2fcde953-1f48-4c8a-aa51-38be9d7c8e28 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-2109-661/2011Teisminio proceso Nr. 2-01-3-11981-2010-9 Procesinio sprendimo kategorija: 11.9.5; 121.1; 121.15 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. gruodžio 9 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Dalios ViÅ¡inskienės ir Liudos Uckienės,sekretoriaujant Rasai BagdžiÅ«tei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo VÅ¡Ä® Sapiegos ligoninės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Jurgio G.

R. ieÅ¡kinį atsakovams VÅ Ä® Sapiegos ligoninei bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo, priverstinės pravaikÅ¡tos, neturtinės žalos bei kitų iÅ¡mokų iÅ¡ieÅ¡kojimo, Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,             n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovas J. G. R. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu bei patikslintais ieÅ¡kiniais ir nurodė, kad 1993 m. ieÅ¡kovas buvo paskirtas į VÅ Ä® Sapiegos ligoninės direktoriaus pareigas, o 1998-01-18 d.

įsakymu Nr. l7-K Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija dar kartÄ patvirtino ieÅ¡kovÄ minėtos įstaigos direktoriaus pareigoms, tačiau 2010-06-30 d. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija priėmė įsakymÄ Nr.3.1-K-305-(5-l) „Dėl VÅ Ä® Sapiegos ligoninės direktoriaus Jurgio G. R. darbo sutarties nutraukimo“, kurio pagrindu buvo nutraukta darbo sutartis su ieÅ¡kovu nuo 2010-06-30 dienos, atleidimo datÄ perkeliant į 2010-08-30 dienÄ , be to, Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija priėmė ir naujÄ Ä¯sakymÄ Nr.3.1-K-328 (5.1), kurio pagrindu nuo 2010-07-01dienos VÅ Ä® Sapiegos ligoninės darbuotojÄ P. A. paskyrė laikinai eiti minėtos įstaigos direktorės pareigas.

IeÅ¡kovas nurodė, jog 2010-08-12 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įsakymu Nr. 41-467 ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo data buvo perkelta į 2010-09-27 dienÄ , kadangi įsakymas bei įspėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo ieÅ¡kovui buvo įteikti pavėluotai. IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad 2010-06-30 d. įsakymas Nr.3.1-K-305-(5-l) „Dėl VÅ Ä® Sapiegos ligoninės direktoriaus Jurgio G. R. darbo sutarties nutraukimo“ yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes VÅ Ä® vadovui yra netaikomas atÅ¡aukimo institutas ir VÅ Ä® vadovo darbo sutarties nutraukimui yra taikytini bendrieji LR DK nuostatose nustatyti darbo sutarties nutraukimo pagrindai, todėl ieÅ¡kovas buvo nepagrįstai atleistas LR DK 129 str. 2 d. nuostatų pagrindu.

Be to, darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį pagal LR DK 129 str. nuostatas, turi nurodyti ir įrodyti konkrečius faktus dėl kurių darbuotojas negali tęsti darbo bei nurodyti svarbias priežastis, dėl kurių yra bÅ«tina nutraukti su darbuotoju neterminuotÄ darbo sutartį. IeÅ¡kovas pažymėjo, jog 2010-06-30 d. įsakyme Nr.3.1-K-305-(5-l) nurodyti faktai, kurių pagrindu su ieÅ¡kovu buvo nutraukta darbo sutartis pagal DK 129 str. 2 d. nuostatas, iÅ¡ esmės neatitinka tikrovės ir yra nepagrįsti jokiais įrodymais, kadangi minėtame įsakyme yra nurodyta, kad ieÅ¡kovo kvalifikacija ir profesiniai gebėjimai yra nepakankami eiti vadovo pareigas, nes ieÅ¡kovas nemoka užsienio kalbų, neturi nei vadybininko, nei teisininko, nei ekonomisto iÅ¡silavinimo, tačiau jokiame teisės akte nėra nustatyti bÅ«tent tokie reikalavimai, be to, ieÅ¡kovas moka kelias užsienio kalbas (t. y. anglų, rusų), nors ieÅ¡kovo kalbų mokėjimas niekada nebuvo vertinamas, be to, ieÅ¡kovas turi įgytÄ aukÅ¡tÄ jį medicininį iÅ¡silavinimÄ ir periodiÅ¡kai vadovo kvalifikacijÄ tobulina vadybiniuose ir kituose kursuose.

Ieškovas taip pat nurodė, jog taip pat yra nepagrįstas ir minėtame įsakyme nurodytas faktas, kad yra skundžiamasi VŠĮ Sapiegos ligoninės teikiamų paslaugų kokybe, kadangi nėra jokių duomenų ir įrodymų apie tokius skundus, o taip pat nepagrįstas ir minėtame įsakyme nurodytas faktas, jog VŠĮ Sapiegos ligoninės valdomas turtas reikalauja kapitalinio remonto, tačiau jis atliekamas nebuvo ir lėšų tam nėra sukaupta, kadangi toks reikalavimas, kad VŠĮ kauptų kapitaliniam remontui reikalingas lėšas, iš esmės prieštarauja Lietuvos Respublikoje įteisintiems gydymo įstaigų finansavimo principams ir tai konstatuojama 2010-07-09 d.

Lietuvos gydytojų vadovų sÄ jungos tarybos posėdžio rezoliucijoje. Be to, minėtame įsakyme prie ieÅ¡kovo atleidimo pagrindų yra nurodytas ir LR Apskrities valdymo ir jį keitusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymas (Žin., 2009 m., Nr.87-366), tačiau Å¡is įstatymas negali bÅ«ti ieÅ¡kovo atleidimo pagrindu, nes vadovaujantis LR DK 138 str. nuostatomis, savininko pasikeitimas nėra teisėta priežastis nutraukti darbo santykius su ieÅ¡kovu. IeÅ¡kovas taip pat nurodė, jog 2010-06-30 d.

įsakyme Nr.3.1-K-305-(5-l) visi nurodyti argumentai, t. y. faktinis darbo sutarties nutraukimo pagrindas, yra nepagrįsti jokiais dokumentais ar kitais įrodymais ir prieštarauja faktinei padėčiai, todėl šie argumentai negali būti tinkamu pagrindu nei nušalinimui nuo darbo, nei darbo sutarties nutraukimui su ieškovu, todėl toks ieškovo nušalinimas nuo darbo bei darbo sutarties nutraukimas yra neteisėtas bei grubiai pažeidžiantis ieškovo teises, kurios turi būti atkurtos, t. y. ginčijamas įsakymas turi būti pripažintas netesėtu bei panaikintas.

Taip pat pažymėjo ir tai, kad ieškovas buvo nušalintas nuo darbo laikotarpiu, kai įstatymas garantuoja faktinius darbo santykius, ir ieškovas nebuvo supažindintas su svarbiomis atleidimo iš darbo priežastimis, kurias nurodyti įpareigoja įstatymas (LR DK 129 str. 2 d.), todėl toks ieškovo nušalinimas nuo darbo yra vertintinas kaip pažeminimas ir esminis reputacijos pabloginimas. Be to, ieškovo darbo sutarties nutraukimo procedūra ir reikalų į perėmimas, buvo vykdomi po darbo valandų, t. y.

įsibraunant į administracijos bÅ«stinę, dalyvaujant antstoliui bei apsaugos firmos darbuotojams, todėl tokios represinės procedÅ«ros taikymas taip pat neigiamai įtakojo tiek ieÅ¡kovo, kaip nuÅ¡alinto ir atleisto vadovo, tiek ir visos įstaigos reputacijai, todėl tai sukėlė ieÅ¡kovui nemažų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir sukrėtimų, t. y. padarė ieÅ¡kovui neturtinę žalÄ , kadangi sužinojus apie tokį atleidimo bÅ«dÄ ir formÄ , akivaizdžiai pablogėjo ieÅ¡kovo sveikata.

IeÅ¡kovas taip pat nurodė, jog įvertinus jo atleidimo iÅ¡ darbo aplinkybes, t. y. nesudarymÄ sÄ lygų įstatymo garantuojamÄ laikÄ dirbti įspėjimo laikotarpiu, ieÅ¡kovo neįleidimÄ Ä¯ teritorijÄ , užrakinimÄ kabineto ir pan., yra akivaizdu, kad jeigu teismas pripažintų ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu ir gražintų ieÅ¡kovÄ Ä¯ ankstesnes pareigas, ieÅ¡kovui iÅ¡ esmės bÅ«tų sudarytos nepalankios sÄ lygos toliau dirbti. IeÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu prašė teismo pripažinti ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ VÅ Ä® Sapiegos ligoninės direktoriaus pareigų (t. y.

Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2010-06-30 d. įsakymÄ Nr.3.1-K-328 (5.1)), neteisėtu, iÅ¡ieÅ¡koti vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos (t. y. nuo 2010-09-27 d.) iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, nustačius, kad ieÅ¡kovui gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti, iÅ¡ieÅ¡koti Å¡eÅ¡ių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ (nes ieÅ¡kovo nepertraukiamas darbo stažas yra virÅ¡ dvideÅ¡imt metų, todėl atsižvelgiant į VÅ Ä® Sapiegos ligoninės Kolektyvinės sutarties 7.3. p. nuostatas, apskaičiuojant iÅ¡eitinės iÅ¡mokos dydį reikia taikyti koeficientÄ 2, t. y. dvigubinant), visos iÅ¡mokos sudarytų 92415,84 Lt sumÄ , iÅ¡ieÅ¡koti 2371,97 Lt negautų pajamų už 2010 m. liepos mėnesį, 10 000 Lt neturtinę žalÄ bei 2420,00 Lt visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, įskaitant 46 207,94 Lt sumÄ (bruto), t. y. atimant minėtÄ sumÄ iÅ¡ iÅ¡ieÅ¡komos sumos (b.t.

I, b.l. 2, 18, 47-52 ; b.t. II, b.l. 49-50, 83-93).Atsakovas VÅ Ä® Sapiegos ligoninė pateikė teismui atsiliepimÄ , kuriuo su ieÅ¡kovo pareikÅ¡tais ieÅ¡kininiais reikalavimais nesutiko ir nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovas VÅ Ä® Sapiegos ligoninė nėra ieÅ¡kovo darbdavys, todėl VÅ Ä® Sapiegos ligoninė byloje turėtų dalyvauti tik trečiuoju asmeniu atsakovo pusėje, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų. Atsakovas nurodė, jog visus su ieÅ¡kovo priėmimu į darbÄ bei atleidimu iÅ¡ darbo susijusius veiksmus, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, atliko atsakovas, t. y. ieÅ¡kovo darbdavys Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija, tarp kurio ir ieÅ¡kovo buvo susiklostę darbiniai teisiniai santykiai, kadangi 2010-06-29 d. nutarimu Nr. 920 VÅ Ä® Sapiegos ligoninės savininkės turtinės ir neturtinės teisės bei pareigos buvo perduotos Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn savarankiÅ¡koms funkcijoms įgyvendinti, todėl Å¡iuo atveju Vilniaus miesto savivaldybė, kaip buvusio ieÅ¡kovo darbdavio (t. y.

Vilniaus apskrities viršininko administracijos) teisių bei pareigų perėmėja, šioje byloje turi būti patraukta atsakovu, nes tik Vilniaus miesto savivaldybė, kaip VŠĮ Sapiegos ligoninės steigėja ir savininkė, gali reguliuoti darbo teisinius santykius, susijusius su VŠĮ Sapiegos ligoninės vadovo skyrimu arba atleidimu iš šių pareigų, todėl ieškovo darbdaviu laikytina tik Vilniaus miesto savivaldybė. Atsakovas taip pat nurodė, jog vadovaujantis LR DK 129 str. 2 d., 130 str. 5 d. nuostatomis, 2010-06-30 d.

Vilniaus apskrities virÅ¡ininko įsakymu Nr. 3.1-K-305-(5.1) buvo nuspręsta nutraukti VÅ Ä® Sapiegos ligoninės direktoriaus J.G. R. 1999-01-18 d. Darbo sutartį Nr. 533 nuo 2010-06-30 dienos, nukeliant atleidimo datÄ Ä¯ 2010-08-30 dienÄ , tačiau kaip matyti iÅ¡ antstolio V. Čegliko 2010-07-15 d. pažymos Nr. 116-22-10-D-02, 2010-06-30 dienÄ ieÅ¡kovo darbo vietoje nebuvo dėl neaiÅ¡kių motyvų, todėl ginčijamas įsakymas bei įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimÄ ieÅ¡kovui asmeniÅ¡kai nebuvo įteiktas, o 2010-07-14 dienÄ ieÅ¡kovÄ informavus apie įteikiamus dokumentus, jis atsisakė juos priimti.

Be to, 2010-07-28 d. VÅ Ä® Sapiegos ligoninės direktoriaus įsakymu Nr. P-205 „Dėl laisvo nuo darbo laiko naujo darbo paieÅ¡koms suteikimo J.G. R. “, ieÅ¡kovui buvo skirta 100 % laisvo nuo darbo laiko norma naujo darbo paieÅ¡koms iki atleidimo dienos, mokant už šį laikotarpį jam priklausantį vidutinį darbo užmokestį, o taip pat kartu su Å¡iuo įsakymu ieÅ¡kovui pasiraÅ¡ytinai buvo įteiktas ir ginčijamas įsakymas bei įspėjimas, be to, 2010-08-12 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 41-467 ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo data buvo perkelta į 2010-09-27 dienÄ , t. y. atitinkamai ieÅ¡kovo nedarbingumo laikotarpiui.

Atsakovas taip pat nurodė, kad 2010-09-27 d. VÅ Ä® Sapiegos ligoninės direktoriaus įsakymu Nr. P-228 „Dėl atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju J.G. R. “ su ieÅ¡kovu 2010-09-27 dienÄ buvo pilnai atsiskaityta LR DK 141 str. nuostatose nustatyta tvarka. Atsakovas taip pat nurodė, jog įvertinus faktinių aplinkybių sekÄ bei svarbias ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo priežastis, nėra jokio teisinio pagrindo laikyti darbdavio veiksmus neteisėtais ir tokie darbdavio veiksmai negali bÅ«ti laikomi sukėlusiais ieÅ¡kovui neturtinę žalÄ , be to, ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių tai, kad jis neturtinę žalÄ (t. y.

Å¡iuo atveju sveikatos pablogėjimÄ ) galimai patyrė bÅ«tent dėl darbdavio neteisėtų veiksmų, todėl nesant neteisėtų darbdavio veiksmų, nėra Å¡iuo atveju ir priežastinio ryÅ¡io tarp darbdavio neteisėtų veiksmų bei padarytos žalos dydžio. Atsakovas nurodė, jog taip pat yra nepagrįstas ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kininis reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo, t. y. skirtumas tarp 2010 m. liepos mėnesio atlyginimo, kuris turėjo bÅ«ti gaunamas ir gautos socialinio draudimo paÅ¡alpos už nedarbingumo laikotarpį nuo 2010-07-01 dienos iki 2010-07-27 dienos (imtinai), kadangi Å¡iuo atveju ieÅ¡kovo reikalaujamų negautų pajamų atlyginimas galėtų bÅ«ti realizuojamas tik konstatavus esant jau minėtų visų civilinės atsakomybės sÄ lygų visetÄ , t. y. neteisėtus veiksmus, kaltę, žalÄ bei priežastinį ryšį.

Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovui nebuvo taikomas nei atšaukimo institutas, nei nušalinimas nuo darbo LR DK 123 str. nuostatų prasme, kadangi ieškovui įspėjimo laikotarpiu buvo mokamas vidutinis darbo užmokestis, o ieškovo darbo sutarties nutraukimui bei atleidimui iš darbo visai teisėtai ir pagrįstai buvo taikomi bendrieji LR DK normose įtvirtinti darbo sutarties nutraukimo pagrindai, todėl darytina išvada, jog ieškovas iš darbo buvo atleistas teisėtai ir laikantis visų VŠĮ vadovo darbo sutarties nutraukimui taikomų įstatymų nustatytų reikalavimų.A.

V. miesto savivaldybės administracija pateikė teismui atsiliepimÄ , kuriuo su ieÅ¡kovo pareikÅ¡tais ieÅ¡kininiais reikalavimais nesutiko ir nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra netinkamas atsakovas Å¡ioje civilinėje byloje, kadangi ieÅ¡kovÄ darbo teisiniai santykiai siejo ne su Vilniaus miesto savivaldybės administracija, bet su darbdaviu VÅ Ä® Sapiegos ligonine, todėl darbdavio organai, nepaisant to, jog bÅ«tent per juos darbdavys įgyja darbo teises ir prisiima darbo pareigas ir jas įgyvendina, nėra tiesioginiai tarp darbo sutarties Å¡alių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, o yra tik susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iÅ¡ Å¡alių, t. y.

Å¡uo atveju su darbdaviu (LR DK 16 str. 1 d.), todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracija negali bÅ«ti laikoma ieÅ¡kovo darbdaviu, o kartu ir darbo teisinių santykių, siejančių ieÅ¡kovÄ ir VÅ Ä® Sapiegos ligoninę, Å¡alimi. Atsakovas taip pat nurodė, jog Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2010-06-30 d. įsakyme Nr. 3.1-K-305-(5-l) „Dėl VÅ Ä® Sapiegos ligoninės direktoriaus J.G. R. darbo sutarties nutraukimo“ yra įvardytos Å¡ios darbo sutarties su ieÅ¡kovu nutraukimo priežastys, t. y. ieÅ¡kovo nepakankama kvalifikacija, nepakankami profesiniai gebėjimai, užsienio kalbos nemokėjimas, ieÅ¡kovas neturi ekonominio, teisinio ar vadybos iÅ¡silavinimo, be to, gauta skundų dėl VÅ Ä® Sapiegos ligoninės teikiamų paslaugų netinkamos kokybės, VÅ Ä® Sapiegos ligoninės turtui yra reikalingas kapitalinis remontas, kuris nebuvo atliktas bei nesukaupta lėšų jam atlikti, be to, ieÅ¡kovo elgesys buvo įvardintas nepriimtinu ir keliančiu įtampÄ darbo kolektyve.

Atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ darbo buvo atleistas pagal LR DK 129 str. ir 130 str. 5 d. nuostatas, kuriose darbdaviui yra suteikiama galimybė atleisti darbuotojÄ nepasibaigus įspėjimo terminui, tačiau atleidimo iÅ¡ darbo datÄ perkeliant iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas, todėl darbo sutartis su ieÅ¡kovu buvo nutraukta teisėtai ir pagrįstai, nepažeidžiant LR DK nuostatų. Be to, nustatant abiems atsakovams tenkančios atsakomybės apimtį, yra svarbu įvertinti prielaidas solidariai civilinei atsakomybei taikyti, kadangi tarp atsakovų atskirai atliktų veiksmų ir ieÅ¡kovo patirtos žalos nėra priežastinio ryÅ¡io, t. y.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos bei VÅ Ä® Sapiegos ligoninės nesieja bendri neteisėti veiksmai, sukėlę ieÅ¡kovui žalingas pasekmes, todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kininis reikalavimas dėl solidarinės atsakovų atsakomybės yra nepagrįstas. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai turtine žala įvardija negautas pajamas dėl laikino nedarbingumo, t. y. ieÅ¡kovas nurodė, jog nuo 2010-07-01 d. iki 2010-07-27 d. (imtinai) gavo nedarbingumo paÅ¡alpÄ ir dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovui turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotos jo negautos pajamos - atlyginimo ir nedarbingumo iÅ¡mokos skirtumas, nes ieÅ¡kovo nurodytos negautos pajamos negali bÅ«ti laikomos ieÅ¡kovui padaryta žala ( LR CK 6. 249 str. 1 d.).

Be to, dėl ieÅ¡kovo nedarbingumo atidėjus atleidimo iÅ¡ darbo datÄ dar vienam mėnesiui, ieÅ¡kovui iki 2010-09-27 dienos buvo iÅ¡mokėtas darbo užmokestis, todėl nėra pagrindo vertinti ieÅ¡kovui iÅ¡mokėtos nedarbingumo paÅ¡alpos bei atlyginimo skirtumÄ kaip ieÅ¡kovo patirtus nuostolius ar negautas pajamas. Atsakovas nurodė, jog ieÅ¡kovo ieÅ¡kininis reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ taip pat laikytinas nepagrįstu, kadangi ieÅ¡kinyje nurodomas tik ieÅ¡kovo požiÅ«ris ir vertinimas į darbo sutarties nutraukimÄ , o patys teiginiai dėl ieÅ¡kovo patirtos neturtinės žalos nėra pagrįsti jokiais įrodymais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. kovo 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies:

1) pripažino ieÅ¡kovo Jurgio G. R. atleidimÄ iÅ¡ VÅ Ä® Sapiegos ligoninės direktoriaus pareigų pagal Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2010-06-30 d. įsakymÄ Nr.3.1-K-328 (5.1)) „Dėl VÅ Ä® Sapiegos ligoninės direktoriaus Jurgio G. R. darbo sutarties nutraukimo“ neteisėtu;

2) iÅ¡ieÅ¡kojo iÅ¡ atsakovo VÅ Ä® Sapiegos ligoninės, į/k 124626533, buveinė Antakalnio g. 17, Vilniuje, ieÅ¡kovo Jurgio G. R. , a/k (duomenys neskelbtini) gyv. Sėlių g. 72-37, Vilniuje, naudai 53 473,32 Lt (t. y. neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos (t. y. nuo 2010-09-27 d. iki 2011-04-22 d.), 46 207,94 Lt iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ (t. y. neatskaičius mokesčių), 2371,97 Lt negautų pajamų, 5 000 Lt neturtinę žalÄ bei 2420,00 Lt iÅ¡laidų advokatų pagalbai apmokėti, kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmetė.Teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys yra pagrįstas ir tenkintinas dalinai, kadangi iÅ¡ visos civilinės bylos medžiagos matyti, jog 2010-06-30 d.

įsakymas Nr.3.1-K-305-(5-l) „Dėl VŠĮ Sapiegos ligoninės direktoriaus Jurgio G. R. darbo sutarties nutraukimo“ yra neteisėtas ir nepagrįstas bei ieškovas buvo nepagrįstai atleistas LR DK 129 str. 2 d. nuostatų pagrindu. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog atsakovas neįrodė konkrečių faktų (aplinkybių) dėl kurių ieškovas negalėjo toliau tęsti savo darbo bei nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių buvo būtina nutraukti su ieškovu darbo sutartį (LR CPK 176 str.

– 179 str.). Teismas nurodė, kad 2010-06-30 d. įsakyme Nr.3.1-K-305-(5-l) bei 2010-06-30 d. įspėjime dėl darbo sutarties nutraukimo Nr. (90) – 3.8-252 nurodyti faktai (aplinkybės), t. y. jog ieÅ¡kovo kvalifikacija ir profesiniai gebėjimai yra nepakankami eiti vadovo pareigas, nes ieÅ¡kovas nemoka nei vienos užsienio kalbos, ieÅ¡kovas neturi nei vadybininko, nei teisininko, nei ekonomisto ar kito vadovaujančias pareigas einančiam žmogui reikalingo iÅ¡silavinimo, yra skundžiamasi teikiamų paslaugų kokybe, ieÅ¡kovo elgesys darbe yra netinkamas ir nepriimtinas, iÅ¡ esmės neatitinka tikrovės ir atsakovo yra neįrodyti jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais, prieÅ¡ingai, iÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų į Å¡iÄ civilinę bylÄ raÅ¡ytinių įrodymų turinio matyti, kad ieÅ¡kovas nuo 1965 metų turi įgijęs gydytojo kvalifikacijÄ , ieÅ¡kovas yra baigęs intensyvųjį anglų kalbos kursÄ EF anglų kalbos mokykloje, be to, ieÅ¡kovas per eilę metų daug kartų yra dalyvavęs bei iÅ¡klausęs įvairių kursų bei kvalifikacijos tobulinimo ir kėlimo medžiagÄ , ieÅ¡kovui už gerÄ bei produktyvų darbÄ daug kartų buvo reiÅ¡kiamos įvairios padėkos, ieÅ¡kovas už gerÄ darbÄ buvo apdovanotas nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo garbės ženklu ir ieÅ¡kovui buvo suteiktas nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardas (LR CPK 176 str.

– 179 str.). Be to, ieÅ¡kovui nebuvo taikyta jokių atestacijų, todėl 2010-06-30 d. įsakyme Nr.3.1-K-305-(5-l) bei 2010-06-30 d. įspėjime dėl darbo sutarties nutraukimo Nr. (90) – 3.8-252 nurodyti faktai (aplinkybės) laikytini visiÅ¡kai nepagrįstais bei atsakovo neįrodytais (LR CPK 176 str. – 179 str.). Teismas taip pat laikė atsakovo neįrodytus faktus (aplinkybes) ir apie tai, jog yra skundžiamasi VÅ Ä® Sapiegos ligoninės teikiamų paslaugų kokybe ir VÅ Ä® Sapiegos ligoninės valdomas turtas reikalauja kapitalinio remonto, ir tai tiesiogiai yra sietina bÅ«tent tik su ieÅ¡kovo veiksmais (ar neveikimu), nes iÅ¡ visos bylos medžiagos matyti, kad gauti piliečių (asmenų) skundai tiesiogiai nebuvo įtakoti bÅ«tent ieÅ¡kovo veiksmų (ar neveikimo), o ryÅ¡ium su Å¡alį iÅ¡tikusios krizes neigiamais padariniais iÅ¡ LR Sveikatos apsaugos ministerijos 2010-12-17 d. raÅ¡to turinio matyti, jog 2010 metų pirmÄ jį pusmetį neigiamus finansinius rezultatus (t. y. minusinį balansÄ ) turėjo net 124 asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigos (t. y.

VieÅ¡osios Ä®staigos) (LR CPK 176 str. - 179 str.). Be to, ieÅ¡kovui nei žodžiu, nei raÅ¡tu nebuvo pasiÅ«lytas kitas darbas, nors iÅ¡ Å¡ioje civilinėje byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų (t. y. VÅ Ä® Sapiegos ligoninės etatų sÄ rašų) matyti, jog ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo metu VÅ Ä® Sapiegos ligoninėje buvo laisvų etatų, kuriuose pagal savo turimÄ iÅ¡silavinimÄ bei turimÄ kvalifikacijÄ ieÅ¡kovas galėjo dirbti (LR CPK 176 str. – 179 str.). IÅ¡ 2006-04-21 d.

VÅ Ä® Sapiegos ligoninės Kolektyvinės sutarties 7.3 p. nuostatų matyti, kad jeigu su darbuotojais yra nutraukiami darbo teisiniai santykiai pagal LR DK 129 str. nuostatas, tai iÅ¡eitinei iÅ¡mokai, numatytai LR DK 140 str. nuostatose, yra taikomas koeficientas 2. Teismas konstatavo, jog LR DK 59 str. 2 d. nuostatose yra nustatyta, kai įmonėje yra sudaryta kolektyvinė sutartis, ji yra taikoma visiems tos įmonės darbuotojams, todėl kolektyvinėje sutartyje nustatytos darbo, profesinės, socialinės ir ekonominės sÄ lygos bei garantijos turi bÅ«ti taikomos visiems įmonės ar įstaigos darbuotojams vienodai ir nepriklausomai nuo darbuotojų statuso, užimamų pareigų ar atliekamo darbo, nes minėta įstatymo norma jokių iÅ¡imčių dėl kolektyvinės sutarties nuostatų taikymo atskiroms darbuotojų kategorijoms nenumato, t. y.

Å¡iuo atveju 2006-04-21 d. VÅ Ä® Sapiegos ligoninės Kolektyvinės sutarties 7.3 p. nuostatos turi bÅ«ti taikytinos ir ieÅ¡kovui, kaip VÅ Ä® Sapiegos ligoninės darbuotojui, einančiam administracijos vadovo - direktoriaus pareigas. Teismas taip pat konstatavo, kad Å¡ioje civilinėje byloje yra pilnai įrodyta aplinkybė ir apie tai, jog ieÅ¡kovas į pirmesnį darbÄ nebegali bÅ«ti grÄ Å¾inamas (t. y. paties ieÅ¡kovo apsisprendimas nebegrįžti į ankstesnes pareigas dėl pablogėjusios sveikatos bÅ«klės ir dėl ieÅ¡kovui sudarytų nepalankių darbo sÄ lygų toliau dirbti ankstesnėse pareigose, be to, Vilniaus apskrities virÅ¡ininko įsakymu Nr.3.1-K-328 (5.1) nuo 2010-07-01dienos VÅ Ä® Sapiegos ligoninės darbuotoja P. A. buvo paskirta laikinai eiti direktorės pareigas), todėl atsižvelgiant į ieÅ¡kovo nepertraukiamÄ darbo staÅ¾Ä bei vadovaujantis LR DK 140 str. 1 d. ir 2006-04-21 d.

VÅ Ä® Sapiegos ligoninės Kolektyvinės sutarties 7.3 p. nuostatomis, ieÅ¡kovui yra apskaičiuotina 12 mėnesių iÅ¡eitinė iÅ¡moka 92415,84 Lt sumai (t. y. neatskaičius mokesčių) (7701,32 Lt x 6 mėn. x 2 kof. = 92415,84 Lt suma), atimant iÅ¡ 92 415,84 Lt sumos ieÅ¡kovui atleidimo dienÄ jau iÅ¡mokėtÄ 46 207,94 Lt Å¡eÅ¡ių mėnesių iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir ieÅ¡kovui likusi neiÅ¡mokėta iÅ¡eitinės iÅ¡mokos dalis sudaro 46207,94 Lt sumÄ (LR DK 297 str. 4 d.). Teismas taip pat pažymėjo, kad ieÅ¡kovas pilnai įrodė aplinkybes ir apie tai, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovas prarado darbingumÄ ir už 2010 m. liepos mėnesį negavo 2371,97 Lt pajamų (5891,43 Lt darbo užmokestis - 1357,00 Lt faktiÅ¡kai gautas darbo užmokestis - 2162,46 Lt Sodros kompensacija = 2371,97 Lt negautos pajamos) (LR CPK 176 str.

– 179 str.). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas Å¡ioje civilinėje byloje pilnai įrodė aplinkybes apie tai, jog bÅ«tent atsakovo neteisėti veiksmai ir sukėlė ieÅ¡kovo žymius sveikatos sutrikimus, dvasinius iÅ¡gyvenimus bei sukrėtimus, be to, ieÅ¡kovas dėl tokių atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė pažeminimÄ bei reputacijos pablogėjimÄ , nes tokio pobÅ«džio ieÅ¡kovo nuÅ¡alinimas nuo darbo yra vertintinas kaip vadovo – direktoriaus pažeminimas buvusių darbuotojų akivaizdoje ir esminis ieÅ¡kovo reputacijos pabloginimas, kai visa ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo procedÅ«ra buvo vykdoma vieÅ¡ai dalyvaujant antstoliams bei apsaugos firmos darbuotojams ir tokios prievartinės procedÅ«ros taikymas Å¡iuo atveju padarė neigiamÄ Ä¯takÄ ieÅ¡kovo, kaip nuÅ¡alinto ir atleisto vadovo - direktoriaus reputacijai, be to, tokio pobÅ«džio atleidimo iÅ¡ darbo procedÅ«ra ieÅ¡kovui sukėlė ir nemažų dvasinių iÅ¡gyvenimų bei sukrėtimų, kurie sÄ lygojo ieÅ¡kovo sveikatos pablogėjimÄ , nes ieÅ¡kovas iÅ¡ karto po atleidimo iÅ¡ darbo buvo priverstas kreiptis į gydytojus ir kurį laikÄ buvo nedarbingas (LR CPK 176 str.

– 179 str.). Tačiau atsižvelgiant į teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principus, ieÅ¡kovo ieÅ¡kininis reikalavimas dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo buvo tenkintas tik dalinai, t. y. 5 000 Lt sumai (LR CK 1.5 str., LR DK 250 str. bei LR CK 6.250 str.). Pirmosios instancijos pažymėjo, jog tinkamas atsakovas Å¡ioje civilinėje byloje yra VÅ Ä® Sapiegos ligoninė, o ne Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nors ir 2010-06-30 d. Vilniaus apskrities virÅ¡ininkas (o vėliau jo teisių perėmėjas - Vilniaus miesto savivaldybės administracija) priėmė įsakymÄ dėl ieÅ¡kovo darbo sutarties nutraukimo ir jo atleidimo iÅ¡ darbo, tačiau ieÅ¡kovas darbo santykiais buvo susijęs tik su VÅ Ä® Sapiegos ligonine, o Vilniaus apskrities virÅ¡ininkas (o vėliau jo teisių perėmėjas - Vilniaus miesto savivaldybės administracija) nebuvo tiesioginis susiklosčiusių darbo santykių subjektas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas VÅ¡Ä® Sapiegos ligoninė praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 22 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - IeÅ¡kovo J.G. R. ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, jog 2006 m. balandžio 21 d. Atsakovas, atstovaujamas direktoriaus J.G. R. (Darbdavys) ir Atsakovo darbuotojų kolektyvo Darbo taryba sudarė įstaigos kolektyvinę sutartį Nr. 95-44 (toliau - Kolektyvinė sutartis).

Pagal minėtos kolektyvinės sutarties 7.3 punktÄ Å¡alys numato, jog tuo atveju, jei darbuotojas yra atleidžiamas iÅ¡ darbo DK 129 straipsnio pagrindu, tai iÅ¡eitinei iÅ¡mokai, numatytai DK 140 straipsnyje, taikomas koeficientas 2. Tai reiÅ¡kia, kad tuo atveju, jei su darbuotoju yra nutraukiama darbo sutartis nesant jo kaltės, darbuotojui iÅ¡mokama dviguba iÅ¡eitinė iÅ¡moka. Minėta įstaigos kolektyvinės sutarties nuostata akivaizdžiai prieÅ¡tarauja Atsakovo, kaip Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos dalies vieÅ¡ojo juridinio asmens interesams, nes Atsakovas yra valstybės įsteigtas, ne pelno siekiantis vieÅ¡asis juridinis asmuo, kurio didžiÄ dalį pajamų sudaro lėšos iÅ¡ valstybės biudžeto ir dėl objektyvų priežasčių negali prisiimti tokios atsakomybės. Kiekvienas sprendimas, susijęs su papildomų lėšų skyrimu iÅ¡ valstybės biudžeto lėšų, turi bÅ«ti derinamas su atitinkamais priežiÅ«ros organais.

Atsakovo įstatų 25.6 punkte yra numatyta administracijos vadovo pareiga tik suderinus su Atsakovo Gydymo taryba tvirtinti įstaigos darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkÄ ir tik tokiÄ tvarka, kuri nevirÅ¡ija steigėjo patvirtinto darbo užmokesčio fondo. Kadangi Kolektyvinės sutarties nuostata, susijusi su dvigubo dydžio iÅ¡eitinės iÅ¡mokos kompensacijos sumokėjimu darbuotojÄ atleidžiant DK 129 straipsnio pagrindu yra tiesiogiai susijusi su darbo apmokėjimo tvarka, dėl to Kolektyvinės sutarties nuostatos, prieÅ¡ jas pasiraÅ¡ant turėjo bÅ«ti suderintos su Gydymo taryba.

Tačiau Atsakovui, kaip darbdaviui nėra žinoma aplinkybė, jog administracijos vadovas J.G. R. bÅ«tų suderinęs Kolektyvinės sutarties nuostatas su Gydymo taryba. Be to, kaip matyti iÅ¡ įstatuose formuluojamos nuostatos, gali bÅ«ti tvirtinama tik tokia atsiskaitymo su darbuotojais tvarka, kuri nevirÅ¡ija steigėjo patvirtinto darbo užmokesčio fondo. Tai reiÅ¡kia, kad Atsakovo bÅ«damas administracijos vadovu, klausimÄ dėl Kolektyvinės sutarties sudarymo, o ypatingai tos dalies (Kolektyvinės sutarties 7.3 punktas), kuri yra susijusi su iÅ¡eitinių iÅ¡mokų iÅ¡mokėjimu, taikant koeficientÄ 2, turėjo bÅ«ti derinama su Atsakovo steigėju, tačiau minėti veiksmai taip pat nebuvo atlikti.

Maža to, reikia pažymėti, kad Atsakovo administracijos vadovas, kaip ilgametis Atsakovo administracijos vadovas turėjo žinoti, kiek lėšų yra skiriama Atsakovui ir kad Atsakovas dėl objektyvių priežasčių negalės įgyvendinti Kolektyvinės sutarties nuostatų. Be to, CK 2.135 str. numatyta, jog asmuo tuo pat metu negali būti abiejų sandorio šalių atstovu. Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad Kolektyvinės sutarties nuostatos turi būti taikomos ir Ieškovui, susiformavo CK 2.135 straipsnyje nurodoma situacija, kad asmuo buvo abiejų sandorių šalių atstovu.

Apeliantas teigia, kad VÅ¡Ä® Sapiegos ligoninė yra valstybės įmonė. Tuo atveju, kai darbdavys (nagrinėjamu atveju Atsakovas) yra valstybės ar savivaldybės įstaiga turi bÅ«ti taikomos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos, susijusios su kolektyvinės sutarties teisiniu reglamentavimu. Minėto įstatymo 51 str. 4 dalyje yra numatyta, kad įstaigos kolektyvinėje sutartyje negali bÅ«ti nustatyta papildomų sÄ lygų, susijusių su papildomomis valstybės ir savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų lėšomis.

Å i nuostata reiÅ¡kia, kad į įstaigos kolektyvinę sutartį negali bÅ«ti įtraukiamos tokios sÄ lygos, kurios suponuotų papildomų valstybės ar savivaldybių biudžetų ar valstybės pinigų fondų lėšų skyrimÄ . Atsakovo, kaip vieÅ¡ojo juridinio asmens, kurio pagrindinis finansavimo Å¡altinis yra Privalomojo sveikatos draudimo fondo iÅ¡mokos, sudarytos Kolektyvinės sutarties 7.3 punkto nuostata, numatanti iÅ¡mokamoms iÅ¡eitinėms iÅ¡mokoms taikyti koeficientÄ 2, prieÅ¡tarauja teisingumo ir protingumo principams, o pirmosios instancijos ginčijamo sprendimo įvykdymas dėl papildomos iÅ¡eitinės iÅ¡mokos dalies iÅ¡mokėjimo pažeistų vieÅ¡Ä jį interesÄ , akivaizdžiai pablogintų ir taip prastÄ Atsakovo finansinę padėti, apribotų galimybę teikti saugias, geros kokybės sveikatos priežiÅ«ros paslaugas gyventojams, apribotų kitų Å¡iuo metu VÅ¡Ä® Sapiegos ligoninė dirbančių darbuotojų galimybę gauti teisingÄ ir sulygtÄ darbo užmokestį, nes IeÅ¡kovo reikalavimas bÅ«tų tenkinamas iÅ¡ Å¡iuo metu pas AtsakovÄ dirbančių darbuotojų darbo užmokesčiams mokėti skirtų lėšų.VÅ¡Ä® Sapiegos ligoninė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas IeÅ¡kovo naudai iÅ¡ Atsakovo priteisė 53.473,32 Lt vidutinio darbo užmokesčio už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos iÅ¡ priteistinos sumos neatėmęs IeÅ¡kovui jau iÅ¡mokėtos iÅ¡eitinės iÅ¡mokos sumos.

Å iuo akivaizdžiai nukrypo nuo LAT formuojamos praktikos.Apeliantas taip pat teigia, kad svarbia priežastimi nutraukti neterminuotÄ darbo sutartį dėl aplinkybių, susijusių su darbuotojo kvalifikacija, gali bÅ«ti pripažinta darbuotojo nepakankama kvalifikacija ir profesiniai gebėjimai. IeÅ¡kovo kvalifikacijos, kaip vieÅ¡osios įstaigos vadovo, ženkli stoka, sÄ lygojo nepatenkinamus jo darbo rezultatus, visų pirma, akivaizdžius ligoninės finansinės bÅ«klės rodikliuose. IÅ¡ VÅ¡Ä® Sapiegos ligoninės suminio registro Nr. 45 duomenų, 2010 m. birželio 30 d., t.y. ginčijamo įsakymo iÅ¡leidimo dienÄ , matyti, kad ligoninės kreditoriniai įsipareigojimai siekė beveik 1 milijonÄ litų (997.419,40 Lt).

Nepaisant to, kad paties IeÅ¡kovo teigimu, jis moka kelias užsienio kalbas, turi aukÅ¡tÄ jį medicinos iÅ¡silavinimÄ ir periodiÅ¡kai vadovo kvalifikacijÄ kelia vadybiniuose kursuose, Ligoninės finansinė bÅ«klė aptariamu laiku buvo kritiÅ¡ka, nepatenkinama, liudijanti IeÅ¡kovo, kaip vadovo, neÅ«kiÅ¡kumÄ . Visa tai rodo, jog nepaisant IeÅ¡kovo, kaip vieÅ¡osios įstaigos vadovo, jo paties subjektyviai deklaruojamo kvalifikuotumo, akivaizdu, jog faktiÅ¡kai jam trÅ«ko kvalifikuotų žinių ir gebėjimų tinkamai atlikti Ligoninės vadovo pareigas.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas IeÅ¡kovo neterminuotos darbo sutarties nutraukimo faktÄ , netinkamai vertino teismui pateiktus įrodymus. Kaip žinia, teismui buvo pateikti Atsakovo 2000 m. gegužės 29 d. įstatai, įstatų 22 punkte nustatyta, kad įstaigoje (VÅ¡Ä® Sapiegos ligoninėje) turi bÅ«ti administracijos vadovas (nagrinėjamu atveju IeÅ¡kovas). Ä®statų 23 punkte numatyta, kad administracijai vadovauja direktorius, kuris į darbÄ priimamas vieÅ¡o konkurso bÅ«du penkeriems metams. Ä®statų 24 punktas apibrėžia vienÄ iÅ¡ reikalavimų administracijos vadovui t.y. amžių.

Nurodoma, jog direktoriumi negali būti asmuo vyresnis nei 65 metų amžiaus. Tai reiškia, jog Atsakovo steigėjas patvirtindamas minėtus įstatus aiškiai numatė Atsakovo administracijos vadovui keliamus reikalavimus, kuriuos turi atitikti administracijos vadovas. Vienas iš tokių reikalavimų amžius. Tačiau pirmosios instancijos teismas, kuris tokio pobūdžio bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia (CPK 414 str. 1 dalis) minėtos aplinkybės iš viso nevertino, taip pat nevertino ir Ieškovo paskyrimo teisėtumo.VšĮ Sapiegos ligoninės manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovo naudai iš atsakovo priteisė 2371,97 Lt negautų pajamų.

Apelianto nuomone, byloje nėra jokių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų, kurie patvirtintų turtinės žalos atsiradimo faktÄ . Antra vertus, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkindamas IeÅ¡kovo ieÅ¡kinį turtinę žalÄ Ä¯vardijo kaip negautas pajamas. Be to, iÅ¡ byloje esančių įrodymų negalima teigti, jog ieÅ¡kovas patyrė žalÄ .Atsakovas taip pat nesutinka su neturtinės žalos atlyginimo dydžiu bei nurodo, jog byloje nėra pateikta jokių įrodymų, galinčių patvirtinti IeÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodomas aplinkybes, taip pat pirmosios instancijos teismas nepateikė jokių motyvų ar iÅ¡aiÅ¡kinimų, kuo pasireiÅ¡kė IeÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodytos neturtinės žalos aplinkybės. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad dėl atleidimo iÅ¡ darbo IeÅ¡kovui buvo apribota galimybė bendrauti.

IeÅ¡kovas nebuvo kaltinamas sunkios nusikalstamos veikos padarymu ar aplaidžių tiesioginių pareigų atlikimu, kas galėtų sÄ lygoti, IeÅ¡kovo, kaip įstaigos vadovo galimybes bendrauti. Pažymėtina, kad IeÅ¡kovas iÅ¡ darbo buvo atleistas ne Atsakovo sprendimu, bet Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2010 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 3.1-K- 305-(5-l). Tai reiÅ¡kia, kad Atsakovo Sapiegos ligoninės tiesioginės kaltės dėl to, kad IeÅ¡kovas buvo atleistas iÅ¡ užimamų pareigų nėra, todėl vertinant neturtinės žalos dydžio klausimÄ reikia atsižvelgti į tai, kad Atsakovo kaltės dėl IeÅ¡kovo atleidimo nėra.

Be to, teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimÄ , privalo atsižvelgti ir į LAT formuojamÄ praktikÄ . Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepateikė jokių motyvų, kodėl bÅ«tent 5.000 Lt turi bÅ«ti priteisiama IeÅ¡kovui ir kokios aplinkybės leidžia manyti, kad IeÅ¡kovas patyrė bÅ«tent tokio dydžio neturtinę žalÄ .Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas J.G. R. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai įvertino visus į bylÄ pateiktus įrodymus, iÅ¡samiai aptardamas jų įvertinimÄ sprendimo rezoliucinėje dalyje. IÅ¡ į bylÄ pateiktų įrodymų darytina iÅ¡vada, kad, nutraukiant darbo sutartį su ieÅ¡kovu, nebuvo nė vieno įrodymais pagrįsto pagrindo, kuris leistų vadovaujantis DK 129 str. 2 d. nutraukti darbo sutartį su ieÅ¡kovu. IeÅ¡kovas nesutinka su atsakovo argumentais, kad jo kvalifikacija ir profesiniai gebėjimai buvo nepakankami eiti ligoninės vadovo pareigas.

Ieškovas J.G. R. teigia, kad ieškovui yra taikytinos Kolektyvinės sutarties nuostatos, kurios svarbios nustatant išeitinės išmokos dydį (Kolektyvinės sutarties 7.3. punktas). Be to, ligoninė pagal sutartį su teritorinėmis ligonių kasomis (toliau - TLK) teikia sveikatos priežiūros paslaugas gyventojams, o už faktiškai suteiktas paslaugas, pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus įkainius, jai apmoka TLK. Gaunamų lėšų suma tiesiogiai priklauso nuo suteiktų paslaugų kiekio.

Ligoninė taip pat teikia ir mokamas paslaugas, už kurias moka patys gyventojai arba savanoriÅ¡ko (papildomo) draudimo įstaigos. Pagal teisinę formÄ Ligoninė yra vieÅ¡oji, o ne biudžetinė įstaiga, ji nėra finansuojama nei iÅ¡ valstybės biudžeto, nei iÅ¡ PSDF biudžeto lėšų. IeÅ¡kovo nuomone, apelianto vadovavimasis Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis yra nepagrįstas. Valstybės tarnybos įstatymas yra specialus įstatymas, kuris turi priskirtÄ reguliavimo sferÄ . Pagal Valstybės tarnybos 4 str. 5 dalies 6 punktÄ vieÅ¡osios įstaigos darbuotojams jis - netaikomas.

IeÅ¡kovas J.G. R. taip pat pažymi, kad jis nebuvo grÄ Å¾intas į pirmesnį darbÄ , todėl jam priklauso iÅ¡eitinė iÅ¡moka (DK 297 str. 4d.). Be to, ligos metu ieÅ¡kovas negavo darbo užmokesčio, jam buvo mokama tik nedarbingumo paÅ¡alpa, kuri yra mažesnė nei darbo užmokestis. Skirtumas tarp darbo užmokesčio ir nedarbingumo paÅ¡alpos, ir yra ieÅ¡kovo negautos pajamos, kurias pagrįstai priteisė pirmos instancijos teismas. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimaiApeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas pakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo VšĮ Sapiegos ligoninės apeliacinio skundo ribose.

Byloje sprendžiamas Å¡alių ginčas dėl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo.Dėl kolektyvinės sutarties ir papildomos iÅ¡eitinės iÅ¡mokos dalies priteisimoApeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo teismas sprendė, kad Kolektyvinės sutarties 7.3 punkto nuostata, numatanti, jog nutraukus darbo teisinius santykius DK 129 straipsnio pagrindu, darbuotojui iÅ¡mokamai iÅ¡eitinei iÅ¡mokai turi bÅ«ti taikomas koeficientas 2, turi bÅ«ti taikoma ir IeÅ¡kovui, einančiam Atsakovo administracijos vadovo - direktoriaus pareigas.Nagrinėjamu atveju atsakovas ginčija kolektyvinės sutarties, sudarytos 2006 m. balandžio 26 d. tarp Atsakovo ir darbuotojų kolektyvo Darbo tarybos, privalomumÄ .

Jo manymu, kolektyvinė sutartis buvo sudaryta neteisėtai, pažeidžiant Atsakovo patvirtintus įstatus, nesuderinta su Gydymo taryba ir Atsakovo steigėju, todėl Atsakovui neatsiranda pareiga mokėti papildomÄ iÅ¡eitinės iÅ¡mokos dalį IeÅ¡kovui.DK 59 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonės kolektyvinė sutartis yra raÅ¡ytinis darbdavio ir įmonės darbuotojų kolektyvo susitarimas dėl darbo, darbo apmokėjimo ir kitų socialinių bei ekonominių sÄ lygų. Remiantis DK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintu savanoriÅ¡kumo ir savarankiÅ¡kumo priimant Å¡alis susaistančius įsipareigojimus principu derindamos kolektyvinės sutarties sÄ lygas Å¡alys (darbuotojų kolektyvas, atstovaujamas profesinės sÄ jungos, ir darbdavys) turi teisę laisvai pasirinkti, svarstyti ir nuspręsti dėl klausimų, sudarančių kolektyvinės sutarties turinį.

Å i sutartis privaloma jÄ sudariusioms Å¡alims – įmonės darbuotojų kolektyvui ir darbdaviui (DK 60 straipsnio 1 dalis). Kolektyvinės sutarties privalomumas įtvirtintas kaip jos Å¡alių atsakomybės už įsipareigojimus principas (DK 2 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Tokios sutarties normatyvinės nuostatos yra darbo teisės Å¡altinis (DK 3 straipsnis). Taigi kolektyvinės sutarties normatyvinės nuostatos turi norminio teisės akto galiÄ ir jos privalomos darbdaviui bei visiems tos įmonės darbuotojams (DK 59 straipsnio 2 dalis).

DK 61 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonės kolektyvinėje sutartyje Å¡alys nustato darbo, profesines, socialines ir ekonomines sÄ lygas bei garantijas, kurios nėra reglamentuotos įstatymų, kitų norminių teisės aktų ar nacionalinės, Å¡akos ir teritorinės kolektyvinės sutarties arba kurios jiems neprieÅ¡tarauja ir neblogina darbuotojų padėties. Darbdavio nevykdymÄ darbuotojų iÅ¡siderėtų kolektyvinės sutarties sÄ lygų bÅ«tų galima pripažinti teisėtu, jeigu bÅ«tų inicijuotas nustatyta tvarka kolektyvinio susitarimo pakeitimas ir bÅ«tų įvykdytas kolektyvinio ginčo nagrinėjimas.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad ginčas dėl įmonės kolektyvinės sutarties vykdymo ir pakeitimo DK įstatymų priskiriamas kolektyvinių darbo ginčų kategorijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Kauno apskrities darbuotojų profesinė sÄ junga „Sandrauga“ v. AB „KaiÅ¡iadorių paukÅ¡tynas“, byla Nr. 3K-3-317/2005).Tokiu atveju apelianto argumentas dėl kolektyvinės sutarties neteisėtumo yra nepagrįstas ir netenkintinas, nes kolektyvinė sutartis pakeista nebuvo, o esamos kolektyvinėje sutartyje nurodytos sÄ lygos yra privalomos apeliantui.

Dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darboApelianto nuomone, pirmos instancijos teismas neteisingai įvertino pateiktus įrodymus ir neteisingai nustatė faktines aplinkybes, susijusias su ieÅ¡kovo darbo kokybe. Tačiau apeliantas neginčija pirmos instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad atsakovas atleido ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo, nepasiÅ«lęs jam galimybės bÅ«ti perkeltam į kitÄ darbÄ , nors tokiÄ galimybę turėjo ir taip pažeidė DK 129 str. 1 d. nuostatas. DK 129 str. 1 d. nustatytas bendras neterminuotos darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, pagrindas, pagal kurį darbdaviui yra leidžiama nutraukti neterminuotÄ darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių.

DK 129 str. 2 d. nustato, kad darbo sutartis su darbuotoju gali bÅ«ti nutraukta dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktÅ«rinių pertvarkymų ir dėl panaÅ¡ių svarbių priežasčių. Ä®statymas neterminuotos darbo sutarties nutraukimo galimybę, kai nėra darbuotojo kaltės, sieja su svarbių priežasčių buvimu, todėl, sprendžiant teisme kilusį darbuotojo ir darbdavio ginÄÄ dėl darbuotojo atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo, darbdavys privalo įrodyti tų svarbių priežasčių, kuriomis jis grindė darbo sutarties nutraukimÄ , buvimÄ (CPK 178 straipsnis), o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, turi įvertinti, ar darbdavio nurodytos atleidimo iÅ¡ darbo priežastys yra pakankamai svarbios, kad leistų nutraukti darbo sutartį pagal DK 129 str. 1 d.

Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas neįrodė konkrečių faktų (aplinkybių) dėl kurių ieškovas negalėjo toliau tęsti savo darbo bei nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių buvo būtina nutraukti su ieškovu darbo sutartį. Atsakovo argumentas, kad ieškovo kvalifikacija ir profesiniai gebėjimai bei dalykinės savybės yra nepakankami eiti vadovo pareigas neįrodyti jokiais rašytiniais įrodymais. Kita vertus, jokiame teisės akte nėra nustatyti ir reglamentuoti atsakovo reikalavimai ieškovui, kuriuos atsakovas nurodė 2010-06-30 d.

įsakyme Nr.3.1-K-305-(5-l), t. y. kaip ieÅ¡kovui, einančiam VÅ Ä® Sapiegos ligoninės direktoriaus pareigas, be aukÅ¡tojo medicininio iÅ¡silavinimo dar privaloma turėti ir vadybininko, teisininko ar ekonomisto iÅ¡silavinimÄ . Tokiu atveju spręstina, kad apeliantas neįrodė svarbių priežasčių, kuriomis jis grindė darbo sutarties nutraukimÄ .Dėl vidutinio darbo užmokesčio už visÄ priverstinėspravaikÅ¡tos laikÄ priteisimoApeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo IeÅ¡kovo naudai iÅ¡ Atsakovo (apelianto) priteisė vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos iÅ¡ priteistinos sumos neatėmęs IeÅ¡kovui jau iÅ¡mokėtos iÅ¡eitinės iÅ¡mokos sumos ir atsakovo nuomone akivaizdžiai nukrypo nuo LAT formuojamos praktikos.Å ioje byloje ieÅ¡kovas nebuvo grÄ Å¾intas į pirmesnį darbÄ , todėl jam priklauso iÅ¡eitinė iÅ¡moka (DK 297 str. 4d.).

Pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovui jį atleidžiant buvo iÅ¡mokėta 6 vidutinių darbo užmokesčių iÅ¡eitinė iÅ¡moka ir Å¡ia suma sumažino visÄ priteistÄ iÅ¡eitinės iÅ¡mokos sumÄ (DK 297 str. 4d.; 140 str. l d. 6p.)Jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbÄ negali bÅ«ti grÄ Å¾inamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panaÅ¡ių priežasčių arba dėl to, kad jam gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti, tai priima sprendimÄ pripažinti darbo sutarties nutraukimÄ neteisėtu ir priteisia jam Å¡io Kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio  iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ Â nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.

Å iuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra  nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos (DK 297 str. 4 d.).Pagal 2010-09-27 d. VÅ Ä® Sapiegos ligoninės direktoriaus įsakymÄ Nr. P-228 „Dėl atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju J. G. R. “ matyti, kad 2010-09-27 dienÄ ieÅ¡kovui buvo iÅ¡mokėta 46 207,94 Lt Å¡eÅ¡ių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinė kompensacija, 44 500,58 Lt kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas bei 6 694,81 Lt likusi neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis už faktiÅ¡kai iÅ¡dirbtÄ laikÄ , t. y. viso buvo paskaičiuota – 97 403,33 Lt suma (neatskaičius mokesčių) ir ieÅ¡kovui buvo iÅ¡mokėta – 77 417,96 Lt suma (t. y. atskaičius mokesčius) ir ginčo Å¡ioje dalyje tarp Å¡alių nėra.

Be to, iÅ¡ VÅ Ä® Sapiegos ligoninės 2010-11-05 d. Pažymos apie pajamas Nr. 3.33-59 matyti, jog ieÅ¡kovo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis sudaro 7 701,32 Lt sumÄ (t. y. neatskaičius mokesčių), o vidutinis dienos darbo užmokestis – 3 63,27 Lt sumÄ (neatskaičius mokesčių) Å¡ioje dalyje ginčo tarp Å¡alių nėra. Tačiau 2006-04-21 d. VÅ Ä® Sapiegos ligoninės Kolektyvinės sutarties 7.3 p. nustatyta, kad jeigu su darbuotojais yra nutraukiami darbo teisiniai santykiai pagal LR DK 129 str. nuostatas, tai iÅ¡eitinei iÅ¡mokai, numatytai DK 140 str. nuostatose, yra taikomas koeficientas 2.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovui turi bÅ«ti taikomas minėtas koeficientas.DK 59 str. 2 d. yra nustatyta, kai įmonėje yra sudaryta kolektyvinė sutartis, ji yra taikoma visiems tos įmonės darbuotojams, todėl kolektyvinėje sutartyje nustatytos darbo, profesinės, socialinės ir ekonominės sÄ lygos bei garantijos turi bÅ«ti taikomos visiems įmonės ar įstaigos darbuotojams vienodai ir nepriklausomai nuo darbuotojų statuso, užimamų pareigų ar atliekamo darbo, nes minėta įstatymo norma jokių iÅ¡imčių dėl kolektyvinės sutarties nuostatų taikymo atskiroms darbuotojų kategorijoms nenumato.Todėl atsižvelgiant į ieÅ¡kovo nepertraukiamÄ darbo staÅ¾Ä bei vadovaujantis DK 140 str. 1 d. ir 2006-04-21 d.

VÅ Ä® Sapiegos ligoninės Kolektyvinės sutarties 7.3 p. nuostatomis, ieÅ¡kovui yra apskaičiuotina 12 mėnesių iÅ¡eitinė iÅ¡moka 92 415,84 Lt sumai (neatskaičius mokesčių) (7 701,32 Lt x 6 mėn. x 2 kof. = 92 415,84 Lt suma), atimant iÅ¡ 92 415,84 Lt sumos ieÅ¡kovui atleidimo dienÄ jau iÅ¡mokėtÄ 46 207,94 Lt Å¡eÅ¡ių mėnesių iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir ieÅ¡kovui likusi neiÅ¡mokėta iÅ¡eitinės iÅ¡mokos dalis sudaro 46 207,94 Lt sumÄ (DK 297 str. 4 d.). Teismas taip pat daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas pilnai įrodė aplinkybes ir apie tai, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovas prarado darbingumÄ ir už 2010 m. liepos mėnesį negavo 23 71,97 Lt pajamų (5891,43 Lt darbo užmokestis – 1357,00 Lt faktiÅ¡kai gautas darbo užmokestis – 2162,46 Lt Sodros kompensacija = 2371,97 Lt negautos pajamos).Tesimas rezoliucinėje dalyje netiksliai nurodė teismo sprendimo įsigaliojimo dienos laikotarpį, kuriuo ieÅ¡kovui priteisė vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos t. y. nuo 2010-09-27 d. iki 2011-04-22 d., tačiau turi bÅ«ti nurodytas laikotarpis nuo 2010-09-27 d. iki 2011-12-09 d.(įskaitytinai).

Todėl Å¡ioje dalyje teismo sprendimo rezoliucinė dalis keistina. Dėl neturtinės žalos priteisimoApeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti ieÅ¡kovui 5000 Lt neturtinės žalos.Darbo sutarties Å¡alys privalo atlyginti viena kitai  padarytÄ neturtinę žalÄ . Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu (DK 250 str.). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str.).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė neturtinės žalos dydį, ieÅ¡kovo reikalavimÄ tenkindamas iÅ¡ dalies, atsižvelgdamas į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus. IeÅ¡kovas įrodė aplinkybes, kad atsakovo neteisėti veiksmai sukėlė ieÅ¡kovo žymius sveikatos sutrikimus, dvasinius iÅ¡gyvenimus bei sukrėtimus.

IeÅ¡kovas dėl tokių atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė pažeminimÄ bei reputacijos pablogėjimÄ , nes tokio pobÅ«džio ieÅ¡kovo nuÅ¡alinimas nuo darbo yra vertintinas kaip vadovo – direktoriaus pažeminimas buvusių darbuotojų akivaizdoje ir esminis ieÅ¡kovo reputacijos pabloginimas. Visa ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo procedÅ«ra buvo vykdoma vieÅ¡ai dalyvaujant antstoliams bei apsaugos firmos darbuotojams ir tokios procedÅ«ros taikymas Å¡iuo atveju padarė neigiamÄ Ä¯takÄ ieÅ¡kovo, kaip nuÅ¡alinto ir atleisto vadovo - direktoriaus reputacijai, be to, tokio pobÅ«džio atleidimo iÅ¡ darbo procedÅ«ra ieÅ¡kovui sukėlė ir nemažų dvasinių iÅ¡gyvenimų bei sukrėtimų, kurie sÄ lygojo ieÅ¡kovo sveikatos pablogėjimÄ , nes ieÅ¡kovas iÅ¡ karto po atleidimo iÅ¡ darbo buvo priverstas kreiptis į gydytojus ir kurį laikÄ buvo nedarbingas.Kadangi yra netenkintas apeliacinis skundas, todėl vadovaujantis CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str. iÅ¡ atsakovo valstybei priteistina 11,10 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,n u t a r i a :Atsakovo VÅ¡Ä® Sapiegos ligoninės apeliacinį skundÄ atmesti, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 22 d. sprendimÄ palikti iÅ¡ esmės nepakeistÄ , patikslinant sprendimo rezoliucinę dalį ir jÄ iÅ¡dėstyti taip:„Pripažinti ieÅ¡kovo Jurgio G.

R. , a/k (duomenys neskelbtini) gyv. Sėlių g. 72-37, Vilniuje, atleidimÄ iÅ¡ VÅ Ä® Sapiegos ligoninės direktoriaus pareigų pagal Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2010-06-30 d. įsakymÄ Nr.3.1-K-328 (5.1)) „Dėl VÅ Ä® Sapiegos ligoninės direktoriaus Jurgio G. R. darbo sutarties nutraukimo“ neteisėtu.Priteisti iÅ¡ atsakovo VÅ Ä® Sapiegos ligoninės, į/k 124626533, buveinė Antakalnio g. 17, Vilniuje, ieÅ¡kovui Jurgio G. R. , a/k (duomenys neskelbtini) gyv. Sėlių g. 72-37, Vilniuje, 53473,32 Lt (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos (nuo 2010 m. rugsėjo 27d. iki 2011 m. kovo 22 d.) bei vidutinį dienos darbo užmokestį – 363,27 Lt, esant penkių darbo dienų savaitei, nuo 2011 m. kovo 23 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos (2011 m. gruodžio 9), 46 207,94 Lt iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ (neatskaičius mokesčių), 2 371,97 Lt negautų pajamų, 5 000 Lt neturtinę žalÄ bei 2 420,00 Lt iÅ¡laidų advokatų pagalbai apmokėti.Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.“Priteisti iÅ¡ atsakovo VÅ Ä® Sapiegos ligoninės, į/k 124626533, buveinė Antakalnio g. 17, Vilniuje, valstybės naudai 3347,00 Lt žyminį mokestį bei 38,60 Lt paÅ¡to iÅ¡laidas.Priteisti iÅ¡ VÅ¡Ä® Sapiegos ligoninės 11,10 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai.

Kolegijos pirmininkas             Alvydas BarkauskasTeisėjai                                                                                                                                  Liuda Uckienė                                                                                                                                  Dalia Višinskiene