2fce3537-c97c-47b6-b2f6-eaf646e5198d · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I2-1367-764/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03854-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2020 m. liepos 10 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Inos Kirkutienės ir Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Irenai Mialdunienei, dalyvaujant pareiškėjui O. M.

M. H. Z. (O. M. M. H. Z.), jo atstovei L. G., atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui Dariui Juodeliui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo O. M. M. H. Z. (O. M. M. H. Z.) skundÄ ir patikslintÄ skundÄ Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas O.

M. M. H. Z. kreipėsi į teismÄ su skundu, kurį patikslino, praÅ¡ydamas:

1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos skyriaus 2019 m. spalio 30 d. sprendimÄ Nr. (15/4-1) 3I-00449/171-556;

2) įpareigoti Migracijos departamentÄ prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ ir iÅ¡duoti jam leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (b. l. 1-6, 30). Nurodo, jog Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Atsakovas arba Departamentas) 2019 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. (15/4-1) 3I-00449/171-556 atsisakė iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir panaikino iÅ¡duotÄ daugkartinę nacionalinę vizÄ Nr. 004134476.

PaaiÅ¡kina, kad (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuokÄ su Lietuvos Respublikos piliete J. B., o 2019 m. rugpjūčio 5 d. kreipėsi į Migracijos poskyrį Å alčininkuose su praÅ¡ymu iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Å¡eimos susijungimo pagrindu. Dokumentų teikimo momentu, pareiÅ¡kėjo žmona J. B. buvo Lietuvoje, tačiau vėliau, galimai dėl papildomų pajamų Å¡altinio iÅ¡vyko į Jungtinę Karalystę, apie tai neperspėjusi pareiÅ¡kėjo.

PareiÅ¡kėjas nesutinka su priimtu sprendimu, kuriame nurodoma, kad pareiÅ¡kėjo pateikti duomenys neatitinka tikrovės. Pažymi, kad nors pareiÅ¡kėjo žmona (duomenys neskelbtini) ir buvo deklaravusi iÅ¡vykimÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos, dokumentų pateikimo momentu ir iki Å¡iol jis yra susituokęs su Lietuvos Respublikos piliete. Taip pat, pareiÅ¡kėjas atkreipia dėmesį, kad dokumentus teikė Å¡eimos susijungimo, o ne kitais pagrindais, nors turėjo galimybę formaliai pateikti dokumentus ir kitais pagrindais, tačiau to nepadarė.

PareiÅ¡kėjas taip pat nesutinka su teiginiu, kad pareiÅ¡kėjas neketino ir neketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje ir, kad tapo savo įmonės dalyviu tik formaliais sumetimais. Nurodo, kad tai yra tik atsakovo prielaida, kuri nėra pagrįsta jokiais objektyviais įrodymais, priimta neįvertinus visų faktinių aplinkybių. Mano, kad faktinės aplinkybės kaip tik patvirtina, kad nuo tos dienos, kai pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duota nacionalinė daugkartinė viza, pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę vykti į bet kuriÄ Å engeno valstybę, ten pasilikti, tačiau pareiÅ¡kėjas sÄ Å¾iningai siekė gyventi Lietuvos Respublikoje, neturėjo tikslo vien formaliai atitikti įstatymų nuostatų ir įsitvirtinti Å engeno valstybėse.

PareiÅ¡kėjas nesutinka su tuo, kad jo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę nelegaliai migracijai. PareiÅ¡kia, kad Lietuva jam nėra tranzito Å¡alis ir tai patvirtina pareiÅ¡kėjo iÅ¡vykimų iÅ¡ Lietuvos statistika. PareiÅ¡kėjo nuomone, Å¡ios aplinkybės neturėtų bÅ«ti vertinamos formaliai, priimant sprendimÄ dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje iÅ¡davimo, nes su sutuoktine nėra iÅ¡siskyrę, teisėta veikla Å¡iuo metu yra vykdoma, pareiÅ¡kėjas nekelia grėsmės nelegaliai migracijai.

Tvirtina, kad leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje neiÅ¡davimas apsunkintų pareiÅ¡kėjo padėtį, nes yra susaistytas su Lietuvos Respublika socialiniais ryÅ¡iais. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas ir pareiÅ¡kėjo atstovė palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė skundÄ patenkinti. Atsakovas Departamentas nesutinka su pareiÅ¡kėjo skundo argumentais ir praÅ¡o skundÄ atmesti (b. l. 42-47). Nurodo, kad ginčijamu sprendimu konstatavo, jog pareiÅ¡kėjas Departamentui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, pareiÅ¡kėjas taip pat neatitinka sÄ lygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Ä®statyme nustatytu pagrindu ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiÅ¡kėjo nelegalios migracijos grėsmė.

Departamentas nesutinka su pareiÅ¡kėjo teiginiu, kad priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , vadovavosi negaliojančia Ä®statymo redakcija ir kad Ä®statymo 43 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato visai kitÄ leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo pagrindÄ . Pažymi, kad Departamentas vadovavosi galiojančia Ä®statymo redakcija. Ä®statymo 43 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi gali bÅ«ti iÅ¡duodamas užsieniečiui Å¡eimos susijungimo atveju, kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, turintis leidimÄ gyventi.

Taip pat Ä®statymo 2 straipsnio 27 dalyje yra nurodyta, kad Å¡eimos susijungimas – tai Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančio užsieniečio, kuris nėra Europos SÄ jungos pilietis, Å¡eimos narių atvykimas ir gyvenimas Lietuvos Respublikoje, kad bÅ«tų iÅ¡saugota Å¡eima, nepaisant to, ar Å¡eimos santykiai atsirado prieÅ¡ atvykstant užsieniečiui, ar jam atvykus. AiÅ¡kinant aukščiau paminėtas Ä®statymo nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad įstatymas sieja Å¡eimos susijungimo atvejus su sutuoktinių bendru gyvenimu kartu Lietuvos Respublikoje.

Pažymėtina, kad Departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ nustatė, kad pareiÅ¡kėjo sutuoktinė J. B. yra deklaravusi iÅ¡vykimÄ Ä¯ užsienio valstybę nuo 2019 m. rugsėjo 13 d. yra iÅ¡vykusi gyventi į Jungtinę Karalystę ir nėra deklaravusi grįžimo į Lietuvos RespublikÄ . Tai sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2019 m. rugsėjo 13 d. negyveno su savo sutuoktine Lietuvos Respublikoje, todėl pareiÅ¡kėjas neatitinka Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytų leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo sÄ lygų (nėra Å¡eimos susijungimo, nes pareiÅ¡kėjo sutuoktinė negyvena su pareiÅ¡kėju; pareiÅ¡kėjo sutuoktinė negyvena Lietuvos Respublikoje).

Å ios aplinkybės atitinkamai reiÅ¡kia, kad Å¡iuo atveju yra Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkte numatytas atsisakymo iÅ¡duoti užsieniečiui leidimÄ gyventi pagrindas – pareiÅ¡kėjas neatitinka sÄ lygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gauti Å¡eimos susijungimo pagrindu. Taip pat atsakovas nesutinka su pareiÅ¡kėjo teiginiu, kad ginčijamame sprendime Departamentas nurodydamas Ä®statymo 26 straipsnio 1 dalį, jÄ praplečia papildoma sÄ lyga nurodyta 6 punkte ir taip užeina už įstatymo aiÅ¡kinimo ribų, bei klaidina pareiÅ¡kėjÄ .

Pabrėžia, kad galiojančios Ä®statymo redakcijos 26 straipsnio 1 dalis numato Å¡eÅ¡ias leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo ar keitimo sÄ lygas. Nesutiktina su pareiÅ¡kėjo teiginiu, kad ginčijamo sprendimo teiginys „užsieniečiui leidimas laikinai gyventi iÅ¡duodamas arba keičiamas, jeigu jis atitinka Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo ar keitimo pagrindÄ bei Ä®statymo 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo ar keitimo sÄ lygas ir nėra Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali bÅ«ti neiÅ¡duotas arba nepakeistas leidimas laikinai gyventi“ yra Migracijos departamento prielaida.

Minėtas ginčijamo sprendimo teiginys yra nuoroda į Ä®statymo nuostatas, pagal kurias pareiÅ¡kėjas turi atitikti Ä®statymo numatytas leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo pagrindus bei sÄ lygas ir neturi bÅ«ti Ä®statymo numatytų pagrindų dėl kurių pareiÅ¡kėjui leidimas laikinai gyventi negali bÅ«ti iÅ¡duodamas. Atsakovas pažymi, kad ginčijamas sprendimas nebuvo priimtas tuo pagrindu, nes pareiÅ¡kėjas neatitiko Ä®statymo 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytų sÄ lygų. Nesutiktina ir su tuo, kad pareiÅ¡kėjo atveju nėra nė vieno pagrindo, numatyto Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalyje.

Ginčijamame sprendime buvo konstatuoti trys Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktuose numatyti atsisakymo iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi pagrindai: pareiÅ¡kėjas teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tikrÄ jį savo atvykimo į Lietuvos RespublikÄ , yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiÅ¡kėjo nelegalios migracijos grėsmė ir pareiÅ¡kėjas neatitinka Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytų leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo sÄ lygų.

Nesutiktina ir su tuo, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ ginčijamo sprendimo sužinojo, kad jo žmona 2019 m. rugsėjo 13 d. deklaravo savo iÅ¡vykimÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos ir teigia, kad „visiems žinoma, kad dauguma Lietuvos Respublikos piliečių deklaruoja savo iÅ¡vykimÄ iÅ¡ Å¡alies tam, kad nemokėti socialinio draudimo mokesčių, o ne tam, kad parodyti savo ketinimÄ emigruoti iÅ¡ Å¡alies“. Minėtas teiginys yra nepagrįstas ir galimai pažeidžiantis vieÅ¡Ä interesÄ . Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas pats teigia, kad jo žmona gali bet kada grįžti, kas prieÅ¡tarauja ankstesniam pareiÅ¡kėjo teiginiui, kad jo žmona nėra iÅ¡vykusi, tik vengia mokėti socialinio draudimo mokesčius.

Atsakovas nurodo, kad pareiÅ¡kėjas kreipdamasis į Migracijos departamentÄ dėl leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo privalo užtikrinti, kad pareiÅ¡kėjas atitiks Ä®statymo reikalavimus ne tik kreipimosi momentu, bet ir Migracijos departamento sprendimo priėmimo momentu bei visÄ leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpį. Departamentas įvertino pareiÅ¡kėjo teismui pateiktus dokumentus ir pažymi, kad pridedami dokumentai neįrodo bendrovės UAB „Faraono namai“ realiai vykdomos Å«kinės - komercinės veiklos.

Teismui pateikta UAB „Faraonas“ ir UAB „Faraono namai“ paslaugų sutartis neįrodo UAB „Faraono namai“ veiklos, nes UAB „Faraono namai“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – Sodros) duomenimis, be pareiškėjo, kuris buvo įdarbintas bendrovės direktoriumi, neturėjo kitų darbuotojų, o pareiškėjui jo įdarbinimo laikotarpiu nebuvo mokamas atlyginimas (pareiškėjo teigimu, jo įdarbinimo laikotarpiu bendrovė aktyvios veiklos nevykdė).

Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas UAB „Faraono namai įsidarbino direktoriumi 2019 m. kovo 15 d. ir buvo atleistas 2019 m. gegužės 31 d., tuo tarpu minėta sutartis, pasirašyta 2019 m. gegužės 1 d., numato 100 Eur atlygį per mėnesį už konsultacijas dėl maisto patiekalų. Teismui pateiktas UAB „Faraono namai“ 2019 m. sausio 31 d. pinigų priėmimo kvitas nurodo, kad bendrovei buvo sumokėta už 6 mėnesius teiktas konsultavimo paslaugas. Akivaizdu, kad UAB „Faraono namai“ neturėjo darbuotojų paslaugų teikimui.

Atsakovo nuomone, ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas objektyviais įrodymais. Motyvų iÅ¡dėstymas yra adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas. Pabrėžia, kad ginčijame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiÅ¡kiai. Teismo posėdyje atsakovo atstovas palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ netenkinti. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento sprendimo, kuriuo pareiÅ¡kėjui atsisakyta iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir panaikinta daugkartinė nacionalinė viza teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo DepartamentÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje iÅ¡davimo pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjas sudarė santuokÄ su Lietuvos Respublikos piliete J. B. (b. l. 70). 2019 m. rugpjūčio 5 d. pareiÅ¡kėjas Departamento Vilniaus skyriui pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagal Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ tuo pagrindu, kad jis ketina gyventi Lietuvos Respublikoje kartu su sutuoktine (b. l. 51-61). Kartu su praÅ¡ymu pareiÅ¡kėjas pateikė sÄ raÅ¡Ä užsienio valstybių, kuriose lankėsi ir (ar) gyveno iki atvykimo į Lietuvos RespublikÄ , lankėsi ir (ar) gyveno turimo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu (b. l. 62), piliečio pasÄ (b. l. 66), santuokos sudarymo įraÅ¡o kopijÄ (b. l. 70), įsipareigojimo dėl tinkamos gyvenamosios vietos suteikimo kopijÄ (b. l. 85), VÄ® Registrų centro 2019 m. spalio 30 d. juridinių asmenų registro iÅ¡plėstinio iÅ¡raÅ¡o su istorija kopijÄ (b. l. 101-103), duomenis apie uždarosios akcinės bendrovės „Faraono namai“ akcininkus (b. l. 105).

Ivertinęs turimus dokumentus ir surinktÄ medžiagÄ , 2019 m. spalio 30 d. Departamento Imigracijos skyrius, vadovaudamasis Ä®statymo 19 straipsnio 1 dalies 2 ir 10 punktais bei 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, priėmė 2019 m. spalio 30 d. sprendimÄ Nr. (15/4-1) 3I-00449/171-556, kuriuo atsisakė iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui leidimÄ laikinai gyventi ir panaikino iÅ¡duotÄ daugkartinę nacionalinę vizÄ (b. l. 14-17). Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Ä®statymas), kurio 40 straipsnio 1 dalis nustato leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo ar keitimo pagrindus.

Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi gali bÅ«ti iÅ¡duodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu yra Å¡eimos susijungimo atvejis. Pagal Ä®statymo 43 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ , leidimas laikinai gyventi gali bÅ«ti iÅ¡duodamas užsieniečiui Å¡eimos susijungimo atveju, kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis. Ä®statymo 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui gali bÅ«ti iÅ¡duodamas ar keičiamas, jeigu užsienietis:

1) atitinka Å engeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sÄ lygas;

2) turi galiojantį sveikatos draudimÄ patvirtinantį dokumentÄ , kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintÄ Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimÄ apmokėti iÅ¡laidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas;

3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje;

4) Lietuvos Respublikoje turi tinkama gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurioje ketina deklaruoti savo gyvenamÄ jÄ vietÄ ir kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamÄ jÄ vietÄ , bÅ«tu ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai, nuosavybės teise ar naudojasi tokia gyvenamÄ ja patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintÄ fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimÄ suteikti jam tinkamÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurioje jis deklaruos savo gyvenamÄ jÄ vietÄ ir kuri atitiks vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimÄ , leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu;

5) pateikia iÅ¡vykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sÄ raÅ¡Ä ;

6) pateikia iÅ¡samiÄ informacijÄ apie save, ryÅ¡ius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (Ä®skaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryÅ¡ius su užsienio žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis. Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, nustato, kada iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma. Vadinasi, užsieniečiui leidimas laikinai gyventi iÅ¡duodamas, jeigu jis atitinka Ä®statymo 26 straipsnio 1 dalies 1-6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo sÄ lygas ir nėra Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali bÅ«ti neiÅ¡duotas leidimas laikinai gyventi.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 yra patvirtinęs leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams iÅ¡davimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvÅ«s, tvarkos apraÅ¡Ä (toliau – ApraÅ¡as). Å io ApraÅ¡o 71 punkte nustatyta, kad įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, nagrinėjantis užsieniečio praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti arba pakeisti leidimÄ ir kartu pateiktus dokumentus, o įgaliotas migracijos tarnybos valstybės tarnautojas – užsieniečio praÅ¡ymÄ pakeisti leidimÄ ir kartu pateiktus dokumentus, privalo nustatyti, ar užsienietis atitinka Ä®statymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo ar keitimo sÄ lygas, ar jis atitinka sÄ lygas, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Ä®statyme nustatytu pagrindu, ir ar nėra Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali bÅ«ti atsisakyta iÅ¡duoti ar pakeisti leidimÄ laikinai gyventi.

ApraÅ¡o 17.5 ir 24.21 punktuose numatyta, kad užsienietis, norintis gauti ar pakeisti leidimÄ laikinai gyventi, kartu su praÅ¡ymu iÅ¡duoti ar pakeisti leidimÄ laikinai gyventi turi pateikti dokumentus, patvirtinančius Ä®statyme nustatytÄ leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo pagrindÄ , kuriuo užsienietis siekia gauti ar pakeisti leidimÄ laikinai gyventi. Pagal ApraÅ¡o 84 straipsnio nuostatas, Migracijos departamentas arba migracijos tarnyba, siekdamas (-a) nustatyti, ar užsienietis atitinka vienÄ iÅ¡ Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytų leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo ar keitimo pagrindų ir ar nėra Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali bÅ«ti atsisakyta iÅ¡duoti ar pakeisti leidimÄ laikinai gyventi, prireikus iÅ¡siunčia Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms ar įmonėms praÅ¡ymus pateikti duomenis, kurių reikia funkcijoms, susijusioms su leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimu ar pakeitimu, atlikti (84.1. papunktis).

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad užsienietis turi atitikti Å engeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies e punkte nustatytas atvykimo sÄ lygas. Pagal 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksÄ (Vizų kodeksas) (OL 2009 L 243, p. 1), 34 straipsnio 2 dalį, viza atÅ¡aukiama, kai paaiÅ¡kėja, kad nebetenkinamos vizos iÅ¡davimo sÄ lygos. Ä®statymo 21 straipsnio 3 dalies 4 punkte, nustatyta, kad Migracijos departamentas priima sprendimus dėl visų rÅ«Å¡ių vizų iÅ¡davimo ar atsisakymo jas iÅ¡duoti, dėl visų rÅ«Å¡ių vizų panaikinimo, dėl Å engeno vizų atÅ¡aukimo.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad Departamentas, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ vadovavosi negaliojančia Ä®statymo redakcija ir kad Ä®statymo 43 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato visai kitÄ leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo pagrindÄ . Ä®statymo 43 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali bÅ«ti iÅ¡duodamas užsieniečiui Å¡eimos susijungimo atveju, kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, turintis leidimÄ gyventi.

Å eimos susijungimas – tai Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančio užsieniečio, kuris nėra Europos SÄ jungos pilietis, Å¡eimos narių atvykimas ir gyvenimas Lietuvos Respublikoje, kad bÅ«tų iÅ¡saugota Å¡eima, nepaisant to, ar Å¡eimos santykiai atsirado prieÅ¡ atvykstant užsieniečiui, ar jam atvykus (Ä®statymo 2 straipsnio 27 dalis). SistemiÅ¡kai vertinant ir aiÅ¡kinant aukščiau paminėtas Ä®statymo nuostatas, akivaizdu, jog įstatymas sieja Å¡eimos susijungimo atvejus su sutuoktinių bendru gyvenimu kartu Lietuvos Respublikoje.

Pabrėžtina, kad užsieniečio teisė į Å¡eimos susijungimÄ nėra ir negali bÅ«ti laikoma absoliučia, prieÅ¡ingu atveju, bÅ«tų pažeidžiama valstybės teisė kontroliuoti užsieniečių atvykimÄ Ä¯ jų teritorijÄ ir jų gyvenimÄ , kuri yra pripažįstama tiek LVAT (žr. pvz. LVAT administracinė byla Nr. A838-l810/2010), tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) (žr. pvz. 2006 m. spalio 18 d. sprendimÄ byloje Ūner prieÅ¡ Niderlandus) praktikoje. EŽTT ne kartÄ yra konstatavęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau - Konvencija) neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios Å¡alies teritorijoje kaip pagrindinės teisės (žr. 2012 m. birželio 12 d. sprendimÄ byloje Bajsultanov prieÅ¡ Austrija), todėl teisė į Å¡eimos susijungimÄ laikytina iÅ¡vestine, kildinama iÅ¡ bendros valstybių pareigos užtikrinti teisę į Å¡eimos gyvenimo gerbimÄ .

EŽTT praktikoje laikomasi pozicijos, kad valstybės turi teisę, laikydamosi nusistovėjusių tarptautinės teisės normų ir savo sudarytų sutartinių įsipareigojimų, kontroliuoti užsieniečių patekimÄ Ä¯ savo teritorijÄ , gyvenimÄ joje ir iÅ¡siuntimÄ iÅ¡ jos. Konvencija negarantuoja užsieniečiui teisės atvykti ir apsigyventi tam tikroje valstybėje. Å ios valstybės teisės įgyvendinimo padarinys yra užsieniečių pareiga paklusti imigracijos kontrolei ir procedÅ«roms bei palikti valstybės teritorijÄ , kai to reikalaujama, jeigu jiems teisėtai atsisakoma leisti atvykti ar apsigyventi (žr. 2014 m. spalio 3 d. sprendimas Jeunesse prieÅ¡ Nyderlandus Nr. 12738/10).

Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo sutuoktinė J. B. nuo 2019 m. rugsėjo 13 d. deklaravusi iÅ¡vykimÄ Ä¯ užsienio valstybę. PareiÅ¡kėjo sutuoktinė iÅ¡vykusi gyventi į Jungtinę Karalystę ir nėra deklaravusi grįžimo į Lietuvos RespublikÄ (b. l. 49-50). Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), pareiÅ¡kėjas su sutuoktine bendrų vaikų, kurie bÅ«tų Lietuvos Respublikos piliečiai neturi. Be to, pats pareiÅ¡kėjas neginčija aplinkybės, jog nuo 2019 m. rugsėjo 13 d. negyvena su sutuoktine Lietuvos Respublikoje, palaiko ryÅ¡ius su kita moterimi.

Byloje nėra duomenų, kad Lietuvos Respublikoje bÅ«tų susiklostę kiti pareiÅ¡kėjo socialiniai ir ekonominiai ryÅ¡iai ar reikÅ¡mingos aplinkybės, kad jis ketintų tokius ryÅ¡ius sukurti ateityje. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytų aplinkybių pagrindu Departamentas ginčijame sprendime pagrįstai konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas neatitinka Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytų reikalavimų. Atsižvelgusi į LVAT, EŽTT praktikÄ panaÅ¡iose bylose, teisėjų kolegija laiko, kad vien santuokos su Lietuvos Respublikos piliete sudarymo faktas nereiÅ¡kia, kad ginčijamas sprendimas, kuriuo pareiÅ¡kėjui buvo atsisakyta iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi, automatiÅ¡kai yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Todėl, nagrinėjamu atveju egzistuoja Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkte numatytas atsisakymo iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui leidimÄ gyventi pagrindas. PareiÅ¡kėjas teigia, kad ginčijame sprendime Departamentas, nurodydamas Ä®statymo 26 straipsnio 1 dalį, jÄ praplečia papildoma sÄ lyga nurodyta 6 punkte ir taip iÅ¡eina už Ä®statymo aiÅ¡kinimo ribų bei klaidina pareiÅ¡kėjÄ . Vadovaujantis Ä®statymo 26 straipsnio 1 dalimi, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui gali bÅ«ti iÅ¡duodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis:

1) atitinka Å engeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sÄ lygas;

2) turi galiojantį sveikatos draudimÄ patvirtinantį dokumentÄ , kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintÄ Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimÄ apmokėti iÅ¡laidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas:

3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje;

4) Lietuvos Respublikoje turi tinkamÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurioje ketina deklaruoti savo gyvenamÄ jÄ vietÄ ir kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamÄ jÄ vietÄ , bÅ«tų ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai, nuosavybės teise ar naudojasi tokia patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintÄ fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimÄ suteikti jam tinkamÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurioje jis deklaruos savo gyvenamÄ jÄ vietÄ ir kuri atitiks nurodytÄ vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimÄ , leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu;

5) pateikia iÅ¡vykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sÄ raÅ¡Ä ;

6) pateikia iÅ¡samiÄ informacijÄ apie save, ryÅ¡ius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryÅ¡ius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiÅ¡kėjo argumentais, kad ginčijame sprendime Departamentas plečiamai aiÅ¡kino Ä®statymo 26 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatÄ , tokiu bÅ«du iÅ¡eidamas už Ä®statymo aiÅ¡kinimo ribų bei klaidindamas pareiÅ¡kėjÄ .

IÅ¡ ginčijamo sprendimo turinio matyti, jog Departamentas cituoja Ä®statymo 26 straipsnio 1 dalies 6 punkto normÄ nesiremdamas jokiomis prielaidomis ar iÅ¡eidamas už Ä®statymo aiÅ¡kinimo ribų. Departamentas atsiliepime pažymėjo, jog tai yra nuoroda į Ä®statymo nuostatas, kuriomis remiantis pareiÅ¡kėjas turi atitikti Ä®statymo numatytas leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo pagrindus bei sÄ lygas ir neturi bÅ«ti Ä®statymo numatytų pagrindų dėl kurių pareiÅ¡kėjui leidimas laikinai gyventi negali bÅ«ti iÅ¡duodamas.

BÅ«tent dėl to ginčijamas sprendimas buvo priimtas tuo pagrindu, kad pareiÅ¡kėjas neatitiko Ä®statymo 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytų sÄ lygų. PareiÅ¡kėjas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra nei vieno pagrindo, įtvirtinto Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalyje dėl atsisakymo iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi. Teisėjų kolegija, nesutikdama su pareiÅ¡kėjo argumentais, nurodo, kad ginčijamu sprendimu konstatuoti trys Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktuose numatyti atsisakymo iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi pagrindai:

1) pareiÅ¡kėjas teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tikrÄ jį savo atvykimo į Lietuvos RespublikÄ tikslÄ ;

2) yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė;

3) pareiÅ¡kėjas neatitinka Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytų leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo sÄ lygų. Pažymėtina, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos piliečiai, iÅ¡vykdami iÅ¡ Lietuvos Respublikos ilgiau kaip 6 mėnesiams, privalo deklaruoti iÅ¡vykimÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos. Gyventojų registro duomenys yra laikomi teisingais, kol jie nėra nuginčyti. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad apie sutuoktinės deklaruotÄ iÅ¡vykimÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos sužinojo iÅ¡ ginčijamo sprendimo, taip pat pridÅ«rė, kad visuotinai žinoma, jog dauguma Lietuvos Respublikos piliečių deklaruoja iÅ¡vykimÄ iÅ¡ Å¡alies tuo tikslu, kad nemokėti socialinio draudimo mokesčių, o ne tam, kad parodyti ketinimÄ emigruoti iÅ¡ Å¡alies.

Teisėjų kolegija Å¡iuos pareiÅ¡kėjo motyvus vertina kritiÅ¡kai. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiÅ¡kėjas pats teigia, kad jo sutuoktinė gali bet kada sugrįžti, kas iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja ankstesniam pareiÅ¡kėjo teiginiui, kad jo sutuoktinė nėra iÅ¡vykusi, tik vengia mokėti socialinio draudimo mokesčius. PareiÅ¡kėjas teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog pareiÅ¡kėjo sutuoktinė iÅ¡ Lietuvos Respublikos neiÅ¡vyko arba žada į jÄ sugrįžti.

Be to, kaip minėta, Ä®statymo 43 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi gali bÅ«ti iÅ¡duodamas užsieniečiui Å¡eimos susijungimo atveju, kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, turintis leidimÄ gyventi. Å i nuostata yra imperatyvaus pobÅ«džio ir jos pareiÅ¡kėjas privalo laikytis tam, kad galėtų gauti leidimÄ laikinai gyventi bÅ«tent Å¡eimos susijungimo pagrindu (pareiÅ¡kėjo sutuoktinei gyvenant Lietuvos Respublikoje).

Kaip teisingai atsiliepime Departamentas pažymėjo, pareiÅ¡kėjas, kreipdamasis į DepartamentÄ dėl leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo privalo užtikrinti, kad jis atitiks Ä®statymo reikalavimus ne tik kreipimosi momentu, bet ir Departamento sprendimo priėmimo momentu bei visÄ leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpį. Departamentas, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ ir pateiktus dokumentus ginčijamu sprendimu taip pat panaikino pareiÅ¡kėjui iÅ¡duotÄ daugkartinę nacionalinę vizÄ Ä®statymo 19 straipsnio 1 dalies 2 ir 10 punktų pagrindu, kadangi pareiÅ¡kėjas nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sÄ lygų.

Vizų iÅ¡davimo sÄ lygas, atsisakymo iÅ¡duoti vizÄ ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksÄ (toliau –Vizų kodeksas), nuostatos, taip pat 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimÄ per sienas, SÄ jungos kodekso (toliau – ir Å engeno sienų kodeksas), taip pat Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, pagal kurio 121 straipsnio 1 dalį, Å engeno vizos iÅ¡davimui taikomos procedÅ«ros ir sÄ lygos, nustatytos Vizų kodekse, bei Vizų apraÅ¡o, patvirtinto Vidaus reikalų ministro ir Užsienio reikalų ministro 2017 gruodžio 28 d.

įsakymu Nr. 1V-899/V-330 dėl vizos iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o, nuostatos. Å engeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies C papunktis nustato, kad trečiųjų Å¡alių piliečiams nustatomos tokios atvykimo sÄ lygos – jie turi pagrįsti numatomo buvimo tikslÄ bei sÄ lygas ir turi turėti pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės Å¡alį arba vykimui tranzitu į trečiÄ jÄ Å¡alį, į kuriÄ jie tikrai bÅ«tų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų.

Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizÄ iÅ¡duoti atsisakoma:

a) jei praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikęs asmuo:

i) pateikia netikrÄ , suklastotÄ arba padirbtÄ kelionės dokumentÄ ; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sÄ lygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos Å¡alį arba vykimui tranzitu į trečiÄ jÄ Å¡alį, į kuriÄ jis tikrai bÅ«tų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau iÅ¡buvo 90 dienų per pastarÄ jį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodÄ vizÄ arba riboto teritorinio galiojimo vizÄ ;

v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės vieÅ¡ajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Å engeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba a) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamÄ galiojantį sveikatos draudimÄ kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiÅ¡kumo arba jų turinio teisingumo, praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikiančio asmens pareiÅ¡kimų arba jo ketinimo iÅ¡vykti iÅ¡ valstybių narių teritorijos iki baigiantis praÅ¡omos iÅ¡duoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.

Atsisakymo iÅ¡duoti nacionalinę vizÄ pagrindai nustatyti Ä®statymo 19 straipsnyje, pagal kurį nacionalinę vizÄ užsieniečiui atsisakoma iÅ¡duoti, jeigu:

1) jis neatitinka Å engeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sÄ lygų;

2) norėdamas gauti vizÄ , jis atsisakė pateikti bÅ«tinÄ informacijÄ apie vykimo tikslÄ ir sÄ lygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis;

3) norėdamas gauti vizÄ , jis pateikė dokumentus, kuriuose yra klastojimo požymių;

4) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis Lietuvos Respublikoje gali užsiimti neteisėta veika, už kuriÄ yra nustatyta atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos įstatymus;

5) jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ , nacionalinį sÄ raÅ¡Ä ;

6) priimtas sprendimas jį įpareigoti iÅ¡vykti, grÄ Å¾inti arba iÅ¡siųsti iÅ¡ Å engeno valstybės;

7) jis veiksmu, žodžiu ar raštu pažemino vizas išduodančius pareigūnus, tarnautojus dėl jų veiklos arba Lietuvos Respublikos valstybę;

8) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis yra padaręs nusikaltimÄ Å¾moniÅ¡kumui ar karo nusikaltimÄ arba vykdė genocidÄ , kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse arba kituose tarptautinės teisės Å¡altiniuose;

9) jis nepateikia sveikatos draudimÄ patvirtinančio dokumento, kai bÅ«tina jį turėti kelionės metu;

10) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis gali kelti nelegalios migracijos grėsmę. Vizų apraÅ¡o 70.10 papunktyje nustatyta, kad daugkartinė nacionalinė viza gali bÅ«ti iÅ¡duodama užsieniečiui, kuris atvyksta į Lietuvos RespublikÄ užsiimti teisėta veikla ir yra Juridinių asmenų registre įregistruoto privataus juridinio asmens, įsteigto ne anksčiau kaip prieÅ¡ metus iki užsieniečio praÅ¡ymo iÅ¡duoti nacionalinę vizÄ pateikimo dienos, dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, jeigu įmonės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tÅ«kstančius eurų, iÅ¡ kurių ne mažiau kaip 14 tÅ«kstančių eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, arba yra įmonės, įsteigtos ne anksčiau kaip prieÅ¡ metus iki užsieniečio praÅ¡ymo iÅ¡duoti nacionalinę vizÄ pateikimo dienos, kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tÅ«kstančius eurų, vadovas ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje.

ApraÅ¡o 70.10 papunktyje nurodytu atveju užsienietis turi pateikti – įmonės įsteigimo (dokumento apie juridinio asmens įregistravimÄ Juridinių asmenų registre vizų tarnybai Lietuvoje pateikti nereikia) ar įsigijimo dokumentus ir dokumentus, patvirtinančius, kad Å¡ios įmonės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tÅ«kstančius eurų (pavyzdžiui, įmonės tarpinė finansinė ataskaita (balansas ar nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita), dokumentus, patvirtinančius, kad Å¡is užsienietis yra tokios įmonės dalyvis ir kad jo į įmonę investuotos lėšos ar turtas sudaro ne mažiau kaip 14 tÅ«kstančių eurų, arba dokumentus, patvirtinančius, kad Å¡is užsienietis yra tokios įmonės vadovas, ir dokumentÄ , patvirtinantį, kad jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje (ApraÅ¡o 78.11 papunktis).

Pagal ApraÅ¡o 79 punktÄ , vizų tarnybos valstybės tarnautojas iÅ¡ ApraÅ¡o 78 punkte nurodyto užsieniečio turi teisę pareikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių praÅ¡yme iÅ¡duoti nacionalinę vizÄ nurodytus duomenis. LVAT praktikoje yra akcentuojama, kad sprendimas atsisakyti iÅ¡duoti vizÄ priimamas kompleksiÅ¡kai įvertinus atitinkamÄ konkrečiÄ situacijÄ ir Å¡iuo atveju nėra numatyta baigtinio sÄ raÅ¡o dokumentų, kurie turėtų bÅ«ti pateikti siekiant pagrįsti praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-619/2014, 2016-05-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016).

Taigi, kaip minėta, Vizos apraÅ¡o 70.10 papunktyje nustatyta, jog nacionalinė viza gali bÅ«ti iÅ¡duodama užsieniečiui, kuris atvyksta į Lietuvos RespublikÄ užsiimti teisėta veikla ir yra Juridinių asmenų registre įregistruoto privataus juridinio asmens (toliau – įmonė), įsteigto per pastaruosius vienerius metus iki užsieniečio praÅ¡ymo iÅ¡duoti nacionalinę vizÄ pateikimo dienos, dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), jeigu įmonės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tÅ«kstančius eurų, iÅ¡ kurių ne mažiau kaip 14 tÅ«kstančių eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, arba yra įmonės, įsteigtos per pastaruosius vienerius metus iki užsieniečio praÅ¡ymo iÅ¡duoti nacionalinę vizÄ pateikimo dienos, kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tÅ«kstančius eurų, vadovas ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje.

Pažymėtina, kad Å¡ios įstatymo normos yra imperatyvios. RaÅ¡ytiniais duomenimis nustatyta, kad Lietuvos Respublikos ambasada E. A. Respublikoje 2018 m. rugpjūčio 7 d. priėmė sprendimÄ iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui daugkartinę nacionalinę vizÄ Nr. 002945318, galiojančiÄ nuo 2018 m. rugpjūčio 13 d. iki 2019 m. rugpjūčio 12 d. Viza pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duota kaip atvykstančiam į Lietuvos RespublikÄ užsiimti teisėta veikla pagal Vizos iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d.

įsakymu Nr. 1V-899/V-330 (toliau – Vizų išdavimo tvarkos aprašas) 70.10 papunktį. Pareiškėjas 2018 m. balandžio 19 d. buvo paskirtas UAB „Faraono namai“ (toliau – Bendrovė) direktoriumi. Pareiškėjas bendrovėje įdarbintas 2019 m. kovo 15 d., o 2019 m. gegužės 31 d. buvo atleistas. Per šį laikotarpį pareiškėjui nebuvo nustatytas darbo užmokestis, kiti asmenys Bendrovėje įdarbinti nebuvo. Departamentas taip pat nustatė, kad pareiškėjas nevykdo savo kaip įmonės direktoriaus pareigų, kadangi iki šiol nėra pateikęs Bendrovės 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinio.

Vertinant minėtas aplinkybes, laikytina, jog Bendrovė nevykdo jokios Å«kinės – komercinės veiklos Lietuvos Respublikoje, o pareiÅ¡kėjas jos dalyviu tapo tik formaliais sumetimais tam, kad turėdamas daugkartinę nacionalinę vizÄ galėtų patekti į Å engeno valstybes. 2019 m. rugpjūčio 26 d. Departamento Imigracijos skyrius 2019 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu įformino pareiÅ¡kėjui daugkartinę nacionalinę vizÄ Nr. 004134476, galiojančiÄ iki 2020 m. sausio 5 d. Viza pareiÅ¡kėjui iÅ¡duota kaip pateikusiam praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi pagal Vizos iÅ¡davimo apraÅ¡o 70.11 papunktį.

Atsižvelgiant į tai, kad nacionalinė viza pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duota kaip pateikusiam praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi, Departamentas atsisakė iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi ir tuo pagrindu panaikino pareiÅ¡kėjui iÅ¡duotÄ nacionalinę vizÄ . Ä®statymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad nacionalinę vizÄ užsieniečiui atsisakoma iÅ¡duoti, o iÅ¡duota nacionalinė viza panaikinama, jeigu užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sÄ lygų.

To paties straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Nagrinėjamu atveju sprendimas atsisakyti iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir panaikinti daugkartinę nacionalinę vizÄ buvo priimtas vadovaujantis Ä®statymo 19 straipsnio 1 dalies 2, 10 punktais bei 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais. Teisėjų kolegija pažymi, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 56 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylÄ nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso Å¡alių reikalavimus bei paaiÅ¡kinimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra.

Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Å¡ie faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso Å¡alių ir jų atstovų paaiÅ¡kinimais, liudytojų paaiÅ¡kinimais, specialistų paaiÅ¡kinimais ir ekspertų iÅ¡vadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais raÅ¡ytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais. ABTÄ® 56 straipsnio 6 dalis nustato, kad jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (LVAT administracinėje byloje A-560-602/2016).

Be to pareiÅ¡kėjo abstraktÅ«s ir deklaratyvÅ«s teiginiai nėra ir negali bÅ«ti laikomi tam tikrÄ aplinkybę pagrindžiančiais įrodymais. Kaip jau minėta, pagal Ä®statymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , nacionalinę vizÄ užsieniečiui atsisakoma iÅ¡duoti, o iÅ¡duota nacionalinė viza panaikinama, jeigu užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sÄ lygų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įvertinus tai, jog pareiÅ¡kėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedÅ«romis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti minėto užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, pagal Ä®statymo 19 straipsnio 1 dalies 10 punktÄ yra pagrindas atsisakyti iÅ¡duoti nacionalinę vizÄ , todėl Departamentas, priimdamas sprendimÄ panaikinti pareiÅ¡kėjui iÅ¡duotÄ daugkartinę nacionalinę vizÄ , jo teisių nepažeidė.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad, nustatant Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ pagrindÄ , užsieniečio valia nėra esminis elementas. Å iuo atveju pagrindo iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi nustatymas apsiriboja juridinio fakto, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimÄ laikinai gyventi, neatitinka tikrovės arba yra rimtas pagrindas manyti, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas ar kolegialaus valdymo ar priežiÅ«ros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi, konstatavimu, o tai, ar asmuo vykdė veiklÄ , ar norėjo jÄ vykdyti, yra faktinė aplinkybė, kuri bendrai vertinama visų faktinių aplinkybių kontekste.

PareiÅ¡kėjo pateikti argumentai neiÅ¡sklaido pagrįstais pripažintinų atsakovo įtarimų, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, paneigiančių atsakovo padarytos iÅ¡vados. Atsisakymas iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir daugkartinės vizos panaikinimas savaime neužkerta kelio pareiÅ¡kėjui vykdyti Bendrovėje atliekamų funkcijų (pavyzdžiui, nuotoliniu bÅ«du arba per įgaliotus atstovus), taip pat neatima galimybės pareiÅ¡kėjui teikti naujÄ praÅ¡ymÄ dėl leidimo laikinai gyventi suteikimo.

Atkreiptinas dėmesys, jog pareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų, kad Bendrovės veiklos pobÅ«dis ir mastai reikalauja pareiÅ¡kėjo nuolatinio buvimo joje, todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo nuolatinis buvimas Lietuvos Respublikoje nėra bÅ«tinas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad užsieniečio buvimas ne Lietuvos Respublikoje netrukdo sėkmingai valdyti įmonės (žr. pvz. LVAT 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4926-662/2017).

Be to, teisė atvykti į Lietuvos RespublikÄ ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, ji nesuteikiama automatiÅ¡kai ir įgyjama tuo atveju, kai užsienietis atitinka formalius Ä®statymo reikalavimus. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog vienas iÅ¡ pagrindinių teisinės valstybės principų įgyvendinant vieÅ¡Ä jį administravimÄ (Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 3 straipsnio 1 punktas) – įstatymo virÅ¡enybės principas reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais bÅ«tų pagrįsti įstatymais.

VAÄ® 8 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti motyvuotos. LVAT yra konstatavęs, kad VAÄ® 8 straipsnio nuostatos reiÅ¡kia, jog akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktÄ ; motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas.

Å i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. PareiÅ¡kėjas ginčijamÄ sprendimÄ gavo laiku, nes šį sprendimÄ apskundė nepasibaigus skundo padavimo terminui, t. y. pasinaudojo teisę apskųsti priimtÄ sprendimÄ (LVAT administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016).

Teisėjų kolegija įvertinusi ginčijamo sprendimo turinį mano, kad ginčijamas sprendimas atitinka VAÄ® 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiÅ¡kiai iÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimÄ reglamentuojančius teisės aktus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Departamentas iÅ¡ esmės teisingai taikė teisės normas, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ .

Departamento 2019 m. spalio 30 d. sprendimas Nr. (15/4-1) 3I-00449/171-556 paliekamas nepakeistu, pareiÅ¡kėjo reikalavimų tenkinti skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Esant Å¡ioms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Atkreiptinas dėmesys, jog EŽTT ir LVAT praktikoje pažymima, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prie Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieÅ¡ SuomijÄ ;

LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo O. M. M. H. Z. (O. M. M. H. Z.) skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjos Violeta Balčytienė Ina Kirkutienė Egidija Puzinskaitė