2023-11-14 Nr. AB-20215-3-61-3-07526-2023-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2378-968/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07526-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. H. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. H. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas D. H. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2023 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. 23S77519 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjui nesaugu kilmės valstybėje – (duomenys neskelbtini), nes jis gali būti išsiųstas kariauti į (duomenys neskelbtini), o jei nesutiks vykti į karą, su juo gali būti susidorota įkalinant. Pareiškėjui atliekant bausmę už plėšimą, jis 2022 m. balandžio mėn. (tuo laikotarpiu laisvės atėmimo bausmė jau buvo pakeista į namų areštą) buvo sulaikytas, o išeinant iš sulaikymo specialiųjų tarnybų pareigūnas pasiūlė jam „patarnauti tėvynei“, kas laikytina verbavimu kariauti (duomenys neskelbtini).

2.2. Atsakovas Sprendime padarė nepagrįstas, viena kitai prieštaraujančias išvadas dėl pareiškėjo pasakojimo patikimumo ir jo nurodytų aplinkybių atitikties tikrovei. Vienoje Sprendimo dalyje nurodoma, kad, remiantis atsakovo surinktais duomenimis, kilmės valstybėje nei slapta, nei atvira mobilizacija ar verbavimas į armiją nevyksta, tačiau kitoje Sprendimo dalyje pripažįstama, jog privačios bendrovės yra įsteigusios verbavimo centrus ir siekia pritraukti užverbuotų karių (duomenys neskelbtini). Taigi, Departamento surinkta informacija patvirtina, jog pareiškėjo pasakojimas dėl kilmės valstybėje jam kylančios grėsmės būti užverbuotam ir išsiųstam į karą (duomenys neskelbtini) yra visiškai pagrįstas.

2.3. Sprendime nurodyta, kad pareiškėjas 2022 m. balandžio mėn. galėjo būti sulaikytas / areštuotas dėl prevencinės (administracinės) priežiūros pažeidimų. Atsakovo išvada, kad pareiškėjas turi svarų motyvą neteikti informacijos, kuri paneigtų jo prašyme suteikti prieglobstį nurodytas aplinkybes, todėl jis neatskleidė tikrųjų jo sulaikymo / arešto priežasčių, yra pagrįsta tik prielaidoms. Esant abejonėms dėl pareiškėjo sulaikymo priežasčių, tiriamos aplinkybės turėjo būti vertinamos pareiškėjo naudai.

2.4. Atsakovas nepagrįstai laikė, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresianti bausmė už neteisėtą sienos kirtimą negali būti laikoma neproporcinga ar diskriminuojančia ir dėl to prilygstančia persekiojimui. Atsakovas šiuo aspektu formaliai vadovavosi kilmės valstybės įstatymais ir neatsižvelgė į plačiai žinomą aplinkybę, jog (duomenys neskelbtini) yra autoritarinė valstybė, kurioje teisės viršenybės principas veikia itin ribotai. Egzistuoja itin didelė grėsmė, kad kilmės valstybės institucijos gali susidoroti su pareiškėjui dėl jo politinių įsitikinimų (t. y. prieštaravimo (duomenys neskelbtini)) ir sprendimo (duomenys neskelbtini), pavyzdžiui, pritaikyti jam neproporcingą ir įstatyme nenumatytą bausmę arba priversti dalyvauti kariniuose veiksmuose (duomenys neskelbtini).

2.5. Atsakovas, nustatęs (tariamus) pareiškėjo pasakojimo trūkumus, turėjo pareigą bendradarbiauti su pareiškėju ir dėti pastangas šiems trūkumams pašalinti. Atsakovas, negalėdamas pašalinti nustatytų prieštaravimų, turėjo vertinti situaciją pareiškėjo naudai, nes pareiškėjas dėjo visas pastangas, siekdamas bendradarbiauti su atsakovu ir tinkamai pagrįsti kilmės valstybėje jam kylančią individualią grėsmę.

2.6. Aplinkybės, kurias pareiškėjas nurodė prašyme suteikti prieglobstį ir apklausose, atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus, tačiau atsakovas netinkamai kvalifikavo pareiškėjo nurodytus faktus ir aplinkybes, todėl be pagrindo atsisakė suteikti pareiškėjui pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.

2.7. Atsakovas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Pareiškėjo pateikti duomenys vienareikšmiškai pagrindžia realią ir individualią grėsmę, kuri kiltų pareiškėjui grįžus į (duomenys neskelbtini).

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą, o savo atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

3.1. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad atsakovo surinkta informacija patvirtina, jog pareiškėjo pasakojimas dėl jam kilmės valstybėje kylančios grėsmės būti užverbuotam ir išsiųstam į karą (duomenys neskelbtini) yra visiškai pagrįstas. Iš tiesų atsakovui nepavyko rasti informacijos, patvirtinančios, kad (duomenys neskelbtini) vyksta priverstinis verbavimas karui (duomenys neskelbtini). Nors rasta informacijos, kad (duomenys neskelbtini) teritorijoje verbuoja buvusius karius, bet pareiškėjo profilis neatitinka verbuojamų asmenų profilio. Be to, kilmės informacija nepatvirtina, jog asmenys yra verbuojami prievarta; atvirkščiai, (duomenys neskelbtini) prisijungia prie (duomenys neskelbtini) karinių struktūrų savanoriškai, dažniausiai norėdami užsidirbti.

3.2. Pareiškėjo teiginiai apie (duomenys neskelbtini) pareigūnų apsilankymus jo motinos namuose 2022 metais savaime nelaikytini įrodymu, patvirtinančiu pareiškėjo papasakotų įvykių tikrumą. Pareiškėjas nebuvo šio pareigūnų apsilankymo jo artimųjų namuose liudytoju, jo teiginiai grindžiami trečiųjų asmenų, kurių pasakojimo neįmanoma patikrinti bei kurių neįmanoma apklausti kaip pirminio informacijos šaltinio, tariamai pateikta informacija. Pareiškėjo pateikta informacija yra abstrakti, neleidžianti tiksliai identifikuoti nei nurodyto įvykio aplinkybių, nei pokalbio turinio, nei jame dalyvavusių asmenų motyvų ir tikslų, nei esamų ar numanomų pasekmių įvykio dalyviams ir kitiems asmenims (įskaitant pareiškėją).

3.3. Pareiškėjo pasakojimas apie jam kylančią grėsmę kilmės valstybėje, įvertinus šį pasakojimą kilmės valstybės informacijos kontekste, nepagrindžia rizikos pareiškėjui patirti jo nurodytus persekiojimo veiksmus (būti įkalintu, jei nesutiks kariauti) ateityje. Taigi, pareiškėjo deklaruojama baimė patikti persekiojimą nelaikytina visiškai pagrįsta.

3.4. Vadovaujantis kilmės valstybės įstatymais, pareiškėjas už tai, kad neteisėtai kirto (duomenys neskelbtini) sieną, gali gauti baudą. Atsakovas nenustatė pagrindo prielaidai, kad tokie veiksmai (baudos skyrimas) būtų diskriminaciniai arba įgyvendinami diskriminuojant, todėl jie negali būti pripažinti persekiojimu.

3.5. Atsakovas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo situacijos tyrimą, tinkamai taikė Įstatymo 83, 86 ir 87 straipsnius bei priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą. Atsakovas išnagrinėjo visas individualias pareiškėjo aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

5. Teismas nustatė, kad:

5.1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Tverečiaus pasienio užkardos pareigūnai 2022 m. balandžio 22 d. sulaikė neblaivų pareiškėją, kuris žodžiu paprašė suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

5.2. Pareiškėjas 2022 m. balandžio 25 d. apklausoje nurodė, kad jis gyveno (duomenys neskelbtini), nepriklausė politinei partijai. Pareiškėjas nenori kariauti ir sėdėti kalėjime. Jis nekenčia (duomenys neskelbtini) režimo dėl netinkamo požiūrio į žmones.

5.3. Pareiškėjas 2023 m. gegužės 22 d. apklausoje teigė, kad jis (duomenys neskelbtini) turėjo automobilių verslą, tačiau pateko į kalėjimą, nes iš vieno asmens pareikalavo pinigų už sudaužytą automobilį. Šis žmogus surado pažįstamų (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjui buvo iškelta baudžiamoji byla už plėšimą. Byloje buvo parašyta visiška nesąmonė, nors kai kuriuos pareiškėjo veiksmus buvo galima vertinti kaip „baudžiamąją veiką“. Pareiškėjas ne plėšė, o tik pasiėmė savo pinigus. Pareiškėjui skirta (duomenys neskelbtini) laisvės atėmimo bausmė, kurią jis atliko, o (duomenys neskelbtini) metais jam pritaikyta amnestija.

Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) metais sėdėjo kalėjime, vėliau buvo „perkeltas į (duomenys neskelbtini)“, t. y. su priežiūra bausmę atliko namuose, bausmės terminas – iki (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pajuto „visą skonį (duomenys neskelbtini)“ penitencinės sistemos ir požiūrio į žmogų. Kai pareiškėjui buvo likęs 1 mėnuo iki bausmės pabaigos, jis buvo „periodiškai pradėtas sodinti į (duomenys neskelbtini)“. Jis buvo sulaikytas 2022 m. balandžio 1 d. ir 18 d. be jokios priežasties, turėjo būti paklusnus, vykdyti tai, ko reikia režimui. 2022 m. balandžio 21 d., išeinant iš sulaikymo, pareiškėjas buvo nuvestas į kabinetą, kuriame, jo nuomone, buvo ne (duomenys neskelbtini) darbuotojas, bet specialiųjų tarnybų atstovas.

Šis pareigūnas pasiūlė pareiškėjui „patarnauti tėvynei“, tačiau tai, anot pareiškėjo, buvo verbavimas kariauti (duomenys neskelbtini). Apklausą atliekančiam tarnautojui pasitikslinus, ar pareigūnas išsakė žodžius, kad verbuoja pareiškėją į karą (duomenys neskelbtini), ar tai tik jo spėjimas, pareiškėjas nurodė, jog pareigūnas pareiškė, kad reikia „pastovėti už tėvynę“. Pareiškėjas tvirtino, kad „(duomenys neskelbtini)“. Apie tai, kad žmonės verbuojami karui (duomenys neskelbtini), pareiškėjas girdėjo iš kitų žmonių, kuriems taip pat siūlė, tačiau, atsisakius pasirašyti, jie patekdavo į kalėjimą 7 metams.

Pareiškėjas taip pat skaitė apie verbavimą (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad pareigūnas davė jam laiko kelias dienas pagalvoti. Pareiškėjas paskambino savo pažįstamam, buvusiam (duomenys neskelbtini) pareigūnui S. (jo pavardės nežino), kuris anksčiau iš jo pirko automobilį. Šis patarė pareiškėjui kuo skubiau išvykti. Po išvykimo iš (duomenys neskelbtini), maždaug rugpjūčio ar rugsėjo mėn., pareiškėjo motinos namuose lankėsi pareigūnai, grasino, kad paskelbs pareiškėjo paiešką, taip pat atliko kratas.

Pareiškėjo teigimu, jei asmuo pabėga į (duomenys neskelbtini), jis yra laikomas teroristu. Jei pareiškėjas grįžtų į (duomenys neskelbtini), jis būtų apkaltintas tėvynės išdavyste ir „numarintas“ kalėjime. Apklausą atliekančiam tarnautojui pasitikslinus, už ką grėstų tėvynės išdavystė, pareiškėjas teigė, kad „ten jiems nereikėtų, kad būtų už ką, jiems svarbiausia, kad būtų kas. O jau jie patys parašys, už ką, kad tiktai būtų, ant ko parašyti. Tai parašys, pavyzdžiui, kad aš esu (duomenys neskelbtini) agentas.“

5.4. Departamentas priėmė ginčijamą 2023 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. 23S77519, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje. Sprendime nurodyta, kad:

5.4.1. Pareiškėjo pasakojimas apie (duomenys neskelbtini) metais jam iškeltą baudžiamąją bylą dėl plėšimo yra pakankamai nuoseklus, pasakojime nenustatyta esminių prieštaravimų, todėl tikėtina, kad kilmės valstybėje buvo vykdomas pareiškėjo baudžiamasis persekiojimas dėl įvykdyto plėšimo pagal (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui skirta (duomenys neskelbtini) metų laisvės atėmimo bausmė, kurią, pasak pareiškėjo, jis atliko. (duomenys neskelbtini) laisvės atėmimo bausmė jam buvo pakeista į laisvės apribojimo bausmę be siuntimo į atviro tipo pataisos įstaigą, o, remiantis surinkta informacija, tikėtina, kad pareiškėjui buvo skirta prevencinė (administracinė) priežiūra. Vertindamas pareiškėjo teiginius, kad jo baudžiamojoje byloje parašyta „visiška nesąmonė“, Departamentas pažymėjo, jog šioje dalyje pareiškėjo pasakojimas nėra nuoseklus, kadangi per apklausą pareiškėjas pripažino, jog kai kuriuos jo veiksmus galima vertinti kaip „baudžiamąją veiką“. Pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, kurie galėtų padėti nustatyti visas reikšmingas aplinkybes bei tinkamai ir visapusiškai įvertinti baudžiamojoje byloje pareikštų įtarimų ir surinktos įrodomosios bazės turinį, todėl minėti teiginiai nelaikytini nustatytu faktu. Šiuo atveju nenustatyta pagrindo kvalifikuoti pareiškėjo teistumą (duomenys neskelbtini) kaip diskriminacinį dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba jo politinių įsitikinimų.

5.4.2. Pareiškėjas pateikė jo sulaikymą ar areštą patvirtinančius dokumentus, tačiau jie nepatvirtina, dėl kokių priežasčių pareiškėjas buvo sulaikytas (areštuotas). Apklausoje pareiškėjas patvirtino, kad būnant „(duomenys neskelbtini)“ jam buvo leidžiama išeiti iš namų ne ilgiau kaip 2 val., jis turėjo kiekvieną pirmadienį vykti „atsižymėti“ pas inspektorių. Atsižvelgiant į tai, kad buvo vykdoma pareiškėjo prevencinė (administracinė) priežiūra, neatmetama galimybė, jog 2022 m. balandžio mėn. jis galėjo būti sulaikytas (areštuotas) dėl prevencinės (administracinės) priežiūros režimo pažeidimų. Labai tikėtina, jog pareiškėjas turi svarų motyvą neteikti informacijos, kuri paneigtų jo prašymą suteikti prieglobstį, todėl jis neatskleidė tikrųjų jo sulaikymo (arešto) priežasčių.

5.4.3. Vertinant pareiškėjo pasakojimą apie tai, kad jis 2022 m. balandžio mėn., iškart po sulaikymo, buvo verbuojamas kariauti (duomenys neskelbtini), pažymėta, kad šioje dalyje pasakojimas yra išskirtinai abstraktus, bendro pobūdžio. Pareiškėjas vengė tikslių, konkrečių atsakymų, o per apklausą pasitikslinus, ar pareigūnas išsakė žodžius, jog verbuoja jį į karą (duomenys neskelbtini), ar tai tik pareiškėjo spėjimas, jis teigė, kad pareigūnas pareiškė, kad reikia „pastovėti už tėvynę“. Pareiškėjas negalėjo pasakyti, kas jį verbavo, teigė, kad matėsi, jog tai – ne (duomenys neskelbtini) pareigūnas, nes asmuo buvo protingas ir bandė paveikti pareiškėją psichologiškai.

5.4.4. (duomenys neskelbtini).

5.4.5. Departamentas 2023 m. gegužės 4 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministeriją su prašymu suteikti informaciją apie padėtį (duomenys neskelbtini) (vykstanti slaptoji mobilizacija, (duomenys neskelbtini) dalyvavimas karo veiksmuose (duomenys neskelbtini) ir kt.). Departamentas, įvertinęs gautą informaciją, taip pat kilmės valstybės informaciją bei kitus pareiškėjo prieglobsčio byloje surinktus duomenis, Departamentas nenustatė, kad (duomenys neskelbtini) vyksta mobilizacija (slapta ar atvira). Nėra tikėtina ir tai, kad pareiškėjas bus mobilizuotas. Siekdamas įvertinti pareiškėjo teiginius apie jo priverstinį verbavimą į karą (duomenys neskelbtini), atsakovas surinko informaciją iš atvirų informacijos šaltinių, iš kurių nustatyta, kad (duomenys neskelbtini). Informacijos, patvirtinančios, kad (duomenys neskelbtini) vyksta priverstinis verbavimas karui (duomenys neskelbtini), nepavyko rasti. Taip pat nerasta informacijos, patvirtinančios, kad (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos užsiima šalies piliečių, įskaitant buvusius kalinius, verbavimu karui (duomenys neskelbtini). Viešuose šaltiniuose randama informacijos, kad (duomenys neskelbtini) teritorijoje verbuoja buvusius karius, tačiau pareiškėjo profilis neatitinka verbuojamų asmenų profilio (jis nėra (duomenys neskelbtini)). Kilmės valstybės informacija nepatvirtina, kad (duomenys neskelbtini) verbuoja asmenis prievarta; atvirkščiai, (duomenys neskelbtini), dažniausiai norėdami uždirbti, prisijungia prie (duomenys neskelbtini) karinių struktūrų savanoriškai. Pareiškėjo abstraktų, prielaidomis paremtą pasakojimą apie tariamą jo priverstinį verbavimą kariauti (duomenys neskelbtini) įvertinus kilmės valstybės informacijos kontekste, šis pasakojimas nelaikytinas patikimu įrodymu.

5.4.6. Už (duomenys neskelbtini) valstybės sienos pažeidimą teisės aktai numato administracinę ir baudžiamąją atsakomybę. Kadangi pareiškėjas neteisėtai kirto (duomenys neskelbtini) sieną, per metus nusižengimą padarė pirmą kartą, tikėtina, jog (duomenys neskelbtini) jis galėtų būti nubaustas (duomenys neskelbtini) bauda. Įvertinus šias aplinkybes surinktų duomenų kontekste, nenustatyta pagrindo prielaidai, jog tokie veiksmai yra diskriminaciniai arba įgyvendinami diskriminuojant. Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, pagrindžiančių išvadą, jog minėtos sankcijos prilygsta persekiojimui dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų arba yra tokio persekiojimo priežastis ar pasekmė.

5.4.7. Pareiškėjas visiškai pagrįstai bijo grįžti į kilmės valstybę dėl neteisėto sienos perėjimo, kadangi jis gali būti nubaustas administracine tvarka. Tačiau atliekant tyrimą nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, jog jam gresianti bausmė yra pernelyg griežta, pagal apibrėžimą prilygstanti persekiojimui, taip pat nenustatyta, jog bausmė gali būti taikoma diskriminuojant, t. y. gresianti bausmė nelaikytina „persekiojimu“ pabėgėlio sąvokos kontekste.

5.4.8. Departamentas nusprendė, kad nėra pagrįstos tikimybės, jog pareiškėjui kilmės valstybėje grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų UTPĮ 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Be to, (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta UTPĮ 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų UTPĮ 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

6. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“, Įstatymo ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (2021 m. liepos 27 d. įsakymo Nr. 1V-626 redakcija; toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatas, taip pat jas aiškinančią teismų praktiką. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimą, apklausoje duotus paaiškinimus bei Departamento surinktą informaciją, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų pabėgėlio statusui gauti.

7. Teismo vertinimu, pareiškėjas savo persekiojimo tikimybę grindžia bendrais bruožais, iš esmės nepagrįsdamas individualaus persekiojimo galimybės. Pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jo paties subjektyviomis prielaidomis dėl galimo persekiojimo ateityje, kurios nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais. Pareiškėjas nei teismui, nei Departamentui iš esmės nepaaiškino, kas konkrečiai jam siūlė vykti „pastovėti už tėvynę“, nepateikė kitos reikšmingos informacijos, kuri patvirtintų, jog pareiškėjas iš tiesų šaukiamas į karą.

Akcentuota, kad atsakovas išsamiai tyrė, kokie asmenys yra šaukiami kariauti ir siunčiami į (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjas neatitinka nustatytų kriterijų. Nors pareiškėjas nurodė, jog po jo išvykimo iš (duomenys neskelbtini) jo motinos namuose lankėsi pareigūnai ir grasino, kad paskelbs pareiškėjo paiešką, tačiau jis nedetalizavo šio įvykio, jokie duomenys nepatvirtina minėtų aplinkybių; be to, nėra aišku, dėl kokių priežasčių jie (pareigūnai) lankėsi, atliko kratą, ko ieškojo ir pan. Pareiškėjo per apklausą išsakyti teiginiai, kad jam grįžus į (duomenys neskelbtini) jis gali būti net ir „sušaudytas“, niekuo nepagrįsti, kadangi neaišku nei kas turėtų tai padaryti, nei dėl kokių priežasčių, t. y. pareiškėjas tik spėlioja, remiasi prielaidomis, tačiau nėra duomenų, kad, grįžus į (duomenys neskelbtini), jam grėstų sušaudymas.

Teismas konstatavo, jog pareiškėjo pasakojimas yra grindžiamas prielaidomis, spėliojimais, neaiškių asmenų keliama grėsme, tačiau ši grėsmė daugiau įvardijama bendrai ir nėra aišku, kokia konkreti grėsmė kyla pareiškėjui. Be to, pareiškėjas nekonkretizavo nė vieno incidento, nutikusio jam asmeniškai, kurio pagrindu jis galėtų pagrįstai bijoti dėl savo sveikatos ar gyvybės, tik nurodė, kad nepritaria (duomenys neskelbtini) režimui, todėl jam gresia bausmė ar susidorojimas. Iš bylos duomenų ir paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas nepriklauso nė vienai iš grupių, kurios galėtų susidurti su padidinta rizika patirti smurtą, jis taip pat nėra pažeidžiamas asmuo, ir pareiškėjas nepaneigė šių aplinkybių.

Įvertinus byloje esančius duomenis, sutiktina su Departamento išvada, jog pareiškėjo pasakojimas yra daugiau grįstas prielaidomis nei realiais faktais, nėra nustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti būtent pareiškėją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju jam kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Be to, nėra duomenų, kad galima persekiojimo rizika būtų susijusi būtent su pareiškėjo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais.

Pažymėta, kad net ir pareiškėjo teiginiai, jog jis nepritaria (duomenys neskelbtini) režimui, nėra niekuo pagrįsti, kadangi byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas aktyviai dalyvaudavo veikloje, nukreiptoje prieš režimą ir pan., o savo pasakojime jis nenurodė, jog patyrė kokį nors persekiojimą dėl savo požiūrio į karą ar (duomenys neskelbtini) režimą. Taigi, Departamentas pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjo pasakojimas negali būti pripažintas patikimu įrodymu, pagrindžiančiu jo prieglobsčio prašymą ir tarptautinės apsaugos suteikimo būtinybę.

8. Teismas pažymėjo, kad, atsakovui priimant Sprendimą, kilmės valstybėje nebuvo paskelbta mobilizacija, tačiau net ir tai pareiškėjo individualios situacijos iš esmės nekeistų, kadangi jo situacija buvo išnagrinėta individualiai, o Sprendimo turinys atskleidžia, jog buvo ir išsamiai įvertinta tuo metu buvusi situacija kilmės valstybėje, ir atsižvelgta į mobilizacijos tikimybę. Pareiškėjo teigimu, atsakovas Sprendime prieštaringai vertino jam gresiantį pavojų, nes vienoje Sprendimo dalyje teigiama, kad (duomenys neskelbtini) nei slapta, nei atvira mobilizacija ar verbavimas į armiją nevyksta, bet kitoje Sprendimo dalyje pripažįstama, jog (duomenys neskelbtini) privačios bendrovės yra įsteigusios verbavimo centrus ir siekia pritraukti užverbuotų karių (duomenys neskelbtini). Kaip jau minėta, Sprendime atsakovas detaliai įvertino kilmės valstybės informaciją dėl to, ar pareiškėjas galėtų atitikti verčiamų dalyvauti karo (duomenys neskelbtini) veiksmuose asmenų profilį, tačiau nenustatė, kad pareiškėjas atitinka šį profilį. Taigi, nors (duomenys neskelbtini) galbūt yra įsteigtų bendrovių, siekiančių pritraukti asmenis vykti kariauti į (duomenys neskelbtini), tačiau sutiktina su atsakovo padaryta išvada, jog nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės šalyje pareiškėjui gresia persekiojimui prilygstantys veiksmai ir vertimas vykti kariauti.

9. Teismas pritarė atsakovo pozicijai, jog pareiškėjo baimė kilmės valstybėje gauti bausmę už neteisėtą valstybės sienos kirtimą yra pagrįsta ir reali, kadangi atliekant tyrimą nustatyta, jog už (duomenys neskelbtini) valstybės sienos pažeidimą teisės aktai numato administracinę ir baudžiamąją atsakomybę. Kadangi pareiškėjas neteisėtai kirto (duomenys neskelbtini) sieną, tai yra jo pirmas nusižengimas per metus, tikėtina, jog (duomenys neskelbtini) jis galėtų būti nubaustas (duomenys neskelbtini) bauda. Tačiau nenustatyta pagrindo prielaidai, kad tokie veiksmai yra diskriminaciniai arba įgyvendinami diskriminuojant, o minėtos sankcijos prilygsta persekiojimui dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų arba yra tokio persekiojimo priežastis ar pasekmė. Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, pagrįstai konstatavo, kad dėl šių sankcijų pareiškėjui negali būti suteikta tarptautinė apsauga Lietuvos Respublikoje.

10. Teismo vertinimu, Departamento surinkta informacija apie kilmės valstybę nepagrindžia prielaidos, kad pareiškėjui kilmės šalyje gresia persekiojimas, kaip tai suprantama „pabėgėlio“ sąvokos kontekste. Pareiškėjas nurodė argumentus, susijusius su bendra situacija (duomenys neskelbtini), tačiau, vadovaujantis teismų praktika, aplinkybė, jog kilmės valstybėje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog dėl to savaime bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo. Byloje nėra pateikti jokie argumentai dėl tiesiogiai prieš pareiškėją nukreipto individualaus persekiojimo ar pavojaus šiuo aspektu.

11. Teismas sutiko su atsakovo vertinimu, kad nagrinėjama situacija neatitinka ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų kriterijų. Rašytinė bylos medžiaga, šalių paaiškinimai ir nustatytos faktinės aplinkybės neleidžia spręsti, kad yra realiai egzistuojančių priežasčių, jog pareiškėjo grįžimo atveju jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas arba jis bus tokiu būdu baudžiamas ar bus pažeistos jo žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės. Pareiškėjo nuogąstavimai, kad jis bus kankinamas, kad su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba kad bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas, turi būti pagrįsti. Taigi, atsakovas teisėtai ir pagrįstai nusprendė nesuteikti pareiškėjui papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje.

12. Teismas nusprendė, kad atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, pagrįstai nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį argumentai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Atsakovas detaliai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo bylos medžiagą, įvertino visus surinktus duomenis, todėl Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o skundo reikalavimas jį panaikinti yra atmestinas. Atsižvelgiant į tai, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas – įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus.

III. 13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja skunde išdėstytus savo argumentus ir papildomai nurodo:

14.1. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nebendradarbiavo su pareiškėju, nustatant prašymo suteikti prieglobstį motyvus. Iš Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas nesiekė išsiaiškinti kilusių neaiškumų dėl pareiškėjo situacijos kilmės valstybėje. Teismas, konstatuodamas, kad pareiškėjo pasakojimas yra nedetalus ir nepatikimas, nepagrindė tokios išvados jokiais motyvais, o tik formaliai rėmėsi dėl pareiškėjo pasakojimo kilusiais neaiškumais ir atsakovo argumentais, šį pasakojimą vertino paviršutiniškai ir neatsižvelgė į teismų praktiką, kurioje pažymėta, jog kilę neaiškumai, nesant galimybių juos pašalinti, turi būti vertinami prieglobsčio prašytojo naudai. Teismas priėmė pareiškėjui nepalankų sprendimą, remdamasis vien atsakovo atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais.

14.2. Teismas netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo argumentus, įskaitant argumentus dėl pareiškėjui gresiančios bausmės už neteisėtą kilmės valstybės sienos kirtimą bei argumentus dėl to, kad pareiškėjas priklauso socialinei grupei asmenų, nusiteikusių priešiškai prieš (duomenys neskelbtini) režimą ir (duomenys neskelbtini) vykstantį karą. Atsakovas ir teismas neįvertino pareiškėjo perspektyvinės persekiojimo rizikos galimybės, todėl jie netinkamai kvalifikavo nagrinėjamu atveju reikšmingas aplinkybes galimybės suteikti prieglobstį kontekste.

14.3. Jeigu pareiškėjo patirtas persekiojimas nėra susijęs su Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytomis „konvencinėmis priežastimis“, tuomet jis laikytinas susijusiu su papildomos apsaugos suteikimo pagrindais (Įstatymo 87 str. 1 d.), kurie taip pat nebuvo tinkamai įvertinti. Pareiškėjo prašymas buvo išnagrinėtas formaliai ir neišsamiai, ir nei Departamentas, nei teismas tinkamai neįvertino aplinkybių, reikšmingų siekiant tinkamai išspręsti papildomos apsaugos suteikimo pareiškėjui klausimą.

15. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus savo argumentus ir tvirtina, kad teismas teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. 23S77519 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atsakovui iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

17. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, jog atsakovas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje išvardytų sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje išdėstytų reikalavimų papildomai apsaugai gauti. Teismo vertinimu, atsakovas detaliai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo bylos medžiagą, įvertino visus surinktus duomenis, todėl Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai (formaliai, paviršutiniškai) įvertino pareiškėjo pasakojimą ir nemotyvavo savo išvadų šiuo aspektu, taip pat neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nebendradarbiavo su pareiškėju ir nesiekė pašalinti kilusių neaiškumų.

19. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 dalyse (86 str. 1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 str. 2 d.).

21. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).

22. Aiškindamas aptariamas Įstatymo nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančio prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., LVAT 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015, 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

23. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)).

24. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., LVAT 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018).

25. Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas suteikti prieglobstį ir prieglobsčio prašytojo pateikta informacija šiam prašymui pagrįsti vertinama bendradarbiaujant su prieglobsčio prašytoju. Kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju (Įstatymo 83 str. 2 d.). Įstatymo 83 straipsnio 2 dalis netaikoma ir duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, atmetami, jeigu prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti arba nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti (Įstatymo 83 str. 5 d.).

26. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas baimę patirti persekiojimą kilmės šalyje ir negalėjimą grįžti į kilmės šalį grindžia tuo, kad jis buvo priverstinai verbuojamas kariauti (duomenys neskelbtini), ir kad jam kilmės valstybėje gali būti pritaikyta neproporcinga ar diskriminuojanti bausmė už neteisėtą valstybės sienos kirtimą.

27. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis atsakovo Sprendime surinkta informacija apie individualią pareiškėjo situaciją ir asmenų verbavimą kilmės šalyje, nustatė, kad kilmės šalyje pareiškėjas buvo nubaustas pagal (duomenys neskelbtini) (plėšimas), jis dalį jam skirtos laisvės atėmimo bausmės atliko kalėjime, o toliau jam buvo taikomas namų areštas. Pareiškėjo pateiktuose jo sulaikymą arba areštą patvirtinančiuose dokumentuose nėra nurodyta, dėl kokių priežasčių pareiškėjas 2022 m. balandžio mėn. buvo sulaikytas (areštuotas), todėl, atsižvelgiant į pareiškėjo paaiškinimus apie jam tuo laikotarpiu taikytas priežiūros priemones, neatmestina galimybė, kad pareiškėjas galėjo būti sulaikytas (areštuotas) dėl prevencinės (administracinės) priežiūros režimo pažeidimų. Atsakovo vertinimu, kuriam pritarė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo pasakojimas apie tai, jog iškart po sulaikymo jis buvo verbuojamas kariauti (duomenys neskelbtini), buvo išskirtinai abstraktaus, bendro pobūdžio. Remiantis surinkta informacija, (duomenys neskelbtini), ir nėra duomenų apie tai, kad (duomenys neskelbtini) vyksta mobilizacija (slapta ar atvira) arba priverstinis verbavimas karui (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėjo profilis neatitinka verbuojamų asmenų profilio (jis nėra (duomenys neskelbtini)). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimą ir pateiktus dokumentus bei Sprendimo turinį šiuo aspektu, pritarė atsakovo išvadai, jog pareiškėjo pasakojimas yra abstraktus ir paremtas prielaidomis, todėl nelaikytinas patikimu įrodymu.

28. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė duomenų ir argumentų, sudarančių pagrindą abejoti šiomis atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pareiškėjas skunde ir apeliaciniame skunde tvirtino, jog „spec. tarnybų pareigūnas [jam] pasiūlė „patarnauti tėvynei“, tačiau pareiškėjo pozicija, kad jis buvo priverstinai verbuojamas kariauti (duomenys neskelbtini) ir kad, nesutikus, su juo būtų susidorota įkalinant, yra pagrįsta tik subjektyviu minėto pasiūlymo vertinimu, o ne objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis. Be to, 2023 m. gegužės 22 d. apklausoje pareiškėjas paaiškino, jog spec. tarnybų atstovas davė jam laiko (kelias dienas) pagalvoti apie šį pasiūlymą ir ne spec. tarnybų atstovas, o „toks pažįstamas“ (žinojo tik vardą) pasakė pareiškėjui, kad, jeigu jis nedelsiant neišsinešdins, tai jį arba pagaus, arba „pasodins“. Pareiškėjas apklausoje tik abstrakčiai užsiminė, jog jis girdėjo iš kitų žmonių, kad tie, kurie atsisakydavo šio pasiūlymo, būdavo uždaromi į kalėjimą 7 metams.

29. Pirmosios instancijos teismas pritarė atsakovo Sprendime padarytai išvadai, kad pareiškėjas bijo grįžti į kilmės valstybę dėl neteisėto sienos perėjimo (Sprendime nurodyti (duomenys neskelbtini) straipsniai, kuriuose numatytos bausmės už neteisėtą valstybės sienos kirtimą). Tačiau atliekant tyrimą nustatyta pagrįstos tikimybės, jog šiuo atveju pareiškėjui gresianti bausmė (administracinė bauda) yra pernelyg griežta, pagal apibrėžimą prilygstanti persekiojimui, taip pat nenustatyta, jog bausmė gali būti taikoma diskriminuojant, t. y. gresianti bausmė nelaikytina „persekiojimu“ pabėgėlio sąvokos kontekste.

30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovas ir pirmosios instancijos teismas, atlikdami vertinimą šiuo aspektu, formaliai vadovavosi (duomenys neskelbtini) įstatymais ir neatsižvelgė į tai, kad (duomenys neskelbtini) yra autoritarinė valstybė, kurioje teisės viršenybės principas veikia itin ribotai. Be to, nebuvo įvertinta, kad egzistuoja itin didelė grėsmė, jog dėl pareiškėjo politinių įsitikinimų (prieštaravimo karui (duomenys neskelbtini)) bei sprendimo (duomenys neskelbtini) kilmės valstybės institucijos nuspręstų susidoroti su pareiškėju, pritaikydamos jam neproporcingą ir įstatymuose nenumatytą bausmę arba priversdamos dalyvauti kariniuose veiksmuose (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, paminėti pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs, nepagrįsti individualiomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl nepaneigia aptartų Departamento ir pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo.

31. Nėra jokio pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, kad atsakovas, nustatydamas prašymo suteikti prieglobstį motyvus, nebendradarbiavo su pareiškėju, ar kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į šią aplinkybę, pareiškėjo prašymą pripažindamas nedetaliu ir nepatikimu. Kaip matyti iš Sprendimo turinio, atsakovui kilo neaiškumų dėl aplinkybių, kuriomis pareiškėjas 2022 m. balandžio mėn. buvo sulaikytas (areštuotas), tačiau pareiškėjas prašymo suteikti prieglobstį negrindė šiuo sulaikymo (arešto) faktu, o tik paminėjo, kad po sulaikymo (arešto) su juo pasikalbėjo, jo teigimu, spec. tarnybų pareigūnas. Kaip matyti iš 2023 m. gegužės 22 d. apklausos, kurioje dalyvavo ir pareiškėjo advokatė, duomenų, Departamento darbuotoja klausinėjo pareiškėjo ir apie jo sulaikymo (arešto), ir apie pokalbio su spec. tarnybų pareigūnu, ir apie pareigūnų (negalėjo atsakyti, kokių institucijų) apsilankymų pas pareiškėjo motiną detales (2022 m. rugpjūčio ar rugsėjo mėn., 2 kartus). Pareiškėjo advokatė apklausos pabaigoje nurodė, kad neturi papildomų klausimų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde konkrečiai nenurodo, kokie jo prašymui suteikti prieglobstį teisingai išnagrinėti teisiškai reikšmingi neaiškumai nebuvo pašalinti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl paviršutiniško jo prašymo vertinimo, nepakankamų motyvų skundžiamame teismo sprendime yra atmetami.

32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad jis priklauso socialinei grupei asmenų, nusiteikusių priešiškai prieš (duomenys neskelbtini) režimą ir (duomenys neskelbtini) vykstantį karą; pareiškėjas yra priskirtinas prie atitinkamo profilio asmenų – asmenų, kritikuojančių (duomenys neskelbtini). Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas Departamentui ir pirmosios instancijos teismui tik bendrai, netiesiogiai užsiminė, jog jis nepalaiko (duomenys neskelbtini), tačiau tai iš esmės siejo su savo nenoru būti prievarta išsiųstam į šį karą. Be to, pareiškėjo teiginiai apie nusistatymą prieš (duomenys neskelbtini) vykstantį karą, kritikuojamą (duomenys neskelbtini) valdžią ir pan. yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti jokiomis konkrečiomis aplinkybėmis. Pareiškėjas tokiam argumentui pagrįsti apeliaciniame skunde tik nurodo į LVAT 2022 m. liepos 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3313-815/2022, tačiau minėtos administracinės bylos faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos administracinės bylos aplinkybių: LVAT, spręsdamas dėl iš kitos valstybės kilusio prieglobsčio prašytojo, kuris buvo persekiojimą patiriančio asmens giminaitis, skundo, konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino nustatytų bylos aplinkybių bei perspektyvinės pareiškėjo (toje byloje) persekiojimo rizikos galimybės, tačiau LVAT šiame sprendime nepateikė jokių nagrinėjamai bylai reikšmingų išaiškinimų dėl prieglobsčio prašytojo priklausymo tam tikrai socialinei grupei.

33. Atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktą pasakojimą, nėra pagrindo prieiti prie išvados, jog jo nurodytos priežastys prilygsta persekiojimui, o individuali situacija atitinka visiškai pagrįstos baimės kriterijų. Pareiškėjas 2023 m. gegužės 22 d. apklausoje daugiausiai skundėsi bendrai dėl santvarkos kilmės valstybėje (prasta penitencinė sistema, netinkamos sąlygos kalėjimuose, niekas nekovoja su nusikalstamumu ir tiesiog stengiasi „pasodinti“ kuo daugiau žmonių, spec. tarnybos kontroliuoja visą verslą, taip pat spec. tarnybos bando verbuoti žmones, kankina nesutinkančiuosius būtų jų agentais, verčia prisipažinti dėl nebūtų nusikaltimų ir pan.), tačiau šios aplinkybės savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės ir nesąlygoja pabėgėlio statuso suteikimo. Be to, bendra saugumo padėtis per se (savaime) nesąlygoja individualios persekiojimo grėsmės prieglobsčio prašytojui dėl jo asmeninių savybių (jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų) (žr., pvz., LVAT 2023 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1570-502/2023). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas atliko išsamumų ir visapusišką pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį bei padėties jo kilmės valstybėje tyrimą, o pareiškėjas nenurodė jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima paneigti atsakovo išvadas, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies ir 87 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

34. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama (šiuo aspektu žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

35. Kadangi galutinis teismo procesinis sprendimas yra ne pareiškėjo naudai, jis neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.), todėl pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą yra atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo D. (D.) H. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Skirgailė Žalimienė