Legislator Case Law & Legislation
2fc14895-4551-4b6b-ae19-e66b1f91c288 AI generated

2fc14895-4551-4b6b-ae19-e66b1f91c288 · Klaipėdos rajono apylinkės teismas

Case Number 2fc14895-4551-4b6b-ae19-e66b1f91c288
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

CivCivilinė byla Nr. 2-226-729/2013Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01541-2012-7Procesinio sprendimo kategorija 116.4 (S) KLAIPĖDOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. balandžio 10 d.Gargždai Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja J.Grigonienė, sekretoriaujant A.Jokubauskienei, dalyvaujant ieškovo BUAB „Murasta“ atstovei G.Kandratavičienei, atsakovui S. A., jo atstovui advokatui R.Noreikai,trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje A.

Legislator headnote

AI generated

2fc14895-4551-4b6b-ae19-e66b1f91c288 · Klaipėdos rajono apylinkės teismas: Atsakovo atstovas nesutinka ir su tuo, kad mokėjimų metu bendrovė buvo faktiÅ¡kai nemoki, kadangi tai įrodinėjama tik Klaipėdos apskrities VMI 2012-03-29 Operatyvaus patikrinimo pažyma, kuri konstatuoja faktinį įmonės nemokumÄ 2011 m. pabaigoje, o mokėjimai buvo atlikti vasarÄ , buhalteriniai dokumentai nėra iÅ¡saugoti, todėl neaiÅ¡ku, ar mokesčių inspekcijos pareigÅ«nų iÅ¡vados yra reikiamai pagrįstos ir kokia iÅ¡ tikrųjų buvo įmonės finansinė bÅ«klė mokėjimų metu, nes turimi duomenys yra prieÅ¡taringi.Trečiasis asmuo atsakovo pusėje, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, A.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

CivCivilinė byla Nr. 2-226-729/2013Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01541-2012-7Procesinio sprendimo kategorija 116.4 (S) KLAIPĖDOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. balandžio 10 d.Gargždai Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja J.Grigonienė, sekretoriaujant A.Jokubauskienei, dalyvaujant ieškovo BUAB „Murasta“ atstovei G.Kandratavičienei, atsakovui S. A., jo atstovui advokatui R.Noreikai,trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje A.

M.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo BUAB „Murasta“ ieÅ¡kinį atsakovui S. A., trečiuoju asmeniu atsakovo pusėje įtraukiant A. M., dėl žalos atlyginimo ir n u s t a t ė: ieÅ¡kovas praÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti 63 267,00 Lt žalos atlyginimo, grįsdamas savo reikalavimÄ tuo, kad Å¡iÄ sumÄ atsakovas, bÅ«damas UAB „Murasta“ vadovu, nepagrįstai iÅ¡mokėjo kaip skolÄ sau ir trečiajam asmeniui, kai jo vadovaujama įmonė jau buvo faktiÅ¡kai nemoki.

IeÅ¡kinyje nurodoma, kad 2012-03-30 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „Murasta“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla, ir bankroto administratorius pagal 2012-03-29 Valstybinės mokesčių inspekcijos užbaigtÄ patikrinimÄ nustatė, kad UAB „Murasta“ jau nuo 2009 m. buvo faktiÅ¡kai nemoki,2011 m. įmonė turėjo daug kreditorių, kurių reikalavimai sudarė 199 427,00 Lt, tame tarpe valstybei 18 236,77 Lt, tačiau lėšas, gautas iÅ¡ savų skolininkų, atsakovas S. A. skirstė nepaisydamas įmonės ir jos kreditorių interesų: 2011-07-27 UAB „Murasta“, atstovaujama direktoriaus S. A., pagal pinigų priėmimo kvitÄ MUR Nr. 1 sumokėjo A.

M., kuri buvo UAB „Murasta“ akcininko P. M. sutuoktinė, 22 680,00 Lt įsiskolinimui, priteistam 2010-03-30 teismo įsakymu, padengti, nors dar 2010-03-31 pareiÅ¡kimu A. M. buvo patvirtinusi, kad Å¡iÄ paskolÄ UAB „Murasta“ direktorius S. A. jai jau grÄ Å¾ino. 2011-08-23 UAB „Murasta“, atstovaujama direktoriaus S. A., pagal kasos pajamų orderį MUR Nr. 060 iÅ¡ UAB „Konsultera“ gavo 30 039,36 Lt, o pagal kasos pajamų orderį MUR Nr. 061 – dar 15 192,32 Lt. TÄ pačiÄ dienÄ UAB „Murasta“ direktorius pagal kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 23 iÅ¡mokėjo sau 40 587,78 Lt paskolos grÄ Å¾inimui.

Tokiu bÅ«du, suteikdamas prioritetÄ susigrÄ Å¾inti skolas sau ir su įmonės akcininku susijusiai A. M., ieÅ¡kovo tvirtinimu, atsakovas pažeidė jam, kaip įmonės vadovui, Lietuvos Respublikos CK 2.87 str. nustatytÄ lojalumo įmonei reikalavimÄ ir Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 8d. numatytÄ pareigÄ veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai bei bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai ir padarė žalÄ BUAB „Murasta“ ir jos kreditoriams, sumažindamas įmonės turtÄ ir kreditorių galimybę gauti didesnę dalį savo reikalavimų patenkinimo.Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko.

Atsiliepime nurodė, kad 2011-07-27 iÅ¡mokėdamas A. M. 22 680,00 Lt, jis įvykdė 2010-03-30 teismo įsakymÄ , kuriuo Å¡i suma buvo jai priteista ir iki 2011-07-27 nesumokėta. Nors 2010-03-31 raÅ¡tu A. M. buvo patvirtinusi, kad skolÄ atgavo, tai neatitiko tikrovės, tiesiog su A. M. kaip kreditore buvo susitarta, kad bÅ«tų panaikintas teismo uždėtas areÅ¡tas bendrovės turtui ir ji galėtų toliau vykdyti savo veiklÄ . Kad A. M. tada bÅ«tų gavusi pinigų, nepatvirtina jokie dokumentai. Atsiradus bendrovėje pinigų, 2011-07-27 buvo atsiskaityta su Å¡ia kreditore, siekiant įvykdyti teismo įsakymÄ ir užkirsti keliÄ priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo procesui, tokiu bÅ«du iÅ¡vengiant papildomų nuostolių bendrovei ir sumažinant jos kreditorių skaičių.

Dėl 40 587,78 sumos iÅ¡simokėjimo sau atsakovas paaiÅ¡kino, kad buvo paskolinęs bendrovei 46 000,00 Lt naujai transporto priemonei pirkti, tikėdamasis, kad bendrovė vykdys veiklÄ ir bus pajėgi ne tik sugrÄ Å¾inti skolÄ jam, bet ir neÅ¡ti pelnÄ . Ä®sibėgėjus pasaulinei ekonominei krizei, transporto paslaugų paklausa sumažėjo, todėl įmonė pamažu kaupė skolas ir pasiekė bankroto ribÄ , tačiau susigrÄ Å¾indamas sau didžiÄ jÄ dalį bendrovei suteiktos paskolos, jis nieko neteisėto nepadarė, nes jos skolų apimtis ne padidėjo, o sumažėjo ir jis, kaip bendrovės kreditorius, turėjo teisę atgauti Å¡iÄ sumÄ .Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovė ieÅ¡kinio reikalavimus palaikė, papildomai nurodė, jog S. A., bÅ«damas UAB „Murasta“ direktoriumi, jau įmonei esant faktiÅ¡kai nemokiai turėjo kreiptis dėl bankroto bylos jai iÅ¡kėlimo, tačiau to nepadarė ir iÅ¡simokėjo pinigus sau ir su bendrovės akcininku susijusiam trečiajam asmeniui, suteikdamas prioritetÄ kitų kreditorių, tame tarpe ir valstybės, atžvilgiu.

Lietuvos Respublikos Laikinojo mokėjimų eilės įstatymo 3 str. 1d. buvo numatyta, kokia eilės tvarka turi bÅ«ti vykdomi mokėjimai, neturint pakankamai lėšų visiems įsipareigojimams įvykdyti : pirmiausia turi bÅ«ti sumokamos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos, mokesčiai ir kiti privalomi mokėjimai į valstybės biudžetÄ ir tik po to – mokėjimai kitiems gavėjams. Net ir Å¡iam įstatymui nustojus galioti, bendrovės vadovui iÅ¡lieka pareiga veikti bendrovės ir jos kreditorių labui, sÄ Å¾iningai, apdairiai ir rÅ«pestingai, ypač įmonės finansinei bÅ«klei prastėjant kreditorių interesų reikÅ¡mė didėja.

A. M. pinigai buvo iÅ¡mokėti taip pat nepagrįstai suteikiant jai pirmenybę prieÅ¡ kitus kreditorius, nes priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo procesas dar nebuvo prasidėjęs, o jai raÅ¡tu pareiÅ¡kus, kad skola sumokėta, ir nebegalėjo prasidėti. Atsakovas teismo posėdžio metu su ieÅ¡kinio reikalavimais nesutiko, nurodė, kad ir pats buvo paskolinęs bendrovei pinigų vilkikui pirkti, ir iÅ¡ seniau pažįstamÄ A. M. buvo paprašęs jų paskolinti įmonės veiklai stabilizuoti, o sugrÄ Å¾indamas skolÄ iÅ¡vengė jos kreipimosi į antstolius ir priverstinio vykdymo iÅ¡laidų, dėl ko bendrovė nenukentėjo, o kaip tik sutaupė.Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieÅ¡kinį atmesti, kadangi liko neįrodyta, jog atsakovas bÅ«tų pažeidęs kokį nors galiojantį teisės aktÄ , grÄ Å¾indamas įmonės skolÄ sau ir kitai kreditorei – A.

M., kuri Å¡iÄ skolÄ jau buvo ir prisiteisusi teismo įsakymu. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad A. M. iki ieÅ¡kinyje nurodyto iÅ¡mokėjimo dar nebuvo atgavusi savo skolos, susijusiu su bendrove asmeniu ji irgi negali bÅ«ti laikoma, kadangi santuokÄ su bendrovės akcininku buvo nutraukusi dar 2008 m., o pati Å¡ioje bendrovėje nedirbo, jos akcijų neturėjo. SusigrÄ Å¾indamas savo paskolintus bendrovei pinigus, atsakovas irgi nieko neteisėto nepadarė, nes joks mokėjimų eiliÅ¡kumas galiojančiais norminiais aktais nėra nustatytas, iÅ¡skyrus bankroto atveju, tačiau UAB „Murasta“ iÅ¡mokėjimų metu bankroto byla dar nebuvo iÅ¡kelta.

Atsakovo atstovas nesutinka ir su tuo, kad mokėjimų metu bendrovė buvo faktiÅ¡kai nemoki, kadangi tai įrodinėjama tik Klaipėdos apskrities VMI 2012-03-29 Operatyvaus patikrinimo pažyma, kuri konstatuoja faktinį įmonės nemokumÄ 2011 m. pabaigoje, o mokėjimai buvo atlikti vasarÄ , buhalteriniai dokumentai nėra iÅ¡saugoti, todėl neaiÅ¡ku, ar mokesčių inspekcijos pareigÅ«nų iÅ¡vados yra reikiamai pagrįstos ir kokia iÅ¡ tikrųjų buvo įmonės finansinė bÅ«klė mokėjimų metu, nes turimi duomenys yra prieÅ¡taringi.Trečiasis asmuo atsakovo pusėje, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, A.

M. teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovÄ pažįsta nuo 1992 metų, bendravo Å¡eimomis. 2008 m. ji iÅ¡situokė su P. M. ir nebebuvo su juo susijęs asmuo. Jau po to atsakovas paprašė jÄ paskolinti pinigų vilkikui pirkti, o kadangi ji praÅ¡omÄ sumÄ turėjo, tai ir paskolino. Atsakovui delsiant skolÄ grÄ Å¾inti, ji kreipėsi į teismÄ , kuris priėmė teismo įsakymÄ . Atsakovui prižadėjus skolÄ greit sugrÄ Å¾inti ir papraÅ¡ius praneÅ¡ti teismui, kad ji jau sumokėta, ji taip ir padarė, tačiau negavusi pinigų iÅ¡ naujo kreipėsi į teismÄ nurodydama, kad pinigų neatgavo.

Po to, po kurio laiko, atsakovas jai skolÄ grÄ Å¾ino ir ji nemano, kad paskolintus pinigus atgavo neteisėtai. IÅ¡ byloje pateiktų įrodymų nustatytos Å¡ios faktinės aplinkybės: 2012-03-30 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „Murasta“ iÅ¡kelta bankroto byla (7-8 b.l.). Pagal juridinių asmenų registro duomenis, Å¡ios įmonės direktoriumi 2009-11-13 – 2011-11-04 laikotarpiu ir nuo ir 2012-03-21 buvo atsakovas S. A. (9-12 b.l.). 2011-08-23 Kasos pajamų orderis serija MUR Nr. 060 patvirtina, kad 2011-08-23 UAB „Murasta“ iÅ¡ UAB ‚Konsultera“ pagal sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ MU-0474 gavo 30 039,36 Lt (13 b.l.), o kasos pajamų orderis serija MUR Nr. 061 patvirtina, kad tÄ pačiÄ dienÄ UAB ‚Konsultera“ sumokėjo UAB „Murasta“ dar15 192,32 Lt (14 b.l.).iÅ¡ 2011-08-23 kasos iÅ¡laidų orderio Nr. 23 nustatyta, kad juo paskolos grÄ Å¾inimui UAB „Murasta“ pervedė S. A. 40 587,78 Lt (15 b.l.). 2012-03-29 suraÅ¡ytoje Klaipėdos apskrities VMI Operatyvaus patikrinimo pažymoje, vadovaujantis įsiskolinimo, trumpalaikio įsiskolinimo, bendrojo ir greitojo trumpalaikio mokumo koeficientais, absoliutaus mokumo ir grynojo apyvartinio kapitalo kriterijais, daroma iÅ¡vada, kad jau nuo 2009 metų UAB „Murasta“ buvo nemoki. 2010-12-31 jos nepriemoka biudžetui buvo 34 233,77 Lt, 2011-12-31 duomenimis – 118 236,77 Lt.(16-27 b.l.). 2011-07-27 pinigų priėmimo kvitu serija MUR Nr. 1 UAB „Murasta“ pagal teismo įsakymÄ byloje Nr. L2-858-838/2010 sumokėjo A.

M. 22 680,00 Lt (28 b.l.). IÅ¡ prijungtos Å¡ios civilinės bylos medžiagos matyti, kad 2010-03-29 A. M. kreipėsi į Klaipėdos r. apylinkės teismÄ dėl Å¡ios sumos priteisimo, 2010-03-30 ji buvo priteista, iÅ¡duodant teismo įsakymÄ , 2010-04-09 A. M. pateikė teismui raÅ¡tÄ , kad UAB ‚Murasta“ su ja atsiskaitė ir ji praÅ¡o bylÄ nutraukti bei panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones, o 2010-04-13 raÅ¡tu ji nurodė, kad atsiskaityta vis dėl to nebuvo ir praÅ¡o toliau vykdyti teismo įsakymÄ , kuris įsiteisėjo 2010-04-22.

Iš UAB ‚Murasta“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties nustatyta, kad 2009-12-18 S. A. pardavė P. M. 300 bendrovės akcijų, kas sudaro 30 procentų jos akcijų (31-32 b.l.). Iš 2012-06-08 antstolės B.Tamkevičienės patvarkymo vykdomojoje byloje Nr.5K-0005/12/01235 nustatyta, kad UAB ‚Murasta“ vadovas S. A. įmonės turto bei dokumentų bankroto administratoriui neperdavė (86 b.l.). Iš ištuokos liudijimo nustatyta, kad A. M. ir P. M. santuoka nutraukta 2008-09-05 (91 b.l.). Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos CPK 178str. yra numatyta, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, o CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas bÅ«tų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus.Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti visas jos taikymo sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, žalÄ (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę ( Lietuvos Respublikos CK 6.246–6.249 straipsniai).

Tokio pobÅ«džio bylose ieÅ¡kovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktÄ ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį ( Lietuvos Respublikos CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė bÅ«tų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieÅ¡kovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ , siekdamas iÅ¡vengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vombatas“ v.

A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad bendrovės vadovo ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja, vien įmonės vadovo neteisėtos veikos nepakanka jo civilinei atsakomybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Saulėtekis“ v.

I. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-604/2006). Bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, bet ir pagrindas Å¡ioje byloje nagrinėjamus konkrečius bendrovės vadovų veiksmus (neveikimÄ ) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimÄ .IeÅ¡kovo reikalavimas Å¡ioje byloje skaidytinas į dvi dalis – tai reikalavimas priteisti UAB „Murasta“ iÅ¡ atsakovo 40 587,78 Lt, kuriuos jis iÅ¡simokėjo sau kaip paskolos grÄ Å¾inimÄ , ir reikalavimas priteisti iÅ¡ jo 22 680,00 Lt, kuriuos jis UAB „Murasta“ vardu sumokėjo A.

M., neturėdamas tam pagrindo, ir tokiu bÅ«du padarydamas žalÄ ir taip sunkiai besiverčiančiai įmonei.PirmÄ jį reikalavimÄ teismas laiko pagrįstu, o atsakovo atsikirtimus jo atžvilgiu – neįrodytais. Byloje pateikta VMI Operatyvinė pažyma pakankamai pagrindžia tÄ faktÄ , kad 2011 m. vasarÄ UAB „Murasta“ turėjo didelių finansinių sunkumų ir visÄ eilę kitų kreditorių. S. A., bÅ«damas jos vadovas, atsakydamas už bendrovės tikslų įgyvendinimÄ , įstatymuose bei kituose teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose nustatytų pareigų vykdymÄ , t. y. veiklos organizavimÄ , turėjo fiduciarinio pobÅ«džio pareigas juridiniam asmeniui, t. y. turi bÅ«ti lojalus, veikti iÅ¡imtinai jo interesais, rÅ«pestingai, sÄ Å¾iningai, atidžiai, kvalifikuotai, daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, o ar taip buvo elgiamasi nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rÅ«pestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matÄ .

Å ių pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas, kai dėl to atsirado žala (nuostoliai), lemia vadovo atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio nuostatas, t. y. pareigÄ visiÅ¡kai atlyginti padarytÄ Å¾alÄ (CK 6.246-6.249 str., ABÄ® 19 str. 6, 8 d., 37 str. 5, 9, 10 d., atitinkamai byloje taip pat aktualios ABÄ® 2009-12-15 d. redakcijos 37 str. 7, 8, 10, 12 d., CK 2.81 str. 1 d., 2.82 str. 1 d., 2.87 str. 1, 2, 3, 4 d. ir kt.). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „OptimalÅ«s finansai“ v.

G. P., bylos Nr. 3K-7-444/2009; 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje K. J. J. v. J. B., V. K., bylos Nr. 3K-7-266/2006; 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje BAB ,,Barklita“ v. G. B., J. G., bylos Nr. 3K-3-528/2009).Be to, atsakovas turėjo įvertinti ir tai, kad sandorio sudarymas tarp juridinio asmens, kurio vadovas jis buvo , ir jo paties kaip fizinio asmens gali sukelti interesų konfliktÄ , abejones dėl tokio konflikto galimumo, ar dėl tokių sandorių sudarymo apskritai (CK 2.87 str. 3, 4 d.), be to, leidžia spręsti jį buvus nesÄ Å¾iningu, nes pagal CK 6.67 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ preziumuojama, jog nesÄ Å¾iningai veikiama tuo atveju, kai juridinis asmuo sudarė sandorį su fiziniu asmeniu, kuris yra to juridinio asmens vadovas ar valdymo organas.

Taigi, pirmojo reikalavimo atveju teismas konstatuoja, kad byloje surinktais ir iÅ¡tirtais įrodymais nėra pagrįsta, jog S. A. iÅ¡ tikrųjų bÅ«tų paskolinęs UAB „Murasta“ 40 587,78 Lt : nepateikti ne tik įmonės buhalteriniai dokumentai, galintys patvirtinti tokios sumos įplaukimÄ Ä¯ jos biudžetÄ , bet ir pati paskolos sutartis ir/ar duomenys iÅ¡ S. A. sÄ skaitos, t.y., įrodymai, kad paskolos sutartis buvo sudaryta, kuriuos atsakovas turėjo pateikti Å¡ioje byloje, įrodinėdamas savo atsikirtimus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.871 str., paskolos sutartis Å¡iuo atveju turėjo bÅ«ti raÅ¡ytinės formos, jos pagrindu įmonei pervesti pinigai turėjo bÅ«ti tinkamai įforminti buhalterinėje įmonės apskaitoje, todėl jokių tai patvirtinančių raÅ¡ytinių įrodymų nepateikimas sÄ lygoja teismo iÅ¡vadÄ , kad atsakovas nėra įrodęs Å¡ios paskolos sudarymo. Neįrodžius pagrindo iÅ¡simokėti sau skolos grÄ Å¾inimÄ , atsakovo kaip faktinio nemokumo bÅ«klėje esančios įmonės vadovo veiksmai be teisėto pagrindo iÅ¡simokant sau 40 587,78 Lt sumÄ laikytini neteisėtais ir preziumuojama, kad jais įmonei padaryta žala, o atsakovas nevykdė savo kaip vadovo fiduciarinių pareigų juridiniam asmeniui, elgėsi nesÄ Å¾iningai, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas turi bÅ«ti patenkintas.Tos aplinkybės, kad paskolos sutartis galimai buvo sudaryta, tačiau liko tinkamai neįforminta dokumentais, Å¡ių teismo iÅ¡vadų pakeisti negali.

Lietuvos Respublikos norminių aktų reikalavimai, reglamentuojantys sandorių formÄ ir buhalterinės apskaitos vedimÄ , turi bÅ«ti vykdomi, kad bet kurioje situacijoje tiek suinteresuoti asmenys, tiek valstybės institucijos galėtų turėti objektyviÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ informacijÄ apie Å«kio subjektų finansines operacijas ir ja remtis, iÅ¡kilus ginčams. Nesilaikydamas Å¡ių imperatyvių reikalavimų, atsakovas pats prisiėmė rizikÄ dėl galimų nuostolių tuo atveju, jei, kilus ginčui dėl tam tikrų operacijų realumo, apimties bei jo veiksmų teisėtumo, nebus galima leistinais įrodymais nustatyti reikÅ¡mingų faktų (CPK 177 str.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ dėl to yra pasisakęs, formuodamas teismų praktikÄ Å¡iais klausimais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-827/2000; 2003 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2003; kt.), todėl ir Å¡ioje byloje teismas neturi pagrindo kitaip vertinti įrodymų.Antrojo savo reikalavimo ieÅ¡kovas neįrodė ir nepagrindė byloje pateiktais dokumentais.

Nors UAB „Murasta“ buvo faktiÅ¡kai nemoki, ji pagal savo iÅ¡gales turėjo vykdyti atsiskaitymus su kreditoriais, tame tarpe ir A. M.. Nuo 2009-07-01 nebegaliojant 1999-12-02 Lietuvos Respublikos Laikinajam mokėjimų eilės tvarkos įstatymui, kuriame buvo nustatytas privalomas mokėjimų eiliÅ¡kumas, mokėtojui neturint pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, joks galiojantis norminis aktas tokio eiliÅ¡kumo nebereglamentuoja, todėl įmonės vadovui, skirstančiam jos lėšas, iÅ¡lieka tik bendro pobÅ«džio pareiga sÄ Å¾iningai ir rÅ«pestingai tai daryti, siekiant užtikrinti įmonės interesus.

Atsiskaitymas su įmonės kreditore, prisiteisusia skolÄ teisminiu bÅ«du ir turinčia neįvykdytÄ vykdomÄ jį dokumentÄ , kurio pateikimas vykdyti antstoliui galėtų sukelti įmonei dar didesnių nuostolių, negali bÅ«ti laikomas nesÄ Å¾iningu atsakovo elgesiu. Å ioje byloje buvo įrodinėjama, kad A. M., bÅ«dama UAB „Murasta“ akcininko sutuoktinė, buvo susijęs su Å¡ia įmone asmeniniais saitais asmuo, o savo skolÄ jį jau atgavusi 2010-04-09, todėl 2011-07-27 pinigai jai esÄ iÅ¡mokėti pakartotinai, tačiau tai nebuvo įrodyta.

IÅ¡tyrus byloje ir prie jos prijungtoje civilinėje byloje Nr. L2-858-838/2010 pateiktus dokumentus, iÅ¡klausius atsakovo ir trečiojo asmens pasisakymų, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad visa Å¡i įrodymų visuma patvirtina atsakovo veiksmų 2011-07-27 sumokant A. M. 22 680,00 Lt skolÄ , teisėtumÄ . Kreipdamasi į teismÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo, A. M. yra pateikusi įrodymus, kad ji buvo suteikusi UAB „Murasta“ bÅ«tent tokio dydžio paskolÄ , nustatytu laiku jos neatgavo, todėl įstatymų nustatyta tvarka kreipėsi į teismÄ , kurio 2010-03-30 priimtu teismo įsakymu Å¡i suma buvo jai priteista ir UAB ‚Murasta“ jos neginčijo.

Tai, kad 2010-04-09 A. M. nurodė atgavusi Å¡iÄ skolÄ , nėra patvirtinta jokiais leistinais įrodymais, todėl po kelių dienų byloje gautas jos paaiÅ¡kinimas, kad pinigų ji vis dėl to negavo ir nėra pagrindo naikinti teismo įsakymÄ , sutrukdė teismo įsakymo panaikinimÄ ir sÄ lygojo bÅ«tinybę UAB „Murasta“ anksčiau ar vėliau jį įvykdyti. Atsakovo atsikirtimai, kad 2011-07-27 sumokėdamas Å¡iÄ priteistÄ skolÄ geruoju, vengdamas priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo, jis nepadarė įmonei žalos, o prieÅ¡ingai – elgėsi teisėtai, nėra nuginčyti ieÅ¡kovo, kadangi nei galiojančios Lietuvos Respublikos teisės normos, nei fiduciarinio pobÅ«džio pareigų juridiniam asmeniui vykdymas nedaro neteisėtu įsiteisėjusių ir vykdytinų teismo sprendimų vykdymo, kas Å¡iuo atveju ir buvo padaryta.

Todėl šioje dalyje ieškovo reikalavimas atmetamas kaip nepagrįstas.Vadovaujantis LR CPK 92,93,98 straipsniais, bylinėjimosi išlaidos ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš ieškovo ir atsakovo proporcingai jų patenkintų ir atmestų reikalavimų dalims.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260str., teismas n u s p r e n d ž i a: ieškinį tenkinti iš dalies.Iš atsakovo S. A., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 40 587,78 Lt ( keturiasdešimt tūkstančių penkis šimtus aštuoniasdešimt septynis Lt 87 cnt) žalos atlyginimo ieškovei BUAB „Murasta“, įm.k. 301727564.Iš atsakovo S. A. priteisti 22,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                         Jurgita Grigonienė