2021-07-21 Nr. AB-14767-3-64-3-01063-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-459-822/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01063-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. G. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. G. skundą atsakovui Jurdaičių socialinės globos namams dėl akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas T. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti 2021 m. gegužės 27 d. Jurdaičių socialinės globos namų (toliau – ir atsakovas) raštą Nr. S-102 „Dėl asmens duomenų apsaugos pažeidimo“ (toliau – ir Raštas); įpareigoti atsakovą pateikti pareiškėjui nustatytos formos pažymą apie priimtus dokumentus; įpareigoti atsakovą pateikti tvarkos aprašą ar taisykles, pagal kurias atsakovas nagrinėja asmenų ginčus, prašymus, skundus, kreipimusis.

II. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 2 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka).

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 23 straipsnio 1 dalimi, taip pat atsižvelgdamas į aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, kad skundą galima pateikti dėl visų viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų, kurie sukelia asmenins teisines pasekmes, t. y. daro įtaką jų teisėms ir teisėtiems interesams, o administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami rekomendacinio, informacinio, konstatuojamojo pobūdžio viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į Jurdaičių socialinės globos namus dėl elektroninėje erdvėje paviešinto mirusio šeimos nario, velionio J. G. kapinėse esančio statinio, teigdamas, kad J. G. kapinių statinys buvo paviešintas neturint J. G. šeimos sutikimo, taip padarant mirusiojo asmens konfidencialumo pažeidimą, todėl įstaigoje turėtų būti atliktas tarnybinis patikrinimas ir nustatytos aplinkybės.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas teismo prašo panaikinti 2021 m. gegužės 27 d. Jurdaičių socialinės globos namų raštą Nr. S-102 „Dėl asmens duomenų apsaugos pažeidimo“, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjo 2021 m. gegužės 25 d. patikslintą kreipimąsi „Dėl J. G. asmens duomenų apsaugos pažeidimo“. Ginčijamu raštu pareiškėjas buvo informuotas, kad vadovaujantis 2016 m. balandžio 27d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – BDAR arba Reglamentas), mirusių asmenų asmens duomenims Reglamentas netaikomas. Skundžiamame Rašte atsakovas pažymėjo, kad tais atvejais, kai Reglamentas nėra taikomas, mirusiųjų teisę į privatumą užtikrina kitų teisės aktų nuostatos, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas, bei informavo pareiškėją, kad nuotrauką, esant pareiškėjo prašymui, pašalins iš įstaigos tinklapio, bei paaiškino, kad jis gali kreiptis į internetinės paieškos sistemos operatorių, pavyzdžiui, „Google“, „Yahoo“, reikalaujant, kad pareiškėjo asmens duomenys būtų pašalinti iš paieškų sąrašo.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad priežiūros institucija nagrinėja skundus dėl Reglamento (ES) 2016/679, šio įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, pažeidimų šių teisės aktų ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka. BDAR netaikomas tais atvejais, kai tvarkomi mirusių asmenų duomenys. Teismas konstatavo, kad mirusių asmenų teisę į privatumą gina ne BDAR ar Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, o kiti teisės aktai, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas, todėl šiuo atveju dėl mirusiojo asmens duomenų galimai netinkamo tvarkymo galima kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, o jeigu tai susiję su asmens duomenų tvarkymu, kai iš pateiktų mirusiojo asmens duomenų būtų galima gauti informaciją apie trečiųjų asmenų asmens duomenis, tokiu atveju galima kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją.

Teismo vertinimu, ginčijamas Raštas pats savaime pareiškėjui nesukelia materialinių teisinių pasekmių, kadangi tai tik prašomos informacijos asmeniui suteikimas bei detalus paaiškinimas. Skundžiamame rašte pareiškėjui nenustatomos jokios teisės ar pareigos, šiuo raštu pareiškėjas informuojamas apie tam tikras faktines aplinkybes, tačiau akivaizdu, kad jokie galutiniai bei teisines pasekmes sukeliantys sprendimai jo atžvilgiu nėra priimti. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad šis ginčijamas Raštas yra informacinio pobūdžio ir nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, todėl reikalavimas dėl minėto Rašto panaikinimo nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Teismas taip pat pažymėjo, kad Jurdaičių socialinės globos namai yra stacionari socialinės globos įstaiga, kurie, atsakydami į pareiškėjo kreipimąsi, veikė ne viešojo administravimo srityje, todėl pareiškėjo reikalavimas taip pat nesusijęs su viešuoju administravimu, todėl atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą – panaikinti 2021 m. gegužės 27 d. Jurdaičių socialinės globos namų raštą Nr. S-102 „Dėl asmens duomenų apsaugos pažeidimo“ ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, bei atsisakė priimti išvestinius reikalavimus įpareigoti atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus.

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo ištirti pateikiamus įrodymus, nagrinėjant skundą atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) nuostatas, oficialiąją konstitucinę doktriną, Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, Europos Sąjungos teisę, teismų praktiką, kitus teisės aktus ir panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 2 d. nutartį ir grąžinti pirmosios instancijos teismui pareiškėjo skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.

Pareiškėjo teigimu, byloje buvo keliamas ginčas dėl Rašto atitikimo Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – ir Teisės gauti informaciją įstatymas), Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Skundų nagrinėjimo taisyklės), ir Jurdaičių socialinės globos namų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. A1-260, nuostatoms. Pareiškėjas pažymi, jog yra silpnesnioji ginčo šalis, kadangi ne jis, o atsakovas (valstybinė institucija) paskelbė pareiškėjo giminės asmens duomenis, todėl pareiškėjui nepagrįstai nurodoma kreiptis į internetinės paieškos sistemos operatorių dėl asmens duomenų pašalinimo iš paieškų sąrašo ir kt. Pareiškėjo manymu, atsakovas nori permesti pareiškėjui pareigą rūpintis tuo, kad jo šeimos asmens duomenys (šeimos pavardė G.) būtų ištrinti iš bendrovės „Google“ duomenų talpyklų ir paieškos sistemų, tačiau ignoruoja faktą, kad nurodytus asmens duomenis paviešino ne pareiškėjas, o pats atsakovas, be kita ko, neturinti pareiškėjo šeimos sutikimo.

Pareiškėjas nesutinka, kad skundžiamas Raštas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, bei pažymi, jog atsakovo neteisėtais aktais pareiškėjui padaroma neturtinė žala, sistemingai pažeidinėjama pareiškėjo teisė į asmens duomenų apsaugą. Pareiškėjo šeimos pavardė (G.) priklauso pareiškėjui, tačiau valstybinės institucijos be pareiškėjo sutikimo, pažeisdamos Europos Teisę (BDAR) ir kitus Lietuvos Respublikos susitarimus, viešina pareiškėjo šeimos pavardę neteisėtai.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog Jurdaičių socialinės globos namai, atsakydami į pareiškėjo kreipimąsi, veikė ne viešojo administravimo srityje, todėl pareiškėjo reikalavimas nesusijęs su viešuoju administravimu.

Pareiškėjas, vadovaudamasis suformuota teismų praktika, pažymi, kad svarbus teismų praktikos atribojimo kriterijus yra ir ginčo teisinio santykio dalyvių statusas bei jų ypatybės. Minėtas aspektas gali padėti atskleisti ginčijamo teisinio santykio pobūdį, tačiau pirmosios instancijos teismas neištyrė ir skundžiamoje nutartyje pilnavertiškai neišaiškino Jurdaičių socialinės globos namų statuso. Pareiškėjo teigimu, teisinių santykių pobūdis, bet ne viešojo administravimo subjekto dalyvavimas juose, lemia ginčo rūšinį teismingumą.

Pareiškėjas nurodo, kad byloje, be kita ko, keliamas ginčas dėl to, jog Jurdaičių globos namai neišdavė pareiškėjui pažymos apie priimtus dokumentus bei nenurodė Rašto apskundimo tvarkos Skundų nagrinėjimo taisyklių 24 ir 38 punktuose nustatyta tvarka. Pareiškėjas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatas, administracinė paslauga suprantama kaip VAĮ nurodyta viešojo administravimo veikla, susijusi su dokumentų išdavimu ar informacijos teikimu.

Pareiškėjas pažymi, jog atsakovas neturėjo teisės pareiškėjui kliudyti gauti prašomą informaciją, ir neišduoti pareiškėjui dokumento, o būtent, nustatytos formos pažymos apie priimtus dokumentus arba turėjo pateikti pareiškėjui motyvuotą atsakymą, kodėl tokia pažyma (dokumentas) negali būti išduota. Pareiškėjas pažymi, jog atsakovas, teikdamas skundžiamą Raštą, nepateikė prašomo dokumento (pažymos), nemotyvavo, kodėl jos neteikia, neišaiškino Rašto bei atsakovo veiksmų (neveikimo) apskundimo tvarkos. Pareiškėjo teigimu, trečiojo suinteresuoto asmens sukurtas teisinis reguliavimas nenumato aiškios, ginčų atsakovo įstaigoje nagrinėjimo tvarkos, asmenų prašymų skundu ar kreipimųsi nagrinėjimo taisyklių.

Pareiškėjo teigimu, teismas atsakovo neteisėtų veiksmų bei ginčo santykių nevertino Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Teisės gauti informaciją įstatymo, Skundų nagrinėjimo taisyklių prasme, nenustatė, ar skundžiamas aktas turi įtakos pareiškėjo teisinei padėčiai.

Pareiškėjas pažymi, jog nagrinėjamo ginčo atveju buvo pažeista jo teisė gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, o ginčai dėl tokios teisės pažeidimo yra nagrinėjami administraciniuose teismuose. Pareiškėjas pažymi, jog nagrinėjamu atveju teismas nenagrinėjo atsisakymo suteikti informaciją priežasčių, nevertino ginčo santykių Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Europos Sąjungos teisės nuostatų kontekste, t. y. pareiškėjo skundo reikalavimus vertino atmestinai.

Pareiškėjas, pasisakydamas dėl pirmosios instancijos teismo teiginio, jog dėl mirusiojo asmens duomenų galimai netinkamo tvarkymo galima kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą arba į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, pažymi, jog skunde teismui nebuvo prašoma vertinti skundžiamo akto turinio asmens duomenų apsaugos pažeidimo prasme. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo spręsti dėl bylos rūšinio teismingumo, kadangi šiuos klausimus sprendžia speciali teisėjų kolegija. Kilus neaiškumams, teismas turėjo kreiptis į minėtą kolegiją dėl bylos rūšinio teismingumo nustatymo, o jei abejonių nekilo – turėjo perduoti pareiškėjo bylą nagrinėti kitam teismui, vadovaujantis ABTĮ 69 straipsnio normomis. Pareiškėjo nuomone, teismas nepateikė įtikinančių argumentų, kad pareiškėjo skundas iš tiesų bus nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė skubotas išvadas, neįvertino byloje pareikštų pagrindinių reikalavimų teismingumo, be kita ko, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiąsias teisės normas, nesprendė ginčo dėl nepagrįsto ir neteisėto kliudymo gauti prašomą informaciją (dokumentą), taip pat ginčo dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą pateikti asmenų aptarnavimo, skundų, prašymų nagrinėjimo atsakovo įstaigoje taisykles ar tvarką.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, konstatavęs, skundžiamas aktas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, be to, atsakydamas į pareiškėjo kreipimąsi, atsakovas veikė ne viešojo administravimo srityje, todėl pareiškėjo reikalavimas taip pat nesusijęs su viešuoju administravimu.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą Raštą, nesilaikė Viešojo administravimo įstatymo ir Skundų nagrinėjimo tvarkos nuostatų, nenurodė Rašto apskundimo tvarkos, ir kt., todėl taip buvo pažeista pareiškėjo teisė gauti informaciją.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirąjį skundą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-268/2012). Pabrėžtina, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-466/2012).

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Šiame kontekste viešasis administravimas suprantamas kaip teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas (VAĮ 2 str. 18 d.). Ši norma iš esmės yra susijusi su ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, numatančiu, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, t. y. jeigu pareiškėjo inicijuojamas ginčas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3 str. 1 d.).

Detaliai administracinių teismų kompetenciją nustato ABTĮ 17–21 straipsniai. Šių teisės normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų, kuriais pažeidžiamos asmenų teisės. ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus.

ABTĮ 23 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Atsižvelgiant į tai, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Tokiu būdu teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 23 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Jurdaičių socialinės globos namus dėl elektroninėje erdvėje neturint J. G. šeimos sutikimo paviešinto kapinėse esančio mirusio šeimos nario, velionio J. G. statinio (duomenys neskelbtini), taip galimai pažeidžiant mirusiojo asmens konfidencialumą, prašydamas atlikti tarnybinį patikrinimą bei nustatyti galimo pažeidimo aplinkybes. Jurdaičių globos namai 2021 m. gegužės 27 d. raštu Nr. S-102 „Dėl asmens duomenų apsaugos pažeidimo“ informavo pareiškėją, jog mirusiojo asmens atžvilgiu BDAR nuostatos netaikomos, bei pažymėjo, kad nuotrauką, kurioje matyti su J. G. susijęs statinys, pareiškėjui prašant pašalins iš įstaigos internetinio tinklalapio. Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamu Raštu, skunde teismui prašė panaikinti 2021 m. gegužės 27 d. atsakovo raštą Nr. S-102; įpareigoti atsakovą pateikti pareiškėjui nustatytos formos pažymą apie priimtus dokumentus ir tvarkos aprašą ar taisykles, pagal kurias atsakovas nagrinėja asmenų ginčus, prašymus, skundus, kreipimusis.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. lapkričio 1 d.) 2 straipsnio 18 dalyje nustatyta, kad viešasis administravimas – teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas; o 20 punkte nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas – viešasis juridinis asmuo, kolegiali ar vienasmenė institucija, neturinti juridinio asmens statuso, įstatymų nustatytą specialų statusą turintis fizinis asmuo, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą.

Biudžetinių įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad biudžetinė įstaiga – ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, įgyvendinantis valstybės ar savivaldybės funkcijas ir išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžetų asignavimų, taip pat iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų lėšų. Lietuvos Respublikos socialinių įstaigų įstatymo 2 straipsnio 8 dalie nustato, kad socialinės globos įstaiga – šio įstatymo nustatyta tvarka turinti teisę teikti socialinę globą socialinių paslaugų įstaiga. Šio įstatymo 51 straipsnyje nustatyta, kad asmens duomenys socialinių paslaugų teikimo tikslais tvarkomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir Reglamentu (ES) 2016/679, jų saugojimo terminai nustatomi šio įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. Jurdaičių socialinės globos namų nuostatų 1 punkte nurodyta, kad Jurdaičių socialinės globos namai yra biudžetinė įstaiga, kurios paskirtis – užtikrinti socialinę globą suaugusiems asmenims, turintiems negalią, dėl kurios jie negali gyventi savarankiškai, ir kuriems būtina nuolatinė specialistų priežiūra.

Kaip matyti iš aptarto teisinio reglamentavimo, Jurdaičių socialinės globos namai vykdo valstybės funkcijas, susijusias su socialine globa, tačiau ši įstaiga neatlieka viešojo administravimo funkcijų, t. y. nepriima administracinių sprendimų, nevykdo teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūros, neteikia administracinių paslaugų, nevykdo viešųjų paslaugų teikimo administravimo. Minėta, kad viešuoju administravimu laikomas tik viešųjų paslaugų teikimo administravimas, o ne pats viešųjų paslaugų teikimas, todėl toks ginčas nelaikytinas ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje ir negali būti priskiriamas administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 3, 17 str.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčas tarp pareiškėjo ir atsakovo kilo ne viešojo administravimo srityje, todėl tokios bylos teismingos bendrosios kompetencijos teismams, ir nenagrinėtinos administraciniuose teismuose ABTĮ nustatyta tvarka.

Dėl ginčijamame Rašte galbūt nepateiktos informacijos teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų 3 straipsnio 5 dalyje informacija apibrėžiama kaip žinios, kuriomis disponuoja institucija, vykdydama viešąsias funkcijas, ir šis įstatymas reglamentuoja asmenų teisę gauti būtent tokią informaciją, t. y. informaciją, nurodytą šio įstatymo 5 straipsnyje (informacija apie institucijos veiklą), ir dokumentus, kuriais jos disponuoja ar (ir) kuriuos tvarko vykdydamos įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytas funkcijas. Taigi, šis įstatymas netaikomas tais atvejais, kai prašoma nurodyti konkretaus akto (sprendimo) apskundimo tvarką, motyvus ir kt. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai, kad ginčijamame Rašte nebuvo nurodyta jo apskundimo tvarka ir nepateikta informacija (pažyma) apie priimtus dokumentus (skundą), laikytini susijusiais su atsakovo Rašto atitikimu teisės aktų nustatytiems reikalavimams, o ne su pareiškėjo teisės gauti informaciją pažeidimu, todėl, kaip minėta, šios aplinkybės nenagrinėtinos administraciniuose teismuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eAS-896-525/2016).

Atskirajame skunde pareiškėjas teigia, jog teismas turėjo pasinaudoti Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teise ir kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją, kad būtų išspręstas bylos rūšinio teismingumo klausimas. Teisėjų kolegija pažymi, jog minėtame straipsnyje yra numatyta, jog teismas į Specialiąją teisėjų kolegiją kreipiasi, kai kyla abejonių, ar byla teisminga bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui. Todėl teisėjų kolegija aptartus pareiškėjo atskirojo skundo argumentus atmeta, pažymėdama, jog nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjusiam teismui abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo nekilo, todėl jis minėtame Administracinių bylų teisenos įstatymo straipsnyje numatyta teise naudotis neturėjo. Taip pat nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui, turėjo ne atsisakyti priimti skundą, o bylą perduoti bendrosios kompetencijos teismui, kadangi Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies nuostata dėl bylos perdavimo pagal rūšinį teismingumą, nustačius, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, taikoma tik tiems atvejams, kai skundas administraciniame teisme jau buvo priimtas nagrinėti (tokiu atveju byla persiunčiama bendrosios kompetencijos teismui), o skundo priėmimo klausimo nagrinėjimo stadijoje minėta Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostata netaikytina.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje iš esmės teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, pritaikė proceso teisės normas ir padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Dėl pareiškėjo atskirojo skundo argumento, jog pirmosios instancijos teismas nevertino, ar skundžiamas Raštas atsitinka teisės aktų reikalavimus ir kt., pažymėtina, kad skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo. Kaip jau minėta, teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, o kiti atskirojo skundo argumentai (dėl skundžiamo Rašto sukeliamų pasekmių vertinimo ir kt.) nagrinėjamo ginčo kontekste nėra reikšmingi, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo atskirojo skundo argumentais naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo T. G. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė