2017-12-06 Nr. AB-22916-3-61-3-01150-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-3136-575/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01150-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 11 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 19 d. sprendimo administracinėse bylose pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis Lukiškių TI-K laikomas nuo 2012 m. spalio 12 d. ir per visą kalinimo laikotarpį patyrė didžiulę izoliacijos žalą, nes nuolat laikomas uždarytas perpildytoje kameroje. Dėl nuolat vykdomos žmonių rotacijos, pareiškėjui kilo nepasitikėjimo, nestabilumo jausmas ir pyktis. Nurodė, kad kamerose neįrengta pakankamai spintų asmeniniams daiktams susidėti, prie stalo pavalgyti vienu metu gali tik du asmenys. Galimybė nusiprausti po dušu suteikiama tik kartą per savaitę ir tik 15 min., tačiau dėl kartais atliekamų profilaktinių darbų, pareiškėjas neteko ir šios galimybės. Kamerose įrengtas sanitarinis mazgas neužtikrino visiško privatumo, todėl buvo jaučiamas diskomfortas, gilūs dvasiniai ir psichologiniai išgyvenimai. Kamerų apšvietimas netinkamas. Natūrali šviesa labai silpna. Langai nevalomi, o dėl įtaisytų grotų, patiems juos išsivalyti nėra galimybės. Dirbtinis dieninis apšvietimas per stiprus, nuo jo skauda akis ir galvą. Patys išjungti šviesos kalinamieji neturi galimybių, nes kamerose nėra jungiklių.

3. Skunde teigė, kad Lukiškių TI-K ignoruojamas suimtųjų užimtumas. Teisinis švietimas apsiriboja pasirašymu socialinės reabilitacijos darbuotojų žurnale. Jokia socialinė reabilitacija nevykdoma, tik po skundo pateikimo pradėta ją imituoti – siūlytas piešimo konkursas, mėginta pravesti alkoholio ir narkotikų žalos pokalbį. Iki 2016 m. šie veiksmai nebuvo atliekami.

4. Lukiškių TI-K nėra jokio socialinio švietimo. Pasimatymų kabinų būklė labai bloga. Jos yra nešvarios, mikrofonai subraižyti, su defektais. Paskambinti galima tik jei artimieji perveda lėšų į asmeninę sąskaitą, todėl įstaiga, nesudarydama tinkamų sąlygų pasimatymams su artimaisiais, riboja socialinių poreikių tenkinimą.

5. Kultūriniai ir sporto renginiai nevyksta, pareiškėjas tik 2016 m. pradžioje vieną kartą buvo nuvestas į filmo, skirto vasario 16-ąjai, peržiūrą. Į fizinės reabilitacijos kambarį pareiškėjas nevedamas, nes trūksta darbuotojų. Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K mokosi mokykloje. Jos lygis labai žemas, per visą laiką neturėjo nei vienos pamokos, užduotys perduodamos į kamerą. Dėl riboto interneto prieigos pareiškėjas negali internetu sužinoti apie nuteistųjų teises bei aktualią teismų praktiką. Per visą kalinimo laikotarpį pareiškėjui nebuvo skirtas nei vienas paskatinimas, nors per 18 mėn. jis nebuvo gavęs nei vienos nuobaudos, laikėsi dienotvarkės, bendravo mandagiai, laikėsi nustatytų taisyklių ir stengėsi būti ramus nežmoniškomis sąlygomis.

6. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog pagal Lukiškių TI-K dienotvarkę 6.30 val. darbo dienomis organizuojami pasivaikščiojimai, maistas į kamerą tiekiamas 6.10 val., todėl jis nebespėja pavalgyti ir susiruošti į lauką. Pareiškėjo nuomone, jam nesudaromos sąlygos pasivaikščioti lauke.

7. Dėl laikymo sąlygų pareiškėjas ne kartą kreipėsi į psichologinę tarnybą prašė psichiatro pagalbos, rašė skundus ir dėl to turėjo kęsti pareigūnų nemalonias kalbas. Pareiškėjas manė, kad labai atsiliko nuo laisvėje gyvenančių žmonių, todėl negalės laisvai integruotis išėjęs į laisvę. Nesant jokios užimtumo programos, tarp kalinamųjų kyla konfliktai ir vienas kito žeminimas.

8. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą su jame nurodytais argumentais nesutiko, prašė taikyti ieškinio senaties terminą, skundą atmesti.

9. Atsiliepime nurodė, kad per visą laikotarpį pareiškėjui Lukiškių TI-K kamerose tekęs plotas ne visuomet neatitiko minimalių ploto reikalavimų. Be to, įstaigos administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes nuteistiesiems pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis, tačiau negali daryti įtakos atvykstančiųjų suimtųjų ir nuteistųjų bei esančių įstaigoje skaičiui. Atsiradus galimybei, nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, perkeliami į laisvesnes kameras.

10. Lukiškių TI-K nurodė, kad įstaigoje laikomi suimtieji ir nuteistieji dalyvauja užimtumo programose: organizuojami stalo žaidimų (šachmatai, šaškės, stalo tenisas ir kt.) turnyrai, šiltuoju metų laiku rengiamos tinklinio, krepšinio, sunkumų kilnojimo varžybos. Įstaigoje įrengtoje koplyčioje atliekami religinio pobūdžio renginiai. Asmenis lanko dvasininkai, vykdoma dvasinė reabilitacija. Organizuojami profesionalių ir mėgėjiškų kolektyvų koncertai. Įstaigoje veikia biblioteka, kurios paslaugomis gali naudotis visi norintieji. Taip pat yra sudaryta galimybė naudotis sporto sale, vedama į kino salę, pasivaikščioti lauke ir į fizinės reabilitacijos kambarį, asmenys gali naudotis riboto interneto prieiga, dalyvauja ŽIV/AIDS ir narkomanijos prevencijos programose. Tačiau atsakovo atstovas pažymėjo, kad norint dalyvauti visuomeninėje arba kitoje naudingoje veikloje, asmuo turi pareikšti norą – žodžiu ar raštu kreiptis į būrio viršininką.

11. Lukiškių TI-K nurodė, kad Suimtųjų išvedimo pasivaikščioti į lauką tvarka atitinka Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 29 straipsnį, tačiau pažymėjo, kad pasivaikščiojimas gryname ore yra suimtųjų teisė, bet ne pareiga.

12. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjo skundas grindžiamas samprotavimais ir abstrakčiais teiginiais, nusiskundimai bendro pobūdžio ir nekonkretūs, pašomos priteisti žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais. Dėl nurodytų priežasčių, pareiškėjo reikalavimą laikė nesąžiningu noru pasipelnyti valstybės sąskaita, todėl skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su dokumentų kopijų rengimu.

II. 13. Pareiškėjas R. P. kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintais skundais, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį 2015 m. rugpjūčio 12 d. iki 2016 m. lapkričio 14 d.

14. Pareiškėjas teigė, jog Lukiškių TI-K jis buvo kalinamas nežmoniškomis sąlygomis, nuolat perpildytose kamerose, kuriose buvo įrengti pertekliniai baldai dar labiau sumažinantys vienam asmeniui tenkantį plotą kameroje. Kamerose buvo drėgna, neveikė arba buvo neįrengta vėdinimo sistema, kaupėsi pelėsis. Kameros buvo nesuremontuotos, byrėjo tinkas, pastato stogas buvo kiauras, todėl drėgmė nuolat sunkėsi į pastato vidų, teritorijoje neįrengta lietaus kanalizacija. Pareiškėjas nebuvo tinkamai supažindintas su jo teisėmis, nes procedūra buvo formali. Gulimasis inventorius nusidėvėjęs, gultai buvo sukrypę, todėl jam nuolat skaudėjo nugarą, o dėl gultų girgždėjimo jis negalėjo išsimiegoti. Sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios patalpos nebuvo tinkamai atitvertas ir neturėjo atskiros ventiliacijos. Teigė, jog nusiprausti po dušu jis buvo vedamas tik vieną kartą per savaitę ir tik 15 min., o jei būdavo perkeliamas iš vienos kameros į kitą, į dušą jis nebuvo vedamas. Pažymėjo, kad atliekant profilaktinius darbus karštas vanduo buvo atjungiamas kelioms savaitėms. Pareiškėjo teigimu, pasivaikščiojimo kiemeliai buvo per maži, o pasivaikščioti jis buvo vedamas tik vienai valandai per parą. Esant blogam orui, nebuvo vedamas iš viso. Lukiškių TI-K taip pat neužtikrino rūkančiųjų izoliacijos nuo nerūkančiųjų, todėl pareiškėjui tekdavo kvėpuoti tabako dūmais. Lukiškių TI-K neužtikrino nemokamo skalbinių džiovinimo bei skalbimo. Nuolatinis pareiškėjo kilnojimas iš vienos kameros į kitą sukėlė jam daug nepatogumų, streso, psichologinės įtampos bei nervinio išsekimo. Pažymėjo, kad kalinimo metu jis buvo neaprūpintas darbinėmis pajamomis bei higienos priemonėmis, nes nei dantų pasta, nei dantų šepetėliai, tualetinis popierius bei muilas prieš einant nusiprausti po dušu nebuvo duodami. Patalynės užvalkalai taip pat buvo neišduodami, minkštasis inventorius nebuvo plaunamas, o dezinfekcija nepašalino nemalonių kvapų ir purvo. Taip pat teigė, kad Lukiškių TI-K konstrukcijose buvo asbesto, kurio naudojimas uždraustas, Lukiškių TI-K nesilaikė priešgaisrinės saugos reikalavimų, nebuvo evakuacinio išėjimo.

15. Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad Lukiškių TI-K pateikti duomenys yra labai netikslūs, nes izoliatoriuje asmenys laikomi kamerose, todėl asmenys rūko jose, o ne specialiai tam skirtose vietose. Teigė, jog Lukiškių TI-K melagingai nurodo, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose nėra asbesto.

16. Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K atsiliepimais į skundą ir patikslintą skundą su jais nesutiko bei prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

17. Lukiškių TI-K vadovavosi Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010) bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) ir nurodė, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų, nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys ir sprendimai. Skirstant atvykusius asmenis į kameras, yra laikomasi SVĮ 10 straipsnyje bei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnyje įtvirtintų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką. Taip pat kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktų numatytas inventorius. Lukiškių TI-K nuolat organizuojamas profilaktinis aplinkos kenksmingumo pašalinimas (dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija) bei atliekama visuomenės sveikatos priežiūra, buvo sudaryta sutartis su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, nuo 2013 m. gruodžio 30 d. sudaryta sutartis su UAB „Dezinfa“, o nuo 2015 m. sudaryta paslaugų teikimo sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kurios vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto.

18. Pažymėjo, jog patys kalinamieji piktybiškai niokoja naujai suremontuotas kameras. Kamerose yra įrengtos taburetės, stalai, lentynos. Atsižvelgiant į tai, jog kamerų plotas yra mažas, ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių bei kitų baldų, sanitarinis mazgas nuo bendros patalpos atitvertas 1,5 m aukščio sienele ir toks jo įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkto reikalavimus, visose Lukiškių TI-K kamerose langai pritaikyti vėdinimui ir atsidaro, o tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punkto reikalavimus, kameros aprūpintos tvarkymo inventoriumi, todėl suimtieji yra patys atsakingi už kamerų tvarkymą, kuriose gyvena. Sutiko su pareiškėju, jog į dušą jis vedamas vieną kartą per savaitę 15 min., tačiau pažymėjo, kad tai atitinka Lietuvos higienos normos 68 punkto reikalavimus, todėl atsakovas jokių pareiškėjo teisių tokiu būdu nepažeidė. Nesutiko su pareiškėjo teiginiu, jog jam yra neišduodamos higienos priemonės, nes Lukiškių TI-K priemones išduoda atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas „Vyrų ir moterų, laikomų kardomojo kalinimo vietose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas“ (toliau – ir Normos). Taip pat pažymėjo kad vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai yra skalbiami nemokamai, o viršutinius drabužius galima skalbti tik apmokėjus už šią paslaugą. Jei asmuo neturi pakankamai pinigų sumokėti už šią paslaugą, jis turi teisę kreiptis į būrio viršininką dėl galimybės drabužius išsiskalbti nemokamai. Pažymėjo, kad patalynė iš skalbyklos kalinamiesiems grąžinama sausa. Taip pat sutiko su pareiškėju, jog jam buvo suteikia galimybė pasivaikščioti gryname ore tik vieną valandą per parą, tačiau pažymėjo, jog tai atitinka SVĮ 29 straipsnio reikalavimus. Kiemeliai visada valomi, o, esant būtinybei, yra barstomi. Teigė, jog lakštai iš asbesto Lukiškių TI-K nenaudojami.

19. Suimtųjų ir nuteistųjų perkėlimai iš vienos kameros į kitą vykdomi griežtai vadovaujantis SVĮ 10 ir BVK 70 straipsnių nuostatų bei Lukiškių TI-K suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras tvarkos aprašu. Lukiškių TI-K nėra specialiai rūkantiesiems įrengtų kamerų, nes tokių kamerų įrengimo nenumato jokie teisės aktai, tačiau skirstant asmenis į kameras atsižvelgiama į prašymus asmenį laikyti atskirai nuo rūkančiųjų. Dėl pareiškėjo teiginio apie supažindinimą su teisės aktais, kurių privalo laikytis kalinimo įstaigoje pažymėjo, kad pareiškėjo parašas ant blanko „Supažindinimas“ patvirtina, kad pareiškėjas buvo tinkamai supažindintas su jo teisėmis ir pareigomis įkalinimo įstaigoje. Pasisakydamas dėl priešgaisrinės saugos reikalavimų, nurodė, kad kiekviename aukšte yra pirminės gesinimo priemonės, gesintuvai yra kiekviename gyvenamajame korpuse korpuso vyresniųjų kabinetuose, yra įrengtas vidaus gaisrinis vandentiekis, gaisriniai čiaupai. Taip pat kiekviename gyvenamajame korpuse įrengta po du evakuacinius išėjimus, yra evakuacijos kryptį nurodantys ženklai. Pažymėjo, kad pareiškėjas savo skundą grindė abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą.

20. Prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas grindė Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039, 6 ir 7 punktais bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. informaciniu pranešimu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“, kuriais vadovaujantis, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimui nustatyta 0,06 Eur suma. Teismui su atsiliepimu pateikti 67 A4 formato lapai įrodomosios medžiagos. Atsižvelgiant į tai, Lukiškių TI-K turėtų būti priteista 4,02 Eur (67 x 0,06) bylinėjimosi išlaidų. Taip pat teismui kartu su atsiliepimu į patikslintą skundą pateikti 41 A4 formato lapai įrodomosios medžiagos. Atsižvelgiant į tai, Lukiškių TI-K turėtų būti priteista 2,46 Eur (41 x 0,06) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su patikslinto skundo pateikimu.

III. 21. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-303-643/2017 pareiškėjo R. P. skundo dalį dėl minimalaus ploto pažeidimo, naudojimosi dušu tvarkos ir privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimo per 2012 m. spalio 12 d. – 2015 m. rugpjūčio 12 d. laikotarpį paliko nenagrinėtą. Pareiškėjui R. P. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteisė 200 Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusią skundo dalį atmetė. Lukiškių TI-K prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkino.

22. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui, kurią jis nurodė patyręs Lukiškių TI-K.

23. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą, kildinamą iš netinkamų suėmimo vykdymo Lukiškių TI-K sąlygų laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 12 d. iki 2016 m. liepos 12 d.

24. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas byloje Nr. I-3908-764/2016 2016 m. gegužės 23 d. sprendimu išnagrinėjo pareiškėjo skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių TI-K, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Nurodytoje administracinėje byloje pareiškėjo reikalavimo laikotarpis buvo nuo 2012 m. spalio 12 d. iki 2015 m. rugpjūčio 12 d., pareiškėjas, be kita ko, skundėsi minimalaus ploto neužtikrinimu, naudojimosi dušu tvarka, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimu, t. y. nurodė iš dalies analogišką skundo pagrindą, kaip ir šioje nagrinėjamoje byloje, todėl teismas darė išvadą, kad pareiškėjas reikalavimo dalį dėl minimalaus ploto, naudojimosi dušu tvarkos ir privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimo už 2012 m. spalio 12 d. – 2015 m. rugpjūčio 12 d. laikotarpį pareiškė pakartotinai. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 4 punktu, šioje dalyje skundas paliktinas nenagrinėtu.

25. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalimi, 1.127 straipsnio 1 dalimi,1.131 straipsnio 1 dalimi, 1.126 straipsnio 2 dalimi ir pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo kreipėsi 2016 m. kovo 16 d., todėl sprendė, kad jis praleido senaties terminą reikalavimui, apimančiam 2012 m. spalio 12 d. – 2013 m. kovo 15 d. laikotarpį, pareikšti. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir tai yra pagrindas ieškinio senaties taikymui. Teismas akcentavo, kad šiuo atveju pareiškėjas nenurodė teismui jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą atnaujinti skundo padavimo terminą, teismas tokių aplinkybių ex officio taip pat nenustatė. Pareiškėjo skundo dalis, apimanti 2012 m. spalio 12 d. – 2013 m. kovo 15 d. laikotarpį, išskyrus 2012 m. spalio 12 d. – 2015 m. rugpjūčio 12 d. laikotarpį apimančią reikalavimo dalį dėl minimalaus ploto ir privatumo neužtikrinimo bei naudojimosi dušu tvarkos, atmesta CK 1.131 straipsnio 1 dalies pagrindu.

26. Teismas rėmėsi CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalimi, SVĮ 5 straipsnio 1 ir 3 dalimis ir pažymėjo, kad minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai nustatyti Įsakymo 1.3.1 punkte.

27. Iš atsiliepimuose į skundą ir patikslintą skundą bei Kalinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelėje nurodytų duomenų apie pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpius, kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K ginčui aktualiu laikotarpiu (2015 m. rugpjūčio 13 d. – 2016 m. liepos 12 d.) buvo laikomas kamerose Nr. 194, 138, 295, 320, 399, 404, 263, 274. Vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimai pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeisti 2015 m. gruodžio 16 d. – 2016 m. sausio 12 d., 2016 m. sausio 15 d., 2016 m. sausio 26 d. – 2016 m. vasario 2 d., 2016 m. vasario 9 d. – 2016 m. vasario 10 d., 2016 m. vasario 12 d., 2016 m. vasario 23 d. – 2016 m. kovo 15 d. laikotarpiais.

28. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 62 paras buvo laikomas kamerose, kuriose jam tenkantis plotas buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus. Tai patvirtina pareiškėjo skunde nurodytus argumentus, jog jis Lukiškių TI-K kamerose buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimus. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad Lukiškių TI-K kamerose neužtikrinus pareiškėjui minimalaus gyvenamojo ploto, yra pagrindas konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio, Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalies, SVĮ 5 straipsnio 3 dalies pažeidimo faktą bei neteisėtus atsakovo veiksmus, pažeidusius pareiškėjo teises.

29. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su dažnu perkėlimu iš vienos kameros į kitą, teismas pažymėjo, jog pagal SVĮ 10 straipsnio nuostatas Lukiškių TI-K turi teisę kiekvieną dieną vykdyti asmenų perkėlimus. Byloje nustatytų aplinkybių kontekste nėra pagrindo manyti, kad pareiškėjo perkėlimai iš vienos kameros į kitą buvo vykdomi pažeidžiant nustatytas taisykles.

30. Dėl pareiškėjo teiginio, kad kamerose nebuvo įrengta pakankamai spintų asmeniniams daiktams susidėti, stalas buvo per mažas ir prie jo pavalgyti galėjo tik du asmenys teismas rėmėsi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 14.6, 14.7 ir 14.8 punktais ir pažymėjo, jog pareiškėjas, teigdamas, kad kamerose trūko spintų asmeniniams daiktams susidėti ar stalas buvo per mažas, nusiskundimą apibūdino pernelyg abstrakčiai, nenurodė, nei konkrečių kamerų, nei laikotarpių, kuomet jam trūko vietos asmeniniams daiktams ar jis negalėjo pavalgyti prie stalo, juo labiau, kad iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjas tam tikrais laikotarpiais kamerose laikytas vienas ar dviese, todėl galimai tada ši pareiškėjo teisė nebuvo pažeidžiama. Teismo vertinimu, spintelių trūkumas ar per mažo stalo kamerose įrengimas yra neatsiejamai susiję su kameros ploto pažeidimu, todėl vertintinas kaip šio pažeidimo dalis, atskirai dėl jų nepasisakant.

31. Dėl privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais užtikrinimo teismas pažymėjo, kad atsiliepime į skundą nurodoma, jog visų kamerų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, sanitariniai įrenginiai nuo likusio kameros ploto yra atitverti 1,5 m aukščio sienele, tačiau duomenų, apie visišką privatumo užtikrinimą byloje nėra. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad pareiškėjui Lukiškių TI-K 2015 m. rugpjūčio 13 d. – 2016 m. liepos 12 d. laikotarpiu nebuvo visiškai užtikrinta teisė į privatumą ir tai turėjo įtakos jo kalinimo sąlygų bloginimui.

32. Dėl vedimo į dušą kartą per savaitę ir naudojimosi dušu 15 min. teismas rėmėsi SVĮ 44 straipsnio 4 dalimi, ginčo laikotarpiu Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus bei sveikatos priežiūros organizavimą reglamentavusių Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 punktu bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 134:2015) 44 punktu ir pažymėjo, kad teisės aktuose yra įtvirtinta suimtųjų teisė kartą per savaitę pasinaudoti dušu, tačiau juose nenustatytas naudojimosi dušu laikas. Pareiškėjas neneigė, jog Lukiškių TI-K jam yra užtikrinta galimybė kartą per savaitę pasinaudoti dušu, o, teismo vertinimu, 15 min. yra pakankamas laiko tarpas pasirūpinti asmens higiena. Pareiškėjas nenurodė, kada konkrečiai negalėjo pasinaudoti dušu, tačiau skunde teigė, kad tokios galimybės neturėdavo dėl profilaktinių darbų. Profilaktinių darbų atlikimas yra būtinas tinkamam sistemos funkcionavimui, todėl teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas dušu negalėjo pasinaudoti dėl neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų. Esant nurodytoms aplinkybėms, šis pareiškėjo argumentas atmestas kaip nepagrįstas.

33. Dėl kamerų apšvietimo ir nešvarių langų bei įrengtų grotų teismas rėmėsi Lietuvos higienos normos HN 76:2010 2 ir 22 punktu, Lietuvos higienos normos HN 134:2015 3 ir 14 punktu ir, atsižvelgęs į tai, kad Lukiškių TI-K nurodytų higienos normų priėmimo metu buvo veikianti įstaiga, sprendė, kad jai nėra taikomas reikalavimas įrengti skaidraus stiklo langus, kadangi tai būtų susiję su pastato rekonstrukcijos darbais. Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2016 m. vasario 9 d., 2016 m. vasario 10 d. patikrinimo aktų matyti, kad kameroje Nr. 404, kurioje pareiškėjas laikytas 2016 m. vasario 24 d. – 2016 m. kovo 15 d. laikotarpiu, dieninis dirbtinis apšvietimas buvo 240 lx, 2016 m. kovo 14 d. patikrinimo metu kameros Nr. 404 dirbtinis dieninis apšvietimas buvo 291 lx ir tai atitiko nustatytus reikalavimus. Tuo tarpu teismui pateiktame skunde pareiškėjas nenurodė ir nepagrindė savo argumentų, jog natūralus ar dirbtinis apšvietimas buvo netinkamas, jo teiginiai paremti subjektyviais pareiškėjo pojūčiais, tačiau nepatvirtina neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų. Be to, pareiškėjas nenurodė, kad kreipėsi į budinčius pareigūnus, prašydamas išjungti kameroje dirbtinį apšvietimą, todėl pareigūnai, nežinodami, jog pareiškėjo netenkina dirbtinis apšvietimas, taip pat negalėjo imtis atitinkamų veiksmų. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas neturėjo pagrindo pripažinti neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų.

34. Teismas akcentavo, kad metalinių grotų ant langų įrengimas yra reglamentuotas Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.1 punkte, todėl jų įrengimas atitinka teisės akto reikalavimus.

35. Pareiškėjas nurodė, kad pagal dienotvarkę pusryčiai patiekiami 6.10 val., o darbo dienomis pasivaikščiojimai lauke organizuojami 6.30 val., todėl pareiškėjas nespėja pavalgyti ir susiruošti į lauką. Manė, kad tokiu būdu sudaromos kliūtys pasivaikščiojimams. Teismas rėmėsi SVĮ 29 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos higienos normos HN 76:2010 11 punktu ir atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas neginčijo, kad pasivaikščioti jis būdavo vedamas ne dienotvarkėje nustatytu laiku, esminis jo argumentas, kad tai vykdavo netrukus po pusryčių – per greitai. Iš Lukiškių TI-K direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. 1-109 patvirtintos Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarkės matyti, kad pasivaikščiojimas gali būti vykdomas 6.30 val. – 12.30 val., 13.30 val. – 17.30 val. ir 18.30 – 19.30 val. Pusryčiai į kamerą atnešami nuo 6.10 val. Teismo vertinimu, 20 min. papusryčiauti ir susiruošti į lauką yra pakankamas laiko tarpas. Juo labiau, kad pasivaikščiojimas gryname ore nėra suimtųjų pareiga, todėl, jausdamas, kad laikas pasivaikščiojimams netinkamas, pareiškėjas galėjo jo atsisakyti. Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju nenurodė teisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, todėl valstybės civilinė atsakomybė negalima.

36. Dėl pareiškėjo teiginio, kad Lukiškių TI-K riboja socialinių poreikių tenkinimą, nesudarydamas tinkamų sąlygų pasimatyti su artimaisiais, pasimatymų kabinos yra nešvarios, mikrofonai subraižyti, su defektais, teismas vadovavosi Lietuvos higienos normos HN 76:2010 4 punktu ir pažymėjo, kad atsiliepime į skundą atsakovo atstovas jokių argumentų, susijusių su pasimatymų kabinų būkle, nenurodė, tačiau iš Lukiškių TI-K 2016 m. vasario 23 d. rašto Nr. 96-609 pareiškėjui matyti, kad pasimatymų patalpos valomos kiekvieną dieną drėgnuoju būdu ir vėdinamos. Tuo tarpu pareiškėjas šį nusiskundimą konkretizavo nepakankamai ir nenurodė, kaip ir kada būtent buvo apriboti jo socialiniai poreikiai ir sutrikdytas bendravimas su artimaisiais dėl to, kad buvo subraižytas mikrofonas ar nešvarios kabinos, kada pareiškėjas su artimaisiais negalėjo bendrauti dėl mikrofono defekto, atsižvelgiant į tai, žalos padarymo faktas šiuo pagrindu laikytas neįrodytu.

37. Dėl teiginio, kad Lukiškių TI-K nebuvo vykdomas suimtųjų užimtumas, teisinis ir socialinis švietimas, kultūrinių ir sporto renginiai, pareiškėjas negalėjo naudotis fizinės reabilitacijos kambariu, teismas rėmėsi SVĮ 42 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 98 straipsniu ir pažymėjo, kad atsiliepime į skundą atsakovas nurodė, jog suimtieji Lukiškių TI-K dalyvauja užimtumo programose, kur organizuojami stalo žaidimų (šachmatai, šaškės, stalo tenisas ir kt.) turnyrai, šiltuoju metų laiku rengiamos tinklinio, krepšinio, sunkumų kilnojimo varžybos, gali dalyvauti mišiose, naudotis biblioteka, sporto sale, įstaigoje organizuojami profesionalių ir mėgėjiškų kolektyvų koncertai, suimtieji vedami pasivaikščioti į fizinės reabilitacijos kambarį, į kino salę, gali naudotis riboto interneto prieiga, dalyvauja ŽIV/AIDS ir narkomanijos prevencijos programose.

38. Iš skundo turinio ir pridėtų priedų matyti, kad pareiškėjas 2015 m. liepos 23 d., 2015 m. spalio 26 d., 2015 m. lapkričio 1 d., 2015 m. lapkričio 5 d., 2016 m. sausio 28 d., 2016 m. kovo 15 d., 2016 m. balandžio 1 d., 2016 m. vasario 7 d., 2016 m. balandžio 28 d. kreipėsi į psichologus ir Lukiškių TI-K direktorių, skųsdamasis, kad jis nėra nuvedamas sportuoti į salę ar reabilitacijos kambarį, dėl užimtumo trūkumo, tačiau nei viename pareiškėjo skunde neužsimenama, kad jis negalėjo pasinaudoti biblioteka ar kitu pasyviuoju užimtumu, iš esmės visi pareiškėjo nusiskundimai užimtumo trūkumu yra susiję su negalėjimu pasinaudoti sporto sale ar reabilitacijos kambariu.

Teismas pažymėjo, kad, vadovaujantis Vidaus tvarkos taisyklių 96 punktu, suaugusiems suimtiesiems sąlygos sportuoti ir mankštintis sudaromos pagal galimybes, t. y. priklauso nuo sudaryto grafiko, laisvų specialistų ir kt. Iš Lukiškių TI-K Socialinės reabilitacijos skyriaus 2016 m. balandžio 5 d. pažymos Nr. 24-3589 matyti, kad pareiškėjas į fizinės reabilitacijos kambarį ginčo laikotarpiu buvo vedamas 2013 m. balandžio 16 d., 2013 m. birželio 6 d. ir 2013 m. rugpjūčio 7 d., 2014 m. birželio 10 d., 2014 m. birželio 17 d., 2015 m. kovo 10 d., 2015 m. kovo 16 d., 2015 m. balandžio 3 d., 2015 m. balandžio 9 d., 2015 m. balandžio 27 d., 2015 m. balandžio 6 d., 2015 m. gegužės 11 d., 2015 m. gegužės 21 d., 2015 m. liepos 20 d., 2015 m. rugpjūčio 20 d., 2015 m. rugpjūčio 25 d., 2015 m. rugsėjo 4 d., 2015 m. rugsėjo 25 d., 2015 m. lapkričio 9 d., į ŽIV/AIDS narkomanijos prevencijos programas vestas 2013 m. balandžio 3 d. ir 2013 m. gegužės 6 d., 2016 m. vasario 17 d. pareiškėjas dalyvavo dokumentinio filmo apie Nepriklausomybės akto signatarus peržiūroje, iš Lukiškių TI-K 2016 m. birželio 7 d. rašto matyti, kad pareiškėjas 2016 m. balandžio 11 d.

– 2016 m. balandžio 4 d. individualių pokalbių metu buvo supažindintas su Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso bei SVĮ pakeitimais, t. y. buvo vykdomas pareiškėjo teisinis švietimas, taip pat pareiškėjas neneigė, kad turėjo galimybę kasdien valandą laiko pasivaikščioti lauke. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad siekdamas pasinaudoti kitomis, ne aktyviojo užimtumo programomis, kreipėsi į įstaigos administraciją su prašymais ar tokie prašymai nebuvo patenkinti. Be to, iš aktyvių pareiškėjo skundų psichologui bei įrašų jo sveikatos istorijoje matyti, kad jam buvo teikiama ir psichologo pagalba.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas neturėjo pagrindo pripažinti neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, kad atsakovo atstovas netinkamai organizavo pareiškėjo užimtumą ir teisinį švietimą.

39. Dėl Lukiškių TI-K mokyklos teismas pastebėjo, kad Lukiškių TI-K 2016 m. vasario 23 d. rašte nurodyta, jog įstaigoje yra sudaryta galimybė suimtiesiems ir nuteistiesiems mokytis Vilniaus mokymo centre, tačiau nėra galimybės mokymo organizuoti klasėse. Mokiniai mokomi savarankiškai, juos konsultuoja mokytojas. Teismo vertinimu, pareiškėjo teismui pateikta mokymosi medžiaga leidžia daryti išvadą, kad užduotys jam buvo perduodamos, be to, 2016 m. birželio 7 d. pareiškėjui išduotas pagrindinio išsilavinimo pažymėjimas patvirtina, kad pareiškėjas galėjo Lukiškių TI-K pasinaudoti mokymosi galimybe. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nenurodė, kokią neturinę žalą patyrė, negalėdamas mokytis klasėje, šis pareiškėjo argumentas, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo valstybės civilinei atsakomybei kilti.

40. Dėl riboto interneto prieigos teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nusiskundimas yra pernelyg abstraktus, pareiškėjas nenurodė, kokių būtent neuždraustų internetinių svetainių negalėjo lankyti, kodėl norimos informacijos negalėjo sužinoti iš leistinų lankyti puslapių, todėl šis argumentas atmestas kaip deklaratyvus teiginys, nepatvirtinantis atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų.

41. Pareiškėjas neturtinę žalą kildino ir iš to, kad per visą laikymo Lukiškių TI-K laiką jam nebuvo skirtas nei vienas paskatinimas. Teismas rėmėsi SVĮ 33 straipsniu ir pažymėjo, kad neturi pagrindo ir šiuo atveju pripažinti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų.

42. Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo, teismas atsižvelgė į tai, kad byloje nustatyta, jog pareiškėjas 62 paras buvo laikomas minimalaus ploto reikalavimų neatitinkančiose Lukiškių TI-K kamerose bei nuo 2015 m. rugpjūčio 13 d. iki 2016 m. liepos 12 d. buvo pažeidžiama pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas žmogaus orumą žeminančiomis, pažeidžiančiomis sąlygomis, t. y. dėl šių atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė neigiamų išgyvenimų, o tuo pačiu ir neturtinę žalą, kurią yra pagrindas atlyginti pinigais.

43. Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, teismas atsižvelgė į tai, kad dėl kamerų perpildymo ir dėl to kylančių neigiamų išgyvenimų pareiškėjas ne kartą kreipėsi į psichologą ir Lukiškių TI-K administraciją, tai rodo, kad pareiškėjas gana jautriai reagavo į jo laikymo sąlygų pažeidimą. Tai, kad pareiškėjas jautėsi blogai dėl netinkamų laikymo sąlygų, patvirtina ir jo sveikatos istorijoje esantys psichologo įrašai. Kita vertus, byloje nėra duomenų, kad netinkamos laikymo sąlygos būtų tiesiogiai lėmusios pareiškėjo fizinę sveikatą ar sukėlusios jam kitokių neigiamų pasekmių. Teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio jo atžvilgiu, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Priešingai, atsakovo atstovas nurodė, kad esant perpildytoms kameroms buvo stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras, asmenims suteikiama teisė pasivaikščioti gryname ore, lankytis bibliotekoje, koplyčioje, socialinės reabilitacijos specialistų teikiamomis paslaugomis.

44. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir konstatuotų pažeidimų pobūdį, pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpį, kitas reikšmingas aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 200 Eur sumos priteisimas.

45. Dėl Lukiškių TI-K atsiliepimuose į skundą pateikto prašymo priteisti iš atsakovo 11,52 Eur bylinėjimosi išlaidų, teismas nurodė, kad dokumentai buvo pateikti per Lietuvos teismų Elektroninių paslaugų portalą, todėl nurodytų išlaidų jis realiai nepatyrė. Esant nurodytoms aplinkybėms, Lukiškių TI-K prašymas priteisti patirtas išlaidas netenkintas.

IV. 46. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1332-208/2017 pareiškėjo R. P. skundą tenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui R. P. 610 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K. Atmetė Lukiškių TI-K prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

47. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui, kurią jis nurodė patyręs Lukiškių TI-K.

48. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalimi, 6.250 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad reikalavimas, jog vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto, nustatytas Įsakymo 1.3.1 punkte.

49. Iš Lukiškių TI-K atsiliepime pateiktų duomenų, t. y. detalizuotų kamerų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, dydžių bei asmenų, su kuriais buvo laikomas, skaičių, matyti, kad, bendrai apskaičiavus nagrinėjamą laikotarpį (t. y. nuo 2015 m. rugpjūčio 12 d. iki 2016 m. spalio 14 d.) – iš viso 461 dienas, 400 dienas vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus, o likusią laikotarpio dalį – 61 dieną vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje neatitiko nustatytų reikalavimų. Teismas, vertindamas esančių byloje įrodymų visumą, darė išvadą, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie kalinimą perpildytose kamerose pagrįstos. Taigi, įvertinęs minėtas aplinkybes ir kitą byloje esančią medžiagą, taip pat tai, kad kameros, be kita ko, buvo užstatytos suimtųjų (nuteistųjų) lovomis ir kitais buitiniais reikmenimis, teismas sprendė, jog iš tiesų ginčo laikotarpiu suimtiesiems (nuteistiesiems) tenkantis plotas buvo mažas, jie beveik neturėjo laisvos vietos, kurioje galėtų judėti, todėl pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą buvo pažeista, o kalinimas tokiomis sąlygomis buvo gana ilgas, todėl yra pagrindas konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą.

50. Pareiškėjas taip pat teigė, kad sanitarinis mazgas Lukiškių TI-K įrengtas netinkamai, naudojantis juo ribojamas asmens privatumas.

51. Teismas rėmėsi Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punktu, Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punktu ir pažymėjo, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras nėra nustatęs pažeidimų dėl netinkamo sanitarinio mazgo atitvėrimo nuo gyvenamosios patalpos bei vadovaudamasis minėtomis teisės aktų nuostatomis teismas pripažino, kad toks įrengimas atitinka sanitarinio mazgo įrengimui taikomus reikalavimus. Lukiškių TI-K yra eksploatuojamas, o neatlikus kapitalinio remonto, atskiros patalpos įrengti nėra galimybių. Kita vertus, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą, kt.). Atsižvelgdamas į tai, jog duomenų apie visišką privatumo užtikrinimą (pertvarų su durimis, užuolaidomis ir pan.) byloje nėra, teismas darė išvadą, jog šiuo aspektu pareiškėjo teisės buvo pažeistos.

52. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad vėdinimas per langus yra netinkamas. Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punktą kameros vėdinamos per langus. Minėta, kad Lukiškių TI-K yra eksploatuojamas ir nėra finansinių galimybių atlikti kapitalinį remontą, taigi ir įrengti atskirą vėdinimo sistemą, o natūrali kamerų vėdinimo sistema (per langus) atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Tinkamai kameras vėdinant per langus, išvengiama ir didelio drėgmės susidarymo, pelėsio veisimosi. Įvertinus patikrinimo aktus, matyti, kad ginčo laikotarpiu tam tikri higienos normų pažeidimai buvo užfiksuoti, tačiau jie buvo nežymūs ir esant galimybei pašalinami. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas ne kartą kreipėsi į Vilniaus visuomenės sveikatos centrą bei Lukiškių TI-K administraciją dėl higienos normų reikalavimų nesilaikymo ir ne kartą buvo nustatyti pažeidimai, todėl ši aplinkybė vertintina pareiškėjo naudai.

53. Pažymėjo, kad laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį ir finansines galimybes, todėl kamerose būna nutrupėjusių ir atsilupusių dažų, tačiau nustačius tokius pažeidimus Lukiškių TI-K stengiasi šiuos pažeidimus šalinti ir sudaryti geresnes laikymo sąlygas asmenims. Iš pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių neaišku, kokią žalą abstrakčiai nurodytos, jo vertinimu, netinkamos sąlygos, išskyrus per mažą kamerų plotą, jam darė. Pažymėtina, kad remontas atliekamas pagal poreikį ir finansines galimybes. Pagal pateiktas sutartis atliekami kenkėjų naikinimo darbai.

54. Pareiškėjas taip pat teigė, kad jam nepakako vieno karto per savaitę praustis duše. Teismas rėmėsi Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 punktu ir SVĮ ir pažymėjo, kad pareiškėjas neneigia, jog jam buvo suteikta teisė vieną kartą per savaitę pasinaudoti dušu. Teismas vertino, kad aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimų buvo laikomasi, todėl valstybei civilinė atsakomybė šiuo aspektu nekilo.

55. Pareiškėjo teiginius dėl negalėjimo išsiskalbti rūbų teismas laikė abstrakčiais ir nepagrįstais. Lukiškių TI-K sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, t. y. vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai yra skalbiami nemokamai. Be to, viršutinius drabužius galima skalbti naudojantis ir mokama skalbimo paslauga. Taigi pareiškėjas galėjo vieną kartą per savaitę nemokamai išsiskalbti drabužius, o pagal galimybes naudotis ir mokama paslauga, neturint tam lėšų – kreiptis su prašymu dėl nemokamų skalbimo paslaugų suteikimo. Atsižvelgiant į tai, Lukiškių TI-K šiuo aspektu jokių pareiškėjo teisių nepažeidė.

56. Pareiškėjas teigė, kad pasivaikščiojimo trukmė yra per trumpa, o pasivaikščiojimo kiemeliai netinkamai įrengti.

57. Teismas rėmėsi SVĮ 29 straipsnio 1 dalimi ir akcentavo, kad pareiškėjas neginčijo, jog jam buvo užtikrinta minėta teisė pasivaikščioti gryname ore, tačiau manė, kad laikas pasivaikščioti yra per trumpas. Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad jis norėtų ne mažiau kaip 8 val. praleisti lauke. Šiuo aspektu teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą nubaudimą nežmoniškomis sąlygomis CPT bendrajame pranešime Nr. CPT/Inf (92)3 8 val. ar ilgesnis laikotarpis rekomenduojamas ne kardomojo kalinimo įstaigose laikomų asmenų pasivaikščiojimams lauke, o būtent jų užimtumui atitinkamomis veiklomis ne jų kamerose. Be to, įvertinęs atsakovo atsiliepime pateiktą informaciją, teismas darė išvadą, kad pasivaikščiojimo kiemeliai yra pakankami ir tinkamai įrengti. Pareiškėjo teiginiai dėl vietos pasivaikščiojimo kiemelyje trūkumo nepagrįsti, kadangi teisės aktuose nėra nustatyto minimalaus ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimo. Taigi šiuo aspektu pareiškėjo teisių pažeidimų nenustatyta. Pareiškėjo skundo argumentas, kad Lukiškių TI-K pastato konstrukcijoje yra asbesto, atmestas kaip nepagrįstas, nesant byloje tai patvirtinančių objektyvių duomenų. Pareiškėjas abstrakčiai nurodė šias sąlygas. Lietuvos Respublikos teritorijoje uždrausta naudoti gofruotus ir kitus lakštus iš asbestcemenčio, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1163. Lukiškių TI-K pažymėjo, kad tokių pažeidimų nėra. Be to, teismas pažymėjo, jog Lukiškių TI-K įrengtas ir eksploatuojamas iki minėto nutarimo įsigaliojimo, o jo 3.1 papunktyje nustatyta, kad uždraudžiama naudoti gofruotus ir kitus lakštus iš asbestcemenčio, panelius, plyteles ir panašius dirbinius iš asbestcemenčio statomuose ir remontuojamuose objektuose, o ne iki šio nutarimo įrengtuose objektuose.

58. Pareiškėjo teiginius dėl avarinės ir priešgaisrinės reikalavimų pažeidimo teismas vertino kaip nepagrįstus. Teismo vertinimu, šie pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs, neindividualizuoti. Teismas neabejojo, kad Lukiškių TI-K yra laikomasi privalomų priešgaisrinės saugos reikalavimų. Byloje tokių pažeidimų nenustatyta. Be to, Lukiškių TI-K yra nuolat tikrinamas Visuomenės sveikatos centro, kuris nėra nustatęs jokių priešgaisrinės apsaugos reikalavimų pažeidimų.

59. Dėl pareiškėjas teiginio, kad Lukiškių TI-K nesilaikoma reikalavimų dėl draudimo rūkyti gyvenamosiose patalpose, teismas pažymėjo, kad nei atsiliepime į pareiškėjo skundą, nei kitoje atsakovo pateiktoje medžiagoje nėra įrodymų, paneigiančių pareiškėjo teiginius dėl draudimo rūkyti kamerose neįgyvendinimo, todėl negalima teigti, kad Lukiškių TI-K administracija tinkamai įgyvendino šį draudimą. Tačiau nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie pareiškėjo kreipimąsi dėl apgyvendinimo su nerūkančiais asmenimis, todėl kritiškai vertintas pareiškėjo skundo teiginys, kad jis visą laiką buvo verčiamas kvėpuoti tabako dūmais. Taigi teismas, vertindamas pareiškėjui padarytą neturtinę žalą, atsižvelgė į aplinkybę, kad Lukiškių TI-K galimai ne visada buvo tinkamai užtikrintas draudimas rūkyti.

60. Dėl materialinio aprūpinimo normų reikalavimo teismas rėmėsi Normomis ir pažymėjo, kad minėtame teisės akte nustatyta, kad suimtiesiems kas mėnesį išduodami: dantų šepetėlis, dantų pasta (50 ml), vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.). Atsakovas atsiliepimuose į skundą paaiškino, kad vyrams tualetinis popierius ir muilas išduodamas 2 kartus per mėnesį, o dantų šepetėlis, dantų pasta bei vienkartiniai skustuvai išduodami kas mėnesį. Byloje nėra duomenų apie pareiškėjo kreipimąsi dėl minėtų higienos priemonių išdavimo, o netikėti Lukiškių TI-K atsiliepime nurodytais faktais, kad visos priemonės išduodamas laikantis teisės aktų reikalavimų, teismas neturėjo pagrindo, todėl kritiškai vertintas skundo teiginys, kad minėtos higienos priemonės niekada nebuvo išduodamos. Be to, Lukiškių TI-K teismui pateikta armatūrinė kortelė asmeniniam naudojimuisi išduotiems daiktams patvirtino, kad pareiškėjui nuolat buvo išduodamos asmens higienos priemonės, patalynės užvalkalai bei kitas teisės aktais nustatytas inventorius.

61. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju konstatuotas ploto, tenkančio vienam asmeniui, pažeidimas bei tam tikri kameroms keliamų higienos reikalavimų pažeidimai, tai, kad pareiškėjui tenkanti kameros ploto norma nuolat kito, kalinimas netinkamomis sąlygomis truko gana laiką, be to, Lukiškių TI-K nurodytos aplinkybės, kad esant perpildytoms kameroms stengiamasi, jog suimtieji ir nuteistieji tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras, rodo, kad įstaigos administracija palaipsniui, atsižvelgdama į finansinių galimybių ribas, siekia įstaigoje laikomiems asmenims užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas. Byloje nenustatyta, jog Lukiškių TI-K būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

62. Taigi teismas, atsižvelgęs į formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką bei valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina neturtinės žalos atlyginimo suma yra 610 Eur.

63. Teismas Lukiškių TI-K prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas atmetė pažymėjęs, jog bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą.

V. 64. Pareiškėjas R. P. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 11 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-303-643/2017 ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 19 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-1332-208/2017, kuriais prašo pirmosios instancijos teismo sprendimus panaikinti ir pareiškėjo skundus tenkinti. Apeliaciniuose skunduose remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

64.1. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo pareiškėjo reikalavimui taikė ieškinio senatį ir apribojo nagrinėtiną laikotarpį iki 3 metų iki skundo padavimo, nes Konvencijos 3 straipsnis nenumato jokio termino šio straipsnio pažeidimams konstatuoti.

64.2. Teismas neteisingai išnagrinėjo pareiškėjo skundo aplinkybes pagal atsakovo atstovo pateiktą atsiliepimą, nes Lukiškių TI-K nėra rengiamos jokios užimtumo programos. Nebuvo įrodyta, jog minimos užimtumo formos buvo taikytos pareiškėjui. Be to, pareiškėjas nė karto nuo 2012 m. nebuvo paskatintas, nors mokykloje mokėsi nepriekaištingai. Pareiškėjas nurodo, kad pamokos nevyko, o jis gaudavo iš anksto paruoštas užduotis. Įstaigoje trūko socialinio darbuotojų. Pareiškėjas labai retai galėdavo lankytis fizinės reabilitacijos kambaryje.

64.3. Kamerose trūko baldų, nes stalas skirtas dviem asmenims, tačiau prie jo valgydavo daugiau asmenų, kurie buvo kameroje. Grotos ant langų mažino apšvietimą ir trukdė ventiliacijai. Nebuvo suteikiama prieiga prie interneto.

64.4. Teismas neteisingai vertino aplinkybes dėl pareiškėjo galimybės naudotis dušu. Pagal Europos Ministrų kabineto rekomendacijas nustatyta, jog turi būti sudaryta galimybė pasinaudoti dušu ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę.

64.5. Pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo laikymo Lukiškių TI-K, pažeidžiant vienam asmeniui tenkantį minimalų kameros plotą, laikotarpį, nes turėjo taikyti 4 kv. m vienam asmeniui standartą.

64.6. Teismas konstatavo pažeidimą dėl pelėsio kamerose, tačiau atskira pinigine suma to nekompensavo. Teismas neatsižvelgė, jog per vietinę ventiliaciją pareiškėjas buvo privertas kvėpuoti tabako gaminiais, atsakovo atstovas pateikė neteisingą informaciją apie asbesto gaminių naudojimą.

64.7. Akcentuoja įrodinėjimo pareigos ypatumus šio pobūdžio bylose ir pažymi, kad pareiškėjas ne visada gali pateikti visus reikiamus įrodymus. Teismas turi būti aktyvus, spręsdamas neturtinės žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo klausimą.

65. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovauja Lukiškių TI-K, pateikė atsiliepimus į pareiškėjo apeliacinius skundus, kuriais prašo apeliacinius skundus atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimus palikti nepakeistus.

66. Atsiliepimuose nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimus, įvertino bylos aplinkybes, byloje surinktus rašytinius įrodymus, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus. Teikdamas apeliacinius skundus, apeliantas nepateikia naujų įrodymų ar faktinių aplinkybių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VI. 67. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normomis, galiojančiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti po to, kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas.

68. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartimi administracinės bylos Nr. A-3136-575/2017 (Nr. I-303-643/2017) ir Nr. A-3382-575/2017 (Nr. I-1332-208/2017) sujungtos į vieną administracinę bylą, kuriai suteiktas Nr. A-3136-575/2017.

69. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos dėl netinkamų laikymo Lukiškių TI-K sąlygų atlyginimo. Apibendrinant pareiškėjo paduotus skundus, pareiškėjas reiškė reikalavimus už laikymo Lukiškių TI-K laikotarpį nuo 2012 m. spalio 12 d. iki 2016 m. spalio 14 d.

70. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-303-643/2017 nustatė, jog pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos administracinis teismas byloje Nr. I-3908-764/2016 2016 m. gegužės 23 d. sprendimu išnagrinėjo pareiškėjo skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių TI-K, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Nurodytoje administracinėje byloje pareiškėjo reikalavimo laikotarpis buvo nuo 2012 m. spalio 12 d. iki 2015 m. rugpjūčio 12 d., pareiškėjas, be kita ko, skundėsi minimalaus ploto neužtikrinimu, naudojimosi dušu tvarka, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimu, t. y. nurodė iš dalies analogišką skundo pagrindą, kaip ir šioje nagrinėjamoje byloje, todėl teismas darė išvadą, kad pareiškėjas reikalavimo dalį dėl minimalaus ploto, naudojimosi dušu tvarkos ir privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimo už 2012 m. spalio 12 d. – 2015 m. rugpjūčio 12 d. laikotarpį pareiškė pakartotinai. Atsižvelgdamas į tai ir vadovaudamasis ABTĮ 105 straipsnio 4 punktu, šią skundo dalį pirmosios instancijos teismas pagrįstai paliko nenagrinėtą.

71. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-303-643/2017 taip pat konstatavo, kad pareiškėjo skundo dalis, apimanti 2012 m. spalio 12 d. – 2013 m. kovo 15 d. laikotarpį, išskyrus 2012 m. spalio 12 d. – 2015 m. rugpjūčio 12 d. laikotarpį apimančią reikalavimo dalį dėl minimalaus ploto ir privatumo neužtikrinimo bei naudojimosi dušu tvarkos, atmestina CK 1.131 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes skundas paduotas praleidus ieškinio senaties terminą.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas su minėta teismo sprendimo dalimi nesutinka, manydamas, kad teismas be pagrindo pareiškėjo reikalavimui taikė ieškinio senatį ir apribojo nagrinėtiną laikotarpį iki 3 metų iki skundo padavimo, nes Konvencijos 3 straipsnis nenumato jokio termino šio straipsnio pažeidimams konstatuoti.

72. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, tam tikri apribojimai gali būti nustatyti, nes ir pačios teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo įtvirtinimo. Taigi šiuo aspektu susitariančios valstybės turi vertinimo laisvę, tik svarbu, kad įtvirtinti ribojimai būtų proporcingi, jais nebūtų paneigiama ar nepagrįstai ribojama pati teisė kreiptis į teismą (žr., pvz., EŽTT 1995 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Bellet prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 23805/94), 1985 m. gegužės 28 d. sprendimą byloje Ashingdane prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 8225/78), 1975 m. vasario 21 d. sprendimą byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 4451/70). EŽTT yra nurodęs, kad tarp tokių nustatytų ribojimų gali būti priskiriama ir ieškinio senatis. Šis teismas yra pastebėjęs, jog neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieškinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas. Toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumą, baigtumą, saugo šalis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali būti sunku paneigti, įrodymams tapus nepatikimais laikui bėgant (žr., pvz., 1996 m. spalio 22 d. sprendimą byloje Stubbings ir kiti prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 22083/93, 22095/93), taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1592-624/2017, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1864-624/2017 ir kt.).

73. Atsižvelgus į tai, vertintina, jog šiuo atveju gali ir turi būti taikomos būtent nacionalinės teisės normos, reglamentuojančios ieškinio senatį.

74. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo (CK 6.271 str., ABTĮ 17 str. 1 d. 3 p.), taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-751-1062/2017, 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2194-520/2016, 2015 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-671-575/2015 ir kt.).

75. CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. CK 1.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Todėl šio teisinio reguliavimo kontekste pabrėžtina, kad teismas negali ieškinio senaties taikyti savo iniciatyva ir gali ją taikyti tik tuo atveju, jei ginčo šalis to reikalauja. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

76. Kaip nustato CK 1.131 straipsnio 1 dalis, ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį. Šiuo aspektu pabrėžtina, jog nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, tai yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1, 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2008, 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013, 2015 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-469/2015).

77. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas su skundu dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl netinkamų laikymo Lukiškių TI-K sąlygų, atlyginimo į teismą kreipėsi 2016 m. kovo 16 d. (b. l. 11), prašydamas priteisti neturtinę žalą, patirtą laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 12 d. Atsakovo atstovas byloje reikalavo taikyti ieškinio senatį (b. l. 14).

78. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas tokio pobūdžio klausimus, paprastai vertina, kad pareiškėjas per visą kalinimo laikotarpį žino arba turi žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-594-662/2017, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013, 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013 ir kt.).

79. Taikant nuoseklioje teismų praktikoje suformuotus principus nagrinėjamu atveju, spręstina, kad apie skunde nurodomus savo teisių pažeidimus pareiškėjas turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, nes pareiškėjas nurodo, jog jo laikymo sąlygos buvo nežmoniškos, kankinančios. Taigi nuo šio momento, kai laikymo sąlygos neatitiko teisės aktų nuostatų, ir skaičiuotinas ieškinio senaties terminas. Pabrėžtina, jog pareiškėjas iš esmės nepateikė pagrįstų argumentų, kad pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus, kurie leistų kitaip skaičiuoti ieškinio senaties termino pradžią.

80. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų dėl objektyvių aplinkybių, lėmusių senaties termino praleidimą. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galbūt pažeistas teises. Įvertinusi administracinėje byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija taip pat pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo savo iniciatyva (ex officio) atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

81. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai aiškinęs ir taikęs ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, nenukrypdamas nuo teismų praktikos, suformuotos analogiško pobūdžio bylose, pagrįstai taikė ieškinio senatį pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą, padarytą, kaip teigiama, laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 12 d. – 2013 m. kovo 15 d., išskyrus 2012 m. spalio 12 d. – 2015 m. rugpjūčio 12 d. laikotarpį apimančią reikalavimo dalį dėl minimalaus ploto ir privatumo neužtikrinimo bei naudojimosi dušu tvarkos, dėl kurios skundas paliktas nenagrinėtu.

82. Dėl likusio laikotarpio pažymėtina, kad dviejose administracinėse bylose (Nr. I-303-643/2017 ir Nr. I-1332-208/2017) išnagrinėtas pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 12 d. iki 2016 m. liepos 12 d., be kita ko, remiantis tais pačiais pagrindais dėl minimalaus kameros ploto, privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimo, naudojimosi dušu tvarkos, pasivaikščiojimų kiemelyje trukmės ir pan. ir pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Teismas neįvertino aplinkybės, kad pareiškėjas dviejose bylose pareiškė iš dalies tapačius reikalavimus.

83. Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių (ABTĮ 86 str. 2 d.), jų visapusiškai ir objektyviai neištyrė, kaip to reikalauja ABTĮ 81 straipsnis, pažeidė ABTĮ 56 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. netinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 str. 1 d.), o šį pažeidimą ištaisyti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nėra galimybės. Taigi, vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiami Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimai negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais, todėl, siekiant garantuoti teisingo teismo sprendimo priėmimą, pareiškėjo apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimų dalis naikintina, perduodant šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi vien tik apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo ištirti bei įvertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalių teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. P. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 11 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-303-643/2017 dalį, kuria pareiškėjo R. P. skundo dalis dėl minimalaus ploto pažeidimo, naudojimosi dušu tvarkos ir privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimo per 2012 m. spalio 12 d. – 2015 m. rugpjūčio 12 d. laikotarpį palikta nenagrinėta, palikti nepakeistą. Taip pat palikti nepakeistą minėto sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundo dalis laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 12 d. – 2013 m. kovo 15 d., išskyrus 2012 m. spalio 12 d. – 2015 m. rugpjūčio 12 d. laikotarpį apimančią reikalavimo dalį dėl minimalaus ploto ir privatumo neužtikrinimo bei naudojimosi dušu tvarkos, atmesta taikant ieškinio senatį.

Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 11 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-303-643/2017 dalį ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1332-208/2017 panaikinti ir šią dalį bylos perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius