2fc15fe077bb11e5b7eba10a9b5a9c5f · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. N575-386/2012

Teisminio proceso Nr.4-05-3-09021-2010-7

Procesinio sprendimo kategorija 45.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. D. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 5 d. nutarimo G. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. sausio 5 d. nutarimu pripažino G. D. kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1531 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką. Teismas konstatavo, kad tai, jog G. D. 2010 m. spalio 13 d., Kaune, (duomenys neskelbtini), panaudodama MDTV anteninį įrenginį, savavališkai prisijungė prie UAB „Mikrovisatos TV“ elektroninių ryšių tinklo elektromagnetinės sistemos dalies, taip pažeisdama Elektroninių ryšių įstatymo 42 straipsnį, įrodo: UAB „Mikrovisatos TV“ raštas dėl savavališko prisijungimo, aktas dėl savavališko prisijungimo, paskyra, pranešimai, G. D. prisipažinimas ir paaiškinimas, VĮ Registrų centro Kauno filialo pažymėjimas, kita bylos medžiaga. Parinkdamas konkrečią nuobaudą – 250 Lt baudą, teismas pažymėjo, jog atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, G. D. asmenybę.

II. Nesutikdama su Kauno miesto apylinkės teismo nutarimu, G. D. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jos atžvilgiu nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog apie teismo posėdį jos niekas neinformavo, byla išnagrinėta nei jai, nei kitiems suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant, taip pažeidžiant jos teisę į gynybą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Pažymi, jog ji yra rusakalbė, lietuvių kalbos nemoka, jai nebuvo užtikrintas vertėjas. Teigia, jog ji nėra buto, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), savininkė, apie elektroninį ryšį jokių žinių neturi, todėl nėra jos veiksmuose pažeidimo sudėties.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas pripažino G. D. kalta padarius ATPK 1531 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą pasirėmęs tik rašytine bylos medžiaga bei konstatavęs, kad G. D. kaltę pripažįsta, tačiau bylos medžiaga patvirtina priešingas aplinkybes. Pasiaiškindama dėl pažeidimo, G. D. nurodė, jog ji gyvena Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytame bute nuo 2010 m. birželio 29 d. niekas negyvena, anksčiau gyveno giminaitė A. K., kuri gegužės mėnesį išvyko į užsienį, apie jokį savavališką prisijungimą prie elektroninių ryšių tinklo nežino, tokių dalykų ji nesupranta ir pati tai padaryti nesugebėtų, bute net nėra televizoriaus (b. l. 7). Taigi, apylinkės teismo išvada, kad G. D. kaltę pripažįsta, nepagrįsta.

Pažymėtina, jog į teismo posėdį G. D. neatvyko, nors apie jį pasirašytinai informuota (b. l. 1), todėl pastaroji neteisi tvirtindama, kad apie teismo posėdį jos niekas neinformavo. Kita vertus, iš pasiaiškinime esančio pačios apeliantės padaryto įrašo akivaizdžiai matyti, kad jis padarytas lietuvių kalbos gerai nemokančio asmens, be to, paaiškinime fiksuota, jog į teismo posėdį G. D. būtinai nori atvykti, kas leidžia tikėti apeliantės teiginiais apie tai, jog yra rusakalbė ir lietuvių kalbos nemoka, dėl ko pastaroji galėjo nesuprasti, kada paskirtas bylos nagrinėjimas. Iš čia matyti, jog apylinkės teismo išvada, kad G. D. į teismo posėdį atvykti vengia, nepakankamai pagrįsta.

Byloje esant priešingiems apie pažeidimo padarymą duomenims, apylinkės teismas nesiėmė jokių procesinių priemonių jiems pašalinti, nors G. D. kelta kita įvykio versija turėjo būti kruopščiai, be išankstinio skeptiško nusistatymo, ištirta ir įvertinta, nes tai yra įstatymo leidžiama gynybos priemonė. Remiantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Įvertinus tai, kas nustatyta, ginčijamo pažeidimo pobūdį bei jo fiksavimo aplinkybes, apeliacinio skundo argumentaciją, teisėjų kolegija daro išvadą, jog administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta nepaisant paminėtų normų, taip kartu pažeidžiant ir administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas, o byla grąžintina tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

G. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 5 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Stasys Gagys

Ričardas Piličiauskas