2fbfd0ca-2a35-4d01-9f7f-acb8e0bb0839 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?CivCivilinė byla Nr. e2-1243-931/2021 (S) Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19293-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.8; 2.6.10.2.4.2; 3.2.6.1 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 20 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Stankevičienė, sekretoriaujant Linai KeleviÅ¡ienei, dalyvaujant ieÅ¡kovo A. N. atstovei advokatei Olgai Siominai, atsakovų atstovui advokatui Nerijui Stukui, trečiajam asmeniui E. S., trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Delfi“ atstovui advokatui Andžej Čaikovski, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

N. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams P. J. ir E. J. dėl garbės ir orumo bei neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys byloje nepareiÅ¡kę savarnakiÅ¡kų reikalavimų – E. S. ir uždaroji akcinė bendrovė „Delfi“. Teismas n u s t a t ė: ieÅ¡kovas A. N. kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu atsakovams P. J. ir E. J. (buvusi E. L.), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo P. J. ieÅ¡kovo naudai 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, iÅ¡ atsakovės E. J. ieÅ¡kovo naudai 500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir priteisti iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovo naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) UAB „Delfi“ (toliau – Delfi) valdomame interneto naujienų portale delfi.lt buvo publikuotas žurnalisto E. S. straipsnis pa-vadinimu „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Straipsnis). Atsakovai tyčia, vieÅ¡ai paskelbė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ieÅ¡kovÄ , t. y.

1) ieškovas dalyvavo organizuotoje grupėje (buvo vienas iš bendrininkų), kuri įtariama padarius sunkias nusikalstamas veikas, tokiu būdu nuslėpusi ne mažiau kaip (duomenys neskelbtini) pajamų;

2) ieškovas turėjo artimus santykius su P. J. buvusia sutuoktine;

3) ieÅ¡kovas nuolat inicijuodavo nepagrįstas bylas prieÅ¡ atsakovus ir jų vadovaujamas įmones, piktnaudžiaudamas procesu. IeÅ¡kovui nėra ir niekada nebuvo pareikÅ¡ti jokie įtarimai ne tik dėl pinigų plovimo, bet ir dėl jokios kitos nusikalstamos veikos padarymo. Melagingi kaltinimai padarius nusikaltimÄ neabejotinai žemina ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ , žlugdo visuomenės pasitikėjimÄ juo tiek kaip verslininku, tiek ir kaip visuomenės nariu. Straipsnyje atsakovės E. J. teiginiai, kad ieÅ¡kovas, neva, buvo pareiÅ¡kęs daugybę niekuo nepagrįstų („iÅ¡ oro“) ieÅ¡kinių, pareikÅ¡tų vien tik tikslu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, žemina ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ , nes sudaro įspÅ«dį, kad ieÅ¡kovas piktnaudžiauja teise į teisminę gynybÄ , sÄ moningai siekdamas pakenkti atsakovams ar sužlugdyti jų valdomas įmones.

P. J. melagingi teiginiai apie ieÅ¡kovo artimus ryÅ¡ius su buvusia jo sutuoktine žemina ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ , nes sudaro įspÅ«dį, kad jis pasinaudojo buvusia P. J. sutuoktine informacijai gauti, sužlugdė jų santuokinį gyvenimÄ , taip pat yra neiÅ¡tikimas savo sutuoktinei. Pati visuomenės informavimo priemonė, iÅ¡spausdindama informacijos paneigimÄ , iÅ¡ esmės pripažino, kad joje vieÅ¡ai paskleista informacija apie ieÅ¡kovÄ neatitinka tikrovės. Straipsniu atsakovai siekė ne informuoti visuomenę apie ieÅ¡kovo veiklÄ , bet tik pakenkti ieÅ¡kovui ir jo valdomoms įmonėms, sumenkinti ieÅ¡kovo gerÄ vardÄ , visuomenės, verslo partnerių ir klientų pasitikėjimÄ ieÅ¡kovu, galbÅ«t atkerÅ¡yti už nesėkmingai atsakovams pasibaigusius teisminius procesus.

Todėl net ir tuo atveju, jei teismas laikytų, kad atsakovai Straipsnyje teikia savo nuomonę, tokia nuomonė, kaip akivaizdžiai peržengianti leistinos kritikos ribas, turėtų bÅ«ti pripažinta žeminančia ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ . Nurodytu atveju atsakovams Straipsnyje konkrečiai nurodant ieÅ¡kovo vardÄ ir pavardę, nekyla abejonių, kad duomenys paskleisti bÅ«tent apie ieÅ¡kovÄ . IeÅ¡kovas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas niekada nebuvo „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, Å¡ios įmonės akcininkė buvo ieÅ¡kovo sutuoktinė.

Tikrovės neatitinkantys teiginiai padarius sunkius nusikaltimus žemina ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ , žlugdo visuomenės pasitikėjimÄ juo tiek kaip verslininku, tiek ir kaip visuomenės nariu. Atsakovės E. J. teiginiai apie ieÅ¡kovo, neva, nepagrįstai inicijuotus teisminius procesus ir jos asmeninėms lėšoms pritaikytus areÅ¡tus taip pat neatitinka tikrovės ir žemina ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ . Pirma, nors laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) metų tarp ieÅ¡kovo, atsakovų ir jų valdomų įmonių vyko daug teisminių procesų, tačiau teiginys, jog ieÅ¡kovas bÅ«tų inicijavęs (duomenys neskelbtini) bylÄ prieÅ¡ atsakovus akivaizdžiai neatitinka tikrovės. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ savo vardu tik vienÄ kartÄ , pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį P. J. valdomai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ (dabartinis pavadiniams – UAB „(duomenys neskelbtini)“).

Jo valdoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pareiÅ¡kusi atsakovams ir jų valdomoms įmonėms vos keletÄ ieÅ¡-kinių, apie kuriuos nurodoma toliau. PrieÅ¡ingai, didesnę dalį teisminių bylų iniciavo bÅ«tent atsakovai ir jų valdomos įmonės, o ieÅ¡kovas ir jo valdomos įmonės buvo priverstos gintis nuo jiems teismuose pareikÅ¡tų reikalavimų. P. J. teiginiai, kad A. N. turėjo artimus santykius su P. J. sutuoktine, neatitinka tikrovės. Tokie teiginiai sudaro įspÅ«dį, neva, ieÅ¡kovas pasinaudojo buvusia P. J. sutuoktine informacijai gauti, sužlugdė jų santuokinį gyvenimÄ , taip pat yra neiÅ¡tikimas savo sutuoktinei.

IeÅ¡kovas yra vedęs, nuo (duomenys neskelbtini) gyvena santuokoje su Ž. Å .-N., su kuria yra susilaukė trijų vaikų. IeÅ¡kovas visuomet buvo pavyzdingas ir Å¡eimai iÅ¡tikimas vyras. P. J. teiginys, kad ieÅ¡kovas turėjo artimus santykius su P. J. sutuoktine, neatitinka tikrovės, nes P. J. ir jo buvusios sutuoktinės santuokos metu ieÅ¡kovas nepalaikė ne tik artimų, bet apskritai jokių santykių su P. J. sutuoktine (jie nebendravo jokiais klausimais). Tik vykstant santuokos nutraukimo procesui ieÅ¡kovas, atstovaujamas advokato, įstojo į bylÄ kaip besiskiriančių sutuoktinių kreditorius.

Be Å¡io formalaus bendravimo per atstovÄ teisme jokių kitų santykių su buvusia P. J. sutuoktine ieÅ¡kovas nepalaikė ir Å¡iuo metu nepalaiko. Sutuoktinių neiÅ¡tikimybė visuomenėje yra vertinama kaip neigiamas ir moraliÅ¡kai smerktinas elgesio modelis. Teisiniu požiÅ«riu, neiÅ¡tikimybės faktas yra pagrindas preziumuoti, kad santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės (Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalis). P. J. buvo žinoma ir suprantama, kad Straipsnyje pateikti jo teiginiai apie ieÅ¡kovo ir jo buvusios sutuoktinės artimus ryÅ¡ius neatitinka tikrovės, žemina ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ .

Straipsnyje taip pat pateikiamos asmeninio atsakovų gyvenimo detalės, teigiant, kad Å¡iuo metu jie gyvena kartu (t. y. kad yra pora). Akivaizdu, kad P. J. jo santuokos iÅ¡irimo priežastys žinomos ir suprantamos, o vieÅ¡i teiginiai dėl buvusios sutuoktinės neiÅ¡tikimybės su ieÅ¡kovu yra neatitinkantys tikrovės ir nepagrįsti. Po Straipsnio publikavimo delfi.lt portale ieÅ¡kovo sutuoktinė Ž. Å .-N. 2020 m. vasario 11 d. iÅ¡ nežinomo asmens kurio el. paÅ¡to adresas (duomenys neskelbtini), gavo el. laiÅ¡kÄ tema „trumpai apie jÅ«sų vyrÄ â€œ.

Siųstame laiÅ¡ke teigiama apie tariamÄ sutuoktinio neiÅ¡tikimybę („romanÄ â€œ). Po Straipsnyje nurodytų tikrovės neatitinkančių teiginių paskleidimo, ieÅ¡kovui tenka nuolat patirti atsiradusį aplinkinių nepasitikėjimÄ bei įtarumÄ : ieÅ¡kovas yra klausinėjamas kolegų, artimųjų, kaimynų, pažįstamų, dėl to ieÅ¡kovas turi nuolat teisintis ir aiÅ¡kintis, kad buvo paskleista melaginga, tikrovės neatitinkanti informacija. IeÅ¡kovas, nors ir nėra vieÅ¡as asmuo, tačiau jo reputacija yra reikÅ¡-minga (duomenys neskelbtini) verslu užimančioje bendruomenėje.

IÅ¡ pateikto antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, jog Straipsnį komentuojantys asmenys identifikuoja ieÅ¡kovÄ ir susieja jį su Straipsnyje nurodoma informacija. IeÅ¡kovui iki Å¡iol tenka verslo partneriams ir artimiems, pažįstamiems teisintis dėl Straipsnyje nurodomų melagingų teiginių, t. y. tiek dėl Å¡meižimo dalyvavus darant nusikalstamas veikas, tiek dėl neiÅ¡tikimybės Å¡eimoje. Straipsnio iÅ¡publikavimas ir anoniminio laiÅ¡ko gavimas sukėlė įtampÄ ieÅ¡kovo Å¡eimoje, nes pastarajam teko teisintis prieÅ¡ savo sutuoktinę (jo vaikų motinÄ ), kad Straipsnyje pateikti teiginiai neatitinka tikrovės, o siunčiami el. laiÅ¡kai yra dar viena provokacija.

Tiek ieÅ¡kovui, tiek jo sutuoktinei, teko teisintis prieÅ¡ artimuosius ir pažįstamus dėl melagingų teiginių apie neiÅ¡tikimybę, jausti nepatogumo, gėdos jausmÄ . P. J. teiginiai apie neiÅ¡tikimybę sukėlė ieÅ¡kovui neigiamus iÅ¡gyvenimus dėl įtampos Å¡eimoje, aplinkinių susidomėjimo, dėl to iÅ¡ esmės pablogėjo jo reputacija, socialiniai ryÅ¡iai. Dėl interneto tinklalapyje Delfi paskelbtos tikrovės neatitinkančios ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ Å¾eminančios informacijos paskelbimo ieÅ¡kovas patyrė pažeminimÄ , buvo pakirstas pasitikėjimas juo kaip asmeniu ir kaip sÄ Å¾iningu verslininku, dėl to iÅ¡ esmės pablogėjo jo reputacija, socialiniai ryÅ¡iai, padaryta žala jo reputacijai.

Dėl garbės ir orumo bei dalykinės reputacijos pažeidimo ieÅ¡kovas patyrė neturtinę žalÄ . Atsakovas turi bÅ«ti įpareigotas jÄ atlyginti. Atsakovų neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė tikrovės neatitinkančių duomenų, žeminančių ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ paskleidimu, t. y. pažeidus CK 1.114 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ pareigÄ nekenkti asmens garbei ir orumui. Dėl atsakovų veiksmų vieÅ¡ai paskelbiant tikrovės neatitinkančius ir ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ Å¾eminančius duomenis pastarasis patyrė neturtinę žalÄ â€“ jis iÅ¡gyveno ir dabar iÅ¡gyvena dėl paskelbtos tikrovės neatitinkančios informacijos, dėl vieÅ¡o užgaulaus pažeminimo, pablogėjo jo Å¡eimos ir jo gyvenimo kokybė, dėl to iÅ¡ esmės pablogėjo ieÅ¡kovo reputacija, socialiniai ryÅ¡iai.

Nėra abejonių, kad informacija apie tai, jog kitas asmuo padarė nusikaltimÄ , buvo neiÅ¡tikimas Å¡eimoje, savaime yra įžeidžiamo, garbę žeminančio pobÅ«džio, todėl akivaizdu, kad dėl atsakovų veiksmų A. N. patyrė neturtinės žalos. Tikrovės neatitinkantys teiginiai sukėlė ilgalaikę žalÄ ieÅ¡kovo reputacijai. IeÅ¡kovas ir jo valdomos įmonės veikia turizmo srityje, t. y. siauroje bendruomenėje, kuri verčiasi turizmo paslaugų teikimu. Å ioje bendruomenėje informacija (tiek teigiama, tiek neigiama) greitai sklinda ir dalinamasi plačiai.

VieÅ¡i teiginiai dalyvavus organizuotoje grupėje, darant sunkius nusikaltimus, piktnaudžiaujant teise į teisminę gynybÄ , siekiant susidoroti su oponentais, sudaro neigiamÄ Ä¯spÅ«dį apie ieÅ¡kovÄ , kaip patikimÄ verslininkÄ , partnerį. Vien tai, kad ieÅ¡kovui teko ir vis dar tenka teisintis dėl atsakovų teiginių nepagrįstumo, parodo, kad asmenys iÅ¡ Straipsnyje paskleistų teiginių susidarė iÅ¡ankstinę (neigiamÄ ) nuomonę apie ieÅ¡kovÄ . Ikiteisminis tyrimas, apie kurį atsakovas P. J.

Straipsnyje pateikė duomenis, nėra baigtas. Dėl to visi ateityje galimi vieÅ¡i straipsniai apie „(duomenys neskelbtini)“ gali toliau bÅ«ti asociacija su ieÅ¡kovu, nors tai ir nebÅ«tų nurodoma. Taigi, nors ir be pagrindo vieÅ¡ai apkaltinus asmenį esant nusikaltėliu, reikia daug laiko ir pastangų, kad asmuo „nusiplautų“ jam „prisegtÄ etiketę“. Nagrinėjamu atveju susiklostė bÅ«tent tokia situacija. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas iÅ¡vadai, jog atsakovų veiksmais sukelti neigiami padariniai, dėl ieÅ¡kovo reputacijos pažeidimo yra sunkÅ«s ir ilgalaikiai.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ Å¾eminančios žinios buvo paskelbtos itin dideliu mastu, Lietuvoje populiariausiame žinių interneto portale Delfi. Straipsnis sulaukė didelio skaitytojų susidomėjimo, daugelio komentarų ir peržiÅ«rų, ilgÄ laikÄ Delfi portale buvo vienas iÅ¡ skaitomiausių. IeÅ¡kovo garbės ir orumo žeminimas tęsiasi ilgÄ laikÄ . Å iÄ informacijÄ sužino bet kuris asmuo, internete ieÅ¡kantis informacijos apie ieÅ¡kovÄ . Atliekant paieÅ¡kÄ pasaulyje populiariausioje Google paieÅ¡kos sistemoje pagal žodžius „A.

N.“ ir „Delfi“, interneto svetainė randama kaip vienas iÅ¡ pirmųjų ir reikÅ¡mingiausių paieÅ¡kos rezultatų. Daugelis internete informacijos ieÅ¡kančių žmonių nuomonę apie ieÅ¡kovÄ gali sudaryti pagal Straipsnyje skelbiamÄ informacijÄ , kuriame jis kaltinamas pinigų plovimu, piktnaudžiavimu procesu bei neiÅ¡tikimybe. Sprendžiant dėl priteistino neturtinės žalos dydžio, bÅ«tina atsižvelgti į atsakovų nesÄ Å¾iningumÄ . IeÅ¡kovo ir atsakovų santykiai yra prieÅ¡iÅ¡ki, nors ankščiau ieÅ¡kovas ir P. J. buvo verslo partneriai.

Atsakovai ne kartÄ buvo vieÅ¡ai pareiÅ¡kę apie savo ketinimus sužlugdyti ieÅ¡kovÄ ir jo verslÄ . 2018 m. rugsėjo 2 d. ieÅ¡kovo inicijuoto susitikimo su atsakovais prekybos centre „Panorama“ metu, kuriame jis tikėjosi rasti bÅ«dÄ susitaikymui, E. L. pokalbio metu konkrečiai nurodė, kad ji nepagailės jėgų ir pinigų, siekdama sužlugdyti ieÅ¡kovo verslÄ ir reputacijÄ , nurodžiusi, kad: „aÅ¡ sunaikinsiu tavo reputacijÄ ir įmonę, jei nebus nutraukti teisminiai ginčai“.

Atsakovas P. J. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡oma atmesti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad A. N. ir P. J. glaudžiai bendravo ir bendradarbiavo iki 2017 m. kilusių asmeninių nesutarimų. P. J. ir A. N. pradėjus konfliktiÅ¡kus santykius, A. N. kviesdavo P. J. į susitikimus aiÅ¡kintis santykius ir visaip provokuodavo P. J., nepagrįstų ieÅ¡kinių pagrindu inicijavo daugybę civilinių bylų P. J. ir (ar) su juo susijusių asmenų atžvilgiu pradėjo kryptingÄ P. J. verslų žlugdymÄ .

Å alių ginčai tęsiasi dar nuo 2017 m. pradžios, o Å¡is A. N. ieÅ¡kinys yra A. N. plano žlugdyti P. J. ir susijusius asmenis, dalis. Atsakovas nurodė, kad A. N. inicijuoto susitikimo metu, kuriuo neva buvo siekiama dar kartÄ aiÅ¡kintis paÅ¡lijusius santykius, A. N. pareiÅ¡kė P. J., kad P. J. tuometinė sutuoktinė L. J. yra neiÅ¡tikima, kadangi palaiko itin artimus santykius su A. N. P. J. informacija, kad L. J. yra neiÅ¡tikima ir artimai bendrauja bÅ«tent su A. N. tapo žinoma iÅ¡ paties A. N., todėl pats A.

N. yra pirminis Å¡ios informacijos Å¡altinis. P. J. Straipsnyje paminėjo informacijÄ , kuriÄ P. J. pateikė A. N., nors A. N. ieÅ¡kinyje neigia tokį informacijos perdavimo faktÄ . P. J. Facebook paskyroje taip pat yra gavęs iÅ¡ vartojo (duomenys neskelbtini) žinutę apie A. N. ir Ž. Å . paÅ¡lijusius santykius. Å iuo metu FNTT vykdomas tyrimas dėl (duomenys neskelbtini) sektoriuje veikiančių įmonių pinigų plovimo schemos, vykdymo, kÄ patvirtina 15min.lt publikuotas straipsnis (duomenys neskelbtini).

A. N. ieÅ¡kinyje neneigia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdoma A. N. buvo įsitraukusi į pinigų plovimo schemas. A. N. valdydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodydavo, kam, kada ir kokias sÄ skaitas iÅ¡raÅ¡yti, nepriklausomai nuo paslaugų pagal iÅ¡raÅ¡omÄ sÄ skaitÄ , suteikimo fakto, todėl tokie veiksmai vykdavo su A. N. žinia ir pavedimu. KÄ patvirtina ir vėlesnis susiraÅ¡inėjimas. Straipsnio publikavimo metu P. J. turima informacija sudarė prielaidas iÅ¡vadoms apie A. N. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimai nusikalstamus veiksmus.

A. N. dėl savo aktyvios ir nuolatos spaudoje vieÅ¡inamos veiklos laikytinas vieÅ¡uoju asmeniu. P. J. teikia daugybę straipsnių, inicijuotų paties A. N., kuriuose A. N., kaip (duomenys neskelbtini) versle veikiančių įmonių konsultantas teikia įvairias iÅ¡vadas (duomenys neskelbtini) klausimais. A. N. nuolatos inicijuodamas ir spaudoje publikuodamas straipsnius su savo komentarais pats pristato save kaip vieÅ¡Ä jį asmenį. A. N. veikdamas kaip vieÅ¡asis asmuo sukuria visuomenei pagrįstÄ interesÄ Å¾inoti informacijÄ apie galimai neteisėtus A.

N. ir (ar) A. N. valdomos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmus. Todėl Straipsnio turinys patvirtina ginčo publikacijos tikslÄ â€“ plėtoti visuomenei aktualiÄ problemÄ , pateikti duomenis, kurie tenkintų vieÅ¡Ä jį interesÄ . Atsakovė E. J. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡oma atmesti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį. Atsiliepime nurodė, kad prasidėjus P. J. nesutarimams su A. N., A. N. ir (ar) UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujamas advokatų kontoros PRIMUS (atskirose bylose UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujamas advokatų kontoros JUREX) inicijavo daugybę skirtingų civilinių bylų P. J. (įskaitant P. J. kontroliuojamų įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, iÅ¡ A.

N. per susijusius asmenis įgytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu), E. J. (įskaitant E. J. kontroliuojamų įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu) bei ėmė vykdyti kryptingÄ P. J. ir E. J. verslų žlugdymÄ . Pagal iÅ¡ esmės panaÅ¡aus pobÅ«džio reikalavimus reiÅ¡kiamus vis skirtingose civilinėse bylose A. N. ir (ar) UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei susiję asmenys laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo areÅ¡tavę visas P. J. (įskaitant kontroliuojamų įmonių) ir E. J. (įskaitant kontroliuojamų įmonių) sÄ skaitas bei turtÄ .

Toliau atsiliepime teikiama lentelė, kurioje matoma kokiai sumai ir kokioje byloje A. N. pavyko areÅ¡tuoti P. J. ir susijusių įmonių turtÄ . A. N. neužteko vien P. J. ir susijusių įmonių areÅ¡to, tačiau susidorojimas buvo nukreiptas ir P. J. verslo partnerės E. J. atžvilgiu areÅ¡tuojant itin didelėmis sumomis jos asmeninį ir susijusių įmonių turtÄ . Pagrindinis A. N. taikinys buvo P. J., kurio atžvilgiu A. N. pavyko pritaikyti didžiausio masto turto areÅ¡tÄ (bendrai net 209 326 EUR sumai).

Bet kurios įmonės atveju pritaikius kelių Å¡imtų tÅ«kstančių areÅ¡tÄ veikla yra paralyžiuojama, ko bÅ«tent ir siekė ieÅ¡kovas. Planas pateikus daugybę nepagrįstų ieÅ¡kinių keliant turtinius reikalavimus ir siekiant sužlugdyti P. J. ir E. J. pavyko pakankamai sėkmingai. Dalis bylų vyksta iki Å¡iol, areÅ¡tas 139 326 Eur sumoje pritaikytas civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) vis dar galioja, kadangi byloje iki kol kas nėra priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo. E. J. iÅ¡sakyta pozicija, kad A.

N. inicijavo daugybę civilinių bylų turi faktinį pagrindÄ , nėra niekaip menkinanti A. N. garbę ir (ar) orumÄ . Pats A. N. valdydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priėmė sprendimÄ pateikti ieÅ¡kinius (atskirais atvejais pats atsisakydavo savo inicijuotų bylų), visose bylose reikalavo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones areÅ¡tuojant E. J. ir susijusių asmenų turtÄ , samdėsi daugybę profesionalių teisininkų, jiems mokėjo už suteiktas teisines paslaugas ir pan. Visų bylų inicijavimas P. J. ir (ar) E. J. atžvilgiu buvo sÄ moningas ir valingas A.

N. sprendimas. Pagrindinis asmens elgesio vertinimo kriterijus turi bÅ«ti teisės normos, kurios daugeliu atveju ne tik nustato elgesio taisykles, bet ir smerkia žalingÄ bei skatina visuomenei naudingÄ elgesį. Nagrinėjamu atveju E. J. iÅ¡sakyta nuomonė apie A. N. daugybę inicijuotų bylų nebuvo iÅ¡sakyti nepadoria, neetiÅ¡ka, įžeidžiančia forma, komentare apie ieÅ¡kovÄ moralės požiÅ«riu nėra užfiksuota akivaizdžiai ieÅ¡kovÄ diskredituojanti informacija. Vien nepalankios nuomonės apie A.

N. pateikimas nesudaro pakankamo pagrindo nustatyti jo garbės ir orumo pažeidimo fakto. Asmens garbė ir orumas, reputacija gali bÅ«ti pažeisti tiek paskleidus tikrovės neatitinkančius duomenis (žinias), tiek subjektyviais saviraiÅ¡kos bÅ«dais (iÅ¡sakant nuomonę, komentarÄ ar vertinimÄ ), kai jie nesÄ Å¾iningi, neturi objektyvaus faktinio pagrindo. Tuo tarpu E. J. Straipsnyje paskleista informacija turi objektyvų faktinį pagrindÄ . Atsižvelgiant į tai, kad E. J. neatliko jokių neteisėtų veiksmų A.

N. atžvilgiu, A. N. nepatyrė jokios žalos. Trečiasis asmuo UAB „Delfi“ atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad E. S. siekdamas patikrinti atsakovų iÅ¡sakytus teiginius, kreipėsi į jų paminėtus asmenis. Tačiau, A. N. teisės atsakyti atsisakė. A. N. nurodė, kad „(duomenys neskelbtini)“, tai nurodoma ir publikacijoje. Žurnalistas nežinojo, kÄ atsakovai susitikimo metu papasakos, todėl gyvo pokalbio metu klausė ir perklausė įvairių klausimų, kurių negalima vertinti kaip teiginių.

KlausimÄ apie pinigų plovimÄ uždavė siekdamas pasitikslinti, ar teisingai suprato tai, kÄ paÅ¡nekovai nori pasakyti. Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžioji kolegija iÅ¡aiÅ¡kino, kad reikia vertinti ne pavienį straipsnį, o visÄ straipsnių ciklÄ . Taigi jeigu straipsnių cikle atsispindi įvairios nuomonės ir straipsniai tarpusavyje nėra pernelyg nutolę laike, tai leidžia konstatuoti visumoje subalansuotÄ Å¾inių praneÅ¡imÄ (Bladet Troms and Stensaas v. Norway [GC], no. 21980/93, § 63, judgment of 20 May 1999).

Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad straipsnių ciklas yra neabejotinai subalansuotas, o portalo DELFI žurnalistai nepalaiko nei vienos iÅ¡ ginčo pusių. Žurnalistas E. S. pažymėjo, kad rengdamas ginčo straipsnį inter alia kreipėsi į IeÅ¡kovÄ , kad straipsnyje jo pozicija atsispindėtų. Trečiasis asmuo pabrėžė, kad teismų praktika orientuoja į tai, kad pinigų plovimo sÄ voka turi bÅ«ti atidžiai tiriama, ypač kai Å¡iÄ sÄ vokÄ pavartojęs asmuo nėra teisininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-3/2012, Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-160-221/2017).

Å ioje byloje nustatyta, kad vyko ir tebevyksta daug bylų, su kuriomis Å¡ios bylos Å¡alys tiesiogiai ar netiesiogiai susijusios. Vykstant teisminiams ginčams, tarp Å¡alių esanti konfliktinė situacija leidžia kalboje vartoti didesnį emocinį krÅ«vį iÅ¡reiÅ¡kiančius žodžius (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A- 530-866/2020). Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovė palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus ir prašė ieÅ¡kinį tenkinti. Pabrėžė, kad reikia vertinti ne atskirus sakinius, o visÄ straipsnį ir straipsnio pavadinimÄ bei įžanginę dalį.

Straipsnis buvo publikuotas ne kaip žurnalistinis turimas, o atsakovai patys kreipėsi , siekdami atskleisti tiesÄ . Ikiteisminis tyrimas pardėtas P. J. praneÅ¡imu. Visi teiginiai pateikti ne kaip nuomonė, o kaip faktai. Akcentavo tokias atsakovo iÅ¡sakytas frazes – „jiems buvo grėsmė“, „jis dėjo visas pastangas“, „užkulisiniai dalykai“, visa atsakovo iÅ¡sakyta pastraipa leidžia suprasti, kad ieÅ¡kovas veikė kaip bendrininkų grupės narys. Atsakovas net neneigia, kad jo nuomone ieÅ¡kovas dalyvavo „plaunant pinigus“.

IeÅ¡kovas yra verslininkas, tačiau negali bÅ«ti vertinamas kaip vieÅ¡as asmuo. Atsakovo paskleistos žinios sugadino ieÅ¡kovo reputacijÄ , santykius, įvedus į google.com paieÅ¡kos sistemÄ ieÅ¡kovo duomenis, iÅ¡kart pateikiama nuoroda į straipsnį. Visuomenė sureagavo į straipsnį, buvo daug komentarų. Paneigimų niekas neskaito. Dėl asmeninės dimensijos pažymėjo, kad nors atsakovas atsiliepime teigia, kad pats ieÅ¡kovas informavo atsakovÄ apie atsakovo sutuoktinės neiÅ¡tikimybę, tačiau P. J. santuoka nutraukta bÅ«tent dėl pateis atsakovo kaltės. IeÅ¡kovo atstovė į klausimÄ ar ieÅ¡kovas pažinojo atsakovo sutuoktinę ir su ja bendravo, konkrečiai atsakyti negalėjo, darė prielaidÄ , kad pažinojo kaip verslo partnerio sutuoktinę, tačiau nebendravo.

A. N. yra pavyzdingas vyras ir P. J. paskleista žinia diskredituoja jį kaip sutuoktinį. Po straipsniu esantys komentarai patvirtina, kad paskleista žinia pažemino ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ . Atsakovų atstovas teismo posėdžio metu su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstÄ . IÅ¡ ikiteisminio tyrimo duomenų matyti, kad ieÅ¡kovas dalyvavo pinigų judėjimo schemose. Duomenys yra teisingi. Atsakovas tiesiogiai (konkrečiai) nepasakė jokio teiginio, kad ieÅ¡kovas plovė pinigus. Pabrėžė, kad atsakovams keista, kad ieÅ¡kovui nebuvo pareikÅ¡ti įtarimai, tačiau tai prokuratÅ«ros sprendimas.

Straipsnyje nėra pasakyta, kad ieÅ¡kovas padarė nusikaltimÄ . Atsakovų atstovas palaikė trečiojo asmens atsiliepime iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ dėl „pinigų plovimo“. Dėl asmeninės dimensijos pažymėjo, kad atsakovas kalbėjo apie verslo ryÅ¡ius. Dėl atsakovės pavartotos frazės bylos „iÅ¡ oro“, tai yra tik jos nuomonė. Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį pagrindė, kad didžioji dalis ieÅ¡kinių buvo atmesti. IeÅ¡kovas nesugeba atskirti neigiamos informacijos ir pažeidimo.

Trečiasis asmuo E. S. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad nežinojo, kÄ atsakovai susitikimo metu papasakos, todėl gyvo pokalbio metu klausė ir perklausė įvairių klausimų, kurių negalima vertinti kaip teiginių. Toks žurnalisto darbas, taip stengiasi suprasti, kÄ atsakovai nori papasakoti. MinimÄ klausimÄ E. S. uždavė siekdamas pasitikslinti, ar teisingai supratau tai, kÄ paÅ¡nekovai nori pasakyti. Visas pokalbis iÅ¡Å¡ifruotas ir publikuotas taip, kaip įvyko, siekiant neiÅ¡kraipyti paÅ¡nekovų minčių ir kad jos neprarastų autentiÅ¡kumo.

Teismo posėdžio metu prašė jo klausimų nelaikyti teiginiais, pažymėjo, kad straipsnio antraÅ¡tę parinko jis. Trečiojo asmens UAB „Delfi“ atstovas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas kreipėsi į trečiÄ jį asmenį su praÅ¡ymu paneigti tikrovės neatitinkančias žinias. Vertino, kad buvo paskleistos žinios ir pakako duomenų, kad tarp Å¡alių yra daug bylų, todėl atsakovės teiginiai nebuvo paneigti. Pabrėžė, kad už juridinio asmens visuomet yra konkretus fizinis asmuo (akcininkas ar vadovas), akcentavo, kad „pinigų plovimas“ nebÅ«tinai teigia apie padarytÄ nusikaltimÄ , gali bÅ«ti kalbama tiesiog apie neskaidrias operacijas.

IeÅ¡kinys atmestinas. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) UAB „Delfi“ valdomame interneto naujienų portale delfi.lt buvo publikuotas žurnalisto E. S. straipsnis pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Straipsnio pradžioje skaitytojui pateikiamas apibendrinimas, jog atsakovai kalbės apie įmonę „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) pavieÅ¡intÄ ikiteisminį tyrimÄ apie milijonines pajamas nuslėpusiÄ grupuotę. Straipsnis pradedamas nurodant, kad:

„(duomenys neskelbtini)“, kas aiÅ¡kiai parodo, kad Straipsnyje nurodytos informacijos paskelbimÄ inicijavo patys atsakovai. Straipsnyje pateikiama internetinė nuoroda į kitÄ delfi.lt portale (duomenys neskelbtini) publikuotÄ straipsnį, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Å iame straipsnyje pateikti teiginiai apie vykdomÄ ikiteisminį tyrimÄ : „(duomenys neskelbtini).“ IeÅ¡kovo teigimu, straipsnyje atsakovas P. J. paskleidė tokiÄ tikrovės neatitinkančių ir ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ Å¾eminančiÄ Å¾iniÄ : ieÅ¡kovas padarė nusikaltimÄ finansų sistemai – plovė pinigus; ieÅ¡kovas turėjo artimus santykius su P. J. sutuoktine.

Atsakovė E. J. ieÅ¡kovo teigimu paskleidė tikrovės neatitinkančiÄ Å¾iniÄ , kad ieÅ¡kovas piktnaudžiauja teisminiu procesu. Byloje taip pat nustatyta, kad 2020 m. sausio 23 d. ieÅ¡kovo atstovai kreipėsi į Delfi redakcijÄ su reikalavimu dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo. (duomenys neskelbtini) Delfi internetiniame portale buvo iÅ¡spausdintas Straipsnyje nurodytos informacijos paneigimas dėl dalies Straipsnyje nurodytų teiginių, t. y. „(duomenys neskelbtini).“ IeÅ¡kinys pareikÅ¡tas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio pagrindu, pagal kurį asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka atlyginti neturtinę žalÄ , kuri buvo padaryta atsakovams paskleidus jo garbę ir orumÄ Å¾eminančius ir neatitinkančius tikrovės duomenis.

Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo prieÅ¡ingai. Ä®statymų leidėjas nurodė, kad paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis asmuo atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, jeigu tie duomenys yra paskelbti apie vieÅ¡Ä asmenį bei jo valstybinę ar visuomeninę veiklÄ , o juos paskelbęs asmuo įrodo, kad jis veikė sÄ Å¾iningai siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ir jo veikla (CK 2.24 str. 6 d.). Garbė ir orumas yra ginami, jeigu yra nustatoma civilinei atsakomybei atsirasti bÅ«tinų faktų visuma:

1) duomenų paskleidimo faktas;

2) faktas, jog paskleisti duomenys yra apie ieÅ¡kovÄ ;

3) faktas, jog paskleisti duomenys pažeidžia asmens garbę ir orumÄ ;

4) faktas, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės. Pirmųjų trijų aplinkybių buvimÄ turi įrodyti ieÅ¡kovas, o atsakovas privalo paneigti CK 2.24 str. 1 d. įtvirtintÄ prezumpcijÄ , kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės. Tarp Å¡alių kilo ginčas dėl visų keturių faktų egzistavimo, t. y. ar buvo paskleisti bÅ«tent apie ieÅ¡kovÄ jo nurodomi duomenys (kaip juo vertina pats ieÅ¡kovas), ar teiginiuose yra paskelbta žinia ar iÅ¡sakyta nuomonė, taip pat dėl paskleistų duomenų atitikimo tikrovei ir dėl ieÅ¡kovo garbės ir orumo pažeminimo fakto, keliami neturtinės žalos fakto ir dydžio bei atleidimo nuo atsakomybės paskelbus žinias, neatitinkančias tikrovės, apie vieÅ¡Ä asmenį klausimai.

Teisminė praktika dėl žinios ir nuomonės suvokimo ir atskyrimo pakankamai iÅ¡plėtota ir nuosekli. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar iÅ¡sakyta nuomonė, turi bÅ«ti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiÅ¡kinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiÅ¡kinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kuriÄ galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis.

Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali bÅ«ti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamÄ faktinį pagrindÄ , tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-10 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 25 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, siekiant tinkamai atskirti žiniÄ nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo straipsnio kontekstÄ , autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Žinios ir nuomonės atskyrimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumÄ . Vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstÄ , paskelbimo (pasakymo, iÅ¡spausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan.

Darant iÅ¡vadÄ dėl paskleistos informacijos pobÅ«džio bÅ«tina atsižvelgti į visÄ kontekstÄ , kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukcijÄ , pagal kuriÄ spręstina, ar autorius teikia informacijÄ apie su asmeniu susijusį faktÄ kÄ nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimÄ , kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiÅ«lymas, dvejonė, abejonė, klausimas arba dar kitokia forma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 11 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-219/2019;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015 ir kt.). Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje taip pat aiškiai atskiriami fakto konstatavimas (angl. statements of fact) ir vertinamieji teiginiai (angl. value judgments). Faktų buvimas gali būti įrodomas, o vertinamųjų teiginių teisingumo negalima įrodyti. Kai teiginiai yra vertinamojo pobūdžio, jų reiškimo ribos, apribojimo proporcingumas gali priklausyti nuo to, ar turima pakankamai faktų ginčijamam teiginiui pagrįsti, nes vertinamojo pobūdžio teiginys, neturintis faktinio pagrindo, gali peržengti leistinas ribas (žr.

EŽTT 2007 m. sausio 9 d. sprendimÄ byloje Kwiecien prieÅ¡ LenkijÄ , peticijos Nr. 51744/99). Taigi žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali bÅ«ti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamÄ faktinį pagrindÄ , tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-09-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016, 39 punktas). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra ne kartÄ nurodęs, kad saviraiÅ¡kos laisvė turi savo ribas, net jei diskutuojama visuomenėje svarbiais bendrojo intereso klausimais (pvz., aptariami vykstantys teisminiai procesai), turi bÅ«ti gerbiamos kitų asmenų teisės (garbė ir orumas, dalykinė reputacija ir pan.) (žr., pvz., mutatis mutandis 2000 m. birželio 27 d. sprendimÄ byloje Constantinescu prieÅ¡ RumunijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 28871/95).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat pripažįstama, kad Å¡i laisvė nėra absoliuti ir visa apimanti. Teisės skleisti informacijÄ apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis – asmens garbe ir orumu, privatumu, gera reputacija. Ä®statymuose, reglamentuojančiuose santykius, atsirandančius dėl teisės skleisti informacijÄ , yra įtvirtintos ir Å¡ios teisės įgyvendinimo prielaidos – kiekvienas, kuris naudojasi informacijos teise, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve.

Pagrįsta ir objektyvi kritika yra ginama, jeigu yra reiÅ¡kiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų – norint iÅ¡ryÅ¡kinti asmens ar jo veiklos trÅ«kumus ir siekiant juos paÅ¡alinti. Kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informacijÄ , pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje R.

C., A. C. v. UAB „Tele-3“, UAB „TV PRO media“, bylos Nr. 3K-3-481/2012, ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). Dėl P. J., ieÅ¡kovo A. N. vertinimu, paskleistos žinios, kad ieÅ¡kovas A. N. vykdė nusikalstamÄ veiklÄ â€“ pinigų plovimÄ . Straipsnyje atsakovas P. J. nurodė tokius teiginius: „(duomenys neskelbtini).“ IeÅ¡kovas A. N. teigia, kad Å¡ioje pastraipoje paskleista žinia, kad ieÅ¡kovas padarė nusikaltimÄ finansų sistemai – plovė pinigus. Teismas pažymi, kad tiek siekiant nustatyti, ar autorius paskleidė žiniÄ ar nuomonę, tiek nustatyti ar žinia paskleista bÅ«tent apie ieÅ¡kovÄ , bÅ«tina vertinti visÄ straipsnio kontekstÄ , o ne atskirus atsakovo teiginius, teiginių formuluotes, pateikimo aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju bÅ«tina atkreipti dėmesį, kad interviu su atsakovais pradedamas žurnalisto teiginiais apie tai, kad (duomenys neskelbtini) Valstybinio (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjas papasakojo apie įtarimus „(duomenys neskelbtini)“, kad įmonei panaikinta (duomenys neskelbtini) licencija, kad pardėtas ikiteisminis tyrimas, atliktos kratos. Atsakovo klausiama ar galėtų tai pakomentuoti. P. J. pradeda pasakojimÄ , kad tai susiję ir su pernai (duomenys neskelbtini) paskelbta istorija apie (duomenys neskelbtini).

Vėliau papraÅ¡ytas atsakovas iÅ¡vardija visus bendrininkus, tiek juridinius, tiek fizinius asmenis, tarp kurių ieÅ¡kovas nėra minimas. Sutiktina su ieÅ¡kovo argumentais, kad atskiri atsakovo teiginiai turi konstatuojamojo pobÅ«džio tonÄ , jais skelbiama žinios, kad: (duomenys neskelbtini) bendrininkų grupė įtariami nuslėpę (duomenys neskelbtini) pajamų, iki atsakovo „(duomenys neskelbtini)“ akcininkais ir vadovais buvo A. N. ir A. S., kuris iki Å¡iol yra „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, jiems buvo didelė grėsmė, kad duomenys apie pinigų plovimÄ gali pasiekti vieÅ¡umÄ , prasidėjo aibė konfliktų su A.

N., jis dėjo visas pastangas, kaip bet kokiomis priemonėmis „užlenkti“ „(duomenys neskelbtini), A. S. užkulisiniai dalykai yra žinomi ir jo bei A. N. pastangos dėtos tam, kad įvykiai pinigų plovimo tema nepasiektų vieÅ¡umos. Tačiau Å¡ie teiginiai nei kartu, nei atskirai nesuponuoja iÅ¡vados, kad A. N. kartu su bendrininku grupe dalyvavo vykdant nuskalstamÄ veikÄ . Taip pat pažymėtina, kad kasdienės kalbos terminologijoje iÅ¡sireiÅ¡kimas „plaunami pinigai“ yra suvokimas kaip galima neskaidrus, neaiÅ¡kus pinigų panaudojimas, o ne audžiamosios teisės terminas, nes BK jokiai nusikalstamai veikai apibÅ«dinti nevartojama formuluotė „pinigų plovimas“ (Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-160-221/2017).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. balandžio 24 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-/2012 yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad frazės ir posakiai gali turėti keletÄ reikÅ¡mių, jų turinys priklauso nuo aplinkybių, todėl turi bÅ«ti įrodinėjamas, t. y. turi bÅ«ti įrodyta, kad konkrečiu atveju konkreti frazė turėjo bÅ«tent tokiÄ reikÅ¡mę. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas nepaaiÅ¡kino ir neįrodinėjo kokios nusikalstamos veikos padarymu atsakovas jį apkaltino. IÅ¡ atsakovo teiginių nėra aiÅ¡ku, kokius neteisėtus veiksmus atliko A.

N. ir kokio nusikaltimo padarymu jį kaltina atsakovas. Dėl atskirų atsakovo teiginių, pažymėtina, kad žodžio „užlenkti“ vartojimas bendrinėje kalboje turi tam tikrÄ neigiamÄ aspektÄ , jis gali bÅ«ti suprantamas kaip veikti prieÅ¡ įmonės interesus, pakenkti įmonei, tačiau nėra siejamas nesuponuoja iÅ¡vados, apie padarytÄ kriminalinį nusikaltimÄ . IeÅ¡kovas neįrodinėjo, kad konkretus teiginys – „A. N. dėjo visas pastangas, kaip bet kokiomis priemonėmis „užlenkti“ „(duomenys neskelbtini)“ žemina ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ .

Nors tokio pobÅ«džio bylose ieÅ¡kovas turi įrodyti, garbės ir orumo pažeidimo faktÄ . Dėl teiginių, kad iki P. J. „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai ir vadovai buvo A. N. ir A. S. ir jiems buvo didelė grėsmė, kad duomenys apie pinigų plovimÄ gali pasiekti vieÅ¡umÄ , teismas pažymi, kad jais taip pat nėra teigiama ar užsimenama apie A. N. nusikalstamas veikas. Dėl teiginio „(duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu Å¡is sakinys yra labai abstraktus. IÅ¡ sakinio konstrukcijos neaiÅ¡ku, nei kokie dalykai yra žinomi, nei kas konkrečiai buvo atliekami, nei kokie įvykai nepasiektų vieÅ¡umos.

Formuluotė įvykiai pinigų plovimo tema nevertintina kaip pats vykdomas pinigų plovimas. Teismo nuomone, tokiems teiginiams negali bÅ«ti taikomas tiesos kriterijus, tokio teiginio negalima patikrinti. Jokia informacija negali bÅ«ti vertinama kaip paskleista žinia, įvykęs konkretus faktas, todėl vertintinas kaip atsakovo nuomonė. Teismas nenustatė pagrindo, kad nuomonė iÅ¡sakyta neetiÅ¡kai ar pažeidžiančia ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ . Duodamas interviu atsakovas nurodė, kad A. N. buvo „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas.

IeÅ¡kovas į bylÄ pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų sÄ raÅ¡Ä , sudarytÄ 2010 m. rugsėjo 30 d., iÅ¡ kurio matyti, kad įmonės akcininke nuo (duomenys neskelbtini) buvo Ž. Å .-N., jos santuoka su A. N. sudaryta (duomenys neskelbtini), t. y. akcijas ji įgijo iki santuokos sudarymo ir valdė jas asmeninės nuosavybės teise. Atsižvelgus į tai, teismas konstatuoja, kad Å¡i atsakovo paskleista žinia neatitinka tikrovės. Tačiau ieÅ¡kovas nenurodė ir neįrodinėjo, kad Å¡i žinia kaip nors pažeidė jo garbę ir orumÄ .

Pasak ieÅ¡kovo, tai, kad atsakovas P. J. teigė, jog ieÅ¡kovas plovė pinigus, patvirtina ir žurnalisto klausimas: „(duomenys neskelbtini)“ Teismas su Å¡iais ieÅ¡kovo argumentais nesutinka. Visų pirma, kaip nurodė trečiasis asmuo E. S. dėl užduoto klausimo, kad jis nežinojo, kÄ atsakovai susitikimo metu jam papasakos, todėl gyvo pokalbio metu klausė ir perklausė įvairių klausimų, kurių negalima vertinti kaip teiginių. Žurnalistas stengėsi suprasti, kÄ atsakovai nori papasakoti.

Antra, žurnalistui pasitikslinus ar gerai suprato atsakovų teiginius „(duomenys neskelbtini)“ P. J. trečiojo asmens E. S. padarytos iÅ¡vados nepatvirtino. PrieÅ¡ingai, atsakovas paaiÅ¡kino, kad „(duomenys neskelbtini)“. Atsižvelgus į iÅ¡dėstytÄ , teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovas neįrodė, kad P. J. paskleidė žiniÄ apie tai, kad A. N. plovė pinigus, ar kartu su kitais (duomenys neskelbtini) asmenų, kuriems ikiteisminiame tyrime buvo pareikÅ¡ti įtarimai, atliko kokius nors veiksmus prieÅ¡taraujančius įstatymams, reglamentuojantiems mokesčių apskaitymÄ ir mokėjimÄ .

Dėl atsakovės E. J. nurodytų teiginių. Byloje nustatyta, kad Straipsnyje atsakovė E. J. (E. L.) nurodė: „(duomenys neskelbtini).“ IeÅ¡kovo nuomone, atsakovės teiginiai, kad ieÅ¡kovas, pareiÅ¡kė daugybę niekuo nepagrįstų („iÅ¡ oro“) ieÅ¡kinių vien tik tikslu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, neatitinka tikrovės, žemina ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ . Atsakovė tuo tarpu teigia, kad ji iÅ¡sakė savo nuomonę, vertinimÄ apie pareikÅ¡tus ieÅ¡kinius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. sausio 27 d. nutartyje 3K-3-1-219/2015 nurodė, kad siekiant atskirti žiniÄ nuo nuomonės taip pat vertintinas ir eilinio (vidutinio) informacijos gavėjo supratimas, t. y. ar pateikta informacija galėjo priversti eilinį skaitytojÄ , klausytojÄ ir pan. suprasti, kad pateikiami neginčijami faktai apie asmenį, kurie gali bÅ«ti patikrinti ir įrodyti, ar kad pateikiama autoriaus nuomonė apie tam tikrus su asmeniu susijusius faktus.

Taip pat vertintinas ir ieÅ¡kovo elgesys bei pateiktos informacijos vertinimas. Kasacinis teismas 2011 m. kovo 7 d. nutartyje 3K-3-97/2011 nurodė, kad kiekvienas asmuo gali skirtingai suvokti skelbiamos informacijos prasmę, tačiau iÅ¡ skelbiamos informacijos pobÅ«džio turėtų bÅ«ti aiÅ¡kiai matyti, kad tai yra asmens skleidžiami samprotavimai ir (ar ) įsitikinimai. Atsakovės teiginiuose „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ vartojama konstatuojamojo pobÅ«džio leksika, sakinai lakoniÅ¡ki, suformuluoti kaip teigimas (tvirtinant, įrodinėjant), informacija pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas, atsakovės kalboje nevartojami sÄ lyginiai pasisakymai, klausiamojo pobÅ«džio teiginiai.

Atsakovės teiginiuose nėra dvejonių, jie nepateikti tokia forma, kuri teiktų pagrindÄ kvalifikuoti juos kaip atsakovės subjektyviÄ nuomonę. Atsakovės atstovas bylos nagrinėjimo metu teigė, kad frazė „iÅ¡ oro“ negali bÅ«ti patikrinta, jai netaikomas tiesos kriterijus, todėl Å¡ios frazės vartojimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad atsakovė iÅ¡reiÅ¡kė savo subjektyviÄ nuomonę. Teismas su tokiais argumentais nesutinka. Visuotinai žinoma, kad bendrinėje kalboje frazė „iÅ¡ oro“ vartojama kaip „nepagrįstas“ sinonimas.

Nurodytas atsakovės teiginys, turi baigto veiksmo konstatuojamojo pobÅ«džio tonÄ â€“ juo vieÅ¡ai skelbiama žinia, kad daugumÄ ieÅ¡kovo inicijuotų bylų yra baigtos, pripažinta, kad jos iÅ¡keltos nepagrįstai. Nagrinėjamu atveju, vien frazės „iÅ¡ oro“ vartojimas neleidžia paskleistų teiginių vertinti kaip autorės dvejonės, abejonės ar nuomonės. Toks atsakovės teiginių pareiÅ¡kimas lemia skaitytojo supratimÄ , kad toks faktas yra įvykęs. Kaip jau buvo minėta, žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali bÅ«ti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas.

IeÅ¡kovas teigia, kad ieÅ¡kovės paskleista žinia yra nepagrįsta, neatitinka tikrovės. IeÅ¡kovas teigia, kad asmeniÅ¡kai jis į teismÄ kreipėsi vienÄ kartÄ . PrieÅ¡ingai, didesnę dalį teisminių ginčų iniciavo bÅ«tent atsakovai ir jų valdomos įmonės teisminiai procesai, kuriuos inicijavo ieÅ¡kovas ar jo valdomos įmonės, buvo inicijuoti siekiant apginti pažeistas teises. Aplinkybę, kad paskleisti duomenys atitinka tikrovę turi įrodyti juos paskleidęs asmuo. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal CPK 95 straipsnį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį arba pateikė kitÄ procesinį dokumentÄ (praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) gali bÅ«ti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui Å¡io patirtus nuostolius.

Nagrinėjamu atveju atsakovė įrodymų, kad ieÅ¡kovo pareikÅ¡ti ieÅ¡kiniai buvo pripažinti pareikÅ¡ti nepagrįstais, nepateikė. Sutiktina, kad byloje nėra įrodymų, kad asmeniÅ¡kai A. N. iniciatyva buvo iÅ¡kelta (duomenys neskelbtini) byla. Tačiau atsakovė su atsiliepimu į ieÅ¡kinį iÅ¡samiai nurodė teismuose iÅ¡keltas bylas (teisminius procesus), su kuriomis Å¡ios bylos Å¡alys tiesiogiai ar netiesiogiai yra susijusios. IeÅ¡kovo atstovė teismo posėdžių metu neginčijo aplinkybės, kad ieÅ¡kovas ir jo sutuoktinė yra susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini), o atsakovas P. J. susijęs su įmonėmis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvęs (duomenys neskelbtini), kuris pavadinimÄ buvo pakeitęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“), UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Nagrinėjamu atveju vertintinas ir pats ieÅ¡kovo elgesys. Tiek atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį, tiek teismo posėdžio metu trečiasis asmuo E. S. paaiÅ¡kino, kad siekdamas patikrinti P. J. ir E. L. iÅ¡sakytus teiginius kreipėsi į straipsnyje paminėtus asmenis. Tačiau, ieÅ¡kovas A. N. teisės atsakyti atsisakė, paaiÅ¡kino, kad „tarp jo ir P. J. yra daug bylų, net nelabai norėtų santykių aiÅ¡kintis per žiniasklaidos priemones, nuo komentarų susilaikytų. Tai nurodoma ir publikacijoje.

Bylos nagrinėjimo metu Å¡alių atstovai taip pat neginčijo aplinkybės, kad tarp Å¡alių susiklostę itin konfliktiÅ¡ki santykiai. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A- 530-866/2020 yra pabrėžęs, kad vykstant teisminiams ginčams, tarp Å¡alių esanti konfliktinė situacija leidžia kalboje vartoti didesnį emocinį krÅ«vį iÅ¡reiÅ¡kiančius žodžius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama „teisė reikÅ¡ti savo nuomonę apima ir tam tikro laipsnio faktų perdėjimÄ (hiperbolizavimÄ ) (2003 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2003).

Taigi hiperblizacija nėra draudžiama pateikiant žinias, tačiau turi neperžengti teismų praktikoje suformuluotų ribų (LVAT 2018 m. sausio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1458-442/2018. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas tokio pobÅ«džio civilines bylas, yra nurodęs, ir tai, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija gina ne tik asmenį, paskleidusį absoliučiai teisingÄ informacijÄ , bet ir asmenį, kuris paskleidė ne visiÅ¡kai tiksliÄ informacijÄ , tačiau tÄ darė sÄ Å¾iningai, nepiktnaudžiaudamas teise skleisti informacijÄ , t. y. neperžengdamas Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje nustatytų Å¡ios teisės ribų.

Teisė reikÅ¡ti savo nuomonę apima ir tam tikro laipsnio faktų perdėjimÄ (hiperbolizavimÄ ) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. ir kt. v. S. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-328/2003). Taigi, atsakovės teiginiai dėl ieÅ¡kovo inicijuotų bylų ir jų baigties, galėjo bÅ«ti hiperbolizuoti, tačiau jie nelaikytini ieÅ¡kovo teisių ir laisvių pažeidimu, t. y. nesÄ Å¾iningų (melagingų) žinių paskleidimu.

Žeminančiomis garbę ir orumÄ laikytinos tikrovės neatitinkančios žinios, kurios įstatymo, moralės, paprotinių normų laikymosi požiÅ«riu pažeidžia asmens gerbę ir orumÄ , vardÄ visuomenėje. Tai klaidinga ir diskredituojanti asmenį informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytÄ teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimÄ , negarbingÄ poelgį, netinkamÄ elgesį buityje, Å¡eimoje, vieÅ¡ajame gyvenime, nesÄ Å¾iningÄ visuomeninę, gamybinę - Å«kinę, komercinę veiklÄ ir pan. ar paskleistos žinios yra žeminančios, įrodinėja ieÅ¡kovas.

Pažymėtina, kad Civilinio proceso kodekso 5 straipsnis numato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimus ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Atsakovės teiginiai, kad iÅ¡kelta (duomenys neskelbtini) bylų, kad jos pripažintos iÅ¡keltomis iÅ¡ oro, kad tikslas buvo iÅ¡kelti bylas savaime nėra negatyvus ir nežemina to asmens garbės ir orumo. IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovės E. J. teiginiai padarė neigiamÄ poveikį jo, kaip verslininko reputacijai, dėl Å¡ių teiginių paskleidimo ieÅ¡kovui ateityje gali bÅ«ti sunkiau palaikyti verslo santykius ir užmegzti juos su naujais verslo partneriais. PotencialÅ«s partneriai gali kelti klausimÄ , ar verta užmegzti santykius su tokiu verslo partneriu, kuris sprendžia konfliktus kreipdamasis į teismÄ reikÅ¡damas nepagrįstus ieÅ¡kinius ir taip darydamas spaudimÄ .

Å ie argumentai teismo vertintini kaip ieÅ¡kovo nuomonė, kad ateityje gali bÅ«ti sunkiau užmegzti verslo santykius, tačiau kaip konkrečiai atsakovės paskleista žinia pažemino ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ teismui nenurodė ir nepateikė tokias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 str., 185 str.). Dėl atsakovo P. J. paskleistų teiginių apie ieÅ¡kovo artimus santykius su P. J. sutuoktine. Byloje nustatyta, kad atsakovas P. J. paskleidė tokius žodžius: „(duomenys neskelbtini)“.

Kaip jau buvo minėta, pagal kasacinio teismo praktikÄ , vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstÄ , paskelbimo aplinkybes ir pan. IÅ¡ Straipsnio turinio matyti, kad atsakovė nurodė, kad „(duomenys neskelbtini)? Teismo vertinimu, atsakydamas į žurnalisto klausimÄ , P. J. antrino atsakovei E. J. ir pateikė savo subjektyvų vertinimÄ apie prieÅ¡ tai atsakovės pateiktÄ informacijÄ duomenų perdavimo buvusiems verslo partneriams tema.

Atsakovo vartojamos tekste frazės „<..> artimesnis nei mano“, „kažkokiu bÅ«du <..>“, „ne mažiau artimus“ yra vertinamojo pobÅ«džio, jų negalima patikrinti. Kai teiginiai yra vertinamojo pobÅ«džio, jų reiÅ¡kimo ribos, apribojimo proporcingumas gali priklausyti nuo to, ar turima pakankamai faktų ginčijamam teiginiui pagrįsti. Nuomonė turi turėti pakankamÄ faktinį pagrindÄ , tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016).

Teismo vertinimu, atsakovas iÅ¡reiÅ¡kė savo požiÅ«rį bei asmeninę kritinę nuomonę apie tai, kaip jo buvę verslo partneriai gaudavo tam tikrÄ informacijÄ , kuria disponavo pats atsakovas, Å¡ių teiginių atsakovas nepateikė kaip žinios. Teismas atkreipia dėmesį, kad nors patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas teigia, kad teiginys, jos A. N. turėjo artimus santykius su P. J. iÅ¡ paties ieÅ¡kinio turinio ir atstovės argumentų teismo posėdžio metu matyti, kad ieÅ¡kovo įsitikinimu, jo garbę ir orumÄ pažeidė bÅ«tent žinios, kad ieÅ¡kovas buvo neiÅ¡tikimas paskleidimas.

Å iÄ aplinkybę ieÅ¡kovas grindžia ir tuo, kad pati informavimo priemonė pripažino faktÄ , kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti žinia. Tačiau aplinkybė, kad UAB „Delfi“ paskelbė paneigimÄ dėl ieÅ¡kovo santykių su atsakovo sutuoktine, nėra prima facie įrodymas, kad atsakovas paskelbė tikrovės neatitinkančias žinias – A. N. neiÅ¡tikimybės žmonai fakto. IeÅ¡kovas taip pat teigia, kad ieÅ¡kovo neiÅ¡tikimybės fakto paskleidimÄ patvirtina tai, kad po straipsnio ieÅ¡kovo sutuoktinė gavo elektroninį.

IeÅ¡kovo į bylÄ pateiktas elektroninis laiÅ¡kas, kurį gavo jo sutuoktinei Ž. Å .-N. teismo vertinimu nepatvirtina, ieÅ¡kovo teiginio, kad bÅ«tent P. J. paskleidė žiniÄ apie A. N. neiÅ¡tikimybę su paties P. J. sutuoktine. Elektroniniame laiÅ¡ke laiÅ¡ko autorius dėsto mintis apie tai, kad A. N. jau seniai yra ne tik rÅ«pestingas kitai moteriai, iÅ¡ artimo rato, bet ir slepia pinigus. Atsakovas į bylÄ pateikė į jo facebook.com paskyrÄ gautÄ Å¾inutę, kurioje nurodoma, kad žinutės autoriaus žiniomis, braÅ¡ka A.

N. Å¡eimos reikalai, yra didelių nesutarimų Å¡eimoje, artimųjų aplinkoje, A. N. buvo neiÅ¡tikimas žmonai. IÅ¡ Å¡ios žinutės turinio galima spręsti, kad prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas, ne ieÅ¡kovas paskleidė žiniÄ apie A. N. neiÅ¡tikimybę, o po straipsnio publikacijos, facebook.com paskyros vartotojas „(duomenys neskelbtini)“ informavo apie galimÄ A. N. neiÅ¡tikimybę. Teismas taip pat nesutinka su ieÅ¡kovo atstovės argumentais, kad žurnalisto klausimas apie asmeninę dimensijÄ suponuoja iÅ¡vadÄ apie ieÅ¡kovo kaip sutuoktinio neiÅ¡tikimybę.

Visų pirma, trečiasis asmuo teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad klausimus užduodavo siekdamas geriau suprasti atsakovų žodžius, nes iÅ¡ anksto jam nebuvo žinoma kÄ atsakovai norėjo pasakyti ir rašė jo užduodamų klausimų nelaikyti teiginiais. Antra, iÅ¡ prieÅ¡ tai iÅ¡sakytų atsakovės teiginių matyti, kad kalba vyko apie pasiruoÅ¡imÄ bylų nagrinėjimui, kad nors jie pasiruoÅ¡davo strategija, A. N. visada bÅ«davo žingsniu priekyje, vėliau atsakovės teigimu jie iÅ¡siaiÅ¡kinu, kad dokumentus iÅ¡ namų iÅ¡neÅ¡davo P. J. sutuoktinė.

Atsižvelgus į žodžio dimensija reikÅ¡mę (sinonimus) – aspektas, dydis, mastas, matmuo, žurnalisto klausimas „čia dar ir asmeninė dimensija?“ vertintinas kaip pasitikslinimas apie asmeninį aspektÄ vykstančiuose ginčuose. Byloje nustatyta, kad tarp ieÅ¡kovo, atsakovo tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojamų įmonių. Tačiau atsakovo atsakymas: (duomenys neskelbtini)“ nevertinti kaip atsakovo paskleista nuomonė apie tai, kad A. N. yra bÅ«tent neiÅ¡tikimas savo žmonai. Atsakovas teismo vertinimu iÅ¡sakė nuomonę apie tai, kad ieÅ¡kovui galimai buvo perduodama tam tikra informacija, kas suteikė jam pranaÅ¡umÄ teisme nagrinėjant bylas, nes jis turėjo artimesnių santykių su atsakovo sutuoktine.

Sutiktina, kad nuomonė taip pat turi bÅ«ti reiÅ¡kiama sÄ Å¾iningai ir etiÅ¡kai. SubjektyvÅ«s samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumÄ (įžeidžiančiais), kai jie nesÄ Å¾iningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiÅ¡kiama nuomonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-30/2014). NeetiÅ¡ka, nesÄ Å¾ininga, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais arba tam tikrus faktus nutylint reiÅ¡kiama nuomonė gali bÅ«ti pripažinta žeidžiančia asmens garbę ir orumÄ .

Nuomonės pagrįstumas ir atitiktis etikos normų reikalavimams, kaip ir žinios ir nuomonės atskyrimas, yra fakto klausimas, todėl kilus ginčui atsakovas privalo įrodyti, kad turėjo duomenų, kurie leido jam susidaryti vieÅ¡ai iÅ¡reikÅ¡tÄ nuomonę ir jos iÅ¡raiÅ¡ka nepažeidė visuomenėje susiformavusių etikos normų. Savo ruožtu teismas, nagrinėdamas tokį ieÅ¡kinį, privalo tirti ir vertinti, pirma, ar tekste, kuriame pateikta nuomonė, esantys duomenys, atsakovo teismui pateikti įrodymai yra pakankamai patikimi atsakovo iÅ¡reikÅ¡tai nuomonei susiformuoti, antra, kad nuomonė iÅ¡reikÅ¡ta etiÅ¡kai ir nepagrįstai neįžeidė, nepažemino ieÅ¡kovo garbės ir orumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis c. b.

Nr. 3K-3-1-219/2015). Ginčo byloje, kad buvusių verslo partnerių santykiai yra itin konfliktiÅ¡ki, nėra. Byloje nustatyta, kad P. J. ir L. J. santuoka yra nutraukta dėl P. J. kaltės, todėl nekyla abejonių, kad jų, kaip sutuoktinių santykiai taip pat buvę konfliktiÅ¡ki. Kaip nurodė, E. J. dėl nagrinėjamu bylų – jie pasiruoÅ¡davo strategijÄ , bet A. N. visÄ laikÄ bÅ«davo priekyje. Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad A. N. ir P. J. santykiams tapus konfliktiÅ¡kiems, A.

N. siekė įskaudinti P. J., kadangi susitikimo metu pareiÅ¡kė, kad P. J. sutuoktinė L. J. palaiko artimus santykius su pačiu A. N. Teismas parengiamųjų teismo posėdžio metu Å¡alių atstovų klausė ar Å¡alys pageidauja dalyvauti bylos nagrinėjime ir duoti teismui paaiÅ¡kinimus dėl visų bylos aplinkybių, tačiau tokia teise Å¡alys atsisakė pasinaudoti. Teismo vertinimu, esant tokioms aplinkybėms, atsakovas galėjo susidaryti nuomonę, kad jo buvusi žmona perduoda informacijÄ jo verslo partneriams.

Taip pat konstatuotina, kad ieÅ¡kovas byloje neįrodinėjo ir neįrodė, kaip nuomone dėl artimų santykių, ne neiÅ¡tikimybės sutuoktinei, pažeidė jo garbę ir orumÄ , nors faktÄ , kad dėl atsakovo pasakytų žodžių buvo pažeista ieÅ¡kovo garbė ir orumas, turi įrodyti ieÅ¡kovas (CPK 178 straipsnis). Dėl dalies bylos medžiagos pripažinimo nevieÅ¡a IeÅ¡kovo atstovė į bylÄ pateikė Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros (duomenys neskelbtini) nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ ir praÅ¡o Å¡iÄ bylos medžiagos dalį pripažinti nevieÅ¡a.

Remiantis CPK 10 straipsnio 1 dalimi, visa iÅ¡nagrinėtos bylos medžiaga, iÅ¡skyrus medžiagÄ tų bylų, kurios buvo iÅ¡nagrinėtos uždarame teismo posėdyje, yra vieÅ¡a ir su ja susipažinti gali ir byloje nedalyvavę asmenys. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad priimdamas sprendimÄ vieÅ¡ame teismo posėdyje teismas turi teisę motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieÅ¡a. Teismas pažymi, kad remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis ikiteisminio tyrimo duomenys yra riboto naudojimo, nėra vieÅ¡a, su ja gali susipažinti tik siauras ratas asmenų, privalantys tÄ padaryti pagal savo užimamas pareigas (tyrėjas, prokuroras) ar bÅ«dami baudžiamojo proceso dalyviais (kaltinamasis, nukentėjusieji).

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. I-278 patvirtintų Ikiteisminio turimo duomenų skelbimo rekomendacijų 24 punktas numato, kad apie sprendimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , nurodant motyvus, paprastai skelbiama, jeigu apie tyrimo pradėjimÄ ar proceso aplinkybes buvo skelbta visuomenės informavimo priemonėse arba tokia informacija gali bÅ«ti svarbi visuomenei. Nutrauktų ikiteisminių tyrimų duomenims taikomas toks pats teisinės apsaugos režimas kaip ir ikiteisminio tyrimo duomenims.

SprendimÄ dėl tokių duomenų skelbimo rekomenduojama priimti tik tada, kai yra priimtas galutinis procesinis sprendimas, patvirtinantis prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Å iems duomenims, iÅ¡skyrus bendro pobÅ«džio informacijÄ apie nusikalstamos veikos įvykį, skelbti taip pat bÅ«tinas raÅ¡ytinis prokuroro leidimas. Atsižvelgus į iÅ¡dėstytÄ , ieÅ¡kovo atstovo į bylÄ pateiktas Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus (duomenys neskelbtini) nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ (ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini)) pripažintina nevieÅ¡a bylos medžiaga – duomenimis. ((duomenys neskelbtini)).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Å ioje byloje procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos siekia 7,26 Eur. IeÅ¡kinį atmetus Å¡ios iÅ¡laidos valstybei priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo A. N. (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Teismas, vadovaudamasis CPK 260 str., 270 str., 279 str., n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį atmesti. Pripažinti (duomenys neskelbtini) į bylÄ pateiktÄ Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus (duomenys neskelbtini) nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ ((duomenys neskelbtini)) nevieÅ¡a bylos medžiaga.

Priteisti valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 7,26 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660, teismui pateikiant iÅ¡laidų apmokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ . Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Agnė Stankevičienė