2fc40c0d-9df5-4e5c-9ab3-ca823e97c208 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?NUTARTISBylos Nr. TS-11-1058/2020 Teisminio proceso Nr. nesuteiktas Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2020 m. vasario 11 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo D. S., a. k. (duomenys neskelbtini), skundÄ dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2020 m. sausio 10 d. nutarimo Nr. 59-275, kuriuo buvo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, n u s t a t ė:

D. S. Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirtas laisvės atėmimas 6 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Kupiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 metams ir 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2013 m. kovo 25 d. iki 2015 m. balandžio 17 d. ir nuo 2016 m. balandžio 5 d. iki 2016 m. balandžio 6 d. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 30 d. nutartimi nuteistųjų apeliaciniai skundai atmesti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartimi kasaciniai skundai atmesti. Bausmės vykdymo pradžia – 2017 m. lapkričio 23 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2022 m. balandžio 30 d. 1/2 dalį laisvės atėmimo bausmės D.

S. atliko 2019 m. sausio 28 d., neatliktos bausmės dalis 2020 m. sausio 9 d. – 2 metai 3 mėnesiai 19 dienų. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. sausio 10 d. nutarimu Nr. 59-275 nutarta netaikyti nuteistajam D. S. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Nuteistasis Komisijai pristatomas ketvirtÄ kartÄ . Atsižvelgusi į nuteistojo vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ â€“ 51 taÅ¡kÄ (statinių veiksnių taÅ¡kai - 10, dinaminių - 41), ankstesnio bausmės vykdymo atidėjimo metu padarytÄ naujÄ nusikalstamÄ veikÄ , taip pat į tai, kad 2019 m. liepos 12 d.

Marijampolės lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai nusprendus taikyti lygtinį paleidimÄ nuteistajam ir perdavus dokumentus tvirtinti teismui, D. S. padarė drausmės pažeidimÄ , už kurį skirta nuobauda Å¡iuo metu galioja, taip pat į tai, kad nuteistasis pataisos įstaigoje nedirba, dėl įdarbinimo nesikreipė, nededamos pastangos atlyginti solidariai nukentėjusiajam priteistÄ ieÅ¡kinį, Komisija vienbalsiai padarė iÅ¡vadÄ , kad D. S. lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos Å¡iuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.

Nuteistasis D. S. pateikė teismui skundÄ , kuriuo prašė panaikinti Komisijos 2020 m. sausio 10 d. nutarimÄ Nr. 59-275 ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Nuteistasis savo skunde nurodo, kad Europos Tarybos ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacija Rec(2003)22, numatančia, jog lygtinio paleidimo suteikimo kriterijai turi bÅ«ti taikomi taip, kad lygtinis paleidimas bÅ«tų suteikiamas visiems kaliniams, kurie laikomi atitinkančiais minimalius tampančių įstatymus gerbiančiais piliečiais asmenų reikalavimus, vadovautis yra privaloma.

Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ Komisija ir teismai turi vadovautis pataisymo tikslu, o ne laikyti prioritetu nubaudimo tikslÄ . Vertinamuoju kriterijumi sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ yra pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal aprobuotÄ OASys metodikÄ rezultatas (balas) ir Å¡io rezultato sumažėjimas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnyje įtvirtintas reikalavimas - pagrindo manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, buvimas yra visiÅ¡kai formalus, nes Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija negali bÅ«ti kvestionuojama.

Vilniaus pataisos namuose atlikus jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ buvo nustatytas 51 balas. Vilniaus pataisos namų administracija ir Komisija priimdama skundžiamÄ nutarimÄ turėjo pareigÄ aiÅ¡kiai įvardinti, kiek Å¡is balas yra sumažėjęs, tačiau Komisija OASys balų mažėjimo, jų dinamikos apskritai nenagrinėjo ir nevertino. Tokiu bÅ«du buvo pažeistos jo teisės, kad sprendime negali bÅ«ti nutylėti teisingo sprendimo priėmimui aktualÅ«s argumentai, nenurodytos aktualios aplinkybės, kas negali atimti ar kokiu nors bÅ«du varžyti jo teisės į lygtinį paleidimÄ .

Nepateikus informacijos kaip nusikalstamo elgesio rizika kito per bausmės atlikimo laikotarpį, t. y. nepaisius vienintelio vertinamojo kriterijaus sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ - yra absoliutus pagrindas skundžiamam nutarimui panaikinti. Dinaminiai balai turi bÅ«ti siejami su vertinamo asmens charakterio savybėmis, požiÅ«riais, elgesiu, iÅ¡silavinimu, gyvenamÄ ja aplinka ir pan. Å ios aplinkybės nustatinėjamos ir nagrinėjamos jo atžvilgiu niekuomet nebuvo. Be to, OASys taikymas pasižymi tuo, kad teisės pažeidėjas gali peržiÅ«rėti savo bausmės ir priežiÅ«ros planÄ , bei dėl jo pareikÅ¡ti savo nuomonę (su juo sutikti arba ne, papildyti komentarais ir pan.), tokia teise pasinaudoti jam nebuvo suteiktos galimybės. Pažymėjo, kad lygtinio paleidimo praÅ¡ymo tenkinimas arba netenkinimas nėra Komisijos narių subjektinė teisė, jeigu yra įstatyme nustatytos sÄ lygos, Komisija jo praÅ¡ymÄ taikyti lygtinį paleidimÄ privalėjo tenkinti, arba pateikti įrodymus, kad jis neatitinka lygtinio paleidimo kriterijų.

Nutarime ir Socialinio tyrimo iÅ¡vadose nurodyta, kad jis nuolat bendrauja su jį lankančiais tėvais, sutuoktine, įgijo (duomenys neskelbtini) profesijÄ , rodė iniciatyvÄ ir susirado darbÄ G. S. tinklo parduotuvėje – (duomenys neskelbtini). Visi Å¡ie faktoriai turėtų bÅ«ti vertinami pozityviai, jo naudai, tačiau jokios motyvacijos dėl minimų faktų skundžiamame nutarime nėra nurodyta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio nuostatomis, t. y. bendruoju diskriminacijos draudimu ir atsižvelgiant į esamÄ Vilniaus pataisos namų, Komisijos bei pirmosios instancijos teismo praktikÄ , lygtinis paleidimas Vilniaus pataisos namuose privalo bÅ«ti taikomas visiems kaliniams, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatai pagal OASys metodikÄ yra žemesni už 95 balus.

Jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas, nors ir akivaizdžiai klaidingas bei nepagrįstas, vis vien yra žemesnis už didžiausiÄ iÅ¡ precedentų, taigi skundžiamas nutarimas netaikyti lygtinio paleidimo yra atviras diskriminavimas. Skundžiamame nutarime nenurodyti jokie aiÅ¡kÅ«s ir tikslÅ«s vertinamieji kriterijai, kodėl Å¡iuo atveju netaikytinas lygtinis paleidimas, kodėl jis galimai neatitinka minimalių kriterijų. Be to, nutarimas yra visiÅ¡kai nemotyvuotas, jame iÅ¡ viso nėra motyvuojamosios dalies.

Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimus KomisijÄ turi dominti tik keturi skaičiai - jam skirtos bausmės dydis, atlikta bausmės dalis, nustatytas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas pagal OASys metodikÄ , Å¡io balo sumažėjimas. Jam skirta 6 metai ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo, 1/2 bausmės atliko 2019 m. sausio 28 d., pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika -51 balas. Skundžiamame nutarime nėra nurodyta, kad jis neatitiktų BVK 157 straipsnio l dalyje numatytos privalomosios sÄ lygos „vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones“.

Taigi jis atitinka visus lygtinio paleidimo kriterijus. Bausmę atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis, yra skatintas, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, todėl nėra jokių aplinkybių, galinčių objektyviai pateisinti Komisijos atsisakymÄ taikyti jam progresyvaus bausmės atlikimo principÄ pakeičiant bausmės atlikimo režimÄ , t. y. taikant jam lygtinį paleidimÄ su intensyvia priežiÅ«ra. Pabrėžė, kad nuo 2015 m. balandžio iki 2017 m. lapkričio buvo paleistas už užstatÄ ir vykdė jam skirtas prievoles, susirado darbÄ .

Lietuvos Apeliaciniam teismui suÅ¡velninus jam skirtas kardomÄ sias priemones ir leidus iÅ¡vykti į užsienio valstybes darbo tikslais atsakingai vykdė tai, kas jam buvo taikyta ir nieko nepažeidė, lankė visus teismo posėdžius. Pažymėjo, kad nepateikus įrodymų, jog kalinys neatitinka minimalių (aiÅ¡kių ir tikslių) lygtinio paleidimo kriterijų, yra privaloma priimti sprendimÄ taikyti lygtinį paleidimÄ . Papildomai nurodė, kad priimtas Komisijos nutarimas taip pat yra neteisėtas dėl visiÅ¡ko nebuvimo suprantamų rekomendacijų ir jų motyvų.

Komisija netaikydama lygtinio paleidimo siÅ«lo jam dalyvauti socialinės reabilitacijos programoje „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“, nors tai yra privalomoji lygtinio paleidimo taikymo sÄ lyga ir negali bÅ«ti laikoma rekomendacija, juo labiau, kad tame pačiame nutarime yra nurodyta, jog jis minėtÄ programÄ jau baigė 2018-2019 m. Komisijos nutarime taip pat siÅ«loma dengti nukentėjusiajam solidariai teismo priteistÄ ieÅ¡kinį, kas neturi absoliučiai jokio sÄ ryÅ¡io su pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu ar pažanga mažinant Å¡iÄ rizikÄ .

Pakartotinis svarstymas dėl lygtinio paleidimo turi bÅ«ti paskirtas ne vėliau nei įmanoma įvykdyti paskirtas rekomendacijas, todėl pakartotinis jo praÅ¡ymo nagrinėjimas privalėjo bÅ«ti paskirtas atsižvelgiant į nurodytas rekomendacijas, o ne nurodant įstatymų leidžiamÄ maksimalų terminÄ . Nenurodant konkrečių darbų, jų apimties darytina prielaida, kad jis įsiskolinimo nepadengs per nurodytÄ laikotarpį, o tik atlikus rekomendacijoje nurodytas priemones, Komisijos nuomone, jo praÅ¡ymas dėl lygtinio paleidimo gali bÅ«ti svarstomas pakartotinai.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. vasario 5 d. gautas R. S. kreipimasis tenkinti jos sÅ«naus D. S. skundÄ dėl lygtinio paleidimo. PareiÅ¡kėja nurodė, kad jai antrÄ kartÄ yra atlikta galvos operacija, dažnai tenka lankytis pas gydytojus ir jai reikėtų sÅ«naus pagalbos, kad jis atliktų namų ruoÅ¡os darbus. Ji gyvena tik daliniais aptarnavimais, name, kuriame gyvena nėra buitinių sÄ lygų, todėl jai reikia pagalbos, nes viskÄ pasidaryti pačiai neleidžia sveikatos bÅ«klė. Kartu su praÅ¡ymu pateikė sveikatos bÅ«klę pagrindžiančius medicininius dokumentus, sprendimÄ dėl darbingumo lygio nustatymo, darbingumo lygio pažymÄ (nustatytas 40 procentų darbingumas), iÅ¡vadÄ dėl darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų.

Prokuroras atsiliepimo į nuteistojo D. S. skundÄ nepateikė. Nuteistojo D. S. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2020 m. sausio 10 d. nutarimo Nr. 59-275 netaikyti lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos netenkintinas. Pirmiausia pažymėtina, jog nuteistojo minimos Europos Tarybos ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos yra tik rekomendacinio pobÅ«džio. Sprendžiant lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, Å¡iuo atveju pagrindinis teisės aktas yra BVK.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė virÅ¡ija trejus metus, bet nevirÅ¡ija deÅ¡imties metų laisvės atėmimo, gali teikti Komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiÅ¡kai bus atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BVK 158 straipsnyje yra numatytas sÄ raÅ¡as aplinkybių, kurioms esant asmenys negali bÅ«ti paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos lygtinai. Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuoja, kad D.

S. atitinka visas formalias lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos sÄ lygas, numatytas BVK 157 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 2 punkte, kita vertus, įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sÄ lyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Lygtinio paleidimo institutas negali bÅ«ti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieÅ¡tarautų įstatymų leidėjo valiai. Nurodyta procedÅ«ra gali bÅ«ti taikoma tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir sunkumÄ , nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryÅ¡ius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiÅ«rį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimÄ bei teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Taigi lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos specifiÅ¡kumas pasireiÅ¡kia tuo, kad prognozuojamas asmens elgesys ateityje – atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibÅ«dinančias aplinkybes, vertinama, ar bÅ«damas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Tai atitinka ir galiojančiÄ teismų praktikÄ (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-27-209/2019). Teismas nesutinka, jog Komisija skundžiamu nutarimu pažeidė nekaltumo prezumpcijos principÄ , kadangi iÅ¡vados grindžiamos nuteistojo ankstesniais teistumais ir jo elgesiu atliekant bausmę pataisos įstaigoje.

IÅ¡ nuteistojo asmens bylos matyti, kad D. S. Komisijai pristatomas ketvirtÄ kartÄ . Amžius pirmojo teistumo metu 19 metų, anksčiau teistas 3 kartus, nusikaltimų modelis nėra identifikuojamas, tačiau nusikaltimai sunkėja. Paskutiniu nuosprendžiu D. S. nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo žmogaus laisvei padarymÄ . Be to, nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje, jam bÅ«nant vienu iÅ¡ aktyviausių nusikaltimo vykdytoju. Pažymėtina ir tai, jog nuteistojo atžvilgiu anksčiau yra taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jo sÄ lygos buvo pažeistos ir labai sunkus nusikaltimas, už kurio padarymÄ jis Å¡iuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, buvo įvykdytas bausmės vykdymo atidėjimo metu.

Taigi nepaisant jam iÅ¡reikÅ¡to pasitikėjimo, taikant jo padėtį palengvinančias įstatymų nuostatas D. S. ir toliau darė nusikalstamas veikas, kas tik patvirtina, jog nuteistasis savo elgesio nepakeitė, teigiamų iÅ¡vadų nepadarė, nerodė pastangų gyventi laikantis įstatymų reikalavimų ir jam iÅ¡reikÅ¡to pasitikėjimo nepateisino. D. S. teistumų skaičius, amžius primojo teistumo metu, nusikalstamų veikų pobÅ«dis, praeityje pažeistos probacijos sÄ lygos, neabejotinai liudija apie didesnį nuteistojo asmenybės pavojingumÄ .

Nors iÅ¡vardintos aplinkybės jau buvo įvertintos skiriant bausmę ir sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo negali bÅ«ti sureikÅ¡minamos, tačiau jos leidžia įvertinti nuteistojo asmenybę bei sudaro pagrindÄ pagrįstai abejoti, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo neabejotinai yra svarbus ir paties nuteistojo požiÅ«ris į jo įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ . D. S. nuosprendžio priėmimo metu savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos neigė, paskutiniu interviu metu atsakomybę prisiėmė tik iÅ¡ dalies.

Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodoma, kad savo nusikalstamo elgesio motyvacijÄ nuteistasis grindžia tuometiniu jaunu amžiumi, nesugebėjimu įvertinti savo elgesio pasekmių bei noru paprasčiausiu bÅ«du (vagystėmis) iÅ¡spręsti tuo metu iÅ¡kilusias finansines problemas. Apie paskutinį įvykdytÄ nusikaltimÄ (prekyba žmonėmis) teigia, kad jis net nesuvokė, jog vykdo nusikalstamÄ veikÄ . Nustatytos aplinkybės rodo, jog nuteistasis yra linkęs pateisinti savo nusikalstamÄ elgesį. Nuteistojo vertybinės nuostatos iÅ¡skirtinai asocialumu nepasižymi.

Kita vertus, vadovaujantis Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje pateiktais duomenimis, D. S. laikosi jo aplinkoje dominuojančių nuostatų, elgesio modelių, juos sutiktų koreguoti tuomet, kai sulauktų aplinkinių palaikymo bei tokio paties veikimo. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindÄ abejoti nuteistojo motyvacija savarankiÅ¡kai koreguoti savo elgesį bÅ«nant laisvėje ir nepasiduoti neigiamai aplinkinių įtakai. Padarytos nusikalstamos veikos kontekste svarbu paminėti tai, jog bendravimo aplinka yra svarbi vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ .

D. S. rate pasitaikė kriminalinę patirtį turinčių asmenų, su kuriais jis palaikė ryšius, ir tai neabejotinai turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui. Pats nuteistasis pripažino, jog būdamas vienas nesiryžtų įgyvendinti kriminalinių sumanymų. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad D. S. yra būdinga pakankamai kategoriška nuomonė, subjektyvus teisingumo jausmas, įsitikinimai, kurie gali būti koreguojami tik esant paties nuteistojo vidinei motyvacijai ar autoritetingos aplinkos palaikymui.

Nors nuteistasis pripažįsta turintis tam tikrų trūkumų bei koreguotinų savyje savybių, stengiasi savišvietos priemonėmis didinti savęs pažinimo galimybes, tačiau teigiamas savęs vertinimas vis dėlto ne visuomet yra grindžiamas tinkamais elgesio modeliais (pvz., yra akcentuojamos tokios savybės, kaip teisingumo, kovos prieš neteisybę, tvarkos užtikrinimo poreikis, kuris yra įgyvendinamas taikant ne tik socialiai priimtinus būdus). Nuteistasis bendrai nepateisina nusikaltimų vykdymo bei deklaruoja poreikį „gyventi teisingai“, tačiau jo teisingumo vertinimas tam tikruose aspektuose išlieka subjektyvus.

Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje iÅ¡skiriama ir tai, jog nuteistasis Å¡iuo metu identifikuoja problemines sritis savo gyvenime, tačiau tam tikrus aspektus, kurie objektyviai gali bÅ«ti vertinami, kaip rizikingi, keliantys sunkumų, vis dėlto minimizuoja arba kelia tam tikras abejones dėl savo pasirinkimų. IÅ¡vardintos aplinkybės sudaro pagrindÄ abejoti, jog nuteistasis iÅ¡ tiesų padarė iÅ¡vadas ir yra pasirengęs gyvenimui laisvėje. Komisijos nutarime nurodyti nuteistojo turimas iÅ¡silavinimas, įgyta profesija bei kvalifikacijos gali bÅ«ti vertinami, kaip svarbÅ«s nuteistojo integracijos į darbo rinkÄ veiksniai.

Tačiau skundžiamame nutarime pagrįstai akcentuota, jog D. S. stokoja oficialios bei nuoseklios darbinės patirties. Nuteistasis patvirtino savo galimybę įsidarbinti lygtinio paleidimo atveju, jis planuoja dirbti pas savo žmonÄ , kuri vykdo individualiÄ veiklÄ , byloje pateiktas žmonos raÅ¡tas, kad ji įsipareigoja priimti D. S. dirbti (pateikta pažyma ir paraÅ¡as notariÅ¡kai nepatvirtinti). Å ias aplinkybes teismas neabejotinai vertina teigiamai. Kita vertus, oficialios darbo patirties stoka, darbas pas sutuoktinę, vykdančiÄ individualiÄ veiklÄ , sudaro pagrindÄ abejoti, kad nuteistasis išėjęs į laisvę nesusidurs su finansiniais sunkumais ir kad jo darbinė motyvacija yra pakankama.

Abejones dėl D. S. darbinės motyvacijos sustiprina ir tai, jog dabartinės bausmės atlikimo metu nuteistasis nedirba, dėl įdarbinimo nesikreipė ir laisvės atėmimo vietoje dirbti nenori dėl mažo atlyginimo. Čia pažymėtina, kad pagal teismo nuosprendį iÅ¡ nuteistojo solidariai yra priteista 1 448 EUR žalai atlyginti, taip pat jis įpareigotas mokėti iÅ¡laikymÄ sÅ«nui, taigi turi finansinių įsipareigojimų. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodoma, kad D. S. nusikalstamos veikos gali bÅ«ti siejamos su motyvacija siekti finansinės naudos neteisėtais bÅ«dais (pvz., vagystės, prekyba žmonėmis).

Tai suponuoja prielaidÄ apie nuteistojo tam tikrus lėšų gavimo, kaupimo ir panaudojimo bÅ«dus neteisėtomis priemonėmis bei sudaro pagrindo abejoti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, aplinkybė, jog nuteistasis, net nebado įsidarbinti įkalinimo įstaigoje, rodo ir jo nenorÄ dėti pastangas atlyginti jo nusikalstamais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ , kas patvirtina ir abejingÄ nuteistojo požiÅ«rį į jo neteisėtais veiksmais sukeltus padarinius. Taigi nuteistasis, net ir žinodamas, kad gali sumažinti savo nusikalstamo elgesio rizikÄ bei sukeltus padarinius, nesiima visų nuo jo priklausančių priemonių tai įgyvendinti, kas pagrįstai įvertinta ir Komisijos priimtame nutarime.

Pagal OASys vertinimo metodikÄ D. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 51 taÅ¡kas. Pažymėtina, jog esant didesnei nei žema nusikalstamo elgesio rizikai lygtinis paleidimas galimas tik tuo atveju, jeigu yra matyti pažanga Å¡iÄ rizikÄ mažinant. IÅ¡ 51 taÅ¡ko daugiau nei pusė – 41 taÅ¡kas yra dinaminis, t. y. toks rodiklis, kurį galima koreguoti siekiant sumažinti pakartotino nusikalstamo elgesio rizikÄ . Nustatytas rodiklis liudija, kad nuteistasis turi pakankamas galimybes mažinti kintamus veiksnius, kas ateityje bÅ«tų pagrindas iÅ¡vadai, jog jis deda iÅ¡ties maksimalias pastangas savo elgesiu įrodyti, kad laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Nuteistasis savo skunde kelia abejones dėl pateikto OASys vertinimo bei nenurodytos OASys taÅ¡kų dinamikos, tačiau teismas nenustatė jokių aplinkybių, leidžiančių abejoti nustatytais rodikliais. Pačiame nutarime neapraÅ¡yta OASys vertinimo dinamika bausmės atlikimo metu nesudaro pagrindo priimto Komisijos nutarimo laikyti neteisėtu, kadangi OASys vertinimas, jo dinamika iÅ¡samiai yra aptarti pateiktoje Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje. IÅ¡analizavęs Komisijos nutarime bei Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje patiektus duomenis, taip pat skundo argumentus bei nuteistojo asmens bylÄ , teismas neturi pagrindo iÅ¡vadai dėl esminės D.

S. pažangos mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , reikÅ¡mingus jo elgesio pokyčius. D. S. bausmę atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis, per bausmės atlikimo laikotarpį du kartus buvo iÅ¡leistas į namus, nustatytų sÄ lygų nepažeidė, laiku grįždavo į laisvės atėmimo vietÄ , keturis kartus skatintas, kas leidžia kalbėti apie laisvės atėmimo bausmės eigoje stebimas palankesnes nuteistojo nuostatas į priežiÅ«rÄ bei apribojimus, disciplinuotÄ elgesį, pastangas jį koreguoti teigiama linkme.

Visgi tinkamas nuteistojo elgesys įkalinimo įstaigoje nelaikytinas iÅ¡skirtine aplinkybe nulemiančia lygtinio paleidimo nuteistajam taikymÄ , nes bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, tai jis privalo daryti be papildomų paskatinimų. Be to, Å¡iuo atveju negalima kalbėti apie ilgalaikius ir nuoseklius nuteistojo elgesio pokyčius. PrieÅ¡ingai, D. S. paskutinį kartÄ skatintas 2019 m. balandžio 30 d., tuo tarpu 2019 m. liepos 30 d. jam skirta drausminė nuobauda, kuri Å¡iuo metu galioja. Be to, nuobauda skirta už Å¡iurkÅ¡tų pažeidimÄ , t. y. draudžiamų daiktų turėjimÄ .

Pažymėtina ir tai, kad nuobauda buvo skirta praeito lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos praÅ¡ymo svarstymo metu, kai Komisija siÅ«lė taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ . Taigi nustatytos aplinkybės patvirtina, jog nuteistasis Komisijos pasitikėjimo nepateisino. Nors, kaip teisingai nurodo nuteistasis, ikiteisminio tyrimo metu jis pademonstravo, jog gali laikytis nustatytų įpareigojimų, vis dėlto, dabartinis jo elgesys įkalinimo įstaigoje patvirtina, jog jis nesugeba savo elgesio visiÅ¡kai kontroliuoti ir laikytis taisyklių net ir atlikdamas bausmę.

Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindÄ abejoti, jog išėjęs į laisvę D. S. laikysis įstatymų ir nenusikals. Atsižvelgiant į Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje pateiktus duomenis, negalima teigti ir kad nuteistojo nuostatos iÅ¡ esmės yra pakitusios. Ä®vertinimo metu nepastebėta, kad Å¡iuo metu D. S. pasižymėtų iÅ¡skirtinėmis savikontrolės ar savitvardos problemomis, pataisos įstaigoje nebuvo užfiksuotų smurto panaudojimo atvejų, vis tik, įvertinus dabartinį nuteistojo elgesį socialinio tyrimo iÅ¡vadoje įžvelgiamas tam tikras impulsyvaus elgesio apraiÅ¡kos, bÅ«dingi nepakankami savo veiksmų pasekmių įvertinimo bei problemų sprendimo įgÅ«džiai.

Nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, palaiko pakankamai artimus bei parama grįstus santykius su artimaisiais, bendrauja su sutuoktine, dukra, tėvais, seserimis, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir priemonėse, elgesio pataisos programose, nuteistajam nėra bÅ«dingi psichikÄ veikiančių medžiagų vartojimo sunkumai, alkoholio vartojimo sunkumų taip pat nenustatyta, jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nereiÅ¡kia diskriminacinių nuostatų kitų žmonių atžvilgiu.

Lygtinio paleidimo atveju nuteistasis planuoja gyventi pas žmonÄ , jai priklausančiame name, yra gautas patvirtinimas, kad žmona jį priimtų gyventi, numatomu gyvenamosios vietos adresu yra galimybė taikyti intensyviÄ priežiÅ«rÄ , lygtinio paleidimo atveju, kaip minėta, nuteistasis turėtų darbÄ . Minėtas aplinkybes teismas neabejotinai vertina teigiamai ir laiko jas svarbiomis vertinant nuteistojo pastangas pakeisti savo elgesį teigiama linkme ir resocializuotis visuomenėje, tačiau pažymi, kad tinkamas nuteistojo elgesys, tam tikros teigiamos jo charakterio savybės, dalyvavimas užimtumo programose, turimi socialiniai ryÅ¡iai, gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas lygtinio paleidimo atveju, visų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos reikÅ¡mingų aplinkybių kontekste, negali bÅ«ti laikomos iÅ¡skirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimÄ taikyti asmeniui lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.

Ä®vertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Komisijos 2020 m. sausio 10 d. nutarimas Nr. 59-275 yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo tenkinti nuteistojo skundo dėl Komisijos 2020 m. sausio 10 d. nutarimo, panaikinimo. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačiÄ bausmę, kuri paveiktų nuteistÄ jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu bÅ«tų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Ä®vertinęs nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo nuostatas ir mÄ stymÄ , pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , kuri Å¡iuo metu negali bÅ«ti laikoma esmine, nusikalstamumui įtakos turinčius veiksnius, kurie teismo vertinimu taip pat nėra esmingai pakitę bei likusiÄ neatliktos bausmės dalį, teismas sprendžia, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos Å¡iuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Tuo pačiu teismas neturi pagrindo neabejotinai iÅ¡vadai, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Å ių teismo iÅ¡vadų nepaneigia ir nuteistojo pateikiama teismų praktika bylose dėl lygtinio paleidimo, kadangi kiekviena situacija turi bÅ«ti vertinama individualiai, atsižvelgiant į asmens padarytÄ pažangÄ , siekiant sumažinti nusikalstamo elgesio rizikÄ bei kitus šį asmenį individualizuojančius požymius. Å ios kategorijos bylose itin didelę reikÅ¡mę turi kiekvieno konkretaus asmens individuali charakteristika ir jo elgesys. Taigi kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus ir tiek Komisija, tiek teismas spręsdami lygtinio paleidimo taikymo klausimÄ remiasi visuma konkrečioje situacijoje reikÅ¡mingų aplinkybių. BÅ«tent Å¡ios individualios aplinkybės lėmė sprendimÄ netaikyti nuteistajam D.

S. lygtinio paleidimo. Savo skunde nuteistasis kvestionuoja jam Komisijos nustatytas rekomendacija, teigdamas, kad Å¡ios nėra objektyvios. Vis tik teismas su Å¡iais nuteistojo argumentais nesutinka. BVK 164 straipsnio 5 dalis, be kita ko, numato, kad Komisijai priėmus nutarimÄ netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, Komisija nutarimu pateikia motyvuotas rekomendacijas pataisos įstaigai ir (ar) nuteistajam dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, nustato Å¡ių rekomendacijų įgyvendinimo terminÄ ir pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos datÄ .

Pakartotinis svarstymas negali bÅ«ti vėliau kaip po Å¡eÅ¡ių mėnesių nuo Komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos priėmimo. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje konstatuota, jog įvertinus D. S. mÄ stymÄ ir elgesį, įtakos jo nusikalstamam elgesiui turinčius veiksnius, nuteistojo tolesnis dalyvavimas tikslingose intervencinėse priemonėse, taip pat ir elgesio pataisos programose, gali bÅ«ti svarbia pakartotinio nusikalstamo elgesio prevencijos priemone. Taigi rekomendacija, susijusi su tolimesniu dalyvavimu socialinės reabilitacijos programoje buvo nustatyta atsižvelgiant į Socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ .

Tuo tarpu, priteistos žalos atlyginimas yra tiesiogiai susijęs su padaryta nusikalstama veika ir nuteistojo požiÅ«ris į Å¡ios rekomendacijos vykdymÄ svarbus vertinant jo motyvacijÄ pakeisti savo elgesį teigiama linkme, savo elgesio pasekmių vertinimÄ bei yra neatsiejamas nuo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių. BVK yra aiÅ¡kiai apibrėžtas maksimalus pakartotinio svarstymo dėl lygtinio paleidimo terminas. Kita vertus, įstatymas imperatyviai nenustato jokių papildomų kriterijų, į kuriuos Komisija privalo bÅ«tinai atsižvelgti, nustatydama pakartotinio svarstymo terminÄ .

Pažymėtina, kad rekomendacijų pataisos įstaigai ir (ar) nuteistajam dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo teikimas, rekomendacijų įgyvendinimo termino ir pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos termino nustatymas yra iÅ¡imtinai Komisijos kompetencija (Komisijų nuostatų 17.4 papunktis, 30.4 papunktis, BVK 164 straipsnio 5 dalis). Taigi bÅ«tent Komisija, įvertinusi Socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ bei nuteistojo nusikalstamam elgesiui įtakos turinčius veiksnius, parenka teiktinas rekomendacijas ir nustato pakartotinio lygtinio paleidimo svarstymo terminÄ .

Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms teismas neturi pagrindo iÅ¡vadai, jog pateiktos Komisijos rekomendacijos yra aiÅ¡kiai netinkamos, o nustatytas pakartotinio svarstymo terminas prieÅ¡tarauja įstatymų nuostatoms, kas sudarytų pagrindÄ naikinti skundžiamÄ nutarimÄ . Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu, n u t a r i a: atmesti nuteistojo D. S. skundÄ dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2020 m. sausio 10 d. nutarimo Nr. 59-275, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuoraÅ¡o įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Giedrė Telksnienė