Legislator Case Law & Legislation
2fd02f64-41c7-450e-8aa1-b2fc5dd307f9 AI generated

2fd02f64-41c7-450e-8aa1-b2fc5dd307f9 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 2fd02f64-41c7-450e-8aa1-b2fc5dd307f9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-304-278/2019 pagal ieÅ¡kovės G. J. ieÅ¡kinį atsakovams E. J., Panevėžio miesto 5-ojo notarų biuro notarei V. J., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl nuosavybės teisių pripažinimo, sandorių panaikinimo, tretieji asmenys V. M., AIG Europe Limited (Finland Branch). Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė G. J. 2018 m. gruodžio 21 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį 2019 m. vasario 4 d. patikslinusi (t. 1, b. l. 4-9, 167-173) prašė: 1.1. pripažinti ieÅ¡kovės asmenine nuosavybe pastatÄ â€“gyvenamÄ jį namÄ , pastatÄ â€“garaÅ¾Ä , vandentiekio tinklus, nuotekų valymo Å¡alinimo tinklus, esančius adresu (duomenys neskelbtini); 1.2. pripažinti niekine nuo sudarymo momento 1994 m. gruodžio 28 d.

Legislator headnote

AI generated

2fd02f64-41c7-450e-8aa1-b2fc5dd307f9 · Lietuvos apeliacinis teismas: Teismas sprendime akcentavo ir tokį nenuginčytÄ faktÄ , kad žemės sklypas nebuvo suteiktas nei ieÅ¡kovei, nei jos vyrui A. J.. Be to, įvertinęs ir tokias aplinkybes, kad Vykdomojo komiteto 1988 m. rugsėjo 26 d. sprendimas Nr. 239 suteikti žemės sklypÄ statyboms bÅ«tent V. J. taip pat nebuvo ginčijamas, o 1994 m. gruodžio 28 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta sÅ«naus V. J. vardu tėvams (taigi ir ieÅ¡kovei) neabejotinai žinant apie tokio sandorio sudarymÄ ir tam neprieÅ¡taraujant net ir po to, kai pasikeitė teisinis reguliavimas, teismas nesutiko su ieÅ¡kovės pozicija, jog buvo sudarytas apsimestinis žemės pirkimo–pardavimo sandoris.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. 2A-432-464/2020 Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00320-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.4; 2.4.2.1; 2.6.11.6 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 30 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės ir Agnės TikniÅ«tės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės G.

J. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-304-278/2019 pagal ieÅ¡kovės G. J. ieÅ¡kinį atsakovams E. J., Panevėžio miesto 5-ojo notarų biuro notarei V. J., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl nuosavybės teisių pripažinimo, sandorių panaikinimo, tretieji asmenys V. M., AIG Europe Limited (Finland Branch). Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė G. J. 2018 m. gruodžio 21 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį 2019 m. vasario 4 d. patikslinusi (t. 1, b. l. 4-9, 167-173) prašė: 1.1. pripažinti ieÅ¡kovės asmenine nuosavybe pastatÄ â€“gyvenamÄ jį namÄ , pastatÄ â€“garaÅ¾Ä , vandentiekio tinklus, nuotekų valymo Å¡alinimo tinklus, esančius adresu (duomenys neskelbtini); 1.2. pripažinti niekine nuo sudarymo momento 1994 m. gruodžio 28 d.

žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį; 1.3. panaikinti atsakovės notarės V. J. 2018 m. lapkričio 19 d. atsakovei E. J. iÅ¡duotÄ nuosavybės teisės liudijimÄ Nr. 8811; 1.4. priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad su sutuoktiniu A. J. 1988 m. nusprendė statyti namÄ , tačiau pagal tuometinę santvarkÄ ir teisinį reguliavimÄ jie negalėjo pretenduoti į žemės sklypÄ , kadangi turėjo kitÄ gyvenamÄ jį bÅ«stÄ â€“ 3 kambarių butÄ (duomenys neskelbtini) mieste. Todėl sutuoktiniai susitarė, kad jų sÅ«nus V. J., atitikęs visus reikalavimus (neturėjęs nuosavo bÅ«sto), kreipsis dėl žemės sklypo namo statybai skyrimo. V. J. praÅ¡ymas buvo patenkintas ir 1988 m. rugsėjo 26 d. jam buvo paskirtas žemės sklypas individualaus namo statybai, o 1994 m. gruodžio 28 d.

V. J. vardu sudaryta ir Å¡io žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, kuria lengvatinėmis sÄ lygomis buvo iÅ¡pirktas turtas su namų valda. Pasak ieÅ¡kovės, statybos darbai buvo pradėti 1989 m. vasarÄ , o faktiÅ¡kai užbaigti 1992 m., tačiau namo nepavyko iÅ¡ karto pripažinti tinkamu naudoti dėl kai kurių sprendinių neatitikimo prieÅ¡gaisrinės saugos taisyklėms, jo dokumentai baigti tvarkyti tik 2011 m.

3. IeÅ¡kovės teigimu, visi statybos darbai buvo atliekami iÅ¡ jos ir jos sutuoktinio santaupų, todėl bÅ«tent jie ir buvę faktiniais tiek žemės sklypo, tiek namo savininkais. Ä® pastatytÄ namÄ ieÅ¡kovė persikėlusi gyventi 1998 m., jau po sutuoktino A. J. mirties 1997 m., o kartu su ja persikėlė ir jų sÅ«nus V. J.. Å is 2000 m. susituokė su atsakove E. J. ir iÅ¡ ginčo namo iÅ¡sikėlė. Pablogėjus sÅ«naus sveikatai, sÅ«naus Å¡eima 2008 m. grįžo gyventi į ginčo namÄ ir apsigyveno antrajame namo aukÅ¡te. Dar labiau pablogėjus sÅ«naus sveikatai, sÅ«nus apsigyveno kartu su ieÅ¡kove pirmajame namo aukÅ¡te. Po sÅ«naus V. J. mirties 2018 m. rugpjūčio 2 d., ½, ginčo turto paveldėjo atsakovė E. J., nors tam, ieÅ¡kovės nuomone, nebuvo jokio pagrindo.

4. IeÅ¡kovės įsitikinimu, tiek statiniai, tiek ir žemės sklypas pripažintini jos asmenine nuosavybe, juolab kad visÄ turtÄ , sukurtÄ ieÅ¡kovės ir jos sutuoktinio asmeninėmis lėšomis, po sutuoktinio A. J. mirties 1997 m. rugpjūčio 7 d. taip pat paveldėjo bÅ«tent ieÅ¡kovė, o ne jų sÅ«nus V. J.. Be to, žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis yra niekinis ir apsimestinis sandoris, kaip sudarytas su asmeniu nesančiu statinių savininku. Notarės V. J. 2018 m. lapkričio 19 d. atsakovei E. J. iÅ¡duotas nuosavybės teisės liudijimas į ginčo turtÄ naikintinas, kadangi jis iÅ¡duotas klaidingų faktinių aplinkybių pagrindu – nepagrįstai konstatavus, kad turtas yra bendroji jungtinė atsakovės E. J. ir velionio V.

J. nuosavybė, kadangi jis priklauso ieÅ¡kovei. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. birželio 17 d. sprendimu (t. 2, b. l. 131-136) ieÅ¡kovės G. J. ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei Panevėžio miesto 5-ojo notarų biuro notarei V. J. 1 036,55 Eur, o trečiajam asmeniui AIG Europe Limited (Finland Branch) – 840 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , taip pat priteisė valstybei 19,72 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidas.

6. Teismas iÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatė, kad Panevėžio m. LDT Vykdomojo komiteto 1988 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. 239 V. J. mÅ«rinio gyvenamojo namo statybai buvo suteiktas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), o 1988 m. gruodžio 28 d. iÅ¡duotas leidimas Nr. 135 vykdyti jame individualiÄ statybÄ . V. J. Panevėžio miesto valdybos 1992 m. liepos 27 d. potvarkio Nr. 389v ir 1992 m. rugpjūčio 12 d. patvirtinto įkainojimo akto Nr. 1742 pagrindu 1994 m. gruodžio 28 d. valstybės vienkartinėmis iÅ¡mokomis bei tikslinėmis kompensacijomis už 33,41 Lt jam skirtÄ Å¾emės sklypÄ Ä¯sigijo nuosavybės teise, sudarydamas Å¡io žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. P27/94-0933. IÅ¡ Valstybės įmonės Registrų centro duomenų teismas nustatė, kad V. J. vardu gyvenamasis namas ir kiti statiniai įregistruoti 2011 m. spalio 25 d.

7. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės G. J. reikalavimai pripažinti ginčo objektu tapusį turtÄ (namÄ ) asmenine ieÅ¡kovės nuosavybe, o ginčijamÄ Å¾emės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį apsimestine, sudaryta su asmeniu, nesančiu statinių savininku, yra nepagrįsti. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovė byloje neįrodė ir net neįrodinėjo tokio buvusio jos pačios, A. J. ir judviejų sÅ«naus V. J. susitarimo, kad 1988 m. rugsėjo 26 d. sprendimu jų sÅ«nui V.

J. suteiktas žemės sklypas faktiÅ¡kai taps jo tėvų nuosavybe. Pažymėjo, kad V. J. 1994 m. gruodžio 28 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu nuosavybėn įgijus ginčo žemės sklypÄ , nei pati ieÅ¡kovė, nei jos sutuoktinis nereikalavo jiems šį sklypÄ parduoti, dovanoti ar kitu bÅ«du perleisti nuosavybės teises į jį, nors nuosavybės ribojimo draudimai, dėl kurių, kaip teigė ieÅ¡kovė, sutuoktiniams ir reikėjo atlikti atitinkamus veiksmus jų sÅ«naus V. J. vardu, jau 1991 m. liepos 30 d.

įstatymu Nr. I-1634 buvo panaikinti.

8. Teismas sprendime akcentavo ir tokį nenuginčytÄ faktÄ , kad žemės sklypas nebuvo suteiktas nei ieÅ¡kovei, nei jos vyrui A. J.. Be to, įvertinęs ir tokias aplinkybes, kad Vykdomojo komiteto 1988 m. rugsėjo 26 d. sprendimas Nr. 239 suteikti žemės sklypÄ statyboms bÅ«tent V. J. taip pat nebuvo ginčijamas, o 1994 m. gruodžio 28 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta sÅ«naus V. J. vardu tėvams (taigi ir ieÅ¡kovei) neabejotinai žinant apie tokio sandorio sudarymÄ ir tam neprieÅ¡taraujant net ir po to, kai pasikeitė teisinis reguliavimas, teismas nesutiko su ieÅ¡kovės pozicija, jog buvo sudarytas apsimestinis žemės pirkimo–pardavimo sandoris.

9. Teismas nenustatė pagrindo ir tokiai iÅ¡vadai padaryti, kad ginčo namas buvo statomas iÅ¡imtinai tik ieÅ¡kovės ir jos sutuoktinio asmeninėmis lėšomis bei pastangomis. Viena vertus, Å¡iuo aspektu teismas atsižvelgė į liudytojais apklaustų asmenų paaiÅ¡kinimus, nurodžiusius, kad, aplinkinių namų gyventojų įsitikinimu, namo savininkais buvo ieÅ¡kovė ir jos sutuoktinis, taip pat į raÅ¡ytinius įrodymus (medžiagų pirkimo kvitus, transporto važtaraščius ir kt.), iÅ¡ kurių nustatė, kad 1989-1992 metais A. J. (ieÅ¡kovės sutuoktinis) pirko pamatų blokus, betono skiedinį, cementÄ , medžio plokÅ¡tes, plytas, skardÄ ir kt. medžiagas, mokėjo už transportÄ .

10. Kita vertus, dalis pateiktų į bylÄ kvitų leido teismui įsitikinti, kad statybines medžiagas pirko ir V. J., be to, jis dalyvavo ir namo statybose. Å iame kontekste teismas pažymėjo, kad V. J. finansinį pajėgumÄ vykdyti statybos darbus, be kita ko, patvirtina ir tai, kad jis nuo 1988 m. vasario 1 d. iki 1990 m. spalio 31 d. dirbo Panevėžio statybos tresto mechanizacijos valdyboje Nr. 1, vėliau vykdė individualiÄ veiklÄ ir gavo pajamas.

11. Teismas svarbia pripažino dar ir tokiÄ aplinkybę, kad V. J. ir jo tėvai sudarė vienÄ Å¡eimÄ , todėl, teismo vertinimu, neatmestina, kad tėvai siekė padėti sÅ«nui greičiau pasistatyti ir įrengti namÄ , galimai ir patys planavo ateityje gyventi kartu su sÅ«numi. TÄ ieÅ¡kovė vėliau ir padarė, įsikėlusi kartu su sÅ«numi gyventi į ginčo namÄ .

12. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Å¡ioje byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , padarė tokiÄ iÅ¡vadÄ , kad vien nustatyto ieÅ¡kovės G. J. ir jos sutuoktinio A. J. prisidėjimo asmeninėmis lėšomis prie gyvenamojo namo statybos fakto nepakanka pripažinti, kad ginčo statiniai yra asmeninė ieÅ¡kovės nuosavybė. Å iÄ iÅ¡vadÄ teismas papildomai grindė ir ieÅ¡kovės sÅ«naus V. J. atliktais, kaip Å¡io turto savininko, disponavimo turtu veiksmais, testamentu jam priklausantį turtÄ palikus seseriai V. M., kuri 2018 m. gruodžio 21 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų teismui pateiktame ieÅ¡kinyje (civilinė byla Nr. 2-934-812/2019) taip pat yra nurodžiusi, kad žemės sklypas ir statiniai yra asmeninė V. J. nuosavybė.

13. Konstatavęs, kad nėra pagrindo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį pripažinti apsimestiniu sandoriu, o ieÅ¡kovę pripažinti ginčo turto (namo) savininke, taip pat ieÅ¡kovė nėra mirusio sÅ«naus V. J. turto paveldėtoja, teismas padarė dar ir tokiÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė neturi reikalavimo teisės ginčyti E. J. iÅ¡duotÄ nuosavybės teisės liudijimÄ . Todėl ir šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ teismas atmetė.

14. Teismas, be kita ko, netenkino ir atsakovės E. J. praÅ¡ymo taikyti ieÅ¡kinio senatį ir ieÅ¡kinio reikalavimus atmesti dar ir Å¡iuo savarankiÅ¡ku pagrindu, pripažinęs, kad tik atsakovei E. J. pareikalavus iÅ¡sikelti iÅ¡ užimamų patalpų gyvenamajame name ieÅ¡kovei tapo žinoma apie pažeistas jos teises (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.127 straipsnis). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 15. IeÅ¡kovė G. J. apeliaciniame skunde (t. 2, b. l. 139-146) praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 17 d. sprendimÄ ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 15.1. Teismas nepagrįstai nevertino ir nenustatė statybos pabaigos momento. Statybos darbai buvo baigti 1992 m., t. y. likus 8 metams iki atsakovės E. J. ir ieÅ¡kovės sÅ«naus V. J. santuokos, todėl turtas nebuvo įgytas santuokos metu. 15.2. Teismas, nustatęs, kad ieÅ¡kovė su sutuoktiniu neturėjo teisės gauti žemės sklypo, privalėjo įvertinti ir tai, ar tokiÄ teisę turėjo jų sÅ«nus V. J.. Teismas netyrė ir nevertino tokių faktinių aplinkybių, kad V.

J. iÅ¡ ieÅ¡kovų buto buvo fiktyviai perraÅ¡ytas į bendrabutį, tokiu bÅ«du dirbtinai sukuriant sÄ lygas žemės sklypui gauti. Nevertindamas aptartų faktinių aplinkybių, teismas suteikė nepagrįstÄ pranaÅ¡umÄ atsakovei. 15.3. Teismas, taikydamas 1964 m. CK normas, nesilaikė jokių įstatymo aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklių, todėl bylÄ iÅ¡sprendė neteisingai. 1964 m. CK 110, 112, 113 straipsniuose buvo reglamentuojami santykiai, nustatantys, kad kartu gyvenantys sutuoktiniai ir nepilnamečiai vaikai gali turėti tik vienÄ gyvenamÄ jį namÄ ar jo dalį (CK 110 straipsnis), kad kai kartu gyvenantys sutuoktiniai ir jų nepilnamečiai vaikai paveldėjimo, dovanojimo ar santuokos bÅ«du įsigyja kitÄ namÄ ar jo dalį, pasirinktinai vienÄ iÅ¡ jų metų bėgyje privalo perleisti (CK 112 straipsnis), tÄ patį privalu buvo atlikti ir kartu turint nuosavybės teise kooperatinį butÄ ir namÄ (CK 113 straipsnis).

Šiuo atveju nėra nepilnamečių vaikų, kitas gyvenamasis namas nėra gaunamas paveldėjimo, dovanojimo ar santuokos sudarymu, bet naujai pastatomas, t. y. pirmosios institucijos teismas minėtomis materialinės teisės normomis kvalifikavo faktinius santykius, kurių šios normos iš viso nereglamentavo, taigi vien šiuo pagrindu sprendimas naikintinas. 15.4. Ginčo sandorio tikrosiomis šalimis buvo ieškovė ir jos velionis vyras A. J., kurie statytiniu pasirinko sūnų V. J.. Atsakovė E. J. nepateikė nei vieno argumento ar įrodymo, patvirtinančio, kad A.

J. Å¡iuose sandoriuose buvo tikroji sandorio Å¡alis, o ne statytinis, kad jis bÅ«tų finansiÅ¡kai prisidėjęs prie statybos darbų, kad elgėsi kaip savininkas, priimdamas esminius sprendimus. 15.5. Teismo iÅ¡vada, esÄ ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kad žemės sklypas buvo nupirktas ne sÅ«naus, o tėvų lėšomis, t. y. kad nuosavybės teisiniams santykiams atsirasti yra svarbu ir už kieno pinigus įsigytas daiktas, nemotyvuota (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 dalis).

Teismas nenurodė, kokie įrodymai patvirtina ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , o kokie paneigia, kodėl vieniems įrodymams suteikiamas prioritetas kitų atžvilgiu (CPK 270 straipsnio 4 dalies 2, 3, 4 punktai). 15.6. Analizuodamas statybinių medžiagų įsigijimo dokumentus bei jų turinį, teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad beveik visus juos pateikė ieÅ¡kovė, o tokio pobÅ«džio dokumentus paprastai turi tik savininkas. Be to, teismas nevertino ir argumentų, kad įsigyti statybines medžiagas pagal paskyras galėjo tik tas, kam jos iÅ¡duotos, todėl ieÅ¡kovės sutuoktinis visur veždavosi ir sÅ«nų, kuris ant jų pasiraÅ¡ydavo. 15.7.

Tai, kad tariamai sÅ«nus vykdė individualiÄ veiklÄ ir iÅ¡ jos gaudavo pajamas, yra atsakovės E. J. iÅ¡galvota aplinkybė. Teismas netyrė nei kokia tai veikla, nei kokios pajamos gautos, nei kur realizuota produkcija. Aplinkybė, kad ieÅ¡kovė su sutuoktiniu statė gyvenamÄ jį namÄ siekdami padėti sÅ«nui greičiau ji pasistatyti ir vėliau apsigyventi, yra sugalvota paties teismo. 15.8. Teismo iÅ¡vada, kad buvo pakankamai laiko turtui perraÅ¡yti, dokumentams susitvarkyti, yra teisiÅ¡kai ydinga. Tokiu bÅ«du teismas siÅ«lo visus apsimestinius sandorius keisti kitais apsimestiniais sandoriais. 15.9.

Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas, nepagrįstai priteisė jas iÅ¡ ieÅ¡kovės, nors bÅ«tent dėl prieÅ¡ingos Å¡alies neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovė buvo priversta kreiptis į teismÄ . 15.10. Kadangi atsakovė neatvyko į teismo posėdį, teismas privalėjo priimti sprendimÄ jai už akių, tačiau nepagrįstai tokio ieÅ¡kovės praÅ¡ymo nesprendė.

16. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ (t. 2, b. l. 161-162) praÅ¡o jo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai: 16.1. IeÅ¡kovė niekuomet nuosavybės teise nevaldė ginčo turto, žemės sklypas suformuotas 2008 m. balandžio 25 d., atliekant kadastrinius matavimus ir įregistruotas mirusiojo V. J. vardu. 16.2. Žemės pirkimo–pardavimo sutartis yra teisėta, galiojanti, sudaryta nepažeidžiant galiojusių įstatymų.

17. Atsakovė notarė V. J. ir trečiasis asmuo AIG Europe Limited (Finland Branch) atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ (t. 2, b. l. 167-168) praÅ¡o Å¡io skundo netenkinti, priteisti jiems bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai: 17.1. Teismas pagrįstai nusprendė, kad ieÅ¡kovė neturi reikalavimo teisės ginčyti atsakovei E. J. iÅ¡duotÄ nuosavybės teisės liudijimÄ . 17.2. IeÅ¡kovė, nesutikdama su bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymu, jokių konkrečių argumentų nenurodė, todėl ir Å¡i teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Dėl apsimestinio sandorio 18. Apeliantė savo ieškiniu siekė teismo patvirtinimo, kad jos velionis sūnus V. J. (netikras pirkėjas) su valstybės institucija (Panevėžio miesto valdybos žemėtvarkos tarnyba) sudarė apsimestinį sandorį – 1994 m. gruodžio 28 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, kuria jam asmeninėn nuosavybėn buvo parduotas 600 kv. m ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), siekdama šios sutarties pripažinimo negaliojančia.

Ä®rodinėdama, kad tikrÄ ja Å¡io sandorio Å¡alimi, taip pat tikrÄ ja jame pastatyto namo savininke buvo ji pati bei jos velionis sutuoktinis A. J., apeliantė tvirtina, kad ji, kaip mirusio sutuoktinio įpėdinė, yra ir jam priklausiusios turto dalies, esančios ginčo žemės sklype, savininke.

19. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčo žemės pirkimo–pardavimo sandorio teisėtumÄ , atsižvelgdamas į jo sudarymo datÄ , įvertino pagal tuo metu galiojusio 1964 m. CK nuostatas. Kadangi 2000 m. CK 1.78–1.96 straipsniuose nustatytos normos dėl sandorių negaliojimo taikomos tiems sandoriams, kurie sudaromi Å¡iam kodeksui įsigaliojus, sprendžiant dėl 1994 m. sudarytos žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties galiojimo aktualios bÅ«tent tuo metu galiojusio 1964 m. CK normos, nustatančios sandorių negaliojimo atvejus ir jų pripažinimo negaliojančiais tvarkÄ . 20. 1964 m.

CK 52 straipsnyje, reglamentuojančio apsimestino sandorio negaliojimÄ , buvo nurodyta, kad jei sandoris sudarytas siekiant pridengti kitÄ sandorį, taikomos taisyklės, liečiančios tÄ sandorį, kurį Å¡alys iÅ¡ tikrųjų turėjo galvoje. Apsimestinės gali bÅ«ti konkrečios sandorio dalys (sÄ lygos), taip pat apsimestiniu laikomas sandoris, sudaromas ne su tikrÄ ja sandorio Å¡alimi, o su statytiniu, ir teisių bei pareigų pagal tokį sandorį įgyja kitas asmuo (tikroji sandorio Å¡alis). BÅ«tent Å¡iuo pagrindu apeliantė prašė ginčijamÄ Å¾emės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį pripažinti negaliojančiu.

Pažymėtina, kad analogiška nuostata bei tokio sandorio negaliojimo padariniai buvo įtvirtinti ir nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK 1.87 straipsnio 1 dalyje. Kadangi įstatymų leidėjo pozicija dėl apsimestino sandorio 2000 m. CK nepakito, lyginant su buvusia 1964 m. CK, teisėjų kolegija, spręsdama dėl apeliantės ginčijamo sandorio teisėtumo, atsižvelgia ir į kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl CK 1.87 straipsnio 1 dalies pateiktus išaiškinimus.

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad apsimestinio sandorio atveju iÅ¡ esmės yra sudaromi du sandoriai – apsimestinis (pridengiantis), kuris negalioja nuo sandorio sudarymo momento, ir tikrasis (pridengiamasis), kuris vertinamas pagal tikrÄ jÄ , o ne pagal iÅ¡oriÅ¡kai iÅ¡reikÅ¡tÄ jį sudariusių asmenų valiÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-438/2002). Taip pat Å¡io teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad sandoris, sudarytas ne su tikrÄ ja sandorio Å¡alimi, bet su jos statytiniu, yra apsimestinis.

Tokį sandorį sudariusių Å¡alių valia, iÅ¡reikÅ¡ta iÅ¡orine forma, neatitinka Å¡alių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu buvo ketinimas sudaryti sandorį, pridengiantį tikrÄ jÄ sandorio Å¡alį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio Å¡aliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1351/2001; 2002 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2002; 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2006; 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228//2009; 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2011).

22. Kita vertus, aplinkybę, kad sandoris yra apsimestinis (Å¡iuo atveju – sudarytas ne to asmens, kuris nurodytas kaip sandorio Å¡alis), reikia įrodyti. Pareiga įrodyti aplinkybę, kad faktiÅ¡kai sandorį sudarė kitas asmuo nei tas, kuris nurodytas kaip sandorio Å¡alis, turi asmuo, ginčijantis sandorį kaip apsimestinį. Pažymėtina ir tai, kad siekiant pripažinti sandorį apsimestiniu bÅ«tina nustatyti bÅ«tent pačių sandorio Å¡alių, o ne trečiųjų asmenų valiÄ ir ketinimus pridengti vienÄ sandorį kitu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-445/2001).

23. Apeliantė viso bylos proceso metu įrodinėjo tai, kad dėl 1988 metais Lietuvoje galiojusios santvarkos ir tuometinio teisinio reguliavimo ji su sutuoktiniu neturėjo teisėto pagrindo gauti iÅ¡ valstybės žemės sklypo namo statyboms, kadangi jų Å¡eima turėjo kitÄ nuosavÄ gyvenamÄ jį bÅ«stÄ â€“ trijų kambarių kooperatinį butÄ Panevėžyje. Dėl Å¡ios priežasties į VykdomÄ jį komitetÄ dėl žemės sklypo individualaus namo statybai gavimo kreipėsi jos sÅ«nus V. J., o namo statybos turėjo bÅ«ti (ir buvo) finansuojamos apeliantės bei jos sutuoktinio A. J. lėšomis. Apeliantės įsitikinimu, tokių jos teiginių dėl buvusio Å¡eimos susitarimo pakako teismo iÅ¡vadai dėl ginčo sandorio apsimestinumo padaryti.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia apeliantės pozicija aiÅ¡kiai stokoja pagrįstumo. Nagrinėjamoje byloje kilusiam Å¡alių ginčui teisingai iÅ¡spręsti svarbi yra aplinkybė, susijusi su tikrosios sandorius sudariusių asmenų valios dėl sutarties Å¡alies identifikavimu, o ne statybos finansavimo Å¡altinio nustatymas. GinčijamÄ sandorį sudariusios vienos iÅ¡ Å¡alių, t. y. valstybės institucijos, teisių ir pareigų perėmėja atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos nesutinka su apeliantės argumentais dėl antrosios Å¡io 1994 m. gruodžio 28 d. sudaryto sandorio Å¡alies – V.

J. – fiktyvumo ir tvirtina sudariusi teisėtÄ sandorį. Kita Å¡io sandorio Å¡alis (V. J. ) yra mirusi, taigi savo buvimo ar, prieÅ¡ingai, nebuvimo tikrÄ ja sandorio Å¡alimi objektyviai jau negali patvirtinti. Kaip buvo nurodyta Å¡ios nutarties 22 punkte, trečiųjų asmenų ketinimai, susiję su pridengiančio sandorio sudarymu, tokioje situacijoje, kokia yra susiklosčiusi nagrinėjamoje byloje, nėra aktualÅ«s, taigi vien apeliantės, suinteresuoto ginčo su jos marčia E. J. baigtimi asmens, teiginių tikrai nepakanka padaryti iÅ¡vadÄ , kad jos sÅ«nus V.

J. nebuvo ginčo sandorio Å¡alimi ir neturėjo ketinimų įgyti asmeninės nuosavybės teise žemės sklypÄ .

25. PrieÅ¡ingai, toks byloje nustatytas ir pirmosios instancijos teismo teisingai įvertintas faktas, kad V. J. yra atlikęs ir teisinius turto savininkui tenkančius disponavimo turtu veiksmus – palikęs visÄ jam priklausantį turtÄ testamentu savo seseriai V. M. (t. 1, b. l. 39), o ne savo motinai, apeliantei G. J., kuri tvirtina esanti tikrÄ ja ginčo objektu tapusio turto savininke, taip pat neleidžia spręsti, kad V. J. tebuvo apeliantės statytinis žemės sklypo pirkimo–pardavimo teisiniuose santykiuose. Pažymėtina, kad jeigu bÅ«tų kitaip, V. J., labiau tikėtina, testamentÄ bÅ«tų sudaręs apeliantės, su kuria kartu ir gyveno, naudai.

26. Kitokio vertinimo dėl tikrosios sandorio Å¡alies ir sutarties Å¡alių tikrųjų ketinimų (CPK 6.193 straipsnis), nei padarė pirmosios instancijos teismas, nesuponuoja ir Å¡io sandorio sudarymo aplinkybės. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, Panevėžio miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomasis komitetas 1988 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. 239 bÅ«tent V. J. suteikė sklypÄ (duomenys neskelbtini), mÅ«rinio gyvenamojo namo statybai (t. 1, b. l. 18). IÅ¡ prie civilinės bylos pridėtos Panevėžio apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tarnybos departamento Panevėžio miesto žemėtvarkos skyriaus bylos Nr. 8360 nustatyta, kad V.

J. 1992 m. balandžio 14 d. kreipėsi su praÅ¡ymu parduoti jam ginčo žemės sklypÄ , Å¡is praÅ¡ymas buvo patenkintas ir žemės sklypo įkainojimo aktu, kurį yra pasirašęs ir V. J., nustatyta įgyjamo žemės sklypo kaina, o 1992 m. rugpjūčio 12 d. jam buvo parengtas mokėjimo praneÅ¡imas, kuriame nurodoma sumokėti už žemės sklypÄ investiciniais čekiais iÅ¡ V. J. investicinės sÄ skaitos Nr. I-1333 žemės sklypo kainÄ (3341 rb). Žemės sklypo pirkimo–pardavimo 1994 m. gruodžio 28 d. sutarties turinys leidžia įsitikinti, kad ekvivalentu litais – 33,41 Lt kainÄ V.

J. sumokėjo jam skirtomis valstybinėmis vienkartinėmis iÅ¡mokomis bei tikslinėmis kompensacijomis iÅ¡ jam priklausančios investicinės sÄ skaitos.

27. Apeliantė neneigia, kad visus Å¡iuos veiksmus, susijusius su žemės sklypo paskyrimu, o vėliau ir jo iÅ¡pirkimu, atliko ne ji ar jos sutuoktinis, o judviejų sÅ«nus V. J., taip pat pripažįsta ir tokį faktÄ , kad abu sutuoktiniai siekė, jog Å¡io turto savininku taptų bÅ«tent jų sÅ«nus, taip pat pripažįsta, kad pagal galiojusį teisinį reglamentavimÄ nebÅ«tų galėjusi įgyti nuosavybėn žemės dar vieno nuosavybės teisės objekto (sklypo gyvenamojo namo statyboms ir gyvenamojo namo). Pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, tinkamai taikė teisės normas ir teisingai jas aiÅ¡kino, sprendime nurodęs, kad galioję įstatymai (1964 m. CK 110, 112, 113 straipsniais) neleidžia sutikti su apeliantės pozicija, kad ji su A. J. buvo tikrieji žemės sklypo ir gyvenamojo namo savininkai, o jų sÅ«nus buvęs tik statytinis – įstatymas tuo metu tiesiogiai tÄ draudė.

28. Apeliantės sūnaus V. J., kaip žemės sklypo savininko, elgesį patvirtina ne tik pirmiau aptarti jo veiksmais, susiję su pasirengimu sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį bei jos sudarymu, kainos asmeniškai jam skirtomis valstybės tikslinėmis vienkartinėmis išmokomis (investiciniais čekiais) sumokėjimu, bet ir kiti jo veiksmai, tiek naudojantis turtu, tiek ir įgyvendinant kitas turto savininkui tenkančias teises. Po 15 metų nuo ginčo sandorio sudarymo, t. y. 2009 m. liepos 7 d., būtent V.

J. pateikė Panevėžio miesto savivaldybės administracijai praÅ¡ymÄ iÅ¡nuomoti arba parduoti jam su jo namų valda besiribojantį 2 arų žemės sklypÄ , nurodęs, kad Å¡iÄ Å¾emę prižiÅ«ri ir tvarko, taigi jis siekė padidinti savo nuosavybę (iÅ¡pirkti papildomÄ valstybinio žemės sklypo dalį). Pati apeliantė tiek pradiniame, tiek patikslintame ieÅ¡kinyje nurodė, kad 1998 m. su sÅ«numi V. J. persikėlė gyventi į ginčo sklype pastatytÄ namÄ , nurodė, kad ji gyveno pirmajame, o sÅ«nus – antrajame namo aukÅ¡te. 2000 m. sÅ«nus vedė atsakovę E. J. ir iÅ¡ namo iÅ¡sikėlė, tačiau 2008 m. grįžo kartu su žmona ir dviem vaikais.

Pasak apeliantės, jos sūnus V. J. name gyveno iki savo mirties, t. y. iki 2018 m. rugpjūčio 2 d.

29. Tai, kad tiek apeliantė, tiek ir pats V. J. laikė jį ginčo turto savininku, patvirtina ir pirmiau jau paminėta aplinkybė, susijusi su 2018 m. kovo 1 d. testamento sudarymu, visÄ jam priklausantį turtÄ paliekant seseriai V. M.. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad be ginčo objektu tapusio žemės sklypo ir namo, taip pat vandentiekio ir nuotekų Å¡alinimo atitinkamų dalių, esančių (duomenys neskelbtini), V. J. bÅ«tų turėjęs dar ir kito registruotino turto, kurį bÅ«tų siekęs palikti testamentu seseriai. Akivaizdu, kad 2018 m. kovo 1 d. testamentÄ jis surašė siekdamas įgyvendinti savininko disponavimo bÅ«tent ginčo turtu teises.

30. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) taip pat matyti, kad nagrinėjamos bylos atsakovė E. J. kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus su ieškiniu dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, įrodinėdama, kad jį sudaręs V. J. nesuprato ir negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės (civilinė byla Nr. e2-1028-902/2019). Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. spalio 3 d. sprendimu, įsiteisėjusiu 2019 m. lapkričio 5 d., šį jos ieškinį atmetė, konstatavęs, kad nėra jokio pagrindo išvadai, jog testatorius V.

J., suraÅ¡ydamas testamentÄ , negalėjo suprasti ar valdyti savo veiksmų. Be kita ko, teismas toje byloje nurodė ir tokias aplinkybes, kad V. J. sprendimÄ suraÅ¡yti testamentÄ sesers naudai lėmė E. J. ketinimai nutraukti su juo santuokÄ , testamentÄ sudarė bijodamas, kad, jam mirus, turtas neatitektų jo žmonai, o mama liktų be nieko, todėl turtÄ paliko seseriai, kuria pasitikėjo ir kuri juo rÅ«pinosi.

31. Vadinasi, kitoje byloje buvo įrodinėjamos prieÅ¡ingos, nei nagrinėjamoje byloje, faktinės aplinkybės, t. y. kad apeliantės sÅ«nus buvo žemės sklypo ir statinių jame savininkas, pats priėmęs atitinkamÄ valinį sprendimÄ dėl jų teisinio likimo (kam turėtų po jo mirties atitekti Å¡is turtas), ir apeliantė, ir tretieji asmenys toje byloje nekvestionavo fakto, kad V. J. ir yra turto savininkas.

32. Nagrinėjamoje byloje apeliantei teko pareiga įrodyti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorio teisinio ydingumo faktÄ , tačiau, kitaip nei ji yra įsitikinusi, aplinkybė, kad Å¡is sandoris buvo sudarytas ne su tikrÄ ja sandorio Å¡alimi, nebuvo įrodyta. Vien apeliantės subjektyvÅ«s vertinimai ir kitiems byloje esantiems įrodymams prieÅ¡taraujantys jos teiginiai aiÅ¡kiai nepakankami padaryti iÅ¡vadai, kad pirmosios instancijos teismas ginÄÄ Å¡ioje bylos dalyje iÅ¡sprendė neteisingai. Dėl nuosavybės teisės į turtÄ pripažinimo 33. Apeliantė nesutinka ir su ta teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas jos ieÅ¡kinio reikalavimas pripažinti nuosavybės teisę į gyvenamÄ jį namÄ , garaÅ¾Ä , vandentiekio ir nuotekų Å¡alinimo tinklus, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimo institutÄ ir įrodymų vertinimo taisykles ir todėl padarė nepagrįstÄ ir neteisingÄ iÅ¡vadÄ dėl tikrojo Å¡ių statinių savininko.

34. Kaip matyti iÅ¡ apeliantės nurodytų pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismams argumentų, nuosavybės teisės turėjimÄ ji sieja iÅ¡ esmės su vienintele aplinkybe – statybos darbų finansavimu, ko, jos įsitikinimu, pakanka, kad ji bÅ«tų pripažinta Å¡io turto savininke. Teisėjų kolegija, nesutikdama ir su tokiais apeliacinio skundo argumentais, visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymai nedraudžia įgyti nekilnojamojo daikto asmeninėn nuosavybėn ir už svetimas, pavyzdžiui, paskolintas, dovanotas ar kitais pagrindais (esant kitiems susitarimams) perduotas pinigines lėšas arba panaudojant perduotas / dovanotas statybines medžiagas, o paskolos davėjas ar dovanotojas savaime netampa sukurto už Å¡ias lėšas turto savininku.

35. Koks buvo apeliantės ir jos sÅ«naus (ar sÅ«naus su tėvais) tikrasis susitarimas, praėjus tiek daug metų nuo organizuotų statybų V. J. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, nustatyti dėl pačios apeliantės pasyvumo, ilgÄ laikÄ nesiimant jokių veiksmų ginti, kaip po sÅ«naus mirties imta teigti, pažeistas savo nuosavybės teises, jau nėra objektyvios galimybės.

36. Taigi teismo nustatyta aplinkybė, kad velionis apeliantės sÅ«nus taip pat prisidėjo prie namo statybų, apeliacinio skundo argumentais nepaneigta. Pati apeliantė nurodė, kad, pasistačius namÄ , Å¡eimos butas atiteko dukrai, o ji su sÅ«numi persikėlė į ginčo namÄ , kuriame vėliau apsigyveno ir sÅ«naus Å¡eima. Todėl labiau tikėtina yra bÅ«tent tai, kad apeliantės ir jos sutuoktino valia buvo užtikrinti savo vaikų materialinį gerbÅ«vį, aprÅ«pinant juos bÅ«stais. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės interpretacijomis skunde, kad pats teismas sugalvojo tokiÄ sandorio sudarymo sÅ«naus vardu priežastį, kaip noras jam materialiai padėti.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ (ar, prieÅ¡ingai, jų nebuvimÄ ) teismas konstatuoja ir tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ / nebuvimÄ ir tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-276-687/2018).

37. Teisėjų kolegija pritaria ir tokiai pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad pagrįstų abejonių apeliantės teiginiais apie buvusiÄ jos valiÄ , Å¡eimos ketinimus ir susitarimus su sÅ«numi kelia ir Å¡ių asmenų faktinis elgesys, nesiimant jokių teisinių veiksmų, sÅ«nui tebesant gyvam, atkurti apeliantės nuosavybės teises, jeigu jų pačių susitarimu ir sprendimu jos buvo pažeistos. Å iame kontekste pažymėtina, kad civilinių teisių gynimo institutas (CK 1.138 straipsnis) yra skirtas sÄ Å¾iningai civilines teises ir pareigas įgyvendinusių asmenų teisių ir interesų gynimui teisme, o asmuo, kuris savo paties valia nesilaiko įstatymų, negali tikėtis tokios pat savo teisių ir interesų apsaugos, kaip sÄ Å¾iningas civilinių teisinių santykių dalyvis (CK 1.137 straipsnio 3 dalis).

Todėl tokie apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, sprendime pasisakydamas apie buvusį pakankamÄ nuo įstatymų pasikeitimo terminÄ perraÅ¡yti turtÄ apeliantei ir sutvarkyti dokumentus esÄ siÅ«lęs visus apsimestinius sandorius keisti kitais apsimestiniais sandoriais, pripažinti deklaratyviais ir visiÅ¡kai nepagrįstais. Pati keliolika metų nesiekusi ginti savo, kaip dabar teigia, pažeistų teisių, nors neabejotinai turėjo ir galėjo tÄ padaryti, apeliantė savo elgesiu patvirtina, kad ji, sÅ«nui esant gyvam, savęs dabar ginčo objektu tapusio turto savininke nelaikė.

38. Apeliacinio skundo argumentai, susiję su statybos darbų pabaiga, pripažinus, kad apeliantė neįrodė savo teisių į turtÄ ir jų pažeidimo, neturi teisinės reikÅ¡mės. Be to, kaip matyti iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«muose yra pradėta civilinė byla Nr. 2-39-400/2020 pagal V. M. ieÅ¡kinį atsakovėms E. J. ir notarei V. J. dėl nuosavybės teisės liudijimo Nr. 8811 pripažinimo negaliojančiu.

Tos bylos nagrinėjimas 2019 m. sausio 16 d. nutartimi buvo sustabdytas iki bus priimtas sprendimas nagrinėjamoje byloje. Toje byloje V. M. savo, kaip V. J. turto paveldėtojos pagal testamentÄ , reikalavimÄ , be kita ko, grindžia ir nagrinėjamoje byloje apeliantės įrodinėtomis aplinkybėmis, susijusios su namo statybos darbų pabaiga ir ginčo turto nuosavybe. Taigi tokios faktinės aplinkybės sudaro kitos bylos nagrinėjimo dalykÄ ir bus įvertintos kitoje byloje. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų 39.

Apeliantės teigimu, skundžiamas teismo sprendimas turėtų bÅ«ti panaikintas dar ir dėl to, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė teismo sprendimo turiniui keliamus privalomus reikalavimus (CPK 270 straipsnio 4 dalis), nes nenagrinėjo reikÅ¡mingų bylai duomenų, nenurodė, kokie bylos duomenys paneigia, kokie patvirtina ieÅ¡kinyje dėstomas aplinkybes, kodėl vieniems įrodymams suteikiamas prioritetas kitų atžvilgiu, taip pat neiÅ¡sprendė jos reikalavimo priimti sprendimÄ už akių, į teismo posėdį neatvykus atsakovei E. J..

40. Reikalavimai pirmosios instancijos teismo sprendimui yra įtvirtinti CPK 270 straipsnyje. Å io straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi bÅ«ti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymų, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Tik tokio turinio teismo sprendimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimÄ (CPK 263 straipsnis).

41. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius bei teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017).

42. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, be to, kitaip nei yra įsitikinusi apeliantė, iÅ¡samiai motyvavo savo sprendimÄ ir nurodė, kodėl atmeta jos ieÅ¡kinį. Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje pasisakyta dėl pareikÅ¡tų ieÅ¡kinio reikalavimų, aptarti įrodymai, kuriuos teisiÅ¡kai įvertinus buvo padarytos atitinkamos iÅ¡vados teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Teismas įvertino byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ , bylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės apklaustų liudytojų parodymus bei ginčo Å¡alių paaiÅ¡kinimus.

43. Pasisakant dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su teismo sprendimo už akių nepriėmimu, pažymėtina, kad pagal CPK 285 straipsnio 1 dalį sprendimas už akių gali bÅ«ti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamÄ jį ar teismo posėdį viena iÅ¡ Å¡alių, kuriai tinkamai praneÅ¡ta apie posėdžio laikÄ ir vietÄ , ir iÅ¡ jos negautas praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ jai nedalyvaujant, o atvykusi Å¡alis praÅ¡o priimti sprendimÄ už akių. Tačiau bÅ«tent teismas turi diskrecijos teisę, įvertinęs konkrečios bylos faktines aplinkybes, nuspręsti, kokia forma iÅ¡nagrinėjus bylÄ priimti teismo sprendimÄ â€“ ar tik formaliai įvertinus byloje esančius vienos Å¡alies įrodymus (CPK 285 straipsnio 2 dalis), ar iÅ¡nagrinėjus ginÄÄ pagal bendrÄ sias ginčo teisenos taisykles.

44. Nagrinėjamu atveju ginčas yra sudėtingas dėl tiek faktinių aplinkybių gausos, tiek ir dėl praėjusio ilgo termino nuo byloje ginčijamų teisinių santykių susiklostymo. Atsakovės aktyviai naudojosi joms suteiktomis procesinėmis teisėmis – teikė atsiliepimus į ieÅ¡kinį, paaiÅ¡kinimus teismo posėdžiuose, o neatvyko tik į tÄ teismo posėdį, kuris buvo paskirtas teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti sprendimo, o vėliau bylos nagrinėjimÄ atnaujinus iÅ¡ esmės. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, neįžvelgęs galimybės priimti byloje sprendimo už akių vien atlikto formalaus įrodymų tyrimo pagrindu, jam tenkančia diskrecijos teise pasinaudojo tinkamai.

45. Apibendrindama argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad susiklostę faktiniai bei teisiniai santykiai tiek dėl žemės sklypo, tiek ir dėl namo nuosavybės, labiau tikėtina, atitiko apeliantės ir kitų Å¡ių santykių dalyvių valiÄ bei, neabejotina, atitiko tuometinius jos interesus, o tai, kad apeliantės valia ir situacijos vertinimas po sÅ«naus mirties pakito, nesudaro pagrindo panaikinti sandorį bei nuosavybės teisės liudijimÄ ar pripažinti apeliantę turto savininke. Pirmosios instancijos teismas ginÄÄ iÅ¡sprendė teisingai, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ spendimÄ .

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme 46. Apeliantė nesutinka ir su ta teismo sprendimo dalimi, kuria iÅ¡ jos atsakovei notarei V. J. yra priteistas 1 036,55 Eur, o trečiajam asmeniui AIG Europe Limited (Finland Branch) – 840 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimas. Pasak apeliantės, dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ji buvo priversta kreiptis į teismÄ , todėl jai, o ne atsakovei ir trečiajam asmeniui atlygintinos Å¡ios iÅ¡laidos.

47. BendrÄ sias bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalį, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ , kitaip tariant, taikomas principas „pralaimėjęs moka“. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos; Å¡alies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sÄ Å¾iningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sÄ Å¾iningai atliko procesines pareigas.

48. Nagrinėjamu atveju apeliantės ieÅ¡kinys atmestas visa apimtimi, o byla iÅ¡spręsta atsakovų ir trečiojo asmens AIG Europe Limited (Finland Branch), kuris yra apdraudęs notarės civilinę atsakomybę, naudai, taigi jų pareiga atsakyti pagal ieÅ¡kinį nenustatyta. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis taip pat nenustatyta. Bylinėjimosi iÅ¡laidas Å¡ie dalyvaujantys byloje asmenys patyrė dėl apeliantės inicijuotos bylos proceso. Atitinkamai nėra jokio pagrindo paneigti atsakovų ar trečiojo asmens teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad praÅ¡ymus dėl patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų kompensavimo pareiÅ¡kę bylos dalyviai turi teisę į jų atlyginimÄ . Taigi ir Å¡i pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme 49. Apeliantė nepateikė turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme patvirtinančių įrodymų, be to, jos apeliacinis skundas nėra tenkinamas, todėl jos bylinėjimosi iÅ¡laidų kompensavimo klausimas nekyla (CPK 93 straipsnis).

Apeliantė sumokėjo tik dalį įstatyme numatyto dydžio žyminio mokesčio (200 Eur), nes pirmosios instancijos teismas 2019 m. liepos 19 d. nutartimi (t. 2, b. l. 151-152) jÄ atleido nuo likusios dalies (1 331,28 Eur) mokėjimo. Kadangi apeliantė atleista nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, o kitiems asmenims pareiga jį mokėti neatsiranda, žyminio mokesčio priteisimo valstybei klausimas taip pat nesprendžiamas.

50. Trečiasis asmuo AIG Europe Limited (Finland Branch) praÅ¡o priteisti jam 315 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas rengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , pateikė ir iÅ¡laidas pagrindžiančius įrodymus (t. 2, b. l. 174-176). Trečiojo asmens praÅ¡omų priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų suma nevirÅ¡ija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ dydžio (1 289 Eur x 1,3).

Taigi ir Å¡ios trečiojo asmens AIG Europe Limited (Finland Branch) iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ pralaimėjusios apeliacinį procesÄ Å¡alies, t. y. apeliantės (CPK 98 straipsnis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės G. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui AIG Europe Limited (Finland Branch) (juridinio asmens kodas FI24885827) 315 Eur (trijų Å¡imtų penkiolikos eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Dalia Kačinskienė Agnė Tikniūtė Egidija Tamošiūnienė