Å . grasino V. J., jog nesutikusi dirbti pas jį, ji bus iÅ¡vežta dirbti į užsienį.

Tai sukėlė V. J. baimės jausmÄ , kurio paveikta, taip pat dėl turimos protinės negalios, ji sutiko su V. Å . iÅ¡keltomis sÄ lygomis. Toks sutikimas, juo labiau duotas žmogaus, kuriam oficialiai konstatuotas lengvas protinis atsilikimas, nustatytas tik 45 proc. siekiantis darbingumo lygis, nelaikytinas laisvos valios užsiimti prostitucijos veikla iÅ¡raiÅ¡ka.

27. Ä®vertinus nukentėjusiosios V. J. parodymus kitų byloje surinktų ir aptartų įrodymų kontekste, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog aplinkybė, nulėmusi socialiai nebrandžios, turinčios protinę negaliÄ ir pažeidžiamos V. J. apsisprendimÄ vykti su N. S. į Vilnių, buvo nuteistųjų Z. G. bei N. S. nukentėjusiajai pasiÅ«lytas masažistės darbas, nutylint tikrÄ jį Å¡io darbo pobÅ«dį, t. y. seksualinių paslaugų teikimÄ . Nukentėjusioji, bÅ«dama socialiai ir psichologiÅ¡kai nebrandi, pažeidžiama, tikrojo jai siÅ«lomo darbo pobÅ«džio negalėjo suprasti ir nesuprato.

Taigi nuteistieji N. S. ir Z. G., pasinaudodami nukentėjusiosios V. J. pažeidžiamumu dėl jos negalios, panaudoję apgaulę, t. y. tyčia suklaidinę V. J. dėl siūlomo darbo pobūdžio, suvokdami, jog nukentėjusioji, patekusi į sutenerio rankas, turės užsiimti prostitucija ir bus išnaudojama, tyčia, už piniginį atlygį, perdavė V. J. V. Š. Teisėjų kolegija pažymi, kad objektyvieji prekybos žmonėmis požymiai, tarp kurių yra ir pasinaudojimas nukentėjusio asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu, arba apgaulės panaudojimas BK 147 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų.

Nagrinėjamu atveju nustatyti net du minėti požymiai, taip pat nuteistųjų žinojimas, kad parduota nukentėjusioji V. J. bus išnaudojama prostitucijai. Dėl to nuteistųjų Z. G. ir N. S. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 147 straipsnio 1 dalį.

28. PrieÅ¡ingai nei teigiama nuteistojo Z. G. ir N. S. gynėjo skunduose, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad V. Å . pinigus N. S. sumokėjo ne už informacijÄ apie asmenį, pageidaujantį verstis prostitucija, o bÅ«tent už Å¡io asmens perdavimÄ jo žinion. Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ne tik aplinkybė, kad pagal N. S. ir Z. G. bendrÄ sutarimÄ V. J. N. S. nuvežė ir perdavė V. Å ., bet ir pastarojo parodymai, jog prieÅ¡ paimdamas V. J. savo žinion, jis pasakė N. S., kad nori merginÄ apžiÅ«rėti.

Mergina iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir jam pasirodė, o paskui N. S. jam pasakė, kad už V. J. jis turės sumokėti 500,00 Eur. Å iuos pinigus jis minėtai moteriai sumokėjo kitÄ dienÄ ir iÅ¡skaičiavo iÅ¡ V. J. bei R. B. uždarbio, gaunamo už klientų patenkinimÄ (t. 6, b. l. 89-90). Nukentėjusioji V. J. parodė, jog ji iÅ¡ V. Å . sužinojo, kad buvo parduota už 500,00 Eur, kuriuos jis sumokėjo N. S. (t. 6, b. l. 137-138). Apklausiama teisme nukentėjusioji R. B. taip pat patvirtino, jog V.

Å . jai sakė, kad už V. J. sumokėjo 500,00 Eur, Å¡iuos pinigus jis iÅ¡skaičiavo ir iÅ¡ jos su V. J. uždarbio. Nukentėjusiosios teigimu, V. Å . jai sakė, jog V. J. jis pasiliko iÅ¡ gailesčio, nes jÄ atvežusi moteris kitu atveju žadėjo pastarÄ jÄ parduoti į užsienį (t. 6, b. l. 201-206). Pirmiau aptarti nuteistojo ir nukentėjusiųjų parodymai patvirtina, jog N. S. pinigai, kuriuos ji vėliau nenustatytomis dalimis pasidalijo su nuteistuoju Z. G., buvo sumokėti ne už informacijÄ apie asmenį, pageidaujantį verstis prostitucija, o bÅ«tent už Å¡io asmens perdavimÄ V.

Å . žinion. N. S., gabendama V. J., perduodama jÄ V. Å . ir reikalaudama pinigų už jos perdavimÄ , taip pat nurodydama, jog sandoriui neįvykus, V. J. bus parduota į užsienį, pasidalindama pinigus su Z. G. suprato, jog atlieka sandorio su žmogumi dalį ir norėjo taip veikti. Z. G. taip pat suprato, jog veikdamas bendrai su N. S. parduoda ne informacijÄ apie asmenį, pageidaujantį užsiimti prostitucija, o patį asmenį, kuris dėl neįgalumo neiÅ¡vengiamai bus iÅ¡naudojamas prostitucijai.

29. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas dėl visų BK 147 straipsnio sudėčiai inkriminuoti būtinų elementų – pardavimo pasinaudojant nukentėjusiosios pažeidžiamumu ir naudojant apgaulę, siekiant, jog V. J. būtų išnaudojama prostitucijai – buvimo N. S. ir Z. G. veikoje. Pažymėtina, kad nuteistųjų Z. G. ir N. S. gynėjo apeliacinių skundų teiginiai, jog V.

J. prostitucija vertėsi laisva valia, niekas jos nevertė, prieÅ¡ jÄ nebuvo naudojamas nei fizinis smurtas, nei grasinimai ir ji nebuvo laikoma nelaisvėje, yra taip pat neatitinkantys Europos teisėje ir Lietuvos baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintos taisyklės, jog nukentėjusio asmens sutikimas neturi juridinės reikÅ¡mės patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis už prekybÄ Å¾monėmis. Sutikimas bÅ«ti iÅ¡naudojamam, duotas panaudojant apgaulę, piktnaudžiaujant asmens pažeidžiamumu ar priklausomumu, jau nekalbant apie prievartÄ ir grasinimus, negali bÅ«ti laikomas savanoriÅ¡ku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-344-942/2016).

Atitinkamai Å¡iuos skundo argumentus paneigia ne vien tik nukentėjusiosios V. J. parodymai, bet iÅ¡ dalies ir nuteistojo V. Å ., nukentėjusiosios R. B. parodymai, kiti byloje esantys duomenys. Akivaizdu, kad bÅ«dama apgauta dėl darbo pobÅ«džio, tapusi faktiÅ¡kai kontroliuojama, nukentėjusioji V. J. neteko dalies galimybių savo nuožiÅ«ra pasirinkti savo buvimo vietÄ ir elgesio variantÄ , V. J. laisvė buvo suvaržyta. Å ios aplinkybės nepaneigia ir tai, kad nukentėjusioji turėjo dalinę judėjimo laisvę, vėliau jai pavyko pačiai iÅ¡trÅ«kti iÅ¡ V.

Å . kontrolės. Apeliantai pagrįstai atkreipia dėmesį, kad BK 307 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė už veikÄ , panaÅ¡iÄ Ä¯ prekybÄ Å¾monėmis (BK 147 straipsnis), t. y. gabenimÄ asmens Å¡io sutikimu prostitucijai į Lietuvos RespublikÄ ar iÅ¡ Lietuvos Respublikos, tačiau kolegija pažymi, kad asmens sutikimas pagal BK 307 straipsnio 2 dalies prasmę turi bÅ«ti savanoriÅ¡kas ir duotas gerai suvokiant duodamo sutikimo aplinkybes. Nagrinėjamu atveju V. J. sutikimas, duotas dėl apgaulės poveikio, pasinaudojant jos pažeidžiamumu, žinant, kad nukentėjusioji bus iÅ¡naudojama prostitucijai, negali bÅ«ti laikomas savanoriÅ¡ku ir duotu suvokiant duodamo sutikimo aplinkybes, todėl Z.

G. ir N. S. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 147 straipsnio 1 dalį, jų tyčia padaryti bÅ«tent Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ nustatyta pagrįstai.

30. Kita vertus, nuteistasis Z. G. apeliaciniame skunde teisingai nurodo, jog jis pats betarpiÅ¡kai nedalyvavo nuvežant V. J. į Vilnių. Bylos duomenimis nustatyta, jog jų bendru sutarimu tai padarė N. S.. Todėl nuteistojo Z. G. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies ir Å¡i nuosprendyje nurodyta aplinkybė, kad Z. G. nuvežė V. J. į Vilnių ir prie parduotuvės ,,Maxima“ esančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini) perdavė V. Å ., Å¡alinama iÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies, nustatant, kad Å¡iuos veiksmus, veikdama pagal bendrÄ susitarimÄ su Z. G., atliko N. S..

31. Nuteistasis Z. G. apeliaciniame skunde taip pat praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nuosprendį dėl netinkamo jo veikos kvalifikavimo ir grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti kitos sudėties pirmosios instancijos teismui. Pagal BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ teismo posėdyje, dėl apskųsto nuosprendžio priima nutartį panaikinti nuosprendį ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jeigu bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas pirmosios instancijos teismas arba byla iÅ¡nagrinėta pažeidžiant BPK 224 ir 225 straipsniuose nustatytas teismingumo taisykles, arba kai apeliacinės instancijos teisme paaiÅ¡kėja, kad nuteistasis veikos padarymo metu sirgo ar iki nuosprendžio priėmimo pirmosios instancijos teisme susirgo psichikos liga ir jam turėjo bÅ«ti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas Z.

G. nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 147 straipsnio 1 dalį bÅ«tų padaręs esminį BPK pažeidimÄ . Taip pat nenustatyti ir BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo pagrindai, jie nenurodyti ir nuteistojo apeliaciniame skunde, taigi, apelianto reikalavimas, kad apeliacinės instancijos teismas turėtų bylÄ grÄ Å¾inti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, visiÅ¡kai nepagrįstas.

32. IÅ¡ byloje priimto nuosprendžio taip pat matyti, kad apygardos teismas jo apraÅ¡omojoje dalyje nurodė, jog N. S., Z. G. ir V. Å . jiems inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , kvalifikuotÄ pagal BK 147 straipsnio 1 dalį padarė 2017 m. gruodžio 17 d. Toks minėtos nusikalstamos veikos laiko konstatavimas akivaizdžiai prieÅ¡tarauja byloje surinktiems įrodymams, iÅ¡ kurių matyti, kad Å¡i nusikalstama veika buvo padaryta ne 2017 m. gruodžio 17 d., kaip nurodė nuosprendį priėmęs teismas, bet 2015 m. gruodžio 17 d. BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje turi bÅ«ti tiksliai iÅ¡dėstyta įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog Å¡i klaida iÅ¡taisytina nurodant, kad N. S., Z. G. ir V. Å . nusikalstamÄ veikÄ , nuosprendyje kvalifikuotÄ pagal BK 147 straipsnio 1 dalį, įvykdė 2015 m. gruodžio 17 d.

33. BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog veikos nusikalstamumÄ ir asmens baudžiamumÄ nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumÄ , griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Å ioje byloje N. S., Z. G. ir V. Å . inkriminuota nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 147 straipsnio 1 dalį, buvo padaryta 2015 m. gruodžio 17 d., galiojant 2012 m. birželio 30 d.

įstatymo Nr. XI-2198 redakcijai, o apkaltinamasis nuosprendis jų atžvilgiu priimtas 2018 m. vasario 28 d., kuomet pirmiau nurodyta BK 147 straipsnio 1 dalies redakcija buvo pakeista 2016 m. gegužės 12 d. įstatymo Nr. XII-2340 redakcija. Ä®statymu, įsigaliojusiu 2016 m. gegužės 25 d., BK 147 straipsnio 1 dalies dispozicija buvo papildyta nauju priverstinės fiktyvios santuokos požymiu. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , tais atvejais, kai veikos padarymo metu galiojusio baudžiamojo įstatymo redakcija pakeičiama palengvinant ar pasunkinant kaltininko teisinę padėtį, bylÄ nagrinėjančio teismo baigiamajame dokumente bÅ«tina nurodyti, kokios redakcijos baudžiamasis įstatymas taikomas.

IÅ¡ Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio matyti, jog Å¡is teismas aptartos teisminės praktikos nesilaikė, todėl ir Å¡i klaida iÅ¡taisytina nurodant, jog nuteistųjų Z. G., N. S. ir V. Å . veika, nustatyta BK 147 straipsnio 1 dalyje, kvalifikuojama pagal nusikaltimo padarymo metu, t. y. 2015 m. gruodžio 17 d. (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2198 redakcija, galiojusi nuo 2012 m. liepos 13 d. iki 2016 m. gegužės 25 d.), galiojusiÄ straipsnio redakcijÄ .

34. Nuteistosios N. S. gynėjo apeliaciniame skunde praÅ¡oma nustatyti nuteistosios atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tačiau BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas gali bÅ«ti konstatuotas tik nustačius du momentus: kaltininko prisipažinimÄ padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir vienÄ iÅ¡ alternatyvių aplinkybių: kaltininkas nuoÅ¡irdžiai gailisi arba padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis.

Teismų praktikoje yra padaryta iÅ¡vada, kad kiekviename iÅ¡ BK 59 straipsnio 1 dalies 1-13 punktų nustatoma po vienÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę ir gynėjo nuomonė dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų dviejų atsakomybę lengvinančių aplinkybių yra nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-379/2010). Be to, pagal teismų formuojamÄ praktikÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis – pripažįstama tada, kai asmuo savanoriÅ¡kai prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , t. y. veikÄ , kuriÄ jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas.

Svarbus ne formalus prisipažinimas, o kaltininko parodymų turinys, liudijantis, kad jis prisipažįsta dėl svarbių veikos kvalifikavimui faktinių aplinkybių, taip prisideda prie nusikalstamos veikos iÅ¡aiÅ¡kinimo ir teisingo sprendimo byloje priėmimo. Kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia, o ne dėl surinktų įrodymų, prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-511-693/2015, Nr. 2K-210-222/2018 ir kt.).

35. IÅ¡ N. S. parodymų turinio matyti, kad iÅ¡ tikrųjų savo kaltę dėl BK 147 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo ji pripažino tik iÅ¡ dalies. Apklausiama teisiamajame posėdyje N. S. teigė, kad apgaulė prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ nebuvo naudojama, pastaroji pati norėjo ir siekė dirbti prostitute, už jos nuvežimÄ iki sutartos vietos ir pinigų, gautų iÅ¡ V. Å . perdavimÄ , iÅ¡ Z. G. ji gavo 50,00 Eur. Apklausiama kaip įtariamoji 2016 m. sausio 21 d. N. S. kalta neprisipažino, nurodydama, kad V.

J. pati pageidavo dirbti prostitute. Ji (N. S.) tik surado asmenį, t. y. V. Å ., kuris sutiko priimti V. J. dirbti prostitute, nuvežė pastarÄ jÄ iki sutartos vietos, o dėl sumos, kuriÄ turėjo sumokėti V. Å ., ji nesitarė, nes tai darė Z. G.. IÅ¡ V. Å . jai perduotų 400,00 Eur Z. G. jai davė 50,00 Eur, kurie turėjo padengti jos patirtas iÅ¡laidas automobilio degalams (t. 4, b. l. 122-124). Akistatos su Z. G. metu 2016 m. sausio 29 d. N. S. laikėsi savo parodymų ir nesutiko su Z. G. parodymais, kad pasiÅ«lymÄ Lietuvoje įsidarbinti masažiste su „laiminga pabaiga“ V.

J. pateikė N. S., bÅ«tent ji jam pažadėjo, kad už V. J. įdarbinimÄ jis gaus pinigų, N. S. jam nurodė atvykti į Vilnių pasiimti pinigų, kur perdavė jam 300,00 Eur (t. 5, b. l. 1-6). Apklausiama kaip įtariamoji 2016 m. liepos 25 d. N. S. atsisakė duoti parodymus, nurodydama, kad tai padarys tik susipažinusi su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga (t. 4, b. l. 136-137). Taigi, pirmiau aptarti duomenys, įvertinus juos ir kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, nepatvirtina iÅ¡vados, jog nuteistoji N. S. savanoriÅ¡kai pripažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ bei prisidėjo prie nusikalstamos veikos iÅ¡aiÅ¡kinimo ir teisingo sprendimo byloje priėmimo.

Bylos duomenys taip pat nepatvirtina iÅ¡vados, jog nuteistoji nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. PrieÅ¡ingai, N. S. elgesys proceso metu leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ji galisi tik dėl to, kad nusikaltimas buvo atskleistas ir jai dėl to tenka patirti nepatogumus. Nuteistoji savo elgesio kritiÅ¡kai nevertina, viso proceso metu davė parodymus, stengdamasi sumenkinti savo vaidmenį nusikaltimo padaryme. Be to, nukentėjusiajai V. J. padarytos žalos N. S. neatlygino net iÅ¡ dalies, jos neatsiprašė, iÅ¡ nuteistosios teisme duotų parodymų turinio taip pat matyti niekinamas pastarosios požiÅ«ris į nukentėjusiÄ jÄ .

Dėl to nėra pagrindo konstatuoti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

36. Nuteistosios gynėjo apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai įvertintų bausmės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių visumos, N. S. asmenybės neatskleidimo, formalaus bausmės skyrimo yra nepagrįsti. Teisėjų kolegija pažymi, jog baudžiamasis įstatymas nenustato pareigos teismui už sunkaus nusikaltimo padarymÄ pirmÄ kartÄ teisiamam asmeniui skirti minimaliÄ BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatytÄ bausmę. Vadovaudamasis BK 61 straipsnio 2 dalimi, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

BK 147 straipsnio 1 dalyje nustatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo dvejų iki deÅ¡imties metų. Nuteistoji N. S. padarė sunkų tyčinį nusikaltimÄ . Jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. PrieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajai, nors ir lakoniÅ¡kai, tačiau įvertino jos asmenybę, kuri charakterizuojama teigiamai. Teismas taip pat įvertino ankstesnių teistumų nebuvimÄ , nuteistosios nusikalstamų veiksmų pobÅ«dį ir N. S. skyrė laisvės atėmimo bausmę ketveriems metams, t. y. gerokai mažesnę nei BK 147 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkis bausmę.

Dar kartÄ atsižvelgti į gynėjo apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes ir Å¡velninti nuteistajai N. S. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę nėra teisinio pagrindo.

37. Skirti Å¡velnesnę negu įstatymo numatyta bausmę teismas gali tik tais atvejais, kai byloje nustatomos aplinkybės, atitinkančios sÄ lygas, įtvirtintas BK 62 straipsnyje. Taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas, kaip to praÅ¡oma nuteistosios N. S. gynėjo apeliaciniame skunde, galima tais atvejais, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Tai reiÅ¡kia, jog įstatymas reikalauja, kad byloje bÅ«tų nustatytos ne mažiau kaip dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės bei kitos alternatyvios sÄ lygos, įtvirtintos BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose.

Tik esant tokių sÄ lygų visumai teismas gali taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas ir skirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta Å¡ių sÄ lygų visuma, t. y. nenustatyta nė viena nuteistosios N. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, todėl, prieÅ¡ingai nei teigiama gynėjo apeliaciniame skunde, nėra teisinio pagrindo taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų ir N. S. skirti Å¡velnesnę bausmę, negu nustatyta BK 147 straipsnio 1 dalyje.

Dar viena Å¡velnesnės negu įstatyme nustatyta bausmės skyrimo galimybė yra įtvirtinta BK 54 straipsnio 3 dalyje, tačiau teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog bausmės Å¡velninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali bÅ«ti pagrįstas tik iÅ¡imtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje įtvirtintos bausmės paskyrimas Å¡iam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-447/2014, Nr. 2K-186-942/2015 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių nuteistajai N. S. BK 147 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose paskirtoji bausmė turėtų būti švelninama, nėra, jų apeliaciniame skunde nenurodė ir nuteistosios gynėjas.

38. BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimÄ asmuo gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikÅ¡me. Baudžiamajame įstatyme nenurodyta nusikaltimų, kuriuos padarius, negali bÅ«ti sprendžiama, ar jie nėra mažareikÅ¡miai. Tačiau teismų praktikoje įtvirtinta, kad BK 37 straipsnis negali bÅ«ti taikomas, jei padarytas sunkus ar labai sunkus nusikaltimas, arba nusikaltimas, siekiant sutrikdyti (ar sutrikdęs) kito asmens sveikatÄ .

Sprendžiant klausimÄ dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos, jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo bÅ«das, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (kaltininko tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikÅ¡miu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-472/2008).

39. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo N. S. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ pripažinti mažareikÅ¡me. Pirma, BK 147 straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikalimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Antra, bylos duomenimis nustatyta, jog N. S. nusikaltimÄ padarė veikdama bendrai su Z. G., turėdama tikslÄ parduoti V. J., kad ji bÅ«tų iÅ¡naudojama prostitucijai, ir už tai gauti pinigus. Aplinkybė, jog N. S. asmeniÅ¡kai neįtraukė V. J. į prostitucijÄ ir nesipelnė iÅ¡ pastarosios prostitucijos, t. y. kad ji nepadarė BK 307 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatyto nusikaltimo, neturi reikÅ¡mės sprendžiant klausimÄ dėl BK 147 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo pripažinimo mažareikÅ¡miu.

Prekybos žmonėmis nusikaltimas siejamas su įvairiais sandoriais, kurie sudaryti asmens iÅ¡naudojimo tikslais (Å¡iuo atveju prostitucijai) ir kuriais yra varžoma to asmens fizinė ar valios laisvė (tai pasiekiama panaudojant psichinę ar fizinę prievartÄ , pagrobiant, piktnaudžiaujant pasitikėjimu, pasinaudojant nukentėjusio asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu, ar pastarÄ jį apgaunant). Akivaizdu, jog Å¡is nusikaltimas pasižymi didesniu pavojingumu. Juolab Å¡io nusikaltimo didesnį pavojingumÄ taip pat patvirtina ir nukentėjusiosios asmenybė – V.

J. yra ne tik socialiai ir emociÅ¡kai nebrandi, pasižyminti dideliu pažeidžiamumu, bet ir turi protinę negaliÄ . Esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad N. S. padaryta nusikalstama veika, nustatyta BK 147 straipsnio 1 dalyje, negali bÅ«ti pripažinta mažareikÅ¡me.

40. Ä®vertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumÄ bei apeliacinių skundų argumentus teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Z. G. apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies iÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies Å¡alinant jame nurodytÄ V. J. gabenimo į Vilnių aplinkybę, N. S. ir Z. G. nusikalstami veiksmai atitinka BK 147 straipsnio 1 dalies (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2198 redakcija) sudėtį, o N. S. skundžiamu nuosprendžiu paskirta teisinga bausmė. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 328 straipsnio 3 punktu, n u t a r i a :

Nustatyti, kad BK 147 straipsnio 1 dalyje N. S., Z. G. (Z. G.) ir V. Å . inkriminuota nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2198 redakcijÄ . IÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies paÅ¡alinti aplinkybę, kad Z. G. nuvežė V. J. į Vilnių ir prie parduotuvės ,,Maxima“ esančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini) perdavė V. Å .. Nuteistosios N. S. gynėjo advokato Mindaugo PaukÅ¡tės apeliacinį skundÄ atmesti. LikusiÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Teisėjai Albinas Bielskis Daiva Pranytė-Zalieckienė Linas Žukauskas