Legislator Case Law & Legislation
2fcb1163-33dd-4b0e-b3d9-d1c29bfa6d49 AI generated

2fcb1163-33dd-4b0e-b3d9-d1c29bfa6d49 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 2fcb1163-33dd-4b0e-b3d9-d1c29bfa6d49
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Reginos Gaudutienės, Kęstučio Jucio,sekretoriaujant Živilei VoloÅ¡inienei, dalyvaujant prokurorui Alvydui Valiukevičiui,nuteistajam A. J.,gynėjui Laimonui Å ileriui,nukentėjusiajam A. M.,nukentėjusiojo A. M. atstovei advokatei Aurelijai Maumevičei,             teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo A. M. ir nuteistojo A. J. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 1 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. nuteistas pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 4 (keturiems) metams.

Legislator headnote

AI generated

2fcb1163-33dd-4b0e-b3d9-d1c29bfa6d49 · Lietuvos apeliacinis teismas: Pateiktuose teismų praktikos pavyzdžiuose nusikalstamais veiksmai pakenki panašūs nukentėjusiojo asmens interesai, analogiÅ¡kas sužalojimo laipsnis, tik Å¡ioje baudžiamojoje byloje, prieÅ¡ingai nei pateiktuose pavydžiuose, nusikalstama veika padaryta dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, kuris, apelianto nuomone, turėtų bÅ«ti traktuojamas kaip didinančios jo neturtinės žalos dydį. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime nurodė, kad teisingumo ir lygiateisiÅ¡kumo principais siekiama, kad, esant panaÅ¡ioms faktinėmis aplinkybėms, neturtinės žalos atlyginimo klausimai bylose bÅ«tų sprendžiami vienodai.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-192-449/2016Teisminio proceso Nr. 1-14-1-00207-2014-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.2.8.; 2.4.1.5.                                                                                                               LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. sausio 8 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininko Lino Šiukštos (pranešėjo),teisėjų:

Reginos Gaudutienės, Kęstučio Jucio,sekretoriaujant Živilei VoloÅ¡inienei, dalyvaujant prokurorui Alvydui Valiukevičiui,nuteistajam A. J.,gynėjui Laimonui Å ileriui,nukentėjusiajam A. M.,nukentėjusiojo A. M. atstovei advokatei Aurelijai Maumevičei,             teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo A. M. ir nuteistojo A. J. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 1 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. nuteistas pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 4 (keturiems) metams.

             Vadovaujantis BK 75 str. 1 d. ir 2 d., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, taip pat per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ turtinę žalÄ .             IÅ¡ nuteistojo A. J. priteista 1182, 12 Eur turtinės ir 8000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam A.

M.. Teisėjų kolegija, nagrinėdama bylÄ , n u s t a t ė :                          A. J. nuteistas už tai, kad dėl chuliganiÅ¡kų paskatų sunkiai sužalojo nukentėjusįjį A. M.. Å iÄ nusikalstamÄ veikÄ jis padarė tokiomis aplinkybėmis.             A. J., 2014 m. vasario 15 d., apie 05.00 val., prie naktinio klubo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, panaudodamas kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį, tyčia, suduodamas rankomis ne mažiau kaip du smÅ«gius nukentėjusiajam A.

M. į veido sritį, po ko, nukentėjusiajam nuo suduotų smÅ«gių praradus sÄ monę ir nukritus ant trinkelėmis grįsto pavirÅ¡iaus, suduodamas jam ne mažiau kaip du smÅ«gius kojomis į galvos bei pilvo sritis, tuo padarydamas nukentėjusiajam muÅ¡tines žaizdas galvos plaukuotos dalies kairėje pusėje ir kairės akies srityje, dviejų apatinių dantų kramtomųjų pavirÅ¡ių nuskėlimÄ , pilvo sumuÅ¡imÄ su blužnies plyÅ¡imu, kairio Å¡eivikaulio lūžį, sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A.

M. sveikatÄ , nes dėl pilvo sumuÅ¡imo su blužnies plyÅ¡imu, nukentėjusiajam trÅ«ko ir buvo paÅ¡alinta blužnis ir jis prarado 30% bendro darbingumo. Tokiu bÅ«du dėl chuliganiÅ¡kų paskatų sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. M. sveikatÄ . Nukentėjusysis A. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi dėl jam priteistos neturtinės žalos dydžio, taip pat be pagrindo nepriteisė iÅ¡ nuteistojo jam 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos.Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl jam (A.

M.) priteistos neturtinės žalos dydžio. Teismas priteistos jam neturtinės žalos dydį motyvavo tuo, kad neturtinės žalos atlyginimas atlieka kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ už patirtus iÅ¡gyvenimus ir turi atitikti sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo principus. Kitų priteistos neturtinės žalos sumažinimo motyvų nepateikia. Skunde cituojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtos civilinėse bylose nutartys Nr. 3K-3-394/2006, Nr. 3K-3-394/2006, 3K-7-255/2005, 3K-3-394/2006, taip pat baudžiamojoje byloje Nr. 2K-605/2012.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas tenkindamas jo civilinį ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, neteisingai įvardino aplinkybes, į kurias bÅ«tina buvo atsižvelgti, priteisiant neturtinę žalÄ , tai – jam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl nuteistojo smurto patyrė didžiulę žalÄ sveikatai su liekamojo pobÅ«džio reiÅ¡kiniais, taip pat jis kentė didelį fizinį skausmÄ , judėjimo ir pusiausvyros sutrikimus, didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimÄ , buvo iÅ¡kilusi reali grėsmė jo gyvybei, jis kelis kartus buvo operuojamas, jam buvo paÅ¡alintas svarbus organizmo imuninės sistemos – blužnis, diagnozuota hipertenzija ir vestibulinės funkcijos sutrikimai, pooperacinė pilvo sienos iÅ¡varža, jis ilgÄ laikÄ gulėjo ligoninėje, nuolat gydėsi ambulatoriÅ¡kai.

Skunde taip pat nurodoma, kad sužalojimai iÅ¡ esmės jam (A. M.) sukėlė didelius fizinio pobÅ«džio pakenkimus ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ , pilnaverčio gyvenimo netekimÄ , sukrėtimÄ , ilgalaikį gydymosi procesÄ , tai turi ir turės įtakos jo tolimesniam gyvenimui. Kaip jau buvo minėta, jam buvo paÅ¡alinta – blužnis, svarbus imuninei funkcijai ir kraujodarai, organas. Dėl to jis neteko 30 proc. bendrojo darbingumo. Dėl sveikatos sužalojimo kartu buvo pažeista ir viena didžiausių socialinių vertybių teisės turėti visavertę, sveikÄ Å¡eimÄ .

Apelianto nuomone, teismas nepakankamai įvertino pažeistos vertybės (sveikatos) reikÅ¡mingumÄ , tai, kad jo sveikatai padarytas sužalojimas yra sunkus, turintis ilgalaikių iÅ¡liekamųjų fizinių ir dvasinių padarinių pakankamai jauno amžiaus asmeniui, apribojantis jo galimybę pasirinkti norimÄ dirbti darbÄ , turėti sveikÄ , visavertę Å¡eimÄ , taip pat nepakankamai atsižvelgė į jo patirtus ir patiriamus fizinius ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, netektÄ darbingumÄ (35 proc.), labai pablogėjusiÄ gyvenimo kokybę, bei tai, jog nuteistasis yra darbingo, jauno amžiaus.

Teismas, nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, nevertino nuteistojo kaltės, nors tai būtina. Nuteistasis A. J. veikė tiesiogine tyčia, nuo ikiteisminio tyrimo pradžios davė melagingus parodymus, neigė savo kaltę, iki pat teismo posėdžio jo (A. M.) neatsiprašė, nesistengė atlyginti padarytos žalos, sušvelninti nusikaltimo pasekmių. Teismas, nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, taip pat neatsižvelgė į tai, kad nusikaltimas buvo padarytas dėl chuliganiškų paskatų.

Pagal formuojamÄ teisminę praktikÄ , apelianto nuomone, praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydis nėra per didelis. Be to, teismas nenurodė konkrečių teismų praktikos pavyzdžių, kuriais remiantis sumažino praÅ¡omos priteisti žalos dydį. Apeliaciniame skunde pateikiami bylų pavyzdžiai, kai teismas asmeniui, dėl nusikaltimo patyrusiam sunkų sveikatos sutrikdymÄ , priteisė 14 481 Eur neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-44/2011, Nr. 2K-368/2009, Nr. 2K-571/2007), 20 273, 40 Eur (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-605/2012, kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 2K-111-696/2015), 20 000 Eur (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-244-942/2015).

Pateiktuose teismų praktikos pavyzdžiuose nusikalstamais veiksmai pakenki panašūs nukentėjusiojo asmens interesai, analogiškas sužalojimo laipsnis, tik šioje baudžiamojoje byloje, priešingai nei pateiktuose pavydžiuose, nusikalstama veika padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kuris, apelianto nuomone, turėtų būti traktuojamas kaip didinančios jo neturtinės žalos dydį. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime nurodė, kad teisingumo ir lygiateisiškumo principais siekiama, kad, esant panašioms faktinėmis aplinkybėms, neturtinės žalos atlyginimo klausimai bylose būtų sprendžiami vienodai.

Teismui nagrinėjant bylÄ , faktiniu požiÅ«riu identiÅ¡kÄ kitai ankstesnei bylai, kurioje buvo suformuluota teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklė, naujoje byloje rekomenduot vadovautis ta teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisykle. Å i nuostata iÅ¡reiÅ¡kia teismo precedento esmę.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, jo nuomone, teismas, nustatant jam neturtinės žalos atlyginimo dydį, neįvertino visų turinčių įtakos neturtinės žalos atlyginimo dydžiui kriterijų, dėl to, Å¡ioje dalyje priėmė neteisingÄ nuosprendį.

Apeliaciame skunde taip pat nurodoma, kad civilinės atsakomybės paskirtis yra kompensacinė, bet ne baudimo, jis nustatė mažiausiÄ praÅ¡omÄ priteisti neturtinės žalos dydį už pažeistus jo interesus. Todėl papildomas praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydis mažinimas prieÅ¡tarautų jo interesams, taip pat teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams.Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl procesinių palÅ«kanų. CK 6.37 str. 2 d. nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Å i norma nustato vadinamÄ sias procesines palÅ«kanas, kurios kaip iÅ¡aiÅ¡kino kasacinis teismas, nereiÅ¡kia naujos CK neįtvirtintos palÅ«kanų rūšies, nes procesinės palÅ«kanos yra kompensuojamosios palÅ«kanos. Procesinės palÅ«kanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti bÅ«simus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Kaip yra iÅ¡aiÅ¡kinęs kasacinis teismas, procesinių palÅ«kanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. civilinėje byloje nutartis Nr. 3K-3-595/2008).

Tai, kad bus iÅ¡ieÅ¡komos ir tam tikro dydžio palÅ«kanos, mokėtinos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininkÄ greičiau įvykdyti teismo sprendimÄ ar neįvykdytÄ prievolę, nes prieÅ¡ingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti Å¡ias palÅ«kanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi teismÄ . Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi bÅ«ti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui.

Atsižvelgiant į tai, kad procesinės palÅ«kanos yra kompensuojamosios palÅ«kanos, CK 6.210 str. nustatyti kompensuojamųjų palÅ«kanų dydžiai taikytini ir procesinėms palÅ«kanoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos civilinėje byloje nutartis Nr. 3K-3-298/2007).Apeliantas pažymi, kad nors pareiga mokėti procesines palÅ«kanas yra nustatyta įstatymo, procesinės palÅ«kanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus praÅ¡ymui jas skaičiuoti. Taigi procesinėms palÅ«kanoms skaičiuoti ir priteisti bÅ«tinos dvi pagrindinės sÄ lygos: bylos iÅ¡kėlimo teisme faktas (CK 6.37 str. 2 d.) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palÅ«kanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos civilinėse bylose nutartys Nr. 3K-3-233/2006, Nr. 3K-3- 505/2010).

Ieškinio priėmimo klausimo išsprendimas laikomas civilinės bylos iškėlimu, todėl šio veiksmo atlikimas laikomas procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia (CPK 137 str. 1 d., CK 6.37 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegijos civilinėje byloje nutartis Nr. 3K-7-144/2014). Nukentėjusysis apeliaciniame skunde nurodo, kad civiliniame ieškinyje reikalavimas priteisti procesines palūkanas buvo pareikštas, teismas jo civilinį ieškinį priėmė 2015 m. vasario 5 d.

Todėl, nukentėjusiojo A. M. nuomone, teismas neturėjo pagrindo atmesti civilinio ieÅ¡kinio reikalavimo dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo, o turėjo priteisti jam iÅ¡ A. J. 5 (penkių) procentų dydžio procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo 2015 m. vasario 5 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos. Nukentėjusysis A. M. apeliaciniame skunde prašė atsižvelgti į tai, kas iÅ¡dėstytÄ , įvertinti visų kriterijų, bÅ«tinų nustatyti teisingÄ neturtinės žalos dydį, visumÄ bei reikalavimo priteisti procesines palÅ«kanas tenkinimo pagrindus ir pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, pilnai tenkinti jo civilinį ieÅ¡kinį, jam iÅ¡ nuteistojo A.

J. priteisti 1 182,12 Eur turtinės ir 14 481 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos, taip pat pripažinti proceso iÅ¡laidomis jo iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti ir jas priteisti. Nuteistasis A. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas, teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių, taip pat ir netinkamai iÅ¡spręsti kiti nuosprendžio klausimai.

Nuteistojo A. J. nuomone, teismas netinkamai kvalifikavo jo nusikalstamÄ veikÄ .Nors byloje ir nustatyta, kad A. M. buvo padaryti sužalojimai, kurie atitinka sunkų sveikatos sutrikdymÄ , tačiau iÅ¡ byloje surinktų įrodymų negalima daryti iÅ¡vados, kad A. M. sunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas bÅ«tent dėl jo veiksmų.Nuteistasis A. J. nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu jis neneigė panaudojęs smurtÄ nukentėjusiojo atžvilgiu, tačiau nesutiko su tuo, jog dėl jo veiksmų galėjo kilti kaltinime nurodyti padariniai – A.

M. sunkus sveikatos sutrikdymas. A. J. nesutinka su teismo nuomone, kad jo nurodytÄ aplinkybę paneigė ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu surinkti įrodymai. Teismas nurodė, kad faktiniai duomenys patvirtina, jog jis spyrė nukentėjusiajam į pilvÄ bei patvirtina, kad tarp jo suduotų smÅ«gių ir nukentėjusiojo A. M. sužalojimų (blužnies plyÅ¡imo) yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, padarė iÅ¡vadÄ , kad yra įrodytas jo smÅ«gių nukentėjusiajam sudavimo faktas ir to padarinys – plyÅ¡usi A.

M. blužnis, todėl, teismo nuomone, jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Nuosprendyje taip pat nurodyta, kad teismas vadovavosi liudytojų M. B., G. B., teismo eksperto V. Kolomiecio (V. Kolomiec) parodymais, specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), o J. V. (J. V.), E. D. (E. D.) bei A. G. (A. G.) parodymus vertino kritiÅ¡kai. Teismas nurodė, kad jis kartu su liudytojais J. V., E. D. bei A. G. yra artimi, draugai, todėl jų parodymai, gretinant juos su kitais byloje surinktais įrodymais, vertintini kritiÅ¡kai, kaip duoti turint tikslÄ padėti draugui suÅ¡velninti kaltę.

Teismo nuomone, liudytojų J. V., E. D. bei A. G. parodymai iš dalies yra prieštaringi, nenuoseklūs, neatitinkantys kitų faktinių duomenų. Nuteistasis A. J. nesutinka su šiomis teismo išvadomis. A. J. nuomone, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) bei teismo eksperto V. Kolomiecio ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai tik patvirtina, kokie sužalojimai buvo padaryti A. M., tačiau siekiant pagrįsti jo (A. J.) kaltę dėl nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo remtis tik šiais įrodymais nebuvo galima.

Nors nuosprendyje nurodyta, kad liudytojų J. V., E. D. bei A. G. parodymai iš dalies yra prieštaringi ir nenuoseklūs, tačiau teismas nenurodė, kuo pasireiškė šių liudytojų parodymų prieštaravimas, nenuoseklumas. Nuteistojo nuomone, taip pat ir teismo išvada apie tai, kad minėtų liudytojų parodymų nepatikimumas yra nepagrįsta. Nors liudytojai yra jo draugai, tačiau dėl to abejoti jų parodymais negalima. Liudytojų parodymai duoti teisme iš esmės nesiskiria nuo jų parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu bei rašytinių paaiškinimų iš karto po įvykio.

Visi minėti liudytojai parodė, kad konflikto iniciatorius buvo nukentėjusysis A. M., taip pat parodė, jog jis nukentėjusiajam sudavė tik du smÅ«gius. Nuteistasis A. J. atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojams teikiant paaiÅ¡kinimus iÅ¡ karto po įvykio dar nebuvo žinoma, kokie sužalojimai buvo padaryti nukentėjusiajam ir kokiÄ reikÅ¡mę gali turėti smÅ«gių sudavimas kojomis. Nuteistojo nuomone, bÅ«tent liudytojų M. B. ir G. B. parodymai, kuriuos teismas laikė patikimais, yra prieÅ¡taringi bei kelia abejonių dėl jų patikimumo.

Apeliaciniame skunde išdėstomi liudytojų M. B. ir G. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo tyrėjai (1 t., b.l. 93, 1 t., b.l. 94), taip pat ir šių liudytojų parodymai duoti teisme. A. J. nuomone, teismas, vertindamas liudytojų parodymus, privalėjo atsižvelgti į aplinkybę, kad konfliktas tarp jo ir A. M. įvyko tamsiu paros metu. Liudytojai J. V., E. D. bei A. G. konflikto metu buvo šalia jo ir A. M., todėl jiems geriau matėsi visos konflikto aplinkybės. O liudytojai M. B. ir G. B. buvo gan dideliu (30 – 50 metrų) atstumu nuo konflikto vietos, todėl, jo nuomone, tamsiu paros metu, esant blogam apšvietimui, šiems liudytojams visos konflikto aplinkybės negalėjo būti gerai matomos, jie galėjo suklysti dėl tikslių įvykio aplinkybių.

Be to, liudytojas A. G. buvo arčiau konflikto vietos negu M. B. ir G. B.. Todėl, atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, nuteistasis A. J. daro iÅ¡vadÄ , kad liudytojų J. V., E. D. ir A. G. parodymai laikytini labiau patikimais negu liudytojų M. B. ir G. B. parodymai. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad teismas visiÅ¡kai nesiaiÅ¡kino aplinkybių, susijusių su tuo, ar A. M. sunkus sveikatos sutrikdymas galėjo kilti dėl netinkamų medicinos įstaigos darbuotojų veiksmų. Teismo ekspertas V. Kolomiecas teisme parodė, kad A.

M. buvo nustatytas dvimomentinis blužnies plyÅ¡imas. Dvifazis dvimomentinis blužnies plyÅ¡imas yra tada, kai plyÅ¡ta blužnies parenchima, bet nepilyÅ¡ta jos kapsulė, t. y. esminis sužalojimas, o antra fazė – plyÅ¡ta kapsulė ir kraujas iÅ¡silieja į pilvo ertmę. Nukentėjusysis A. M. teisme parodė, kad pirminės apžiÅ«ros metu medikams sakė, jog jam skauda pilvÄ , paminėjo kojÄ , krÅ«tinę, dar parodė į kairę virÅ¡utinę kÅ«no dalį. Medikai pasakė, kad paskaudės ir praeis, tai nuo sumuÅ¡imo.

Jį nuvežė į ligoninę, padarė rentgenÄ , suvežiojo po kabinetus, susiuvo galvÄ , akį, sugipsavo kojÄ . Jis taip pat parodė, kad po kelių dienų pasidarė sunku kvėpuoti, pradėjo tempti petį, gelsti veidas. Jam buvo vis sunkiau įkvėpti. Buvo iÅ¡kviesta greitoji pagalba, iÅ¡vežtas į ligoninę ir skubos tvarka nustatė, kad labai daug skysčio pilve ir skubiai operavo. Operacijos metu jam paÅ¡alino blužnį. Jam buvo paaiÅ¡kinta, kad dėl sumuÅ¡imo atsirado hematoma, kuri augo ir tiesiog plyÅ¡o, įvyko vidinis kraujavimas.

Nuteistojo A. J. nuomone, iÅ¡ bylos matosi, kad nukentėjusiajam A. M. sunkios pasekmės atsirado, t. y. jam buvo paÅ¡alinta blužnis, praėjus Å¡eÅ¡ioms paroms po įvykio. IÅ¡ karto po konflikto A. M. greitosios pagalbos automobilis nuvežė į (duomenys neskelbtini) poliklinikÄ , kurioje jis buvo apžiÅ«rėtas ir jam suteikta pirminė pagalba. Teismas atmetė jo (A. J.) gynėjų praÅ¡ymÄ iÅ¡sireikalauti visÄ medžiagÄ iÅ¡ VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos, kad bÅ«tų nustatyta, kokius veiksmus atliko Å¡ios įstaigos medikai suteikdami pirminę pagalbÄ A.

M.. Teismas visiÅ¡kai netyrė ir nesiaiÅ¡kino aplinkybių dėl to, ar laiku pastebėjus A. M. padarytus pilvo sužalojimus buvo galima iÅ¡vengti blužnies kapsulės plyÅ¡imo. Todėl, nuteistojo nuomone, buvo pažeista BPK 1 str. nuostata, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas, o taip pat ir BPK 20 str. 5 d. nuostata, jog teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.Nuteistojo A.

J. nuomone, teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad jis A. M. sunkiai sužalojo dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, jog jis, panaudodamas kaip pretekstÄ savo nusikalstamiems veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį – žodinį konfliktÄ su nukentėjusiuoju, vieÅ¡oje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, siekdamas pademonstruoti savo virÅ¡enybę prieÅ¡ nukentėjusįjį, sudavė nukentėjusiajam stiprius smÅ«gius į galvÄ , pilvÄ , sukėlusius sunkias pasekmes – gyvybei pavojingÄ sunkų sveikatos sutrikdymÄ , dėl chuliganiÅ¡kų paskatų.

Nuosprendyje taip pat nurodyta, kad jo (A. J.) aiškinimas, jog konflikto metu nukentėjusysis jį provokavo, kvietė muštis, įžeidinėjo, puolė ir pan., yra paneigtas. Nukentėjusysis paneigė minėtus jo teiginius. Be to, tai paneigta ir bylos medžiaga, išskyrus šališkus jo (A. J.) draugų parodymus, kurie, vertinti kritiškai. Byloje surinktų įrodymų visuma, taip pat ir vaizdo įrašas, patvirtina, kad įvykio metu jokio pavojingo kėsinimosi nebuvo. A. M. nekėlė pavojaus jo (A.

J.) gyvybei bei sveikatai. Tuo labiau, kad jis (A. J.) patvirtino, jog A. M. svyravo ir tai, jog jis (A. J.) ėjo muÅ¡tis, nes pasijautė įžeistas. Tai patvirtina faktÄ , kad jokio realaus pavojingo kėsinimosi iÅ¡ A. M. nebuvo. Esant tokioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į jo (A. J.) fizinį pasirengimÄ , atkreiptinas dėmesys, kad jis (A. J.) dirba apsaugos darbuotoju, darbo funkcijos – užtikrinti darbuotojų ir pirkėjų saugumÄ , bei draugų skaičių, su kuriais jis buvo konflikto metu ir kurie jį (A.

J.) palaikė, nukentėjusiojo bÅ«klę, kuris neneigė, jog buvo vartojęs alkoholio, jam (A. J.) nebuvo pagrindo manyti, kad gresia realus pavojingas kėsinimasis ir nereikėjo gintis sužalojant nukentėjusįjį. Nuteistojo A. J. nuomone, Å¡ios teismo iÅ¡vados prieÅ¡tarauja bylos aplinkybėms. Teismas savo iÅ¡vadÄ grindė nukentėjusiojo A. M. parodymais, kurie negali bÅ«ti laikomi patikimais. Visi liudytojais parodė, kad A. M. buvo gana stipriai iÅ¡gėręs. Tai patvirtina ir paties nukentėjusiojo parodymai, nes jis nė vienos apklausos metu, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme, negalėjo tiksliai papasakoti konflikto aplinkybių.

Apeliaciniame skunde iÅ¡dėstomi nukentėjusiojo A. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 36, 1 t., b.l. 58), taip pat ir teisme. IÅ¡ nukentėjusiojo parodymų, nuteistasis A. J., daro iÅ¡vadÄ , kad A. M. labai blogai atsimena įvykio aplinkybes, o parodymus davė, atsižvelgdamas į tai, kÄ apie įvykį girdėjo iÅ¡ kitų asmenų. Kadangi medicinos įstaigose nukentėjusiajam smegenų sutrenkimas diagnozuotas nebuvo, nuteistasis A. J. daro iÅ¡vadÄ , kad įvykio aplinkybių jis neprisimena dėl to, jog įvykio metu buvo iÅ¡gėręs. Teismas, darydamas iÅ¡vadÄ apie tai, kas buvo muÅ¡tynių iniciatorius, nepagrįstai rėmėsi A.

M. parodymais, nes jis klaidingai nurodė, kad žodinis konfliktas ir muÅ¡tynės vyko tik tarp jo (A. J.) ir nukentėjusiojo, o ne tarp kelių vaikinų ir nukentėjusiojo. Tokias įvykio aplinkybes patvirtina kiti byloje esantys įrodymai – liudytojų liudytojų J. V., E. D. bei A. G. parodymai, vaizdo įraÅ¡as. Liudytojai J. V., E. D. ir A. G., kurie matė jo ir nukentėjusiojo A. M. konflikto pradžiÄ ant naktinio klubo (duomenys neskelbtini) laiptų, parodė, kad konfliktÄ pradėjo nukentėjusysis A.

M., kuris ėmė jį (A. J.) įžeidinėti ir kvietė muÅ¡tis. Nusileidus nuo naktinio klubo laiptų, bÅ«tent A. M. pirmasis nuėjo į tÄ vietÄ , kur įvyko muÅ¡tynės, ir A. M. pirmasis užpuolė jį, bandydamas jam suduoti smÅ«gius rankomis. Å iuos liudytojų parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – 2014 m. balandžio 10 d. vaizdo įraÅ¡o apžiÅ«ros protokolas (1 t., b.l. 18-19). IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matosi, kad pirmas į muÅ¡tinių vietÄ nuėjo vyras Å¡viesiais marÅ¡kiniais.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis A. M. konflikto metu vilkėjo Å¡viesiais marÅ¡kiniais, o jis (A. J.) – tamsiais marÅ¡kiniais. Taigi, nuteistojo A. J. nuomone, vaizdo įraÅ¡as patvirtina liudytojų J. V., E. D. ir A. G. parodymus, kad bÅ«tent A. M. buvo muÅ¡tinių iniciatorius ir jis pirmas užpuolė jį. Nuteistasis A. J., įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad jis sudavė smÅ«gius nukentėjusiajam A. M. ne dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Jo veiksmai buvo iÅ¡provokuoti paties nukentėjusiojo elgesio, kuris kvietė jį muÅ¡tis ir pirmas jį užpuolė.

Jo veiksmus konflikto su A. M. metu sÄ lygojo ne siekis kitų asmenų akivaizdoje pademonstruoti savo virÅ¡enybę prieÅ¡ A. M., o paties nukentėjusiojo elgesys ir veiksmai. A. M. yra vyresnis, aukÅ¡tesnis ir stambesnis už jį, todėl jis neturėjo jokio tikslo ir noro įsivelti į muÅ¡tynes su nukentėjusiuoju.Ä®vertinus iÅ¡dėstytus argumentus, nuteistojo A. J. nuomone, teismas nepagrįstai jo nusikaltimÄ kvalifikavo pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. Teismo ekspertas V. Kolomiecius teisme parodė, kad atskirai vertinant A.

M. kÅ«no sužalojimus, tai – Å¡eivikaulio lūžis vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, o kiti kÅ«no sužalojimai – muÅ¡tinės žaizdos galvoje, veide, dantų nuskėlimas – atskirai vertinami taip pat kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. O baudžiamoji atsakomybė už nežymų sveikatos sutrikdymÄ numatyta BK 140 str. 1 d. A. J. nuomone, pagal bylos aplinkybes, jis galėjo bÅ«ti pripažintas kaltu tik dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d., padarymo, todėl jo nusikalstama veika turėtų bÅ«ti perkvalifikuota iÅ¡ BK 135 str. 2 d. 8 p. į BK 140 str. 1 d.

Nuteistojo A. J. nuomone, teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės tai, kad jis atlygino žalÄ civiliniam ieÅ¡kovui (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai (BK 59 str. 1 d. 3 p., 59 str. 2 d.). (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa buvo pareiÅ¡kusi ieÅ¡kinį dėl 303,99 Lt žalos atlyginimo (l t., b.l. 65-66). Å iÄ Å¾alÄ (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasai jis atlygino, sumokėjo civiliniam ieÅ¡kovui visÄ Å¾alos sumÄ â€“ 303,99 Lt (l t., b.l. 71), todėl teismas, nuteistojo A.

J. nuomone, šį faktÄ turėjo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nuteistasis A. J. apeliaciniame skunde iÅ¡dėstė argumentus apie tai, kad teismas nepagrįstai tenkino nukentėjusiojo A. M. civilinį ieÅ¡kinį. Civilinis ieÅ¡kinys buvo grindžiamas tuo, kad jis (A. J.) yra kaltas dėl A. M. sunkaus sveikatos sutrikdymo. Todėl pripažinus, kad dėl jo veiksmų A. M. padaryti sužalojimai gali bÅ«ti kvalifikuojami tik kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, civilinis ieÅ¡kinys, kuriame žalos dydis buvo apskaičiuotas esant sunkiam sveikatos sutrukdymui, negali bÅ«ti tenkinamas.

Norint apskaičiuoti A. M. padarytos žalos dydį dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, reikėtų atlikti papildomus skaičiavimus, vadovaujantis BPK 115 str. 2 d., A. M. pripažintina teisė į civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimas dėl ieÅ¡kinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.Nuteistasis A. J. apeliaciniame skunde prašė pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti, jo nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 135 str. 2 d. 8 p. į BK 140 str. 1 d. ir paskirti bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu, bei nuosprendžio dalį, kuria A.

M. civilinis ieÅ¡kinys patenkintas, panaikinti ir pripažinti A. M. teisę į civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.).Å iÄ bylÄ pradėjus nagrinėti apeliacine tvarka, teismo posėdžio metu abu apeliantai pateikė teismui raÅ¡ytinius praÅ¡ymus dėl jų apeliacinių skundų atÅ¡aukimo. Nuteistojo A. J. pareikÅ¡kime nurodoma, kad nuteistasis, vadovaudamasis BPK 316 str., savo apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 1 d. nuosprendžio atÅ¡aukia.

Nukentėjusysis A. M. pareiÅ¡kime nurodo, kad jis, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinį skundÄ atÅ¡aukia nuteistasis A. J., savo paduotÄ apeliacinį skundÄ taip pat atÅ¡aukia. PraÅ¡ymai dėl apeliacinių skundų priimami, tenkinami ir teismo procesas Å¡ioje byloje nutraukiamas. BPK 316 str. 1 d. numatyta, kad apeliantas turi teisę apeliacinį skundÄ atÅ¡aukti. To paties straipsnio 3 d. numatyta, kad praÅ¡ymai dėl skundų atÅ¡aukimo gali bÅ«ti paduoti iki teismo praneÅ¡imo posėdžių salėje apie nuosprendžio ar nutarties paskelbimo laikÄ ir vietÄ .

BPK 316 str. 5 d. nurodoma, kad atÅ¡aukus apeliacinį skundÄ , teismas palieka skundÄ nenagrinėtu ir teismo procesÄ nutraukia. Baudžiamojo proceso įstatymas nereikalauja, kad apeliantas bÅ«tinai nurodytų paduoto apeliacinio skundo atÅ¡aukimo motyvus. Tai yra įstatymo numatyta jo teisė ir teismas sutrukdyti pasinaudoti Å¡ia teise neturi galimybės. Svarbu tik tai, ar apeliacinis skundas atÅ¡aukiamas įstatymo nustatyta tvarka ir ar apeliantas tokiu atÅ¡aukimu tikrai iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ . Å ioje byloje abu apeliantai, t. y. nuteistasis A.

J. ir nukentėjusysis A. M., pateikė raÅ¡ytinius praÅ¡ymus dėl savo apeliacinių skundų atÅ¡aukimo BPK 316 str. numatyta tvarka teismo posėdžio metu. BÅ«dami pilnamečiais, jie atÅ¡aukė savo pačių paduotus skundus. Be to, apeliantams teismo posėdžio metu buvo iÅ¡aiÅ¡kintos visos teisinės pasekmės, numatytos BPK 316 str. 4 d., 5 d. ir kitose BPK normose. IÅ¡aiÅ¡kinta, kad atÅ¡aukus apeliacinius skundus, pasibaigus nuosprendžio apskundimo terminui, apeliaciniai skundai dėl to paties nuosprendžio iÅ¡ naujo jau negalės bÅ«ti paduoti, o teismo procesÄ nutraukus, skundžiamas nuosprendis įsiteisės ir bus vykdomas.

Apeliantams taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad apeliacinių skundų atÅ¡aukimas apribos ir jų teisę apskųsti tÄ patį nuosprendį kasacine tvarka. Po Å¡ių iÅ¡aiÅ¡kinimų nuteistasis A. J. ir nukentėjusysis A. M. teismo posėdyje dar kartÄ Å¾odžiu patvirtino, savo apeliacinius skundus atÅ¡aukia. Nuteistojo gynėjas, nukentėjusiojo atstovė advokatė taip pat praÅ¡o praÅ¡ymus dėl apeliacinių skundų atÅ¡aukimo patenkinti. Prokuroras tam neprieÅ¡tarauja. Todėl atsisakyti tenkinti praÅ¡ymus dėl apeliacinių skundų atÅ¡aukimo teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Kadangi Å¡ioje byloje daugiau apeliacinių skundų dėl skundžiamo nuosprendžio nepaduota, apeliantams savo skundus atÅ¡aukus, teisėjų kolegija Å¡iuos skundus palieka nenagrinėtus ir teismo procesÄ nutraukia.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 316 straipsnio 5 dalimi, n u t a r i a : Nukentėjusiajam A. M. ir nuteistajam A. J. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 1 d. nuosprendžio atÅ¡aukus, jų apeliacinius skundus palikti nenagrinėtus ir teismo procesÄ nutraukti. Kolegijos pirmininkas                                                                        Linas Å iukÅ¡ta Teisėjai                                                                                              Regina Gaudutienė                                                                                              Kęstutis Jucys          Â