2fbe71f8-3056-451e-8cdc-8940d7bd3848 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI-1927-331/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00192-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 23.4; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 11 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant pareiškėjai L. R., atsakovės atstovei J. J., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. R. skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – T. T.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas nustatė:

1. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – VTEK) 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sprendimas) nusprendė: pripažinti, kad buvęs Alytaus miesto savivaldybės meto pavaduotojas T. T., privačių interesų deklaracijoje nurodęs ryšio su (duomenys neskelbtini) bėgimo klubu (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – Įstatymas) 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 7 straipsnio 1 dalies nuostatų nepažeidė, nes niekada nebuvo šio klubo narys; nesant pakankamai duomenų, patvirtinančių pasinaudojimo pareigomis asmeninei naudai gauti ir savivaldybės valdomu turtu ne tarnybos reikmėms faktą, tyrimą dėl buvusio Alytaus miesto savivaldybės mero pavaduotojo T.

T. elgesio atitikties Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktų nuostatoms nutraukti; siūlyti Alytaus miesto savivaldybės merui imtis priemonių, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) veikla ateityje būtų organizuojama, vadovaujantis Alytaus miesto savivaldybės tarybos nustatyta tvarka; Sprendimo kopiją išsiųsti Alytaus miesto savivaldybės tarybai, Alytaus miesto savivaldybės merui, Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui, buvusiam Alytaus miesto savivaldybės mero pavaduotojui T. T. ir pareiškėjui; Sprendimą paskelbti interneto svetainėje www. vtek.lt.

2. Pareiškėja L. R. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Sprendimą ir priimti naują sprendimą, atsižvelgiant į pareiškime nurodytus reikalavimus. 2.1. Paaiškino, kad VTEK, priimdama skundžiamą Sprendimą, kuriuo nusprendė nutraukti tyrimą nesant pakankamai duomenų, pažeidė Įstatymą ir piktnaudžiavo tarnybine padėtimi. Toks Sprendimas yra šališkas, akivaizdžiai priimtas taikant dvigubus standartus ir taip galimai pažeidus visuomenės interesą. Sprendimu nepagrįstai reabilituotas T.

T.. VTEK, priimdama skundžiamą Sprendimą, ignoravo liudytojų paaiškinimus, byloje surinktus neginčijamus įrodymus ir vadovavosi tik T. T. melagingu paaiškinimu, taip suteikdama jo asmeniui neteisėtą pranašumą kitų asmenų atžvilgiu. Nors byloje buvo surinkta įrodymų, patvirtinančių T. T. galimą piktnaudžiavimą tarnyba, tačiau visa tai VTEK ignoravo ir taip priėmė, kaip jau minėta, šališką bei neteisėtą Sprendimą. 2.2. T. T., naudodamasis VšĮ (duomenys neskelbtini) infrastruktūra ir paslaugomis akivaizdžiai supainiojo viešuosius ir privačius interesus bei sistemingai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi bei pažeidė Įstatymo nuostatas.

Tai patvirtina byloje surinkti įrodymai. Tikėtina, kad VTEK, priimdama skundžiamą Sprendimą, tyčia reabilitavo T. T., siekdama padėti jam išvengti atsakomybės, nes ji kaip tik tuo metu buvo priimtas į aukštesnes pareigas. VTEK vilkino tyrimo eigą, taip siekdama kuo ilgiau nagrinėti pareiškėjos skundą, sudarant visas galimybes T. T. išvengti atsakomybės. 2.3. T. T. elgesys atitiko Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme įtvirtintas nuostatas, todėl nepagrįstai Sprendimu nebuvo pripažinta, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo nuostatas. 2.4.

VTEK, priimdama skundžiamą Sprendimą, pasielgė neteisėtai ir neužtikrino jai įtvirtintos pareigos ginti visuomenės viešąjį interesą ir vykdyti korupcijos apraiškų prevenciją Įstatymo ribose.

3. Teismo posėdyje pareiškėja prašė skundą patenkinti jame išdėstytais argumentais.

4. Atsakovė VTEK su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Paaiškino, kad viešojo intereso subjektai, galintys ginti viešąjį interesą, turi atitikti nustatytus reikalavimus, t. y. subjektas, kuris kreipiasi į teismą, turi būti įsitikinęs, kad pažeistos jo teisės bei turėti įstatymų leidėjo suteiktą materialinį ir procesinį teisinį suinteresuotumą. VTEK nagrinėjimo dalykas šiuo atveju buvo pareiškėjos kreipimesi nurodytas T. T. elgesys, naudojantis VšĮ (duomenys neskelbtini) sale ir trenerio paslaugomis. Pareiškėjai, kaip pilietiškai Alytaus miesto gyventojai, kilo abejonė, ar T.

T., galbūt ir neatlygintinai naudojęsis minėtomis paslaugomis, nepiktnaudžiauja savo, kaip Alytaus miesto savivaldybės mero pavaduotojo tarnybinėmis pareigomis, t. y. valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens statusu asmeninei naudai gauti. Visgi skundžiamas Sprendimas pareiškėjai jokių teisių ar jos teisėtų interesų nepažeidė. Pareiškėjai nėra suteiktos Įstatymų nuostatų laikymosi kontrolės funkcijos. Ji nepatenka ir į asmenų, nurodytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 55 straipsnyje, galinčių ginti viešąjį interesą teisme, ratą.

Tai reiškia, kad pareiškėja į teismą dėl Sprendimo kreipėsi neturėdama materialinio suinteresuotumo skundo reikalavimui. Nenustačius, kad Sprendimas pažeidė pareiškėjos subjektines teises bei vadovaujantis šiuo klausimu suformuota administracinių teismų praktika, skundas turi būti atmestas. Skundo argumentai, kuriais kvestionuojamas Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, yra nepagrįsti nei teisiniu, nei faktiniu požiūriu. Nesutiktina su skundo argumentu, kad T. T. buvo reabilituotas, kadangi tyrimas dėl galimų pažeidimų buvo nutrauktas dėl objektyvių priežasčių – trūko faktinių įrodymų pareiškime nurodytiems galimiems pažeidimams įrodyti.

Sprendimas neužkerta kelio ateityje, atsiradus naujiems duomenims, vertinti pakartotinai ir, esant faktiniam pagrindui, galbūt priimti kitokį sprendimą. Skunde pareiškėja, be to, kad tiesiog teigia, jog įrodymai buvo vertinami selektyviai, nenurodė nė vieno įrodymo, kuris buvo taip įvertintas. Nors skunde teigiama, kad rašytiniai bylos duomenis patvirtina jos daromas išvadas, tačiau pati pareiškėja su tyrimo medžiaga net nebuvo susipažinusi. VTEK nevilkino Sprendimo priėmimo. Skundo argumentai dėl nešališkumo nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis.

Pareiškėja nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad teisę naudotis VšĮ (duomenys neskelbtini) patalpomis T. T. galėjo įgyti pasinaudojęs savo, kaip valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens padėtimi, ryšiais ar įtaka. Būdamas Alytaus miesto savivaldybės mero pavaduotoju minėto centro veiklos neprižiūrėjo ir nekontroliavo. Nenustačius aiškaus ir tiesioginio naudojimosi tarnybinėmis pareigomis fakto, nėra pagrindo tvirtinti, kad T. T. elgesys prieštarauja Įstatymo reikalavimams. Kontroliuoti T. T. kaip privataus asmens nedarbinės veiklos, kiek tai nesusiję su galimos interesų konflikto grėsmės pasireiškimo tikimybės, VTEK nesuteikta teisė.

Sprendimas yra pagrįstas ir motyvuotas, jo naikinti nėra pagrindo.

5. Teismo posėdyje atsakovės atstovė prašė skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo – T. T. – atsiliepimu į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo teismo atmesti kaip nepagrįstą. Palaiko VTEK atsiliepime išdėstytą poziciją, pagal kurią pareiškėja neturi procesinės teisės skųsti Sprendimą, todėl skundas turi būti atmestas. Skundo argumentai, kvestionuojantys Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, yra abstraktūs ir deklaratyvūs, kurie nesudaro pagrindo panaikinti Sprendimą. VTEK tyrimą atliko tinkamai, buvo nepažeistos pagrindinės procedūrinės taisyklės.

7. Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo – T. T. – nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką informuota tinkamai. Teismas konstatuoja:

8. Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl Sprendimo, kuriuo nuspręsta, kad T. T. nėra pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 7 straipsnio 1 dalies reikalavimų, teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Nustatyta, kad Pareiškėja kreipėsi į VTEK su pranešimu dėl pareiškėjo galimo Įstatymo pažeidimo bei galimai tyčia nenurodyto ryšio su pareiškėjo tėvo K. T. įsteigta mažąja bendrija (duomenys neskelbtini), kuriuo prašė: (i) įvertinti pareiškėjo elgesį Įstatymo kontekste, t. y. ar pareiškėjas nepažeidė Įstatymo reikalavimų nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, nesinaudoti ir neleisti naudotis jokiu valstybės ar savivaldybių valdomu turtu ne tarnybinei veiklai bei vengti interesų konflikto; (ii) įvertinti pareiškėjo elgesį Įstatymo kontekste, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo tėvui priklauso (duomenys neskelbtini), kuri gali gauti pajamų iš Alytaus miesto savivaldybės ar jos valdomų įstaigų; (iii) užtikrinti Lietuvos Respublikos korupcijos įstatymo nuostatų įgyvendinimą; (iv) radus pažeidimų atitinkamai informuoti kitas institucijas ir nedelsiant imtis atitinkamų priemonių, užkertant kelią šių korupcinių apraiškų Alytaus miesto savivaldybėje.

Išnagrinėjusi pareiškėjos pranešimą ir atlikusi tyrimą, VTEK priėmė skundžiamą Sprendimą bei 2018 m. gruodžio 13 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo Pareiškėją.

10. Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – VTEKĮ) (2017 m. birželio 20 d. redakcija) 20 straipsnyje nustatyta, kad VTEK tiria pranešimus ir skundus (toliau – pranešimai) dėl asmenų veikos atitikties teisės aktų reikalavimams, nurodytus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose. VTEK, atlikusi tyrimą, priima motyvuotus sprendimus, įtvirtintus VTEKĮ 29 straipsnyje. Pagal VTEKĮ 30 straipsnį, VTEK sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos. 11. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes aptarto teisinio reguliavimo kontekste ir atsižvelgus į proceso šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus darytina išvada, kad, visų pirma, spręstinas klausimas, ar pareiškėja turi materialinį suinteresuotumą dėl šios administracinės bylos dalyko.

12. Teisę kreiptis į administracinį teismą nustato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatas, skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tokiu būdu įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009 ir kt.). Todėl pagal bendrą principą, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje nevertina, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir neturi teisės atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar teisę kreiptis į teismą asmuo realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-140/2012 ir kt.). Teisė paduoti skundą ir teisė į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą yra dvi skirtingos sąvokos. Skundo priėmimo ir bylos iškėlimo stadijoje nėra ir negali būti patikrinama, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundą (prašymą), t. y. negalima atsisakyti priimti skundo (prašymo) dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo.

Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011 ir kt.).

Konstatavus, jog asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas atmetamas.

13. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracines bylas AS10-215/2004, Nr. AS1-580/2006, Nr. AS438-379/2013 ir Nr. A-1238-552/2015) laikomasi pozicijos, kad asmuo, pateikęs VTEK pranešimą dėl asmens veikos atitikties teisės aktų reikalavimams, nelaikytinas suinteresuotu asmeniu, turinčiu materialinį suinteresuotumą skųsti VTEK sprendimą, kuris priimtas dėl kito asmens veiksmų atitikimo teisės aktų reikalavimams. Pagal šią suformuotą administracinių teismų praktiką, teisė apskųsti valstybės institucijų sprendimus yra laiduojama tik suinteresuotiems asmenims ir tokiu nėra laikomas asmuo, kuris kreipėsi į VTEK su pranešimu dėl asmens veiklos atitikties teisės aktų reikalavimams ir dėl kurio pranešimo buvo pradėtas tyrimas. Atlikus tyrimą priimtas VTEK sprendimas tiesiogiai teisių ar pareigų asmeniui, kuris kreipėsi į VTEK su pranešimu, nesukelia.

14. Todėl įvertinus nustatytas faktines aplinkybes aptarto teisinio reguliavimo ir suformuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos kontekste darytina išvada, kad Sprendimas, kuris priimtas atlikus tyrimą dėl pareiškėjos pranešimo dėl T. T. veiksmų, gali daryti įtaką tik T. T., kurio atžvilgiu buvo pradėtas tyrimas dėl jo veiklos atitikties teisės aktų reikalavimams, teisių ir įstatymų saugomų interesų apimčiai, o ne pareiškėjos, kuri kreipėsi į VTEK su pranešimu dėl T. T. veiksmų, teisėms ar įstatymų saugomiems interesams.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nukrypti nuo suformuotos administracinių teismų praktikos šiuo atveju nėra pagrindo. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad pareiškėja neturi materialinio suinteresuotumo dėl šios administracinės bylos dalyko, dėl ko skundas turi būti atmestas kaip nepagrįstas. Atmetus kaip nepagrįstą pagrindinį skundo reikalavimą, atmestinas kaip nepagrįstas ir išvestinis skundo reikalavimas – įpareigoti priimti naują sprendimą, atsižvelgiant į pranešime nurodytus reikalavimus.

15. Teismui atmetus pareiškėjos skundą, negali būti tenkinamas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

16. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą. Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, nusprendžia: Pareiškėjos L. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Sprendimas per 30 (trisdešimt) nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą. Teisėjai Jolanta Malijauskienė Rūta Miliuvienė Henrikas Sadauskas