Legislator Case Law & Legislation
2fc22b51-0bb3-4c4d-95c6-2d56cd8615c5 AI generated

2fc22b51-0bb3-4c4d-95c6-2d56cd8615c5 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 2fc22b51-0bb3-4c4d-95c6-2d56cd8615c5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Apeliantas pagal lizingo sutartis įgydamas turtÄ , kuris nutraukus lizingo sutartis buvo grÄ Å¾intas kreditoriui ir per tris mėnesius nebuvo parduotas, patyrė 3330468,71 Lt nuostolius, todėl kreditorius turi teisę reikalauti, kad skolininkas UAB „Šilna“ padengtų nuostolius, lygius likutinei lizingo dalyko vertei, kurie kreditorių atstatytų į tokiÄ padėtį, kurioje jis bÅ«tų buvęs, jeigu skolininkas bÅ«tų tinkamai vykdęs lizingo sutartis.

Legislator headnote

AI generated

2fc22b51-0bb3-4c4d-95c6-2d56cd8615c5 · Lietuvos apeliacinis teismas: reikalavimų. UAB „Nordea Finance Lithuania” pateikė teismui tvirtinti 5316939,33 Lt kreditorinį reikalavimÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr

     Civilinė byla Nr. 2-462-1/2010

                                                                               Â

Procesinio sprendimo kategorija: 126.5

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. kovo 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teisėjų: Alės Bukavinienės, Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, teismo

posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo kreditoriaus UAB „Nordea Finance Lithuania“

atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 29 d. nutarties

dalies, kuria patvirtintas UAB „Nordea Finance Lithuania“ kreditorinis reikalavimas, civilinėje byloje Nr. B2-1203-343/2009 UAB

„Šilna“ bankroto byloje.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė:

Kauno apygardos

teismas 2009 m. kovo 19 d. nutartimi iÅ¡kėlė UAB „Šilna” bankroto bylÄ , o 2009 m. rugsėjo 11 d., 2009 m. spalio 7 d. nutartimis patvirtino dalį kreditorių finansinių

reikalavimų. UAB „Nordea Finance Lithuania” pateikė teismui tvirtinti 5316939,33 Lt kreditorinį reikalavimÄ .

Kauno apygardos teismas 2009 m. spalio 29 d. nutartimi

patvirtino UAB „Nordea Finance Lithuania” 977562,88 Lt kreditorinį reikalavimÄ BUAB „Šilna” bankroto byloje. Teismas

nurodė, kad UAB „Nordea Finance Lithuania” pateikė teismui tvirtinti 5316939,33 Lt kreditorinį reikalavimÄ . Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo

11 d. nutartimi patenkinta reikalavimo dalis dėl UAB „Nordea Finance Lithuania” įtraukimo į kreditorių sÄ raÅ¡Ä su 910905,14 Lt kreditoriniu reikalavimu, nurodant, kad likusiÄ nepatvirtintÄ kreditorinio reikalavimo dalį sudaro kreditoriaus nurodytos sumos, susiję su likutine kreditoriui negrÄ Å¾into arba grÄ Å¾into, bet neparduoto turto verte, pagal nutrauktas lizingo sutartis mokėtinomis palÅ«kanomis ir delspinigiais. Atsižvelgiant į tai, kad teismo posėdyje kreditoriaus atstovai pateikė patikslintÄ praÅ¡ymÄ , kuriame nurodė atsisakantys reikalavimo dalies dėl pagal lizingo sutartis mokėtinų palÅ«kanų įtraukimo į kreditorinio reikalavimo sumÄ , įvardijo patikslintas jau patvirtintų kreditorinių reikalavimo dalių sumas, informavo teismÄ apie papildomÄ turto pardavimÄ , į kurį nebuvo atsižvelgta teikiant pradinį reikalavimÄ , kreditorinio reikalavimo sumų pagrįstumas vertintinas iÅ¡ naujo. Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu nekilo ginčo dėl pagal iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras mokėtinų sumų, kreditoriaus patikslintame praÅ¡yme nurodytos likutinės turto vertės bei turto pardavimo kainos pagrįstumo. IÅ¡ kreditoriaus praÅ¡ymo turinio akivaizdu, jog kreditorius reiÅ¡kiamo reikalavimo sumÄ , atsižvelgdama į CK 6.574 str. nuostatas, apskaičiavo įvertindama kreditoriaus dėl sutarties nutraukimo patirtus nuostolius. Vadovaujantis CK 6.258 str. 2 d., kai pareiÅ¡kiamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, netesybos įskaitomos į nuostolius. Å i teisės norma vertintina kaip užkertanti galimybę į teismÄ besikreipiančiam asmeniui kartu reikalauti ir su prievolės nevykdymu susijusių nuostolių atlyginimo, ir su tos pačios sutartinės pareigos pažeidimu susijusių sutartinių netesybų. Teismas nurodė, kad dėl nurodytos priežasties kreditoriaus pateiktame praÅ¡yme nurodyta delspinigių suma, apskaičiuota už laikotarpį nuo lizingo sutarčių nutraukimo iki nutarties dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įsiteisėjimo (108320,53 Lt), neįtrauktina į tvirtintino kreditorinio reikalavimo sumÄ . Teismo posėdyje taip pat spręstinas neapmokėtos neparduotų lizingo objektų vertės įtraukimo į

kreditorinio reikalavimo sumÄ klausimas. Lizingo davėjui pasirinkus sutarčių nutraukimÄ ir lizingo dalyko

atsiėmimÄ , iÅ¡nyksta jo teisė reikalauti vykdyti kitÄ , t.y. sutartines įmokas mokėti prieÅ¡ terminÄ , bei atsiranda pareiga pretenduojant į visÄ ar dalį perimto turto likvidacinės vertės iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ lizingo gavėjo šį reikalavimÄ grįsti faktiÅ¡kai patirtais nuotoliais. Toks įstatyminis reglamentavimas, atsižvelgiant į kreditoriaus praÅ¡yme ir kreditoriaus atstovų teismo posėdyje iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , jog lizingo davėjas neatsisako reikalavimo grÄ Å¾inti turtÄ lizingo davėjui, nesutinka nuosavybės teises į lizingo sutarčių dalykÄ perleisti bankrutuojančiai bendrovei, lizingo sutarčių dalykas lizingo davėjui grÄ Å¾intas ar negrÄ Å¾intas tik dėl iÅ¡montavimo iÅ¡ jo buvimo vietos darbų sudėtingumo, nesant įrodymų apie lizingo dalyko realizavimÄ , jo visiÅ¡kÄ nelikvidumÄ ar vertės nebuvimÄ , t.y. faktiÅ¡kai patirtus lizingo davėjo nuostolius, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog likutinė lizingo dalyko vertė, neapmokėta lizingo sutartyse nustatyta tvarka, negali bÅ«ti vertinama kaip lizingo davėjo nuostoliai, kuriuos privalo atlyginti lizingo gavėjas. Kreditoriaus pozicija, jog į kreditorinio reikalavimo sumÄ turi bÅ«ti įtrauktas skirtumas tarp likutinės neparduoto turto vertės ir jo rinkos vertės, vertintina kaip nepagrįsta, kadangi realų kreditoriaus patirtų nuostolių dydį gali atskleisti tik rinkos sÄ lygomis atliktas Å¡io turto perleidimo sandoris. Teismas nurodė, kad dėl nurodytos priežasties kreditoriaus praÅ¡omas patvirtinti kreditorinis reikalavimas mažintinas ir suma, kuri lygi skirtumui tarp lizingo sutarčių Nr. 20050430, 20060010, 20060412, 20070083 objektų likutinės vertės ir kreditoriaus nurodomos jų rinkos vertės (2307397,39 Lt). Kadangi, kaip minėta, byloje nekilo ginčo dėl pagal iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras mokėtinų sumų, kreditoriaus patikslintame praÅ¡yme nurodytos likutinės turto vertės bei turto pardavimo

kainos pagrįstumo, teismas sprendžia, jog likusi kreditorinio reikalavimo suma 977562,88 Lt (3393280,80 Lt - 108320,53

Lt - 2307397,39 Lt = 977562,88 Lt) yra pagrįsta, todėl tvirtintina.

Atskiruoju skundu kreditorius UAB „Nordea Finance Lithuania” praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 29 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – patvirtinti UAB „Nordea Finance Lithuania” 3284960,27 Lt kreditorinį reikalavimÄ . AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais motyvais:

1. Apeliantas pagal lizingo sutartis įgydamas turtÄ , kuris nutraukus lizingo sutartis buvo grÄ Å¾intas kreditoriui ir per tris mėnesius nebuvo parduotas, patyrė 3330468,71 Lt nuostolius, todėl kreditorius turi teisę reikalauti, kad skolininkas UAB „Šilna“ padengtų nuostolius, lygius likutinei lizingo dalyko vertei, kurie kreditorių atstatytų į tokiÄ padėtį, kurioje jis bÅ«tų buvęs, jeigu skolininkas bÅ«tų tinkamai vykdęs lizingo sutartis.

2. Teismas nepagrįstai kreditorinį reikalavimÄ sumažino ne tik nerealizuoto turto rinkos verte, bet ir skirtumu tarp likutinės turto vertės ir kreditoriaus nurodomos turto rinkos vertės.

3. Apelianto kreditorinis reikalavimas yra 3284960,27 Lt, o jį sudaro: nuostoliai pagal lizingo sutartis iÅ¡nuomotÄ ir po sutarčių nutraukimo parduotÄ turtÄ â€“ 241637,86, įsiskolinimas pagal lizingo sutartis iÅ¡raÅ¡ytas ir neapmokėtas sÄ skaitas-faktÅ«ras – 735925,02 Lt, nuostoliai pagal lizingo sutartis, kurie yra lygÅ«s skirtumui tarp likutinės vertės ir nurodytos turto rinkos vertės – 2307397,39 Lt.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Apeliantas skundžia Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 29 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas jo kreditorinis reikalavimas ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius reikalavimus, todėl patvirtino per maÅ¾Ä UAB „Nordea Finance Lithuania” kreditorinį reikalavimÄ .

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad UAB „Nordea Finance Lithuania” pateikė teismui tvirtinti 5316939,33 Lt kreditorinį reikalavimÄ . Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartimi patenkinta reikalavimo dalis dėl UAB „Nordea Finance Lithuania” įtraukimo į kreditorių sÄ raÅ¡Ä su 910905,14 Lt kreditoriniu reikalavimu, nurodant, kad likusiÄ nepatvirtintÄ kreditorinio reikalavimo dalį sudaro kreditorės nurodytos sumos, susiję su likutine kreditorei negrÄ Å¾into arba grÄ Å¾into, bet neparduoto turto verte, pagal nutrauktas lizingo sutartis mokėtinomis palÅ«kanomis ir delspinigiais. 2009 m. spalio 15 d. apeliantas teismui pateikė patikslintÄ kreditorinį reikalavimÄ ir nurodė, kad dalį turto apeliantas realizavo, todėl sumažėjo kreditorinis reikalavimas iki 3393280 Lt.

Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad vadovaujantis CK 6.258 str. 2 d., kai pareiÅ¡kiamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, netesybos įskaitomos į nuostolius, todėl kreditoriaus pateiktame praÅ¡yme nurodyta delspinigių suma, apskaičiuota už laikotarpį nuo lizingo sutarčių nutraukimo iki nutarties dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įsiteisėjimo (108320,53 Lt), neįtrauktina į tvirtintino kreditorinio reikalavimo sumÄ . IÅ¡ UAB „Nordea Finance Lithuania” atskirojo skundo matyti, kad apeliantas sutinka su tokia teismo iÅ¡vada, nes praÅ¡o patvirtinti ne 3393280 Lt, o 324960,27 Lt kreditorinį reikalavimÄ .

Pažymėtina, jog CK 6.574 straipsnyje taip pat yra nustatyta, kad kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti jam sutarties dalykÄ bei iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėjÄ grÄ Å¾intų į tokiÄ padėtį, kokia bÅ«tų buvusi, jeigu lizingo gavėjas bÅ«tų tinkamai įvykdęs sutartį. Tiek pagal įstatymo nuostatas (CK 6.574 str.), tiek ir pagal byloje esančių lizingo sutarčių sÄ lygas, lizingo gavėjui nemokant sulygtų įmokų, sutartis nutraukiama, o lizingo dalykas grÄ Å¾inamas lizingo davėjui. Atlyginus lizingo davėjo nuostolius – sumokėjus visas įmokas daikto grÄ Å¾inimo dienai – sutarties teisinė įtaka jos Å¡alims baigiasi, o atgavęs lizingo sutarties dalykÄ lizingo gavėjas įgyja teisę disponuoti juo savo nuožiÅ«ra. SusigrÄ Å¾into lizingo dalyko pardavimo kitam pirkėjui kaina priklauso nuo daugelio faktorių, nesusijusių su lizingo sutarties Å¡alių tarpusavio teisiniais santykiais – nuo paklausos ir pasiÅ«los rinkoje, daikto bÅ«klės, pardavėjo įgÅ«džių marketingo srityje ir kt., todėl lizingo davėjas turi teisę reikalauti nuostolių iÅ¡ lizingo gavėjo jeigu lizingo objektas parduodamas už mažesnę nei likusi neiÅ¡mokėta lizingo sutarties dalis. Â

UAB „Nordea Finance Lithuania” nurodo, kad neparduoto turto likvidacinė vertė yra 3330468,71 Lt, o turto rinkos vertė 1023071 Lt, todėl laikytina, jog nutraukus lizingo sutartis apeliantas patyrė 2307397,39 Lt. Tačiau kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad skirtumo tarp likvidacinės ir rinkos vertės negalima laikyti nuostoliais, o tikruosius nuostolius parodo tik rinkos sÄ lygomis atliktas turto perleidimo sandoris, kurio sumÄ reikėtų atimti iÅ¡ neiÅ¡mokėtos lizingo sutarties sumos.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, teisingai aiÅ¡kino ir taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, tinkamai, visapusiÅ¡kai ir pilnutinai iÅ¡tyrė įrodymus, turinčius reikÅ¡mės teisingam Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui, todėl Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 29 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmu punktu, n u t a r i a:

Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                             Alė Bukavinienė

                                                                                                       Marytė Mitkuvienė

                                                                                                       Vigintas

Višinskis