2fc3c021-a41a-4e26-908a-bd5df9b18537 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-3052-809/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01254-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 13 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui L. J. (L. J.), jo atstovei N. A., atsakovo atstovui L. P., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo L. J. (L. J.) skundÄ atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas L. J. (L. J.) (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu praÅ¡ydamas:

1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) virÅ¡ininko 2019 m. vasario 28 d. įsakymÄ Nr. 10-TE-379 ,,Dėl L. J. atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos” (toliau – ir Ä®sakymas Nr.

1) bei jį tikslinantį Vilniaus AVPK virÅ¡ininko 2019 m. kovo 7 d. įsakymÄ Nr. 10-TE-419 (toliau – ir Ä®sakymas Nr. 2);

2) grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ Vilniaus AVPK (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareigas;

3) priteisti pareiÅ¡kėjui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo dienos iki galutinio teismo sprendimo įvykdymo dienos. PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o sustabdyti Å¡io skundo nagrinėjimÄ iki kol įsiteisės sprendimas baudžiamojoje byloje (b. l. 1–3). Nurodė, kad iki 2019 m. vasario 28 d. dirbo Vilniaus AVPK (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareigose. Ä®sakymu Nr. 1 buvo atleistas iÅ¡ tarnybos už pareigÅ«no vardo pažeminimÄ . Ä®sakymu Nr. 2 buvo patikslintas Ä®sakymo Nr. 1 dėstomosios dalies 1 punktas, patikslinant nepanaudotų kasmetinių atostogų dienų skaičių.

Ä®sakymas Nr. 1 priimtas pagal Vilniaus AVPK 2019 m. vasario 27 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ Nr. 10-IS-18 ,,Dėl Vilniaus AVPK (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) L. J. veiksmų” (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada), kurioje nurodyta, jog pareiÅ¡kėjo veiksmai vertinami kaip policijos vardo pažeminimas, kadangi 2019 m. sausio 31 d. 0.50 val. (duomenys neskelbtini), neblaivus, ne tarnybos metu, neuniformuotas vairavo automobilį. PaaiÅ¡kino, kad 2019 m. sausio 30 d. vakare atvažiavo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) pusės į (duomenys neskelbtini), vairuodamas nuosavÄ automobile.

Pažymėjo, jog turėjo problemų šeimoje, todėl norėjo pabūti vienas. Prieš atvažiuojant į (duomenys neskelbtini) buvo blaivus, bei atvažiavo vienas. Automobilį pasistatė prie (duomenys neskelbtini) esančio pastato, o automobilyje turėjo alkoholio butelį. Sėdėdamas automobilyje išgėrė daugiau nei pusė butelio degtinės, nieko nevalgė, o kiek laiko gėrė alkoholį, neprisimena. Nurodė, jog buvo išlipęs iš automobilio pavaikščioti ir parūkyti. Sėdint automobilyje, vairuotojo vietoje, priėjo pašalinis asmuo ir pakeltu tonu pradėjo kalbėti, todėl asmuo galėjo pagalvoti, jog pareiškėjas išgėręs alkoholio galėjo vairuoti automobilį.

PaaiÅ¡kino, jog sėdėdamas automobilyje įjungė automobilio gabaritines Å¡viesas (apÅ¡vietimÄ ) su tikslu surasti magnetolos radijo bangas. Po kurio laiko atvažiavo policijos pareigÅ«nai, kurių pareiÅ¡kėjas buvo sulaikytas. Policijos pareigÅ«nai pasiÅ«lė patikrinti girtumÄ , o pareiÅ¡kėjas sutiko, automobilio iÅ¡gėręs nevairavo. Dėl nurodyto įvykio Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnį.

Ikiteisminis tyrimas Å¡iuo metu yra baigtas ir byla perduota nagrinėti teismui. Pažymėjo, jog Ä®sakymas Nr. 1 priimtas dėl to, jog pareiÅ¡kėjas pažemino pareigÅ«no vardÄ , neblaivus vairuodamas automobilį, tačiau vairavimo esant neblaiviam faktas dar bus nustatinėjamas baudžiamojoje byloje. Atsižvelgiant į tai, Ä®sakymas Nr. 1 negali bÅ«ti laikomas pagrįstu. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė skundÄ tenkinti. Papildomai nurodė, jog automobilį vairavo blaivus.

Alkoholį vartojo automobilyje, tačiau po iÅ¡gėrimo daugiau su automobiliu nevažiavo. Automobiliu lėtai parkavosi todėl, kad tuo metu buvo labai slidu. IÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio nugriuvo, nes reikėjo lipti per sniego pusnį ir paslydo. Ant Å¡aligatvio sėdėjo, kadangi laukė, kol nuslÅ«gs skausmas. Automobilyje gėrė, nes norėjo pabÅ«ti vienas. Atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 19–21).

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas 2019 m. sausio 31 d. 0.50 val. (duomenys neskelbtini), neblaivus, ne tarnybos metu, neuniformuotas vairavo automobilį ir tokiais savo veiksmais sukėlė pavojų tiek visuomenės, tiek eismo saugumui. Pažymėjo, jog vaizdo įraÅ¡e užfiksuotos aplinkybės paneigia pareiÅ¡kėjo teiginius. PareiÅ¡kėjo veiksmai užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę, todėl 2019 m. sausio 31 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. PareiÅ¡kėjas Ä®sakymu Nr. 1 atleistas iÅ¡ vidaus tarnybos.

Akcentavo, jog pareiÅ¡kėjas atleistas už pareigÅ«no vardo pažeminimÄ , o ne už nusikalstamos veikos padarymÄ , t. y. vien fakto, kad vyksta ikiteisminis tyrimas dėl vairavimo apsvaigus nepakanka bylos sustabdymui, tačiau surinktų duomenų pakanka, jog pareiÅ¡kėjo veiksmus pripažinti žeminančiais pareigÅ«no vardÄ . PaaiÅ¡kino, jog vaizdo įraÅ¡uose užfiksuota, kad kaip 2019 m. sausio 31 d. 0.50 val. Ä® (duomenys neskelbtini) atvažiuoja automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst.

Nr, (duomenys neskelbtini), sustoja ir iÅ¡ jo iÅ¡lipa pareiÅ¡kėjas, svirduliuodamas stovi prie automobilio, po to eina link pastato, nugriÅ«na, bando atsistoti, tačiau vėl griÅ«na ir sėdi ant Å¡aligatvio. Pasėdėjęs minutę atsistoja, prieina prie savo automobilio, bando atidaryti priekines keleivio dureles, tačiau jam to padaryti nepavyksta. Tuomet pareiÅ¡kėjas grįžta į automobilį, atsisėda į vairuotojo vietÄ , Å¡iek tiek pavažiuoja į priekį, vėl iÅ¡lipa iÅ¡ automobilio ir svirduliuodamas užeina į namÄ , iÅ¡ kurio tuoj pat, po 22 sekundžių, iÅ¡eina tuščiomis, grįžta prie automobilio, truputį pastovėjęs įsėda į automobilį, vairuotojo vietÄ .

Pro Å¡alį praeina vyriÅ¡kis 0.59 val., kuris prieina prie Å¡viesiai pilkos spalvos automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio prieÅ¡ais automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsėda į valiuotojo vietÄ , tačiau tuoj pat iÅ¡lipa iÅ¡ automobilio ir vaikÅ¡tinėja Å¡alimais, kol 1.01 vai. privažiuoja policijos pareigÅ«nų automobilis, borto Nr. (duomenys neskelbtini), Minėtas vyriÅ¡kis nebuvo priėjęs prie automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo, t. y. pareiÅ¡kėjo. VisÄ Å¡Ä¯ laikÄ , t. y. 11 minučių, automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), variklis ir Å¡viesos iÅ¡jungtos nebuvo. Teismo posėdyje atsakovo atstovas palaikė atsiliepime į skundÄ iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti. Teismas k o n s t a t u o j a : Skundas atmestinas. Byloje kilo ginčas dėl Ä®sakymo Nr. 1 ir jį tikslinančio Ä®sakymo Nr. 2 teisėtumo ir pagrįstumo.

Taip pat pareiÅ¡kėjas reiÅ¡kia reikalavimus grÄ Å¾inti jį į eitas Vilniaus AVPK (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareigas ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo dienos iki galutinio teismo sprendimo įvykdymo dienos. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Vilniaus AVPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyrius 2019 m. sausio 31 d. praneÅ¡imu dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 10-PR1-9 informavo pareiÅ¡kėjÄ , jog yra atliekamas tarnybinis patikrinimas, kadangi yra duomenų, kad galimai buvo padarytas tarnybinis nusižengimas, t. y. bÅ«nant policijos pareigÅ«nu 2019 m. sausio 31 d. apie 1.03 val. (duomenys neskelbtini), ne tarnybos metu, neuniformuotas, neblaivus (nustatytas 2,34 promilių girtumas) vairavo automobile (duomenys neskelbtini), valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) bei tokiais savo veiksmais pažemino policijos pareigÅ«no vardÄ (b. l. 41). Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2019 m. sausio 31 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad dėl minėto įvykio buvo nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas yra Vilniaus AVPK policijos pareigÅ«nas (b. l. 46). Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui Tyrimo skyriaus 2019 m. sausio 31 d. praneÅ¡ime apie įtarimÄ nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo byloje surinkta pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti, kad pareiÅ¡kėjas padarė veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje (b. l. 64).

Vilniaus AVPK virÅ¡ininko 2019 m. sausio 31 d. įsakymu ,,Dėl (duomenys neskelbtini) L. J. (L. J.) laikino nuÅ¡alinimo nuo pareigų” nuo 2019 m. sausio 31 d. nuÅ¡alino pareiÅ¡kėjÄ nuo einamų pareigų, iki bus atliktas tarnybinis patikrinimas (b. l. 42). Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjo 2019 m. vasario 1 d. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog pareiÅ¡kėjas įtariamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje (b. l. 43).

Vilniaus AVPK Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje nurodyta, jog dėl minėto įvykio siÅ«loma pareiÅ¡kėjÄ už pareigÅ«no vardo pažeminimÄ atleisti iÅ¡ vidaus tarnybos ir nemokėti pareiÅ¡kėjui darbo užmokesčio už nuÅ¡alinimo nuo pareigų laikotarpį nuo 2019 m. sausio 31 d. (b. l. 9–13). Vilniaus AVPK virÅ¡ininko Ä®sakymu Nr. 1 pareiÅ¡kėjas 2019 m. vasario 28 d. atleistas iÅ¡ Vilniaus AVPK (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareigų. Å io įsakymo 1 punkte taip pat nurodyta, kad pareiÅ¡kėjui kasmetinės atostogos už 2019 metus priklauso už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 30 d.

Kasmetinių atostogų nepanaudota 3,09 kalendorinių dienų (b. l. 4–5). Vilniaus AVPK viršininko Įsakymu Nr. 2 buvo pakeista Įsakymo Nr. 1 dėstomosios dalies 1 punkto antra pastraipa ir nurodyta, jog pareiškėjui kasmetinės atostogos už 2019 metus priklauso už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 30 d. Kasmetinių atostogų nepanaudota 3,09 darbo dienų (b. l. 7). Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d.

įstatymu Nr. IX-1538 (2018 m. birželio 29 d. redakcija, galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d.) (toliau – Statutas), bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigÅ«nams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigÅ«nų, atleistų iÅ¡ vidaus tarnybos, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimÄ ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų bÅ«ti jiems skirtos, priėmimo tvarkos apraÅ¡as (toliau – ir ApraÅ¡as) (minėtas ApraÅ¡as pareiÅ¡kėjo atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos metu dar galiojo).

PareiÅ¡kėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, todėl jo statusÄ bei atsakomybę reglamentuoja taip pat ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (2018 m. birželio 29 d. redakcija, galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d.), kurio 33 straipsnio 5 dalies 8 punkte numatyta, jog buvimas tarnybos (darbo) metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų, taip pat ne tarnybos (ne darbo) metu vieÅ¡oje vietoje, jeigu valstybės tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumÄ ar diskredituoja valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos autoritetÄ .

Taigi, sprendžiant pareiÅ¡kėjo (statutinio pareigÅ«no) atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos klausimÄ taikytinas Statutas, kurio 72 straipsnyje yra numatyti pareigÅ«no atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos pagrindai, vienas iÅ¡ pagrindų – kai savo poelgiu pažemina pareigÅ«no vardÄ (Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiÅ¡kindamas minėtÄ teisės normÄ , yra konstatavęs, kad Å¡is atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos pagrindas Statute nurodytas tarp kitų atleidimo iÅ¡ tarnybos pagrindų (tarp jų ir kai paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybos) kaip savarankiÅ¡kas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas.

Taikant šį atleidimo iÅ¡ tarnybos pagrindÄ , tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės taikytinos tik tiek, kiek to tiesiogiai nereglamentuoja Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktas. Pastarojo punkto turinį atskleidžia Statuto 2 straipsnio 7 dalis, kurioje yra pateiktas sÄ vokos „PareigÅ«no vardo pažeminimas” iÅ¡aiÅ¡kinimas. Pagal Å¡iÄ materialinės teisės normÄ , pareigÅ«no vardo pažeminimas – tai pareigÅ«no veika, padaryta dėl pareigÅ«no kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetÄ , griaunanti pasitikėjimÄ statutine įstaiga arba jÄ kompromituojanti.

Nagrinėjant administracinius ginčus dėl pareigÅ«no atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ , kiekvienoje konkrečioje byloje yra bÅ«tina iÅ¡aiÅ¡kinti, koks pareigÅ«no veikimas ar neveikimas buvo atleidimo iÅ¡ tarnybos pagrindu, ar pareigÅ«nas yra kaltas dėl tokio veikimo ar neveikimo, ar Å¡i veika (veikimas ar neveikimas) akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lÅ«kesčiais, kurių visuomenė tikisi iÅ¡ pareigÅ«nų.

Todėl Å¡ios pasekmės gali bÅ«ti nustatytos, atsižvelgiant į pareigÅ«no padaryto pažeidimo pobÅ«dį, jo kaltės formÄ , pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigÅ«no padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lÅ«kesčiais, kurių visuomenė tikisi iÅ¡ pareigÅ«nų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11 – 129/2004; 2008 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143 – 231/2008;

LVAT kt.). Pažymėtina, kad pareigūno vardo pažeminimas, kai pareigūno kaltas veikimas ar neveikimas nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, visais atvejais nesudaro tarnybinio nusižengimo, Statute apibūdinamo kaip Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu, sudėties, pareigūno vardo pažeminimas nėra laikomas tarnybiniu nusižengimu, o atleidimas šiuo pagrindu nėra tarnybinė nuobauda (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-165/2005;

A520 -2412-2012 ir kt.). Policijos pareigÅ«nas turi elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme, kultÅ«ra stengtis bÅ«ti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visÄ policijÄ ir jos pareigÅ«nus; privatų gyvenimÄ tvarkyti taip, kad nenukentėtų tarnybos interesai ir policijos pareigÅ«no reputacija. Tarp Å¡alių nėra ginčo, jog 2019 m. sausio 31 d. 0.50 val. (duomenys neskelbtini), pareiÅ¡kėjas ne tarnybos metu, neuniformuotas vairavo automobilį.

Tarp Å¡alių kilo ginčas, ar automobilį pareiÅ¡kėjas vairavo bÅ«damas neblaivus. IÅ¡ į bylÄ pateikto įrodymo - vaizdo įrašų matyti, jog iÅ¡ automobilio, vairuojamo pareiÅ¡kėjo, automobiliui sustojus iÅ¡lipa pareiÅ¡kėjas, svirduliuodamas stovi prie automobilio, po to eina link pastato, nugriÅ«na, bando atsistoti, tačiau vėl griÅ«na ir sėdi ant Å¡aligatvio. Pasėdėjęs minutę atsistoja, prieina prie savo automobilio, bando atidaryti priekines keleivio dureles, tačiau jam to padaryti nepavyksta.

Tuomet pareiÅ¡kėjas grįžta į automobilį, atsisėda į vairuotojo vietÄ , Å¡iek tiek pavažiuoja į priekį, vėl iÅ¡lipa iÅ¡ automobilio ir svirduliuodamas užeina į pastatÄ , iÅ¡ kurio greitai (po 22 sekundžių) iÅ¡eina, grįžta prie automobilio, truputį pastovėjęs įsėda į automobilio vairuotojo vietÄ . VisÄ Å¡Ä¯ laikÄ , t. y. 11 minučių, automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), variklis ir Å¡viesos iÅ¡jungtos nebuvo.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog teisminio nagrinėjimo metu pareiÅ¡kėjas neginčijo, jog vaizdo įraÅ¡e bÅ«tų užfiksuotas ne jis ar ne jam priklausanti transporto priemonė. PareiÅ¡kėjo teiginius dėl vairavimo esant blaiviam, paslydimo, sėdėjimo ant Å¡aligatvio, laukiant kol atslÅ«gs skausmas ir kt., teismas, pritardamas atsakovui, vertina kaip pareiÅ¡kėjo gynybinę versijÄ . Tokie pareiÅ¡kėjo nekoordinuoti judesiai bÅ«dingi bÅ«tent neblaiviam asmeniui. Pastebėtina, jog 1.14 val., t.y. po 24 minučių po atvykimo į (duomenys neskelbtini), pareiÅ¡kėjui alkoholio matuokliu Alcotest 6810 Nr. ARBL-0760 (patikros sertifikatas Nr. 0847423) buvo nustatytas vidutinis 2,34 promilių, girtumo laipsnis.

Respublikinio priklausomybės ligų centro 2019 m. sausio 31 d. 1.35 val. Medicininės apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 14 buvo konstatuota, jog pareiÅ¡kėjas yra neblaivus, pagal nustatytus požymius - sunkus girtumo laipsnis. Taigi, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad nėra įrodytas jo neblaivumo faktas ir dėl to nebuvo pagrindo atsakovui nepripažinti, kad jis pažemino pareigÅ«no vardÄ , nepripažintini pagrįstais. Ä®vertinus nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog atsakovas, nustatydamas, kad pareiÅ¡kėjas pažemino pareigÅ«no vardÄ , atsižvelgė į pareiÅ¡kėjo padaryto pažeidimo pobÅ«dį, jo kaltės formÄ , pažeidimo padarymo aplinkybes ir pagrįstai bei teisėtai, nepažeisdamas atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos nustatytos tvarkos, priėmė pareiÅ¡kėjo atžvilgiu ginčijamÄ Ä®sakymÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjas buvo atleistas iÅ¡ vidaus tarnybos už pareigÅ«no vardo pažeminimÄ .

Pastebėtina, jog Statutas nenumato vidaus reikalų sistemos vadovui alternatyvių sprendimo bÅ«dų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigÅ«no vardo pažeminimo faktas. Atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybos, nustačius, jog pareigÅ«nas savo elgesiu pažemino pareigÅ«no vardÄ , yra imperatyvi teisinė priemonė, kuri negali bÅ«ti keičiama kitomis priemonėmis. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Pažymėtina, jog transporto priemonės vairavimas bÅ«nant neblaiviam yra ne tik Å¡iurkÅ¡tus Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių pažeidimas, bet priklausomai nuo girtumo laipsnio (esant vidutiniam ir didesniam glitumo laipsniui) užtraukia ir baudžiamÄ jÄ atsakomybę. 2019 m. sausio 31 d. dėl L. J. veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. Å iuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla. Pabrėžtina, jog pareiÅ¡kėjo veiksmų įvertinimas, kaip pareigÅ«no vardo pažeminimas, nepriklauso nuo to, ar jis buvo patrauktas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Net jei pareiÅ¡kėjo atžvilgiu ir nebÅ«tų priimtas apkaltinamasis nuosprendis ar prieÅ¡ jį nutraukta baudžiamoji byla, nereiÅ¡kia, jog pareiÅ¡kėjo veiksmai negali sudaryti pagrindo konstatuoti pareigÅ«no vardo pažeminimÄ , kaip vienÄ iÅ¡ Statuto straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytų atleidimo pagrindų, kadangi baudžiamojoje byloje pareiÅ¡kėjo veiksmai vertinami tik baudžiamosios atsakomybės kontekste.

Atsižvelgiant į tai skundo reikalavimas dėl Ä®sakymo Nr. 1 ir Ä®sakymo Nr. 2 panaikinimo yra atmestini kaip nepagrįsti. Teismui atmetus pagrindinį minėtÄ reikalavimÄ , atmestini ir kiti ir su tuo susiję iÅ¡vestiniai skundo reikalavimai dėl grÄ Å¾inimo į darbÄ bei darbo užmokesčio priteisimo. PareiÅ¡kėjas skunde iÅ¡dėsto daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant Å¡iÄ administracinę bylÄ ir (arba) niekaip nekeičia Å¡iame teismo sprendime padarytos iÅ¡vados, todėl dėl jų teismas nepasisako.

Å iame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimas V. d. H. prieÅ¡ OlandijÄ ; 1997-12-19 sprendimas H. prieÅ¡ SuomijÄ ; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1, 2 punktais, 132–133 straipsniais, teismas nusprendžia:

PareiÅ¡kėjo L. J. (L. J.) skundÄ atmesti. Sprendimas apeliacine tvarka per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė