2fd2cb33-39b0-491f-9da1-ef5db8c3a640 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-2982-473/2017Proceso Nr. 3-61-3-00934-2017-9Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 5 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. D. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.n u s t a t ė:PareiÅ¡kėjas E. D. kreipėsi į teismÄ su skundu (t.

I, b. l. 1, 2), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 4 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Skunde nurodė, kad LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K) buvo laikomas nuo 2013-01-29 iki 2015-02-06 netinkamomis sÄ lygomis. Dėl perpildytų kamerų nebuvo galimybės pajudėti, trÅ«ko oro, skaudėjo galvÄ , negalėjo normaliai miegoti, pasidarė irzlus ir nervingas. LukiÅ¡kių TI-K administracija į skundus nereagavo.

             Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių TI-K, su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį pareiÅ¡kėjo reikalavimams ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ bei priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 10,68 Eur iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (t. I, b. l. 10–21). Nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti įstaiga tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes prieÅ¡ingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai.

Dėl Å¡ių aplinkybių kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ . Sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybė reglamentuojančių normų prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo nurodytos žalos atsiradimÄ .PareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas dalyje.Ginčas Å¡ioje byloje kilo dėl pareiÅ¡kėjo teisės į neturtinės žalos atlyginimÄ dėl jo laikymo LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K) kamerose netinkamomis sÄ lygomis.Byloje keliamas atsakovės deliktinės atsakomybės klausimas.

ŽalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Atsakovės atstovas atsiliepimu pateikė praÅ¡ymÄ pareiÅ¡kėjo skundui taikyti CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytÄ trejų metų ieÅ¡kinio senatį. CK 1.124 straipsnyje numatyta, kad ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį.

CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taikomÄ reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas skundu siekia, jog jam bÅ«tų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už jo kalinimÄ LukiÅ¡kių TI-K netinkamomis sÄ lygomis nuo 2013-01-29, pareiÅ¡kėjas skundÄ teismui iÅ¡siuntė 2016-03-20 (b. l. 3).

CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (LVAT 2014-01-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-388-14; 2013-11-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1860-13; 2009-09-24 nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).

PareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo. Ä®vertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad byloje nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ daliai pareiÅ¡kėjo reikalavimų. Todėl pareiÅ¡kėjo skundui taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas trejų metų senaties terminas reikalavimams dėl žalos, patirtos iki 2014-03-20.Pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui (žr., pvz., LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

Siekiant nustatyti neteisėtumÄ pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai; kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Å iame kontekste paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2008-11-18 sprendimÄ byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ , 871/02).Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99). AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracinės bylos Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).Nagrinėjamoje byloje remiamasi proceso Å¡alių paaiÅ¡kinimais, pateiktais dokumentais, kitais raÅ¡ytiniais įrodymais.             Šioje byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas E. D. 2014-03-20 buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K kameroje Nr. 316, kurios plotas 7,18 m2, kurioje buvo laikomi 3 asmenys; 2014-03-21 perkeltas į kamerÄ Nr. 270, kurios plotas 7,79 m2, kurioje buvo laikomi 3 asmenys; 2014-03-22 kameroje Nr. 270 buvo laikomi 3 asmenys; 2014-03-23 perkeltas į kamerÄ Nr. 121, kurios plotas 7,38 m2, kurioje buvo laikomas 1 asmuo; 2014-03-24 perkeltas į kamerÄ Nr. 315, kurios plotas 7,30 m2, kurioje buvo laikomi 3 asmenys; nuo 2014-03-25 iki 2014-03-26 kameroje Nr. 315 buvo laikomi 4 asmenys; 2014-04-08 atvyko iÅ¡ Marijampolės apskrities areÅ¡tinės ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 122, kurios plotas 7,38 m2, kurioje buvo laikomi 3 asmenys, vėliau perkeltas į kamerÄ Nr. 314, kurios plotas 7,58 m2, kurioje buvo laikomi 2 asmenys; nuo 2014-04-09 iki 2014-04-14 kameroje Nr. 314 buvo laikomi 4 asmenys; 2014-04-15 kameroje Nr. 314 buvo laikomi 3 asmenys; 2014-04-16 perkeltas į kamerÄ Nr. 312, kurios plotas 7,67 m2, kurioje buvo laikomi 3 asmenys; nuo 2014-04-17 iki 2014-04-19 kameroje Nr. 312 buvo laikomi 3 asmenys; nuo 2014-04-20 iki 2014-04-24 kameroje Nr. 312 buvo laikomi 4 asmenys; nuo 2014-04-25 iki 2014-04-27 kameroje Nr. 312 buvo laikomi 3 asmenys; 2014-04-28 perkeltas į kamerÄ Nr. 319, kurios plotas 7,78 m2, kurioje buvo laikomi 3 asmenys; nuo 2014-04-29 iki 2014-05-04 kameroje Nr. 319 buvo laikomi 4 asmenys; 2014-05-05 perkeltas į kamerÄ Nr. 358, kurios plotas 7,77 m2, kurioje buvo laikomas 1 asmuo; 2014-05-06 perkeltas į kamerÄ Nr. 382, kurios plotas 7,25 m2, kurioje buvo laikomi 2 asmenys; nuo 2014-05-07 iki 2014-05-08 kameroje Nr. 382 buvo laikomi 4 asmenys; 2014-05-28 atvyko iÅ¡ PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ojo sektoriaus ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 209, kurios plotas 6,83 m2, kurioje buvo laikomas 1 asmuo; 2014-06-05 atvyko iÅ¡ Marijampolės apskrities areÅ¡tinės ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 110, kurios plotas 7,48 m2, kurioje buvo laikomi 2 asmenys; 2014-06-06 perkeltas į kamerÄ Nr. 381, kurios plotas 7,28 m2, kurioje buvo laikomi 3 asmenys, vėliau perkeltas į kamerÄ Nr. 201, kurios plotas 5,40 m2, kurioje buvo laikomas 1 asmuo; nuo 2014-06-07 iki 2014-06-08 kameroje Nr. 201 buvo laikomas 1 asmuo; 2014-06-09 perkeltas į kamerÄ Nr. 317, kurios plotas 7,61 m2, kurioje buvo laikomi 2 asmenys, vėliau perkeltas į kamerÄ Nr. 114, kurios plotas 7,31 m2, kurioje buvo laikomas 1 asmuo; 2014-06-10 perkeltas į kamerÄ Nr. 377, kurios plotas 7,33 m2, kurioje buvo laikomi 2 asmenys; 2014-06-27 atvyko iÅ¡ PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ojo sektoriaus ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 120, kurios plotas 7,38 m2, kurioje buvo laikomas 1 asmuo, vėliau perkeltas į kamerÄ Nr. 387, kurios plotas 29,44 m2, kurioje buvo laikomas 1 asmuo, dar vėliau perkeltas į kamerÄ Nr. 116, kurios plotas 7,49 m2, kurioje buvo laikomi 2 asmenys; nuo 2014-06-28 iki 2014-06-29 kameroje Nr. 116 buvo laikomas 1 asmuo; 2014-06-30 perkeltas į kamerÄ Nr. 357, kurios plotas 6,52 m2, kurioje buvo laikomas 1 asmuo; nuo 2014-07-01 iki 2014-07-02 kameroje Nr. 357 buvo laikomas 1 asmuo; 2014-07-08 atvyko iÅ¡ Lazdijų areÅ¡tinės ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 106, kurios plotas 7,38 m2, kurioje buvo laikomi 2 asmenys, vėliau perkeltas į kamerÄ Nr. 312, kurios plotas 7,67 m2, kurioje buvo laikomas 1 asmuo; 2014-07-09 kameroje Nr. 312 buvo laikomi 2 asmenys; 2014-07-17 atvyko iÅ¡ Marijampolės apskrities areÅ¡tinės ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 109, kurios plotas 7,31 m2, kurioje buvo laikomi 3 asmenys, vėliau perkeltas į kamerÄ Nr. 381, kurios plotas 7,28 m2, kurioje buvo laikomi 3 asmenys; 2014-07-18 kameroje Nr. 381 buvo laikomi 4 asmenys; nuo 2014-07-19 iki 2014-07-20 kameroje Nr. 381 buvo laikomi 3 asmenys; 2014-07-24 atvyko iÅ¡ Marijampolės apskrities areÅ¡tinės ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 123, kurio plotas 7,42 m2, kurioje buvo laikomas 1 asmuo; 2014-07-25 perkeltas į kamerÄ Nr. 320, kurios plotas 7,76 m2, kurioje buvo laikomas 1 asmuo, vėliau perkeltas į kamerÄ Nr. 369, kurios plotas 7,87 m2, kurioje buvo laikomas 1 asmuo, dar vėliau perkeltas į kamerÄ Nr. 106, kurios plotas 7,38 m2, kurioje buvo laikomas 1 asmuo; 2014-07-26 perkeltas į kamerÄ Nr. 262, kurios plotas 7,86 m2, kurioje buvo laikomi 2 asmenys, vėliau perkeltas į kamerÄ Nr. 104, kurios plotas 7,38 m2, kurioje buvo laikomas 1 asmuo; 2014-07-27 kameroje Nr. 104 buvo laikomas 1 asmuo; 2014-07-28 perkeltas į kamerÄ Nr. 320, kurios plotas 7,76 m2, kurioje buvo laikomas 1 asmuo, vėliau perkeltas į kamerÄ Nr. 104, kurios plotas 7,38 m2, kurioje buvo laikomas 1 asmuo; 2014-07-29 perkeltas i kamerÄ Nr. 380, kurios plotas 7,35 m2, kurioje buvo laikomas 1 asmuo; 2014-09-17 atvyko iÅ¡ PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ojo sektoriaus ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 121, kurios plotas 7,38 m2, kurioje buvo laikomi 2 asmenys; 2014-09-23 atvyko iÅ¡ Marijampolės apskrities areÅ¡tinės ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 124, kurios plotas 7,31 m2, kurioje buvo laikomas 1 asmuo, vėliau perkeltas į kamerÄ Nr. 322, kurios plotas 7,77 m2, kurioje buvo laikomi 3 asmenys; 2014-09-24 perkeltas į kamerÄ Nr. 374, kurios plotas 7,23 m2, kurioje buvo laikomi 3 asmenys, vėliau perkeltas į kamerÄ Nr. 364, kurios plotas 7,87 m2, kurioje buvo laikomas 1 asmuo; 2014-09-25 perkeltas į kamerÄ Nr. 266, kurios plotas 7,74 m2, kurioje buvo laikomi 3 asmenys; 2014-11-05 atvyko iÅ¡ PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 113, kurios plotas 6,43 m2, kurioje buvo laikomas 1 asmuo; 2014-11-13 atvyko iÅ¡ Marijampolės apskrities areÅ¡tinės ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 125, kurios plotas 6,48 m2, kurioje buvo laikomas 1 asmuo, vėliau perkeltas į kamerÄ Nr. 383, kurios plotas 7,22 m2, kurioje buvo laikomas 1 asmuo; nuo 2014-11-14 iki 2014-11-15 kameroje Nr. 383 buvo laikomi 2 asmenys; 2014-11-16 kameroje Nr. 383 buvo laikomi 3 asmenys; 2014-11-17 kameroje Nr. 383 buvo laikomi 2 asmenys; 2014-11-18 kameroje Nr. 383 buvo laikomi 3 asmenys; 2014-11-19 perkeltas į kamerÄ Nr. 309, kurios plotas 7,72 m2, kurioje buvo laikomi 2 asmenys; 2014-12-04 atvyko iÅ¡ Marijampolės apskrities areÅ¡tinės ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 117, kurios plotas 7,31 m2, kurioje buvo laikomas 1 asmuo; 2014-12-05 perkeltas į kamerÄ Nr. 380, kurios plotas 7,35 m2, kurioje buvo laikomi 2 asmenys; nuo 2014-12-06 iki 2014-12-07 kameroje Nr. 380 buvo laikomi 2 asmenys; 2014-12-08 perkeltas į kamerÄ Nr. 322, kurios plotas 7,77 m2, kurioje buvo laikomas 1 asmuo, vėliau perkeltas į kamerÄ Nr. 107, kurios plotas 7,38 m2, kurioje buvo laikomas 1 asmuo; 2014-12-09 perkeltas į kamerÄ Nr. 277, kurios plotas 7,99 m2, kurioje buvo laikomi 2 asmenys; 2015-01-14 atvyko iÅ¡ PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ojo sektoriaus ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 112, plotas 7,28 m2, kurioje buvo laikomas 1 asmuo; 2015-01-29 atvyko iÅ¡ Marijampolės apskrities areÅ¡tinės ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 115, kurios plotas 7,45 m2, kurioje buvo laikomas 1 asmuo, vėliau perkeltas į kamerÄ Nr. 381, kurios plotas 7,28 m2, kurioje buvo laikomi 2 asmenys.Taigi pareiÅ¡kėjas nuo 2014-03-20 iki 2015-01-29 su pertraukom LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas 83 dienas.             Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis nei 3,6 m2.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso įtvirtintas bausmės humanizmo principas, kuris, inter alia, reiÅ¡kia, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .             Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui minimalus plotas bÅ«nant LukiÅ¡kių TI-K buvo užtikrintas 40 dienų. Vadinasi, 43 dienas LukiÅ¡kių TI-K kamerose praleido pažeidžiant jo teisę į minimalų 3,6 m2 gyvenamÄ jį plotÄ .             Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, kad bausmės atlikimo įstaigoje jam, inter alia, nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamam (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001-07-24 sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98).

Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , kad buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis.

Pavyzdžiui, EŽTT minėtoje byloje ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , įvertinęs bendrÄ sias kalinimo pagal įprastinį režimÄ sÄ lygas, konstatavo, kad santykinai maÅ¾Ä plotÄ , tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų iÅ¡matavimai, kuriuose netrÅ«ko nei Å¡viesos, nei oro ir suteikta judėjimo laisvė.PareiÅ¡kėjas teigia, kad dėl perpildytų kamerų nebuvo galimybės pajudėti, trÅ«ko oro, skaudėjo galvÄ , negalėjo normaliai miegoti, pasidarė irzlus ir nervingas.

Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patyrė neturtinę žalÄ . Byloje nustatytų aplinkybių visuma suteikia pagrindÄ konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis. Tokia iÅ¡vada darytina įvertinus tai, kad mažesnis kameros plotas nebuvo kompensuotas kitais bÅ«dais, pareiÅ¡kėjo patirtų pažeidimų trukmė ir jų mastas neleidžia jų vertinti kaip vienkartinių ar trumpalaikių.

Vadinasi, valstybė 43 dienas neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.Atsakovas nurodo, kad Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti įstaiga tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai.

Dėl Å¡ių aplinkybių kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ . Teismo nuomone, Å¡ios aplinkybės nėra reikÅ¡mingos sprendžiant civilinės atsakomybės klausimÄ , nes remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. LukiÅ¡kių TI-K administracijos kaltė nesudaro bÅ«tinos valstybės atsakomybės sÄ lygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui.Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ , dalykÄ ir į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų jo bausmės atlikimo sÄ lygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastÄ , galima teigti, kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Kaip minėta, ta aplinkybė, kad asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalÄ . Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinta teisė į tinkamÄ gyvenamÄ jÄ aplinkÄ , dėl to jis neabejotinai patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ . Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas 43 dienas netinkamomis sÄ lygomis, į Å¡io pažeidimo mÄ stÄ bei trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, pagal kuriÄ panaÅ¡iose bylose, už vienÄ dienÄ laikymo netinkamomis sÄ lygomis LukiÅ¡kių TI-K priteisiamas 5–7 Eur žalos atlyginimas (pvz., LVAT 2016-02-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016; 2016-02-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2566-442/2016; 2016-02-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A-542-146/2016), protingumo ir teisingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 300,00 Eur, todėl pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, neturtinei žalai atlyginti priteistina 300,00 Eur.Atsakovės atstovas praÅ¡o teismo priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 10,68 Eur patirtas iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 44 straipsnio 1 dalį proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ ; pagal to paties ABTÄ® straipsnio 4 dalį, kai sprendimas priimtas atsakovo naudai, jis turi teisę reikalauti atlyginti iÅ¡laidas. Atsakovės atsakovas, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo iÅ¡laidas už pateiktos medžiagos kopijų rengimÄ , vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 patvirtintų Dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų atlyginimo tvarkos nuostatų (toliau – ir Tvarka) 6 ir 7 punktais bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu praneÅ¡imu Nr. „Dėl dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų indeksavimo“, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog už kopijų parengimÄ bÅ«tų sumokėjęs jo praÅ¡omÄ priteisti 10,68 Eur sumÄ .

Teismo vertinimu, atsakovės atstovo pateiktų duomenų nepakanka pagrįsti realias kopijų parengimo iÅ¡laidas. Aplinkybė, kad atsakovės atstovas iÅ¡laidas grindžia remiantis Tvarka, kuri nustato iÅ¡laidų, už kopijų parengimÄ atlyginimÄ , nesudaro pagrindo tvirtinti, kad atsakovės atstovas realiai sumokėjo 10,68 Eur už kopijų parengimÄ . Be to, Tvarkos 1 punktas nustato, kad, Å¡i tvarka reglamentuoja oficialių raÅ¡ytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su Å¡ių dokumentų originalais.

Tvarkos 2 punktas nustato, kad pareiÅ¡kėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopijÄ , turi pateikti įstaigai atitinkamÄ praÅ¡ymÄ pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Tvarka reglamentuoja iÅ¡laidų už rengiamas kopijas atlyginimÄ tais atvejais, kai suinteresuotas asmuo kreipiasi į įstaigÄ su praÅ¡ymu dėl oficialių dokumentų kopijų iÅ¡ anksto atlygina įstaigai iÅ¡laidas už jų parengimÄ (3 punktas), bet nėra skirta nustatyti iÅ¡laidoms tais atvejais, kai įstaiga rengia dokumentus teismui ar kitokiems savo poreikiams.

Ä®rodymai į bylÄ pateikti ne pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu, o vykdant teismo nurodymÄ . Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylÄ , todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovės atsakovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, Å¡iuo atveju netaikytina. Pažymėtina, jog tokios praktikos buvo laikytasi ir LVAT 2014-01-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-492-945/2014, 2016-01-19 nutartyje administracinėje Nr. A-1827-858/2015.Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atstovas teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo patirtas iÅ¡laidas, atsakovės atstovo praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo nesprendžiamas.Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismasn u s p r e n d ž i a:PareiÅ¡kėjo E. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) skundÄ tenkinti dalyje ir priteisti jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 300,00 Eur (tris Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.KitÄ pareiÅ¡kėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                         Violeta Balčytienė