2fcc5d4f-d80c-4905-9dce-0dbd3923a786 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-634/2014Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00490-2013-6Procesinio sprendimo kategorija 118.5 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. kovo 27 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas PoÅ¡kus teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės L. J. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 27 d. nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės L.

J. ieÅ¡kinį atsakovui P. J. dėl turto pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybe ir jo padalijimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė pripažinti, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas buvo sudarę susitarimÄ Ä¯gyti butÄ adresu (duomenys neskelbtini), du butus-kambarius adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), žemės sklypÄ su statiniais adresu (duomenys neskelbtini) automobilį „OPEL CORSA“, Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį „FIAT ULYSSE, Nr. (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas banko sÄ skaitose bendros dalinės nuosavybės teise, kurioje ieÅ¡kovei priklauso 1/2 nuosavybės teisės dalis ir atsakovui priklauso 1/2 nuosavybės teisės dalis.

Atsižvelgiant į tai ieÅ¡kovė prašė asmeninės nuosavybės teise priteisti: butÄ adresu (duomenys neskelbtini); butÄ adresu (duomenys neskelbtini); butÄ adresu (duomenys neskelbtini), automobilį „OPEL CORSA“, Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypÄ su statiniais adresu (duomenys neskelbtini) Taip pat prašė jai asmeninės nuosavybės teise priteisti 1/2 dalį 2013 m. liepos 31 d. dienai atsakovo banko sÄ skaitose buvusių lėšų. Tuo tarpu atsakovui ieÅ¡kovė prašė priteisti asmeninės nuosavybės teise: automobilį „FIAT ULYSSE“, Nr. (duomenys neskelbtini) 1/2 dalį 2013 m. liepos 31 d. ieÅ¡kovės banko sÄ skaitose buvusių lėšų, t.y., 4,23 Lt.

Taip pat ieÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 36 213,07 Lt kompensacijÄ už ieÅ¡kovei tenkančiÄ bendros dalinės nuosavybės teisės dalį ir 2 000 Lt neturtinės žalos, o atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės 102 054,13 Lt kompensacijÄ už atsakovui tenkančiÄ bendros dalinės nuosavybės teisės dalį. Be to, ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė reikalavimÄ pripažinti, kad 2003 m. liepos 16 d. „Swedbank“ AB suteiktas 36 100 Lt kreditas ir 2011 m. spalio 11 d. „Swedbank“, AB suteiktas 45 000 Lt kreditas, kurio bendras likutis 2013 m. rugpjūčio 2 d. yra 68 426,14 Lt, yra ieÅ¡kovės ir atsakovo bendra dalinė prievolė, kurioje kiekvienas privalo įvykdyti po 1/2 prievolės dalį.

Pripažinus tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo buvus susitarimÄ dėl bendros dalinės nuosavybės sukÅ«rimo ieÅ¡kovė sutinka toliau asmeniÅ¡kai vykdyti prievoles bankui. Bylos nagrinėjimo eigoje Å¡alys pateikė patvirtinti sudarytÄ taikos sutartį, nurodydamos, jog sutarties patvirtinimo teisinės pasekmės joms yra žinomos. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. sausio 27 d. patvirtino taikos sutartį sudarytÄ 2014 m. sausio 24 d. tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo joje numatytomis sÄ lygomis ir civilinę bylÄ nutraukė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės 271,60 Lt žyminį mokestį valstybei.

Patvirtintos taikos sutarties nuostatomis ieÅ¡kovė atsisakė ieÅ¡kinio ir patikslinto ieÅ¡kinio, atsakovas su tuo sutiko, įsipareigodamas per 7 dienas nuo taikos sutarties pasiraÅ¡ymo dienos sumokėti ieÅ¡kovei L. J. 30 000 Lt kompensacijÄ , pinigus pervedant į ieÅ¡kovės L. J. banko sÄ skaitÄ . Å alys susitarė, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės lieka galioti iki galutinio atsakovo atsiskaitymo su ieÅ¡kove, o ieÅ¡kovė, atsakovui galutinai su ja atsiskaičius pagal Å¡iÄ taikos sutartį, įsipareigojo per 3 dienas kreiptis į Klaipėdos apygardos teismÄ su praÅ¡ymu panaikinti byloje taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones.

Å alys taip pat susitarė viena kitai nekompensuoti patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, ieÅ¡kovė įsipareigojo sumokėti 25% mokėtino pateikiant patikslintÄ ieÅ¡kinį žyminio mokesčio - 271,60 Lt. Nurodė, kad atsisakymo nuo ieÅ¡kinio, taikos sutarties sudarymo ir civilinės bylos nutraukimo pasekmės joms yra žinomos. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė L. J. (toliau – apeliantė) praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. liepos 27 d. nutartį, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ iÅ¡ dalies ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Nurodo Å¡iuos argumentus.1. Patvirtinta taikos sutartis prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir vieÅ¡ajai tvarkai, pažeidžia CK 6.228 straipsnio 1 dalį, todėl naikintina. Atsakovas yra pripažinęs bendrÄ Å«kio vedimÄ ir gyvenimÄ kartu, tačiau taikos sutartimi yra nukrypta nuo lygaus turto padalinimo principo, sumokėjus taikos sutartimi sulygtÄ apeliantei kompensacijÄ , skirtumas sudaro 78 818 Lt.

2. Tvirtina, kad sutiko pasiraÅ¡yti taikos sutartį su neadekvačia jai tenkančia suma siekdama apsaugoti dukters sveikatÄ , visiÅ¡kai nukrypdama nuo turto padalijimo lygiomis dalimis, be to, ieÅ¡kiniu buvo praÅ¡oma ir neturtinė žala.

3. Teismo pareiga yra ex officio patikrinti ar neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms taikos sutartis. Nurodo, kad nepagrįstai atsakovas neįpareigotas pateikti duomenis apie pajamas, nes apeliantė yra investavusi ir įdėjusi darbo į bendrÄ jų turtÄ .

4. Tvirtina, kad patyrė psichologinį savo vyro ir jo giminių spaudimÄ . Atsakovas P. A. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ apeliantės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsikirtimus grindžia Å¡iais argumentais.1. Apeliantė nepagrįstai mano, kad taikos sutartis aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir vieÅ¡ajam interesui, t.y. pažeidžia CK 6.228 straipsnį, ir nesugeba paaiÅ¡kinti kuo tai pasireiÅ¡kia.

2. Taikos sutarties pripažinimo negaliojančia pagrindai nurodyti CK 6.986 straipsnyje, tačiau nei vieno argumento pagrindo apeliantė nenurodė, nes jų nėra.

3. Apeliantė posėdžio metu negalėjo pateikti jokių įrodymų apie jungtinę veiklÄ , o jos akcentuojamas CK 3.229 straipsnis ginčo santykiams negalioja, nes Å¡ios normos nėra realiai galiojančios.

4. Apeliantė savo konkliudentiniais veiksmais, t.y. pateikdama atsiskaitomosios sÄ skaitos rekvizitus, priimdama 30 000 Lt ir pateikdama atskirÄ jį skundÄ jų negrÄ Å¾inusi, patvirtino taikos sutarties sÄ lygas. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis.Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtinta Å¡alių sudaryta taikos sutartus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Atskirasis skundas tenkintinas. Civilinio proceso tikslai įtvirtinti CPK 2 straipsnyje. Vienas iÅ¡ jų yra siekis kuo greičiau atkurti teisinę taikÄ tarp ginčo Å¡alių.

Å iam tikslui civilinis procesas reglamentuoja taikinimo procedÅ«rÄ (CPK 231 str.). Be to, Å¡alys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylÄ taikos sutartimi. RaÅ¡ytinės Å¡alių taikos sutarties tekstas pridedamas prie bylos, o žodinis pareiÅ¡kimas įraÅ¡omas į teismo posėdžio protokolÄ ir Å¡alių pasiraÅ¡omas. PrieÅ¡ tvirtindamas Å¡alių taikos sutartį, teismas iÅ¡aiÅ¡kina Å¡alims Å¡ių procesinių veiksmų padarinius, o tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria nutraukia bylÄ (CPK 140 str. 3 d.).

Taigi CPK normos, nustatydamos Å¡alių teisę užbaigti bylÄ taikos sutartimi, taip pat nustato teismui pareigÄ iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡alims taikos sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo teismo nutartimi procesinius padarinius – taikos sutarties sÄ lygų privalomumÄ , ginčo tarp tų pačių Å¡alių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu negalimumÄ . Be to, teismas privalo patikrinti tikruosius Å¡alių ketinimus dėl taikos sutarties sudarymo, taip pat, ar Å¡alių pateikta taikos sutartis sudaryta laisva valia, ar jos sÄ lygos neprieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, ar nepažeidžia vieÅ¡ojo intereso (CPK 13 str., 42 str. 1, 2 d., 140 str. 3 d.).Kasacinis teismas aiÅ¡kindamas patvirtintos taikos sutarties galiojimÄ yra nurodęs, kad sudaryti taikos sutartį yra Å¡alių procesinė teisė, kuriÄ lemia dispozityvumo principas.

Å is principas reiÅ¡kia tai, kad Å¡alys gali disponuoti ir ginčo objektu, t. y. pareikÅ¡tais materialinio teisinio pobÅ«džio reikalavimais, ir procesinėmis priemonėmis. Tačiau tiek dispozityvumo principas, tiek viena jo iÅ¡raiÅ¡kos formų – Å¡alių teisė baigti bylÄ taikos sutartimi – nėra absoliutÅ«s, nes Å¡alių veiksmus kontroliuoja teismas. Teismas turi teisę netvirtinti Å¡alių taikos sutarties, kai yra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai, t. y. jeigu konstatuojama, kad tai prieÅ¡tarautų imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar vieÅ¡ajam interesui.

VieÅ¡asis interesas, be kita ko, reikalauja, kad civilinėje apyvartoje nebÅ«tų neteisėtų sandorių. Neteisėtais yra pripažįstami sandoriai, kuriuos Å¡alis sudarė dėl suklydimo, taip pat grasinimo, apgaulės ar kitokio poveikio į asmens valiÄ atvejais. Dėl to teismas, prieÅ¡ patvirtindamas Å¡alių raÅ¡ytine forma sudarytÄ ir jų pasiraÅ¡ytÄ taikos sutartį, turi pareigÄ patikrinti ir įsitikinti, ar taikos sutartyje iÅ¡reikÅ¡ta tikroji abiejų Å¡alių valia, ar sutarties sÄ lygos joms aiÅ¡kios ir priimtinos, taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡alims Å¡ių procesinių veiksmų teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2010).

Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, jog atlikdamas tam tikrÄ teisinį tyrimÄ dėl taikos sutarties atitikties teisės reikalavimams, teismas turi bÅ«ti aktyvus net ir dispozityviose bylose ir, esant abejonėms, reikalauti Å¡alis pagrįsti, kad nėra jokių teisinių kliūčių tvirtinti sandorį. Nustatęs, jog egzistuoja bent vienas taikos sutarties nuginčijimo pagrindas ar yra kitų Å¡io sandorio negaliojimo sÄ lygų, teismas turi atsisakyti tvirtinti taikos sutartį. Beje, teismo platesnius įgalinimus tikrinant taikos sutarties atitiktį įstatymų reikalavimams lemia ir aplinkybė, jog teismui sudarius taikos sutartį, Å¡alys nustoja konkuruoti, tad rungimosi principas procese nebeveikia.

Nebesant rungimosi tarp Å¡alių, teismas gali ir turi ex officio (pagal pareigas) bei ex proprio motu (savo iniciatyva), jeigu tai bÅ«tina siekiant įgyvendinti kontrolės funkcijÄ , vykdyti iÅ¡aiÅ¡kinimo pareigÄ . Taikos sutarties tvirtinimas nutartimi nėra formaliai atliekamas veiksmas, o, kaip minėta, sutartis gali bÅ«ti tvirtinama tik atlikus teisinį tyrimÄ , kurio rezultatai bei argumentai dėl rezultatų turi bÅ«ti iÅ¡dėstyti nutartyje. IÅ¡ nutarties turinio turi bÅ«ti aiÅ¡ku, jog teismas taikos sutartį patvirtino tik įsitikinęs jos atitiktimi imperatyvioms įstatymų normoms bei vieÅ¡ajai tvarkai.

Nemotyvuota nutartis arba nutartis, kurios motyvuojamojoje dalyje tik formaliai nurodoma, kaip iÅ¡sprendžiamas ginčas, bet nedėstoma, kodėl jis iÅ¡sprendžiamas bÅ«tent taip, pažeidžia teisinio aiÅ¡kumo, teisinio nuspėjamumo principus, iÅ¡ dalies riboja asmens teisę į teisingÄ procesÄ . Tokiu atveju teismas vykdo ne realų teisingumÄ , kurį jį įpareigoja vykdyti konstitucinės normos (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str.), o deklaratyvų teisingumÄ ne pagal teisės reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-185-2009).Apeliantė kvestionuoja taikos sutartį, tvirtindama, kad taikos sutartį neadekvačiomis sÄ lygomis pasirašė paveikta dukters reakcijos į esamÄ situacijÄ , siekdama apsaugoti dukters sveikatÄ , atsakovas bylos nagrinėjimo pertraukų metu aktyviai bendraudavo su savo dukra, su ja aptarė ir taikos sudarymo galimybę.

Taigi, iÅ¡ Å¡ių motyvų galima spręsti, jog ji kvestionuoja savo laisvÄ apsisprendimÄ dėl taikos sutarties sÄ lygų. Atskirajame skunde nurodomi kiti argumentai, susiję su Å¡alių santykiais ir elgesiu, gyvenimo sÄ lygomis iki nagrinėjamos bylos iÅ¡kėlimo, (ne)prisidėjimu prie turto įgijimo, liudytojų parodymais teismo posėdyje, praÅ¡ymų teismo posėdžių metu (ne)tenkinimu ir pan., nėra itin reikÅ¡mingi nagrinėjamo klausimo iÅ¡sprendimui, nes minėti argumentai niekaip nepaneigia galimybės Å¡alims laisva valia vis tiek sudaryti vienokio ar kitokio turinio taikos sutartį, o apeliacinės instancijos teismas nesprendžia ginčo iÅ¡ esmės. Taigi, iÅ¡ esmės vertintina tai, ar apeliantė taikos sutartį sudarė laisva valia, ar teismas iÅ¡ tikrųjų tikrino Å¡alių valiÄ ir buvo pagrindas ja įsitikinti.

IÅ¡ teismo posėdžio garso įraÅ¡o matyti, kad teismo posėdžio eigoje taikos sutarties sudarymo galimybė buvo svarstoma ne vienÄ kartÄ . Apeliacinės instancijos teismas neturi pakankamo pagrindo daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad apeliantė taikos sutartį sudarė ne laisva valia, apie tai galima spręsti tik iÅ¡ pačios apeliantės nurodomų atskirajame skunde argumentų. Kita vertus, jau pats faktas, kad dar net skundžiamai nutarčiai neįsiteisėjus apeliantė kvestionuoja savo laisvÄ valiÄ , kelia tam tikrÄ pagrindÄ manymui, kad Å¡ie argumentai gali bÅ«ti ne visai nepagrįsti ir, neatmestina, sutikimas su taikos sutartimi galėjo bÅ«ti tinkamai neapsvarstytas.

IÅ¡ teismo posėdžio garso įraÅ¡o taip pat matyti, kad pačios apeliantės tiesiogiai nuomonės dėl taikos sutarties sÄ lygų ir jos tvirtinimo nebuvo klausta. Nepaisant to, kad ji buvo atstovaujama advokato, kuris ir pasisakė dėl taikos sutarties sudarymo, tačiau ji dalyvavo teismo posėdyje, todėl yra pagrindas manyti, kad ir ji žodiniame procese turėjo bÅ«ti iÅ¡klausyta, nes, nepaisant atstovo nuomonės, vis tik lemiama aplinkybė yra Å¡alies laisvos valios iÅ¡siaiÅ¡kinimas. Minėta, kad prieÅ¡ tvirtindamas Å¡alių taikos sutartį, teismas iÅ¡aiÅ¡kina Å¡alims Å¡ių procesinių veiksmų pasekmes, o tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria nutraukia bylÄ (CPK 140 str. 3 d.).

Å i procesinė nuostata buvo pažeista, nes iÅ¡ garso įraÅ¡o matyti, jog prieÅ¡ tvirtinant taikos sutartį teisėjas neiÅ¡aiÅ¡kino Å¡alims taikos sudarymo pasekmių, o tai, neatmestina, galėjo turėti įtakos apeliantės ketinimams ir galutiniam apsisprendimui bei teikia pagrindÄ manyti, jog Å¡alių valia teismo posėdžio metu vis tik nebuvo tinkamai patikrinta. Tuo tarpu tinkamai jos nepatikrinus, negalima konstatuoti ir pagrindo įsitikinimui dėl Å¡alies laisvos valios susiformuoti. Minėtos procesinės normos pažeidimas, įvertinus jį apeliantės nurodomų motyvų kontekste, leidžia manyti, kad dėl to byla galėjo bÅ«ti iÅ¡spręsta neteisingai.

Todėl turint galvoje aukščiau minėtas aplinkybes bei teisminės praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimus dėl teismo pareigos įsitikinti Å¡alies valios tikrumu, kas nebuvo tinkamai padaryta, bei siekiant užkirsti keliÄ galimai valios aspektu ydingo sandorio tvirtinimui, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama nutartis naikintina (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p.). Pastebėtina, kad tai nereiÅ¡kia, jog tokia pagal savo sÄ lygas taikos sutartis, iÅ¡siaiÅ¡kinus tikrÄ jÄ valiÄ , negali bÅ«ti tvirtinama.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-338 straipsniais, n u t a r ė: Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui. Teisėjas                                                                                   Alvydas PoÅ¡kus                                                                Â