2021-01-06 Nr. AB-249-3-61-3-03427-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1-492/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03427-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. sausio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas V. P. (toliau – ir pareiškėjas) 2020 m. spalio 19 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) 2020 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. SKP-3 „Dėl V. P. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ dalies susigrąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas prašė atnaujinti terminą skundui paduoti dėl teisinės situacijos išskirtinumo, teigdamas, kad nėra teisininkas, todėl neturi žinoti ir suprasti, kad valstybinė institucija nevykdys teismo sprendimo ir jos darbuotojai darys nusikalstamus veiksmus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 23 d. nutartimi pareiškėjui neatnaujino termino skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalį skundą dėl Sprendimo panaikinimo pareiškėjas galėjo teismui paduoti per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos.

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis teismas nustatė, kad Regionų apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-7516-362/2020 pagal pareiškėjo NMA prašymą atsakovui V. P. dėl susidariusios skolos priteisimo, kurioje pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 9 d. pateikė atsiliepimą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas kartu su skundu pateikė NMA 2020 m. vasario 25 d. raštą Nr. BRK-813, kuriame nurodyta, kad yra priimtas Sprendimas, ir jį pridėjo prie rašto. Atsižvelgiant į tai teismas vertino, kad apie ginčijamą Sprendimą pareiškėjas sužinojo 2020 m. vasario 25 d., gavęs NMA siųstą elektroninį laišką, todėl konstatavo, kad pareiškėjas skundą teismui padavė daugiau nei vieną mėnesį praleidęs terminą skundui paduoti.

Teismo vertinimu, pareiškėjas skunde nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, sudarančių pagrindą praleistą terminą atnaujinti, todėl, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 23 d. nutartį ir priimti nagrinėti jo 2020 m. spalio 19 d. skundą. Jei teismas laikytų, kad objektyviam bylų išnagrinėjimui NMA reikalavimas iškeltas byloje Nr. eI3-7516-362/2020 ir V. P. iškeltas reikalavimas byloje Nr. eI3-5402-789/2020 turi būti nagrinėjami viename procese, prašo spręsti bylos teismingumo klausimą.

Pareiškėjas nurodo, kad pagrindas atnaujinti terminą skundui paduoti yra neteisėti atsakovo veiksmai ir teismo sprendimo privalomumo principo pažeidimas.

Pareiškėjas paaiškina, kad 2011 m. birželio 30 d. pateikė paraišką Nr. 21M-KSrl 1-1-006497-PR001, 2012 m. sausio 19 d. pasirašė paramos sutartį Nr. 21M-KS-11-1-006497-PR001. NMA, atlikusi paraiškos ir sutarties patikrinimą, 2015 m. lapkričio 27 d. priėmė sprendimą Nr. SKP-409, kurį Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimu panaikino. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus 2019 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3313-822/2019. Pareiškėjo teigimu, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai NMA nesuteikė teisės iš naujo atlikti 2011 m. birželio 30 d. paraiškos bei 2012 m. sausio 19 d. paramos sutarties tyrimo. Tačiau atsakovas, pažeisdamas įstatymo reikalavimus dėl pareiškėjo paraiškos ir paramos sutarties pradėjo naują administracinę bylą išsigalvotu pagrindu, o būtent 2019 m. balandžio 5 d. raštu Nr. BRK-1854 informavo apie tai, kad vykdo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį ir iš naujo tikrina bei vertina pareiškėjo paraišką bei paramos sutarties vykdymą. Tęsdama įstatymo pažeidinėjimą, NMA 2020 m. vasario 12 d. surašė sprendimą Nr. SKP-3, kuriame nurodė, kad pareiškėjas turi sugrąžinti 70 413,03 Eur iš gautos paramos. Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo konstatuoti, kad iš ne teisės teisė neatsiranda. Iš pradžių (ab initio) neteisėtam administraciniam aktui pripažinti negaliojančiu nėra būtinybės kreiptis į teismą per įstatymu nustatytą vieno mėnesio terminą.

Pareiškėjo manymu, šioje byloje keliamas reikalavimas turėtų būti nagrinėjamas Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų byloje Nr. eI3-7516-362/2020, tačiau šiuo klausimu iš esmės nepasisakė nei Vilniaus apygardos administracinis teismas, nei Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 23 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu – kai skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmiausia akcentuotina, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. ABTĮ nustatyta, kad, jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (29 str. 1 d.). Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose (30 str. 1 d.). Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai (30 str. 2 d.).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015).

Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, turi būti vertinama, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-27-602/2020, 2016 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-822/2016). Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-689-438/2019). Šis reikalavimas reiškia, kad pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais sprendimais bei operatyviai ginčyti su jo teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės institucijų veiksmus ar sprendimus.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. SKP-3 „Dėl V. P. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ dalies susigrąžinimo“. Sprendime nurodyta, kad jis gali būti apskųstas Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo šio sprendimo gavimo dienos Lietuvos administracinių ginčų komisijai ar ABTĮ nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo šio sprendimo gavimo dienos Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjas neneigia pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad apie minėtą Sprendimą sužinojo 2020 m. vasario 25 d., gavęs NMA siųstą elektroninį laišką su Sprendimu. Kaip matyti, į teismą su skundu dėl šio Sprendimo pareiškėjas kreipėsi 2020 m. spalio 19 d., t. y. daugiau nei po 7 mėnesių.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sudarančių pagrindą atnaujinti skundo padavimo terminą. Jau nuo 2020 m. vasario 25 d. pareiškėjui buvo žinoma Sprendimo priėmimo data, numeris, sprendimo turinys, jį priėmusi institucija, taigi pareiškėjas turėjo ir galėjo suprasti, kad šis sprendimas galbūt pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, tačiau ilgą laiką delsė skųsti Sprendimą. Pareiškėjo skunde ir atskirajame skunde nurodytos termino praleidimo priežastys (manymas, kad atsakovas nevykdo teismo sprendimo ir elgiasi neteisėtai) apibūdina jo subjektyvų situacijos vertinimą bei apsisprendimą elgtis tam tikru būdu ir negali būti laikomos objektyviomis aplinkybėmis.

Taip pat svarbia termino praleidimo priežastimi negali būti pripažįstama ir teisinių žinių stoka ar teisinis neišprusimas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodyta, jog asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbia terminų praleidimo priežastimi. Tokiu atveju laikoma, kad pareiškėjas, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus, gali kreiptis pagalbos į teisines paslaugas teikiančius asmenis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-129-525/2015, 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1173-146/2015, 2016 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1017-662/2016 ir kt.).

Pažymėtina, kad, sprendžiant skundo priėmimo klausimą, vertinamos tik procesinės prielaidos kreiptis į teismą, tačiau nėra sprendžiama dėl pareikšto reikalavimo pagrįstumo ir teisėtumo, todėl atskirajame skunde nurodyti argumentai, susiję su skundžiamo NMA Sprendimo neteisėtumu, galėtų būti vertinami, jei pareiškėjo skundas būtų priimtas nagrinėti.

Atmesdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, kad šioje byloje keliamas reikalavimas turėtų būti nagrinėjamas Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų byloje Nr. eI3-7516-362/2020, teisėjų kolegija pažymi, jog minėtą administracinę bylą inicijavo NMA, prašydama iš atsakovo V. P. priteisti susidariusią skolą bei palūkanas, šią administracinę bylą inicijavo pareiškėjas, siekdamas nuginčyti NMA sprendimą dėl dalies paramos susigrąžinimo, todėl toje pačioje byloje pareiškėjas negali būti tuo pačiu ir atsakovu.

Apibendrindama tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, neatnaujinęs skundo padavimo termino ir dėl to atsisakęs priimti pareiškėjo skundą, priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. P. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė