2fd02f64-41c7-450e-8aa1-b2fc5dd307f9 · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generatedapeliacinį skundÄ dÄl PanevÄžio apygardos teismo 2019 m. birželio 17 d. sprendimo civilinÄje byloje Nr. 2-304-278/2019 pagal ieÅ¡kovÄs G. J. ieÅ¡kinį atsakovams E. J., PanevÄžio miesto 5-ojo notarų biuro notarei V. J., Nacionalinei žemÄs tarnybai prie ŽemÄs Å«kio ministerijos dÄl nuosavybÄs teisių pripažinimo, sandorių panaikinimo, tretieji asmenys V. M., AIG Europe Limited (Finland Branch). TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ 1. IeÅ¡kovÄ G. J. 2018 m. gruodžio 21 d. kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį 2019 m. vasario 4 d. patikslinusi (t. 1, b. l. 4-9, 167-173) praÅ¡Ä: 1.1. pripažinti ieÅ¡kovÄs asmenine nuosavybe pastatÄ âgyvenamÄ jį namÄ , pastatÄ âgaraÅ¾Ä , vandentiekio tinklus, nuotekų valymo Å¡alinimo tinklus, esanÄius adresu (duomenys neskelbtini); 1.2. pripažinti niekine nuo sudarymo momento 1994 m. gruodžio 28 d.
Legislator headnote
AI generated2fd02f64-41c7-450e-8aa1-b2fc5dd307f9 · Lietuvos apeliacinis teismas: Teismas sprendime akcentavo ir tokį nenuginÄytÄ faktÄ , kad žemÄs sklypas nebuvo suteiktas nei ieÅ¡kovei, nei jos vyrui A. J.. Be to, įvertinÄs ir tokias aplinkybes, kad Vykdomojo komiteto 1988 m. rugsÄjo 26 d. sprendimas Nr. 239 suteikti žemÄs sklypÄ statyboms bÅ«tent V. J. taip pat nebuvo ginÄijamas, o 1994 m. gruodžio 28 d. žemÄs sklypo pirkimoâpardavimo sutartis buvo sudaryta sÅ«naus V. J. vardu tÄvams (taigi ir ieÅ¡kovei) neabejotinai žinant apie tokio sandorio sudarymÄ ir tam neprieÅ¡taraujant net ir po to, kai pasikeitÄ teisinis reguliavimas, teismas nesutiko su ieÅ¡kovÄs pozicija, jog buvo sudarytas apsimestinis žemÄs pirkimoâpardavimo sandoris.
Full text
?CivilinÄ byla Nr. 2A-432-464/2020 Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00320-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.4; 2.4.2.1; 2.6.11.6 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 30 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Dalios KaÄinskienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienÄs ir AgnÄs TikniÅ«tÄs, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovÄs G.
J. apeliacinį skundÄ dÄl PanevÄžio apygardos teismo 2019 m. birželio 17 d. sprendimo civilinÄje byloje Nr. 2-304-278/2019 pagal ieÅ¡kovÄs G. J. ieÅ¡kinį atsakovams E. J., PanevÄžio miesto 5-ojo notarų biuro notarei V. J., Nacionalinei žemÄs tarnybai prie ŽemÄs Å«kio ministerijos dÄl nuosavybÄs teisių pripažinimo, sandorių panaikinimo, tretieji asmenys V. M., AIG Europe Limited (Finland Branch). TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ 1. IeÅ¡kovÄ G. J. 2018 m. gruodžio 21 d. kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį 2019 m. vasario 4 d. patikslinusi (t. 1, b. l. 4-9, 167-173) praÅ¡Ä: 1.1. pripažinti ieÅ¡kovÄs asmenine nuosavybe pastatÄ âgyvenamÄ jį namÄ , pastatÄ âgaraÅ¾Ä , vandentiekio tinklus, nuotekų valymo Å¡alinimo tinklus, esanÄius adresu (duomenys neskelbtini); 1.2. pripažinti niekine nuo sudarymo momento 1994 m. gruodžio 28 d.
žemÄs sklypo, esanÄio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimoâpardavimo sutartį; 1.3. panaikinti atsakovÄs notarÄs V. J. 2018 m. lapkriÄio 19 d. atsakovei E. J. iÅ¡duotÄ nuosavybÄs teisÄs liudijimÄ Nr. 8811; 1.4. priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
2. IeÅ¡kovÄ nurodÄ, kad su sutuoktiniu A. J. 1988 m. nusprendÄ statyti namÄ , taÄiau pagal tuometinÄ santvarkÄ ir teisinį reguliavimÄ jie negalÄjo pretenduoti į žemÄs sklypÄ , kadangi turÄjo kitÄ gyvenamÄ jį bÅ«stÄ â 3 kambarių butÄ (duomenys neskelbtini) mieste. TodÄl sutuoktiniai susitarÄ, kad jų sÅ«nus V. J., atitikÄs visus reikalavimus (neturÄjÄs nuosavo bÅ«sto), kreipsis dÄl žemÄs sklypo namo statybai skyrimo. V. J. praÅ¡ymas buvo patenkintas ir 1988 m. rugsÄjo 26 d. jam buvo paskirtas žemÄs sklypas individualaus namo statybai, o 1994 m. gruodžio 28 d.
V. J. vardu sudaryta ir Å¡io žemÄs sklypo pirkimoâpardavimo sutartis, kuria lengvatinÄmis sÄ lygomis buvo iÅ¡pirktas turtas su namų valda. Pasak ieÅ¡kovÄs, statybos darbai buvo pradÄti 1989 m. vasarÄ , o faktiÅ¡kai užbaigti 1992 m., taÄiau namo nepavyko iÅ¡ karto pripažinti tinkamu naudoti dÄl kai kurių sprendinių neatitikimo prieÅ¡gaisrinÄs saugos taisyklÄms, jo dokumentai baigti tvarkyti tik 2011 m.
3. IeÅ¡kovÄs teigimu, visi statybos darbai buvo atliekami iÅ¡ jos ir jos sutuoktinio santaupų, todÄl bÅ«tent jie ir buvÄ faktiniais tiek žemÄs sklypo, tiek namo savininkais. Ä® pastatytÄ namÄ ieÅ¡kovÄ persikÄlusi gyventi 1998 m., jau po sutuoktino A. J. mirties 1997 m., o kartu su ja persikÄlÄ ir jų sÅ«nus V. J.. Å is 2000 m. susituokÄ su atsakove E. J. ir iÅ¡ ginÄo namo iÅ¡sikÄlÄ. PablogÄjus sÅ«naus sveikatai, sÅ«naus Å¡eima 2008 m. grįžo gyventi į ginÄo namÄ ir apsigyveno antrajame namo aukÅ¡te. Dar labiau pablogÄjus sÅ«naus sveikatai, sÅ«nus apsigyveno kartu su ieÅ¡kove pirmajame namo aukÅ¡te. Po sÅ«naus V. J. mirties 2018 m. rugpjÅ«Äio 2 d., ½, ginÄo turto paveldÄjo atsakovÄ E. J., nors tam, ieÅ¡kovÄs nuomone, nebuvo jokio pagrindo.
4. IeÅ¡kovÄs įsitikinimu, tiek statiniai, tiek ir žemÄs sklypas pripažintini jos asmenine nuosavybe, juolab kad visÄ turtÄ , sukurtÄ ieÅ¡kovÄs ir jos sutuoktinio asmeninÄmis lÄÅ¡omis, po sutuoktinio A. J. mirties 1997 m. rugpjÅ«Äio 7 d. taip pat paveldÄjo bÅ«tent ieÅ¡kovÄ, o ne jų sÅ«nus V. J.. Be to, žemÄs sklypo pirkimoâpardavimo sutartis yra niekinis ir apsimestinis sandoris, kaip sudarytas su asmeniu nesanÄiu statinių savininku. NotarÄs V. J. 2018 m. lapkriÄio 19 d. atsakovei E. J. iÅ¡duotas nuosavybÄs teisÄs liudijimas į ginÄo turtÄ naikintinas, kadangi jis iÅ¡duotas klaidingų faktinių aplinkybių pagrindu â nepagrįstai konstatavus, kad turtas yra bendroji jungtinÄ atsakovÄs E. J. ir velionio V.
J. nuosavybÄ, kadangi jis priklauso ieÅ¡kovei. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ 5. PanevÄžio apygardos teismas 2019 m. birželio 17 d. sprendimu (t. 2, b. l. 131-136) ieÅ¡kovÄs G. J. ieÅ¡kinį atmetÄ, priteisÄ iÅ¡ ieÅ¡kovÄs atsakovei PanevÄžio miesto 5-ojo notarų biuro notarei V. J. 1 036,55 Eur, o treÄiajam asmeniui AIG Europe Limited (Finland Branch) â 840 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , taip pat priteisÄ valstybei 19,72 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidas.
6. Teismas iÅ¡ byloje esanÄių įrodymų nustatÄ, kad PanevÄžio m. LDT Vykdomojo komiteto 1988 m. rugsÄjo 26 d. sprendimu Nr. 239 V. J. mÅ«rinio gyvenamojo namo statybai buvo suteiktas žemÄs sklypas (duomenys neskelbtini), o 1988 m. gruodžio 28 d. iÅ¡duotas leidimas Nr. 135 vykdyti jame individualiÄ statybÄ . V. J. PanevÄžio miesto valdybos 1992 m. liepos 27 d. potvarkio Nr. 389v ir 1992 m. rugpjÅ«Äio 12 d. patvirtinto įkainojimo akto Nr. 1742 pagrindu 1994 m. gruodžio 28 d. valstybÄs vienkartinÄmis iÅ¡mokomis bei tikslinÄmis kompensacijomis už 33,41 Lt jam skirtÄ Å¾emÄs sklypÄ Ä¯sigijo nuosavybÄs teise, sudarydamas Å¡io žemÄs sklypo pirkimoâpardavimo sutartį Nr. P27/94-0933. IÅ¡ ValstybÄs įmonÄs Registrų centro duomenų teismas nustatÄ, kad V. J. vardu gyvenamasis namas ir kiti statiniai įregistruoti 2011 m. spalio 25 d.
7. Teismas sprendÄ, kad ieÅ¡kovÄs G. J. reikalavimai pripažinti ginÄo objektu tapusį turtÄ (namÄ ) asmenine ieÅ¡kovÄs nuosavybe, o ginÄijamÄ Å¾emÄs sklypo pirkimoâpardavimo sutartį apsimestine, sudaryta su asmeniu, nesanÄiu statinių savininku, yra nepagrįsti. Teismas atkreipÄ dÄmesį į tai, kad ieÅ¡kovÄ byloje neįrodÄ ir net neįrodinÄjo tokio buvusio jos paÄios, A. J. ir judviejų sÅ«naus V. J. susitarimo, kad 1988 m. rugsÄjo 26 d. sprendimu jų sÅ«nui V.
J. suteiktas žemÄs sklypas faktiÅ¡kai taps jo tÄvų nuosavybe. PažymÄjo, kad V. J. 1994 m. gruodžio 28 d. pirkimoâpardavimo sutarties pagrindu nuosavybÄn įgijus ginÄo žemÄs sklypÄ , nei pati ieÅ¡kovÄ, nei jos sutuoktinis nereikalavo jiems šį sklypÄ parduoti, dovanoti ar kitu bÅ«du perleisti nuosavybÄs teises į jį, nors nuosavybÄs ribojimo draudimai, dÄl kurių, kaip teigÄ ieÅ¡kovÄ, sutuoktiniams ir reikÄjo atlikti atitinkamus veiksmus jų sÅ«naus V. J. vardu, jau 1991 m. liepos 30 d.
įstatymu Nr. I-1634 buvo panaikinti.
8. Teismas sprendime akcentavo ir tokį nenuginÄytÄ faktÄ , kad žemÄs sklypas nebuvo suteiktas nei ieÅ¡kovei, nei jos vyrui A. J.. Be to, įvertinÄs ir tokias aplinkybes, kad Vykdomojo komiteto 1988 m. rugsÄjo 26 d. sprendimas Nr. 239 suteikti žemÄs sklypÄ statyboms bÅ«tent V. J. taip pat nebuvo ginÄijamas, o 1994 m. gruodžio 28 d. žemÄs sklypo pirkimoâpardavimo sutartis buvo sudaryta sÅ«naus V. J. vardu tÄvams (taigi ir ieÅ¡kovei) neabejotinai žinant apie tokio sandorio sudarymÄ ir tam neprieÅ¡taraujant net ir po to, kai pasikeitÄ teisinis reguliavimas, teismas nesutiko su ieÅ¡kovÄs pozicija, jog buvo sudarytas apsimestinis žemÄs pirkimoâpardavimo sandoris.
9. Teismas nenustatÄ pagrindo ir tokiai iÅ¡vadai padaryti, kad ginÄo namas buvo statomas iÅ¡imtinai tik ieÅ¡kovÄs ir jos sutuoktinio asmeninÄmis lÄÅ¡omis bei pastangomis. Viena vertus, Å¡iuo aspektu teismas atsižvelgÄ Ä¯ liudytojais apklaustų asmenų paaiÅ¡kinimus, nurodžiusius, kad, aplinkinių namų gyventojų įsitikinimu, namo savininkais buvo ieÅ¡kovÄ ir jos sutuoktinis, taip pat į raÅ¡ytinius įrodymus (medžiagų pirkimo kvitus, transporto važtaraÅ¡Äius ir kt.), iÅ¡ kurių nustatÄ, kad 1989-1992 metais A. J. (ieÅ¡kovÄs sutuoktinis) pirko pamatų blokus, betono skiedinį, cementÄ , medžio plokÅ¡tes, plytas, skardÄ ir kt. medžiagas, mokÄjo už transportÄ .
10. Kita vertus, dalis pateiktų į bylÄ kvitų leido teismui įsitikinti, kad statybines medžiagas pirko ir V. J., be to, jis dalyvavo ir namo statybose. Å iame kontekste teismas pažymÄjo, kad V. J. finansinį pajÄgumÄ vykdyti statybos darbus, be kita ko, patvirtina ir tai, kad jis nuo 1988 m. vasario 1 d. iki 1990 m. spalio 31 d. dirbo PanevÄžio statybos tresto mechanizacijos valdyboje Nr. 1, vÄliau vykdÄ individualiÄ veiklÄ ir gavo pajamas.
11. Teismas svarbia pripažino dar ir tokiÄ aplinkybÄ, kad V. J. ir jo tÄvai sudarÄ vienÄ Å¡eimÄ , todÄl, teismo vertinimu, neatmestina, kad tÄvai siekÄ padÄti sÅ«nui greiÄiau pasistatyti ir įrengti namÄ , galimai ir patys planavo ateityje gyventi kartu su sÅ«numi. TÄ ieÅ¡kovÄ vÄliau ir padarÄ, įsikÄlusi kartu su sÅ«numi gyventi į ginÄo namÄ .
12. Pirmosios instancijos teismas, įvertinÄs Å¡ioje byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , padarÄ tokiÄ iÅ¡vadÄ , kad vien nustatyto ieÅ¡kovÄs G. J. ir jos sutuoktinio A. J. prisidÄjimo asmeninÄmis lÄÅ¡omis prie gyvenamojo namo statybos fakto nepakanka pripažinti, kad ginÄo statiniai yra asmeninÄ ieÅ¡kovÄs nuosavybÄ. Å iÄ iÅ¡vadÄ teismas papildomai grindÄ ir ieÅ¡kovÄs sÅ«naus V. J. atliktais, kaip Å¡io turto savininko, disponavimo turtu veiksmais, testamentu jam priklausantį turtÄ palikus seseriai V. M., kuri 2018 m. gruodžio 21 d. PanevÄžio apylinkÄs teismo PanevÄžio rÅ«mų teismui pateiktame ieÅ¡kinyje (civilinÄ byla Nr. 2-934-812/2019) taip pat yra nurodžiusi, kad žemÄs sklypas ir statiniai yra asmeninÄ V. J. nuosavybÄ.
13. KonstatavÄs, kad nÄra pagrindo žemÄs sklypo pirkimoâpardavimo sutartį pripažinti apsimestiniu sandoriu, o ieÅ¡kovÄ pripažinti ginÄo turto (namo) savininke, taip pat ieÅ¡kovÄ nÄra mirusio sÅ«naus V. J. turto paveldÄtoja, teismas padarÄ dar ir tokiÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovÄ neturi reikalavimo teisÄs ginÄyti E. J. iÅ¡duotÄ nuosavybÄs teisÄs liudijimÄ . TodÄl ir šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ teismas atmetÄ.
14. Teismas, be kita ko, netenkino ir atsakovÄs E. J. praÅ¡ymo taikyti ieÅ¡kinio senatį ir ieÅ¡kinio reikalavimus atmesti dar ir Å¡iuo savarankiÅ¡ku pagrindu, pripažinÄs, kad tik atsakovei E. J. pareikalavus iÅ¡sikelti iÅ¡ užimamų patalpų gyvenamajame name ieÅ¡kovei tapo žinoma apie pažeistas jos teises (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â CK) 1.127 straipsnis). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 15. IeÅ¡kovÄ G. J. apeliaciniame skunde (t. 2, b. l. 139-146) praÅ¡o panaikinti PanevÄžio apygardos teismo 2019 m. birželio 17 d. sprendimÄ ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo.
Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 15.1. Teismas nepagrįstai nevertino ir nenustatÄ statybos pabaigos momento. Statybos darbai buvo baigti 1992 m., t. y. likus 8 metams iki atsakovÄs E. J. ir ieÅ¡kovÄs sÅ«naus V. J. santuokos, todÄl turtas nebuvo įgytas santuokos metu. 15.2. Teismas, nustatÄs, kad ieÅ¡kovÄ su sutuoktiniu neturÄjo teisÄs gauti žemÄs sklypo, privalÄjo įvertinti ir tai, ar tokiÄ teisÄ turÄjo jų sÅ«nus V. J.. Teismas netyrÄ ir nevertino tokių faktinių aplinkybių, kad V.
J. iÅ¡ ieÅ¡kovų buto buvo fiktyviai perraÅ¡ytas į bendrabutį, tokiu bÅ«du dirbtinai sukuriant sÄ lygas žemÄs sklypui gauti. Nevertindamas aptartų faktinių aplinkybių, teismas suteikÄ nepagrįstÄ pranaÅ¡umÄ atsakovei. 15.3. Teismas, taikydamas 1964 m. CK normas, nesilaikÄ jokių įstatymo aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklių, todÄl bylÄ iÅ¡sprendÄ neteisingai. 1964 m. CK 110, 112, 113 straipsniuose buvo reglamentuojami santykiai, nustatantys, kad kartu gyvenantys sutuoktiniai ir nepilnameÄiai vaikai gali turÄti tik vienÄ gyvenamÄ jį namÄ ar jo dalį (CK 110 straipsnis), kad kai kartu gyvenantys sutuoktiniai ir jų nepilnameÄiai vaikai paveldÄjimo, dovanojimo ar santuokos bÅ«du įsigyja kitÄ namÄ ar jo dalį, pasirinktinai vienÄ iÅ¡ jų metų bÄgyje privalo perleisti (CK 112 straipsnis), tÄ patį privalu buvo atlikti ir kartu turint nuosavybÄs teise kooperatinį butÄ ir namÄ (CK 113 straipsnis).
Å iuo atveju nÄra nepilnameÄių vaikų, kitas gyvenamasis namas nÄra gaunamas paveldÄjimo, dovanojimo ar santuokos sudarymu, bet naujai pastatomas, t. y. pirmosios institucijos teismas minÄtomis materialinÄs teisÄs normomis kvalifikavo faktinius santykius, kurių Å¡ios normos iÅ¡ viso nereglamentavo, taigi vien Å¡iuo pagrindu sprendimas naikintinas. 15.4. GinÄo sandorio tikrosiomis Å¡alimis buvo ieÅ¡kovÄ ir jos velionis vyras A. J., kurie statytiniu pasirinko sÅ«nų V. J.. AtsakovÄ E. J. nepateikÄ nei vieno argumento ar įrodymo, patvirtinanÄio, kad A.
J. Å¡iuose sandoriuose buvo tikroji sandorio Å¡alis, o ne statytinis, kad jis bÅ«tų finansiÅ¡kai prisidÄjÄs prie statybos darbų, kad elgÄsi kaip savininkas, priimdamas esminius sprendimus. 15.5. Teismo iÅ¡vada, esÄ ieÅ¡kovÄ nepateikÄ jokių įrodymų, kad žemÄs sklypas buvo nupirktas ne sÅ«naus, o tÄvų lÄÅ¡omis, t. y. kad nuosavybÄs teisiniams santykiams atsirasti yra svarbu ir už kieno pinigus įsigytas daiktas, nemotyvuota (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â CPK) 329 straipsnio 2 dalis).
Teismas nenurodÄ, kokie įrodymai patvirtina ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , o kokie paneigia, kodÄl vieniems įrodymams suteikiamas prioritetas kitų atžvilgiu (CPK 270 straipsnio 4 dalies 2, 3, 4 punktai). 15.6. Analizuodamas statybinių medžiagų įsigijimo dokumentus bei jų turinį, teismas neatkreipÄ dÄmesio į tai, kad beveik visus juos pateikÄ ieÅ¡kovÄ, o tokio pobÅ«džio dokumentus paprastai turi tik savininkas. Be to, teismas nevertino ir argumentų, kad įsigyti statybines medžiagas pagal paskyras galÄjo tik tas, kam jos iÅ¡duotos, todÄl ieÅ¡kovÄs sutuoktinis visur veždavosi ir sÅ«nų, kuris ant jų pasiraÅ¡ydavo. 15.7.
Tai, kad tariamai sÅ«nus vykdÄ individualiÄ veiklÄ ir iÅ¡ jos gaudavo pajamas, yra atsakovÄs E. J. iÅ¡galvota aplinkybÄ. Teismas netyrÄ nei kokia tai veikla, nei kokios pajamos gautos, nei kur realizuota produkcija. AplinkybÄ, kad ieÅ¡kovÄ su sutuoktiniu statÄ gyvenamÄ jį namÄ siekdami padÄti sÅ«nui greiÄiau ji pasistatyti ir vÄliau apsigyventi, yra sugalvota paties teismo. 15.8. Teismo iÅ¡vada, kad buvo pakankamai laiko turtui perraÅ¡yti, dokumentams susitvarkyti, yra teisiÅ¡kai ydinga. Tokiu bÅ«du teismas siÅ«lo visus apsimestinius sandorius keisti kitais apsimestiniais sandoriais. 15.9.
Teismas netinkamai paskirstÄ bylinÄjimosi iÅ¡laidas, nepagrįstai priteisÄ jas iÅ¡ ieÅ¡kovÄs, nors bÅ«tent dÄl prieÅ¡ingos Å¡alies neteisÄtų veiksmų ieÅ¡kovÄ buvo priversta kreiptis į teismÄ . 15.10. Kadangi atsakovÄ neatvyko į teismo posÄdį, teismas privalÄjo priimti sprendimÄ jai už akių, taÄiau nepagrįstai tokio ieÅ¡kovÄs praÅ¡ymo nesprendÄ.
16. AtsakovÄ NacionalinÄ Å¾emÄs tarnyba prie ŽemÄs Å«kio ministerijos atsiliepime į ieÅ¡kovÄs apeliacinį skundÄ (t. 2, b. l. 161-162) praÅ¡o jo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai: 16.1. IeÅ¡kovÄ niekuomet nuosavybÄs teise nevaldÄ ginÄo turto, žemÄs sklypas suformuotas 2008 m. balandžio 25 d., atliekant kadastrinius matavimus ir įregistruotas mirusiojo V. J. vardu. 16.2. ŽemÄs pirkimoâpardavimo sutartis yra teisÄta, galiojanti, sudaryta nepažeidžiant galiojusių įstatymų.
17. AtsakovÄ notarÄ V. J. ir treÄiasis asmuo AIG Europe Limited (Finland Branch) atsiliepime į ieÅ¡kovÄs apeliacinį skundÄ (t. 2, b. l. 167-168) praÅ¡o Å¡io skundo netenkinti, priteisti jiems bylinÄjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai: 17.1. Teismas pagrįstai nusprendÄ, kad ieÅ¡kovÄ neturi reikalavimo teisÄs ginÄyti atsakovei E. J. iÅ¡duotÄ nuosavybÄs teisÄs liudijimÄ . 17.2. IeÅ¡kovÄ, nesutikdama su bylinÄjimosi iÅ¡laidų paskirstymu, jokių konkreÄių argumentų nenurodÄ, todÄl ir Å¡i teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.
TeisÄjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados DÄl apsimestinio sandorio 18. ApeliantÄ savo ieÅ¡kiniu siekÄ teismo patvirtinimo, kad jos velionis sÅ«nus V. J. (netikras pirkÄjas) su valstybÄs institucija (PanevÄžio miesto valdybos žemÄtvarkos tarnyba) sudarÄ apsimestinį sandorį â 1994 m. gruodžio 28 d. valstybinÄs žemÄs sklypo pirkimoâpardavimo sutartį, kuria jam asmeninÄn nuosavybÄn buvo parduotas 600 kv. m ploto žemÄs sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), siekdama Å¡ios sutarties pripažinimo negaliojanÄia.
Ä®rodinÄdama, kad tikrÄ ja Å¡io sandorio Å¡alimi, taip pat tikrÄ ja jame pastatyto namo savininke buvo ji pati bei jos velionis sutuoktinis A. J., apeliantÄ tvirtina, kad ji, kaip mirusio sutuoktinio įpÄdinÄ, yra ir jam priklausiusios turto dalies, esanÄios ginÄo žemÄs sklype, savininke.
19. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginÄo žemÄs pirkimoâpardavimo sandorio teisÄtumÄ , atsižvelgdamas į jo sudarymo datÄ , įvertino pagal tuo metu galiojusio 1964 m. CK nuostatas. Kadangi 2000 m. CK 1.78â1.96 straipsniuose nustatytos normos dÄl sandorių negaliojimo taikomos tiems sandoriams, kurie sudaromi Å¡iam kodeksui įsigaliojus, sprendžiant dÄl 1994 m. sudarytos žemÄs sklypo pirkimoâpardavimo sutarties galiojimo aktualios bÅ«tent tuo metu galiojusio 1964 m. CK normos, nustatanÄios sandorių negaliojimo atvejus ir jų pripažinimo negaliojanÄiais tvarkÄ . 20. 1964 m.
CK 52 straipsnyje, reglamentuojanÄio apsimestino sandorio negaliojimÄ , buvo nurodyta, kad jei sandoris sudarytas siekiant pridengti kitÄ sandorį, taikomos taisyklÄs, lieÄianÄios tÄ sandorį, kurį Å¡alys iÅ¡ tikrųjų turÄjo galvoje. ApsimestinÄs gali bÅ«ti konkreÄios sandorio dalys (sÄ lygos), taip pat apsimestiniu laikomas sandoris, sudaromas ne su tikrÄ ja sandorio Å¡alimi, o su statytiniu, ir teisių bei pareigų pagal tokį sandorį įgyja kitas asmuo (tikroji sandorio Å¡alis). BÅ«tent Å¡iuo pagrindu apeliantÄ praÅ¡Ä ginÄijamÄ Å¾emÄs sklypo pirkimoâpardavimo sandorį pripažinti negaliojanÄiu.
PažymÄtina, kad analogiÅ¡ka nuostata bei tokio sandorio negaliojimo padariniai buvo įtvirtinti ir nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK 1.87 straipsnio 1 dalyje. Kadangi įstatymų leidÄjo pozicija dÄl apsimestino sandorio 2000 m. CK nepakito, lyginant su buvusia 1964 m. CK, teisÄjų kolegija, sprÄsdama dÄl apeliantÄs ginÄijamo sandorio teisÄtumo, atsižvelgia ir į kasacinio teismo jurisprudencijoje dÄl CK 1.87 straipsnio 1 dalies pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus.
21. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra nurodÄs, kad apsimestinio sandorio atveju iÅ¡ esmÄs yra sudaromi du sandoriai â apsimestinis (pridengiantis), kuris negalioja nuo sandorio sudarymo momento, ir tikrasis (pridengiamasis), kuris vertinamas pagal tikrÄ jÄ , o ne pagal iÅ¡oriÅ¡kai iÅ¡reikÅ¡tÄ jį sudariusių asmenų valiÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2002 m. vasario 26 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-7-438/2002). Taip pat Å¡io teismo teisÄs aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad sandoris, sudarytas ne su tikrÄ ja sandorio Å¡alimi, bet su jos statytiniu, yra apsimestinis.
Tokį sandorį sudariusių Å¡alių valia, iÅ¡reikÅ¡ta iÅ¡orine forma, neatitinka Å¡alių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu buvo ketinimas sudaryti sandorį, pridengiantį tikrÄ jÄ sandorio Å¡alį. TeisÄs ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui â tikrajai sandorio Å¡aliai (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2001 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-1351/2001; 2002 m. balandžio 8 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-571/2002; 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-653/2006; 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-228//2009; 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-44/2011).
22. Kita vertus, aplinkybÄ, kad sandoris yra apsimestinis (Å¡iuo atveju â sudarytas ne to asmens, kuris nurodytas kaip sandorio Å¡alis), reikia įrodyti. Pareiga įrodyti aplinkybÄ, kad faktiÅ¡kai sandorį sudarÄ kitas asmuo nei tas, kuris nurodytas kaip sandorio Å¡alis, turi asmuo, ginÄijantis sandorį kaip apsimestinį. PažymÄtina ir tai, kad siekiant pripažinti sandorį apsimestiniu bÅ«tina nustatyti bÅ«tent paÄių sandorio Å¡alių, o ne treÄiųjų asmenų valiÄ ir ketinimus pridengti vienÄ sandorį kitu (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 11 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-445/2001).
23. ApeliantÄ viso bylos proceso metu įrodinÄjo tai, kad dÄl 1988 metais Lietuvoje galiojusios santvarkos ir tuometinio teisinio reguliavimo ji su sutuoktiniu neturÄjo teisÄto pagrindo gauti iÅ¡ valstybÄs žemÄs sklypo namo statyboms, kadangi jų Å¡eima turÄjo kitÄ nuosavÄ gyvenamÄ jį bÅ«stÄ â trijų kambarių kooperatinį butÄ PanevÄžyje. DÄl Å¡ios priežasties į VykdomÄ jį komitetÄ dÄl žemÄs sklypo individualaus namo statybai gavimo kreipÄsi jos sÅ«nus V. J., o namo statybos turÄjo bÅ«ti (ir buvo) finansuojamos apeliantÄs bei jos sutuoktinio A. J. lÄÅ¡omis. ApeliantÄs įsitikinimu, tokių jos teiginių dÄl buvusio Å¡eimos susitarimo pakako teismo iÅ¡vadai dÄl ginÄo sandorio apsimestinumo padaryti.
24. TeisÄjų kolegijos vertinimu, tokia apeliantÄs pozicija aiÅ¡kiai stokoja pagrįstumo. NagrinÄjamoje byloje kilusiam Å¡alių ginÄui teisingai iÅ¡sprÄsti svarbi yra aplinkybÄ, susijusi su tikrosios sandorius sudariusių asmenų valios dÄl sutarties Å¡alies identifikavimu, o ne statybos finansavimo Å¡altinio nustatymas. GinÄijamÄ sandorį sudariusios vienos iÅ¡ Å¡alių, t. y. valstybÄs institucijos, teisių ir pareigų perÄmÄja atsakovÄ NacionalinÄ Å¾emÄs tarnyba prie ŽemÄs Å«kio ministerijos nesutinka su apeliantÄs argumentais dÄl antrosios Å¡io 1994 m. gruodžio 28 d. sudaryto sandorio Å¡alies â V.
J. â fiktyvumo ir tvirtina sudariusi teisÄtÄ sandorį. Kita Å¡io sandorio Å¡alis (V. J. ) yra mirusi, taigi savo buvimo ar, prieÅ¡ingai, nebuvimo tikrÄ ja sandorio Å¡alimi objektyviai jau negali patvirtinti. Kaip buvo nurodyta Å¡ios nutarties 22 punkte, treÄiųjų asmenų ketinimai, susijÄ su pridengianÄio sandorio sudarymu, tokioje situacijoje, kokia yra susiklosÄiusi nagrinÄjamoje byloje, nÄra aktualÅ«s, taigi vien apeliantÄs, suinteresuoto ginÄo su jos marÄia E. J. baigtimi asmens, teiginių tikrai nepakanka padaryti iÅ¡vadÄ , kad jos sÅ«nus V.
J. nebuvo ginÄo sandorio Å¡alimi ir neturÄjo ketinimų įgyti asmeninÄs nuosavybÄs teise žemÄs sklypÄ .
25. PrieÅ¡ingai, toks byloje nustatytas ir pirmosios instancijos teismo teisingai įvertintas faktas, kad V. J. yra atlikÄs ir teisinius turto savininkui tenkanÄius disponavimo turtu veiksmus â palikÄs visÄ jam priklausantį turtÄ testamentu savo seseriai V. M. (t. 1, b. l. 39), o ne savo motinai, apeliantei G. J., kuri tvirtina esanti tikrÄ ja ginÄo objektu tapusio turto savininke, taip pat neleidžia sprÄsti, kad V. J. tebuvo apeliantÄs statytinis žemÄs sklypo pirkimoâpardavimo teisiniuose santykiuose. PažymÄtina, kad jeigu bÅ«tų kitaip, V. J., labiau tikÄtina, testamentÄ bÅ«tų sudarÄs apeliantÄs, su kuria kartu ir gyveno, naudai.
26. Kitokio vertinimo dÄl tikrosios sandorio Å¡alies ir sutarties Å¡alių tikrųjų ketinimų (CPK 6.193 straipsnis), nei padarÄ pirmosios instancijos teismas, nesuponuoja ir Å¡io sandorio sudarymo aplinkybÄs. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, PanevÄžio miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomasis komitetas 1988 m. rugsÄjo 25 d. sprendimu Nr. 239 bÅ«tent V. J. suteikÄ sklypÄ (duomenys neskelbtini), mÅ«rinio gyvenamojo namo statybai (t. 1, b. l. 18). IÅ¡ prie civilinÄs bylos pridÄtos PanevÄžio apskrities virÅ¡ininko administracijos ŽemÄs tarnybos departamento PanevÄžio miesto žemÄtvarkos skyriaus bylos Nr. 8360 nustatyta, kad V.
J. 1992 m. balandžio 14 d. kreipÄsi su praÅ¡ymu parduoti jam ginÄo žemÄs sklypÄ , Å¡is praÅ¡ymas buvo patenkintas ir žemÄs sklypo įkainojimo aktu, kurį yra pasiraÅ¡Äs ir V. J., nustatyta įgyjamo žemÄs sklypo kaina, o 1992 m. rugpjÅ«Äio 12 d. jam buvo parengtas mokÄjimo praneÅ¡imas, kuriame nurodoma sumokÄti už žemÄs sklypÄ investiciniais Äekiais iÅ¡ V. J. investicinÄs sÄ skaitos Nr. I-1333 žemÄs sklypo kainÄ (3341 rb). ŽemÄs sklypo pirkimoâpardavimo 1994 m. gruodžio 28 d. sutarties turinys leidžia įsitikinti, kad ekvivalentu litais â 33,41 Lt kainÄ V.
J. sumokÄjo jam skirtomis valstybinÄmis vienkartinÄmis iÅ¡mokomis bei tikslinÄmis kompensacijomis iÅ¡ jam priklausanÄios investicinÄs sÄ skaitos.
27. ApeliantÄ neneigia, kad visus Å¡iuos veiksmus, susijusius su žemÄs sklypo paskyrimu, o vÄliau ir jo iÅ¡pirkimu, atliko ne ji ar jos sutuoktinis, o judviejų sÅ«nus V. J., taip pat pripažįsta ir tokį faktÄ , kad abu sutuoktiniai siekÄ, jog Å¡io turto savininku taptų bÅ«tent jų sÅ«nus, taip pat pripažįsta, kad pagal galiojusį teisinį reglamentavimÄ nebÅ«tų galÄjusi įgyti nuosavybÄn žemÄs dar vieno nuosavybÄs teisÄs objekto (sklypo gyvenamojo namo statyboms ir gyvenamojo namo). Pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, tinkamai taikÄ teisÄs normas ir teisingai jas aiÅ¡kino, sprendime nurodÄs, kad galiojÄ Ä¯statymai (1964 m. CK 110, 112, 113 straipsniais) neleidžia sutikti su apeliantÄs pozicija, kad ji su A. J. buvo tikrieji žemÄs sklypo ir gyvenamojo namo savininkai, o jų sÅ«nus buvÄs tik statytinis â įstatymas tuo metu tiesiogiai tÄ draudÄ.
28. ApeliantÄs sÅ«naus V. J., kaip žemÄs sklypo savininko, elgesį patvirtina ne tik pirmiau aptarti jo veiksmais, susijÄ su pasirengimu sudaryti žemÄs sklypo pirkimoâpardavimo sutartį bei jos sudarymu, kainos asmeniÅ¡kai jam skirtomis valstybÄs tikslinÄmis vienkartinÄmis iÅ¡mokomis (investiciniais Äekiais) sumokÄjimu, bet ir kiti jo veiksmai, tiek naudojantis turtu, tiek ir įgyvendinant kitas turto savininkui tenkanÄias teises. Po 15 metų nuo ginÄo sandorio sudarymo, t. y. 2009 m. liepos 7 d., bÅ«tent V.
J. pateikÄ PanevÄžio miesto savivaldybÄs administracijai praÅ¡ymÄ iÅ¡nuomoti arba parduoti jam su jo namų valda besiribojantį 2 arų žemÄs sklypÄ , nurodÄs, kad Å¡iÄ Å¾emÄ prižiÅ«ri ir tvarko, taigi jis siekÄ padidinti savo nuosavybÄ (iÅ¡pirkti papildomÄ valstybinio žemÄs sklypo dalį). Pati apeliantÄ tiek pradiniame, tiek patikslintame ieÅ¡kinyje nurodÄ, kad 1998 m. su sÅ«numi V. J. persikÄlÄ gyventi į ginÄo sklype pastatytÄ namÄ , nurodÄ, kad ji gyveno pirmajame, o sÅ«nus â antrajame namo aukÅ¡te. 2000 m. sÅ«nus vedÄ atsakovÄ E. J. ir iÅ¡ namo iÅ¡sikÄlÄ, taÄiau 2008 m. grįžo kartu su žmona ir dviem vaikais.
Pasak apeliantÄs, jos sÅ«nus V. J. name gyveno iki savo mirties, t. y. iki 2018 m. rugpjÅ«Äio 2 d.
29. Tai, kad tiek apeliantÄ, tiek ir pats V. J. laikÄ jį ginÄo turto savininku, patvirtina ir pirmiau jau paminÄta aplinkybÄ, susijusi su 2018 m. kovo 1 d. testamento sudarymu, visÄ jam priklausantį turtÄ paliekant seseriai V. M.. NagrinÄjamoje byloje nÄra duomenų, kad be ginÄo objektu tapusio žemÄs sklypo ir namo, taip pat vandentiekio ir nuotekų Å¡alinimo atitinkamų dalių, esanÄių (duomenys neskelbtini), V. J. bÅ«tų turÄjÄs dar ir kito registruotino turto, kurį bÅ«tų siekÄs palikti testamentu seseriai. Akivaizdu, kad 2018 m. kovo 1 d. testamentÄ jis suraÅ¡Ä siekdamas įgyvendinti savininko disponavimo bÅ«tent ginÄo turtu teises.
30. IÅ¡ Lietuvos teismų informacinÄs sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) taip pat matyti, kad nagrinÄjamos bylos atsakovÄ E. J. kreipÄsi į PanevÄžio apylinkÄs teismo PanevÄžio rÅ«mus su ieÅ¡kiniu dÄl testamento pripažinimo negaliojanÄiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, įrodinÄdama, kad jį sudarÄs V. J. nesuprato ir negalÄjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mÄs (civilinÄ byla Nr. e2-1028-902/2019). PanevÄžio apylinkÄs teismo PanevÄžio rÅ«mų 2019 m. spalio 3 d. sprendimu, įsiteisÄjusiu 2019 m. lapkriÄio 5 d., šį jos ieÅ¡kinį atmetÄ, konstatavÄs, kad nÄra jokio pagrindo iÅ¡vadai, jog testatorius V.
J., suraÅ¡ydamas testamentÄ , negalÄjo suprasti ar valdyti savo veiksmų. Be kita ko, teismas toje byloje nurodÄ ir tokias aplinkybes, kad V. J. sprendimÄ suraÅ¡yti testamentÄ sesers naudai lÄmÄ E. J. ketinimai nutraukti su juo santuokÄ , testamentÄ sudarÄ bijodamas, kad, jam mirus, turtas neatitektų jo žmonai, o mama liktų be nieko, todÄl turtÄ paliko seseriai, kuria pasitikÄjo ir kuri juo rÅ«pinosi.
31. Vadinasi, kitoje byloje buvo įrodinÄjamos prieÅ¡ingos, nei nagrinÄjamoje byloje, faktinÄs aplinkybÄs, t. y. kad apeliantÄs sÅ«nus buvo žemÄs sklypo ir statinių jame savininkas, pats priÄmÄs atitinkamÄ valinį sprendimÄ dÄl jų teisinio likimo (kam turÄtų po jo mirties atitekti Å¡is turtas), ir apeliantÄ, ir tretieji asmenys toje byloje nekvestionavo fakto, kad V. J. ir yra turto savininkas.
32. NagrinÄjamoje byloje apeliantei teko pareiga įrodyti žemÄs sklypo pirkimoâpardavimo sandorio teisinio ydingumo faktÄ , taÄiau, kitaip nei ji yra įsitikinusi, aplinkybÄ, kad Å¡is sandoris buvo sudarytas ne su tikrÄ ja sandorio Å¡alimi, nebuvo įrodyta. Vien apeliantÄs subjektyvÅ«s vertinimai ir kitiems byloje esantiems įrodymams prieÅ¡taraujantys jos teiginiai aiÅ¡kiai nepakankami padaryti iÅ¡vadai, kad pirmosios instancijos teismas ginÄÄ Å¡ioje bylos dalyje iÅ¡sprendÄ neteisingai. DÄl nuosavybÄs teisÄs į turtÄ pripažinimo 33. ApeliantÄ nesutinka ir su ta teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas jos ieÅ¡kinio reikalavimas pripažinti nuosavybÄs teisÄ Ä¯ gyvenamÄ jį namÄ , garaÅ¾Ä , vandentiekio ir nuotekų Å¡alinimo tinklus, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikÄ Ä¯rodinÄjimo institutÄ ir įrodymų vertinimo taisykles ir todÄl padarÄ nepagrįstÄ ir neteisingÄ iÅ¡vadÄ dÄl tikrojo Å¡ių statinių savininko.
34. Kaip matyti iÅ¡ apeliantÄs nurodytų pirmosios instancijos ir apeliacinÄs instancijos teismams argumentų, nuosavybÄs teisÄs turÄjimÄ ji sieja iÅ¡ esmÄs su vienintele aplinkybe â statybos darbų finansavimu, ko, jos įsitikinimu, pakanka, kad ji bÅ«tų pripažinta Å¡io turto savininke. TeisÄjų kolegija, nesutikdama ir su tokiais apeliacinio skundo argumentais, visų pirma atkreipia dÄmesį į tai, kad įstatymai nedraudžia įgyti nekilnojamojo daikto asmeninÄn nuosavybÄn ir už svetimas, pavyzdžiui, paskolintas, dovanotas ar kitais pagrindais (esant kitiems susitarimams) perduotas pinigines lÄÅ¡as arba panaudojant perduotas / dovanotas statybines medžiagas, o paskolos davÄjas ar dovanotojas savaime netampa sukurto už Å¡ias lÄÅ¡as turto savininku.
35. Koks buvo apeliantÄs ir jos sÅ«naus (ar sÅ«naus su tÄvais) tikrasis susitarimas, praÄjus tiek daug metų nuo organizuotų statybų V. J. nuosavybÄs teise priklausanÄiame žemÄs sklype, nustatyti dÄl paÄios apeliantÄs pasyvumo, ilgÄ laikÄ nesiimant jokių veiksmų ginti, kaip po sÅ«naus mirties imta teigti, pažeistas savo nuosavybÄs teises, jau nÄra objektyvios galimybÄs.
36. Taigi teismo nustatyta aplinkybÄ, kad velionis apeliantÄs sÅ«nus taip pat prisidÄjo prie namo statybų, apeliacinio skundo argumentais nepaneigta. Pati apeliantÄ nurodÄ, kad, pasistaÄius namÄ , Å¡eimos butas atiteko dukrai, o ji su sÅ«numi persikÄlÄ Ä¯ ginÄo namÄ , kuriame vÄliau apsigyveno ir sÅ«naus Å¡eima. TodÄl labiau tikÄtina yra bÅ«tent tai, kad apeliantÄs ir jos sutuoktino valia buvo užtikrinti savo vaikų materialinį gerbÅ«vį, aprÅ«pinant juos bÅ«stais. TeisÄjų kolegija nesutinka su apeliantÄs interpretacijomis skunde, kad pats teismas sugalvojo tokiÄ sandorio sudarymo sÅ«naus vardu priežastį, kaip noras jam materialiai padÄti.
Ä®rodymų vertinimas civilinÄje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ (ar, prieÅ¡ingai, jų nebuvimÄ ) teismas konstatuoja ir tada, kai jam nekyla didelių abejonių dÄl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ / nebuvimÄ ir tada, kai byloje esanÄių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikÄtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-276-687/2018).
37. TeisÄjų kolegija pritaria ir tokiai pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad pagrįstų abejonių apeliantÄs teiginiais apie buvusiÄ jos valiÄ , Å¡eimos ketinimus ir susitarimus su sÅ«numi kelia ir Å¡ių asmenų faktinis elgesys, nesiimant jokių teisinių veiksmų, sÅ«nui tebesant gyvam, atkurti apeliantÄs nuosavybÄs teises, jeigu jų paÄių susitarimu ir sprendimu jos buvo pažeistos. Å iame kontekste pažymÄtina, kad civilinių teisių gynimo institutas (CK 1.138 straipsnis) yra skirtas sÄ Å¾iningai civilines teises ir pareigas įgyvendinusių asmenų teisių ir interesų gynimui teisme, o asmuo, kuris savo paties valia nesilaiko įstatymų, negali tikÄtis tokios pat savo teisių ir interesų apsaugos, kaip sÄ Å¾iningas civilinių teisinių santykių dalyvis (CK 1.137 straipsnio 3 dalis).
TodÄl tokie apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, sprendime pasisakydamas apie buvusį pakankamÄ nuo įstatymų pasikeitimo terminÄ perraÅ¡yti turtÄ apeliantei ir sutvarkyti dokumentus esÄ siÅ«lÄs visus apsimestinius sandorius keisti kitais apsimestiniais sandoriais, pripažinti deklaratyviais ir visiÅ¡kai nepagrįstais. Pati keliolika metų nesiekusi ginti savo, kaip dabar teigia, pažeistų teisių, nors neabejotinai turÄjo ir galÄjo tÄ padaryti, apeliantÄ savo elgesiu patvirtina, kad ji, sÅ«nui esant gyvam, savÄs dabar ginÄo objektu tapusio turto savininke nelaikÄ.
38. Apeliacinio skundo argumentai, susijÄ su statybos darbų pabaiga, pripažinus, kad apeliantÄ neįrodÄ savo teisių į turtÄ ir jų pažeidimo, neturi teisinÄs reikÅ¡mÄs. Be to, kaip matyti iÅ¡ Lietuvos teismų informacinÄs sistemos LITEKO duomenų, PanevÄžio apylinkÄs teismo PanevÄžio rÅ«muose yra pradÄta civilinÄ byla Nr. 2-39-400/2020 pagal V. M. ieÅ¡kinį atsakovÄms E. J. ir notarei V. J. dÄl nuosavybÄs teisÄs liudijimo Nr. 8811 pripažinimo negaliojanÄiu.
Tos bylos nagrinÄjimas 2019 m. sausio 16 d. nutartimi buvo sustabdytas iki bus priimtas sprendimas nagrinÄjamoje byloje. Toje byloje V. M. savo, kaip V. J. turto paveldÄtojos pagal testamentÄ , reikalavimÄ , be kita ko, grindžia ir nagrinÄjamoje byloje apeliantÄs įrodinÄtomis aplinkybÄmis, susijusios su namo statybos darbų pabaiga ir ginÄo turto nuosavybe. Taigi tokios faktinÄs aplinkybÄs sudaro kitos bylos nagrinÄjimo dalykÄ ir bus įvertintos kitoje byloje. DÄl kitų apeliacinio skundo argumentų 39.
ApeliantÄs teigimu, skundžiamas teismo sprendimas turÄtų bÅ«ti panaikintas dar ir dÄl to, kad pirmosios instancijos teismas pažeidÄ teismo sprendimo turiniui keliamus privalomus reikalavimus (CPK 270 straipsnio 4 dalis), nes nenagrinÄjo reikÅ¡mingų bylai duomenų, nenurodÄ, kokie bylos duomenys paneigia, kokie patvirtina ieÅ¡kinyje dÄstomas aplinkybes, kodÄl vieniems įrodymams suteikiamas prioritetas kitų atžvilgiu, taip pat neiÅ¡sprendÄ jos reikalavimo priimti sprendimÄ už akių, į teismo posÄdį neatvykus atsakovei E. J..
40. Reikalavimai pirmosios instancijos teismo sprendimui yra įtvirtinti CPK 270 straipsnyje. Å io straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi bÅ«ti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybÄs; įrodymų, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, vertinimas; argumentai, dÄl kurių teismas atmetÄ kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisÄs aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Tik tokio turinio teismo sprendimas atitinka teisÄtumo ir pagrįstumo reikalavimÄ (CPK 263 straipsnis).
41. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neiÅ¡samÅ«s, Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius bei teisinius aspektus ir dÄl to byla galÄjo bÅ«ti iÅ¡sprÄsta neteisingai (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2017 m. gegužÄs 12 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017).
42. NagrinÄjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakÄ Ä¯ pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, be to, kitaip nei yra įsitikinusi apeliantÄ, iÅ¡samiai motyvavo savo sprendimÄ ir nurodÄ, kodÄl atmeta jos ieÅ¡kinį. Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje pasisakyta dÄl pareikÅ¡tų ieÅ¡kinio reikalavimų, aptarti įrodymai, kuriuos teisiÅ¡kai įvertinus buvo padarytos atitinkamos iÅ¡vados teismo sprendimo rezoliucinÄje dalyje. Teismas įvertino byloje esanÄių raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ , bylÄ nagrinÄjant iÅ¡ esmÄs apklaustų liudytojų parodymus bei ginÄo Å¡alių paaiÅ¡kinimus.
43. Pasisakant dÄl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su teismo sprendimo už akių nepriÄmimu, pažymÄtina, kad pagal CPK 285 straipsnio 1 dalį sprendimas už akių gali bÅ«ti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamÄ jį ar teismo posÄdį viena iÅ¡ Å¡alių, kuriai tinkamai praneÅ¡ta apie posÄdžio laikÄ ir vietÄ , ir iÅ¡ jos negautas praÅ¡ymas nagrinÄti bylÄ jai nedalyvaujant, o atvykusi Å¡alis praÅ¡o priimti sprendimÄ už akių. TaÄiau bÅ«tent teismas turi diskrecijos teisÄ, įvertinÄs konkreÄios bylos faktines aplinkybes, nusprÄsti, kokia forma iÅ¡nagrinÄjus bylÄ priimti teismo sprendimÄ â ar tik formaliai įvertinus byloje esanÄius vienos Å¡alies įrodymus (CPK 285 straipsnio 2 dalis), ar iÅ¡nagrinÄjus ginÄÄ pagal bendrÄ sias ginÄo teisenos taisykles.
44. NagrinÄjamu atveju ginÄas yra sudÄtingas dÄl tiek faktinių aplinkybių gausos, tiek ir dÄl praÄjusio ilgo termino nuo byloje ginÄijamų teisinių santykių susiklostymo. AtsakovÄs aktyviai naudojosi joms suteiktomis procesinÄmis teisÄmis â teikÄ atsiliepimus į ieÅ¡kinį, paaiÅ¡kinimus teismo posÄdžiuose, o neatvyko tik į tÄ teismo posÄdį, kuris buvo paskirtas teismui iÅ¡Äjus į pasitarimų kambarį priimti sprendimo, o vÄliau bylos nagrinÄjimÄ atnaujinus iÅ¡ esmÄs. TeisÄjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, neįžvelgÄs galimybÄs priimti byloje sprendimo už akių vien atlikto formalaus įrodymų tyrimo pagrindu, jam tenkanÄia diskrecijos teise pasinaudojo tinkamai.
45. Apibendrindama argumentus, teisÄjų kolegija konstatuoja, kad susiklostÄ faktiniai bei teisiniai santykiai tiek dÄl žemÄs sklypo, tiek ir dÄl namo nuosavybÄs, labiau tikÄtina, atitiko apeliantÄs ir kitų Å¡ių santykių dalyvių valiÄ bei, neabejotina, atitiko tuometinius jos interesus, o tai, kad apeliantÄs valia ir situacijos vertinimas po sÅ«naus mirties pakito, nesudaro pagrindo panaikinti sandorį bei nuosavybÄs teisÄs liudijimÄ ar pripažinti apeliantÄ turto savininke. Pirmosios instancijos teismas ginÄÄ iÅ¡sprendÄ teisingai, priÄmÄ teisÄtÄ ir pagrįstÄ spendimÄ .
DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinÄjant pirmosios instancijos teisme 46. ApeliantÄ nesutinka ir su ta teismo sprendimo dalimi, kuria iÅ¡ jos atsakovei notarei V. J. yra priteistas 1 036,55 Eur, o treÄiajam asmeniui AIG Europe Limited (Finland Branch) â 840 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinÄjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimas. Pasak apeliantÄs, dÄl atsakovų neteisÄtų veiksmų ji buvo priversta kreiptis į teismÄ , todÄl jai, o ne atsakovei ir treÄiajam asmeniui atlygintinos Å¡ios iÅ¡laidos.
47. BendrÄ sias bylinÄjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalį, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinÄjimosi iÅ¡laidų mokÄjimo į valstybÄs biudžetÄ , kitaip tariant, taikomas principas âpralaimÄjÄs mokaâ. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinÄjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dÄl kurių susidarÄ bylinÄjimosi iÅ¡laidos; Å¡alies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sÄ Å¾iningai naudojosi procesinÄmis teisÄmis ir sÄ Å¾iningai atliko procesines pareigas.
48. NagrinÄjamu atveju apeliantÄs ieÅ¡kinys atmestas visa apimtimi, o byla iÅ¡sprÄsta atsakovų ir treÄiojo asmens AIG Europe Limited (Finland Branch), kuris yra apdraudÄs notarÄs civilinÄ atsakomybÄ, naudai, taigi jų pareiga atsakyti pagal ieÅ¡kinį nenustatyta. Piktnaudžiavimo procesinÄmis teisÄmis taip pat nenustatyta. BylinÄjimosi iÅ¡laidas Å¡ie dalyvaujantys byloje asmenys patyrÄ dÄl apeliantÄs inicijuotos bylos proceso. Atitinkamai nÄra jokio pagrindo paneigti atsakovų ar treÄiojo asmens teisÄ Ä¯ bylinÄjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad praÅ¡ymus dÄl patirtų bylinÄjimosi iÅ¡laidų kompensavimo pareiÅ¡kÄ bylos dalyviai turi teisÄ Ä¯ jų atlyginimÄ . Taigi ir Å¡i pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista. DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinÄs instancijos teisme 49. ApeliantÄ nepateikÄ turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas apeliacinÄs instancijos teisme patvirtinanÄių įrodymų, be to, jos apeliacinis skundas nÄra tenkinamas, todÄl jos bylinÄjimosi iÅ¡laidų kompensavimo klausimas nekyla (CPK 93 straipsnis).
ApeliantÄ sumokÄjo tik dalį įstatyme numatyto dydžio žyminio mokesÄio (200 Eur), nes pirmosios instancijos teismas 2019 m. liepos 19 d. nutartimi (t. 2, b. l. 151-152) jÄ atleido nuo likusios dalies (1 331,28 Eur) mokÄjimo. Kadangi apeliantÄ atleista nuo likusios dalies žyminio mokesÄio sumokÄjimo, o kitiems asmenims pareiga jį mokÄti neatsiranda, žyminio mokesÄio priteisimo valstybei klausimas taip pat nesprendžiamas.
50. TreÄiasis asmuo AIG Europe Limited (Finland Branch) praÅ¡o priteisti jam 315 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidas, patirtas rengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , pateikÄ ir iÅ¡laidas pagrindžianÄius įrodymus (t. 2, b. l. 174-176). TreÄiojo asmens praÅ¡omų priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidų suma nevirÅ¡ija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dÄl civilinÄse bylose priteistino užmokesÄio už advokato ar advokato padÄjÄjo teikiamÄ teisinÄ pagalbÄ (paslaugas) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ dydžio (1 289 Eur x 1,3).
Taigi ir Å¡ios treÄiojo asmens AIG Europe Limited (Finland Branch) iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ pralaimÄjusios apeliacinį procesÄ Å¡alies, t. y. apeliantÄs (CPK 98 straipsnis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : PanevÄžio apygardos teismo 2019 m. birželio 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovÄs G. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) treÄiajam asmeniui AIG Europe Limited (Finland Branch) (juridinio asmens kodas FI24885827) 315 Eur (trijų Å¡imtų penkiolikos eurų) bylinÄjimosi iÅ¡laidas, patirtas bylÄ nagrinÄjant apeliacinÄs instancijos teisme.
TeisÄjos Dalia KaÄinskienÄ AgnÄ TikniÅ«tÄ Egidija TamoÅ¡iÅ«nienÄ