2025-06-11 Nr. AB-10284-3-61-3-08171-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-272-575/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08171-2022-6

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimo pagal pareiškėjo M. M. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas M. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu dėl Generalinės prokurorės 2022 m. lapkričio 8 d. rašto Nr. 17.2.-3251 „Dėl skundo (Nr. AP-25291)“ (toliau – ir Raštas) ir prašė: įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą (toliau – ir Generalinė prokuratūra) tinkamai ištirti aplinkybes dėl Generalinės prokuratūros darbuotojos E. M. veiksmų teisėtumo, pateikiant informaciją su ikiteisminio tyrimo duomenimis portalo „Delfi“ žurnalistei V. C., jai paskelbiant 2019 m. vasario 11 d. straipsnį; kitų prokuratūros darbuotojų ar prokurorų veiksmų teisėtumą ar neveikimą kartu su Generalinės prokuratūros darbuotoja E. M., neapsaugant informacijos su ikiteisminio tyrimo duomenimis nepatekimą portalo „Delfi“ žurnalistei V. C., jai paskelbiant 2019 m. vasario 11 d. straipsnį; išsiaiškinant, kuris prokuroras ar / ir Generalinės prokuratūros darbuotojas buvo atsakingas už paskleistos informacijos nepatekimą į viešumą ir to nepadarė, pateikiant informaciją su ikiteisminio tyrimo duomenimis portalo „Delfi“ žurnalistei V. C., jai paskelbiant 2019 m. vasario 11 d. straipsnį; kokią konkrečiai rašytinę ir / ar žodinę informaciją apie ikiteisminį tyrimą pateikė Generalinės prokuratūros darbuotoja E. M., teikdama informaciją su ikiteisminio tyrimo duomenimis portalo „Delfi“ žurnalistei V. C., jai paskelbiant 2019 m. vasario 11 d. straipsnį.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2022 m. spalio 6 d. padavė skundą dėl Generalinės prokuratūros (duomenys neskelbtini) E. M. veiksmų įvertinimo bei informacijos pateikimo. Generalinė prokurorė, išnagrinėjusi skundą ir įvertinusi E. M. veiksmus, konstatavo, kad nėra nustatyta E. M. veiksmuose informacijos teikimo viešosios informacijos rengėjams pažeidimų ar kitų pažeidimų. Pareiškėjo vertinimu, Generalinė prokurorė, kaip Generalinės prokuratūros vadovė, neteisingai ir šališkai, kaip tiesioginė vadovė, vertino savo darbuotojos veiksmus ir galimai tinkamai neištyrė bei neįvertino ginčo aplinkybių, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas) 16 straipsnio, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 8 straipsnio 1, 3, 5, 6 ir 11 punktus.

3. Pareiškėjas teigė, kad žurnalistė straipsnyje pateikė informaciją, jog: „Delfi pasiekė anonimu norėjusio likti (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyventojo laiškas apie advokato M. M. teiktas teisines paslaugas bei dokumento nuotrauka“. Generalinės prokuratūros atsakyme neatskleistos arba / ir specialiai nutylėtos, netirtos aplinkybės, kokiu būdu Generalinės prokuratūros darbuotoja tikrino iš minėtos žurnalistės gautą informaciją, dokumentą ar jo autentiškumą, kokio teisės akto straipsniu ar nuostata remiantis Generalinės prokuratūros darbuotoja turėjo įgaliojimus tikrinti atsiųsto dokumento autentiškumą ir apie jo autentiškumą skelbti visuomenės informavimo rengėjams ar / ir žurnalistei. Pareiškėjas įvertino, kad, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsniu, Generalinės prokuratūros darbuotoja neturėjo teisės pati, pasinaudojus pažintimis prokuratūroje ar kitomis neformaliomis priemonėmis, tikrinti dokumento autentiškumo ir paskelbti tokio tikrinimo rezultatus, ar su tuo susijusią informaciją visuomenės informavimo rengėjui ir žurnalistui, tačiau Generalinės prokuratūros atsakyme minimos aplinkybės nebuvo tiriamos ir įvertintos.

4. Pagal Generalinės prokuratūros darbuotojos paskleistą informaciją galima identifikuoti fizinį ir juridinį asmenį ar kitas detales iš privataus gyvenimo. Remiantis paskleista informacija, kaip oficialiu Generalinės prokuratūros šaltiniu, buvo paskleisti privatūs duomenys apie pareiškėją, įskaitant duomenis apie privatų jo šeimyninį gyvenimą, advokatų kontorą. Todėl, pareiškėjo nuomone, paskleista informacija negali būti laikoma bendro pobūdžio informacija.

5. Pareiškėjas teigė, kad Generalinė prokuratūra neištyrė, su kokiu informaciją pateikusiu prokuroru (be kurio negalėjo gauti paskleistos informacijos) Generalinės prokuratūros darbuotoja derino informaciją teikiant žurnalistei. Taip pat Generalinė prokuratūra neištyrė objektyvių aplinkybių, kodėl prokurorai ar darbuotojai, kurie turėjo kontroliuoti paskleistos informacijos nepatekimą į viešumą, galimai tyčia to nepadarė, ir tokios informacijos paskelbimo visuomenės informavimo priemonei nesukontroliavo. Šie įtarimai pareiškėjui kilo dėl to, kad vadovaujančias pareigas einantis Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroras A. Ž., kaip Generalinės prokuratūros darbuotojos bendradarbis, buvo suinteresuotas, jog straipsnyje būtų paskleista privati informacija apie pareiškėją ir jo šeimą.

6. Atsakovas Generalinė prokuratūra su pareiškėjo patikslintu skundu nesutiko, prašė jį atmesti.

7. Atsakovas paaiškino, kad žurnalistė V. C. kreipėsi į Generalinės prokuratūros (duomenys neskelbtini) E. M., nurodydama, jog rengia publikaciją apie (duomenys neskelbtini) esantį daugiabutį namą ir šio namo savininkų bendrijos kreipimąsi į prokuratūrą dėl ankstesnių bendrijos pirmininkų veiksmų, ir elektroniniu paštu atsiuntė Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės pranešimo apie ikiteisminio tyrimo pradėjimą, adresuoto (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo pirmininkui, elektroninio dokumento kopijos nuotrauką, prašydama patvirtinti, kad tai autentiškas dokumentas. Įsitikinusi, kad dokumentas autentiškas, E. M. tai patvirtino žurnalistei. Daugiau informacijos apie dokumente nurodytą ikiteisminį tyrimą žurnalistei pateikta nebuvo.

8. Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnis nustato bendrąsias valstybės tarnautojų pareigas, tačiau, kaip pažymėjo atsakovas, kokios konkrečiai pareigos neįvykdė ar netinkamai įvykdė E. M., pareiškėjas nenurodė. Taigi, E. M., tiek gaudama, tiek teikdama informaciją, jokių teisės pažeidimų nepadarė. Pareiškėjas nesutiko su Rašte išdėstyta pozicija, kad E. M. žurnalistei pateikta informacija laikytina bendro pobūdžio informacija apie nusikalstamos veikos įvykį ir dėl to nėra laikoma ikiteisminio tyrimo duomenimis, tačiau pareiškėjas pateikė tik savo subjektyvų teisės normų aiškinimą ir mano, kad paskleista informacija yra ikiteisminio tyrimo duomenys.

9. Atsakovas teigė, kad dokumento tikrumo patvirtinimas negali būti laikomas duomenų atskleidimu, kadangi dokumente esanti informacija tapo žinoma žurnalistei ne dėl atsakovo veiksmų. Minėtame dokumente nėra jokių asmens duomenų apie pareiškėją, jo privatų gyvenimą ar profesinę veiklą, todėl pareiškėjo teiginiai, jog iš paskleistos informacijos buvo galima aiškiai identifikuoti, kad straipsnyje aprašytas ikiteisminis tyrimas susijęs su juo, jo advokatų kontora, yra nepagrįsti. Pareiškėjo teiginiai apie tai, kad buvo pažeistas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1-44 (toliau – ir Nuostatai), 12 punktas, skelbiantis, jog, teikiant rašytinę informaciją žiniasklaidai, galutinis jos variantas suderinamas su informaciją pateikusiu prokuroru, taip pat laikytini nepagrįstais. Nuostatų 12 punktas turi būti taikomas tik tais atvejais, kai informacija teikiama oficialiu raštu, tačiau šiuo atveju informacija oficialiu raštu pateikta nebuvo.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

11. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl Rašto teisėtumo ir pagrįstumo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

12. Remiantis byloje pateiktais duomenimis teismas nustatė, kad:

12.1. 2019 m. vasario 11 d. portale www.delfi.lt žurnalistė V. C. paskelbė straipsnį – (duomenys neskelbtini).

12.2. Pareiškėjas 2022 spalio 6 d. padavė skundą Generalinei prokuratūrai dėl Generalinės prokuratūros (duomenys neskelbtini) E. M. veiksmų įvertinimo bei informacijos pateikimo.

12.3. Generalinė prokurorė, išnagrinėjusi skundą ir įvertinusi E. M. veiksmus, Rašte konstatavo, kad E. M. veiksmuose nėra nustatyta informacijos teikimo viešosios informacijos rengėjams ar kitų pažeidimų.

12.4. Pareiškėjas, nesutikdamas su Raštu, patikslintu skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

13. Teismas nurodė, kad Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnis nustato bendrąsias valstybės tarnautojų pareigas, tačiau, kokios konkrečiai pareigos neįvykdė ar netinkamai įvykdė E. M., pareiškėjas byloje nenurodė ir detaliau neargumentavo. Atsižvelgiant į tai, teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad šiame kontekste pareiškėjo keliamas klausimas, kokiu būdu Generalinės prokuratūros darbuotoja tikrino iš žurnalistės gautą informaciją, dokumentą ar jo autentiškumą, neturi jokios įtakos Rašto teisėtumui, nes informacija galėjo būti gauta bet kokiais objektyviai išreikštais būdais.

14. Teismas vadovavosi Nuostatais, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymu, Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymu, Baudžiamojo proceso kodeksu, Ikiteisminio tyrimo duomenų skelbimo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 1-278 (toliau – ir Rekomendacijos), Informacijos teikimo viešosios informacijos rengėjams tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 1-158 (toliau – ir Aprašas), 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir kitais teisės aktais. Teismas pažymėjo, kad, vykdydama teisės aktuose įtvirtintą pareigą informuoti visuomenę apie prokuratūros veiklą ir laikydamasi minėtų teisės aktų reikalavimų, prokuratūra teikia informaciją viešosios informacijos rengėjams apie pradėtus ikiteisminius tyrimus, jų eigą ir pabaigą, informaciją apie perduotas nagrinėti teisme, nagrinėjamas arba išnagrinėtas baudžiamąsias bylas, teismo nagrinėjant bylas priimtus sprendimus, taip pat informaciją apie atliekamus tyrimus viešojo intereso gynimo srityje, priimtus sprendimus (arba tyrimų rezultatus), taip pat kitą informaciją.

15. Apžvelgęs Aprašo 12.1, 12.2 ir 14.3 papunkčius, teismas pažymėjo, kad nurodytomis teisės normomis nereglamentuojamos priemonės ir būdai minėtai informacijai gauti. Informacija gali būti gauta bet kokiais objektyviai išreikštais būdais, žodžiu, raštu, kitomis komunikacijos priemonėmis.

16. Iš byloje esančios medžiagos teismas nustatė, jog Generalinės prokuratūros darbuotoja E. M. tik patvirtino jai žurnalistės pateikto dokumento tikrumą ir jokios informacijos apie dokumente nurodomą ikiteisminį tyrimą žurnalistei nepateikė. Pareiškėjo skunde keliami klausimai (kaltinimai) dėl duomenų apie pareiškėjo privataus gyvenimo ar profesinės veiklos atskleidimą teismo laikyti hipotetinio pobūdžio, atitinkamai į bylą nepateikti jokie pareiškėjo teiginius patvirtinantys įrodymai.

17. Teismas įvertino, jog dokumento tikrumo patvirtinimas negali būti laikomas duomenų atskleidimu, kadangi dokumente esanti informacija tapo žinoma žurnalistei ne dėl atsakovo veiksmų.

18. Teismas, atsižvelgęs į atsakovo atsiliepimo argumentus, teisinį reglamentavimą, įvertino, kad Nuostatų 12 punktas iš esmės taikytinas tik tais atvejais, kai informacija teikiama oficialiu raštu. Šiuo atveju informacija oficialiu raštu pateikta nebuvo, todėl tai atitinka Aprašo 14.3 papunkčio reikalavimus, jog informacija viešosios informacijos rengėjams teikiama, be kita ko, atsakymais į viešosios informacijos rengėjų paklausimus žodžiu, raštu, taip pat ir elektroniniu paštu. Taigi, teismas apibendrino, kad pareiškėjo teiginiai apie tai, jog buvo pažeistas Nuostatų 12 punktas, skelbiantis, jog teikiant rašytinę informaciją žiniasklaidai, galutinis jos variantas suderinamas su informaciją pateikusiu prokuroru, taip pat laikyti nepagrįstais.

19. Teismas įvertino, kad Rašte buvo pasisakyta dėl visų esminių pareiškėjo 2022 m. spalio 6 d. paduoto skundo dėl Generalinės prokuratūros (duomenys neskelbtini) E. M. veiksmų įvertinimo bei informacijos pateikimo argumentų.

20. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad Raštas iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, Rekomendacijų, Aprašo, Nuostatų keliamus reikalavimus. Teisėjų kolegija neturėjo pagrindo, remdamasi pareiškėjo skunde nurodytais argumentais, panaikinti skundžiamo Rašto ir / ar įpareigoti Generalinę prokuratūrą atlikti kokius nors veiksmus. Teismas, pripažinęs, kad Raštas yra teisėtas ir pagrįstas, nurodė, jog nėra pagrindo tenkinti kitų išvestinių pareiškėjo skundo reikalavimų dėl veiksmų atlikimo, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą visa apimtimi.

III. 21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimą; 2) įpareigoti Generalinę prokuratūrą tinkamai ištirti aplinkybes dėl: Generalinės prokuratūros darbuotojos E. M. veiksmų teisėtumo, pateikiant informaciją su ikiteisminio tyrimo duomenimis portalo „Delfi“ žurnalistei V. C., jai paskelbiant straipsnį 2019 m. vasario 11 d.; kitų prokuratūros darbuotojų ar prokurorų veiksmų teisėtumą ar neveikimą kartu su Generalinės prokuratūros darbuotoja E. M., neapsaugant informacijos su ikiteisminio tyrimo duomenimis nepatekimą portalo „Delfi“ žurnalistei V. C., jai paskelbiant straipsnį 2019 m. vasario 11 dieną; kuris prokuroras(-ai) ar / ir Generalinės prokuratūros darbuotojas(-ai) buvo atsakingas už paskleistos informacijos nepatekimą į viešumą ir to nepadarė, pateikiant informaciją su ikiteisminio tyrimo duomenimis portalo „Delfi“ žurnalistei V. C., jai paskelbiant straipsnį 2019 m. vasario 11 d.; kokią konkrečiai rašytinę ir / ar žodinę informaciją apie ikiteisminį tyrimą pateikė Generalinės prokuratūros darbuotoja E. M., teikdama informaciją su ikiteisminio tyrimo duomenimis portalo „Delfi“ žurnalistei V. C., jai paskelbiant straipsnį 2019 m. vasario 11 d.

22. Pareiškėjas teigia, kad teismo vertinimas, jog nėra svarbu, kokiu būdu darbuotoja tikrino atsiųstą iš žurnalistės anoniminę nuotrauką, nėra suprantamas. Šiuo atveju nebuvo atsakyta į klausimą, ar darbuotojai galima tikrinti ar / ir tvirtinti anoniminių dokumentų „autentiškumą“ pagal žurnalistų prašymus. Teismas, vertindamas, kad tai yra mažareikšmis ar neturintis įtakos skundžiamo Rašto teisėtumui nuotraukoje pavaizduoto dokumento tikrinimas iš darbuotojos pusės, neįžvelgė sunkių pasekmių, kurias sukėlė tokie tyčiniai Generalinės prokuratūros darbuotojos veiksmai.

23. Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, kad skunde teismui nėra nurodyta, kokios pareigos neįvykdė ar netinkamai įvykdė E. M. Skunde pareiškėjas nurodė, kad darbuotoja, viešindama bet kokią informaciją žiniasklaidos priemonėms, turėjo vadovautis Rekomendacijomis ir Aprašu.

24. Pareiškėjas pažymi, kad teismas turi įvertinti, ar darbuotojos administracinės diskrecijos panaudojimas, kuriais galimai veikė viršydama savo įgaliojimus, neperžengė diskrecijos ribų, t. y. veikė ultra vires (viršijant įgaliojimus) sąlygomis: a) esminė ultra vires, kai darbuotoja išsprendžia klausimą, nepriklausantį jos kompetencijai, t. y. anoniminėje nuotraukoje autentifikuoja dokumentų turinį ir patvirtina dokumento tikrumą žurnalistei ; b) procedūrinė ultra vires, kai darbuotoja galimai nesilaiko nustatytos sprendimo priėmimo tvarkos, padaro procedūrinę klaidą, o būtent, remiantis Aprašo 7.9 punktu informaciją privalėjo teikti laikantis nustatytos tvarkos. Darbuotojos pateikta žurnalistei informacija (apie dokumento autentiškumą), remiantis Aprašo 7 punkte nurodytų subjektų žiniasklaidai, yra laikoma oficialia informacija, atitinkančia prokuratūros poziciją ir veiklą bei priimtus sprendimus. Remiantis Aprašo 9 punktu, reikėtų ištirti ir galimą piktnaudžiavimą įgaliojimais, kai darbuotoja, galimai pažinodama pareiškėjo oponuojančią pusę, nors ir veikė pagal savo kompetenciją ir laikėsi nustatytų procedūrų, tačiau galimai piktnaudžiavo suteiktais įgaliojimais ir priėmė nepagrįstą, neteisingą sprendimą.

25. Administracinės diskrecijos taikymo tinkamumą vertina teismai. Teismas turi, vadovaudamasis logiškumo ir protingumo principais, išsiaiškinti, ar konkretų sprendimą toje pačioje situacijoje priimtų racionaliai mąstantis žmogus, t. y. kai ikiteisminis tyrimas inicijuojamas su darbuotoja susijusio asmens, o anoniminiu būdu atkeliavę duomenys apie pareiškėją yra darbuotojos patvirtinami. Akivaizdu, kad šioje situacijoje sąžiningai veikiantis, eilinis mąstantis žmogus nusišalintų nuo tokių sprendimo priėmimo ir perduotų šį klausimą spręsti prokurorui, kuris veda konkretų ikiteisminį tyrimą (Aprašo 12 p.). Atsižvelgiant į tai, Generalinės prokuratūros darbuotoja, patvirtindama žurnalistei informaciją apie konkretų ikiteisminį tyrimą, visų pirma turėjo ją gauti iš prokuratūros darbuotojų, o to ji neturėjo teisės gauti (Aprašo 12.1.p.)

26. Generalinės prokuratūros atsakyme nemotyvuotai ir nesuprantamai interpretuojama Generalinės prokuratūros darbuotojos paskelbta žurnalistei informacija. Pareiškėjui neaišku, kodėl Generalinės prokuratūros atsakyme (Rašte) daroma išvada, kad paskleista informacija nėra laikoma ikiteisminio tyrimo duomenimis pagal Rekomendacijų 5.3 punktą.

27. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

28. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas iš esmės atkartojo skundo, pateikto pirmosios instancijos teismui, teiginius. Reiškė nesutikimą su Rašto motyvais ir išvadomis, pateikė savo subjektyvų faktinių aplinkybių vertinimą ir teisės aiškinimą, vadovavosi prielaidomis, tačiau konkrečių argumentų, kodėl Raštas yra neteisėtas ir (ar) nepagrįstas, nenurodė. Atsakovas taip pat pažymi, kad dauguma apeliacinio skundo argumentų yra teisiškai nepagrįsti, deklaratyvūs, grindžiami prielaidomis. Atsakovo teigimu, nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – priimto Rašto teisėtumas, todėl teismas neturėjo ir neprivalėjo vertinti atskirų E. M. veiksmų ir jų teisėtumo. Atsakovas taip pat pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, kad pareiškėjo teiginiai, jog buvo pažeistas Nuostatų 12 punktas, laikytini nepagrįstais.

IV. 29. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Generalinės prokurorės Rašto, kuriuo atsakyta į asmens skundą, teisėtumo ir pagrįstumo.

30. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad prokuratūros darbuotoja E. M. tik patvirtino jai žurnalistės pateikto dokumento tikrumą ir jokios informacijos apie dokumente nurodomą ikiteisminį tyrimą žurnalistei nepateikė. Rašte buvo pasisakyta dėl visų esminių pareiškėjo skundo argumentų, jis yra teisėtas ir pagrįstas.

31. Apeliantas M. M. teigia, kad prokuratūros darbuotoja E. M. viršijo kompetencijos ribas. Generalinė prokuratūra slepia savo darbuotojos neteisėtus veiksmus. Apeliantas nesutinka su teismo vertinimu, kad skunde teismui nėra nurodyta, kokios pareigos neįvykdė ar netinkamai įvykdė E. M.. Paskleista informacija turėtų būti laikoma ikiteisminio tyrimo duomenimis.

32. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

33. Kaip matyti iš 2022 m. spalio mėn. 6 d. pareiškėjo skundo Generalinei prokuratūrai turinio, pareiškėjas informavo prokuratūrą apie, jo nuomone, prokuratūros darbuotojų padarytą pažeidimą paviešinant ikiteisminio tyrimo informaciją. Teismas vertina, kad pareiškėjas šiuo kreipimusi į Generalinę prokuratūrą nesuformulavo jokio prašymo, susijusio su jo subjektinių teisių ar teisėtų interesų gynimu, o iš esmės veikė siekdamas užkirsti kelią viešojo intereso (asmens duomenų apsaugos) pažeidimui. Tokia pareiškėjo veikla yra teisėta ir pilietiška.

34. Kitaip vertintina situacija, susiklosčiusi dėl pareiškėjo M. M. skundo teismui. Pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 punktą, teismas imasi nagrinėti administracinę bylą, be kita ko, įstatymų nustatytais atvejais pagal fizinių asmenų pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo, o pagal ABTĮ 55 straipsnio 1 dalį, įstatymų nustatytais atvejais <...> fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Šios teisės normos formuluotė „įstatymų numatytais atvejais“ expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) nustato, kad ABTĮ 55 straipsnyje nurodyti subjektai gali teismine tvarka ginti viešąjį interesą, valstybės, savivaldybės ir asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus kreipiantis į teismą tik tuomet, kai tokia jų teisė yra įtvirtinta įstatyme. Tokio ABTĮ 55 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimo nuosekliai yra laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2918/2012; 2012 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1275/2012; 2013 m. spalio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A442-1721/2013). Aiškindamas ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 punkte ir 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reguliavimą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, jog viešasis interesas teisme gali būti ginamas tik esant dviem sąlygoms: viešieji interesai ginami tik įstatymų numatytiems subjektams kreipiantis į teismą ir tik įstatymų numatytais atvejais. Bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl viešojo intereso pažeidimo, kiekvienu atveju patikrina, ar subjektas, kuris kreipiasi į teismą, turi įstatyme numatytus įgaliojimus ginti viešąjį interesą. Jei tokia teisė įstatymu nesuteikta, teismas negali konstatuoti į teismą besikreipusio asmens materialinio suinteresuotumo ir tenkinti jo reikalavimą apginti viešąjį interesą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-580/2013; 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-211/2013; 2014 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1646/2014).

35. Akivaizdu, kad sutinkamai su ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 55 straipsnio 1 dalimi ir aukščiau paminėta teismo praktika, apeliantas neturi teisės ginti viešąjį interesą, tame tarpe vykdyti kontrolę, ar prokuratūra tinkamai vykdo vidinį administravimą tirdama galimus darbuotojų pažeidimus. Todėl teismas nepasisakys apie tą skundo dalį, kurioje pareiškėjas teikia argumentus apie tai, kokios faktinės aplinkybės ir kokiu būdu turi būti nustatytos tiriant galimą pažeidimą, ir kokios turi būti tokio tyrimo išvados. Todėl šios bylos dalykas yra tik tai, ar nebuvo pažeista pareiškėjo subjektinė teisė į tinkamą jo skundo išnagrinėjimą ir adekvataus atsakymo gavimą.

36. Generalinė prokuratūra, tirdama skundą, nustatė, kad publikacijos autorė V. C. kreipėsi į Generalinės prokuratūros (duomenys neskelbtini) E. M. nurodydama, kad rengia publikaciją apie (duomenys neskelbtini) daugiabučio namą ir šio daugiabučio namo savininkų bendrijos kreipimąsi į prokuratūrą dėl ankstesnių bendrijos pirmininkų veiksmų ir elektroniniu paštu atsiuntė Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės pranešimo apie ikiteisminio tyrimo pradėjimą, adresuoto (duomenys neskelbtini) daugiabučio pirmininkui, nuotrauką, prašydama patvirtinti, kad tai autentiškas dokumentas. Įsitikinusi, kad dokumentas autentiškas, E. M. tai patvirtino žurnalistei. Byloje nėra įrodymų, iš kurių sektų, kad atsakovo Rašte nurodytos faktinės aplinkybės būtų nustatytos neteisingai. Apeliantas pateikė subjektyvią galimos situacijos interpretaciją apie galimą E. M. informacijos gavimą iš prokuratūros darbuotojų, bet šie subjektyvūs samprotavimai jokiais objektyviais įrodymais neparemti.

37. Atsakovas nustatė, kad Generalinės prokuratūros (duomenys neskelbtini) E. M., patvirtindama publikacijos autorės pateikto prokuratūros pranešimo apie ikiteisminio tyrimo pradėjimą autentiškumą, ikiteisminio tyrimo duomenų neatskleidė ir nepažeidė teisės aktuose nustatytų informacijos teikimo viešosios informacijos rengėjams reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad E. M. tik patvirtino jai žurnalistės pateikto dokumento tikrumą ir jokios informacijos apie dokumente nurodomą ikiteisminį tyrimą žurnalistei nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs apeliacinio skundo argumentus, mano, kad apeliantas šios išvados nenuginčijo.

38. Rekomendacijų 5.3 punkte nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo duomenys – ikiteisminio tyrimo byloje esanti informacija, gauta įstatymų ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, taip pat proceso dalyvių asmens duomenys, saugomi atskirai nuo kitos ikiteisminio tyrimo medžiagos, kita informacija, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro pripažinta ikiteisminio tyrimo duomenimis. Teismo nuomone, pagal šią teisės normą nėra pagrindo dokumento autentiškumo patvirtinimą priskirti ikiteisminio tyrimo duomenims. Apeliantas nepateikė teisinių argumentų, kad patvirtinimas, kad dokumentas autentiškas, yra informacija arba ikiteisminio tyrimo duomenys. Teismo nuomone, abstraktaus pobūdžio apelianto teiginiai ir subjektyvus apelianto vertinimas teismo išvadų nepaneigia.

39. Apelianto M. M. teiginiai apie tai, kad buvo pažeistas Nuostatų 12 punktas, skelbiantis, jog teikiant rašytinę informaciją žiniasklaidai, galutinis jos variantas suderinamas su informaciją pateikusiu prokuroru, nepagrįsti. Kaip matyti iš nurodytos teisės normos dispozicijos turinio, Nuostatų 12 punktas turi būti taikomas tik tais atvejais, kai informacija teikiama oficialiu raštu. Byloje nagrinėjamu atveju informacija oficialiu raštu pateikta nebuvo.

40. Dėl apelianto teiginių, kad E. M. viršijo kompetencijos ribas, teismas pažymi, kad iš Generalinės prokuratūros (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo matyti, kad jos veiklos sritis yra viešieji ryšiai, t. y. plati sritis, kurioje kyla daugybė įvairių klausimų, todėl nėra protinga reikalauti kiekvieną gyvenimišką situaciją aptarti detaliai. Iš pareigybės funkcijų aprašymo matyti, kad darbuotojos įgaliojimai viešųjų ryšių srityje yra platūs. Pažymėtina, kad pagal Aprašo 6.1 punktą informacija apie prokuratūros veiklą gali būti teikiama labai įvairi ir įvairiose srityse, o pagal Aprašo 7.9 punktą padalinys (atstovas), atsakingas už ryšius su visuomene, tokią informaciją turi teisę skleisti. Todėl nėra pagrindo manyti, kad Generalinės prokuratūros (duomenys neskelbtini) E. M. viršijo kompetencijos ribas.

41. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius