2fbeadd7-7546-4dc8-afa5-68c22913a3fa · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-774-331/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03679-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 7 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jolantos Malijauskienės, RÅ«tos Miliuvienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),dalyvaujant pareiÅ¡kėjui R. P.,vertėjai I. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. P. (R. P.) skundÄ atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:

1. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas) 2017 m. spalio 20 d. sprendimu Nr.(15/5-2)11U-1673(01776) panaikino Ukrainos piliečiui R. P. leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį iki 2017 m. gruodžio 19 d. (b. l. 152–154).2. PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 2–4) ir praÅ¡o panaikinti Migracijos departamento 2017 m. spalio 20 d. sprendimÄ Nr.(15/5-2) 11 U-1673(01776).

3. PaaiÅ¡kino, kad 2016 m. gruodžio 2 d. Migracijos departamentas iÅ¡davė leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį vienerius metus. Tačiau nustatęs, kad pareiÅ¡kėjas ir UAB „Soltika“ (toliau – ir Ä®monė) nuo 2017 m. gegužės 1 d. neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Ä®statymas) 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, t. y. Ä®monėje nėra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visÄ darbo laikÄ nedirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, panaikino pareiÅ¡kėjui iÅ¡duotÄ leidimÄ .

PareiÅ¡kėjo teigimu Migracijos departamentas, nevertino Ä®monės Å«kinės-komercinės veiklos vykdymo, o rėmėsi tik Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) duomenimis. Lietuvos teisinėje doktrinoje yra skiriamos sÄ vokos „laikini finansiniai sunkumai“ ir „įmonės nemokumas“. UAB „Soltika“ atitinka įmonės, turinčios laikinus finansinius sunkumus, apibrėžimo turinį. Vienintelis Ä®monės uždelstas įsipareigojimas yra skola VSDFV biudžetui (1237,05 Eur), kuri nepatvirtina fakto, kad Ä®monė nevykdo Å«kinės-komercinės veiklos ir/ar yra nemoki.

Migracijos departamentas nepateikė įrodymų, kad Å¡is įsiskolinimas virÅ¡ija pusę į Ä®monės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto. Tokiu bÅ«du Migracijos departamentas nesivadovavo įstatymais, virÅ¡ijo savo įgaliojimus, pažeidė atsakingo valdymo bei kitus vieÅ¡ojo administravimo principus, nesudarė lygių galimybių vystyti verslÄ ir konkuruoti rinkoje lygiomis verslo sÄ lygomis įmonėms, kurių akcininkai ir/ar dalyviai yra ne Lietuvos Respublikos piliečiai. Tikrindami tÄ pačiÄ Ä¯monę, Migracijos departamento darbuotojai vienu atveju nustatė atitinkantį Ä®statymÄ darbuotojų skaičių (kito UAB „Soltika“ akcininko ir vadovo T.

A. atveju), kitu atveju (pareiÅ¡kėjos atveju) – ne. Tai aiÅ¡kiai rodo Migracijos departamento darbuotojų neapdairumÄ , Å¡aliÅ¡kumÄ , neteisingÄ sprendimų priėmimÄ , neatitikimÄ valstybės tarnautojams keliamų reikalavimų bei nesilaikymÄ Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio nuostatų.4. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas prašė skundÄ patenkinti jame iÅ¡dėstytais argumentais.5. Atsakovas Migracijos departamentas su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti.

Atsiliepime (b. l. 13–16) paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas ir jo valdoma UAB „Soltika“ nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki ginčijamo sprendimo priėmimo dienos (2017 m. spalio 20 d.), kas sudaro beveik 6 mėnesius, neatitiko imperatyvių Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, t. y. Ä®monėje nebuvo įsteigtos ne mažiau kaip 3 darbo vietos, kuriose visÄ darbo laikÄ dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, taip pat pareiÅ¡kėjas nesikreipė į atsakingas migracijos institucijas ir neinformavo apie pasikeitusias aplinkybes, nesikreipė dėl naujo leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo.

Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei 50 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti reikalavimai yra imperatyvÅ«s, Ä®statyme nėra nustatyta jokių iÅ¡imčių dėl Å¡ių reikalavimų netaikymo. PareiÅ¡kėjas turėjo pareigÄ elgtis atidžiai bei rÅ«pestingai, nuolatos sekti, ar jo įmonė atitinka teisės aktų reikalavimus, bei, įvykus nenumatytų verslo vykdymo kliūčių, neatidėliotinai imtis aktyvių veiksmų siekiant užtikrinti, kad tiek jis, tiek įmonė atitiktų teisės aktų reikalavimus, nes prieÅ¡ingu atveju jam gali bÅ«ti panaikintas leidimas laikinai gyventi. 2017 m. spalio 19 d.

VSDFV informacinėje sistemoje užfiksuoti duomenys aiškiai ir nedviprasmiškai parodė, kad nuo 2017 m. spalio 6 d. UAB „Soltika“ buvo įdarbinti tik du Lietuvos Respublikos piliečiai ir direktorius A. T., o nuo 2017 m. gegužės nors Įmonėje ir buvo įdarbinti trys darbuotojai, tačiau jie negavo nustatyto darbo užmokesčio, taigi neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų. Migracijos departamento užfiksuoti duomenys dėl UAB „Soltika“ direktoriaus A.

T. yra nesusiję su ginčijamu sprendimu ir iÅ¡eina už ginčo nagrinėjimo ribų. Leidimas pareiÅ¡kėjui buvo panaikintas ne dėl to, kad UAB „Soltika“ yra fiktyvi, o dėl to, kad UAB „Soltika“ neatitinka Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinto reikalavimo. Migracijos departamentas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Ä®monė nevykdo Å«kinės-komercinės veiklos Lietuvos Respublikoje, o Å¡iÄ iÅ¡vadÄ tik patvirtina 2017 m. lapkričio 24 d. VSDFV informacinėje sistemoje užfiksuoti duomenys, kad iÅ¡ UAB „Soltika“ yra atleisti visi darbuotojai.

Taip pat bendrovė neperveda priklausančių įmokų VSDF biudžetui (2017 m. spalio 17 d. duomenimis UAB „Soltika“ skola sudarė 1 237, 05 Eur). 2017 m. lapkričio 22 d. duomenimis, bendrovė vis dar tebeturi įsiskolinimÄ VSDF biudžetui. 2017 m. lapkričio 24 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, UAB „Soltika“ deklaruotų mokesčių mokestinės nepriemokos suma sudaro 612,51 Eur. Å ios aplinkybės parodo, kad pareiÅ¡kėjas nėra linkęs laikytis ir mokestinių prievolių, numatytų pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus.

Visos šios aplinkybės leidžia teigti, kad pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas pagrįstai, o pareiškėjas siekė piktnaudžiauti migracijos procedūromis. Ginčijamas sprendimas neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo. Ginčijamas sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus.

6. Teismo posėdyje atsakovo atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, prašė bylÄ nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 78 straipsnis). S k u n d a s  a t m e s t i n a s.

7. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2017 m. spalio 20 d. sprendimo, kuriuo pareiÅ¡kėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantis iki 2017 m. gruodžio 19 d., teisėtumo ir pagrįstumo.8. Nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 4 d. pareiÅ¡kėjas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai (toliau – ir Migracijos valdyba) pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad jis yra Lietuvoje įregistruotoje UAB „Soltika“ akcininkas.

Kartu su praÅ¡ymu iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi pareiÅ¡kėjas pateikė galiojantį kelionės dokumentÄ , UAB „Soltika“ įstatus, akcijų pirkimo - pardavimo sutartis, akcininkų sÄ raÅ¡Ä , balansÄ , dokumentus apie UAB „Soltika“ vykdomÄ veiklÄ , trijų įmonės darbuotojų, Lietuvos Respublikos piliečių, darbo sutartis, dokumentus, patvirtinančius turimas pragyvenimo lėšas ir gyvenamÄ jÄ patalpÄ Lietuvos Respublikoje, ir kitus dokumentus (b. l. 17–27, 28–32, 37–75, 77–78).9.

PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas su visa medžiaga persiųstas į Migracijos departamentÄ , kurio Imigracijos reikalų skyrius, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo pateiktÄ praÅ¡ymÄ ir dokumentus ir, vadovaudamasis Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2016 m. gruodžio 2 d., nenustatęs pagrindų, nurodytų Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalyje, dėl kurių galėtų bÅ«ti atsisakyta iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjai leidimÄ laikinai gyventi, priėmė sprendimÄ iÅ¡duoti jam leidimÄ laikinai gyventi, galiojantį vienerius metus, o Vilniaus Migracijos valdyba 2016 m. gruodžio 19 d. iÅ¡davė pareiÅ¡kėjui leidimÄ laikinai gyventi, galiojantį iki 2017 m. gruodžio 19 d.10.

Migracijos departamentui kilus pagrįstų įtarimų dėl bendrovės „Soltika“ veiklos Lietuvos Respublikoje, manydamas, kad pareiÅ¡kėjas yra atvykęs kitu negu deklaruota tikslu, patikrino bendrovės „Soltika“ duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) informacinėje sistemoje ir nustatė, kad bendrovėje „Soltika“ įdarbinti du Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie nuo 2017 m. gegužės 1 d. negauna darbo užmokesčio. Todėl bendrovėje nėra įsteigta ne mažiau kaip trys darbo vietos, kuriose visÄ darbo laikÄ dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai (b. l. 114–127, 128–131, 132, 136, 141–148).

VSDFV informacinės sistemos viešų draudėjų duomenimis, bendrovės skola fondo biudžetui 2017 m. spalio 17 d. sudarė 1 237,05 eurus, todėl bendrovė nevykdo savo mokestinių įsipareigojimų Lietuvos Respublikai. PareiÅ¡kėjas Migracijos departamento apie pasikeitusias aplinkybes neinformavo, dėl naujo leidimo laikinai gyventi nesikreipė, nors pagal Ä®statymo 40 straipsnio 5 dalies nuostatas privalėjo tai padaryti. Atsakovas, įvertinęs visas nustatytas aplinkybes, padarė iÅ¡vadÄ , kad Bendrovė neatitinka Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų, nes Å¡ioje bendrovėje nėra visÄ darbo dienÄ dirbančių ne mažiau kaip trijų Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių.

Todėl atsakovas 2017 m. spalio 20 d. priėmė ginčijamÄ sprendimÄ , kuriuo nusprendė panaikinti pareiÅ¡kėjui iÅ¡duotÄ leidimÄ laikinai gyventi.11. Teismui įvertinus bylos aplinkybes, atsakovo surinktÄ medžiagÄ , darytina iÅ¡vada, kad bendrovė „Soltika“ neatitinka Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų, nes Å¡ioje bendrovėje nėra visÄ darbo dienÄ dirbančių ne mažiau kaip trijų Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių. Be to pareiÅ¡kėjas nesikreipė į atsakingas migracijos institucijas ir neinformavo apie pasikeitusias aplinkybes, taip pat nesikreipė dėl naujo leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo.

Todėl Migracijos departamento Kontrolės skyrius, įvertinęs surinktÄ medžiagÄ , pateiktus dokumentus, surinkęs kitus įrodymus, vadovaudamasis Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktu, 2017 m. spalio 20 d. sprendimu panaikino pareiÅ¡kėjui iÅ¡duotÄ leidimÄ laikinai gyventi, galiojantį iki 2017 m. gruodžio 19 d.

12. Ginčo klausimÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Ä®statymas), kurio 40 straipsnio 1 dalis nustato leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo ar keitimo pagrindus. Å io straipsnio 1 dalies 5 punktas, nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali bÅ«ti iÅ¡duodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal Ä®statymo 45 straipsnio nuostatas. Pagal Ä®statymo 26 straipsnio 1 dalį leidimas laikinai gyventi užsieniečiui gali bÅ«ti iÅ¡duodamas ar keičiamas, jeigu užsienietis:

1) atitinka Å engeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sÄ lygas; 2) turi galiojantį sveikatos draudimÄ patvirtinantį dokumentÄ , kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintÄ Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimÄ apmokėti iÅ¡laidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas;

3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje;

4) Lietuvos Respublikoje turi tinkama gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurioje ketina deklaruoti savo gyvenamÄ jÄ vietÄ ir kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamÄ jÄ vietÄ , bÅ«tu ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai, nuosavybės teise ar naudojasi tokia gyvenamÄ ja patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintÄ fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimÄ suteikti jam tinkamÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurioje jis deklaruos savo gyvenamÄ jÄ vietÄ ir kuri atitiks vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimÄ , leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu;

5) pateikia iÅ¡vykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sÄ raÅ¡Ä ;

6) pateikia iÅ¡samiÄ informacijÄ apie save, ryÅ¡ius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (Ä®skaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryÅ¡ius su užsienio žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis. Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, nustatanti, kada iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma. Vadinasi, užsieniečiui leidimas laikinai gyventi iÅ¡duodamas, jeigu jis atitinka Ä®statymo 26 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo sÄ lygas ir nėra Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali bÅ«ti neiÅ¡duotas leidimas laikinai gyventi.

Ä®statymo 36 straipsnyje yra nustatyta, kokiais atvejais praneÅ¡ama apie duomenų pasikeitimÄ vidaus reikalų įgaliotai institucijai. Ä®statymo 36 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimÄ gyventi, ne vėliau kaip per 7 dienas privalo praneÅ¡ti vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai, jeigu jis pakeičia gyvenamÄ jÄ vietÄ . Ä®statymo 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad paaiÅ¡kėja, kad yra Å¡io Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.

Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad iÅ¡duoti ar pakeisti leidimÄ laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimÄ laikinai gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas ar kolegialaus valdymo ar priežiÅ«ros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi; 7 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiÅ«ros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka Å¡io įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiÅ«ros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 Å¡ios bendrovės įstatinio kapitalo.13.

PareiÅ¡kėjui leidimas gyventi buvo panaikintas, vadovaujantis Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu ne dėl to, kad bendrovė yra fiktyvi, o dėl to, kad pareiÅ¡kėjas Departamentui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, nes bendrovė neturėjo reikalaujamo skaičiaus visÄ darbo dienÄ dirbančių darbuotojų, Å¡is laikotarpis truko ne keletÄ dienų, o keletÄ mėnesių, t. y. pareiÅ¡kėjas neatitiko Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies imperatyvių reikalavimų (bÅ«tų įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visÄ darbo laikÄ dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai).

Todėl pareiÅ¡kėjas neatitinka sÄ lygų, kurios buvo nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Ä®statyme nustatytu pagrindu, nes duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimÄ laikinai gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas ir vienintelis akcininkas, yra užsienietis, yra fiktyvi. Pagal įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktÄ iÅ¡duoti ar pakeisti leidimÄ laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu užsienietis neatitinka sÄ lygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Å¡iame įstatyme nustatytu pagrindu.

Ä®statymo 50 straipsnio l dalies 2 punktas nustato, kad iÅ¡duoti ar pakeisti leidimÄ laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimÄ laikinai gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas ar kolegialaus valdymo ar priežiÅ«ros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi, o 7 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiÅ«ros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi, kad bendrovė ar užsienietis neatitinka Å¡io įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiÅ«ros organo narys, dalyvis, turintis teisę jo vardu sudaryti sandorius, arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 Å¡ios bendrovės įstatinio kapitalo.

Atkreiptinas dėmesys, kad Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte (Ä®statymo redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) įtvirtinti reikalavimai yra imperatyvaus pobÅ«džio, Ä®statyme nėra nustatyta jokių iÅ¡imčių dėl Å¡ių reikalavimų netaikymo. VSDFV informacinės sistemos duomenimis bendrovėje nuo 2017 m. gegužės 1 d. nebuvo visÄ darbo dienÄ dirbančių ne mažiau kaip trijų Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, t. y. pats pareiÅ¡kėjas neginčija faktinių aplinkybių, kad bendrovė „Soltika“ neatitinka imperatyvių Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, t. y. daugiau nei 5 mėnesius, neatitiko imperatyvių Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, taip pat pareiÅ¡kėjas nesikreipė į atsakingas migracijos institucijas ir neinformavo apie pasikeitusias aplinkybes, o taip pat nesikreipė dėl naujo leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo.14.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo bylose yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai bendrovėje faktiÅ¡kai pradeda dirbti mažiau negu trys darbuotojai, kaip to reikalauja Ä®statymas, bendrovė nuo pirmojo darbuotojo atleidimo dienos nebeatitinka Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto (Ä®statymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) reikalavimų, ir Migracijos departamentas tokiais atvejais pagrįstai nusprendžia panaikinti užsieniečiui leidimÄ laikinai gyventi.

Taip pat LVAT pažymėjo, kad iÅ¡ Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto turinio ir jame vartojamų jungtukų „ir“ akivaizdu, kad Å¡ioje normoje įtvirtinti reikalavimai nėra alternatyvos, o norint gauti (ir iÅ¡laikyti) leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, yra bÅ«tina, kad įmonė atitiktų Å¡ių reikalavimų (sÄ lygų) visumÄ . Be to LVAT yra pažymėjęs, kad bendrovės darbuotojams kelis mėnesius negaunant atlyginimo arba gaunant atlyginimÄ , daug mažesnį už minimalų dydį, Departamentas pagrįstai suabejojo, ar tokie darbuotojai Bendrovėje dirba visÄ darbo laikÄ , t. y.

Bendrovė neatitiko Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimų (LVAT administracinėse bylose Nr. A-3329-662/2017, Nr. A-3331-662/2017)15. Teismas laiko, kad pareiÅ¡kėjo deklaruoti atvykimo į Lietuvos RespublikÄ tikslai yra kitokie nei oficialiai deklaruoti, pareiÅ¡kėjas siekė atitikti Ä®statyme nustatytas leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo sÄ lygas, o ne užsiimti Å«kine-komercine veikla Lietuvoje, nes byloje surinkta įrodymų visuma (VSDFV informacinės sistemos duomenimis bendrovėje nuo 2017 m. gegužės 1 d. nebuvo trijų dirbančių asmenų) leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedÅ«romis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje.

16. Teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 56 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylÄ nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso Å¡alių reikalavimus bei paaiÅ¡kinimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra.

Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Å¡ie faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso Å¡alių ir jų atstovų paaiÅ¡kinimais, liudytojų paaiÅ¡kinimais, specialistų paaiÅ¡kinimais ir ekspertų iÅ¡vadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais raÅ¡ytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais. ABTÄ® 56 straipsnio 6 dalis nustato, kad jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (LVAT administracinėje byloje A-560-602/2016).

Be to pareiÅ¡kėjo abstraktÅ«s ir deklaratyvÅ«s teiginiai nėra ir negali bÅ«ti laikomi tam tikrÄ aplinkybę pagrindžiančiais įrodymais.17. Pastebėtina, kad nustačius bent vienÄ iÅ¡ Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, dėl kurių leidimas laikinai gyventi panaikinamas, esant tai patvirtinančių dokumentų, pradedama sprendimo panaikinti leidimÄ priėmimo procedÅ«ra. Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu, be kita ko, paaiÅ¡kėjus, jog yra Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.

Nagrinėjamu atveju aktualus Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 5, 12, 14 punktai, numatantis, kad iÅ¡duoti ar pakeisti leidimÄ gyventi užsieniečiui atsisakoma (Ä®statymo 50 str. 1 d. kontekste, leidimas panaikinamas), jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimÄ laikinai gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas ar kolegialaus valdymo ar priežiÅ«ros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi; 7 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiÅ«ros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka Å¡io įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiÅ«ros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 Å¡ios bendrovės įstatinio kapitalo.

BÅ«tent Å¡iuo pagrindu rėmėsi Atsakovas, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ . Byloje nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje iÅ¡duotas tuo pagrindu, kad pareiÅ¡kėjas ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Taigi, atsakovas turėjo teisėtÄ pagrindÄ pradėti pareiÅ¡kėjo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo procedÅ«rÄ .18. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, nustatant Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintÄ pagrindÄ , užsieniečio valia nėra esminis elementas.

Å iuo atveju pagrindo panaikinti leidimÄ laikinai gyventi nustatymas apsiriboja juridinio fakto, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimÄ laikinai gyventi, neatitinka tikrovės arba yra rimtas pagrindas manyti, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas ar kolegialaus valdymo ar priežiÅ«ros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi, konstatavimu, o tai, ar asmuo vykdė veiklÄ , ar norėjo jÄ vykdyti, yra faktinė aplinkybė, kuri bendrai vertinama visų faktinių aplinkybių kontekste. PareiÅ¡kėjo pateikti argumentai neiÅ¡sklaido pagrįstais pripažintinų atsakovo įtarimų, todėl teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų paneigiančių atsakovo padarytos iÅ¡vados.

Leidimo panaikinimas savaime neužkerta kelio pareiÅ¡kėjui vykdyti Bendrovės akcininko pareigų (pasitelkiant įgaliotus atstovus). LVAT yra pažymėjęs, kad užsieniečio buvimas ne Lietuvos Respublikoje netrukdo sėkmingai valdyti įmonės (LVAT administracinėje byloje Nr. A-858-2720-2014).19. PareiÅ¡kėjo teigimu tikrinant bendrovę, atsakovo darbuotojai vienu atveju nustatė atitinkantį Ä®statymÄ darbuotojų skaičių (UAB „Soltika“ akcininko ir vadovo T. A. atveju), kitu atveju (pareiÅ¡kėjos atveju) – ne.

Tai aiÅ¡kiai rodo Migracijos departamento darbuotojų neapdairumÄ , Å¡aliÅ¡kumÄ , neteisingÄ sprendimų priėmimÄ , neatitikimÄ valstybės tarnautojams keliamų reikalavimų bei nesilaikymÄ Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio nuostatų. Teismas negali sutikti su Å¡iais pareiÅ¡kėjo teiginiais, nes 2017 m. spalio 19 d. VSDFV informacinėje sistemoje užfiksuoti duomenys aiÅ¡kiai patvirtina, kad nuo 2017 m. spalio 6 d. bendrovėje buvo įdarbinti tik du Lietuvos Respublikos piliečiai ir direktorius A.

T., o nuo 2017 m. gegužės 1 d. bendrovėje nors ir buvo įdarbinti trys darbuotojai, tačiau jie negavo nustatyto darbo užmokesčio, taigi neatitiko Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų. Todėl atsakovo užfiksuoti duomenys dėl bendrovės „Soltika“ direktoriaus A. T. priimto sprendimo panaikinti jam leidimÄ laikinai gyventi yra nesusiję su ginčijamu sprendimu, negali bÅ«ti nagrinėjami Å¡ioje byloje. Taigi bendrovės „Soltika“, kurios akcininkas yra pareiÅ¡kėjas, neatitinka Å¡io Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sÄ lygų, Migracijos departamentas padarė pagrįstÄ sprendimÄ vadovaudamasis Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, kuomet iÅ¡duoti ar pakeisti leidimÄ laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sÄ lygų, kurios buvo nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu įstatyme nustatytu pagrindu.20.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog vienas iÅ¡ pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant vieÅ¡Ä jį administravimÄ (Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 3 str. 1 p.) – įstatymo virÅ¡enybės principas – inter alia reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais bÅ«tų pagrįsti įstatymais. VAÄ® 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti motyvuotos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAÄ® 8 straipsnio nuostatos reiÅ¡kia, jog akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktÄ ; motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas. Å i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.

PareiÅ¡kėjas ginčijamÄ sprendimÄ gavo laiku, nes šį sprendimÄ apskundė nepasibaigus skundo padavimo terminui, t. y. pasinaudojo teisę apskųsti priimtÄ sprendimÄ (LVAT administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016). Ä®vertinusi ginčijamo sprendimo turinį, teismas laiko, kad ginčijamas sprendimas atitinka VAÄ® 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiÅ¡kiai iÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

21. Atsižvelgus į Å¡ias aplinkybes, ginčo klausimÄ reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Migracijos departamentas iÅ¡ esmės teisingai taikė teisės normas, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 m. spalio 20 d. sprendimas Nr. (15/5-2)11U-1673(01776) paliekamas nepakeistas, pareiÅ¡kėjo reikalavimų tenkinti skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p., 56 str.).22.

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 132 str., teismas n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo R. P. (R. P.) skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėjai                                                                 Jolanta Malijauskienė  RÅ«ta Miliuvienė Henrikas Sadauskas