2fc03949-7737-45da-81ef-692b356b04dc · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-784-243/2017Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00248-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3(S) K L A I P Ė D O S A P Y G A R D O S A D M I N I S T R A C I N I S T E I S M A S S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 8 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Vida Stonkuvienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Živilei Račkauskienei, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

P. (A. P.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl 20 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas A. P. skunde nurodo, jog atskirais laikotarpiais nuo 2016 m. vasario 4 d. iki 2016 m. gruodžio 19 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Klaipėdos apskrities VPK) areÅ¡tinėje atliko areÅ¡to bausmę sÄ lygomis, prilygstančiomis kankinimui. PareiÅ¡kėjas nurodo, jog areÅ¡tinėje jam nebuvo užtikrintas gydymas, nesuteikta medicininė pagalba, į praÅ¡ymus vežti į gydymo įstaigÄ nereaguota, taip pat negavo atsakymo į raÅ¡ytus praÅ¡ymus dėl pokalbio su areÅ¡tinės virÅ¡ininku.

Nurodo, jog suėmimo metu buvo lūžęs rieÅ¡as, jį nuolat skaudėjo, reikėjo pakartotinai atlikti rentgeno tyrimÄ , tačiau į ligoninę jis nebuvo nuvežtas, tik gavo vaistų nuo skausmo. Teigia, jog dėl netinkamo gydymo rieÅ¡as sugijo kreivai, iki Å¡iol negali jo normaliai valdyti. Taip pat nurodo, jog serga epilepsija ir yra užsikrėtęs ŽIV, jam reikalingi vaistai, kurių areÅ¡tinėje negavo ir pas gydytojÄ nuvežtas nebuvo. Prašė ir psichologinės pagalbos, nes nuo nežmoniÅ¡ko pareigÅ«nų elgesio su juo prasidėjo depresija, taip pat jį stipriai paveikė ir tai, kad nakčiai į kameras buvo uždaromi neblaivÅ«s asmenys.

Nurodo, jog kamerose nebuvo pagalbos iÅ¡kvietimo mygtukų, todėl pusę valandos turėdavo daužyti duris, kad prisikviestų pareigÅ«nÄ . DuÅ¡uose nebuvo lentynėlės pasidėti muilui, Å¡ampÅ«nui, daiktams; viskÄ dėdavo ant žemės, todėl galėjo užsikrėsti ligomis ir grybeliu. Nurodo, jog dėl tokių sÄ lygų patyrė 7000,00 Eur neturtinę žalÄ . Taip pat teigia, kad buvo laikomas perpildytose kamerose, visas areÅ¡to atlikimo laikas buvo nuolatinė kančia, negalėjo normaliai judėti, sportuoti kameroje, kildavo įtampa su kitais laikomais asmenimis, turėdavo valgyti atÅ¡alusį maistÄ , nes prie stalo neužtekdavo vietų, be to, nepakakdavo Å¡viesos, ventiliacijos ir Å¡ilumos, suimtieji neturėjo režimo, judėjimo laisvės, nebuvo sudarytos sÄ lygos užsiimti leidžiama veikla, o naudojantis tualetu nebuvo užtikrintas privatumas.

Pripažįsta, kad Å¡iuo metu sanitariniai mazgai jau yra įrengti tinkamai, taip pat įrengti iÅ¡kvietimo mygtukai. PareiÅ¡kėjo teigimu, patyrė fizinius skausmus, iÅ¡gyvenimus, sukrėtimus, įtampÄ , tapo konfliktiÅ¡kas, grubus, užsidaręs, jautėsi lyg bÅ«tų lėtai ir skausmingai žudomas, nukentėjo jo orumas ir reputacija. Teigia, kad neužtikrinta jo teisė į tinkamÄ , saugiÄ gyvenamÄ jÄ aplinkÄ . Patirtus iÅ¡gyvenimus vertina 5 000 Eur ir 8 000 Eur, iÅ¡ viso 20 000 Eur (b. l. 4-7, 120-121).Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimu su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o atmesti jį kaip nepagrįstÄ .

Argumentuoja, jog nėra teisinio pagrindo konstatuoti neteisėtus veiksmus, nes pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygos atitiko teisės aktų reikalavimus, pareiÅ¡kėjui visais atvejais buvo užtikrinta minimalaus 5 kv. m. ploto areÅ¡tinėje norma, suteikta kvalifikuota medicinos pagalba. Nurodo, jog iÅ¡ pareiÅ¡kėjo nebuvo gauta skundų jo laikymo areÅ¡tinėje metu, jis nesikreipė dėl reikalingo tęstinio gydymo ar gydytojo konsultacijos. Nurodo, jog areÅ¡tinė atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, sanitariniai mazgai nuo gyvenamosios patalpos atitverti 120 cm aukščio atitvarais, todėl kiti esantys kameroje asmenys neturi galimybės matyti asmens, besinaudojančio tualetu, ir užtikrinamas kiekvieno asmens orumas.

Pažymi, jog visose areÅ¡tinės patalpose yra natÅ«ralus apÅ¡vietimas, galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas per varstomus langus, įrengta mechaninė ventiliacija, laikomiems asmenims kartÄ per savaitę sudaryta galimybė nusiprausti duÅ¡e, persirengimo zonoje yra kabliukai rÅ«bams, kiekvienÄ dienÄ užtikrinama asmenų teisė pasivaikščioti kiemelyje, nuolat atliekama aplinkos kenksmingumo kontrolė, visiems laikomiems asmenims įrengtos lovos. Nurodo, jog pagalbos mygtukų įrengimo areÅ¡tinėse teisės aktai nenumato taip pat nenumatyta, kad laikomiems asmenims turi bÅ«ti taikomos socialinės reabilitacijos programos, sudarytos sÄ lygos dirbti, lankyti renginius ir pan. (b. l. 71-74).

Teismas k o n s t a t u o j a : nagrinėjamos bylos dalykas – pareiÅ¡kėjo A. P. reikalavimo priteisti 20 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, pagrįstumo nustatymas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje teisės normoje įtvirtinta vieÅ¡oji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet vieÅ¡asis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus.

Vienas jų yra tai, kad Å¡io delikto padarymas suponuoja griežtÄ civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje numatytai vieÅ¡ajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina). Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo:

1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444–619/2008; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013, kt.).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, pareiÅ¡kėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; kt.). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi bÅ«ti neteisėti – prieÅ¡tarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigÄ ir ar objektyviai jÄ Ä¯vykdė. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali bÅ«ti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog neteisėtumas, kaip vieÅ¡osios atsakomybės kilimo sÄ lyga, galėtų pasireikÅ¡ti tik tada, kai bÅ«tų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012; kt.).

Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl vieÅ¡osios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad vieÅ¡osios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi bÅ«ti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad vieÅ¡oji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu bÅ«du, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl Å¡ios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Teismas spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad asmenys, kuriems ribojama (atimta) laisvė, turi specifinį teisinį statusÄ , todėl jų asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neiÅ¡vengiamas (2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013; 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013 ir kt.; mutatis mutandis dėl suimtojo teisinio statuso žr. 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013).

Apibrėždamas laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų statusÄ , Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas akcentuoja Europos Žmogaus Teisių Teismo iÅ¡skiriamus nuteistųjų teisinės padėties ypatumus. Administracinėje byloje Nr. A822-1114/2013 teisėjų kolegija nurodė, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ Ä¯kalinimo įstaigose, atsižvelgiant į Å¡ių įstaigų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Hirst prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiÅ¡kimo Nr. 74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 4451/70).

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1967 m. liepos 11 d. sprendimas byloje K.H.C. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ asmens įprastam gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Dickinson prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, Nr. 44362/04) (2013 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1114/2013).PareiÅ¡kėjas, jo teigimu, patirtÄ neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, jog jo laikymo Klaipėdos apskrities VPK areÅ¡tinėje metu jam nebuvo užtikrinti minimalaus ploto ir higienos normų reikalavimai, nesuteiktas tinkamas gydymas ir padaryti kiti nepatogumai.Nagrinėjamu atveju nustatant areÅ¡tinėje laikomam asmeniui tenkantį minimalų plotÄ vadovaujamasi Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 80 punktu, kuriame nustatyta, kad asmeniui turi tekti ne mažiau nei 5 kv. m. (sanitarinio mazgo plotas į bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ neįskaičiuojamas).

Ä® policijos areÅ¡tines uždaryti asmenys turi bÅ«ti laikomi tokiomis sÄ lygomis, kurios užtikrintų jiems saugiÄ aplinkÄ ; turi bÅ«ti užtikrinamos asmenų teisės ir teisėti interesai; su asmenimis, laikomais policijos areÅ¡tinėse, turi bÅ«ti elgiamasi taip, kad bÅ«tų iÅ¡saugota jų sveikata ir savigarba (Taisyklių 6 punktas). Higienos reikalavimus reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN134:2015.IÅ¡ Klaipėdos apskrities VPK VieÅ¡osios tvarkos tarnybos areÅ¡tinės virÅ¡ininko 2017 m. kovo 15 d. tarnybinio praneÅ¡imo Nr. 30-PR2-5341 duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas areÅ¡tinėje laikytas nuo 2016 m. vasario 4 d. iki 2016 m. vasario 19 d., nuo 2016 m. vasario 22 d. iki 2016 m. kovo 8 d., nuo 2016 m. rugpjūčio 16 d. iki 2016 m. gruodžio 12 d.

PareiÅ¡kėjo laikymo areÅ¡tinėje laikotarpiu jo atžvilgiu nebuvo pažeistas minimalaus 5 kv. m. ploto reikalavimas (įvertinus kameroje esančio sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ ) (b. l. 75-76). Teismas neturi pagrindo netikėti pareigÅ«no tarnybinio praneÅ¡imo duomenimis. Teismo vertinimu, tai, jog pareiÅ¡kėjui apribota laisvė ir judėjimo galimybės yra bÅ«tinos bausmės atlikimo sÄ lygos. PareiÅ¡kėjas, ne kartÄ padaręs nusikalstamas veikas, negali tikėtis, kad jo atžvilgiu bus taikomos kitokios, iÅ¡skirtinės sÄ lygos sulaikymo metu, bausmės atlikimo metu.

IÅ¡ Klaipėdos apskrities VPK VieÅ¡osios tvarkos tarnybos areÅ¡tinės virÅ¡ininko 2017 m. kovo 15 d. tarnybinio praneÅ¡imo Nr. 30-PR2-5341 duomenų matyti, jog kiekvienoje kameroje yra lovos, stalas, suolai arba taburetės, spintelės, prie sienų pritvirtintos pakabos drabužiams, lentynėlės, veidrodis (b. l. 75-76). PareiÅ¡kėjo teigimu, dėl kamerų perpildymo visi laikomi asmenys vienu netilpdavo susėsti prie stalo, todėl tekdavo valgyti atÅ¡alusį maistÄ . PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl perpildytų kamerų nepasitvirtino.

PareiÅ¡kėjas nenurodo, kodėl negalėjo valgyti karÅ¡to maisto nelaukdamas, kol jis atÅ¡als, sėdėdamas ne bÅ«tinai prie stalo, o, pavyzdžiui, ant lovos. Teismo vertinimu, Å¡iuo aspektu, net jeigu pareiÅ¡kėjas ir patyrė kokių nors nepatogumų valgydamas atÅ¡alusį maistÄ , jie buvo itin menkaverčiai ir nežymÅ«s, didžiÄ ja dalimi priklausę nuo paties pareiÅ¡kėjo pasirinkimo laukti, kol maistas atÅ¡als. PareiÅ¡kėjui teigiant jog areÅ¡tinėje nebuvo suteiktas gydymas, iÅ¡ bylos duomenų matyti, jog pareiÅ¡kėjas ne kartÄ kreipėsi į areÅ¡tinės medicinos darbuotojÄ , ir atsižvelgiant į jo nusiskundimus, jam suteikta pagalba, duota vaistų (b. l. 77-84).

PareiÅ¡kėjas nei karto nesikreipė dėl jo skunde nurodytų ligų – epilepsijos ir ŽIV. IÅ¡ asmens medicininės kortelės iÅ¡rašų matyti, jog vaistai duoti pareiÅ¡kėjui pagal poreikį, objektyviai įvertinus jo bÅ«klę, ne visais atvejais buvo bÅ«tina jam skirti medikamentus, todėl konstatuotina, jog medicininė pagalba pareiÅ¡kėjui buvo suteikta tinkamai ir laiku. ReikalavimÄ dėl neturtinės žalos, galimai atsiradusios dėl netinkamo gydymo atlyginimo pareiÅ¡kėjas turėtų reikÅ¡ti Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nustatyta tvarka.PareiÅ¡kėjas dėsto objektyviais duomenimis nepagrįstus teiginius, jog nesant duÅ¡e lentynėlės muilui ir daiktams pasidėti, juos dėdavęs ant žemės ir dėl to galėjęs užsikrėsti įvairiomis ligomis, grybeliu.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų ir pats pareiÅ¡kėjas nenurodo, kad dėl to, jog duÅ¡e nebuvo lentynėlės daiktams, jis užsikrėtė ir susirgo. PareiÅ¡kėjo hipotetiniai teiginiai, jog baiminosi, kad dėl nehigieniÅ¡kų sÄ lygų galėjo užsikrėsti, nėra pakankami konstatuoti jo saugos ir sveikatos neužtikrinimÄ areÅ¡tinėje. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ bylos duomenų matyti, jog areÅ¡tinėje nuolat periodiÅ¡kai atliekamas aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimas tiek kamerose, tiek bendro naudojimo patalpose, taip pat ir duÅ¡uose, vykdoma dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija (b. l. 85-100).

IÅ¡ Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2016 m. balandžio 11 d. patikrinimo akto Nr. PA.3-8(18.4.1.3.12) taip pat matyti, jog duÅ¡o patalpos įrengtos tinkamai, kiekviename duÅ¡e yra po keturis duÅ¡o ragelius, unitazÄ , praustuvę. Persirengimo zona su kabliukais virÅ¡utiniams drabužiams yra duÅ¡o patalpoje; duÅ¡inėje įrengtas grindinis Å¡ildymas; dušų patalpos, įrenginiai patikrinimo metu buvo Å¡varÅ«s, karÅ¡tas ir Å¡altas vanduo tiekiamas centralizuotai iÅ¡ miesto tinklų.

Patikrinimo metu vandens ir patalpų temperatÅ«ra atitiko reikalavimus (b. l. 104-105). Pažymėtina, jog nei Taisyklėse, nei HN134:2015 nenumatyta, kad duÅ¡e bÅ«tų lentynėle. Nors patikrinimas atliktas tuo metu, kai pareiÅ¡kėjas areÅ¡tinėje nebuvo laikytas, tačiau duÅ¡o įrengimo sÄ lygos tuo metu, kai buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, ir tuo metu, kai buvo atliktas patikrinimas, negalėjo iÅ¡ esmės skirtis. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti buvus nehigieniÅ¡kas ar netinkamas sÄ lygas duÅ¡e.PareiÅ¡kėjo teiginius, jog kamerose trÅ«ko Å¡viesos, Å¡ilumos, ventiliacijos, paneigia Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2016 m. spalio 11 d. patikrinimo akto Nr. PA.3-457(18.4.1.3.12) duomenys, iÅ¡ kurių matyti, jog visose areÅ¡tinės gyvenamosiose patalpose yra natÅ«ralus apÅ¡vietimas, galimybė vėdinti kameras per langus, taip pat įrengta mechaninė ventiliacija (b. l. 106-107).

Šildymas į areštinę tiekiamas centralizuotai iš miesto tinklų, o iš Areštinės patalpų pridavimo eksploatacijai 2015 m. gruodžio 22 d. akto Nr. 30-IL-16783 matyti, jog areštinės patalpos atitinka Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 380 patvirtintus Saugos ir eksploatavimo reikalavimus (b. l. 101). Pareiškėjui teigiant, jog areštinės kamerose neįrengti pagalbos iškvietimo mygtukai, pažymėtina, jog skirtingai nei laisvės atėmimo vietose, teritorinių policijos įstaigų areštinėse pareigūnų iškvietimo sistema pagal teisės aktus neturi būti įrengiama, todėl nagrinėjamu atveju areštinėje, kurioje laikinai buvo laikomas pareiškėjas, nesant pareigūnų iškvietimo mygtuko, teisės aktai pažeisti nebuvo.

Teisės aktuose taip pat nėra reikalavimo užimti areÅ¡tinėse laikomus asmenis veikla, sudaryti jiems sÄ lygas dalyvauti socialinės reabilitacijos ir pan. programose, teikti psichologines konsultacijas, todėl Å¡iuo požiÅ«riu taip pat nėra teisinio pagrindo konstatuoti pažeidimÄ .PareiÅ¡kėjui teigiant, jog trÅ«ko privatumo naudojantis tualetu, pagal Taisyklių 7.13 punktÄ policijos areÅ¡tinėje laikomi asmenys turi teisę naudotis tualetu, kuris turi bÅ«ti įrengtas taip, kad nebÅ«tų žeminama žmogaus garbė ir orumas.

Pagal iki 2015 m. lapkričio 1 d. galiojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. V-820 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN37:2009 „Policijos areÅ¡tinės. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 20 punktÄ policijos areÅ¡tinės kameroje turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi bÅ«ti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara. Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusi higienos norma nereglamentuoja sanitarinių mazgų įrengimo reikalavimų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuota, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi turėti galimybę naudotis privatumÄ užtikrinančiais ir higieniÅ¡kais sanitariniais įrenginiais, o reikalavimų, susijusių su sanitariniais įrenginiais, nesilaikymas gali bÅ«ti vienas iÅ¡ veiksnių, nulemiančių Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio, draudžiančio asmenį laikyti žeminančiomis žmogaus orumÄ sÄ lygomis, pažeidimÄ (sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013; nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1840/2013, sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2277-520/2015; nutartis administracinėje byloje Nr. A-2085-662/2015, nutartis administracinėje byloje Nr. A-2473-520/2015).

Europos Žmogaus Teisių Teismas akcentuoja, jog asmuo turi teisę į privatumÄ ne tik nuo kitų kalinamų asmenų, bet ir nuo pareigÅ«nų. Pavyzdžiui, Glotov byloje konstatuota, kad žema (1,2 m) aukščio sienele atskirtas tualetas neatitinka Konvencijos 3 straipsnio reikalavimų ir nebuvo sudarytos sÄ lygos privatumui, nes Å¡i vieta visada buvo matoma tiek kartu kalinčių nuteistųjų, tiek pareigÅ«nų (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Glotov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05, 29 paragrafas; taip pat žr. 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje Aleksandr Makarov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 15217/07, 97 paragrafÄ ; 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30983/02, 94 paragrafÄ , ir 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje Kalashnikov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 47095/99, 99 paragrafÄ , ECHR 2002-VI).

Nagrinėjamu atveju sanitariniai mazgai kamerose nuo gyvenamosios paskirties ploto atskirti pertvaromis, tačiau turi bÅ«ti įvertinama, ar pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę privačiai pasinaudoti tualetu, t. y. ar buvo tinkamai užtikrinta Taisyklių 7.13 punkte įtvirtinta pareiÅ¡kėjo teisė naudotis tualetu, kuris turi bÅ«ti įrengtas taip, kad nebÅ«tų žeminama žmogaus garbė ir orumas. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog sanitarinio mazgo erdvė nėra visiÅ¡kai atitverta nuo likusio kameros ploto, tačiau visiÅ¡kas privatumas atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo teisinį statusÄ nėra įmanomas dėl objektyvių priežasčių ir absoliutaus privatumo laisvės atėmimo ar areÅ¡to bausmės atlikimo vietoje pareiÅ¡kėjas negali tikėtis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-616-146/2016).

Tačiau teismo vertinimu, atsakovas nepateikė duomenų ir įrodymų, iš kurių būtų galima neginčytinai spręsti, kad buvo užtikrinta pareiškėjo teisė privačiai pasinaudoti tualetu, kad jis, naudodamasis tualetu, nepatyrė diskomforto. Atsižvelgiant į tai, jog visos abejonės turi būti vertinamos pareiškėjo naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-322-858/2015, 2015 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2473-520/2015) ir pareiškėjui teigiant, jog naudojantis tualetu galimai buvo ribojamas jo orumas, konstatuojama, kad byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina, jog tualetai kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas įrengti taip, kad pareiškėjas galėjo privačiai pasinaudoti juo ir nepatirti nepatogumų.

Tačiau pažymėtina, jog iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad Klaipėdos apskrities VPK 2016 m. spalio 20 d. darbų pirkimo-pardavimo sutartimi užsakė areÅ¡tinės patalpų perdarymo (sanitarinių mazgų sienelių paaukÅ¡tinimo, varstomų durų įrengimo) darbus, kurie turėjo bÅ«ti baigti iki 2016 m. gruodžio 9 d. (b. l. 56-61). IÅ¡ paties pareiÅ¡kėjo pateikto atsiliepimo į atsakovės atstovo atsiliepimÄ matyti, jog Å¡iuo metu sanitariniai mazgai, pareiÅ¡kėjo teigimu, jau yra įrengti tinkamai (b. l. 121).CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo bÅ«do (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡as nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi bÅ«ti priteisiama materiali kompensacija (2013 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013).

Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimÄ byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98; 2006 m. spalio 10 d. sprendimÄ byloje L. L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Darytina iÅ¡vada, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das.

Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99). AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Europos Žmogaus Teisių Teismas neformuoja bendrų, iÅ¡samių atlygintinų sumų kriterijų ir nenustato fiksuoto žalos atlyginimo dydžio, kuriais turėtų vadovautis bendrai visų valstybių nacionaliniai teismai, pirminė žalos įvertinimo teisė yra paliekama nacionaliniams teismams.Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ , CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sÄ raÅ¡as: žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikÅ¡mę bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

Neturtinės žalos prigimtis apsprendžia ribotas galimybes jos dydį apskaičiuoti itin tiksliai, grÄ Å¾inti nukentėjusįjį į buvusiÄ padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentÄ . Neturtinės žalos dydį teismas nustato atsižvelgdamas į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingus kriterijus, taip pat į kitus kriterijus, kuriuos teismas pripažįsta svarbiais. Vertindami asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis, patirtÄ neturtinę žalÄ , teismai atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiÅ¡kėjas;

į aplinkybes, ar atsakovas sÄ moningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiÅ¡kėjui; į bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 nuo 2008 m. sausio 1 d. patvirtinta 800 Lt, 2012 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 718 – 850 Lt, 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543 – 1 000 Lt, o 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 972 – 1 035 Lt nuo 2014 m. spalio 1 d. ir 300 Eur nuo 2015 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga); pragyvenimo lygį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-04-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015) ir į teismų analogiÅ¡kose savo pobÅ«džiu bylose priteistų lėšų neturtinei žalai atlyginti dydžius, nes tik taip gali bÅ«ti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principai.Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, įvertinus pareiÅ¡kėjo galimai patirtus nepatogumus naudojantis kameroje įrengtu tualetu, pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės pažeidimo nepertraukiamÄ ilgÄ trukmę ( administracinių nuobaudų areÅ¡tų atlikimas), teismo prerogatyvÄ Ä¯vertinti neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, tai, kad nėra duomenų, jog tokiu bÅ«du atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeisti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, nenustačius kitų pažeidimų, atsižvelgiant į tai, jog Klaipėdos apskrities VPK ėmėsi veiksmų pažeidimui paÅ¡alinti bei į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo pinigais vidurkį, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju įvertinus pareiÅ¡kėjo galimai patirtus nepatogumus dėl negalėjimo privačiai pasinaudoti tualetu, tačiau jų neindividualizuojant, nesant teisinio pagrindo konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ , teisingas ir proporcingas pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydis nagrinėjamu atveju yra 100 Eur.

Pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 5 punktu. Pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteistinas 100,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Skundas kitoje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-88 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : patenkinti iš dalies pareiškėjo A.

P. (A. P.) skundÄ , priteisti pareiÅ¡kėjui A. P. (A. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 100,00 Eur (vienas Å¡imtas eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atmesti kitoje dalyje skundÄ .Sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja                                                                                                                Vida Stonkuvienė