2fcf2dfe-7a70-4c84-82bd-30b167fa44c5 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr`Civilinė byla Nr. 2S-639-340/11Teisminio proceso Nr.: 2-01-3-15972-2010-3Procesinio sprendimo kategorija: 110.5; 122.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. birželio 1 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos T. Žukauskienės, kolegijos teisėjų A. Urbanavičienės, A. AuruÅ¡kevičiaus,kolegijos posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo K. R. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal kreditoriaus G.

B. pareiÅ¡kimÄ dėl skolos priteisimo iÅ¡duodant teismo įsakymÄ skolininkui K. R..Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,n u s t a t ė :ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo K. R. 27 970 Lt skolos, 5 procentų procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas: 210 Lt žyminį mokestį bei 200 Lt advokato pagalbai apmokėti. Motyvuodamas didele skolos suma atsakovui kaip fiziniam asmeniui, taip pat prašė areÅ¡tuoti reikalavimo sumai atsakovo turtÄ ar pinigines lėšas, kadangi nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2010-09-20 nutartimi areÅ¡tavo K.

R. kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ 27 970 Lt sumai; Å¡iam turtui nesant ar jo nepakankant – pareikÅ¡to reikalavimo ribose areÅ¡tavo skolininko pinigines lėšas, leidžiant daryti mokėjimus kreditoriui. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad laikinÄ sias apsaugos priemones tikslinga taikyti atsižvelgiant į tai, kad bendra reiÅ¡kiamo reikalavimo suma yra pakankamai didelė, kas pagal susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ laikytina pakankama aplinkybe laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ .

Nustatė, kad pirmiausiai areÅ¡tuojamas skolininko kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas 27 970 Lt sumai, o jam nesant ar nepakankant skolininkui priklausančios piniginės lėšos. Atskiruoju skundu atsakovas praÅ¡o panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010-09-20 nutartį; iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės ir netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Apelianto nuomone, nutartis neteisėta, priimta pažeidžiant procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ .

Nurodo, jog nutartis priimta nesant grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui; nepagrįstai remiantis ieÅ¡kinio reikalavimo suma, kaip sprendimo neįvykdymo rizikos prezumpcija, kadangi teismui nebuvo pateikta jokių duomenų apie apeliantui priklausančio turto kiekį ir vertę; teismas taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones nepraneÅ¡damas apeliantui Å¡ių aplinkybių neiÅ¡siaiÅ¡kino. Nurodo, kad jo turimo turto vertė žymiai virÅ¡ija ieÅ¡kinio sumÄ ir akivaizdžiai užtikrina ieÅ¡kovo reikalavimo galimÄ patenkinimÄ .

Apelianto vertinimu, skundžiama nutartis visiÅ¡kai nemotyvuota, priimta pažeidžiant CPK 145 str. 4 d. 3 p. normas. Nurodo, jog jam nepagrįstai nepraneÅ¡ta apie praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nagrinėjimÄ , nenurodyta, kokios iÅ¡imtinės aplinkybės buvo teisinis pagrindas ginčijamos nutarties priėmimui nepraneÅ¡us apeliantui. Nustatytu terminu atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ negautas.Atskirasis skundas atmetamas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylos bei atskirojo skundo medžiagÄ sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ teisingai įvertino bylos aplinkybes, iÅ¡aiÅ¡kino ir pritaikė šį klausimÄ reglamentuojančias civilinio proceso normas.Vadovaudamasis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Kolegija pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti keliÄ aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ , todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo, kuris gali bÅ«ti palankus ieÅ¡kovui, įvykdymÄ ir taip garantuoti Å¡io sprendimo privalomumÄ . Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik vertina, ar yra tikimybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti.

Taikydamas CPK 145 str. numatytas laikinÄ sias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobÅ«džio grėsmės atsiradimo tikimybė. Kolegija nesutinka su apelianto argumentais, jog nutartis priimta nesant grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui; nepagrįstai remiantis ieÅ¡kinio reikalavimo suma, kaip sprendimo neįvykdymo rizikos prezumpcija, kadangi teismui nebuvo pateikta jokių duomenų apie apeliantui priklausančio turto kiekį ir vertę.Pagal susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp Å¡alių kyla dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ .

Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl 27 970 Lt skolos priteisimo. Tokia reikalavimo suma pagal teismų praktikoje suformuotÄ taisyklę paprastai laikytina didele fiziniam asmeniui ir Å¡i aplinkybė sudaro pagrindÄ preziumuoti, jog didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo bÅ«simo sprendimo neįvykdymo rizikÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad vien didelės reikalavimo sumos prezumpcija nesudaro pagrindo savaime taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – kiekvienÄ kartÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, ar reikalavimo suma yra didelė konkrečiam asmeniui, t. y. ar atsakovo turtinė padėtis yra tokia gera, kad net netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas.

Tačiau, didelės reikalavimo sumos paneigimo prezumpcija tenka atsakovui, kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju apeliantas Å¡ios prezumpcijos nepaneigė; nepateikė pakankamų įrodymų iÅ¡vadai apie gerÄ savo turtinę padėtį (CPK 178 str.). Pateikti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡ai (b.l. 20-24) tik patvirtina, jog nekilnojamajam turtui nuo 2010-09-14, t. y. dar iki skundžiamos nutarties priėmimo, taikytas areÅ¡tas; pateikti duomenys apie Å¡io nekilnojamojo turto vertes (b.l. 25-27) apelianto geros turtinės padėties bÅ«klės nepatvirtina; jokių kitų įrodymų (pvz., Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad asmens turtinę padėtį apibÅ«dina (įrodo) duomenys apie nuolatinius pajamų Å¡altinius (gaunamus darbo užmokestį, pensijÄ ar kitas iÅ¡mokas), duomenys iÅ¡ valstybinių registrų, kuriuose registruojamas asmens turimas turtas Lietuvos Respublikoje, taip pat pažymos apie kredito įstaigose esančias asmens pinigines lėšas, turto ir pajamų deklaracijos, kiti panaÅ¡aus turinio dokumentai) savo gerai turtinei padėčiai pagrįsti apeliantas nepateikė.

Teismas pagrįstai vadovavosi CPK 145 str. 2 d. įtvirtintu ekonomiÅ¡kumo principu, reiÅ¡kiančiu, kad teismas gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai bÅ«tina ir pakanka užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo, kuris gali bÅ«ti palankus ieÅ¡kovui, įvykdymui. EkonomiÅ¡kumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja iÅ¡laikyti proceso Å¡alių teisėtų interesų pusiausvyrÄ , todėl laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iÅ¡ Å¡alių perdėto pranaÅ¡umo ar nesuvaržytų vienos proceso Å¡alies teisių daugiau, nei bÅ«tina teisėtam tikslui pasiekti.

Pirmosios instancijos teismas areÅ¡tavo apeliantui priklausantį kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ 27 970 Lt sumai; Å¡iam turtui nesant ar jo nepakankant – pareikÅ¡to reikalavimo ribose areÅ¡tavo skolininko pinigines lėšas, leidžiant daryti mokėjimus kreditoriui. Taigi nelaikytina, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė ekonomiÅ¡kumo principÄ , pažeidė apelianto interesus ir nepagrįstai nustatė apribojimus turtui ir piniginėms lėšoms. PraÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones iÅ¡nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, ne vėliau kaip per tris dienas nuo praÅ¡ymo gavimo.

Kolegija sutinka su apeliantu, jog teisinis reguliavimas numato, kad apie praÅ¡ymo nagrinėjimÄ yra praneÅ¡ama atsakovui. Laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos nepraneÅ¡us atsakovui tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, kad toks praneÅ¡imas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ arba padarys jų taikymÄ nebeįmanomÄ (CPK 148 str. 1 d.). Tačiau, negalima sutikti, jog dėl to buvo priimta nepagrįsta nutartis. Teismų praktikoje pažymima, kad nepraneÅ¡imas atsakovui priimant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo savaime nereiÅ¡kia Å¡iuo klausimu priimtos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo.

Teismo nutartis dėl proceso teisės pažeidimo gali bÅ«ti panaikinta tik tuo atveju, kai dėl Å¡io pažeidimo galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręstas procesinis klausimas (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2010-09-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1019-520/2010). Kitaip tariant, apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikina ne dėl argumento per se, kad atsakovui nebuvo praneÅ¡ta apie klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimÄ . Pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama nustačius, kad vertinant duomenis (kurie buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, bei tuos, kuriuos atsakovas pateikė su atskiruoju skundu) nebuvo pagrindo taikyti suvaržymus atsakovo turtui, t. y. nebuvo grėsmės, kad sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Kaip minėta, įvertinus apelianto pateiktus dokumentus nenustatyta, kad jais paneigta grėsmė bÅ«simo, galimai ieÅ¡kovui palankaus sprendimo vykdymui.Kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nenurodyti motyvai. Teismo motyvų glaustumas nesudaro pagrindo panaikinti iÅ¡ esmės teisingÄ pirmosios instancijos nutartį formaliais pagrindais (CPK 328 str.). Esant tokioms aplinkybėms, pripažįstama, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį.

Todėl atskirasis skundas atmetamas, paliekant 2010-09-20 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nutartį nepakeistÄ (CPK 337 str. 1 p.).IÅ¡ apelianto (atsakovo) K. R. valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) iÅ¡laidos – 5,60 Lt (b.l. 32) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329, 331, 336, 337, 339 str., kolegijan u t a r ė :Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo K.

R. 5,60 Lt (penkis litus, 60 centų) paÅ¡to iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui, sumokamų banke į SurenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ (įmokos kodas 5660). Kolegijos pirmininkė                                                                                            T. Žukauskienė Teisėjai                                                                                                         A.

Urbanavičienė                                                                                                                      A. Auruškevičius