2022-05-26 Nr. AB-13794-4-69-3-00349-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2680-756/2022

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00349-2022-4

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Aleno Piesliako ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui A. H. H. A. M., jo atstovei advokatei Audrai Lukaševičiūtei-Krantz,

vertėjui Helma Elrawes,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio A. H. H. A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. balandžio 22 d. sprendimo byloje pagal (duomenys neskelbtini) piliečio A. H. H. A. M. skundą Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis A. H. H. A. M. (toliau – ir Užsienietis) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. sausio 25 d. sprendimo Nr. 22S60831 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl jo laikino apgyvendinimo ir taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

2. Skunde nurodyta, jog Departamentas Sprendimu įleido Užsienietį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau – ir MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties bei apgyvendino jį Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 1408 straipsnio 3 dalies pagrindu šešiems mėnesiams laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

3. Užsienietis taip pat nurodė, jog su Sprendimo dalimi dėl jo apgyvendinimo sąlygų jis nesutinka, kadangi nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidęs migracijos įstatymų, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti. Atsižvelgiant į tai, Užsieniečiui gali būti pritaikyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė. Tokiu būdu būtų užtikrintas Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, tuo pačiu sudarant jam sąlygas laisvai judėti.

4. Departamentas atsiliepimu į skundą prašė Užsieniečio skundą atmesti.

5. Departamentas atsiliepime į skundą nurodė, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė siekdamas išvengti atsakomybės, t. y. kai jau buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Užsienietis MIGRIS buvo užregistruotas 2021 m. rugpjūčio 16 d., galutinis sprendimas dėl jo nebuvo priimtas, todėl Departamentas, vadovaudamasis įstatymo 1408 straipsnio 5 dalimi priėmė sprendimą dėl Užsieniečio įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje. Užsieniečio veiksmai (neteisėtas sienos kirtimas veikiant asmenų grupėje, prašymo suteikti prieglobstį pateikimas tik po sulaikymo) negali būti laikomi pagalba VSAT ir liudija, kad Lietuvos Respublika nebuvo jo kelionės tikslas. Užsienietis nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir įstaigų darbuotojais. Užsieniečio atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos alternatyvios sulaikymui priemonės, kadangi Užsienietis nėra sulaikytas. Atsižvelgiant į tai, Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas, kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties.

II. 6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2022 m. balandžio 22 d. sprendimu Užsieniečio skundą atmetė.

7. Teismas nustatė, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pereidamas pėsčiomis Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Užsienietis neturėjo kelionės dokumento ir nepateikė jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu, teikė skirtingą informaciją apie Europoje turimus pažįstamus. Dėl Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį galutinis sprendimas dar nepriimtas, procesine tvarka nepatikrintas ir neįvykdytas, jo atvykimo motyvai nėra išaiškinti.

8. Teismo vertinimu, byloje nėra pagrindo spręsti, kad, paskyrus Užsieniečiui prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, būtų pasiekti Įstatymo numatyti tikslai – operatyviai ir tinkamai išspręsti jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą ir priimti bei įvykdyti atitinkamą sprendimą, nes, atsižvelgiant į Užsieniečio atvykimo aplinkybes, galima manyti, kad, turėdamas galimybę laisvai judėti, jis gali išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes. Tikėtina, kad Užsienietis gali pasislėpti ir bandyti išvykti į (duomenys neskelbtini), kur gyvena jo sūnus. Skunde nurodyti teiginiai, kad Užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidęs migracijos įstatymų, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nelaikytini išimtiniais ir nesudaro pagrindo paskirti prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę. Kitų duomenų, kurie sudarytų pagrindą taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą alternatyvią sulaikymui priemonę, Užsienietis nepateikė.

9. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių galima spręsti, jog būtų pažeidžiamos Užsieniečio teisės, susijusios su sveikatos priežiūra, materialiniu ir buitiniu aprūpinimu, draudimų ir apribojimų taikymu, užimtumo organizavimu, apsilankymų ir pasimatymų centre organizavimu. Vien Užsieniečio nurodytos aplinkybės apie tai, kad norėtų pakeisti aplinką, nepatvirtina fakto, kad jo teisės yra pažeidžiamos ir nesudaro pagrindo Užsieniečiui netaikyti judėjimo laisvės apribojimų. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad Užsieniečiui Sprendimu taikomas laikinas apgyvendinimas, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra tinkama ir proporcinga priemonė siekiamiems tikslams.

III. 10. Užsienietis apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. sutrumpinti jo apgyvendinimo terminą ir/arba netaikyti judėjimo apribojimo.

11. Užsienietis apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

11.1. Užsieniečio apgyvendinimo pratęsimas ribojant asmens teisę judėti prilygsta sulaikymui. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų.

11.2. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti automatiško jų taikymo.

11.3. Pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Užsieniečio atveju nėra Įstatyme nurodytų išimčių, kad jo sulaikymas galėtų būti pratęsiamas.

11.4. Netaikyti judėjimo ribojimų ir sutrumpinti apgyvendinimo terminą būtų proporcinga ir atitiktų tiek VSAT, tiek Departamento, tiek ir Užsieniečio interesus.

12. Departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo atmesti.

13. Departamentas atsiliepimą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimą į Užsieniečio skundą pirmosios instancijos teismui, papildomai pažymėdamas, jog:

13.1. Užsienietis 2022 m. gegužės 17 d. pateikė prašymą savanoriškai grįžti į (duomenys neskelbtini) ir tam skirti paramą.

13.2. Užsienietis nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir įstaigų darbuotojais, į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdamas migracijos taisykles, neleistinoje vietoje kirto sieną. Atsižvelgiant į tai, Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas, kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties.

13.3. Tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas ginčijamų sprendimų priėmimo metu, tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjo situacijos vertinimą ginčijamų sprendimų kontekste. Departamento vertinimu, pareiškėjo nesutikimas su priimtais sprendimais nesudaro pagrindo pripažinti šiuos sprendimus neteisėtais ar nepagrįstais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Departamento Sprendimo dalies, kuria nuspręsta Užsienietį apgyvendinti Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos, teisėtumo ir pagrįstumo. Migracijos departamento sprendimas priimtas 2022 m. sausio 25 d.

15. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal Užsieniečio skundą ir konstatavęs, jog Sprendimu Užsieniečiui paskirtas apgyvendinimo režimas yra tinkama ir proporcinga priemonė siekiamiems tikslams, Užsieniečio skundą atmetė.

16. Užsienietis apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir sutrumpinti Departamento Sprendimu nustatytą apgyvendinimo terminą ir / arba netaikyti jam judėjimo laisvės suvaržymų.

17. Iš bylos medžiagos matyti, kad Departamentas Sprendimą grindė Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punktu (užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę) bei Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punktu (prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais).

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d., ir ji nėra atšaukta, todėl byloje taikomos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos.

19. Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

20. Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.

21. Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu Departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

22. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog Užsienietis MIGRIS užregistruotas 2021 m. rugpjūčio 16 d., todėl pagal Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalį Departamentas privalėjo priimti sprendimą dėl Užsieniečio įleidimo į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinimo, kadangi nuo jo registracijos MIGRIS dienos praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai.

23. Pažymėtina, jog Užsienietis su savimi neturėjo ir kompetentingų institucijų pareigūnams nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų jo asmens tapatybę, pilietybę ar teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje, todėl konstatuotina, jog pagrindas apriboti Užsieniečio judėjimo laisvę, nustatytas Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punkte, buvo. Iš Sprendimo turinio matyti, jog Užsienietis apklausų metu teikė prieštaringą informaciją apie Europoje turimus pažįstamus (2021 m. liepos 21 d. vykusios apklausos metu nurodė, jog Europoje pažįstamų neturi, o 2021 m. spalio 6 d. vykusios apklausos metu teigė, kad turi sūnų, gyvenantį (duomenys neskelbtini), su kuriuo labai norėtų susitikti). Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu Užsienietis vėl neigė turįs (duomenys neskelbtini) gyvenantį sūnų. Tad teisėjų kolegijos vertinimu, aptartą aplinkybę (klaidinančios informacijos teikimas) Departamentas teisingai kvalifikavo kaip nebendradarbiavimą su valstybės institucijų pareigūnais, numatytą Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte. Iš bylos medžiagos matyti, kad Užsienietis 2022 m. gegužės 17 d. yra pateikęs prašymą leisti savanoriškai grįžti į (duomenys neskelbtini) ir skirti tam paramą, šiuo metu vyksta jo grąžinimo į kilmės šalį procedūra (rengiami atitinkami grąžinimui reikalingi dokumentai), todėl pritartina Departamento pozicijai, kad Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas. Vien tik Užsieniečio apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu išreikštas noras pamatyti Lietuvą prieš išvykstant į kilmės šalį nėra pagrindas keisti ar naikinti byloje ginčijamą Departamento sprendimo dalį ir pirmosios instancijos teismo sprendimą.

24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog atitinkamas Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimas (teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje nesuteikimas) yra objektyviai būtina ir proporcinga priemonė Įstatymo keliamiems tikslams – priimti sprendimus dėl Užsieniečio teisinės padėties ir juos įvykdyti – pasiekti. Jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių Užsieniečiui turėtų būti pritaikyta kita apgyvendinimo priemonė, byloje nenustatyta.

25. Apibendrindama, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliacinio skundo argumentais konstatuoti, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas netinkamai taikius ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ar / ir reikšmingas faktines aplinkybes, nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio A. H. H. A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Alenas Piesliakas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė